Iš komitetų, komisijų 

TTK pristatyta studija „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje“

2015 m. rugsėjo 16 d. pranešimas VIR

Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdyje buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamento tyrimas „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje“.

Tyrimą pristatę Parlamentinių tyrimų departamento direktorius Alvidas Lukošaitis ir Teisinės ir politinės informacijos skyriaus vedėjas Evaldas Sinkevičius akcentavo pagrindines darbe analizuotas teisėkūros Lietuvoje problemas:

Teisėkūros kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Tyrime pateikta statistinė medžiaga rodo, kad priešingai nei kitose ES valstybėse, Seimo veikla teisėkūros srityje yra hiperaktyvi, teisėtvarkos darbotvarkė itin intensyvi, Seime užregistruojama ir priimama labai daug teisės aktų projektų. Tai lemia teisinės sistemos nestabilumą ir teisėkūros kiekybinių, o ne kokybinių rodiklių tapimą parlamento ilgalaikiu prioritetu. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose parlamentai dažniausiai yra „parlamentinės kontrolės parlamentai“, Lietuvos parlamentą galima laikyti „teisėkūros parlamentu“;

Teisėkūros intensyvumas ir efektyvumas. Tyrime akcentuojama, kad Seimo narių ir Vyriausybės inicijuojamų teisės aktų projektų santykis sąlygoja tam tikras praktines parlamento darbotvarkės sudarymo ir įgyvendinimo problemas. Individualiai Seimo narių pareikštos teisėkūros iniciatyvos dažnai perkrauna Seimo darbotvarkę ne visada tinkamai paruoštais, o kai kada ir su Vyriausybės programa nesuderintais projektais. Tyrime atkreiptas dėmesys į tai, kad pareikšta įstatymų leidybos iniciatyva nereiškia, kad ji bus sėkmingai realizuota, taip pat detalizuota, kad paskutinėse Seimo kadencijose, tarp visų pareikštų teisėkūros iniciatyvių parlamento narių iniciatyvos sudaro apie 60 proc., tačiau Seimas pritaria tik 40–50 proc. tokių iniciatyvų; paskutiniais metais Seimas pritaria 70–80 proc. Vyriausybės iniciatyvų. Tuo tarpu Europos Sąjungos valstybėse daugumoje atvejų pritariama vyriausybės iniciatyvoms ir nepritariama parlamento narių iniciatyvoms;

„Išimtinės“/ „skubinimo“ taisyklės teisėkūros procese. Akcentuotas pernelyg dažnas (ypač kitų ES valstybių kontekste) skubos ir ypatingos skubos taisyklių taikymas Lietuvos teisėkūros procese;

Konsultavimosi su visuomene galimybės iki projekto atsiradimo parlamentiniame teisėkūros etape. Akcentuota, kad kitose valstybėse sklandžiam teisėkūros procesui užtikrinti daug dėmesio skiriama išankstinei numatomos reglamentuoti problemos analizei. Tuo tarpu Lietuvoje tikrai nėra išnaudojamos konsultavimosi su visuomene ikiparlamentiniu lygmeniu teikiama nauda teisėkūros tikslams pasiekti;

Teisės aktų projektų ekspertinis vertinimas specialiose institucijose. Išreikšta nuomonė, kad Lietuvai gal būtų tikslinga pasinaudoti kitų šalių patirtimi, kuriose siekiant užtikrinti įstatymų projektų kokybę ir jų sklandų priėmimą parlamente, specializuotos institucijos atlieka išankstinę įstatymų projektų patikrą prieš teikiant juos svarstyti parlamentui ar prieš tvirtinant vyriausybėje.

TTK pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras bei kiti posėdyje dalyvavę komiteto nariai akcentavo, kad siekiant spręsti aktualias teisėkūros problemas, Seimo nario veikla turi būti vertinama remiantis ne kiekybinių (pavyzdžiui, kiek įstatymų projektų užregistruota), o kokybiniu kriterijumi. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Seimo nario veikloje ne mažiau nei įstatymų leidybos iniciatyvos teisė svarbios yra ir parlamentinės kontrolės bei atstovaujamosios funkcijos. Konstatuota, kad su šiuo Parlamentinių tyrimų departamento atliktu tyrimu ir jo išvadomis tikslinga supažindinti visus Seimo narius.

Parengė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Martyna Civilkienė (tel. (8 5) 239 6568)