ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

 

 

 

2004 metų veiklos ataskaita

 

 

 

 

2004 metų Etninės kultūros globos tarybos veiklos ataskaitą

parengė Tarybos sekretoriatas

 

 

 

Vilnius, 2005

 

 

 

turinys

 

Etninės kultūros globos tarybos misija, tikslai ir uždaviniai, strateginės veiklos kryptys .....................................................................................                                3

Tarybos sandara ................................................................................................................. 4

Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos programos aprašymas ................................................................................................................................                          6

Tarybos biudžetiniai asignavimai .........................................................................  38

 

Priedai

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA, JOS PADALINIAI IR ADMINISTRACIJA

1 priedas

Etninės kultūros globos taryba (iki 2004 –10-20).....................................................................39

2 priedas

Etninės kultūros globos taryba (nuo 2004 –10-20)...... ............................................................40

3 priedas

Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas..........................................................................41

 

 

Etninės kultūros globos taryba

 

            Etninės kultūros globos taryba (toliau vadinama – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas ir 2000 m. liepos 13 d. Seimo nutarimas Nr. VIII-1848 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“. Minėtuose teisės aktuose apibrėžtos pagrindinės Tarybos veiklos kryptys ir formos, nustatyti institucijos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, Tarybos sandara. Kaip ir kitų Seimui atskaitingų institucijų, Tarybos jurisdikcijoje yra vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą.

 

MISIJA, TIKSLAI ir UŽDAVINIAI, strateginės veiklos kryptys

 

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą.

Etninės kultūros globos taryba – Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Institucijos tikslas - laiduoti tautos etninio tapatumo kultūrinės savasties ir regionų identiteto išsaugojimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Funkcijos ir kompetencija – vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą, spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus, koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikti valstybės institucijoms ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros klausimais.

Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i yra:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą;

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais;

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą;

4. Užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą;

5. Puoselėti regioninį savitumą;

6. Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą;

7. Įgyvendinti Tarybos ir jos padalinių – regioninių tarybų 2004 m. veiklos plane numatytas priemones.

 

Strateginės veiklos k r y p t y s:

1. Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;

2. Etninės kultūros objektų ir subjektų globa;

3. Etninės kultūros pažinimo užtikrinimas integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis;

4. Mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;

5. Etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga ir jo funkcinis panaudojimas;

6. Regioninio savitumo išsaugojimas.

 

 

Tarybos sandara

Etninės kultūros politikos strategijai formuoti bei etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklai koordinuoti, vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu ir Seimo patvirtintais Etninės kultūros globos tarybos nuostatais bei Tarybos reglamentu nustatyta tokia Tarybos s t r u k t ū r a:

Tarybą sudaro 25 nariai ekspertai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka skiria valstybės institucijos, mokslo ir studijų įstaigos, kūrybinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos. 5 Tarybos nariai Taryboje atstovauja etnografiniams regionams.

Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas (neetatinis), Tarybos sekretoriatui (vykdomajam Tarybos organui) – Tarybos sekretoriato vadovas. Jis yra Tarybos asignavimų valdytojas.

Tarybos pirmininkas ir Tarybos sekretoriato vadovas pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už Tarybos priimtų sprendimų ir Lietuvos valstybės biudžeto naudojimo teisėtumą.

Taryba turi regioninius padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje.

Etninės kultūros valstybinės globos problemas nagrinėja Tarybos įsteigtos ekspertų komisijos – Etninės kultūros gyvosios tradicijos, Etninės kultūros paveldo, Regionų, Švietimo ir mokslo, Žiniasklaidos.

Nuo 2004 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo nauja Etninės kultūros globos tarybos nuostatų redakcija (Žin., 2004, Nr. 165-6027), nustatanti kitokią Tarybos sudarymo ir valdymo tvarką. Kadangi iki 2004 m. pabaigos Seimas nepatvirtino naujos Tarybos sudėties, todėl šioje ataskaitoje Etninės kultūros globos tarybos nauja nuostatų redakcija nėra aptariama.

 

 

 

 

 

 

Tarybos narių pakeitimas

 

Pasibaigus Etninės kultūros globos tarybos kadencijai (2000-2004 m.) į Tarybą naujai kadencijai (2004-2008 m.) deleguoti šie Tarybos nariai:

Rasa Bertašiūtė - Lietuvos liaudies buities muziejus, Libertas Klimka - Lietuvos kraštotyros draugija, Birutė Kulnytė - Lietuvos nacionalinis muziejus, Irena Seliukaitė - LR kultūros ministerija, Bronė Stundžienė - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vida Šatkauskienė - Lietuvos liaudies kultūros centras (narių sąrašai pateikiami 1 ir 2 prieduose).

Pasikeitė Lietuvos kompozitorių sąjungos deleguotas atstovas - vietoj R. Astrausko nuo 2004-10-20 Evaldas Vyčinas, Švietimo ir mokslo ministerijos - vietoj I. Čepienės nuo 2004-10-20 Rolandas Zuoza, Žemaitijos regioninės tarybos - vietoj E. Skarbaliaus nuo 2004-10-20 Stasys Kasparavičius, Lietuvos žemės ūkio rūmų - vietoj G. Staliūnienės nuo 2004-10-20 Albertas Amšiejus, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto - vietoj D. Teišerskytės nuo 2004-10-20 Rūta Kačkutė, Lietuvos ramuvų sąjungos - vietoj J. Trinkūno nuo 2004-10-20 Jonas Vaiškūnas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos - vietoj A. Vyšniauskaitės nuo 2004-10-20 Vacys Milius (Tarybos narių sąrašas pateiktas 1 ir 2 ataskaitos prieduose).

