Arminas LYDEKA dirbo Konstitucinių reikalų komitete
ir aptarė
Tarpvyriausybinės konferencijos rezultatus
Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas 2004 gruodžio 15 dieną, dalyvaujant nacionalinių parlamentų atstovams, buvo informuotas apie Tarpvyriausybinės konferencijos (TVK) eigą. Informaciją pateikė du Europos Parlamento atstovai TVK : K. Hansch (ESP) ir E. Brok (ELP-ED).
Posėdžiui pirmininkavęs Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas G. Napolitano (ESP) išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad TVK nepriėmė sprendimo Konvento parengto Europos Konstitucijos projekto pagrindu. Jis informavo, kad trys Europos Parlamento politinės frakcijos rengia rezoliucijos projektą 2003.12.17 EP posėdžiui ir pažadėjo, kad tai bus rimtas dokumentas.
E. Brok (ELP-ED) sakė, kad jis dar iki galo nesuvirškino to, ką matė TVK susitikimo metu. Tai buvo kaip blogas filmas. Jis stebėjosi, kaip mažai buvo pasirengimo svarstyti detales ir suartinti pozicijas. Tikro darbo pasikeitimo nuomonėmis dėl Konstitucijos projekto, buvo pusantros valandos, o visą likusį laiką užėmė kiti dalykai, sakė E.Brok. Diskusija užkulisiuose vyko tik apie tai, ko vieni ar kiti nenori daryti drauge su visomis 25 narėmis. Buvo plačiai aptarinėjama stipraus branduolio (hard core) iniciatyva. Šis pralaimėjimas gali būti sulygintas tik su 1954 metais, kai sužlugo Europos gynybinė sąjunga. Formaliai konferencija sužlugo nes, Italijai pateikus kompromisinį pasiūlymą, viena valstybė nebuvo pasirengusi jo svarstyti. Europos Sąjungoje to nėra buvę, kad viena pusė visai nenorėtų kalbėtis. Reikia sugrąžinti bendrumo jausmą ir bendrą interesą, o ne statyti sienas, kurias mes išardėme, sukurdami Europos Sąjungą, sakė E.Brokas.
Nutarta, kad Airija kovo mėnesiui turi parengti pranešimą apie būdus, kaip pasiekti rezultato, tačiau laiko grafikas yra visiškai neaiškus. Tikėtina, kad procesas išsitęs iki paskutinio šių metų ketvirčio, sakė E.Brokas, nes vasarą vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Tačiau reikia užtikrinti, kad tolesnė diskusija vyktų Konvento dokumento pagrindu. Užsienio reikalų ministrai galėtų susitikti TVK ir konsoliduoti tekstą jau 2004 sausio mėnesį. Siūlymas sukviesti Konventą dviprasmiškas, nes gali atsitikti taip, kad Konventas pradės kvestionuoti savo paties darbą. Reikia duoti laiko Lenkijai, Ispanijai, net Jungtinei Karalystei apsispręsti. Kaip atkurti pasitikėjimą?
Kl. Hansch (ESP) pabrėžė keletą pagrindinių išvadų. Pirmiausia, Briuselyje sužlugo Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikimas, o ne Europos Konstitucija. Diskusijos, kurios vyks ateinančiais mėnesiais o gal ir metais, turi atsižvelgti į tai, kad 23 valstybės buvo, nors ir su išlygomis, pasirengusios pritarti Konvento pasiūlytai struktūrai.
Antra, žemiausias bendras vardiklis pasirodė nepriimtinas, skirtingai nuo buvusios praktikos pasiekti bet kokį susitarimą vėlyvą naktį.
Trečia, diplomatinė vyriausybių kalba suprantama, tačiau, kaip Europos Parlamento narys galiu pasakyti, kad buvo tik dvi vyriausybės (ne valstybės!), kurios užkirto kelią konsensusui, o dar tiksliau viena, kuri pareiškė, kad negali vykti namo mažiau nei su Nicos rezultatu, sakė Kl. Hansch.
Ketvirta, nebuvo galutinio sprendimo, tačiau susitarimas buvo galimas dėl visos eilės klausimų.
Penkta, Konstitucijos projektas yra vienintelė veiksminga išeitis išplėstai Europai.
Žmonių pasitikėjimui Europos Sąjungos idėjos gyvybingumu dar kartą buvo suduotas smūgis. Reikia daryti spaudimą, kad būtų veikiama greitai, tačiau turime būti pasirengę lėtam procesui.
