2015
m. spalio 14 d. pranešimas VIR
Spalio 14 dienos posėdyje Seimo
Žmogaus teisių komitetas ŽTK) apsvarstė Išmokų vaikams (XIIP-2865), Šeimynų įstatymo (XIIP-2866), Socialinių paslaugų įstatymo (XIIP-2867), Civilinio proceso kodekso (XIIP-2868) projektų pakeitimo pataisas, kuriomis siekiama gerinti vaikų,
netekusių tėvų globos, padėtį. ŽTK pritarė šioms Respublikos Prezidentės
teiktoms įstatymų pataisoms.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvencijos preambulėje įtvirtinta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai
vystytis gali tik augdamas šeimoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia,
kad Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir
interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės
aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai
nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą
vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad vaiko interesai nebūtų pažeisti.
Civiliniame kodekse yra
įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų
globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos
institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.
Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje,
institucinė globa išlieka paklausi Lietuvoje. Vaiko globos namuose vis dar auga virš 3 tūkstančių vaikų.
Pažymėtina, kad tokios vaiko
globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje yra
dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis
reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos
šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai
atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama
labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu
brangesnės vaiko globos institucijoje. Siekiama, kad būtų sukuriamos palankios
sąlygos tokiai globai, kuri atitinka geriausius vaiko interesus.
Priėmus Išmokų vaikams įstatymo
pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už
vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos
tikslinis priedas. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės paskaičiuotą lėšų
poreikį nuostatai įgyvendinti, pritaria Vyriausybės siūlymui dėl nuostatos įsigaliojimo
nuo 2017 metų.
Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866)
siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų
prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius
atitinkančios socialinės globos teikimą. Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti
šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos
dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų
finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo
turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Teikiamu įstatymo projektu
siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir
materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama
visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintą valstybių įsipareigojimą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą,
kokios reikia jo gerovei. 2014 metų pabaigos duomenimis, šeimynose buvo
globojamas 441 vaikas.
Socialinių paslaugų įstatymo projekto
pataisomis (XIIP-2867) siekiama užtikrinti tinkamą ir savalaikį globėjų ir
įtėvių parengimą kiekvienoje savivaldybėje, o tai turėtų sudaryti prielaidas
vaikų globai šeimose arba šeimynose.
Civilinio proceso kodekso pataisomis
(XIIP-2868) siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko
nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus bei užtikrinti, kad šioms byloms teismuose būtų teikiamas
prioritetas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš 2014 m.
nagrinėtų bylų dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo 94 bylos
pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos nuo 6 iki 12 mėnesių, o 20
bylų nagrinėta ilgiau nei 12 mėnesių. Tai reiškia, kad kasmet daugiau nei
šimtas vaikų yra priversti laukti, kol jie galės augti jų interesus geriausiai
atitinkančioje aplinkoje su įtėviais (tėvais pagal įstatymą) ar nuolatiniais
globėjais. Dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės sunkėja vaiko galimybė patekti į
šeimą. Todėl teikiamais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama
užtikrinti, jog vaikas augtų šeimos aplinkoje, mažėtų jo patekimo į vaikų
globos (rūpybos) institucijas tikimybė. Priėmus pataisas įvaikinimo ar globos
klausimas teisme turėtų būti išspręstas ne vėliau, kaip per 2 mėnesius nuo
pareiškimo padavimo.
Parengė ir daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja
Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected].