 

Tarybos vadovybės pakeitimai

Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, 2004 m. spalio 20 d. Tarybos posėdyje Tarybos pirmininku išrinktas dr. Krescencijus Stoškus. Išrinktam Tarybos pirmininkui pasiūlius, Tarybos pirmininko pavaduotojai liko tie patys Tarybos nariai – Virginija Kondratienė (teisės klausimams), Jonas Rudzinskas (etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimams), Dalia Urbanavičienė (etninės kultūros paveldo klausimams).

 

Regioninių tarybų narių ir vadovybės pakeitimai

Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos narių pakeitimas. 2004-06-04 vykusiame Aukštaitijos Regioninės tarybos ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime naujai kadencijai regioninės tarybos pirmininke paskirta Liudvika Trasykytė. Pirmininko pavaduotoja vietoj V. Vasiliauskaitės išrinkta Liudmila Balčiūnienė. Nutraukti Aukštaitijos regioninės tarybos narių P. Blaževičiaus, R. Stumburienės, N. Šatienės, prof. M. Treinio, daugiau kaip 2 kartus paeiliui be pateisinamos priežasties nedalyvavusių Aukštaitijos regioninės tarybos posėdžiuose, įgaliojimai.

Dzūkijos regiono etninės kultūros globos tarybos narių pakeitimas. 2004 11 17 vykusiame posėdyje Dzūkijos tarybos pirmininku vietoj R. Balčiaus nuo 2004 11 17 buvo išrinkas Vygandas Čaplikas, vietoj A. Švirmicko nuo 2004 11 17 Ona Drobelienė (pavaduotoja), vietoj V. Čapliko nuo 2004 11 17 Giedrius Bernatavičius  (pavaduotojas).   

Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos narių pakeitimas. Pasikeitė Pagėgių savivaldybės deleguotas atstovas – vietoj Vaclovo Algirdo Mišeikio nuo 2004-10-07 Alvydas Dumbliauskas, Neringos savivaldybės – vietoj Vyganto Giedraičio nuo 2004-10-07 Narūnas Lendraitis, atsistatydino Valdemaras Šimėnas, Dalia Kiseliūnaitė daugiau kaip 2 kartus paeiliui nedalyvavo posėdžiuose ir pagal Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos nuostatus jos įgaliojimai nutrūko.

Pasibaigus Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininko kadencijai, 2004-10-07 Tarybos posėdyje Tarybos pirmininke išrinkta Genovaitė Kimbrienė. Išrinktai Tarybos pirmininkei pasiūlius, pavaduotojai liko tie patys Tarybos nariai – Roza Šikšnienė, Nijolė Sliužinskienė, Giedrė Skipitienė. Vietoje pirmininko pavaduotojo Vyganto Giedraičio, pirmininko pavaduotoja išrinkta Regina Jokubaitytė.

         Žemaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos narių pakeitimas. Kadangi kai kurie į Žemaitijos regioninę tarybą deleguoti savivaldybių atstovai posėdžiuose nedalyvavo, buvo kreiptasi į Žemaitijos regiono apskričių ir savivaldybių administracijas bei visuomenines organizacijas su prašymu deleguoti atstovus į Žemaitijos regioninę tarybą. Tokiu būdu Tarybos sudėtį papildė 11 naujų Tarybos narių: Vaclovas Vaičekauskas – Telšių apskritis; Vidas Norbutas - KVAD Tauragės teritorinis padalinys; Dalia Činkienė - Kretingos r. sav. administracijos kultūros skyrius; Dalia Jakienė - Šilalės r. savivaldybės kultūros centras; Andrius Dacius - Žemaičių kultūros draugija; Irena Zimblienė - Varnių regioninio parko direkcija; Zita Baniulaitytė - Palangos m. savivaldybė; Aldona Kupelytė - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija; Dalia Gontaitė - Mažeikių r. savivaldybė; Donatas Bieliauskas - Rietavo savivaldybė; Darius Ramančionis - Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

 

Tarybos sekretoriato struktūros pakeitimai

 Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išaugusią Tarybos darbų apimtį ir siekdamas sudaryti realias galimybes įstatyme numatytai etninės kultūros valstybinei globai regionuose užtikrinti, atsižvelgė į Tarybos prašymą ir 2004 m. valstybės biudžete numatė papildomai skirti Tarybai lėšų darbo užmokesčio fondui. Todėl Taryba, vadovaudamasi Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ IV skirsnio 21 dalimi, Tarybos sekretoriato vadovo teikimu 2004 m. sausio 21 d. patvirtino naują Tarybos sekretoriato struktūrą ir etatų sąrašą, pagal kurią centrinėje Tarybos administracijoje vietoj 3,5 etatų numatyta 5 etatai, Tarybos padaliniuose – 5 regioninėse etninės kultūros globos tarybose vietoje 0,5 etato numatyta po 1 etatą kiekviename tarybos padalinyje.

 

TARYBOS STRATEGINIAME VEIKLOS PLANE NUMATYTOS PROGRAMOS APRAŠYMAS

 

I uždavinys – padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą.

Priemonės:

·  etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas;

·  etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas;

·  etninės kultūros problemų sprendimas;

·  konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas;

·  tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendrų programų rengimas.

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas.

      Įgyvendindama šią priemonę Taryba pagrindinį dėmesį skyrė teisės aktų ir kitų dokumentų analizei.