Toliau pateikiamos pagrindinės diskusijoje kalbėjusių Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių mintys bei pasiūlymai dėl tolesnės strategijos siekiant Europos Konstitucijos patvirtinimo.
O. Duhamel (ESP) sakė, kad reikia Konstitucijos bendros visoms 25 valstybėms, o ne individualių valstybių iniciatyvų. Ieškoti išeities galima trimis būdais: surengti Konvento posėdį, piliečių iniciatyva parengti peticiją, arba inicijuoti kokius nors kitus veiksmus.
J.M. Gil-Robles (ELP-ED) sutiko su šiomis mintimis ir pabrėžė, kad nereikia ieškoti kaltų o tęsti darbą, atsižvelgiant į ypatingai svarbius dalykus:
- 95 procentų Konstitucijos niekas nesvarstė, o priėmė, kaip buvo pasiūlyta.
- Kai kas TVK buvo patobulinta, pvz., bendros gynybos klausimas.
- Yra tik du klausimai, kurias negalime susitarti - komisarų skaičius ir balsų skaičius.
- Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai gali dirbti drauge su Airija, ir tokiu būdu pasiekti susitarimą kovo mėnesį, kad įstojus naujoms narėms jau būtų galima turėti Europos Konstituciją.
J. Leinen (ESP) pritarė, kad reikia sparčiai judėti į priekį. Susidaro įspūdis, kad daugelis norėtų palaukti iki 2009 metų, tačiau tai neįmanoma. Reikia tęsti procesą jau sausio mėnesį. Jeigu Airija priims tokį pasiūlymą, ar galima pasirengti kovo mėnesiui? Tačiau J. Leinen pabrėžė, kad skeptiškai vertina galimybes pasiekti rezultatų 2004 metais dėl Ispanijoje ir Lenkijoje vyksiančių rinkimų. Jis kvietė prisiminti Filadelfijos pavyzdį, kuomet abejojančios šalys sekė tvirtai apsisprendusių grupę. Jeigu taip neįvyks, naujasis Europos Parlamentas turėtų veikti drauge su nacionaliniais parlamentais ir gal pateikti naują pasiūlymą.
A. Duff (ELDR) sakė, kad susitarimas buvo daug arčiau, negu daug kas iš dalyvavusių norėjo pastebėti. Politinių derybų Vadovų Tarybos susitikimo metu nevyko. A.Duff siūlė:
- Kreiptis į Airiją sukviesti Konventą ir paprašyti jo parengti patarimą TVK dėl Italijos kompromisinių pasiūlymų, nes pasiūlymų paketas su priedais buvo visiškai užmirštas TVK.
- Airija turi būti paprašyta kuo greičiau sukviesti TVK. Po Airijos pirmininkavimo Europos Sąjunga įsitrauks į sudėtingas derybas dėl finansinės perspektyvos. Negalima palikti Konstitucijos tam laikotarpiui. Būtina ir įmanoma TVK procesą pabaigti laiku.
- Rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos ribose pradėti iniciatyvą rinkti parašus po piliečių peticija. Esant palaikymui iš politinių partijų pusės galima būtų pritraukti milijonus norinčių pasirašyti.
M. Frassoni (Žalieji/ELA) pabrėžė, kad gyvybiškai svarbu išlaikyti tempą. Turi veikti ne tik TVK, bet Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai. Europos Parlamentas turi pasiūlyti nedviprasmišką sprendimą. Pagrindiniai aktoriai yra ne tik vyriausybės, bet ir parlamentai. Jeigu nedirbsime bendrai su nacionaliniais parlamentais, tai nieko nepasieksime, nes visi žinome, kas įvyko iš tikrųjų, teigė M. Frassoni.
J. Borrell Fontelles (Ispanijos parlamentas) akcentavo, kad Konventas turi teisę susitikti ir gauti informaciją, kas atsitiko TVK ir kaip surasti išeitį. Jis siūlė:
-Nacionaliniame lygmenyje parlamentuose kviesti nacionalines vyriausybes pasiaiškinti dėl savo pozicijų ir daryti joms spaudimą.
-Kuo skubiau konsoliduoti tuos 95 procentus, dėl kurių susitarta, po to pažiūrėti, kas liko ir paaiškinti žmonėms.
-Veikti dabar, negalima laukti iki kovo mėnesio. Lenkijos ir Ispanijos pozicijos nepajudės nei per sprindi, nes jų laukia rinkimai.
