Ministerijų ataskaitos 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Įgyvendinant šį tikslą, siekiama sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo neigiamai gyventojų darbo ir gyvenimo sąlygas veikiančių priežasčių. Sveika gyvensena turėtų būti pripažinta socialine norma. Bus užtikrintas šiuolaikinės visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimas, sutinkamai su ES reikalavimais.

Siekiama sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų. Bus sudarytos vienodos sąlygos visiems šalies piliečiams gyventi sveikoje aplinkoje ir gauti reikiamas sveikatos paslaugas, monitoruojamos ir vertinamos gyventojų mirtingumo priežastys.

Siekiama suformuoti efektyviai veikiančią valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų sistemą. Numatoma racionalizuoti išteklius ir optimizuoti išlaidas sveikatos priežiūrai, siekiant efektyviau naudoti lėšas bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Kartu su Švietimo ŠMM bus rengiamos narkomanijos prevencijos programos mokyklose. Numatoma plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę socialinę ir medicininę reabilitaciją, įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lietuvos Respublika sieks įsijungti į ES ir kitas tarptautines narkomanijos prevencijos programas. Vykdys pasirengimo narystei ES nacionalinę PHARE programą.

13 programos 1 uždavinys - sukurti žalingų sveikatai faktorių prevencijos sistemą bei įgyvendinti efektyvią sveikatos ugdymo strategiją.

Parengtas ir 2001 m. liepos 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2327).

Parengtas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas, 2001 m. gruodžio 10 d. pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

2001 metais toliau buvo įgyvendinamos valstybinė tabako kontrolės, valstybinė alkoholio kontrolės, Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos ir valstybinė radiacinės saugos programos. Buvo vykdoma gyventojų švietimo veikla, kultūros ir sporto renginiai; Pasaulio dienos be tabako ir nerūkymo dienos kampanijos; išleisti metodiniai leidiniai sveikatos priežiūros specialistams; aprūpinti įranga pagalbos kabinetai, ketinantiems mesti rūkyti; pirkti alkotesteriai. Kadangi vienas iš programos įgyvendinimo efektyvumo rodiklių yra gyventojų rūkymo paplitimo vertinimas, atliktas Lietuvos gyventojų požiūrio į rūkymą tyrimas. Duomenys bus apibendrinti ir paskelbti 2002 metais. Pagrindinės sveikos gyvensenos nuostatas plėtojančios integralaus poveikio tabako kontrolės, alkoholio kontrolės, sveikatos propagandos ir kitos programos buvo vykdomos, siekiant įgyvendinti sveikos gyvensenos įgūdžių diegimą ir sveikatos ugdymą bei stiprinimą. Deja, nors ir parengtos programos, jų įgyvendinimas stringa dėl nepakankamų finansinių išteklių.

2001 m. vasario 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.139 “Dėl sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr.794 patvirtintos higienos normos:

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo susirgimų dėl netinkamų kosmetikos ir asmens apsaugos priemonių naudojimo bei jų gamybos, parengtos higienos normos:

HN 101:2001”Kosmetikos gaminiai. Gera gamybos praktika”, patvirtinta 2001 m. birželio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 352 (Žin., 2001, Nr. 58-2094);

Vykdant LR Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 111-3592) patvirtintos Respublikos derybinės pozicijos “Laisvas prekių judėjimas” IV skyriaus 9 skirsnio “Kosmetika” nuostatas, 2001 m. gegužės 2 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.279 patvirtintas Laisvojo formaldehido identifikavimo ir jo kiekio nustatymo kosmetikos gaminiuose fotometriniu metodu techninis reglamentas (Žin., 2001, Nr. 39-1376).

Parengta Kosmetikos ir asmens higienos gaminių saugos sveikatai įvertinimo tvarka ir Kosmetikos gaminių notifikavimo tvarka, patvirtintos 2001m. liepos 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 403 (Žin., 2001, Nr. 65-2397). Pagal šį įsakymą pakeista kosmetikos gaminių vertinimo tvarka, importuojamiems į Lietuvą Europos Sąjungos valstybėse narėse pagamintiems kosmetikos gaminiams taikoma notifikavimo procedūra, o ne gaminių registracija, kaip buvo iki to laiko.

Profesinės saugos srityje, vykdydami Teisės derinimo priemonių 2001 m. planą ir siekdami nustatyti darbuotojų, dirbančių su cheminėmis medžiagomis ir jų preparatais, saugos ir sveikatos reikalavimus, 2001 m. liepos 24 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.97/406 patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai ir Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr. 65-2396). Įteisintos kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų aplinkos ore ribinės vertės, jų poveikio sveikatai vertinimo reikalavimai (HN 23:2001 “Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. gruodžio 13 d. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu Nr. 645/169 (Žin., 2001, Nr. 110-4008).

Kuriant sveiką aplinką, parengta ir pradėta vykdyti Maudyklų vandens kokybės monitoringo programa (Žin., 2001, Nr. 98-3494).

Radiacinės saugos srityje, įteisinant dirbančių su atvirais jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais apsaugą, parengta HN 112:2001”Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai”, patvirtinta 2001 m. liepos 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 389 (Žin., 2001, Nr. 66-2425).

Patvirtinta HN 55:2001 “Viešieji tualetai” (sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 622). Ši higienos norma nustato pagrindinius viešųjų tualetų statybos, rekonstrukcijos, įrengimo ir priežiūros reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 103-3688).

Siekiant nustatyti pagrindinius higienos reikalavimus įrengiant profesinio mokymo įstaigas, sudarant saugias mokymo proceso darbo sąlygas, vykdant šių mokymo įstaigų higienos bei pirminę moksleivių sveikatos priežiūrą, parengta ir 2001 m. rugsėjo 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 475 patvirtinta HN 102:2001 “Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir reikalavimai” (Žin., 2001, Nr. 78-2734).

Vykdoma 2000 m. lapkričio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 694 patvirtinta Aplinkos ir sveikatos programa bei Pasaulio sveikatos organizacijos ir Danijos aplinkos apsaugos agentūros projektas “Nacionalinių aplinkos sveikatinimo veiksmų planų įgyvendinimas Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje”. 2001 metais atlikti šie pagrindiniai darbai:

• Cheminių medžiagų pašalinimas iš darbo aplinkos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose;
• Maudyklų vandens kokybės monitoringo sistemos, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus sukūrimas.

2000-2001 metais Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo PSO Europos regiono biuro inicijuotame ir koordinuotame projekte ,,Būstas ir sveikata Europoje”.