Su Respublikos Prezidentu Jo Ekscelencija Valdu Adamkumi derinta galimybė susitikti ir plačiau aptarti Lietuvos teritorinės sandaros tobulinimo galimybes atsižvelgiant į regionų formavimosi istorinius ir etnokultūrinius veiksnius.

LR Seimo narių prašymu 2004 m. balandžio mėn. Taryba pateikė Seimo pirmininkui A. Paulauskui, Seimo pirmininko pavaduotojams G. Steponavičiui ir Č. Juršėnui, Liberalų ir centro frakcijos seniūnui E. Masiuliui, Seimo nariams J. Sabatauskui ir A. Vazbiui Tarybos ekspertų parengtas išvadas ir pasiūlymus dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų projekto. Ekspertai siūlė atkreipti dėmesį į Tarybos nuostatų projekto neatitikimą Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymui ir kitiems teisės aktams, kuriuose aptariama Tarybos kompetencija, jos sudarymo ir valdymo modelis bei  Tarybos sprendimų priėmimo procedūros,  jų skelbimo tvarka, lėšų panaudojimo reglamentavimas, valstybės tarnautojų ir darbuotojų socialinės garantijos. Į pateiktas ekspertų pastabas neatsižvelgta.

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės D. Mikutienės prašymu, 2004 m. rugpjūčio mėn. Tarybos ekspertai išnagrinėjo dokumentus, susijusius su Kazokiškių sąvartyno steigimu. Įvertinę Seimo nario pateiktą medžiagą, Aplinkos ministerijos dokumentus bei publikacijas spaudoje dėl Kazokiškių sąvartyno įsteigimo teisiniu, aplinkosauginiu ir paminklosauginiu požiūriu, Tarybos ekspertai[1] pateikė išvadas: 1) dėl vietos sąvartynui įrengti parinkimo; 2) dėl sutartinių Lietuvos įsipareigojimų bei valstybės institucijų priimtų sprendimų; 3) dėl Kazokiškių bendruomenės teisėtų interesų gynimo.

2004 m. rugpjūčio mėn. LR Seime svarstant Politikų etikos kodekso projektą, Tarybos ekspertas K. Stoškus pateikė siūlymus projektui tobulinti.

2004 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui pateikti Tarybos ekspertų parengti Lietuvos nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos ir Lietuvos nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komiteto nuostatų projektai. Pagal veikiančius nuostatus J. Basanavičiaus premija labiau primena ne nacionalinę, o žinybinę premiją. Todėl Tarybos ekspertai pasiūlė  tinkamai pagerbti J. Basanavičiaus atminimą ir sutekti jo vardu pavadintai premijai Nacionalinės premijos statusą, kuri būtų skelbiama lapkričio 23 d., t.y. – J. Basanavičiaus gimimo dieną, o įteikiama vasario 16 d., pažymint J. Basanavičiaus nuopelnus, siejamus su šia data. 

Taryba išnagrinėjo ir pritarė Kultūros ministerijos pateiktiems UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo dokumentų projektams.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV prašymu 2004 m. liepos mėn.  Taryba pateikė išvadas ir pasiūlymus dėl Tautinių (etninių) santykių politikos plėtros iki 2015 metų strategijos projekto, objekto ir sąvokų (tauta, tautiniai santykiai, tautinė politika, etninė grupė ir tautinė mažuma) apibrėžimų bei dokumento pavadinimo ir jo  funkcinės paskirties.

Atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos prašymą, Taryba, vadovaudamasi Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių nuostatomis parengė ir 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos posėdyje patvirtino pažymą „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ (Žin., 2004, 69-2446). Dokumento tikslas – sudaryti teisines prielaidas paramai pagal BPD prioritetines veiklas tradicinių amatų ir verslų gaivinimo projektams gauti.

Taryba, siekdama sugrupuoti tradicinius amatus ir verslus pagal veiklos rūšis, sudarė ir 2004 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdyje patvirtino „Tradicinių amatų ir verslų sąrašą“ (Žin., 2004, 97-3622).

Vykdydama Vyriausybės patvirtintą Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimo priemonių 2003-2006 metų plano 1.1 priemonę, Taryba parengė ir 2004 m. spalio 20 d. patvirtino Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijus (Žin., 2005, 8-271). Taip pat nutarta kartu su už priemonę atsakingomis institucijomis (Aplinkos, Žemės ūkio ir Kultūros ministerijomis) parengti Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijų taikymo tvarką.

Siekiant užtikrinti etninės kultūros sklaidą per visuomenės informavimo priemones, Etninės kultūros globos taryba parengė ir 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos posėdyje patvirtino Rekomendacijas radijo ir televizijos transliuotojams dėl etninės kultūros propagavimo (Informaciniai pranešimai, 2004, Nr. 33-346).

Mokslo tarybos vadovybės prašymu pateiktas Etninės kultūros globos tarybos ekspertų  siūlymas „Dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo”.

 

Aukštaitijos regioninės tarybos iniciatyva parengti Metodiniai nurodymai kaip integruoti kaimo turizmo verslą ir etninės kultūros paveldą. Ekspertinio tyrimo pagrindu parengtos Rekomendacijos Aukštaitijos regiono etnoarchitektūrai išsaugoti.

Alytaus miesto strateginiame vystymo plane iki 2015 m., Dzūkijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojo, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario A. Švirmicko iniciatyva, numatyta Alytaus miestą paversti Dzūkijos regiono mokslo ir kultūros centru. Tuo tikslu strateginiame plane numatytos tokios priemonės: pramogų parko „Amatų kaimas“ sukūrimas, Dzūkų dailės galerijos įkūrimas. Dabartiniu metu Alytaus m. tarybos nariams palaikant Dzūkijos regioninės tarybos siūlymus, miesto biudžete numatyta šiems tikslams pasiekti per 30 mln. litų investicijų.

