II Seimo nariai (1923–1926) Pastaba. Seimo narių biografijos rengiamos. 

II Seimo narys
(1923 06 05–1926 06 02)

Gimė 1882 m. vasario 21 d. Drembių vienkiemyje (Viduklės valsčius, Raseinių apskritis).

Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnazijoje.

1896 m. dalyvavo garsiajame moksleivių streike, prieš pamaldų rusų kalba organizavimą.

1901 m. baigė Mintaujos gimnaziją.

1902–1907 m. – studijavo teisę Odesos universitete.

Dalyvavo Odesos lietuvių visuomeniniame gyvenime.

1905 m. Odesos lietuvius atstovavo Didžiajame Vilniaus Seime.

1907–1912 m. –  „Lietuvos ūkininkas“ redaktorius.

1909–1912 m. – „Lietuvos žinios“ redaktorius.

1909–1910 m. – III Rusijos Dūmos lietuvių frakcijos sekretorius.

Nuo 1915 m. – ypatingasis Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis.

1917 m. – vienas iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos.

1918 m. gruodžio 19 d. grįžo į Lietuvą.

Nuo 1918 m. gruodžio 26 d. iki 1919 m. kovo 11 d. – Ministras Pirmininkas (II Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

Nuo 1919 m. balandžio 12 d, iki 1919 m. spalio 6 d. – Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras (IV Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

1918 m. gruodžio 29 d. – pasirašė dokumentą, kviečiantį savanorius ginti Lietuvos nepriklausomybę „Į Lietuvos piliečius“.

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų sąrašą.

Nuo 1920 m. balandžio 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. – Steigiamojo Seimo narys. Priklausė LSLDP frakcijai.

Nuo 1920 m. spalio 22 d. iki 1921 m. sausio 15 d. – Mažojo Seimo narys.

Į I Seimą išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė LSLDP frakcijai.

Nuo 1922 m. lapkričio 28 d. – Užsienio reikalų, Teisių ir redakcijos komisijų narys.

Nuo 1923 m. birželio 8 d. – Užsienio reikalų komisijos narys.

1918–1926 m. – vienas iškiliausių valstybės politikų. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos lyderis.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. išliko vienu aktyviausių opozicijos atstovų.

Dirbo advokato darbą.

Nuo 1925 m. – Advokatų tarybos narys.

1938– 1939 m. – Advokatų tarybos pirmininkas.

Mirė 1939 m. lapkričio 11 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune.

Literatūra

Sleževičius Mykolas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 52.

Sleževičius Mykolas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1962, t. 27, p. 139-141.

Būtėnas J., Mackevičius M., Mykolas Sleževičius. Advokatas ir politikas, Vilnius, 1995.

Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai 1918 – 1940, sudarė R.Čepas, Vilnius, 1997.

Stakeliūnaitė D., Sleževičius Mykolas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 336-341.

Stakeliūnaitė D., Sleževičius Mykolas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 467-474.