Vykdoma valstybinė "Kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus mitybos gerinimo programa". Tęsiamas antras valstybinės programos etapas “Kūdikių ir vaikų mitybos gerinimo ir alimentarinių susirgimų mažinimas”. Tai padeda skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40% kūdikių iki 4-6 mėn. būtų maitinami motinos pienu, bei remiantis programoje numatytų ir atliktų tyrimų duomenimis ir tarptautiniais reikalavimais buvo suformuota kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus mitybos politika Lietuvoje. Įrodyta, kad motinos pienu maitinami kūdikiai užauga sveikesni ir fiziškai stipresni.

Vykdoma UNICEF koordinuojama "Jodo ir sveikos mitybos programa”. Vykdant jodo profilaktiką, siekiama sumažinti gūžių paplitimą. Sukurta skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, stebėjimo bei duomenų kaupimo sistema leis sumažinti jodo trūkumo sukeltų sutrikimų paplitimą Lietuvos gyventojų tarpe bei likviduoti jodo trūkumą maiste.

Pradėta ir toliau tęsiama visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma laboratorijų tinklo pertvarka: pagal Civilinio kodekso reikalavimus visuomenės sveikatos centrų filialams panaikintas juridinis statusas, apjungiant finansinį valdymą, sumažintas laboratorijų skaičius, palikta tik po vieną laboratoriją apskrityse. Tai suteikė galimybę racionaliau, efektyviau panaudoti lėšas, pagerinti visuomenės sveikatos centrų darbą. Ateityje numatoma palikti 5 akredituotas regionines laboratorijas.

Valstybinės sveikatos propagandos programos priemonėms įgyvendinti per 5 metus buvo gauta 19,8 proc. sąmatoje patvirtintų lėšų, Valstybinė tabako kontrolės programa per pastaruosius 3 metus gavo apie 3 proc. sąmatoje patvirtintų lėšų. Dėl lėšų stygiaus ir netolygaus programų darbų finansavimo yra nepakankamas įgyvendinamų ugdymo priemonių efektyvumas (sveikatos ugdymas yr atolygus ir nuoseklus procesas, kurio rezultatų negalima pasiekti per pusmetį ar mėnesį, jei buvo planuojama dirbti ištisus metus ar dešimtmetį).

2001 metams alkoholinių gėrimų suvartojimo vienam šalies gyventojui sumažėjimo 2 procentais rodiklis buvo planuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 metais nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603) patvirtintą Valstybės alkoholio kontrolės programą, kurią įgyvendinus numatoma per 12 metų alkoholio gėrimų vartojimą sumažinti 25 procentais, jeigu programos įgyvendinimui bus skiriamos planuotos lėšos. Alkoholio vartojimo ir pasekmių rodiklius pateikia Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės pirmo sekančių metų pusmečio pabaigoje, todėl alkoholio suvartojimo rodiklis už 2001 metus bus paskaičiuotas tik 2002 metų birželio - liepos mėnesį. Paskutiniais metais alkoholio gamybos išplėtimo bei įstatymais reglamentuotų suvaržymų alkoholio kontrolės srityje liberalizavimo pasėkoje alkoholinių gėrimų suvartojimas nemažėja. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos ribose vykdomos veiklos alkoholio kontrolės srityje (sveikatos ugdymo priemonės, informacijos teikimas bei susirgimų paplitimo apskaita ir situacijos vertinimas, priklausomybių gydymo bei reabilitacijos institucijų tinklo plėtimas) vykdomų priemonių rezultate sumažėjo 100 000 gyventojų tenkančių pirmą kartą užregistruotų susirgimų alkoholine psichoze, išaugo gyventojų informuotumas, bei apsisprendimas keisti gyvenimo įpročius, to pasėkoje padidėjo gerai savo sveikatą vertinančių žmonių skaičius.

2001 m. buvo planuojama pasiekti, kad rūkančiųjų skaičius nedidėtų. 2001 metų suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių tyrimo duomenimis reguliariai rūko 34,9 proc. 18-24 metų vyrų ir 12,8 proc. moterų. Didžiausias reguliariai rūkančių vyrų skaičius nustatytas 35-44 metų amžiaus grupėje (56,9 proc.), o moterų – 25-34 metų amžiaus grupėje (18,9 proc.). Šiuo metu Lietuvos Respublikoje rūkančiųjų daugėja, kadangi šiai problemai spręsti neskiriama pakankamai lėšų ir nepritariama priemonėms, kuriomis galėtų būti mažinama tabako gaminių pasiūla. Vien gyventojų sveikatos palaikymo bei ugdymo priemonių vykdymas negali užtikrinti, kad tabako gaminių vartojimas mažėtų. Būtina vykdyti koordinuotą tarpžinybinę veiklą. 2001 metų sveikatos apsaugos ministerija aktyviai siekė derinti veiklą tabako kontrolės srityje pagal Europos Sąjungos veikiančias teisines nuostatas bei Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas priemones, mažinant neigiamą rūkymo poveikį gyventojų sveikatai.

Lietuvos Sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII-833, viena iš pagrindinių nuostatų - skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40% kūdikių iki 4-6 mėn. būtų maitinami motinos pienu. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 11 09 nutarimu Nr.1108 patvirtintoje “Kūdikių ir vaikų iki 3 m. amžiaus mitybos gerinimo” programoje numatytų ir atliktų tyrimų duomenimis (1993-1999 m.) Lietuvoje vidutiniškai natūralaus maitinimo paplitimas kasmet didėja apie 1-2 procentus ir realus jo siekimas yra maksimaliai 2 procentai per metus. Žindymo monitoringas atliekamas kas 3-5 metai (tyrimai buvo atliekami 1993m., 1996 ir 1999 m.). 2000 m. ir 2001 m. tokie tyrimai nebuvo atliekami, todėl konkrečių žindymo pakitimo duomenų neturime. Jeigu bus pritarta ir toliau bus vykdoma ir ši programa, žindymo paplitimo Lietuvoje tyrimai bus atlikti 2002-2003 m.

2001 m. liepos 10 d. priimtas Geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr.64-2327) įsigalios 2003 m. liepos 1 d. Šiuo metu įstatymo nustatyta tvarka rengiami įstatymo lydimieji teisės aktai. Už tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jo programinę priežiūrą atsakingi vandens tiekėjai, valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (Statistinė ataskaitinė forma Nr.6 – sveikata. Metinė), mikrobiologinių rodiklių viešai tiekiamas geriamasis vanduo 2000 m. neatitiko 7,2 % iš 12164 tirtų bandinių, o preliminariais 2001 m. ataskaitos duomenimis – 12,8 % iš 9751 tirtų bandinių. Analizuojant patektų duomenų struktūrą, aiškiai matyti, kad rodikliai žymiai blogesni mažuosiuose (žinybiniuose) vandentiekiuose ir lemia gan aukštą mikrobiologinių rodiklių neatitikimą teisės aktų reikalavimams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apskričių, miestų, rajonų padalinių duomenimis, 2001 m. buvo atlikti 2428 mikrobiologinių rodiklių tyrimai, iš kurių 17,7 % neatitiko HN 24:1998 “Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra” reikalavimų. Kadangi Sveikatos apsaugos ministerija ir jos institucijos įstatymų nustatyta tvarka nėra įgaliotos vykdyti valstybinę kontrolę (reorganizavus kontrolės institucijas), todėl negali tiesiogiai įtakoti efektyvaus geriamojo vandens saugos ir kokybės blogėjimo priežasčių išaiškinimo bei jų pašalinimo.

Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis 2001 metais Lietuvoje užregistruoti 12642 žarnyno užkrečiamųjų ligų ir maisto toksinių infekcijų atvejai. Susirgimų skaičius šiomis ligomis, palyginus su 2000 m. laikotarpiu, padaugėjo 6,6% (2000 m. buvo užregistruota 11850 atv.). Padaugėjo susirgimų salmoneliozėmis (15,36%), kampilobakterioze (27,8%), rotavirusiniu enteritu (54,2%), kitomis virusinėmis žarnyno infekcijomis (74,9%). Gyventojų sergamumas šigelioze sumažėjo 43,4%, sergamumas kitomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis išliko tame pačiame lygyje.2001 m. užregistruoti 745 bakterinių maisto toksinių infekcijų atvejai, t.y. 6,1% daugiau nei 2000 m. (702 atv.).

Vykdant šį uždavinį, parengta nauja informacijos teikimo tvarka apie ekstremalias situacijas ir patvirtinta 2001 m. vasario 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 138 “Dėl informacijos apie ekstremalias situacijas ir užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos” (Žin., 2001, Nr. 22-738). ). Šis įsakymas nustatė informacijos apie ekstremalias situacijas teikimo tvarką. Vykdant šio įsakymo nuostatas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras užtikrina nuolatinį informacijos priėmimą, analizę ir perdavimą SAM vadovybei, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kitoms institucijoms apie ekstremalias sveikatai situacijas. Surinkta informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, atsakingus už skubios informacijos priėmimą ir perdavimą nedarbo, švenčių ir poilsio metu bei neatidėliotinų priemonių organizavimą ekstremalių situacijų atvejais.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimo Nr.200 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą” (Žin., 2001, Nr.18-559) 3.2.2 ir 3.2.3 punktų nuostatas,  parengtas ir patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2001m. lapkričio 27d. įsakymas Nr.617 “Dėl valstybės medicinos materialinių išteklių atsargų tvarkymo”, kuriuo patvirtinti:

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, kylančios dėl biologinių medžiagų poveikio darbe, 2001 m. birželio 21 d. patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 80/353 Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatai (Žin., 2001, Nr.56-1999).

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių ir po jų sekusių biologinio agento panaudojimo atvejų Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 501 “Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centro”, įsteigtas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų valdymo centras ir patvirtinti jo nuostatai ( Žin., 2001, Nr. 85-2992). Tai yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organas, kuris valstybės lygiu koordinuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą darbui ekstremalių sveikatai situacijų atvejais bei veiklą joms įvykus.

Parengtas sveikatos apsaugos ministro 2001 lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 603 “Dėl užkrečiamųjų ligų židinio, atsiradusio panaudojus biologinį agentą, lokalizavimo ir likvidavimo”. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2001 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.49 “Dėl ekstremalių situacijų valdymo grupės sudarymo” sudaryta valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Ekstremalių situacijų valdymo grupė, Užkrečiamųjų ligų epideminių situacijų valdymo grupė, Cheminių ekstremalių situacijų valdymo grupė.

1. HN 57-1995 “Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas cheminio užteršimo atvejais” keitimo projektas.

1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis vystymo koncepcijos projektas.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 941 ,,Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr. 66-2418), parengtas ir 2001 m. gruodžio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.686 patvirtintas Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo 2002-2004 metų priemonių planas, kuriame numatytos konkrečios visuomenės sveikatos priežiūros vystymo kryptys ir priemonės, konkretūs vykdytojai bei terminai. Priemonių plane numatyta sveikatos informacijos ir žinių plėtojimas, kuris leis pasiekti, kad sveikos gyvensenos įgūdžių mokymas taptų visų švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos dalimi, padidinti sveikatos sąjungininkų ir rėmėjų skaičių, pagerinti sveikatos stiprinimo veiklos koordinavimą valstybės ir savivaldybių lygiu. Plane numatytos greito reagavimo į grėsmę visuomenės sveikatai priemonės. Pagerės užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė, ekstremalių situacijų valdymas, neinfekcinių ligų prevencija, bus tobulinama visuomenės sveikatos priežiūros vadyba, kas leis suformuoti visuomenės sveikatos ekonominį mechanizmą, pagerės visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis pasirengimas, bus plėtojami moksliniai tyrimai.

2001 metais buvo vykdomi moksliniai tyrimai: Darbo aplinkos ir darbuotojų bioterpių užterštumo kancerogeninėmis medžiagomis tyrimai ir profesinės rizikos įvertinimas Lietuvos įmonėse; Kaulų - raumenų sistemos pažeidimai tarp dirbančiųjų su vibraciją generuojančiais įrengimais; Darbo aplinkos užterštumo cheminės dezinfekcijos medžiagomis poveikio darbuotojų sveikatai įvertinimas Lietuvos ligoninėse; Įmonių darbuotojų darbingumo galimybių įvertinimas ir profesinių ligų paplitimas Lietuvoje, Vilniaus miesto visuomeninio transporto vairuotojų darbo sąlygų ir sveikatos būklės įvertinimas; Gydymas antimikrobiniais vaistais ir mikrobiologinių tyrimų organizavimas Lietuvos poliklinikose; Imunocitocheminių metodų diagnostinių ir prognostinių galimybių įvertinimas, nustatant CMV infekciją; XI - XII klasių moksleivių mokymosi krūviai ir sveikata; Aplinkos cheminio užterštumo policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir švinu biologinio poveikio miesto gyventojams studija.

Iš viso ataskaitiniais metais buvo numatyta paskelbti 15 mokslinių publikacijų recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose, paskelbta 26 t.y. 73 % daugiau nei planuota.

Šiam uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų strateginio veiklos plano priemonių nėra.

14 programos 1 uždavinys - sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo užkrečiamų ligų.

Vykdant LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 543 ‘Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinės strategijos priemonių plano patvirtinimo” ir LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 312 “Dėl darbo grupės užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės programos projektui parengti” buvo parengti Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės ekstremalių situacijų atvejais programos dalių projektai:

Įgyvendinant Valstybinę lytiškai plintančių ligų profilaktikos programą, tobulinta chlamidijų ir sifilio laboratorinė diagnostika, Herpes genitalis laboratorinė diagnostika, parengtos metodinės rekomendacijos LPL diagnostikai, gydymui ir profilaktikai.