 

2 priemonė. Etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas.

            Taryba, siekdama užtikrinti etinės kultūros valstybinės globos koordinavimą, vykdė i š o r i n į (tarptautinį) ir v i d i n į bendradarbiavimą su valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis:

1) Išorinis bendradarbiavimas buvo vykdomas šiomis kryptimis:

·        Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir susitikimai su kitų šalių etninės kultūros ekspertais;

·        Susirašinėjimas su Tarptautinėmis organizacijomis etninės kultūros klausimais.

 

1) Išorinis bendradarbiavimas buvo vykdomas siekiant panaudoti kitų valstybių            patirtį, būdus ir priemones etninės kultūros valstybinei globai užtikrinti bei pristatyti Lietuvos patirtį globojant etninės kultūros reiškinius Lietuvoje.

 

·                    Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir susitikimai su kitų šalių etninės kultūros ekspertais:

 

2004 m. birželio 2-8 d. Graikų organizacijos „Supreme Council of the Gentile Hellenes“ („Aukščiausioji Graikų Taryba“) kvietimu Tarybos nariai V. Kondratienė ir J. Trinkūnas dalyvavo Atėnuose (Graikijoje) vykusioje konferencijoje „The High Values of the Pre-Christian Ethnic traditions and Religions“ („Ikikriščioniškos kultūros vertybės“), kurioje skaitė pranešimus anglų kalba - V. Kondratienė „Basics of legal protection of ethnic culture in Lithuania and in Europe“ („Etninės kultūros teisinės apsaugos priemonės Lietuvoje ir Europoje“) ir J. Trinkūnas „Darna – the Central value of the Baltic Culture“ („Lietuviška darna – svarbiausia Baltų kultūros vertybė“). Konferencijoje dalyvavo įvairių pasaulio šalių – Indijos, Anglijos, Amerikos, Belgijos, Prancūzijos, Rusijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Portugalijos, Latvijos, Graikijos valstybių atstovai. Konferencijos dalyvių prašymu buvo pristatyta Tarybos veikla įgyvendinant Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą ir etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklos koordinavimas Lietuvoje. Konferencijoje aukštai įvertintos Lietuvos pastangos išsaugoti lietuvių etninę kultūrą bei užtikrinti jos tradicijų plėtrą. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją-kreipimąsi į pasaulio valstybių vyriausybes dėl būtinybės teisinėmis priemonėmis apsaugoti kiekvienos tautos etninę kultūrą.

 

2004 m. vasario 20 dieną Saldus gimnazijoje (Latvija) vyko tarptautinė konferencija <<Тенденции развития образования в Литве и в Латвии на пути в Европейский Союз>> (,,Lietuvos ir Latvijos išsilavinimo tendencijos kelyje į Europos Sąjungą”), kurioje pranešimą ,,Etninio identiteto išsaugojimo reikšmė Šiaurės Vakarų Lietuvos švietimo sistemoje” skaitė Žemaitijos regioninės tarybos narė Milda Ričkutė.

 

2004 m. gegužės 12-18 d. Tarybos ekspertai V. Čaplikas, V.Kondratienė, D. Urbanavičienė, R. Vasiliauskienė bei kiti delegacijos nariai A. Mitrulevičius (Marijampolės apskrities viršininkas, Suvalkijos regioninės tarybos narys) ir V. Šliautarytė (Žemės ūkio ministerijos atstovė) lankėsi Estijoje bei Švedijoje. Vizito tikslas – susipažinti su Estijos ir Švedijos valstybių patirtimi sprendžiant regioninės politikos, kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros klausimus.

Estijoje:

Susitikime su Tarybos ekspertais Estijos regionų ministras Jaanu Junapuu atkreipė dėmesį į tai, kad dabartiniu metu Estijoje vietoj administracinių rajonų (sovietinio valdymo reliktas) įsteigti kraštai pasižymi intensyvia vietinės kultūros politika, jos reprezentacija tarptautinėje arenoje. Pastebima tai, kad stambių etninių ar istorinių  kraštų (kaip mūsų Žemaitija, Aukštaitija ir kt.) tiek dabartinėje, tiek ankstesnėje Estijos istorijos raidoje nebuvo, todėl bendradarbiavimo galimybės su tik 2001 m. Estijoje įsteigtais regionais Lietuvai nėra didelės. Tačiau regioniniai ryšiai su Estija Lietuvai svarbūs tuo, kad koordinuojant veiksmus regioninės politikos srityje galima būtų veiksmingiau įtakoti ES regioninės politikos institucijas ir geriau atstovauti Baltijos šalių interesus šiame lygmenyje.

Susitikimo metu prieita bendros nuomonės, kad įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties 128 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl kalbų ir kultūrų įvairovės ir regionų identiteto išsaugojimo Europoje, tikslinga formuojant regionus taikyti kompleksinį regionų teritorijos išskyrimo principą. Savitai teritorijai susiformuoti turi įtakos ne tiek ekonominiai veiksniai, kiek gamtos bei žmogaus sukurtas kultūrinis kraštovaizdis, savitos regionų etnokultūrinės tradicijos. Valstybės teritorinė sandara turi būti pritaikyta regionų identiteto išsaugojimui.          

