NATO ir saugumo klausimai 

Kaliningradas – Rusijos korta ginčuose su ES. "Stuttgarter Zeitung" straipsnio neoficialus vertimas


"Stuttgarter Zeitung", Nr

Buvęs Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis mano, kad enklavo klausimas - vien tik Maskvos valdžios demonstravimas

Rusija siekia Kaliningrado klausimo sprendimo

Sankt Peterburgas. Rusija patvirtino savo reikalavimą ES plėtros procese išspręsti Kaliningrado problemą. Rusijos Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovai pirmadienį Sankt Peterburge pasinaudojo Baltijos jūros šalių parlamentarų konferencijos pirmuoju posėdžiu ir pradėjo agitacinę kalbą dėl bevizio režimo. Rusijos atstovai perspėjo Baltijos jūros šalių regioninių ir nacionalinių parlamentų atstovus dėl politinio klimato pasekmių, jei Rusijos eksklavo gyventojams nuo 2004 m. bus įvestas vizų režimas. ES kandidačių Lietuvos ir Lenkijos apsuptą anksčiau Vokietijai priklausiusią aplink Kionigsbergą esančią šiaurės rytų Prūsiją pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Maskva prijungė prie Sovietų Sąjungos ir dabar ši teritorija priklauso Rusijai.

ES Komisijos pasiūlytas supaprastinto tranzito procesas iki šiol sulaukė didžiulio Rusijos pasipriešinimo. Esą, ES pasiūlytas vizų režimas pažeidžiąs Kaliningrade gyvenančių žmonių teises. Šią problemą gvildeno ir ES užsienio reikalų ministrai vakar susirinkę į savo posėdį Briuselyje. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris ES Komisijos pasiūlymus dėl ilgalaikės vizos vykstantiems iš Rusijos Kaliningrado eksklavo ir į jį pavadino gera pradžia siekiant pasistūmėti pirmyn. Po 2004 m. plėtros ši sritis bus apsupta Sąjungos narių, todėl būtina kuo greičiau spręsti šią problemą.

Ginče dėl Kaliningrado Lietuvai tenka lemiamas vaidmuo. Rusijos valia per šią mažą šalį turi eiti koridorius. Tačiau buvęs Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis mano, kad ši idėja neįgyvendinama. Kaip ir ES jis taip pat nori, kad būtų įvestos vizos. Interviu su Knutu Krohnu jis užtikrino, kad jo šalis yra pasiruošusi po stojimo į ES užtikrinti išorės sienų saugumą.

P. Landsbergi, Lietuva tiesiogiai ribojasi su Kaliningradu. Jau keleri metai Rusija ginčijas su Baltijos valstybėmis ir ES dėl to, kokiu būdu šis Rusijos eksklavas galėtų būti sujungtas su Rusija. Maskva nori koridoriaus iš Rusijos į Kaliningradą, Lietuva tai atmeta. Kodėl?

Kodėl rusams reikia koridoriaus? Jie nuolatos tvirtina, kad tai, jog vykstant į Kaliningradą reikalaujama vizų, yra žmonių pažeminimas. Šio argumento aš negaliu suprasti. Iš viso, Maskva nerodo jokio noro padaryti Kaliningrado žmonėms ką nors gero. Aš manau, kad šis klausimas iš Rusijos pusės yra dirbtinai palaikomas siekiant iš to politinės naudos.

Kaip spaudimo priemonė?

Būtent. Turėdami Kaliningrado kortą jie galvoja, kad galės daryti didesnę įtaką ES ir NATO plėtrai. Tačiau už tokį koridorių visų pirma pasisako kariškiai, kadangi jie nori būti nekontroliuojami. Maskvos politikai turėtų rūpintis srities žmonių gerove, o valdžios demonstravimo klausimus palikti nuošalyje.

ES bijomasi, kad Baltijos valstybės nesugebės iš tikrųjų garantuoti sienos su Rusija saugumo.

Penkerius metus mes intensyviai dirbome siekdami užtikrinti sienos saugumą ir pasiekti ES reikalaujamų standartų. Šiame darbe mums labai padėjo Briuselis, bet pirmiausia – Vokietija.

Kuo pasireiškia ši parama?

Tai pvz., mūsų policijos ir pasienio apsaugos pareigūnų mokymai. Be to, mes gavome įrengimų, kadangi tik naudodami modernią kompiuterinę techniką mes galėsime bendradarbiauti su ES valstybių policija kovoje su nusikalstamumu. Kad visa tai gerai veikia, pripažino ne tik saugumo specialistai iš Briuselio. Net ir vedliai jau seniai nesiryžta vesti žmonių į Europą per gerai saugomą Lietuvos sieną. Jie dabar pasirenka pietinį kelią, per Ukrainą.

ES reikalauja iš būsimų narių, kad jos išspręstų etninių mažumų problemas. Kokia rusų tautybės žmonių padėtis Baltijos valstybėse?

Lietuvoje nėra mažumų problemos. Pas mus gyvena aštuoni procentai rusų, todėl mes visiems iš karto galėjome suteikti pilietybę. Sunkiau yra Latvijoje. Ten Stalino vykdyta perkėlimo politika buvo žymiai sėkmingesnė ir dabar ten gyvena virš trisdešimties procentų rusų. Didžiuosiuose Latvijos miestuose jie net gi sudaro gyventojų daugumą.Ten dar reikia rasti būdus, kaip šią problemą išspręsti. Tačiau kita problema yra ta, kad Maskva per rusų mažumą stengiasi daryti įtaką Baltijos valstybių politikai, pvz., šių šalių stojimo į NATO klausimams.

Maskva tam priešinasi. Ar Jūs matote alternatyvą Lietuvos narystei NATO?

Ne. Ir kai būsime NATO nariais mūsų santykiai su Rusija bus patys geriausi. Mes taptume visiškai nepriklausomi ir visos spekuliacijos apie Baltijos valstybių vietą iš karto būtų baigtos. Dar prieš keletą šimtmečių Lietuvos valdovai nusprendė, kad mes esame katalikai, o ne ortodoksai, taigi – priklausome vakarams. Tai buvo išmintingas sprendimas.

 


Naujausi pakeitimai - 2003-01-06


© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=21765&p_k=1&p_r=924