2001 m. vykdant Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą, buvo organizuoti tobulinimosi kursai 400 bendrosios praktikos gydytojų ir 250 bendruomenės slaugytojų TBC profilaktikos ir kontrolės klausimais, buvo tobulinami mikobakteriologinių laboratorijų darbuotojai, TBC registro darbuotojai, gydytojai ftiziatrai. Atspausdintos ir padaugintos TBC registravimo formos. 2001m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 vykdomos Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos parengimas ir pateikimas tvirtinti valstybine perkeltas iš 2001 m I ketvirčio į 2002 m. I ketvirtį.

2001 m. įgyvendinant AIDS profilaktikos ir kontrolės programą, buvo organizuota ir vykdyta ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių asmenų dispanserinė sveikatos priežiūra, efektyvus žyminių infekcijų ir LPL gydymas, ŽIV infekuotų asmenų antivirusinės terapijos monitoringas, antros kartos ŽIV – AIDS stebėjimas remiantis PSO rekomendacijomis. 2001m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1196 vykdomos AIDS profilaktikos ir kontrolės programos parengimas ir pateikimas tvirtinti valstybine perkeltas iš 2001 m III ketvirčio į 2002 m. III ketvirtį.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, buvo nupirkti imunobiologiniai preparatai bei švirkštai, organizuota akcija, kurios metu Lietuvos gyventojai buvo informuojami apie erkinį encefalitą, profilaktikos priemones bei sudarytos palankio sąlygos pasiskiepyti. 2001 metais vykdytas projektas “Hepatito B prevencija paauglių tarpe”, projekto pagrindinis tikslas buvo informuoti paauglius ir jų tėvus apie hepatitą B ir profilaktikos priemones ir sudaryti palankias sąlygas pasiskiepyti nuo hepatito B. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.661 “Dėl epidemiologinės poliomielito priežiūros Lietuvos Respublikoje” asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms pavesta tęsti poliomielito epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugos nuo žmogaus imunodeficito viruso infekcijos poveikio priemonių įgyvendinimą, minimizuoti ŽIV/AIDS epidemijos medicininį, socialinį, ekonominį, psichologinį ir kitą poveikį šalies gyventojų sveikatai ir socialiniam gyvenimui, buvo vykdomi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros bei kontrolės, 95/1729/EB; 96/647/EB; 91/317/EEB (AIDS profilaktika ir kontrolė); organizuojant Valstybinės AIDS profilaktikos ir kontrolės programos valdymą ir priemonių įgyvendinimą, administruojant programos priemonių vykdymą visoje Lietuvos teritorijoje.

Siekiant užtikrinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje darbo grupėje dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės Baltijos jūros regione 2001 buvo sudarytos penkios darbo grupės:

• prisijungti prie Europos Sąjungoje veikiančios atsparių mikroorganizmų stebėjimo programos, kartu tobulinant mikrobiologinę diagnostiką ir steigiant ,,Referens” laboratoriją;
• diegti kliniškai ir epidemiologiškai svarbių hospitalinių infekcijų stebėjimo sistemą;
• diegti moksliniais tyrimais pagrįstą hospitalinių infekcijų valdymą;
• tobulinti specialistų ikidiplominį ir podiplominį mokymą.

• vaistų prieinamumo gerinimas, neleidžiant plisti ŽIV virusui iš motinos vaikui;

• Toliau diegti tiesiogiai stebimo ir kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo modelį (DOTS), kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir tarptautinė kovos su tuberkulioze ir plaučių ligomis unija (IUATLD).
• Sukurti PSO ir IUATLD rekomenduotą registracijos sistemą, sustiprinti bakteriologinę diagnostiką ir skreplių mikroskopiją, diegti visoje šalyje tiesiogiai stebimą gydymą, kuris turi būti nemokamas.

Ministrų Tarybos ir Šiaurės visuomenės sveikatos institutų 1998-2001„Infekcinių ligų kontrolė Barenco ir Baltijos jūros regione” projekto metu kaip ir kasmet buvo organizuojami tarptautiniai epidemiologijos kursai, kurių metu apmokyti 63 Lietuvos gydytojai. Pagal minėtą projektą Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro registras bei visuomenės sveikatos centrų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriai buvo aprūpinti kompiuterine įranga duomenų apie užkrečiamąsias ligas pasikeitimui šalyje sisteminimui.

Įgyvendinant Valstybinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą, surinkti duomenys ir palyginti su Europos šalių duomenimis apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, išanalizuoti, parengti kraujagyslių ir širdies ligų registro duomenys perdavimui į statistikos analizės programas, kliniškai stacionare ištirta 300 ligonių, sergančių ūmiais koronariniais sindromais, ambulatoriškai gydyta 300 ligonių hipolipidiniais vaistais, ambulatoriškai kontroliuota lipidemija ir kraujo krešėjimas, sukurta duomenų bazės kompiuterinė programa.

Vykdant Valstybinę traumatizmo profilaktikos programą, surinkta medžiaga apie traumatizmą žurnalams “Sveikatos mokslai” Nr.3-4 ir “Sveikatos aplinka”, organizuota Respublikinė konferencija “Traumatizmo profilaktika” bei išleisti 2 leidiniai konferencijos tematika.

Vykdant Burnos sveikatos programos vaikų dantų ėduonies profilaktikos paprogramę, išleisti metodiniai leidiniai “Sveiki pieniniai dantys - sveikas vaikas”, “Mitybos vaidmuo karieso profilaktikai”, “Fluoro kiekis Vakarų Lietuvoje ir vaikų dantų ėduonies profilaktika”, “Pirmųjų nuolatinių dantų dygimas ir priežiūra”. Parengtos ir išleistos mokymo – metodinės priemonės gydytojams stomatologams “Pieninių dantų ligų profilaktikos ir gydymo ypatybės”. Ištirtas stomatologinės baimės paplitimas ir ją lemiantys faktoriai 12-15 metų Vilniaus miesto moksleivių tarpe, apmokyti 500 Vilniaus moksleivių burnos higienos ir kitų karieso profilaktikos metodų. Pravestos konferencijos vaikų dantų ėduonies profilaktikos klausimais Vilnius apskrities vaikų darželių auklėtojams ir gydytojams stomatologams ir Kauno miesto ir apskrities pedagogams ir gydytojams. Išleistas leidinys “Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies profilaktika”. Vykdomas ankstyvojo dantų ėduonies rizikos veiksnių išaiškinimas ir profilaktika, tęsiama ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa Kauno miesto vaikų ugdymo įstaigose, vykdoma perinatalinė vaikų dantų ėduonies profilaktika, atliktas moksleivių dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo tyrimas, paruoštos ir išleistos vaizdinės priemonės: lipdukai, lankstinukai.