Susitikime su Estijos Kultūros ministerijos valstybės sekretore Reet Mikkel pasidalinta Lietuvos patirtimi taikant etninės kultūros teisinės apsaugos priemones. Valstybės sekretorės prašymu Tarybos ekspertai vertino Estijos Kultūros ministerijos parengtą Estijos Respublikos liaudies meno ir folkloro apsaugos įstatymo projektą. Estijos kolegos išreiškė pageidavimą atvykti į Lietuvą ir su Tarybos ekspertais plačiau aptarti etninės kultūros teisinės apsaugos būdus ir priemones bei šiai apsaugai užtikrinti būtiną institucijų sistemą.

Švedijoje:

Švedijoje lankytasi Stokholme, taip pat Halsinglando regione – Gävlėje, Söderhamne, Trönte, Narraloje, Järvse ir Dalarnos regione – Moroje ir Solleröne bei jų apylinkėse. Čia su vietos valdžia ir bendruomenės vadovais nemažai diskutuota regioninės plėtros bei etnokultūrinio paveldo išsaugojimo kaime klausimais.

Skirtingai nei Estija, Švedija turi gilias regionavimo tradicijas. Švedijos regioninės politikos išskirtinis bruožas – siekis suderinti istorinių kraštų teritorijas su administracine sąranga, išlaikyti senus istorinius kraštų pavadinimus. Švedijoje jaučiamas ryškus valdžios dėmesys vietos bendruomenėms, skatinama jų saviraiška bei pastangos išsaugoti kultūrinį savitumą. Svarbu pastebėti ir tai, kad atsakomybė už regioninės politikos įgyvendinimą Švedijoje tenka Pramonės, užimtumo ir komunikacijų ministerijai (Lietuvoje ir Estijoje –Vidaus reikalų misterijai) šis kompleksinis problemų sprendimo būdas palankiai įtakoja regionų plėtrą, skatina visuomenės aktyvumą. Tarybos ekspertai atkreipė dėmesį į Švedijos regioninės politikos racionalumą. Vertintinas švedų pavyzdys rengiant projektus Europos sąjungos struktūriniams fondams (pvz.: „Lyder“ programos). Valstybė pagal šią programą prioritetą teikia ne ekonomikai, bet krašto kultūriniam savitumui išsaugoti. Ypač daug dėmesio ir finansinės paramos Švedijoje skiriama kaimo vietovių tradicinio kraštovaizdžio ir etnoarchitektūros apsaugai bei vietos bendruomenių veiklai renkant medžiagą apie krašto tradicijas ir  papročius.

            Švedai atkreipė Lietuvos delegacijos dėmesį į tai, kad Švedijoje regionai buvo sudaryti XVII-XVIII a. Nemažai jų išties išsiskiria teritorijos savitumu, tačiau nemažą įtaką regionų formavimuisi praeityje turėjo ir karaliaus administracijos siekis pritaikyti valstybės teritorinę sandarą karaliaus mokestinei rinkliavai organizuoti. Švedijoje dabar egzistuojantis 21 regionas tik iš dalies atspindi regioninius savitumus. Artimiausioje ateityje ketinama tobulinti Švedijos valstybės teritorinę sandarą ir vietoje 21 regiono suformuoti 8 regionus, kurių pagrindinis išskyrimo kriterijus būtų XII a. etnografinės regionų ribos, žyminčios etnoarchitektūros, tradicinio kraštovaizdžio ir tradicinių amatų paplitimo ribas. Tai būtų daroma ir tuo tikslu, kad panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, būtų galima panaikinti regionuose esančius socialinius, ekonominius išsivystymo lygius ir užtikrinti tolygią atskirų valstybės teritorijų plėtrą.

            Vizito metu Tarybos nariai lankėsi Stokholme ir susitiko su Industrijos, panaudojimo ir komunikacijos ministerijos valstybės sekretoriumi ir ekspertais bei Žemės, maisto ir prekybos ministerijos, Aplinkos ir kaimo vystymo departamento direktoriaus pavaduotoju ir ekspertais. Susitikimo metu Tarybos nariams buvo pristatyta Švedijos valstybės valdymo sistema ir valstybės institucijų tinklas Švedijos regionuose regioninei politikai vykdyti bei paramai iš ES struktūrinių fondų gauti. Kalbant apie kaimo kultūrinių tradicijų apsaugą, Švedijos ekspertai pažymėjo, kad šiam tikslui pasiekti žemės ūkio ir kaimo vystymo strategijoje yra numatytas priemonių kompleksas. Švedijos patirtis taikytina ir Lietuvoje, kadangi kompleksinis Lietuvos kaimo problemų sprendimas užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį kaimo infrastruktūros pritaikymą vietos gyventojų poreikiams tenkinti bei kaimo kultūrinio savitumo išsaugojimui. Švedijos kaimo plėtros strategijoje etnokultūrinių tradicijų ir paveldo apsaugos priemonės aptariamos specialiai tam skirtame skyriuje, kurio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Švedijos kaimo plėtra nėra paremta vien inovacijomis, priešingai, stengiamasi išlaikyti tradicinę kaimo aplinką, o naujovės diegiamos saikingai ir tik tose regionų teritorijose, kuriose tradicinis gyvenimo būdas ir gamybinė veikla neužtikrina kaimo gyvybingumo.

            Tarybos ekspertus sudomino tai, kad kaimo plėtros klausimams spręsti yra įsteigtas departamentas, kurio kompetencijoje yra ne tik žemės ūkis bet ir aplinkosauga, turizmas ir iš dalies kaimo kultūros paveldas. Kompleksinis problemų sprendimas kaime leidžia išlaikyti kaimo gyvybingumą ir užtikrinti jo plėtrą.

