2015
m. rugsėjo 30 d. pranešimas VIR
2015 m. rugsėjo 30 dieną Seimo Žmogaus teisių
komitetas (ŽTK) apsvarstė vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo
įstatymą (XIIP-2900(2)), kuriuo siekiama užtikrinti vaikų apsaugą
nuo bet kokių seksualinio išnaudojimo formų, o taip pat suteikti visapusę
pagalbą vaikams, kurie yra nukentėję nuo nusikalstamų veikų.
Įstatymo projekte nustatoma, kad asmenys,
teisti už seksualinio pobūdžio veikas, negalėtų dirbti darbų, kurie tiesiogiai
sietini su vaikais.
Priėmus įstatymą, asmenims, įsiteisėjusiu
apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus
seksualiniam apsisprendimui ir neliečiamumui ar už nusikalstamas veikas,
susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar
prostitucija, t. y. vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba
pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar
disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba
asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar už analogiškas veikas, numatytas kitų
valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar
panaikinimą, būtų draudžiama:
1) dirbti ar savanoriauti vaikų
socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams
teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos 1
punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose savanoriauti, jeigu
šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su
vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši
veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu,
priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.
Įstatymo nuostatos įpareigotų asmenis, kurie turi žinių ar
pagrįstų įtarimų, kad vaikas gali būti
nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų, informuoti apie tai kompetentingas
institucijas.
Žmogaus teisių komitetas, teigiamai įvertinęs įstatymo projekto
tikslus, pritarė įstatymo projektui. Komitetas, atsižvelgdamas į klausimo
jautrumą (seksualinis vaikų išnaudojimas palieka negrįžtamas pasekmes vaiko
asmenybės formavimuisi), pasiūlė konkretinti ir griežtinti tam tikras projekto
nuostatas.
Komiteto manymu, asmenys ne visuomet gali tiksliai įvertinti
institucijų kompetencijas ir apie nusikalstamą veiką informuoti tokias
institucijas, kurios nebus pajėgios efektyviai organizuoti pagalbą vaikui.
Netinkamai perteikta informacija apie vaiko seksualinį išnaudojimą gali nulemti
patyčias, orumo pažeminimą ir sukelti dar didesnę žalą nukentėjusiam vaikui.
Todėl komitetas siūlo tobulinti įstatymo projektą, įvardinant konkrečias
kompetentingas institucijas, kurioms turi būti pranešama apie prieš vaiką
įvykdytas veikas. Tai būtų policija ir vaiko teisių apsaugos skyrius.
Taip pat komitetas siūlo nustatyti, kad ne tik pats paslaugą
teikiantis asmuo, kurio paslauga tiesiogiai susijusi su vaikais, privalo
pateikti pažymą, įrodančią teistumo ar už tam tikras veikas nebuvimą, tačiau
paslaugas užsakantis asmuo privalėtų pareikalauti tokios pažymos. Tuo tarpu
pagal pateikto projekto nuostatas paslaugas užsakantis asmuo turi teisę
prašyti pažymos, o ne privalo jos reikalauti.
Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d.
įsigaliojusią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su
seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų
pornografija.
Lietuvos
statistikos departamento duomenimis, 2012 m. nuo seksualinio išnaudojimo
nukentėjo 203 vaikai, 2013 m. 161 vaikas. Informatikos ir ryšių departamento
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 2014 m.
nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1337
vaikai, iš jų nuo seksualinio išnaudojimo 88 vaikai. Atsižvelgiant į seksualinio pobūdžio nusikalstamų
veikų latentiškumą, realios situacijos statistiniai duomenys neatspinti.
Parengė
ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus
teisių komiteto biuro patarėja
Eglė
Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].