Vykdant Valstybinę sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programą, parengtas ankstyvosios reabilitacijos tarnybų tinklo modelis, parašytas mokslinis darbas “Kompleksinės pagalbos poveikis vaikams su raidos sutrikimais visuomenėje”, pravesta tarptautinė mokslinė praktinė konferencija “Vaikų psichinė sveikata”.

14 programos 3 uždavinys - sudaryti sąlygas invalidų ir žmonių sergančių chroninėmis ligomis gyvenimo kokybei gerinti, diegiant į praktiką naujausius mokslo pasiekimus ir technologijas.

Vykdant NAPP teisės derinimo priemonių planą, parengtas ir 2001 m. birželio 28 d. priimtas LR slaugos praktikos įstatymas Nr. IX-413. Šis įstatymas nustato slaugos praktikos teisinius pagrindus, slaugytojų teises ir pareigas. Taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti 6 minėtą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai: SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.511 ,,Dėl bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.512 ,,Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.513 ,,Dėl slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.514 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašo tvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.515 ,,Dėl slaugos paslaugų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo”, SAM 2001 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.516 ,,Dėl slaugos paslaugų, kurioms teikti būtinas sertifikatas, sąrašo tvirtinimo”.

15 programos tikslai:

1. Patvirtinta 2001 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 299 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.03.21, Nr.: 24, Publikacijos Nr.: 796).

2. Patvirtinta 2001 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 694 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.06.15, Nr.: 51, Publikacijos Nr.: 1776)

3. Patvirtinta 2001 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1138 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 101 "Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties patvirtinimo" dalinio pakeitimo (Skelbta: Valstybės Žinios, 2001.09.26, Nr.: 82, Publikacijos Nr.: 2863)

2001 m. birželio 6 d. Sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. 33-25-279 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pateikė projektą ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros principinių nuostatų”. Suformuoti apskrityse ir savivaldybėse asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo koncepciją problematiška, kadangi vėluoja regioninio valdymo reforma.

Buvo vykdomos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (pagal Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą – NAPP) sustiprinimo priemonės: įteigtos 2 kompiuterinės darbo vietos, sudarytos galimybės naudotis internetu ir prieiti prie ES duomenų bazės, sukurtas tarnybos internetinis puslapis, įsigyta medicinos prietaisų.

1. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas 1,4,14, 15, 16, 17, 19, 25, 28, 29, 47 straipsnių bei V skyriaus pakeitimo ir X skyriaus pripažinimo netekusiu galios suderintas su Civiliniu kodeksu ir patvirtintas 2001 m. liepos 5 d. Nr. IX-429;
2. Įstatymo, reglamentuojančio fizinio asmens gimimo momento konstatavimo kriterijus ir tvarką, projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 26 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP-830);
3. Norinčių susituokti asmenų sveikatos dokumento forma, patvirtinta 2001 m. birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 328;
4. Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju, sąrašas patvirtintas 2001 m. liepos 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 386;
5. Medicininių kontraindikacijų, neleidžiančių tapti įvaikintojais, sąrašas, patvirtintas 2001 m. liepos 24 d. sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 404/96;
6. Sveikatos pažymėjimo, kurį turi pateikti asmuo, norintis tapti vaiko globėju(rūpintoju) forma, patvirtinta 2001 m. birželio 19 d. sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 349/79;
7. Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP – 845);
8. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 4, 5, 7, 17, 20, 22, 25, 28, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 21, 26, 29, 90, 36, 37, 38 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr.IXP – 849), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
9. Sveikatos sistemos įstatymo 22, 88 straipsnių pakeitimo ir 89, 90, 91, 93 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 794), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
10. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 796), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
11. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Projekto Nr. IXP – 795), buvo grąžintas ir šiuo metu yra tobulinamas;
12. Parengta ir 2001 m. lapkričios 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1400 patvirtinta Pažymėjimų apie vaiko gimimą išdavimo tvarka.

Parengti pasiūlymai savivaldybėms dėl joms priklausančių įmonių privatizavimo ir 2001 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 31-25-145 pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl kreditorinio įsiskolinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms grąžinimo tvarkos patvirtinimo” projektas ir 2001 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 01-25-1043 pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM yra įgaliota 2001 – 2003 m. parengti programą ir apmokyti medicinos prietaisų gamintojus diegti direktyvų 90/385/EEB, 93/42/EEB, 98/79/EEB reikalavimus. Vykdant šią priemonę buvo surengti mokymo seminarai, pasinaudojant 2000 m. SEIL programos bei 2001 m. TAIEX programų lėšomis, parengta ir 2001 m. kovo 15 d. sveikatos apaugos ministro įsakymu Nr. 176 patvirtinta pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarka, kuri panaikino ankstesnę medicinos normą MN – 4 :1993 ,,Medicinos gaminiai. Aprobavimo tvarka”. Pagal naujai patvirtintą tvarką, Lietuvos medicinos prietaisų gamintojai ir įvežėjai, prieš teikiant į rinką medicinos gaminius, yra mokomi įsisavinti direktyvų reikalavimus. Pradėtas rengti EK dokumentų – rekomendacijų, susijusių su medicinos prietaisų direktyvų įgyvendinimu, paketas. Sustiprinant akredituotą medicinos prietaisų sertifikavimo centrą ,,Sertika”, praplečiant akreditavimo sritį pagal medicinos prietaisų direktyvų reikalavimus, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM rengia reikiamą dokumentaciją bei įrangą.

2001 m. vasario 8 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 101 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 ,,Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas" ir ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 100:2001 ,,Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas" patvirtinimo (Žin., 2001, Nr.15-467).

Slaugos specialistai rengiami pagal naujas, atitinkančias užsienio šalių reikalavimus mokymo programas. Dabar slaugytojas - visiškai savarankiškas specialistas. Jų kompetencijai priklauso ligų prevencija, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, rizikos veiksnių profilaktika, ne tik fizinė, bet ir psichinė bei socialinė pacientų priežiūra. Tai ir finansiškai efektyvu - slaugytojo teikiamos paslaugos gerokai pigesnės.

Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vadovų 2001 m. rugpjūčio 24 d. bendru įsakymu Nr.449/254/108 patvirtinti “Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai.” Šiuo dokumentu nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kurie privalo būti įgyvendinti laivuose, siekiant užtikrinti tinkamą medicinos pagalbos teikimą laivų įgulų nariams jūroje. Patvirtintuose reikalavimuose pateiktas būtinų medicinos atsargų sąrašas, nustatyta, kaip už medicinos pagalbą laivuose atsakingi asmenys turi pasiskirstyti pareigomis, kaip jie turi būti apmokomi, taip pat pateikiama laivo medicininių atsargų tikrinimo schema. Reikalavimai parengti vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos 1992 m. kovo 31 d. direktyva 92/29/EEB dėl minimalių saugos ir medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimų. Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai bus taikomi nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Sveikatos apsaugos ministerija, plėtojant informacinių technologijų vystymą bei diegimą: kuria, tvarko ir administruoja Valstybinį sveikatos priežiūros įstaigų registrą, atliko Valstybinio sveikatos priežiūros įstaigų registro ikiprojektinę informacinės sistemos analizę, parengė Registro projekto specifikacijos projektas (į registro duomenų bazę įrašyti 1166 licenciją gavusių/perregistravusių sveikatos priežiūros įstaigų duomenys); kuria, tvarko ir administruoja Medicinos gaminių registrą, atliko žinybinio Medicinos prietaisų registro ikiprojektinę informacinės sistemos analizę, parengė Registro projekto specifikacijos projektą (į registro duomenų bazę įrašyti 957 aprobuotų medicinos gaminių duomenys); tvarko ir administruoja Gydytojų medicinos praktikos licencijų registrą, pagal naujus poreikius modifikavo Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro duomenų bazės struktūrą, modifikavo programinę įrangą, reikalingą esantiems registro duomenų bazėje duomenims perkelti į pakeistos struktūros registro duomenų bazę (į registro duomenų bazę įrašyti duomenys 1210 gydytojų licencijavimo ir sertifikavimo bylų) ir kt.

2001 m. birželio 6 d. Sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. 33-25-279 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui pateikė projektą ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros principinių nuostatų”. Suformuoti apskrityse ir savivaldybėse asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo koncepciją problematiška, kadangi vėluoja regioninio valdymo reforma.

Įteisinti sveikatos priežiūros paslaugų lygiai : Privalomojo sveikatos draudimo tarybų metu buvo priimti ir 29 sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti asmens sveikatos priežiūros stacionaro detalizuotų gydymo profilių paslaugų teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai, reglamentuojantys paslaugų teikimą pagal paslaugos lygius. Šių teisės aktų pagrindu bus galima pereiti prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo ne pagal įstaigos lygį, o pagal paslaugų teikimo lygį.

Parengta detalizuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainų tvirtinimo tvarka: 2001 03 30 Privalomojo sveikatos draudimo taryba priėmė nutarimą Nr. 2/6 -1 "Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 2001, Nr.30-996). Šiuo nutarimu patvirtintos stacionaro detalizuotų gydymo profilių kainos balais, kurie rodo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų realius kaštus. Paslaugų kainos išreikštos balais rodo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų 100 proc. finansavimo. Ir toliau išlieka problema, kaip užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokesčių savalaikį pervedimą bei užtikrinti, kad dalis lėšų pervedamų iš biudžeto už valstybės lėšomis apdraustuosius tendencingai ne mažėtų, o išliktų tame pačiame įmokų mokėjimo dydyje. Nes priešingu atveju vis mažinamos įplaukos į PSDF biudžetą didina PSDF biudžeto kreditorinį įsiskolinimą, kas neleidžia užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei efektyvumo.

2001 metais buvo tęsiamas Nacionalinės vėžio kontrolės programos, Medicinos pagalbos motinai ir vaikui, Visuomenės sveikatos plėtros, Burnos sveikatos, Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo, Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo, Lietuvos patologinės anatomijos tarnybos technikos renovacijos, Valstybinių sveikatos programų vystymo, Neinfekcinių ligų prevencijos programų įgyvendinimas. Panaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr.359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje numatytų 2001 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” (bei vėlesnėmis jo redakcijomis) patvirtintas lėšas, sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos modernia medicinos įranga. 2001 metais pradėtas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas rentgenodiagnostine įranga, vykdant Radiologinės pagalbos optimizavimo Lietuvoje programą..

Kartu su aukštojo mokslo įstaigomis kasmet organizuojant mokymo, tobulinimosi išvažiuojamuosius ir vietinius kursus sveikatos priežiūros specialistams pagal patvirtintą specialybių sąrašą, Sveikatos apsaugos ministerija atliko sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo ir finansavimo analizę ir parengė sutartis dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo ir su tuo susijusių išlaidų padengimo 2001 metų sausio – gruodžio mėnesiais su Kauno medicinos universitetu, Klaipėdos universitetu, Vilniaus universitetu bei bendradarbiavimo sutartis tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto dėl medicinos praktika besiverčiančių gydytojų bei gydytojų stomatologų profesinės kvalifikacijos tobulinimo.

Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina pavyzdinius nuostatus (LNSS valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdiniai nuostatai yra patvirtinti 2000 m. kovo 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu), Tipinių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų nuostatų parengimo buvo atsisakyta, suderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetu.

2001 m. kovo 26 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 192 ,,Dėl užsienyje įgytos bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų tvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.29-951).

2001 m. kovo 26 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 192 ,,Dėl užsienyje įgytos bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų tvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.29-951).

2001 m. birželio 5 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2001 m. birželio 5 d. Nr. 319 ,,Dėl užsienyje įgytos vaistininko profesijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų patvirtinimo” ” (Žin., 2001, Nr.50-1761).

Parengta sveikatos apsaugos sistemos ekonominė programa laikotarpiui iki stojimo į Europos Sąjungą, kuri integruota į bendrą šalies ekonominę programą.

Metodiškai vadovauta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms kokybės užtikrinimo veikloje, platinant informaciją sveikatos priežiūros kokybės klausimais, konsultuojant bei aprūpinant metodine medžiaga asmens sveikatos priežiūros įstaigas (2001m. gruodžio mėn. teorinio – praktinio seminaro “Kokybės sistemos diegimas sveikatos priežiūros įstaigose – sveikatinimo veiklos konkurencingumo pagrindas” metu 74 sveikatos priežiūros įstaigų, jų padalinių ir vidaus audito specialistai gavo metodinę medžiagą “Rekomendacijas kokybės vadybos sistemoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose”, skirtą 1998-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakymui Nr. 571 “Dėl lokalaus medicininio audito nuostatų” įgyvendinti).

