2015
m. rugpjūčio 28 d. pranešimas VIR
Rugsėjo 3 d., ketvirtadienį, Seimo Konstitucijos salėje vyks Stasio Lozoraičio vardo metinė konferencija Kokia Lietuvos užsienio politikos
tradicija ir ateities vizija? Pradžia 13 val.
Rytų Europos studijų centro organizuojamo
renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Rytų
Europos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas.
S. Lozoraičio 117-ųjų gimimo metinių proga rengiamoje
konferencijoje bus aptartos istorinės Lietuvos diplomatijos ir užsienio
politikos tradicijos, jas sąlygojantys veiksniai, esamų geopolitinių aplinkybių
ir saugumo krizių implikacijos.
Renginio organizatoriai tikisi, kad S.
Lozoraičio gimimo metinių proga rengiama konferencija apie Lietuvos užsienio
politiką taps tradiciniu forumu, kuriame sprendimų priėmėjai, akademikai,
ekspertai, visuomenės veikėjai atsigręždami į praeitį kurs naujas Lietuvos
užsienio politikos vizijas bei kryptis. Taip pat tai būtų pagrindinė platforma
skirtingų politinių, ekonominių, kultūrinių idėjų sąveikai.
Seime rengiamos pirmosios konferencijos
tikslas ne tik apžvelgti, bet ir atverti gilesnės analizės klodus, skatinti
diskusiją bei siūlyti konkrečias rekomendacijas.
Programa
Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Seimo interneto
svetainėje ir televizijos programa
Seimas tiesiogiai.
Lietuvos valstybingumo kelią lydi nuolatiniai iššūkiai ir kova dėl
išlikimo: nuo kryžiuočių antpuolių viduramžiais iki carinės okupacijos; nuo
tarpukario tarptautinės politikos chaoso metų iki pusei amžiaus nusileidusios geležinės
uždangos. Šalies gyvastį išsaugojo išradingi ir savitas politikos tradicijas
formavę valstybininkai ir diplomatai, kurių dėka Lietuva niekuomet nebuvo
išbraukta iš Europos tautų politinio žemėlapio.
Vienas ryškiausių pavyzdžių tarpukario Lietuvos diplomatas, užsienio
reikalų ministras Stasys Lozoraitis. Erudicija, santūrumu, inteligencija
pasižymėjęs vienas jauniausių tuometinės Europos užsienio reikalų ministrų kūrė
nepriklausomos Lietuvos užsienio politikos viziją, pagrįstą nepriklausomybės
išsaugojimu, gerais santykiais su Vakarų šalimis bei sugyvenimu su kaimynais.
S. Lozoraičio idėjos ir veikla susilaukė pripažinimo: jis buvo pirmasis lietuvis,
išrinktas prestižinės Paryžiaus tarptautinės diplomatijos akademijos nariu.
Nors šių pastangų augančių komunistinių ir nacionalsocialistinių
jėgų akivaizdoje nepakako, S. Lorozaitis nesiliovė
ginti Lietuvos valstybingumo išeivijoje nuo okupacijos iki pat mirties (19401983 m.) eidamas Lietuvos diplomatinės
tarnybos šefo pareigas. Šiandien S. Lozoraitis suvokiamas kaip unikalus
valstybininkas ir diplomatas, kurio paties bei bendražygių dėka Lietuvos
nepriklausomybės byla nedingo iš didžiųjų valstybių akiračio tai buvo svarbi
valstybingumo išlaikymo gija.
Daugiau
informacijos:
Rytų
Europos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas
(mob. 8 659
00088, el. p. [email protected])
Laima Šandarienė
Seimo
kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)
239 6206, el. p. laima.sandarienė@lrs.lt)