Nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas Nr. IX-2453, priimtas 2004 m. rugsėjo 28 d. (VŽ, 2004, Nr.153 - 5572). Juo keičiamas ankstesnis Komisijos pavadinimas. Tuo tikslu Komisija 2004-12-17 posėdyje priėmė, patvirtino ir sprendimu Nr.108 paskelbė Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatus (V.Ž., Nr.184-6834, 2004-12-23).

1. KOMISIJOS STRUKTŪRA IR VEIKLOS PAGRINDAI

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro įstatymų nustatyta tvarka skirti ir rinkti Komisijos nariai:

Arūnas Bėkšta

Gražina Drėmaitė

Jonas Glemža

Eugenijus Jovaiša

Zigmuntas Kiaupa

Kazys Napaleonas Kitkauskas

Mykolas Michelbertas

Algimantas Miškinis

Romas Pakalnis

Juozas Algirdas Pilipavičius

Valdemaras Šimėnas

Saulius Vadišis.

Komisijai vadovauja įstatymų nustatyta tvarka pirmininku išrinktas ir paskirtas Komisijos narys Jonas Glemža.

Komisijos pirmininko pavaduotojas - Arūnas Bėkšta. (Atsistatydino 2004 m. gruodžio mėn. dėl išvykimo į Kosovą, pagal ES programą).

Komisijos struktūroje ypatingiems klausimams spręsti dirba pakomisės ir speciali komisija:

Archeologijos pakomisę kuruoja Komisijos narys Eugenijus Jovaiša, talkina Komisijos darbuotojas Ričardas Martinaitis;

Istorijos pakomisę kuruoja Komisijos narys Zigmuntas Kiaupa, talkina Ričardas Martinaitis;

Dailės pakomisę kuruoja ir talkina Komisijos narė Gražina Drėmaitė;

Architektūros bei urbanistikos pakomisę kuruoja Komisijos narys Algimantas Miškinis, talkina Komisijos darbuotojas Vladas Niunka.

Pakomisės dirba pagal Komisijos patvirtintus bendruosius pakomisių nuostatus (Valstybinės paminklosaugos komisijos pakomisės bendrieji nuostatai, priimti Komisijos posėdyje 2003-06-20 ir 2003-06-26 pirmininko J.Glemžos patvirtinti).

Speciali komisija - Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties 15 ekspertų komisija. Jai vadovauja Komisijos pirmininkas Jonas Glemža, talkina Komisijos darbuotojas Juozas Lapinskas.

Komisija dirba pagal patvirtintą darbo reglamentą (LR Valstybinės paminklosaugos komisijos Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties ekspertų komisijos veiklos principai. Patvirtinta Komisijos posėdyje 2003-10-10).

Nuo 2002 m. tęsiamas Valdovų rūmų kultūros vertybių išsaugojimo monitoringo grupės darbas. Grupei vadovauja Jonas Glemža, talkina Juozas Lapinskas.

Pakomisių bei specialiosios komisijos posėdžiai yra protokoluojami.

2004 m. Komisija savo veikloje vadovavosi 1994 m. priimtu LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, šio įstatymo Komisijai skirtu 4 straipsniu; 1996 m. priimtu LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu bei Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatais, 1995-06 01 patvirtintais LR Seimo nutarimu Nr.I-913.

Komisijos veikla grindžiama ir organizuojama pagal programą, kurią metų pradžioje sudaro visi Komisijos nariai ir plenariniame posėdyje patvirtina. 2004 metų veiklos programa patvirtinta 2003-11-21 posėdyje (prot. Nr.V17-16-(6.1.). (Žr. ataskaitos priede Nr. 2).

2. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS DALYVAVIMAS KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS VALSTYBINĖS POLITIKOS IR STRATEGIJOS FORMAVIME

2.1. LR SEIMO 2004-06-15 NUTARIMO Nr. IX-2281 “DĖL VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS 2003 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS” VYKDYMAS

Šio nutarimo 2 straipsnis skirtas suaktyvinti Valstybinės paminklosaugos komisijos kontrolės tarnybos veiklą, nuolat informuojant Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą apie problemas kultūros paveldo srityje. Jo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su paveldosaugos situacijos kontroliniais patikrinimais ir svarstymais Vilniaus, Kauno miestuose, taip pat Telšių apskrityje, apimant visą apskrities savivaldybių teritorijų paveldosaugą. Šių patikrinimų ir svarstymų pagrindu priimti Komisijos sprendimai, apie kuriuos informuotas LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Kontrolės tarnyba kartu su Komisijos narių grupe aktyviai ir tiesiogiai dalyvavo rengiant ir tobulinant naująjį Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektą.

LR Seimo nutarimo 3 straipsniui pasiūlius Vyriausybei padidinti 2005 m. LR valstybės biudžete kultūros vertybių apsaugos programoms skiriamus biudžeto asignavimus, realiai jie padidėjo 1 milijonu litų.

2.2. KOMISIJOS SVARBIAUSI VEIKSMAI

Komisija dalyvauja paveldo apsaugos politikos formavime: priima sprendimus, nagrinėja pagrindines paveldosaugos problemas ir teikia jų įgyvendinimo būdus. Komisija taip pat dalyvauja įstatymų ir poįstatyminių aktų projektų derinimo, jų tobulinimo srityse. Komisijos nariai ir jos tarnybų darbuotojai daug dirbo rengdami, redaguodami ir aptardami naujos LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakcijos projektą bei atskirą LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą. Abu jie priimti LR Seime 2004-09-28. Tai iš tiesų yra kelerių metų darbo rezultatas.

2004 metų vienas svarbesnių Komisijos paskelbtų dokumentų - Nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenys, kurių rengimas ir svarstymas vyko daugiau kaip dvejus metus. Jų tikslas yra deramai integruoti paveldosaugą ir aplinkosaugą į Lietuvos planavimo, ekonominę, žemės ūkio, socialinę, švietimo, mokslo, kultūros ir į kitas poveikį paveldui turinčias sritis. Priėmus šį dokumentą, gauti Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijų pritarimai.

Atskirą Komisijos darbų sritį sudaro gaunamų teisės aktų projektų bei Komisijos inicijuotų tokių projektų ekspertavimas ir derinimas (detaliau tai pateikiame ataskaitos 5 skyriuje).

Pasaulio kultūros paveldo objektų - Vilniaus senamiesčio ir Kuršių nerijos - apsaugos problemos yra Komisijos kiekvienų metų veiklos prioritetas.

Dėl Vilniaus miesto kultūros vertybių ir Senamiesčio apsaugos Komisija organizavo susitikimą su Savivaldybe ir visuomene, priėmė atskirą sprendimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl nepakankamos paveldo apsaugos kontrolės dėl neigiamos paveldui miesto plėtros ir naujų statybų įtakos. Komisija daugiausia prisidėjo realizuojant 2003 m. pabaigoje kultūros ministro, Vilniaus miesto mero ir Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko susitarimą įsteigti bendrą komisiją - "Vilniaus senamiesčio senatą" - svarbiausiems Senamiesčio probleminiams klausimams spręsti. Per ataskaitinį laikotarpį įvyko keturi posėdžiai aktualiais Senamiesčio apsaugos klausimais.

Komisija taip pat išreiškė savo nuomonę dėl stambaus masto statybų planavimo Kuršių nerijoje. Jos nariai tiesiogiai dalyvavo Kernavės archeologinio komplekso dokumentų rengime, kai buvo siūloma įrašyti jį į Pasaulio paveldo sąrašą. 2004 m. Kernavė įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Komisija neliko abejinga verslo institucijų norams planuoti hidroelektrines ant Nemuno bei planuoti ir steigti komunalinių atliekų sąvartyną šalia Kazokiškių gyvenvietės, dėl kurių išreiškė savo motyvuotą neigiamą poziciją.

Kartu su LR Kultūros ministerija ir Lietuvos muziejų asociacija nagrinėta Lietuvos valstybinių ir savivaldybių muziejų būklė, jų modernizavimo galimybės bei problemos. Atskirai svarstyta Liaudies buities muziejaus veikla, įgyvendinant Lietuvos vardo 1000-čio programą. Domėtasi Lietuvos technikos muziejaus kūrimu. Dėl pastarojo muziejaus priimtas Komisijos nutarimas Nr.1 "Dėl Lietuvos technikos muziejaus kūrimo". Įgyvendinant šį nutarimą, Lietuvos energetikos muziejuje įvyko du pasitarimai.

Labai aktualus paveldosaugos ir paveldotvarkos specialistų rengimas ir mokymas. Įgyvendinant Komisijos 2003-12-19 nutarimą Nr.3 "Dėl universitetinio paveldosaugos specialistų rengimo", sausio 23 d. LR Švietimo ir mokslo ministerija organizavo pasitarimą dėl mokymo sistemos tobulinimo. Jame dalyvavo Komisijos nariai A.J.Pilipavičius ir G.Drėmaitė.

Būtina pažymėti, kad rengiant paveldo specialistus aktyviai dalyvauja Vilniaus universitetas, Vilniaus dailės akademija, prisideda kiti universitetai.

Birželio 8 d. įvyko bendras Lietuvos radijo ir televizijos tarybos bei Valstybinės paminklosaugos komisijos susitikimas, kurio metu pasikeista nuomonėmis apie visuomeninę televiziją ir radiją propaguojant kultūrą ir jos paveldą bei informuojant visuomenę apie aktualiausias problemas (dalyvavo J.Glemža, A.J.Pilipavičius, G.Drėmaitė, R.Pakalnis, Z.Kiaupa, V.Šimėnas, J.Skomskis).

Siekdama kultūros paveldo propagavimo tikslų, Komisija bandė išjudinti tolesnį Kultūros paveldo enciklopedijos leidimą. Dėl to buvo tariamasi su Enciklopedijų leidybos instituto bei Kultūros paveldo centro vadovais, tačiau kol kas pozityvių rezultatų nepasiekta.

Rugsėjo 10 d. dalyvauta Europos paveldo dienų bei Europos Tarybos programoje - Žydų kultūros paveldo kelias Europoje - tarptautiniame seminare Vilniuje "Europos Tarybos Žydų kultūros paveldo kelias. Lietuvos dalyvavimas". Pranešimą apie Lietuvos paveldosaugos politiką skaitė J.Glemža.

Aktyvėjant Kultūros vertybių apsaugos departamento veiklai, išjudinti istorinių parkų išsaugojimo bei restauravimo reikalai. Lietuva yra atsilikusi šioje srityje. Komisija dalyvavo respublikiniame seminare Rietave. Rugsėjo 20 d. Komisija gavo Kultūrinių maršrutų Europos instituto, esančio Liuksenburge, direktoriaus M.Tomo-Penet pasirašytą memorandumą, kuriuo prašoma Komisijos imtis papildomų priemonių užtikrinti, kad Trakų Vokės parko ir jo statinių visuma būtų išsaugota. Minėtas institutas kaip tik išsirinko parką parkų architekto E.Andre sukurtą Trakų Vokės parką šefuoti ir apmokyti specialistus ir tuo mums padėti. Komisija dėl šio parko išsaugojimo kreipėsi į Vilniaus apskritį, Vilniaus miesto savivaldybę bei Kultūros vertybių apsaugos departamentą.

2.3. KOMISIJOS VEIKSMAI DĖL LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO UŽSIENYJE

Komisija įsijungė į kultūros paveldo objektų, susijusių su Lietuvos istorija ir kultūra užsienyje, globos sritį, tuo prisidėdama prie Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2020 metams, kuris aprobuotas 2002-10-29 LR Seimo Nutarimu Nr.IX-1154 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano" įgyvendinimo programos. Dėl to 2003 m. buvo organizuota Komisijos išvyka - susitikimas su užsienio paveldosaugos institucijomis Kaliningrado srityje, o 2004 m. Baltarusijos Respublikoje. Rugsėjo 30 d. Komisijos nariai su Baltarusijos Kultūros ministerijos pareigūnais susitiko Istorinio ir kultūrinio paveldo apsaugos ir restauravimo valdyboje, aptarė bendro kultūros paveldo išsaugojimo bei bendradarbiavimo klausimus, susitiko su kultūros ministro pavaduotoju V.P.Gridiuško. Aptarė kai kuriuos tarpvalstybinės paveldosaugos politikos klausimus Lietuvos atstovybėje. Kelionės metu buvo aplankytos Krėvos, Lydos, Naugarduko, Alšėnų pilys, Oginskių dvaro sodyba, Nesvyžius ir Miras.