Švedijos valstybės patirtis regioninės politikos srityje ir šios valstybės veiksmai regionų identiteto išsaugojimo ir tolygios regionų plėtros užtikrinimo srityje yra geras pavyzdys Lietuvai sprendžiant įsisenėjusias regioninės politikos ir plėtros problemas mūsų valstybėje.

Tarybos ekspertai, lankydamiesi Švedijoje susipažino su įvairių vietos bendruomenių archyvais, Valstybiniu garso ir vaizdo archyvu, domėtasi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.  Konstatuota, kad Švedijoje nėra specialaus archyvų veiklą reglamentuojančio įstatymo, Valstybinis garso ir vaizdo archyvas tvarkomas pagal jo veiklą reglamentuojantį teisės aktą, bendruomenės savarankiškai kuria savo archyvus bendradarbiaudamos su centrinėmis mokslo įstaigomis.

 

            Susipažinus su Estijos ir Švedijos regioninės politikos principais bei aplankius Švedijos regionus ir atskiras kaimo vietoves šioje valstybėje darytina išvada, kad ypač naudinga Lietuvai yra Švedijos valstybės patirtis, kurios pagrindinis akcentas – Švedijos valstybės identiteto ir kultūrinės savasties, besireiškiančios regioninėje ir kaimo plėtros politikoje, išsaugojimas.

 

Tarybos padalinių veikla regionuose:

 

2003 m. pradėti ir toliau vykdomi reguliarūs susitikimai su Suvalkų regioninio kultūros centro ir Bialystoko muziejaus (Lenkija), etninės kultūros specialistais, pristatant lenkų liaudies meno parodas Sūduvos krašte (Kaune, Marijampolėje, Zyplių dvare Lukšiuose, Paežerių dvare Vilkaviškyje). Susitikimuose aptartos galimybės aktyvinti ir koordinuoti etninės kultūros veiklą pasienio regionuose, dalyvauti bendruose tarptautiniuose projektuose, pasitelkiant besiribojančių regionų valstybines institucijas ir visuomenines organizacijas.

2004 m. liepos 5 d. susitikime su Suvalkų regioninio kultūros centro direktore Marija Jolanta Lauryn, pavaduotoja Anna Augustinovicz, etnomuzikologu Miroslaw Nalaskowski, Bialystoko muziejaus liaudies meno skyriaus vadovu Voiciech Kowalczuk, Lenkijos liaudies meno draugijos Suvalkų skyriaus vadovu Juzef Murawski ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos Punske vadove Aldona Vaicekauskiene aptarta bendros veiklos perspektyva, ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties parengimo galimybė ir poreikis dalyvauti bendruose Lietuvos ir Lenkijos tarptautiniuose etninės kultūros plėtros projektuose.

 

2004 m. Vengrijos Respublikos ambasados Lietuvoje kvietimu Suvalkijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas Valentinas Jazerskas lankėsi Vengrijos kultūros dienų renginiuose Kaune ir  užmezgė tiesioginius kontaktus su Vengrijos ambasada. 2004 m. birželio 28 d. Dzūkijos regioninės tarybos pastangomis buvo surengtas Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Marijampolės savivaldybės atstovų susitikimas su Vengrijos ambasadoriumi Sandor Juhash, garbės konsule kūrybiniams ryšiams Ilona Jočionisne Mieszaros, kuriame buvo aptartos plataus bendradarbiavimo tarp atskirų šalių regionų galimybės ir perspektyvos. Rugsėjo mėnesį susitikime su Vengrijos Respublikos garbės konsule I.J. Mieszaros papildomai aptartos bendradarbiavimo perspektyvos etninės kultūros srityje.

2004 m. gruodžio 18 d. Suvalkuose (Lenkija) pasirašyta ilgalaikė, daugiašalė „Sutartis dėl Suvalkijos (Sūduvos) ir Suvalkų kraštų regioninės kultūros paveldo globos ir plėtros 2005– 2009 metams.” Sutartį pasirašė: iš Lietuvos pusės - Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos, Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro atstovai; Iš Lenkijos pusės: Suvalkų regioninis kultūros centras, Punsko Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos, Lenkijos liaudies meno draugijos Suvalkų skyriaus atstovai. Atsižvelgiant į prasidėjusį konstruktyvų bendradarbiavimą,  tautodailininkai iš Lenkijos buvo kviečiami dalyvauti Sūduvos krašte rengiamuose kūrybiniuose simpoziumuose. 2004 m. liepos 26 - rugpjūčio 1 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos organizuotame  kūrybiniame plenere „Zyplių žiogai“ dalyvavo ir Lenkijos kalviai iš Bialystoko.

Rugpjūčio mėn. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narės A. Kasparevičienės iniciatyva kartu su Šakių raj. savivaldybės kultūros skyriumi surengtas tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Šešupės malūnai“.

 

·        Susirašinėjimas su Tarptautinėmis organizacijomis etninės kultūros klausimais:

 

Atgavus nepriklausomybę, Lietuva buvo priimta į Tarptautinę folkloro festivalių ir tradicinio meno organizaciją CIOFF (Council Internacional des Organisations de Festivals de Folklore et d’Arts Traditionnels) ir 1992 m. įkūrė Nacionalinę CIOFF’o sekciją. Tačiau per pastaruosius keletą metų Lietuva nebevykdė plačiai atstovaujamos Nacionalinės CIOFF’o sekcijos funkcijų ir per ją nebuvo siūliusi Lietuvos atstovų į įvairius folkloro festivalius, nutrūko kontaktai su centrine CIOFF’o būstine. Kadangi nebuvo mokamas narystės mokestis šioje organizacijoje, todėl Lietuvos narystė šioje organizacijoje nutrūko. CIOFF’o prezidentas Kari Bergholm kreipėsi į Etninės kultūros globos tarybą bei į Lietuvių etninės kultūros draugiją, siūlydamas inicijuoti Lietuvos narystės šioje organizacijoje atnaujinimą. Taryba dar 2003 m. pabaigoje raštu informavo Seimą apie Lietuvos narystės CIOFF’o organizacijoje problemas.