Buvo toliau įgyvendinama investicinė Pirminės sveikatos priežiūros programa, apskrityse vykdomas Lietuvos sveikatos projektas. 2001 metais, panaudojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 30 d. nutarimu Nr.359 ,,Dėl Valstybės investicijų 2001-2003 metų programoje numatytų 2001 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” Pirminės sveikatos priežiūros programai patvirtintas lėšas, buvo tęsiamas šalies pirminės sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinos įranga, transporto priemonėmis skirtomis bendrosios praktikos gydytojams. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos projektą, keturiose apskrityse 2001 metais renovuoti ir aprūpinti įranga 85 Bendrosios praktikos gydytojų centrai, įsteigti 5 psichikos sveikatos centrai. Intensyviai vyko paruošiamasis darbas (duomenų kaupimas, analizė, tolesnių etapų detalizavimas ir pan.) tolesniam projekto įgyvendinimui.

1. Siekti sumažinti jaunų žmonių, vartojančių narkotikus skaičių.
2. Plėsti narkomanų ir ŽIV užsikrėtusių asmenų ilgalaikę medicininę ir socialinę reabilitaciją, įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje suformuojant šių įstaigų tinklą.
3. Sukurti narkotikų kontrolės teisinius mechanizmus bei tobulinti esamą teisinę bazę, kaip vieną svarbiausių užduočių, siekiant sumažinti narkotikų pasiūlą šalyje.

Įgyvendinant ACQUIS programą narkotikų kontrolės srityje bei vykdydant Dvynių projektą LT00-JH-01 “Nelegalių narkotikų poreikio ir pasiūlos mažinimo pajėgumų stiprinimas”, 2001 m. spalio 24 d. sveikataos apsaugos ministro įsakymu Nr.567 „Dėl Nacionalinio narkotikų informacijos centro įkūrimo“ nuo 2001 m. lapkričio 1 d. įsteigtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre Nacionalinį narkotikų informacijos centrą, finansuojamą iš Dvynių projekto.

16 programos 2 uždavinys - įsteigti priklausomybės ligų centrus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Plėtojant paslaugas vaikams ir jaunimui, vartojantiems narkotikus, pradėjo veikti priklausomybės ligų centrai Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vilniaus priklausomybės ligų centre atidarytas sergančiųjų narkomanija paauglių skyrius, mieste padidėjo abstinencijos gydymo vietų skaičius nuo 9 iki 24. Paruošti alkoholizmo ir narkomanijos gydymo ir medicininės reabilitacijos standartai, kurie šiuo metu svarstomi.

Pagalba vaikams ir jaunimui vartojantiems narkotikus ir sergantiems narkomanija dėl nepakankamo finansavimo dar nepakankamai prieinama pirminėje sveikatos priežiūroje ir stacionaruose, įskaitant medicininę reabilitaciją. Statistiniai duomenys apie 2001 m. mirčių skaičių dėl priklausomybės nuo narkotikų bus prieinami 2002 m. kovo mėn. Preliminariais Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis 2002 m. dėl narkotikų užregistruotos 47 mirtys (2000 m. –61). Nevisiškai pavyko sustabdyti 2001 m. ŽIV infekcijos plitimą tarp narkomanų (2000 m. 47, 2001 m. – 56).

Atitinka ES nuostatoms sukurti narkotikų poreikio mažinimo priemonių sistemą bei teisės aktus narkotikų kontrolės srityje su ES reikalavimais.

Sveikatos priežiūros įstatymų tobulinimas, užtikrinant priklausomybės ligonių sveikatos priežiūrą, leistų sumažinti komplikacijų bei mirčių skaičių dėl priklausomybės nuo narkotikų. Šio uždavinio vykdymas yra tęstinis, jo įgyvendinimas yra nuolat vykdomas. Problemos: nepakankamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, vykdant formalizuotą veiklą, finansavimo trūkumas, organizuojant narkomaniją sergančiųjų sveikatas priežiūrą (neišspręstas narkomanų gydymo per ligonių kasas klausimas).

17 programos tikslai:

1. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs vaistai, atitinkantys ES šalyse taikomus reikalavimus.

17 programos 1 uždavinys - ES teisę farmacijos srityje perkelti į nacionalinę, atitinkamai pertvarkyti farmacijos įmonių veiklą, gerinti vaistų rinkos kontrolę.

Parengtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriam 2002 m. sausio 3 d. buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje.

Išsiderėtas pereinamasis laikotarpis nuo 2004-01-01 iki 2007-01-01 vaistų, įregistruotų 2004-01-01, registravimo dokumentacijai peržiūrėti ir parengti pagal Acquis reikalavimus. Nuostata patvirtinta 2001 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 305 „Dėl LR derybinių pozicijų derybose dėl narystės ES patvirtinimo“. Pereinamojo laikotarpio išsiderėjimas sudarys sąlygas vietinei pramonei laipsniškai persitvarkyti pagal geros gamybos praktikos reikalavimus, o po to sutvarkyti vaistų registravimo bylas. Tai sumažins finansinę ir organizacinę įtampą farmacijos pramonės įmonėse, sudarys palankesnes sąlygas joms persitvarkyti pagal ES reikalavimus, sustiprins vietinę farmacijos pramonę, sudarys sąlygas Lietuvos farmacijos pramonei konkuruoti su užsienio vaistų gamintojais.

2001m. rugpjūčio 28 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 455 patvirtintas dažiklių, leidžiamų naudoti vaistų gamyboje sąrašas. Juo pilnai įteisintos ET78/25EEC direktyvos nuostatos.

Taisyklių įsigaliojimo terminai nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje derybose dėl narystės ES nustatytais terminais. Taisyklės įsigalioja 2004 m. sausio 1 d., išskyrus Europos Sąjungoje centralizuotu arba savitarpio pripažinimo būdu įregistruotus vaistinius preparatus, kuriems taisyklės taikomos nuo Taisyklių paskelbimo ,,Valstybės žiniose“ (numatoma paskelbti sausio mėn. I pusėje). Preparatų, įregistruotų iki 2004 m. sausio 1 d., dokumentacijos sutvarkymui pagal taisykles, taikomas pereinamasis laikotarpis – nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. Visų Lietuvos Respublikoje registruotų preparatų registravimo bylos iki 2004 m. sausio 1 d. turi būti papildytos dokumentu, liudijančiu, kad preparato gamyba atitinka Europos Sąjungos nustatytus vaistų geros gamybos praktikos reikalavimus.

Parengti papildomi imunologinių vaistinių preparatų registravimo reikalavimai. Juos numatoma patvirtinti kaip Bendrųjų vaistinių preparatų registravimo taisyklių priedą 2002 m. sausio mėn.

programos įgyvendinimo priemonių vykdymas

2001m. gegužės 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 308 patvirtinti Reikalavimai vaistų pakuotės ženklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos Respublikoje. Jie parengti pagal ET92/27EEC direktyvą. Nereceptiniams vaistams šie reikalavimai taikomi jau dabar, receptiniams bus pradėti taikyti nuo 2003 m. sausio 1 d.