Šiuo tikslu Komisija svarstė nekilnojamojo paveldo užsienyje politikos gaires ir 2004-11-19 priėmė sprendimą Nr. 106, pasiūlydama tokios politikos gaires, tikėdamasi suburti valstybės institucijas aktyviai dalyvauti mūsų istorinio bei kultūros paveldo užsienyje paieška, tyrimu, inventorizavimu. LR Užsienio reikalų ministerija 2005-01-12 raštu Nr.(05)-3-1121 pritarė Komisijos sprendimo esmei, pateikė pasiūlymų, kaip jį realizuoti.

Rugsėjo 21-24 d. Varšuvoje Lenkijos-Lietuvos ekspertų grupių kultūros paveldo apsaugos klausimais trečiajame posėdyje kartu su Kultūros ministerijos delegacija dalyvavo J.Glemža.

Lapkričio 25 d. LR Užsienio reikalų ministerijoje įvyko Lietuvos ir Lenkijos delegacijų susitikimas-derybos dėl galutinio lietuvių karių kapų Berznikuose (Lenkija) sutvarkymo. Susitikime dalyvavo J.Glemža.

Gruodžio 18 d. Baltstogėje (Lenkija) įvyko Lietuvos delegacijos papildomas susitikimas - derybos su Lenkijos delegacija, dalyvaujant Lenkijos kovų ir aukų atminimo apsaugos tarybos sekretoriui A.Przewoznik dėl lietuvių karių kapų Berznyke iki šiol neišspręsto sutvarkymo. Jame taip pat dalyvavo J.Glemža.

Spalio 14 d. Vilniuje Komisija kartu su KVAD organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą pirmojo Lietuvos įstatymo - 1919 metų Archeologijos komisijos įstatymo - 85 metų sukakčiai paminėti. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš Kaliningrado srities, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Estijos respublikų.

2.4. PAVELDOSAUGOS POLITIKOS IR STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

Tai aktuali kontrolės veiklos aktyvinimo sritis, sietina su LR Seimo nutarimo Nr. IX-2281 "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003 metų veiklos ataskaitos" įgyvendinimu. Tam buvo skirtas 2004-11-19 Komisijos posėdis ir priimtas nutarimas Nr. 4 "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2000-2003 metų sprendimų vykdymo".

Analizuojant Komisijos priimtų sprendimų vykdymą, pastebėta, kad dalis jų įvykdyti ir turėjo įtakos paveldosaugai gerinti; kiti dar įgyvendinami. Kai kurie rodo, jog vėl reikės sugrįžti prie tų klausimų. Norima, kad Komisijos nuomonės dažniau būtų paisoma, ypač dėl esminių paminklosauginių nuostatų, teisės aktų vykdymo.

Labai aktualu, kaip vietose vyksta paveldosaugos procesai, kokie šios srities veiklos rezultatai ir problemos. Dėl to buvo nagrinėta apskričių ir savivaldybių, taip pat ir Kultūros vertybių apsaugos departamento vaidmuo šioje srityje (Vilniaus ir Kauno miestų, Telšių apskrities).

Kartu su Vilniaus ir Kauno savivaldybėmis organizuoti susitikimai su visuomenės atstovais, po to surengti atskiri posėdžiai, skirti tų miestų kultūros paveldui ir jo išsaugojimui. Šis svarstymas išryškino gana gausias paveldosaugos problemas Vilniaus mieste ir kiek kitokias problemas Kaune.

Kompleksinis paveldosaugos situacijos ir problemų patikrinimas kartu su Kultūros vertybių apsaugos departamentu įvyko Telšių apskrities savivaldybėse, po kurio Telšiuose, dalyvaujant apskrities, rajonų savivaldybių vadovams, rajonų paveldosaugininkams bei Telšių vyskupijos atstovui, įvyko dalykinis Komisijos posėdis.

Įgyvendinant Komisijos sprendimą Nr. 3 "Dėl kultūros paveldo apsaugos Telšių apskrities savivaldybėse", KVAD informavo, kad Komisijos sprendimui pasiūlius, 2004-08-13 parengtas ir pateiktas aplinkos ir kultūros ministrams tvirtinti dokumento "Dėl kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų zonų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" projektas. Kultūros ministerijai bei UNESCO Lietuvos nacionalinei komisijai pasiūlyta parengti informaciją apie siūlymą įtraukti Lietuvos XVIII-XIX a. paminklinius medinių bažnyčių kompleksus į Pasaulio kultūros paminklų sąrašą. Aplinkos ministerija yra įsipareigojusi išnagrinėti galimybes įsteigti 4 naujus regioninius parkus, įskaitant ir Plinkšių regioninį parką.

Komisijos kontrolės tarnybos darbuotojai operatyviai kėlė Vilniaus senamiestyje Malūnų gatvės namų Nr. 4-6 savavališko griovimo faktus Kultūros vertybių apsaugos departamentui ir Valstybinei statybos priežiūros tarybai bei savivaldybei.

2.5. SPRĘSTINOS AKTUALIAUSIOS LIETUVOS PAVELDOSAUGOS PROBLEMOS

Įgyvendinant LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, laiku (iki 2005-04-20) paruošti jo įstatyminius aktus bei teisės dokumentus. Jų iš viso reikia 43.

Įgyvendinant “Ilgalaikę kultūros vertybių išsaugojimo programą (2002-2005 m.), būtina šiais metais Kultūros vertybių apsaugos departamentui užbaigti visų kultūros paveldo sąrašų, egzistavusių iki 1995 m., peržiūrą ir kitais metais išleisti LR Saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.

Nors žymiai augo LR valstybės biudžetas – pagal NKVAĮ 27 straipsnį Kultūros vertybių apsaugos departamentui buvo skirta: 2001 m. – 12.892 tūkst. Lt; 2002 m. – 11.753 tūkst. Lt; 2003 m. – 14.531 tūkst. Lt; 2004 m. – 16.692 tūkst. Lt; 2005 m. – 14.235 tūkst. Lt. Įgyvendinant LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, būtina 2006 metų biudžete didinti lėšas kultūros paveldo išsaugojimui:

numatyti lėšas paveldosaugos darbų kompensavimui (pagal NKPAĮ 28 str.);

didinti lėšas paveldosaugos ir paveldotvarkos darbų rėmimui (pagal NKPAĮ 27 str.).

Susirūpinimą kelia pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklė, jų išsaugojimas pagal UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją. Todėl Komisija inicijuoja siūlant Kultūros ir Aplinkos ministerijoms būtinybę kurti įstatymą dėl Pasaulio paveldo objektų apsaugos Lietuvoje.

Paveldosaugos srityje būtina stiprinti ryšius su ES šalimis, kaip ir panaudojimą ES struktūrinių fondų, paveldo tvarkybai, vystant kultūrinį turizmą Lietuvoje.

Aktualu turėti ir nekilnojamojo kultūros paveldo, susijusio su Lietuvos istorija užsienyje, valstybinės globos programas. Toks Komisijos pasiūlymas pateiktas LR Vyriausybei.

Esant disbalansui tarp paveldo išsaugojimo ir plėtros didžiuosiuose miestuose, nyksta kultūros paveldo objektai. Yra akivaizdus investicijų paveldui spaudimas, neigiamai veikiantis jo autentiškumo išsaugojimą.

Konstatuojame, kad iki šiol yra nepakankama paveldosaugos kontrolė, pažeidėjai nebaudžiami. Kasmet pasitaikančios kultūros paveldo netektys (gaisrai ar kitokios objektų nykimo ar sunaikinimo priežastys) vėl kelia mintį dėl kultūros paveldo objektų draudimo.

Komisija siūlo: kultūros paveldo apsaugos ir harmoningos plėtros sąveikos požiūriu vadovautis Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija, tikslinti LR Statybos įstatymą.

LR Seimui ir Vyriausybei taip pat siūloma įstatymų rengimo ar jų tobulinimo srityse daugiau remtis Komisija.

Kultūros paveldo propagavimo srityje būtina tęsti Lietuvos kultūros paminklų enciklopedijos leidimą (turime 7 metų visišką tylą) taip pat rengti ir archeologinių tyrimų Lietuvoje kasmetinę mokslinę-informatyvinę apžvalgą. Tai Lietuvą įpareigoja Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija.

3. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS FINANSINIS RĖMIMAS

Komisija, vertindama KVAD veiklą, kartu renka informaciją apie kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatomos valstybės biudžeto lėšos, kurios tiesiogiai turi būti panaudotos kultūros vertybių tvarkymui. Šios lėšos skiriamos per KVAD programas, kurioms 2003-12-19 posėdyje pritarė Komisija. Papildomai KVAD buvo skirtos lėšos iš valstybės investicijų ir kelių priežiūros ir plėtros programų bei iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo. 2004 metais iš šių šaltinių KVAD buvo skirta 22.442.700 Lt.

KVAD programai „Kultūros vertybių apsauga“ skirta 17.178.700 Lt

2004-06-22 biudžeto įstatymu Nr.IX-2294 skirta - 15.153.000 Lt

2004-12-11 biudžeto įstatymu Nr.IX-1884 padidinta - 1.055.000 Lt

Iš LR Vyriausybės rezervo - 970.700 Lt

IŠ VISO: - 17.178.700 Lt

Iš kelių priežiūros ir plėtros programos KVAD skirti 900.000 Lt (Tverų miestelio automobilių stovėjimo aikštelėms ir takams prie Švč. M.Marijos apsilankymo bažnyčios taisyti (remontuoti) – 300.000 Lt; Pakruojo dvaro sodybos užtvankos tiltui rekonstruoti – 250.000 Lt; Alantos dvaro sodybos keliui taisyti (remontuoti) – 100.000 Lt; Užutrakio dvaro sodybos automobilių stovėjimo aikštelei įrengti – 100.000 Lt; Ukmergės senamiesčio Žuvų gatvei rekonstruoti – 100.000 Lt; Biržuvėnų dvaro sodybos buvusio kartono fabriko tiltams su prieigomis taisyti (remontuoti) – 50.000 Lt).

Iš valstybės investicijų programos KVAD skirti 4.364.000 Lt (Tuskulėnų rimties parko sukūrimui – 3.252.000 Lt ir Pastato Vilniuje, Šnipiškių g. 3, rekonstravimui – 1.112.000 Lt).

Per ataskaitinį laikotarpį KVAD vykdė darbus pagal programas, kurioms buvo gautas Komisijos pritarimas. Programose numatytas rezervas buvo paskirstytas KVAD direktorės įsakymais kultūros vertybių tvarkymo darbų (ar atskirų konstruktyvų) užbaigimui. Gavus Komisijos pritarimą, papildomai į programą buvo įtraukti 5 nauji objektai.

Komisija 2004-12-17 posėdyje svarstė KVAD pateiktus Kultūros vertybių apsaugos bei Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo 2005 m. programų projektus ir, pareiškusi pastabų, jiems iš esmės pritarė. Komisija pasiūlė KVAD paruošti strateginę tolesnės veiklos programą, kurioje turėtų būti kultūros vertybių apsaugos, tvarkybos poreikių suvestinė bei kultūros vertybių tvarkytinų objektų 5 metų perspektyvinė programa. Komisija taip pat pasiūlė KVAD siekti lėšų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos išlaidų kompensavimui atskira Valstybės biudžeto programos eilute (įgyvendinant naujo įstatymo 28 straipsnį) ir didesnės lėšų apimties nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo/tvarkybos darbų rėmimui (pagal naujo įstatymo 27 straipsnį).