Kadangi Nacionalinės CIOFF’o sekcijos veikla negalėjo būti tęsiama be reikiamos valstybės paramos, todėl Tarybos vardu pakartotinai buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją dėl lėšų skyrimo kasmetiniam Nacionalinės sekcijos narystės mokesčiui ir sekretoriaus funkcijas atliekančio asmens darbui apmokėti. Kultūros ministrė R. Dovydėnienė pažadėjo atkūrimo etapu teikti paramą (mokėti Lietuvos narystės CIOFF‘o organizacijoje mokestį, 500 dolerių kasmet), tačiau skirti lėšų sekretoriaus etatui išlaikyti atsisakė. Sutarta, kad Lietuvos narystės šioje organizacijoje atkūrimu rūpinsis Lietuvių etninės kultūros draugija.

2) Vidinis bendradarbiavimas buvo vykdomas šiomis kryptimis:

·        Tarpinstitucinis bendradarbiavimas;

·        Dalyvavimas konferencijose, seminaruose bei kituose renginiuose;

·        Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis.

 

Siekdama spręsti etninės kultūros globos klausimus ir užtikrinti tarpinstitucinį etninės kultūros valstybinės globos koordinavimą, Taryba teikė ekspertines išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms. Bendradarbiavo su Aplinkos, Finansų, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijomis, Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei atskaitingomis institucijomis – Valstybine lietuvių kalbos komisija, Paminklosaugos komisija, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Lietuvos radijo ir televizijos taryba, Lietuvos mokslo taryba bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu, Kultūros vertybių apsaugos departamentu, Kultūros paveldo centru, apskritimis ir savivaldybėmis, įvairiomis mokslo ir studijų įstaigomis bei visuomeninėmis organizacijomis.

Daugelis etnografiniuose regionuose kylančių etninės kultūros plėtros problemų buvo sprendžiamos kartu su apskritimis, savivaldybėmis bei visuomeninėmis organizacijomis, organizuojant bendrus renginius, seminarus ir konferencijas. Gvildentos itin aktualios regionams problemos – etnoarchitektūros išsaugojimas ir jos objektų panaudojimas kaimo turizmui vystyti, tradicinių amatų ir verslų gaivinimas regionuose, regionų tradicijų ir papročių klasifikavimo problemos ir galimybės.

·      Tarpinstitucinis bendradarbiavimas:

2004 m. įvyko šie Tarybos ekspertų susitikimai:

2004 m. vasario 5 d. įvyko susitikimas su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininku S. Žvirgždu bei šio fondo direktoriumi M. Karčiausku. Susitikime dalyvavo Tarybos nariai K. Stoškus, V. Kondratienė, J. Rudzinskas ir R. Vėliuvienė. Tartasi dėl lėšų iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo už geriausią metų televizijos, radijo laidą arba publikaciją etnokultūrine tema skyrimo. Taryba parengė Konkurso nuostatus premijai už geriausią metų televizijos, radijo laidą arba publikaciją etnokultūrine tema.

2004 m. vasario 20 d. Tarybos ekspertai susitiko su Lietuvos mokslo tarybos atstovais. Susitikimo metu nagrinėtos galimybės išskirti etnomuzikologiją bei kitas etnokultūrinių tyrimų sritis mokslo šakų ir krypčių klasifikavimo sistemoje, analizuotos problemos, kylančios dėl reikalavimų skelbti etnokultūrinių tyrimų straipsnius tarptautiniuose prestižiniuose leidiniuose, atkreiptas dėmesys į Lietuvos prestižinių leidinių, skirtų etnokultūrinių tyrimų skelbimui trūkumą bei etnokultūrinių tyrimų rezultatų skelbimo lietuviškai aktualumą, akcentuotos folkloro archyvų, pavaldžių mokslo ir studijų institucijoms, statuso problemos. Susitikimo metu išsiaiškinta, kad įteisinti etnomuzikologiją, mitologiją kaip atskiras mokslo šakas praktiškai neįmanoma, nes to nenumato ES mokslo šakų klasifikavimo sistema. Sutarta, kad Mokslo taryba parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadą dėl Lietuvos etnomuzikologinių tyrimų centro steigimo Lietuvos muzikos akademijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

 2004 m. vasario 23 d. Tarybos nariai V. Kondratienė ir prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė bei kviestinis Tarybos ekspertas habil. dr. K. Ėringis dalyvavo Aplinkos ministerijos organizuotame tarpinstituciniame pasitarime, kuriame buvo aptariamas „Valstybinės kraštovaizdžio politikos ir jos įgyvendinimo nuostatų“ projektas. Tarybos ekspertai susitikimo dalyviams pristatė savo pastabas ir pasiūlymus dokumento projektui.