LRV 2001m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 466 patvirtinta Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos programa. Programoje numatytos priemonės, sudarančios teisines ir ekonomines sąlygas vietinei pramonei persitvarkyti pagal ES reikalavimus.

Patvirtintos Geros vaistų platinimo praktikos taisyklės (sveikatos apsaugos ministro 2001-06-05 įsakymas Nr. 320). Taisyklėmis įteisintos ES 92/25/EEC direktyvos nuostatos. Numatyta visuma priemonių, užtikrinančių kokybiškas vaistų platinimo paslaugas.

Naujoji Ligų ir kompensuojamųjų vaistų ir Medicinos pagalbos priemonių sąrašų tikslinimo tvarka, įteisinanti 89/105/EEB direktyvos nuostatas nustato vaistų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į sąrašus kriterijus, numato vaistų kompensavimo paraiškų svarstymą, įvertinant vaisto medicinines, ekonomines bei farmakoekonomines savybes. Numatoma, kad vadovaujantis naujai parengta tvarka visas paraiškos svarstymo laikotarpis neturėtų viršyti 80 dienų, kas sudarys sąlygas ligoniams greičiau gauti reikiamus vaistus ir laiku pradėti gydymą.

18 programos tikslas:

Kaulų čiulpų transplantacijos programos įgyvendinimas leido įdiegti į Lietuvos pediatrijos praktiką naują, modernų, pasaulinėje medicinos praktikoje standartizuotą ir ekonomiškai pasiteisinusį gydymo metodą. Kaulų čiulpų transplantacija sumažins onkohematologinęėmis ligomis sergančių vaikų mirtingumą, pagerins jų gyvenimo prognozę, sumažins jų gydymo kaštus. Prognozuojama, kad kaulų čiulpų transplantacijos įdiegimas sumažins vaikams mirtingumą dėl ūminės mieloleukozės 30-40% , aplastinės anemijos – 20-30% , išplitusių solidinių navikų 10-20% , imunodeficitinių ir medžiagų apykaitos ligų – 50-60% . Ši programa susijusi su kitomis vykdomomis programomis: Medicinos pagalbos motinai ir vaikui vystymo programa 1995 – 2002m., Žmogaus organų ir audinių transplantacijos programa 1999 – 2002 m. ir kt.

Toliau programa bus tęsiama atliekant kaulų čiulpų transplantaciją vaikams pagal parodymus.

Šiam strateginio plano uždaviniui įgyvendinti neįvykdytų priemonių nėra.

Lietuvos sveikatos priežiūros sistema yra pagrįsta solidarumo principu, kuris įteisintas visuose strateginiuose sveikatos sektoriaus dokumentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programa, o taip pat socialiniai pokyčiai, politinės ir ekonominės reformos integracijos į ES procese, įpareigoja sveikatos politikos strategus dar labiau susirūpinti Lietuvos žmonių sveikata, aktyviai ir kūrybiškai tęsti pradėtą sveikatos apsaugos reformą. Šiandien jau visi - ir Seimas, ir Vyriausybė, ir sveikatos priežiūros specialistai, ir visuomenė - supranta, kad investicija į sveikatą yra investicija į ekonominį ir socialinį valstybės suklestėjimą, investicija į ateitį.

Vykdant ir gilinant reformas, Lietuvos žmonėms turi būti garantuojama prieinama, savalaikė, saugi bei efektyvi sveikatos priežiūra, pagrįsta sveikatos draudimu. Pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas – formuoti visuomenėje sveikos gyvensenos nuostatas, ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, mažinti gyventojų mirtingumą, tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbą bei valdymą, vykdyti aktyvią infekcinių ligų, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, užkirsti kelią alkoholizmui, narkomanijai, užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik saugūs, kokybiški ir efektyvūs, atitinkantys Europos Sąjungos šalyse taikomus reikalavimus, vaistai, o kompensuojamus vaistus gautų visi gyventojai, kuriems jie reikalingi.

Siekiant įgyvendinti sveikatos sektoriaus artimiausio laikotarpio strategijos tikslus, numatoma: koreguoti asmens sveikatos priežiūros strategiją ir taktiką, restruktūrizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pagrindinį dėmesį skiriant paslaugų prieinamumui ir kokybei; pirminėj sveikatos priežiūroje aiškios, tinkamai pagrįstos, apmokėjimo sistemos už paslaugas tobulinimas; maksimali Sveikatos apsaugos ministerijos įtaka kontroliuojant ligonių kasų piniginius srautus; tvarkyti vaistų politiką; investicinių programų vykdymas; visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimas, pagrindinį dėmesį skiriant ligų prevencijai.

Artimiausiais metais numatoma toliau vykdyti strateginio veiklos plano programas, aktyviai formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sveikatos priežiūros politiką. 2002 m. planuojama restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, stiprinti bendrosios praktikos gydytojo instituciją, gerinant pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tobulinti vaistų ir medicinos priemonių kompensavimo tvarką, užtikrinti, kad visiems pacientams būtų prieinama būtinoji medicinos pagalba. Bus toliau vykdomos integracinės priemonės, tarptautinės programos, diegiant praktikoje naujas technologijos. 2002 metais planuojama parengti ir pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės, AIDS profilaktikos ir kontrolės, vėžio profilaktikos ir kontrolės, informacinės sveikatos sistemos plėtros, motinos ir vaiko, nacionalinės vaistų politikos ir savižudybių prevencijos programų projektus.

• sveikatos apsauga nėra prioritetinė sritis;
• nėra aiškios savanoriškojo sveikatos draudimo vystymosi koncepcijos;
• valstybinei ligonių kasai nesuteikta teisė skolintis;
• galiojančios paslaugų bazinės kainos neatitinka realių paslaugų teikimo sąnaudų;
• senyvo amžiaus asmenų, kurių gydymas yra ženkliai brangesnis, skaičiaus didėjimas;
• besitęsianti jaunų ir išsilavinusių asmenų migracijos tendencija;
• nenustatyti įmokos dydžio už valstybės lėšomis draudžiamų asmenų apskaičiavimo kriterijai;
• nesubalansuotas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas;
• užsitęsęs vykdomos mokesčių reformos neigiamas poveikis privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms;
• didėjančio atotrūkio tarp finansinių sveikatos priežiūros galimybių ir prisiimamų politinių įsipareigojimų dėl stojimo į Europos sąjungą pavojus, susijęs su laisvu asmenų judėjimu.;
• vykstant valstybės valdymo reformai, mažėja centrinių valstybės valdymo institucijų galimybė koordinuoti ir daryti įtaką sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus, priskirtus savivaldos kompetencijai;
• neparengtos ir nepatvirtintos gydymo metodikos;
• nesukurtos informacinės sveikatos draudimo sistemos.