NKVAĮ numato: “iš savivaldybių biudžeto finansuojama: 1) savivaldybėms priklausančių kultūros vertybių apsaugos, priešavariniai, remonto, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kiti darbai; 2) ūkiškai nenaudojamų, kultūros paminklais nepaskelbtų nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, priešavariniai, remonto, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kiti darbai.” Tačiau nėra bendros tvarkos, pagal kurią savivaldybių biudžetuose būtų atskirai skiriamos lėšos kultūros vertybių tvarkymui finansuoti. Iš savivaldybių gautos informacijos matyti, kad įvairios savivaldybės skirtingai traktuoja, kokie darbai priskirtini prie kultūros paveldo išsaugojimo darbų. Kai kurios savivaldybės kultūros paveldo išsaugojimo darbams priskiria senamiesčių gatvių ir šaligatvių tvarkymą, statinių - kultūros vertybių rekonstrukciją ir pan., o kitos nemini net kapinių tvarkymo. Nors informacija yra orientacinio pobūdžio, galima teigti, jog savivaldybės kultūros vertybių tvarkymui kasmet skiria apie 4-5 mln. Lt.

4. KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO BEI KULTŪROS PAVELDO CENTRO VEIKLOS VERTINIMAS

4.1. KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITA

Tai labai svarbi ir, deja, atsilikusi veiklos sritis. 2004-03-12 Komisijos posėdyje, svarstant KVAD 2003 m. veiklą, dėl to priimtas atskiras Komisijos detalus nutarimas (2004-03-12 Nutarimas Nr. 2 "Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 m. veiklos"). Kultūros paveldo centras buvo dar neperžiūrėjęs senųjų (sovietinių) sąrašų -9 980 objektų, tai Komisijai sukėlė didelį nerimą. Kultūros ministro 2002-08-02 įsakymu Nr. 271 buvo patvirtinta "Ilgalaikė kultūros vertybių išsaugojimo programa", pagal kurią iki 2005 m. pabaigos turi būti įvertinti objektai, buvę įrašyti kultūros paveldo sąraše iki 1995 m. Dėl to Komisija pasiūlė Kultūros paveldo centrui peržiūrėti apskaitos darbų procesą, likviduojant atsilikimą ir laiku įvykdyti aukščiau paminėtą programą. Tuo tikslu Centras pateikė šio uždavinio įgyvendinimo detalią programą, kuriai Komisija pritarė, numačiusi tęsti jos įgyvendinimo kontrolę. Komisija siūlė integruoti kultūros paveldo Registrą į kitus Lietuvos registrus, per tris mėnesius parengti šios integravimo problemos praktinio įgyvendinimo priemonių planą (tai gauta tik 2005 m. viduryje). Visi šie pasiūlymai sunkiai realizuojami.

Komisijos 2004-05-14 posėdyje Kultūros paveldo centro siūlomas skelbti kultūros paminklais dvarų sąrašas, kaip nekokybiškai parengtas, buvo Komisijos atmestas.

Daugelyje Komisijos posėdžių buvo svarstomi objektų įrašymai į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą, neįrašymas į LR Kilnojamųjų bei LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrus, aprobavimas kultūros vertybes skelbti kultūros paminklais, išbraukimas įrašytų kultūros vertybių iš Registro. Vertinant objektų ar kultūros vertybių įrašymus ar skelbimus, lygiagrečiai buvo vertinami apskaitos dokumentai, jų juridinė galia.

Pateikus Kultūros paveldo centrui pasiūlymus, Komisija posėdžiuose pritarė :

į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti iš viso 263 objektus;

aprobavo 13 kultūros vertybių paskelbti kultūros paminklais;

pritarė neįrašymui į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą iš viso 77 objektų;

pritarė iš viso 35 objektų neįrašymui į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;

pritarė išbraukti iš LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro 5 kultūros vertybes;

nepritarė siūlomiems 6 sąrašams, nes jų dokumentacija buvo parengta nekokybiškai.

Atsiskaitomaisiais metais Kultūros vertybių apsaugos departamentas, pateikus Kultūros paveldo centrui, "Valstybės žiniose" paskelbė į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytus 473 objektus (95 laidojimo vietas, 9 įvykių vietas, 38 mitologines vietas, 22 archeologines vietas, 96 statinius, 86 statinių kompleksus, 3 urbanizuotas vietoves, 39 monumentus ir 75 statinių puošybos ir įrangos objektų). Išbraukė iš Registro 4 kultūros vertybes (vėjo malūnai S85, S87, S93, S269). Tokie lėti kultūros vertybių apskaitos tempai irgi rodo, kad apskaita yra neefektyvi. Deja, tokia apskaitos būklė kasmet kartojasi.

Iki šiol yra prasta būklė ir įteisinant kultūros vertybių teritorijas bei jų apsaugos zonas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nekilnojamojo turto registre mažai įrašomų sąlygų dėl kultūros vertybių teritorijų apribojimų. Todėl pertvarkant ar naudojant kultūros paveldo objektus, dažnai susiduriame su kultūrinių verčių naikinimu.

4.2. KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO VEIKLOS VERTINIMAS

Kovo 12 d. posėdyje buvo svarstoma ir vertinama Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 metų veiklos ataskaita. Išanalizavusi ją, Komisija 2004-03-12 priėmė nutarimą Nr. 2 "Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 m. veiklos" (paskelbtas 2004-03-31 "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai" Nr.25-274). Jame pasiūlė Departamentui metinėse ataskaitose taip pat įvertinti Lietuvos paveldosaugos ir paminklotvarkos bendrąją situaciją, Departamento teritorinių padalinių funkcionavimą, pateikti paveldosaugos stebėsenos (monitoringo) organizavimo metodiką bei rezultatus, taip pat paveldosaugos įstatymų pažeidimus bei žalos išieškojimo rezultatus. Komisija pritarė Departamento veiklos metinei ataskaitai, bet pažymėjo kultūros vertybių apskaitos atsilikimą ir teikė pasiūlymų, kaip turi būti tobulinamos metinės veiklos ataskaitos, atsiskaitoma už Komisijos sprendimų įgyvendinimą.

Svarstant Vilniaus miesto kultūros paveldo apsaugą ir jos problemas, Komisija 2004-06-21 sprendimu Nr. 102 "Dėl Vilniaus miesto kultūros vertybių apsaugos" pareiškė pastabų dėl Departamento abejotinų sprendimų bei projektų derinimo ir pasiūlė surengti neeilinį Departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojų peratestavimą. Iki šiol tai neatlikta. Komisijos netenkina ir kultūros vertybių bei viso senamiesčio apsaugos, tvarkymo ir statybos darbų kontrolė.

Komisija gerai vertina Departamento pastangas (išskyrus Vilniaus m.) ieškant kontaktų su paveldo savininkais ir naudotojais išsaugojimo bei tvarkymo darbų srityje.

Balandžio 23 d. Komisija gavo LR Valstybės kontrolės Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 metų programų audito ataskaitą. Ją nagrinėjo Komisijos pirmininkas bei kontrolės tarnyba ir teikė savo atsiliepimą.

Gruodžio 17 d. posėdyje Komisija svarstė Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005 m. programų projektą. Komisijos narių nuomone, programos projekto struktūra ateityje tobulintina, stokojama perspektyvinio programiškumo. Neaišku, kaip bus įgyvendinamas naujasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kaip bus panaudojamos ES struktūrinių fondų lėšos, neaiškios lėšos teritorijų planų rengimui, paveldo savininkų kompensavimui, nepakankamai išryškinti finansavimo prioritetai. Reikėtų padidinti dvarų tvarkymo programos lėšas, aktualu parengti strateginių paveldo objektų tvarkymo programą 5-erių metų laikotarpiui. Buvo pasiūlyta parengti strateginių objektų programą, numatyti jų tvarkymo darbus, Pasaulio paveldo objektų tvarkymą programoje išskirti į atskirą skyrių.

Po išsamaus KVAD programų projekto aptarimo Komisija nutarė pritarti projektui, pasiūlė atsižvelgti į išsakytas mintis, akcentuojant, kad pirmaeilis Departamento uždavinys 2005 metais yra laiku ir kokybiškai pasiruošti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimui.

Ruošiantis Komisijos išvažiuojamiesiems posėdžiams, Komisijos tarnybos betarpiškai bendradarbiavo su KVAD Kauno ir Telšių teritoriniais padaliniais, kurie aktyviai talkino, ruošiant posėdžių klausimus.

Balandžio 16 d. Departamentas organizavo Lietuvos paveldosaugininkams Tarptautinės paveldo dienos šventę Birštone, kurioje dalyvavo ir Komisijos nariai.

Spalio 14 d. Komisija kartu su Departamentu, dalyvaujant ICOMOS Lietuvos nacionaliniam komitetui ir Restauratorių sąjungai, organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą 1919 metų Archeologijos komisijos įstatymo sukakčiai paminėti. Pagrindinį konferencijos organizavimo darbą atliko Komisija su Departamentu.

Departamento direktorė Diana Varnaitė kartu su Komisijos nariais 2004-09-29/10-01 vyko į Baltarusiją susipažinti su bendru šių valstybių paveldu ir aptarti bendradarbiavimo galimybių.

Spalio 20 d. Rygoje įvyko Komisijos vėl atgaivintas Baltijos valstybių paveldosaugos vadovų dalykinis pasitarimas, dalyvaujant Departamento direktorei D.Varnaitei.

Lapkričio 26 d. Departamento pasiūlymu Komisijoje buvo organizuotas LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo aptarimas - aiškinimasis, kuriame dalyvavo KVAD pareigūnai ir teritorinių padalinių vadovai.

Visa tai rodo, kad vyksta Komisijos bei Kultūros vertybių apsaugos departamento kooperuotos pastangos bei bendradarbiavimas Lietuvos paveldosaugos labui yra naudingas. Kartu išsakomi ir nurodomi Departamento veiklos pozityvūs rezultatai ar veiksmai, akivaizdūs trūkumai, Komisija teikia siūlymus Departamento veiklai gerinti.

5. BENDRADARBIAVIMAS IR RYŠIAI SU VALSTYBĖS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS

5.1. BENDRADARBIAVIMAS SU LR PREZIDENTŪRA

Komisijos priimti sprendimai yra teikiami Prezidentūrai, siunčiamos visų posėdžių darbotvarkės.

Lapkričio mėnesį su Prezidento patarėju R.Šlepavičiumi buvo keičiamasi nuomonėmis dėl situacijos tvarkant lietuvių karių kapus Lenkijos Berznikuose.

Gruodžio 2 d., Prezidento patarėjoms H.Kobeckaitei ir I.Vaišvilaitei pakvietus, J.Glemža, G.Drėmaitė dalyvavo pasitarime dėl bendro Lietuvos - Lenkijos paveldo (kapinių) tvarkymo, apsaugos ir bendrų sutarčių vykdymo.

Gruodžio 10 d. Komisijos pirmininko iniciatyva įvyko susitikimas su Prezidento patarėja I.Vaišvilaite. Buvo aptarta Lietuvos paveldosaugos situacija, problemos, 2004 m. Komisijos veiklos rezultatai bei informuota apie 2005 m. veiklos gaires.

5.2. BENDRADARBIAVIMAS SU LR SEIMU

Komisijos priimti sprendimai yra teikiami Seimui, jo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, taip pat siunčiamos visų posėdžių darbotvarkės. Daugumoje Komisijos posėdžių dalyvavo minėto Seimo komiteto patarėja R.Kačkutė.

Vasario 25 d. LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė Komisijos siūlymui dėl Jono Basanavičiaus atminimo įamžinimo.

Kovo 30 d. Komisijos pirmininkas J.Glemža Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė Komisijos 2003 metų veiklos ataskaitą.

Balandžio 7 d. LR Seimo plenariniame posėdyje J.Glemža pristatė Komisijos 2003 metų veiklos ataskaitą. Po to pristatytas nutarimo projektas "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003 metų veiklos ataskaitos", kuris 2004-06-15 patvirtintas nutarimu Nr. IX-2281.