2004 m. kovo mėn. sprendžiant regioninės plėtros ir teritorinės sandaros tobulinimo problemas, įvyko Vidaus reikalų ministro sudarytos Darbo grupės posėdis. Jame buvo aptarti Tarybos ekspertų dr. V. Čapliko ir prof. P. Kavaliausko parengti Lietuvos Respublikos teritorinės sandaros tobulinimo projektai, iš kurių buvo pasirinktas prof. P. Kavaliausko pasiūlytas teritorinės sandaros tobulinimo modelis. Projekte pateikiamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos teritorinės sąrangos tobulinimui įvertinant istorinius ir etnokultūrinius veiksnius. Darbo grupė iš 15 asmenų (iš jų 7 delegavo Etninės kultūros globos taryba) savo darbą turėjo baigti 2004 m. kovo 1 d., pateikdama Vidaus reikalų ministrui siūlymus aukščiau minėtais klausimais, tačiau Darbo grupės darbas užsitęsė iki rudens, tačiau prie vieningos nuomonės grupėje neprieita. Tam įtakos turėjo ir laukiami Seimo rinkimai, vadovybės Vidaus reikalų ministerijoje pasikeitimas.

2004 m. balandžio 15 d. bendrame Etninės kultūros globos tarybos ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pasitarime buvo išreikštas ministerijos pageidavimas dėl Švietimo ir mokslo ministerijos atstovavimo Taryboje, taip pat aptartos dokumento „Etninės kultūros pagrindai“ švietimo įstaigoms rengimo galimybės. Įgyvendinant Švietimo įstatymo 3 straipsnio 4 tikslą „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus“, būtina parengti dokumentą, konkretizuojantį etninės kultūros pagrindų objektą, kuriuo remiantis mokytojai galėtų pateikti ugdytiniams žinias apie etninę kultūrą. Pasitarimo metu buvo nutarta sudaryti bendrą Tarybos ekspertų ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų darbo grupę, kuri parengtų Etninės kultūros pagrindų bendruosius kvalifikacinius reikalavimus I-IV, V-VIII, IX-XII klasių mokiniams. Šiuo klausimu Taryba surengė du etninės kultūros ekspertų ir mokytojų–praktikų pasitarimus. Pedagogai pateikė savo siūlymus dėl etninės kultūros pagrindų turinio skirtingo amžiaus moksleiviams pradinėje, bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose.

2004 m. balandžio 16 d. Tarybos atstovai dr. P. Kalnius ir V. Kondratienė dalyvavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV organizuotame tarpžinybiniame pasitarime, kuriame buvo aptartos suinteresuotų valstybės institucijų pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl Etninės politikos koncepcijos projekto. Posėdyje sutarta, kad Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas atsižvelgs į visas Tarybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir patikslins koncepcijos pavadinimą bei konkretizuos dokumento objekto taikymo priemones. Tarybos pateiktiems siūlymams pritarė pasitarime dalyvavusi ir Kultūros ministerijos atstovė I. Seliukaitė, Vidaus reikalų ministerija savo pritarimą Tarybos ekspertų išvadoms išreiškė raštu.

2004 m. gegužės 11 d. Tarybos nariai R. Astrauskas, M. Martinaitis, V. Kondratienė ir K. Stoškus susitiko su Lietuvos radijo ir televizijos tarybos atstovais aptarti etninės kultūros sklaidos problemas nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Etninės kultūros globos tarybos ekspertų nuomone, etninės kultūros sklaidai būtinos ne „šou“ pobūdžio laidos, bet analitinės laidos, kuriose galėtų ir turėtų būti panaudojant lyginamąjį aspektą pateikiami Lietuvos ir kitų valstybių kultūros reiškiniai bei komentarai. LRT vadovybė informavo Etninės kultūros globos tarybos atstovus, kad ketinama iš dalies pakeisti laidą „Krašto garbė“, atsisakyti laidos „Kultūros namai“, šiek tiek laiko etninei kultūrai ketinama skirti ir TV laidoje „Panorama“. Po susitikimo su Etninės kultūros globos tarybos atstovais LRT taryboje buvo svarstytas programų tinklelis. M. Martinaitis pasiūlė etninei kultūrai skirtas laidas transliuoti palankiu žiūrovams laiku. Etninės kultūros laidoms nutarta skirti 1 valandą televizijos eterio. Tarybos pateikti siūlymai bei pasiekti susitarimai su LRT nebuvo iš esmės realizuoti, nors galimybės ir būdai kaip pasiekti pozityvius rezultatus buvo detaliai aptarti, pozicijos šiuo klausimu nesiskyrė.

Siekiant užtikrinti skaidrų pagal BPD pateiktų projektų vertinimą, Žemės ūkio ministerijai pasiūlius, 2004 m. birželio mėn. Etninės kultūros globos tarybos ekspertai sutiko dalyvauti stebėtojų teisėmis atrankos komitetuose (I komitete – projektai pagal priemones „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“, IV komitete – projektai pagal priemonę „Leader+pobūdžio priemonė“) projektams vertinti.

Taryba, vykdydama Vyriausybės patvirtintą Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programos įgyvendinimo priemonių 2003-2006 metų plano 1.1 priemonę, sudarė darbo grupę (vadovas prof. habil. dr. J. Bučas) Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijams parengti.  2004 m. spalio 6 d. Tarybos organizuotame tarpinstituciniame pasitarime pateiktos pastabos ir pasiūlymai parengtam dokumento projektui. Atsižvelgus į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Taryba 2004 m. spalio 20 d. patvirtino Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijus (Žin., 2005, 8-271). Taryba pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti Darbo grupę kriterijų taikymo tvarkai parengti.  2004 m.  gruodžio 7 d. šiuo klausimu Žemės ūkio ministerijos inicijuotame pasitarime aptartos šio dokumento gairės.

2004 m. spalio 27 d. „Šilo“ pradinės mokyklos direktorės B. Kazlauskienės kvietimu Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė, Regioninių tarybų nariai V. Jazerskas ir A. