2015 m.
spalio 6 d. pranešimas VIR
Europos Komisijoje turėtų būti įsteigta speciali pareigybė arba
institucija pabėgėlių reikalams spręsti. Pabėgėlių problema yra kompleksinė,
todėl, galbūt, reikėtų vienos visą politiką koordinuojančios institucijos. Tai
galėtų būti ir Europos Komisijos nario portfelis, ir laikina, pagal poreikį,
institucija. Svarbiausia yra Europos solidarumo išsaugojimas ir Lietuva tokį
sprendimą iš savo pusės jau priėmė. Tačiau Europos Sąjunga (ES) negali spręsti
tik karštų problemų, bet privalo žiūrėti į ateitį, ieškodama sprendimų
pabėgėlių krizei, pažymėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų
komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas rugsėjo 5 d. vykusiuose ERK ir
Užsienio reikalų komiteto (URK) susitikimuose su Švedijos ir Vokietijos
Federacinės Respublikos parlamentų delegacijomis.
Lietuvos parlamentarai su Vokietijos delegacijos vadovu Alois Karl. Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.
G. Kirkilo teigimu: Šiuo metu ES reikėtų finansiškai labiau
paremti Turkiją, kuri yra sukaupusi ypač daug patirties, priimant milžiniškus
pabėgėlių srautus iš Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų regionų, ir kuri jau
seniau patvirtino, kad yra pasirengusi priimti jų daugiau, tačiau jai reikia
papildomų lėšų, nes situacija jos pabėgėlių stovyklose vis blogėja. Be to, 2
mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos taip pat reikia prieglobsčio, ir Lietuva, kaip
kultūriškai ir istoriškai artimesnė valstybė, jiems gali padėti geriau nei
atvykusiems iš Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų valstybių.
URK pirmininkas Benediktas Juodka taip pat pabrėžė, kad,
sprendžiant pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų klausimą, svarbiausia
yra ES solidarumas, o taip pat saugumo klausimas, siekiant, kad Europoje
neišaugtų ekstremalaus islamo terorizmo grėsmė. Švedija ir Vokietija turi
labai daug patirties, priimant pabėgėlius ir imigrantus bei juos integruojant,
kuri Lietuvai šiuo metu būtų labai vertinga. Lietuva siekia, kad ji galėtų
vykdyti pabėgėlių atranką valstybėse, į kurias jie pirmiausia atvyksta,
siekiant išvengti grynai ekonominių pabėgėlių srauto ir galimų teroristų, sakė jis.
Susitikimų dalyviai sutarė, kad būtina koncentruotis ties
pabėgėlių krizės priežasčių Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų konfliktų zonose,
o ne tik pasekmių šalinimu. Kitą savaitę Seime planuojama priimti rezoliuciją
dėl pabėgėlių, kurioje būtų išdėstyti esminiai Lietuvos pozicijos pabėgėlių
atžvilgiu punktai.
Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.
Susitikime su Švedijos Karalystės Riksdago Baltijos šalių grupės
nariais buvo apsikeista nuomonėmis dėl padėties Baltarusijoje, Ukrainoje ir
Rusijoje, lyčių kvotų verslo įmonių valdybose, bendradarbiavimo stiprinimo
Baltijos ir Šiaurės šalių tarpparlamentinėse ir kitose bendradarbiavimo
institucijose.
Per susitikimą su Vokietijos Bundestago parlamentinių ryšių su
Baltijos valstybėmis grupės nariais taip pat kalbėta apie kovą su prekyba
žmonėmis pabėgėlių krizės kontekste, Vokietijos vaidmenį ES, Rusijos užsienio
politiką ir kt. Kitą savaitę Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė su Seimo
delegacija vyksta oficialaus vizito į Vokietiją.
Seimo Pirmininko
pavaduotojo,
Europos reikalų komiteto
pirmininko patarėja Morta Vidūnaitė
(tel. (8 5) 239
6278, el. p. [email protected])