Gegužės 25 d. LRS Subalansuotos plėtros ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos posėdyje dalyvavo J.Glemža. Buvo svarstomas Vilniaus senamiesčio gyventojų kreipimasis dėl Bazilijonų vienuolyne atliekamų darbų. Buvo prašoma, kad Komisija per mėnesį informuotų šią Seimo komisiją apie galimus sprendimus. Komisija nustatė, kad pagal galiojantį Vilniaus senamiesčio reglamentą, kol jis nepatikslintas, nauja statyba negalima.

Gegužės 25 d. LR Seimo kontrolierė R.Šalaševičiūtė prašė Komisiją pareikšti nuomonę dėl sklypų Malūnų g. 4, 6, 6a detaliojo plano sprendinių. Komisijos kontrolės tarnyba ją operatyviai pateikė.

Birželio 15 d. LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas prašė Komisiją išnagrinėti LR Restauratorių sąjungos keliamas problemas ir pasiūlyti sprendimo būdus (2004 balandžio mėn. įvykusio suvažiavimo metu priimtas kreipimasis į Valstybės aukščiausias institucijas). Komisija nutarė atidėti kreipimosi svarstymą, kol nepriimtas ir neįsigaliojo LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

Liepos 14 d. LRS Subalansuotos plėtros ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos išvažiuojamajame posėdyje Valstybiniame Kernavės kultūros rezervate, nagrinėjant jo dabartį ir perspektyvas, dalyvavo (informavo Seimo narius) S.Vadišis, J.Glemža.

Rugpjūčio 23 d. LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė N.Steiblienė prašė Komisiją išnagrinėti klausimą dėl Savanorių pr. 1, Vilniuje, statomo aukštuminio pastato ir jo architektūrinės raiškos įtakos senamiesčio panoramai. Komisija operatyviai išnagrinėjo ir atsakė, kad dėl tolimo atstumo, įtaka bus nedidelė.

Rugsėjo 3 d. LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė N.Steiblienė prašė Komisiją pateikti nuomonę dėl parengto Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projekto ir jame numatytų sprendinių galimos neigiamos įtakos Vilniaus senamiesčiui. Komisija prisidėjo, kad su Kultūros ministerija ir UNESCO nacionalinės komisijos parama būtų atliktos projekto ekspertizės, o po jų surengtas atskiras Komisijos posėdis (jis įvyko tik 2005 m. vasario mėn. 18 d.).

Lapkričio 30 d. LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas prašė Komisiją informuoti apie Vyriausybės atsakymą dėl sprendimo Nr.105 dėl Lietuvos kultūros paveldo užsienyje globos įrašymo į LR Vyriausybės programą. Tai svarbu, nes Seimas svarsto Vyriausybės programą ir jai pritaria arba ją atmeta. Iki šiol iš Vyriausybės atsakymo negauta.

Gruodžio 9 d. LRS kanceliarija Komisijos raštą "Dėl Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje globos" perdavė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, o sprendimą "Dėl nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenų" perdavė Seimo Aplinkos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

LR Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl naujos LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakcijos projekto tobulinimo sudėtyje aktyviai dalyvavo Komisijos nariai A.J.Pilipavičius, J.Glemža. Jų ir Komisijos kontrolės tarnybos vadovo, vieno ir šio įstatymo projekto autorių, G.Jucio, kurie šiam darbui skyrė labai daug laiko, nemaža dalimi prisidėta, kad buvo pasiektas pozityvus ir LR Seimo priimtas darbo rezultatas.

5.3. BENDRADARBIAVIMAS SU LR VYRIAUSYBE BEI KULTŪROS MINISTERIJA

Visų Komisijos posėdžių darbotvarkės siunčiamos LR Vyriausybės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros skyriui. Šio skyriaus vadovas L.Vingelis dalyvavo dalyje Komisijos posėdžių, o referentė N.Tumėnienė - visuose Komisijos posėdžiuose.

Vasario 10 d. Vyriausybės kancleris pavedė Kultūros ir Susisiekimo ministerijoms bei Komisijai išnagrinėti ir spręsti dėl buvusio Kartono fabriko celiuliozės virimo cecho pastato Klaipėdoje tolimesnio likimo. Komisija pateikė savo išvadą.

Vasario 17 d. Vyriausybės kancleris išsiuntė Aplinkos, Ūkio ir Kultūros ministerijoms bei Alytaus apskrities viršininkui pavedimus susipažinti su Komisijos sprendimu Nr. 98 "Dėl planuojamų hidroelektrinių ant Nemuno statybos Alytaus apskrityje". Šiuo sprendimu prisidėta prie hidroelektrinių ant Nemuno statybos uždraudimo remiantis LR Vandens įstatymu Nr. VIII-474 (14 str. 3 dalies pakeitimas - Draudžiama statyti užtvankas upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse).

Kovo 2 d. Vyriausybės kancleris pavedė Kultūros ir Aplinkos ministerijoms išnagrinėti Komisijos kreipimąsi dėl Kazokiškių sąvartyno steigimo. Dalyvauta posėdyje pas Ministrą Pirmininką, išdėstyta neigiama Komisijos pozicija.

Kovo 31 d. LR Vyriausybės kancleris pavedė Aplinkos ministerijai užtikrinti, kad, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų. Tai buvo reakcija į Komisijos papildomą raštą dėl Kazokiškių sąvartyno steigimo, kuriame Komisija teigė, kad daugelio didelių statybų teritoriniai planai aprobuojami be poveikio kultūros paveldui.

Gegužės 4 d. LR Teisingumo ministerija prašė Komisiją pateikti pastabų dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų sąrašo. Komisija jas pateikė.

Spalio 22 d. LR Užsienio reikalų ministerijoje dalyvauta susitikime aptariant Japonijos Kultūros objektų rėmimo programą.

Su Kultūros ministerija, jos vadovybe vyko konstruktyvus bendradarbiavimas. Daugiausia buvo derinami teisiniai aktai, susiję su kultūros paveldu.

Sausio mėnesį LR Kultūros ministerijos teikimu Komisija derino LR Vyriausybės nutarimo Nr.852 "Dėl valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo projektą.

Vasario mėnesį KVAD teikimu Komisija su pastabomis derino Kultūros paveldo vertybių apskaitos darbų ir dokumentų rengimo sąnaudų normatyvų projektą.

Vasario mėnesį LR Kultūros ministerijos teikimu Komisija derino LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo penkių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo bei LR Vyriausybės nutarimo "Dėl neteisėtai išvežtų iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos kultūros objektų grąžinimo tvarkos patvirtinimo" projektus.

Kovo mėnesį Komisija derino Kultūros ministerijos pateiktą LR Vyriausybės nutarimo "Dėl kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo" projektą.

Gruodžio mėnesį Kultūros ministerijai pateikėme savo nuomonę dėl LR Vyriausybės nutarimo projekto "Dėl Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo patvirtinimo".

Gruodžio mėnesį Kultūros ministerijos teikimu skubos tvarka derinome LR Vyriausybės nutarimų pakeitimo projektus:

"Dėl valstybinės kadastrų klasifikatorių ir registrų duomenų teikimo neatlygintinai 2001-2004 metais";

"Dėl dvarų paveldo išsaugojimo programos ir dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo";

"Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo";

"Dėl prekybos antikvariniais daiktais taisyklių patvirtinimo".

5.4. BENDRADARBIAVIMAS SU APSKRITIMIS IR SAVIVALDYBĖMIS

Kadangi apskritys paveldosaugos srityje dalyvauja minimaliai, todėl kontaktai su apskritimis buvo epizodiniai.

Svarstant Telšių apskrities savivaldybėse paveldosaugos būklę, išvažiuojamasis Komisijos posėdis buvo organizuotas su apskrities viršininko administracija ir jos patalpose.

Ruošiantis minėtam išvažiuojamajam posėdžiui Telšių apskrityje, Komisijos tarnybų darbuotojai J.Lapinskas, A.Gražulis kartu su Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinio padalinio darbuotojais V.Jonušiene ir kt. bei Telšių rajono architektu A.Žebrausku tikrino objektus vietoje, surinko išsamią medžiagą apie paveldosaugos situaciją bei savivaldybių finansuojamus paveldo objektus. Birželio 17 d. posėdyje Komisijos nariai apžiūrėjo kultūros paveldo objektus Varniuose, Biržuvėnuose, Telšių senamiestyje, Viekšniuose, Plinkšėse, Sedoje, Plateliuose, Beržore, Plungėje, Rietave. Posėdyje buvo aptarta kultūros paveldo apsaugos situacija, rezultatai ir problemos visose Telšių apskrities savivaldybėse ir priimtas Komisijos sprendimas.

Balandžio 21 d. įvyko Komisijos ir Kauno savivaldybės organizuotas susitikimas su visuomenės ir aukštųjų mokyklų atstovais kultūros paveldo apsaugos klausimais. Kalbėta apie harmoningą, subalansuotą miesto plėtrą ir pastangas išsaugoti istorinį paveldą, problemas derinti tai su šiandienos tempais ir poreikiais. Komisijos posėdyje gegužės 14 d. buvo koncentruotai išdėstytos susitikimo mintys ir, visiems Komisijos nariams pritarus, priimtas sprendimas.

Komisijai daug rūpesčių kėlė ir tebekelia Vilniaus senamiesčio išsaugojimas. Kultūros ministrei, Vilniaus miesto merui ir Komisijos pirmininkui susitarus 2004-06-03 Komisijos iniciatyva užbaigta tvirtinti Vilniaus istorinio centro problemų nagrinėjimo ekspertų komisijos - "Vilniaus senamiesčio senatas" sudėtis ir reglamentas. Po to surengti trys šio Senato posėdžiai: nagrinėti probleminiai projektai, paveldosaugos problemos ir veiklos koordinavimas.

Balandžio 30 d. įvyko Komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas (analogiškas Kauno susitikimui) susitikimas su paveldosaugos darbuotojais, visuomenės ir aukštųjų mokyklų atstovais. Buvo išryškintos paveldosaugos problemos ir gauta nemaža pasiūlymų. Visa tai pasitarnavo ir Komisijos posėdžiui, įvykusiam birželio 21 d., svarstant Vilniaus miesto kultūros vertybių apsaugą, priimant detalų Komisijos sprendimą, kuris, deja, gana lėtai įgyvendinamas.

Vilniaus miesto savivaldybės, dalyvaujant Komisijos nariams ir kitų tarnybų darbuotojams, organizuotas Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projekto svarstymas: gegužės, 11, 13, 14, liepos 15 d. (su visuomene, su paminklosauginėmis institucijomis, su derinančiomis institucijomis). Po to "Vilniaus senamiesčio senatui" pritarus, tarpininkaujant UNESCO Lietuvos nacionalinei komisijai ir Valstybinei paminklosaugos komisijai, sutarta atlikti Senamiesčio detaliojo plano tarptautinę bei Lietuvos specialistų (ICOMOS) ekspertizes. Jos 2004 m. nebuvo užbaigtos.

Komisija sutarė, kad, tik gavus visas ekspertizes, bus atskirai svarstomas Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projektas. 2005-01-31 gavus paskutinę ekspertizę, Komisija tai svarstė 2005-02-18 posėdyje.

Komisijos iniciatyva 2004 m. sausio mėnesį (Kultūros ministerijoje) įvyko susitikimas-diskusija su visų Lietuvos savivaldybių paveldosaugos tarnybų bei KVAD teritorinių padalinių darbuotojais. Dalyvavo per 40 asmenų iš visos Lietuvos savivaldybių. Diskusijos tikslas - išklausyti paveldosaugos darbuotojų nuomones dėl kultūros vertybių apsaugos politikos įgyvendinimo, veiklos problemų, siekiant geresnių kultūros paveldo puoselėjimo rezultatų. Tarp svarbesnių problemų yra ir ES struktūrinių fondų atėjimas į Lietuvą ir jų dalies panaudojimas kultūros paveldo tvarkymo projektams.

Komisija kreipėsi į savivaldybių paminklotvarkininkus dėl informacijos apie kultūros paveldo būklę ir lėšų poreikį jų tvarkymo, priežiūros ir naudojimo darbams. Tuo Komisija sukaupė žinių apie konkrečius paminklotvarkininkus, jų nuomonę apie problemiškiausius kultūros paveldo Registro objektus, pozityvius ir negatyvius 2003 m. paveldotvarkos rezultatus.

Gegužės 26-28 d. Departamento iniciatyva Kultūros paveldo akademija organizavo paminklotvarkininkų seminarą Juknaičiuose, kuriame dalyvavo ir pranešimą padarė J.Glemža.

Liepos 16 d. Anykščiuose įvyko savivaldybės ir Archeologų draugijos organizuotas pasitarimas Šeimyniškėlių piliakalnio pilies atstatymo klausimu (dalyvavo J.Glemža, G.Drėmaitė, R.Pakalnis, Z.Kiaupa). Buvo pritarta tolimesniems šio projekto įgyvendinimo darbams.

Gruodžio 2-3 d. Departamento inicijuotuose ir Kultūros paveldo akademijos organizuotuose Departamento sistemos darbuotojų mokymuose dėl naujai priimto LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo dalyvavo Komisijos pirmininkas J.Glemža, darbuotojai G.Jucys, V.Mordaitė, R.Martinaitis.

Komisija kasmet iš savivaldybių surenka žinias apie jų skiriamas lėšas kultūros paveldo apsaugos, tvarkymo darbams. Tokia 2003 m. savivaldybių lėšų, skirtų paveldosaugai, suvestinė buvo išsiųsta visoms Lietuvos savivaldybėms, taip pat gruodžio mėnesio Komisijos raštas, kviečiantis pasirengti LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimui, savivaldybėms gaunant platesnes teises ir funkcijas paveldosaugos srityje.

6. KITA KOMISIJOS VEIKLA BEI BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS IR VISUOMENINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

6.1. BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS NACIONALINE UNESCO KOMISIJA

2004-01-02 įvyko Komisijos susitikimas su Lietuvos ambasadore UNESCO Ina Marčiulionyte, kurio metu tartasi dėl Vilniaus senamiesčio monitoringo vykdymo, aukštuminių pastatų statymo, dėl naujų pasiūlymų į Pasaulio paveldo sąrašą.

Sausio 28 d. gautas UNESCO komisijų rengtas Baltijos šalių Kultūrinio turizmo politikos dokumentas.

Gegužės 24 d. Trakuose Komisijos nariai J.Glemža ir G.Drėmaitė dalyvavo I.Marčiulionytės rengtame susitikime su įvairių valstybių UNESCO ambasadoriais.

Rugpjūčio 24 d. įvyko susitikimas dėl Bazilijonų vienuolyno ansamblio sutvarkymo (dalyvavo ir kalbėjo A.J.Pilipavičius, J.Glemža, A.Bėkšta).

J.Glemža, būdamas UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos narys, kultūros komiteto pirmininkas, birželio mėnesį organizavo posėdį, kuriame išklausyta informacija dėl Vilniaus senamiesčio monitoringo eigos, išreikštas susirūpinimas dėl jo.

UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos generalinė sekretorė A.Dirmaitė buvo kviečiama dalyvauti keliuose Komisijos posėdžiuose.

Rugsėjo 9 ir 14 d. įvyko susitikimai su Lietuvos ambasadore UNESCO Ina Marčiulionyte. Vėliau su ja, dalyvaujant Komisijos nariams, kalbėtasi dėl Vilniaus senamiesčio - pasaulio paveldo miesto - atgaivinimo, apsaugos klausimų ir problemų, dėl planuojamų didelio masto statybų Kuršių nerijoje. To rezultatas - Komisija savo posėdžiuose aptarė problemas, pareiškė savo poziciją dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos strategijos, dėl paveldo kontrolės ir baudų už neteisėtą statybų projektų veiklą Kuršių nerijoje.

Prie Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos yra patvirtintas ir veikia Lietuvos nacionalinės "Pasaulio atminties" komitetas, kurio narė yra G.Drėmaitė.

6.2. BENDRADARBIAVIMAS SU BAŽNYČIA

Komisijos atstovai dalyvauja rengiamo įstatymo dėl Katalikų bažnyčiai nuosavybės teisės į kilnojamąsias kultūros vertybes atkūrimo įstatymo projekto svarstyme LR Kultūros ministerijoje bei LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

Komisija gavo Kardinolo A.J.Bačkio raštą, kuriame teigiama, kad sutiks "Lobyną" įrašyti į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą tik tuomet, kai šios vertybės bus pripažintos Bažnyčios nuosavybe. Tačiau Komisija iš anksto pritarė šio "Lobyno" įrašymui į minėtą registrą.

Birželio 14 d. Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnyba teikė Komisijai Vilniaus Arkikatedros portiko frontono ir karnizų techninės būklės tyrimų aktus ir karnizų avarinės būklės tyrimo išvadas.

Komisijos išvažiuojamojo posėdžio metu (liepos 30 d.) Telšių Vyskupas Jonas Boruta SJ padėkojo Komisijai už rūpestį bažnytinio kultūros paveldo apsauga Telšių apskrities savivaldybėse, pritarė idėjai dėl vertingiausių medinių bažnyčių komplekso siūlymo įrašyti į Pasaulio paminklų sąrašą.

Lapkričio mėnesį, remiantis veikiančiu Vilniaus senamiesčio reglamentu, Komisija Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnybai pateikė Komisijos nuomonę dėl negalimos naujos statybos buvusio Bazilijonų vienuolyno kieme .

6.3. BENDRADARBIAVIMAS SU VISUOMENINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

Sausio 23 d. Komisijos nariai J.Glemža ir V.Šimėnas sukvietė visuomenines organizacijas, kurios juos išrinko į Komisiją, informuoti apie Komisijos veiklą bei paveldosaugos problemas.

Rugsėjo 20 d. į Komisiją raštu kreipėsi Vilniaus senamiesčio visuomeninė komisija, (sudaryta 2004-07-14) susibūrusi į pilietinę iniciatyvą išsaugoti Vilniaus istorinį centrą, reikalaujanti sustabdyti detaliojo plano rengimą. Komisija informavo visuomeninę organizaciją, kad atlikus to projekto ekspertizę, atskirai svarstys minėtą projektą ir išreikš savo poziciją (Tai įvyko 2005-02-18).

Gruodžio 10 d. Komisija organizavo pokalbį-apskritą stalą su visomis Vilniaus miesto visuomeninėmis organizacijomis aptarti Vilniaus miesto kultūros paveldo išsaugojimo aktualijų. Šiame susitikime dalyvavo 9 miesto bendruomenių atstovai. Nutarta tokius susitikimus rengti dažniau.

7. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS POSĖDŽIAI, IŠVYKOS, KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI

Komisijos konkreti veikla remiasi programa, kuri kiekvienų metų pradžioje visų Komisijos narių yra sudaroma ir plenariniame posėdyje patvirtinama. 2004 metų veiklos programa patvirtinta 2003-11-21 posėdyje (prot. Nr.V17-16-(6.1.) (žiūrėti priede Nr. 2).

Pagal Komisijos nuostatų 15 punktą Komisijos posėdžiai vyksta vieną kartą per mėnesį. Be to, organizuojami neeiliniai ar išvykstamieji posėdžiai, susitikimai, konferencijos. Posėdžių medžiaga Komisijos tarnybų rengiama, po to kaupiama, klasifikuojama. Visi posėdžiai protokoluojami ir įrašomi į garsajuostę.

Atsiskaitomais 2004 metais įvyko iš viso 13 posėdžių:

9 plenariniai posėdžiai,

1 neeilinis posėdis,

1 virtualus posėdis,

2 išvažiuojamieji posėdžiai,

6 susitikimai,

1 konferencija.

Plenariniai posėdžiai: sausio 30, vasario 20, kovo 12, rugsėjo 17, spalio 22, lapkričio 19, gruodžio 17, neeilinis - (dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvados - dėl Vilniaus m. Žvėryno malūno) kovo 31, virtualus - (dėl KVAD lėšų paskirstymo) rugpjūčio 10.

Išvykstamieji posėdžiai: Telšių apskrityje - birželio 17 d., Baltarusijoje, Minske - rugsėjo 29-30 d.

Tarptautinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos 1919 m. Archeologijos komisijos įstatymo 85 metų sukakčiai paminėti - spalio 14 d. Vilniaus Rotušėje. Joje dalyvavo Lenkijos, Estijos, Latvijos , Baltarusijos, Kaliningrado srities atstovai.

Komisijos susitikimai: su UNESCO ambasadore Ina Marčiulionyte sausio 2 d.; su Lietuvos savivaldybių paveldotvarkos tarnybų bei KVAD teritorinių padalinių darbuotojais sausio 5 d.; su Kauno miesto savivaldybės ir visuomenės atstovais balandžio 21 d.; su Vilniaus miesto savivaldybės ir visuomenės atstovais balandžio 30 d.; su Lietuvos radijo ir televizijos taryba birželio 8 d.; su KVAD teritoriniais padaliniais dėl NKPA įstatymo lapkričio 26 d.; su Vilniaus visuomeninėmis organizacijomis gruodžio 10 d.

Reikšmingą darbą pasirengti Komisijos posėdžiams atlieka Komisijos pakomisės. Per 2004 metus įvyko posėdžiai:

Archeologijos pakomisėje: vasario 12, kovo 25, gruodžio 8 - iš viso 3 posėdžiai;

Istorijos pakomisėje: 2003 m. gruodžio 16, 2004 m. kovo 2 - iš viso 2 posėdžiai;

Dailės pakomisėje: sausio 22, balandžio 6 - iš viso 2 posėdžiai;

Architektūros bei urbanistikos pakomisėje posėdžių nebuvo;

Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties ekspertų komisijoje: sausio 21, balandžio 22, liepos 7, lapkričio 10 - iš viso 4 posėdžiai;

Valdovų rūmų kultūros vertybių išsaugojimo monitoringo grupėje: balandžio 7, spalio 28 - iš viso 2 išvykos - aptarimai.

Sausio 21 d. Komisija buvo informuota, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nusprendė įpareigoti Komisiją panaikinti Komisijos 2003-11-21 sprendimą Nr.96 "Dėl paveldosaugos pažeidimų pertvarkant vandens malūną ir jo aplinką Vilniuje, Latvių g. Nr. 64", kaip viršijantį Komisijos teisinius įgaliojimus. Komisijai nesutikus, buvo kreiptasi į LR Vilniaus apygardos administracinį teismą, bet jis Komisijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Todėl Komisijai liko sukviesti neeilinį posėdį ir atšaukti minėtą Komisijos sprendimą, laikantis gauto LR Vilniaus apygardos administracinio teismo akto.

8. KITA KOMISIJOS NARIŲ IR DARBUOTOJŲ VEIKLA

Komisijos nario, Mokslų akademijos nario-korespondento A.Miškinio monografija "Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. I knyga" yra puikus indėlis į Lietuvos paveldosaugą.

Spalio 20 d. Nacionaliniame Lietuvos dailės muziejuje įvyko Algimanto Miškinio dailės kolekcijos parodos, skirtos jo 75 metų sukakčiai paminėti, atidarymas.

Spalio 28 d. Taikomosios dailės muziejuje Komisijos narys Eugenijus Jovaiša, kaip autorių kolektyvo vadovas, pristatė naują skaitmeninį leidinį "Įdomioji Lietuvos istorija".

Lapkričio 15 d. G.Drėmaitė yra išrinkta Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondo prie LR Prezidento valdybos pirmininke.

Komisijos narys Arūnas Bėkšta, kaip UNESCO Pasaulio paveldo ekspertas dalyvavo 28-me Pasaulio paveldo komiteto posėdyje Suczou (Kinija), kuriame Kernavės archeologijos rezervatas buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Jis taip pat yra Vilniaus senamiesčio periodinės ataskaitos (UNESCO) rengimo grupės dalyvis.

Vasario 27 d. Komisijos pirmininkas dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės susitikime su Varšuvos savivaldybės delegacija. Vėliau jis Vilniaus miesto savivaldybės delegacijos sudėtyje dalyvavo "Vilniaus dienose Varšuvoje", kaip ten organizuoto seminaro paveldo klausimais pranešėjas.

Sausio 5 d. KVAD direktoriaus įsakymu Nr. Į-01 Komisijos darbuotojai G.Jucys ir R.Martinaitis įrašyti į komisiją dėl galimo neigiamo poveikio kultūros vertybėms planuojamoje užtvindyti teritorijoje prie Nemuno aukščiau kelio Alytus-Daugai įvertinimo.

Kovo 22 d. Valstybinėje saugomų teritorijų tarnybos prie AM pasitarime dėl Europos geografinio centro kartografinio draustinio nuostatų, ribų plano ir tvarkymo plano derinimo dalyvavo ir kalbėjo R.Pakalnis, G.Drėmaitė, Komisijos darbuotojas A.Gražulis.

Balandžio 16 d. Birštono renginyje, skirtame Tarptautinei paminklų apsaugos dienai, kartu su Birštono savivaldybe, dalyvavo KVAD ir Komisijos nariai.

Balandžio 24 - gegužės 4 įvyko Lenkijos kultūros dienų renginiai, kuriuose oficialiai dalyvavo J.Glemža, o G.Drėmaitė organizavo 4 ir pravedė 2 Lenkijos restauratorių susitikimus su Lietuvos restauratoriais - paskaitas, pokalbius, ekskursijas.

Balandžio 23 d. Kaune, Prezidentūroje, CONSILIUM ACADEMICA konferencijoje "Kad Lietuva neišsivaikščiotų" G.Drėmaitė padarė pranešimą "Nacionalinio paveldo apsauga ir jo aktualizavimas".

Pagal KVAD ir Policijos departamento prie LR VRM parengtą Kilnojamųjų kultūros ir meno vertybių vagysčių prevencijos planą, numatomo archeologinių radinių katalogo sudaryme dalyvavo Komisijos narys V.Šimėnas.

Spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje dalyvauta atidarant ir vertinant parodą "Naujoji architektūra Vilniaus istorinėje aplinkoje".

Rugsėjo 21 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje G.Drėmaitė skaitė pranešimą apie gynybinį paveldą Lietuvoje.

Komisijos kontrolės tarnybos vedėjas G.Jucys dalyvavo KVAD komisijoje kultūros vertybės - M.K.Čiurlionio sodybos-muziejaus (G400K) - galimam neigiamam poveikiui, vykdant statybos darbus žemės sklype Turistų g. 11, Druskininkuose, nustatyti.

Spalio 6 d. Komisijos darbuotojas J.Lapinskas dalyvavo KVAD komisijoje Vilniaus senamiesčiui - kultūros paminklui (U1P) - pastatų Malūnų g. 4, 6 tvarkymo darbų metu padarytai žalai nustatyti.

Spalio 12 d. Kaune įvyko ceremonija, skirta Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Europa Nostra su architektūros paveldo grupės apdovanojimų žiuri komisijos pirmininku J.Wynford Evans CBE, VDU rektorato pastato "Už pagrįstą kompleksišką valstybinės reikšmės pastato restauravimą, ypatingą dėmesį skiriant interjero autentiškumo išsaugojimui" apdovanojimui tarptautiniu diplomu. Dalyvavo J.Glemža, Komisijai remiant šios ceremonijos organizavimą.

Lapkričio 2 d. J.Glemža dalyvavo 1944-1947 m. sovietinio teroro aukų palaikų Tuskulėnų komplekso pagerbimo ceremonijoje.

2004-11-08 LR kultūros ministro įsakymu G.Drėmaitė paskirta dirbti Nevyriausybinių organizacijų kultūros projektų rėmimo ekspertų komisijoje.

Lapkričio 5 d. LR Krašto apsaugos ministerijoje įvyko leidinio "Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai. Atlasas. 1919-1940" pristatymas. Dalyvavo dauguma Komisijos narių.

Lapkričio 23 d. Vilniaus Rotušėje dalyvauta LGGRTC Laisvės kovotojų atminimui skirto albumo "Už laisvę ir Tėvynę" pristatyme (J.Glemža, G.Drėmaitė, J.Lapinskas, A.Gražulis).

Gruodžio 16-18 d. Vilniuje įvyko Europos Tarybos organizuotas seminaras “Preventive Archaelogy (EPAC) meeting”. Seminare dalyvavo Komisijos narys E.Jovaiša ir Komisijos darbuotojas R.Martinaitis. Komisijos narys E.Jovaiša pristatė CD “Lietuva iki Mindaugo”.

9. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA

Pagrindinis Valstybinės paminklosaugos komisijos, vykdančios kultūros vertybių apsaugos valstybės strategijos ir politikos formavimo ir šios politikos įgyvendinimo kontrolės programą (patvirtinta LRV nutarimu Nr.110, 2004-02-03), finansavimo šaltinis buvo ir išlieka valstybės biudžeto lėšos.

Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr.IX-1884 (2003-12-11) Valstybinei paminklosaugos komisijai numatyta 640,0 tūkst.litų. Iš jų: paprastosioms išlaidoms – 640,0 tūkst.litų (darbo užmokesčiui – 400,0 tūkst.litų).

LR vyriausybės nutarimu Nr.592 (2004-05-19) „Dėl asignavimų paskirstymo“ minimaliai mėnesinei algai ir bazinei mėnesinei algai padidinti Valstybinei paminklosaugos komisijai papildomai numatyta 6,5 tūkst.litų (darbo užmokesčiui – 5,0 tūkst.litų).

2004 metais panaudota asignavimų 645,6 tūkst.litų, tarp jų darbo užmokesčiui 405,0 tūkst.litų, ilgalaikio turto įsigijimui skirta 17,9 tūkst.litų. Gauti asignavimai panaudoti pagal tikslinę paskirtį.

Ilgalaikiam turtui įsigyti 2004 metais skirta 17915,00 litų, tarp jų programinei įrangai - 4137,00 litų. Faktinės išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 2004 metais sudaro 13283,00 litus. Debitorinis įsiskolinimas ilgalaikiam turtui įsigyti 2005-01-01 dienai sudaro 4632,00 litus. 2004 metų balandžio mėn. 28d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr.15.36-151, LR finansų ministerija Valstybinei paminklosaugos komisijai perdavė kompiuterinės įrangos, kurios bendra vertė - 4460,00 litai, iš jų ilgalaikis turtas – 4292,00 litai.

Avansiniai mokėjimai 2005-01-01 dienai sudaro 6229,97 litų, iš jų: už 2005 metų prenumeratą – 1130,81 litai, UAB „Vilniaus energija“ – 461,90 litų, UAB „Statoil“ – 4,43 litai, UAB „Omnitel“ 0,78 litai, AB „Skirstomųjų tinklų Vilniaus fil.“ -0,05 lito, UAB „Aseta“ – 4632,00 litai. Didžiausias debitorinis įsiskolinimas susidarė dėl avansinio mokėjimo ilgalaikiam turtui įsigyti. Kreditorinis įsiskolinimas 2005-01-01 dienai sudarė 118,44 litus (AB „Lietuvos telekomas“- 115,49 litų, UAB „Penki kontinentai“- 2,95 litai). Skolos susidarė pateikus sąskaitas už 2004 metų paslaugas 2005 metų sausio mėn. 2005-01-01 dienai Valstybinės paminklosaugos komisijos biudžetinėje sąskaitoje Nr.LT767300010002458026 pinigų likučio nebuvo.

Valstybinė paminklosaugos komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, naudoja programai ir Komisijos reikmėms skirtas lėšas, kurių valdymas susijęs su finansine rizika. Atsižvelgiant į Komisijos vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių nuostatus, Komisijos pareigybių aprašymus bei kitus vidaus tvarkos dokumentus, 2003-09-01 įsakymu Nr.V-19-(1.3.) patvirtintos Valstybinės paminklosaugos komisijos finansų kontrolės taisyklės. Visos ūkinės operacijos vykdomos pagal LR viešųjų pirkimų įstatyme numatytas procedūras ir Komisijos pirmininko įsakymais „Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taikant įprastinę komercinę praktiką, taisyklių patvirtinimo“ ir „Dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo“ patvirtintas taisykles. Atsižvelgiant į 2000-06-27 LR Seimo nutarimu Nr.IX-992 patvirtintą Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, Komisijoje aprašytos valstybės tarnautojų pareigybės ir patvirtintas viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas.

Šiuo metu komisijoje yra 17,5 etato. Nuo 2002 m. liepos 1d. Valstybinės paminklosaugos komisijos viešojo administravimo valstybės tarnautojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatyme numatytais valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo pakeitimais. Komisijos valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už tarnybos stažą. Darbo užmokestis Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkui ir nariams mokamas vadovaujantis 2000-08-29 LR Valstybės politikų, teisėjų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu Nr.VIII-1904.

Priedas prie 9 skyriaus

10. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS ATASKAITOS PRIEDAI

Priedas Nr. 1

10.1. LR SEIMO 2004-06-15 NUTARIMAS Nr.IX-2281 "DĖL VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS 2003 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS”

10.2. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS 2004 M. VEIKLOS PROGRAMA

Priedas Nr. 2

10.3. KOMISIJOS POSĖDŽIŲ KLAUSIMŲ, SVARSTYMO IR SUSITIKIMŲ SUVESTINĖ

Priedas Nr. 3

Eil. Nr.	Posėdžio data	Svarstyti svarbiausi klausimai	Svarstymo išvada
1.	2004-01-02	Susitikimas su Lietuvos ambasadore UNESCO Ina Marčiulionyte.	Komisijos prašoma sekti Vilniaus senamiesčio monitoringo vykdymą, aukštuminių pastatų statymą, svarstyti dėl naujų pasiūlymų į Pasaulio paveldo sąrašą.
2.	2004-01-05	Susitikimas-diskusija su Lietuvos savivaldybių paveldosaugos tarnybų bei KVAD teritorinių padalinių darbuotojais (Kultūros ministerijoje).	Gauta labai svarbūs duomenys ir informacija.
3.	2004-01-30	1. Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003 m. veiklos ataskaitos. Visi Komisijos nariai. 2. Dėl Vilniaus katedros "Lobyno" įrašymo į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą. G.Drėmaitė, A.J.Pilipavičius. 3. Dėl kompleksinių kryždirbystės objektų įrašymo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. G.Drėmaitė, A.J.Pilipavičius. 4. Alytaus HES statybos problema paveldosaugos požiūriu. J.Glemža. 5. Kiti: 5.1. Dėl Kazokiškių regioninio sąvartyno. 5.2. Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo ir jo vykdymo. G.Jucys. 5.3. Dėl 1919 m. valstybinės archeologijos komisijos įstatymo sukakties paminėjimo. J.Glemža. 5.4. Dėl J.Basanavičiaus įamžinimo. 5.5. Dėl Šilalės raj. Rūtelių dvaro sodybos neįrašymo į NKV registrą. 5.6. Dėl Archeologijos pakomisės formavimo. R.Martinaitis.	Nutarta pritarti 2003 m. veiklos ataskaitai, ją patikslinti pagal konkrečias pastabas; parengti Komisijos veiklos teksto Seimui tezes ir per 10 dienų teikti jas Komisijos nariams; už 2004 m. Komisijos veiklą rengti naujos struktūros ataskaitą (su analize). Nutarta pritarti "Lobyno" įrašymui į Registrą ir apie tai informuoti Kultūros ministeriją. Nutarta pritarti kompleksinių kryždirbystės objektų įrašymui į Registrą, papildant jų dosjė istorijos žiniomis ir būklės charakteristikomis. Nutarta nepritarti Alytaus HE statybai ant Nemuno; kreiptis į Seimą, vyriausybę, siūlyti atsižvelgti į paveldosaugos reikalavimus; Protokolinį nutarimą teikti KVAD dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nutarta šią problemą svarstyti kitame posėdyje. Nutarta kreiptis į teismą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Nutarta Valstybinės archeologijos komisijos įstatymo 85 m. sukakties proga surengti mokslinę konferenciją, skirtą Lietuvos paveldosaugos aktualijoms. Nutarta pritarti bendru sutarimu. Nutarta atidėti šio klausimo svarstymą kitam posėdžiui. Nutarta pritarti Valstybinės paminklosaugos komisijos Archeologijos pakomisės sąrašui.
4.	2004-02-20	1. Dėl numatomo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių poveikio paveldosaugai. A.Bėkšta, R.Pakalnis, G.Jucys. 2. Archeologijos paveldo apsauga, jos problemos. Archeologijos tyrimai, jų finansavimas. M.Michelbertas, V.Šimėnas, R.Martinaitis. 3. Dėl Lietuvos technikos muziejaus, jo sistemos dalies - Energetikos ir Transporto muziejaus kūrimo. G.Drėmaitė, S.Vadišis. 4. Kiti: 4.1. Kazokiškių sąvartyno problema. S.Vadišis, A.Gražulis. 4.2. Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko pranešimo Seimui dėl Komisijos 2003 m. veiklos ataskaitos tezės.	Nutarta rengti darbo tvarka pasiūlymus dėl Žemės įstatymo bei žemės mokesčių tvarkos; apie mokesčių bei lengvatų aptartas problemas išdėstyti valstybės institucijoms. Nutarta galutinio nutarimo nepriimti, V.Šimėnui, M.Michelbertui, E.Jovaišai kitam posėdžiui parengti nutarimo projektą pagal pasiūlymus ir nuomones. Nutarta pritarti Technikos muziejaus plėtros idėjoms dėl pramoninio ir techninio paveldo sistemos; S.Vadišius ir G.Drėmaitė parengs šiuo klausimu nutarimo projektą. Nutarta, kad planuojant sąvartyną neatsižvelgta į paveldosaugos interesus, projektas nederintas su paveldosaugos institucijomis, neatsižvelgta į teritorijos reikšmę, ieškoti palankesnės vietos, prašyti Vyriausybės, Aplinkos ir Kultūros ministerijų pozicijos. Nutarta tezių projektui pritarti. Komisijos nariai dar teikė joms keletą pastabų.
5.	2003-03-12	1. Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 m. veiklos ataskaita. J.Glemža, V.Niunka. 2. Nutarimo "Dėl Lietuvos archeologinių vertybių apsaugos ir tyrimų finansavimo" priėmimas. M.Michelbertas, V.Šimėnas, E.Jovaiša, R.Martinaitis.	Nutarta pritarti Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 m. veiklos ataskaitai ir parengtą nutarimo projektą derinti su Komisijos nariais. Nutarta atsižvelgiant į pastabas, parengti galutinį nutarimo variantą.
6.	2004-03-31	Neeilinis Komisijos posėdis: 1. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-03-22 sprendimo išvados (dėl Žvėryno malūno). G.Jucys, V.Mordaitė. 2. Nutarimo "Dėl Lietuvos archeologinių vertybių apsaugos ir tyrimų finansavimo" priėmimas.	Nutarta parengti galutinį Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimo projektą. Nutarta nutarimą priimti ir skelbti jį "Informaciniuose pranešimuose".
7.	2004-04-21	Valstybinės paminklosaugos komisijos susitikimas su Kauno savivaldybės, visuomenės atstovais kultūros paveldo apsaugos klausimais (Kauno miesto savivaldybėje). J.Glemža, J.Lapinskas.	Nutarta planuojamo Komisijos posėdžio gegužės 14 d. darbotvarkėje bus sukoncentruotos visos čia išdėstytos mintys.
8.	2004-05-14	1. Kauno miesto paveldosaugos situacija ir problemos. J.Glemža, A.Miškinis, J.Lapinskas. 2. Dėl dvarų sodybų skelbimo kultūros paminklais. G.Drėmaitė, K.N.Kitkauskas, V.Niunka.	Nutarta paskirtai Komisijos narių darbo grupei parengti sprendimą ir derinti jį su visais Komisijos nariais. Nutarta klausimo svarstymą atidėti dėl nekokybiško jo paruošimo.
9.	2004-06-04	1. Vilniaus kultūros vertybių apsauga miesto raidoje. J.Glemža, A.Gražulis, V.Niunka. 2. Dėl Lietuvos valstybinių ir savivaldybių muziejų būklės ir jų veiklos. G.Drėmaitė, S.Vadišis. 3. Kiti: 3.1. Dėl objektų neįrašymo į Kilnojamųjų ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrus. G.Drėmaitė, J.Glemža, V.Niunka. 3.2. Dėl kultūros vertybių išbraukimo iš NKV registro ir neįrašymo į jį. G.Drėmaitė, J.Glemža, V.Niunka. 3.3. Dėl Siaurojo geležinkelio atskirų ruožų elementų išbraukimo iš Registro. G.Drėmaitė, J.Glemža, V.Niunka. 3.4. Dėl archeologinių vertybių išbraukimo iš Registro. R.Martinaitis.	Nutarta parengti sprendimo projektą, kurį paskirta darbo grupė suderins su visais Komisijos nariais. Nutarta šiuo klausimu parengtą sprendimo projektą aptarti su muziejininkų stovyklos Nidoje dalyviais, patikslinti ir skelbti "Valstybės žiniose". Nutarta pateiktų sąrašų nesvarstyti, nes jie parengti neprofesionaliai ir pareikalauti KPC imtis priemonių, dėl atmestinai parengtos medžiagos. Nutarta pritarti išbraukti iš Registro keturis vėjo malūnus ir neįrašyti į Registrą tris vandens malūnus. Nutarta KVAD turi parengti Siaurojo geležinkelio komplekso bei atskirų jo elementų saugojimo reglamentus, diferencijuojant pagal vertę. Tik po to galima bus spręsti apie atskirų jo dalių demontavimą. Nutarta nepritarti pateiktam sąrašui ir prašoma jį taisyti.
10.	2004-06-08	Bendras Valstybinės paminklosaugos komisijos ir Lietuvos radijo ir televizijos tarybos posėdis. J.Glemža, R.Pakalnis.	Nutarta siūlyti, kad visuomeninis transliuotojas skelbtų daugiau pozityvių dalykų apie Lietuvos paveldą, o taip pat nušviestų visuomenei Europos paveldo dienas.
11.	2004-06-17	Išvykstamasis posėdis į Telšių apskritį: kultūros paveldo apsaugos rezultatai ir problemos Telšių apskrities savivaldybėse. J.Glemža, A.Gražulis, J.Lapinskas.	Nutarta priimti sprendimą ir paskirta darbo grupė parengtą redakciją suderins su visais Komisijos nariais.
12.	2004-08-10	1. Papildomų lėšų skyrimas kultūros vertybių tvarkymo darbams. A.Bėkšta, A.J.Pilipavičius. 2. Kultūros vertybių apsaugos 2004 m. programos rezervo lėšų skyrimas. A.Bėkšta, A.J.Pilipavičius.	Nutarta pritarti KVAD padidintų asignavimų 1055 tūkst. Lt. paskirstymui. Nutarta iš esmės pritarti lėšų paskirstymui KVAD prašomiems objektams.
13.	2004-09-17	1. Nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenų projekto svarstymas. J.Glemža, R.Pakalnis, G.Jucys, V.Niunka. 2. Kiti: 2.1. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato siūlymas svarstyti tilto per Kuršių marias galimybes. 2.2. Dėl objektų įrašymo ir neįrašymo į Registrą. G.Drėmaitė, V.Niunka. 2.3. Dėl kultūros vertybių skelbimo kultūros paminklais. G.Drėmaitė, V.Niunka.	Nutarta pritarti metmenų pagrindui, redaguoti jį, teikti kitam posėdžiui tvirtinti. Nutarta pareikšti neigiamą nuomonę dėl tilto į Neringą galimybės, siūlyti KVAD tai išnagrinėti ir apie rezultatus informuoti Komisiją, skubiai parengti sprendimą. Nutarta išbraukiant namą Nidoje (S168) iš Registro, rekomenduoti savininkui atstatyti pastatą toje pat vietoje. Pritarti laivo "Olga" įrašymui į Registrą. Nutarta pritarti 12 dvarų sodybų ir kt. skelbimo kultūros paminklais.
14.	2004-09-29-30	Išvažiuojamasis posėdis - susitikimas su Baltarusijos Respublikos paminklų apsaugos institucijų vadovais. J.Glemža, V.Niunka.	Nutarta susitikimo dalyviai teigiamai įvertino užsimezgusius kontaktus tarp Baltarusijos ir Lietuvos kultūros paveldo specialistų ir siūlė ateityje tęsti šiuos kontaktus. Ateityje paruošti Lietuvos ir Baltarusijos galimo bendradarbiavimo sutarties projektą, kuris padėtų išsaugoti abiem šalims svarbų kultūros paveldą.
15.	2004-10-14	Tarptautinė konferencija, skirta 1919 metų Archeologijos komisijos įstatymo sukakčiai paminėti. J.Glemža, G.Drėmaitė.	Nutarta konferencijoje skaitytus pranešimus išleisti atskiru leidiniu.
16.	2004-10-22	1. Valstybinės paminklosaugos komisijos 2000-2003 metų sprendimų vykdymo analizė. G.Drėmaitė, A.J.Pilipavičius. 2. Paveldosaugos politikos ir strategijos dokumentai bei jų įgyvendinimo aktualijos. Pasikeitimas nuomonėmis. J.Glemža, G.Jucys. 3. Komisijos išvažiuojamųjų posėdžių į užsienio šalis rezultatų aptarimas ir tolimesni planai. J.Glemža. 4. Kiti: 4.1. Dėl archeologijos objektų neįrašymo į Registrą. R.Martinaitis. 4.2. Komisijos sprendimo projekto apie Kazokiškių sąvartyną svarstymas. G.Drėmaitė, S.Vadišis.	Nutarta parengti nutarimo projektą su Komisijos sprendimų vykdymo problematika ir politika. Darbo grupė - G.Drėmaitė, A.J.Pilipavičius, J.Glemža. Projektą svarstyti kitame posėdyje. Nutarta pirmiausia kartu su rengėjais svarstyti NKPA įstatymą. Strateginius dokumentus bei jų įgyvendinimą svarstyti vėliau. Nutarta rengti kriterijus dėl griūvančių ar pavojuje esančių paminklų apsaugos; Lietuvos paveldo užsienyje būklės analizę pateikti vyriausybei; inicijuoti leidinio apie bendro paveldo užsienyje parengimą; rengti bendrus mokslinius seminarus-susitikimus; pritarta apskritųjų stalų idėjai. Nutarta pritarti sąraše pateiktų archeologijos objektų neįrašymui į Registrą, išskyrus Klepų piliakalnį. Nutarta projektui redaguoti paskirta darbo grupė - R.Pakalnis, G.Drėmaitė, S.Vadišis.
17.	2004-11-19	1. Integralios paveldosaugos strategijos metmenys. Darbo grupė. 2. Sprendimas dėl komunalinių atliekų sąvartyno steigimo greta Kazokiškių gyvenvietės. R.Pakalnis, S.Vadišis. 3. Dėl Komisijos 2000-2003 metų sprendimų vykdymo. G.Drėmaitė, A.J.Pilipavičius. 4. Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, susijusių su Lietuvos istorija, užsienyje. Darbo grupė. 5. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų projekto aptarimas. J.Glemža, V.Mordaitė. 6. Kiti: 6.1. Dėl Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio statybos problemų. J.Glemža, A.Miškinis. 6.2. Dėl Utenos miesto istorinės dalies neįrašymo į NKV Registrą. A.Miškinis, V.Niunka. 6.3. Dėl Radviliškio geležinkelio stoties garvežio ir vagono įrašymo į Registrą. G.Drėmaitė, A.J.Pilipavičius.	Nutarta pritarti parengtam dokumentui; skelbti kaip sprendimą; siūlyti vyriausybei ir Seimui parengti strategijos metmenų įgyvendinimo programą. Nutarta dar kartą redaguoti sprendimo projektą pagal išsakytas Komisijos narių pastabas. Nutarta priimti nutarimą "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2000-2003 metų sprendimų vykdymo". Nutarta darbo grupei parengti galutinę sprendimo "Dėl Lietuvos kultūros paveldo užsienyje" redakciją ir jį skelbti. Nutarta Komisijos nariams pateikus nemažai pastabų, kitame posėdyje šiuos pataisytus nuostatus priimti. Nutarta parengti raštus Vyriausybei dėl LBM miestelio užbaigimo, saugyklos eksponatams statybos, lėšų palaikomajai pastatų priežiūrai. Nutarta neįrašyti Utenos senamiesčio į NKV Registrą. Nutarta pritarti įrašymui į Registrą.
18.	2004-11-26	Pasitarimas su kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinių padalinių darbuotojais. J.Glemža, G.Jucys, V.Mordaitė.	Aptarta nauja NKVA Įstatymo redakcija ir siūlymai rengiant poįstatyminius teisės aktus.
19.	2004-12-10	Komisijos susitikimas su Vilniaus visuomeninėmis organizacijomis. J.Glemža.	Nutarta apibendrinus susitikimo metu pateiktus pasiūlymus, išvadas pateikti Komisijos nariams ir aptarti jų įgyvendinimą.
20.	2004-12-17	1. Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005 metų programų projektas. J.Glemža, V.Niunka. 2. Kultūros vertybių įrašymas į Registrą. G.Drėmaitė, A.J.Pilipavičius. 3. Sprendimo dėl komunalinių atliekų sąvartyno steigimo greta Kazokiškių gyvenvietės priėmimas. G.Drėmaitė, S.Vadišis, R.Pakalnis, A.Miškinis. 4. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų tvirtinimas. J.Glemža, V.Mordaitė. 5. Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 m. veiklos programa. J.Glemža. 6. A.Bėkštos prašymas atleisti jį iš Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų dėl objektyvių priežasčių (pagal ES programą, ilgalaikė komandiruotė Kosove).	Nutarta pritarti programų projektams; Departamento pirmaeilis uždavinys - laiku ir kokybiškai pasiruošti NKPAĮ įgyvendinimui. Nutarta pritarti KTU chemijos fak. esančių 35 daiktų (baldų) ir 2 paveikslų iš privačios kolekcijos įrašymui į Registrą. Nutarta sprendimą priimti ir skelbti jį "Valstybės žiniose". Nutarta šiuos nuostatus patvirtinti. Nutarta patikslinti Programą pagal pareikštas pastabas ir pritarti jai. Nutarta atleisti A.Bėkštą iš pirmininko pavaduotojo pareigų, bet palikti jį Komisijos nariu.

Priedas Nr. 4

10.4. SPRENDIMAI IR NUTARIMAI, JŲ PRIĖMIMO SUVESTINĖ

2004-01-30 sprendimas Nr. 98 "Dėl planuojamų hidroelektrinių ant Nemuno statybos Alytaus apskrityje" (V.Ž Nr. 22-700, 2004-02-10).

2003-12-19 Komisijos posėdyje kalbėta dėl numatomos Alytaus HE. Nutarta nuomonę pateikti 2004 m. sausio mėn. posėdyje.

2004-01-30 Komisijos posėdyje svarstyta Alytaus HES statybos problema paveldosauginiu požiūriu. Nutarta nepritarti Alytaus HE statybai ant Nemuno; kreiptis į Seimą, Vyriausybę, siūlyti atsižvelgti į paveldosauginius reikalavimus dėl HE statybos; išsiųsti protokolinį nutarimą KVAD dėl poveikio aplinkai vertinimo.

2004-03-31 sprendimas Nr. 99 "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003-11-21 sprendimo Nr. 96 (V.Ž Nr. 52-1784).

2004-03-12 Komisijos posėdyje buvo pateikta informacija dėl Žvėryno malūno bylos eigos.

2004-03-31 Komisijos posėdyje buvo informuota apie Administracinio teismo bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nutarimus dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimo Nr. 96. Nutarta atšaukti sprendimą Nr.96 ir pasiūlyta redakcija naujam sprendimui.

2004-05-14 sprendimas Nr. 100 "Dėl Kauno miesto plėtros ir kultūros paveldo būklės bei jos problemų" (V.Ž. Nr. 87-3207, 2004-06-01).

2004-04-21 Kauno miesto savivaldybėje įvyko Komisijos susitikimas su Kauno savivaldybės, visuomenės atstovais kultūros paveldo apsaugos klausimais.

2004-05-14 Komisijos posėdyje buvo apsvarstytos Kauno miesto paveldosaugos problemos, nurodant būtinybę ir pastangas išsaugoti istorinį paveldą, harmoningai derinant su miesto plėtra.

2004-06-04 sprendimas Nr. 101 "Dėl Lietuvos valstybinių ir savivaldybių muziejų būklės ir jų modernizavimo" (V.Ž. Nr. 175 -3477, 2004-06-15).

2004-06-04 Komisijos posėdyje svarstyta Lietuvos valstybinių ir savivaldybių muziejų būklė ir jų veikla. Priimtame sprendime pritarta muziejų modernizavimo programai ir tarpininkaujama Vyriausybei ją patvirtinti. Siūloma tolesnius muziejininkystės žingsnius susieti ir su Regionų plėtros programa.

2004-06-04 sprendimas Nr. 102 "Dėl Vilniaus miesto kultūros vertybių apsaugos" (V.Ž. Nr. 100-3740, 2004-06-29).

2004-06-04 Komisijos posėdyje apsvarstytos Vilniaus miesto paveldosauginės problemos. Nutarta sprendime išreikšti susirūpinimą dėl kultūros vertybių apsaugos mieste, nurodomi spręstini klausimai savivaldybei bei Kultūros vertybių apsaugos departamentui.

2004-06-18 sprendimas Nr. 103 "Dėl kultūros paveldo apsaugos Telšių apskrities savivaldybėse" (V.Ž. Nr. 104-3879, 2004-07-03).

2004-06-17-18 Komisija lankėsi Telšių apskrityje (Varniai, Biržuvėnai, Telšiai, Viekšniai, Seda, Plateliai, Plungė, Rietavas), susitiko su Telšių apskrities vadovais, savivaldybių merais. Buvo nuspręsta pažymėti būtinas apskrities savivaldybių ir Kultūros vertybių apsaugos departamento pastangas gerinant kultūros paveldo apsaugą bei uždavinius dėl Telšių istorinio senamiesčio atgaivinimo darbų. Taip pat buvo akcentuotas dėmesys medinėms bažnyčioms.

2004-09-17 sprendimas Nr. 104 "Dėl numatomų stambių statybų į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje Kuršių nerijoje" (V.Ž. Nr. 142-5222, 2004-09-23).

2004-09-17 Komisijos posėdyje buvo svarstomas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato pasiūlymas svarstyti tilto per Kuršių marias galimybes. Komisijos nariai vieningai balsavo dėl neigiamos nuomonės, kurią būtina pareikšti skubiu Komisijos sprendimu.

2004-11-19 sprendimas Nr. 105 "Dėl nacionalinės integralios paveldosaugos strategijos metmenų" (V.Ž. Nr. 175-6516, 2004-12-07).

Dar 2001-10-05 Komisijos posėdyje įvyko J.Bučo iniciatyva parengto dokumento projekto pirmasis pristatymas. Po Komisijos šešių svarstymų (2001-2004 metais; 2004 m. buvo du svarstymai) Komisijos posėdžiuose išsamiai nagrinėta integruotos politikos tikslai ir uždaviniai, ypač integruojant kultūros ir gamtos paveldo apsaugą į Lietuvos daugelio žinybų veiklą.

2004-11-19 Komisijos posėdyje "Integralios paveldosaugos strategijos metmenys" patvirtinti ir nutarta teikti vyriausybei ir Seimui pasiūlymą dėl strateginės metmenų įgyvendinimo programos rengimo.

2004-11-19 sprendimas Nr. 106 "Dėl nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo užsienyje globos politikos gairių" (V.Ž. Nr. 175-6517, 2004-12-07).

Priimtas sprendimas po Komisijos išvažiuojamųjų posėdžių Kaliningrade (2003 m.) ir Minske (2004 m.) išreiškė būtinybę valstybei imtis politinių ir praktinių žingsnių rūpintis kultūros paveldo, susijusio su Lietuvos istorija, globa užsienyje.

2004-12-17 sprendimas Nr. 107 "Dėl komunalinių atliekų sąvartyno steigimo šalia Kazokiškių gyvenvietės" (V.Ž. Nr. - 6833, 2004-12-23).

2004-02-20 Komisijos posėdyje nagrinėjama sąvartyno steigimo problema, dalyvaujant sąvartyno projekto užsakovams bei Kazokiškių gyvenvietės atstovams. Buvo nutarta nepritarti sąvartyno projektui, argumentuojant paveldosauginių interesų pažeidžiamumu; prašyti Vyriausybės, Aplinkos ir Kultūros ministerijų pateikti pozicijas.

2004-12-17 Komisijos posėdyje dar kartą aptartas sprendimo projektas ir vieningai balsuojant jis priimamas, išreiškiant negatyvią Komisijos poziciją Kazokiškių sąvartyno atžvilgiu.

2004-12-17 sprendimas Nr. 108 "Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų patvirtinimo" (V.Ž. Nr. 184-6834, 2004-12-23).

2004-11-19 Komisijos posėdyje apsvarstytas Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų projektas, o 2004-12-17 Komisijos posėdyje Komisijos balsų dauguma (vienas susilaikė) nuostatos priimtos.

2004-02-20 nutarimas Nr. N-1 "Dėl Lietuvos technikos muziejaus kūrimo" (V.Ž.priedas "Informaciniai pranešimai" Nr. 18-220, 2004-03-05).

2004-02-20 Komisijos posėdyje apsvarstytas Lietuvos technikos muziejaus sistemos dalies - Energetikos ir Transporto muziejaus kūrimo vizija ir problemos. Pritarta gautiems pasiūlymams.

2004-03-12 nutarimas Nr. N-2 "Dėl kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 m. veiklos" (V.Ž.priedas "Informaciniai pranešimai" Nr. 25-274, 2004-03-31).

2004-03-12 Komisija posėdyje apsvarstė KVAD 2003 m. veiklos ataskaitą ir nutarė jai pritarti, pateikdama daug konkrečių pasiūlymų ypač dėl kultūros paveldo apskaitos gerinimo.

2004-03-12 nutarimas Nr. N-3 "Dėl Lietuvos archeologinių vertybių apsaugos ir tyrimų finansavimo" (V.Ž.priedas "Informaciniai pranešimai" Nr. 27-294, 2004-04-07).

2004-02-20 Komisijos posėdyje apsvarstyta archeologijos paveldo apsauga, jos problemos, tyrimai, jų finansavimas, o 2004-03-12 Komisijos posėdyje priimtas nutarimas.

2004-11-19 nutarimas Nr. N-4 "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2000-2003 metų sprendimų vykdymo" (V.Ž. Nr. 172-6378, 2004-11-30).

2004-11-19 Komisijos posėdyje apsvarstyta Komisijos 2000-2003 metų sprendimų vykdymo detali analizė, priimtas nutarimas, siekiant ateityje, kas dveji metai sistemingai svarstyti sprendimų realizavimą ir su tuo susijusias problemas.

2004-12-17 nutarimas Nr. N-5 “Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005 m. programų projekto” (V.Ž. priedas "Informaciniai pranešimai" Nr. 99-916, 2004-12-24).

2004-12-17 Komisijos posėdyje apsvarstytas Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005 m. programų projektas ir priimtas nutarimas.

LR VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS

2004-01-01 - 2004-12-31

ATASKAITA APSVARSTYTA KOMISIJOS 2005 M. VASARIO 18 D. POSĖDYJE, IR, PAPILDŽIUS KOMISIJOS NARIŲ SIŪLYMAIS, PRITARTA JĄ TEIKTI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

LR VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS

KOMISIJOS PIRMININKAS – JONAS GLEMŽA

Naujausi pakeitimai - 2005-03-02
Žydrė Butkevičienė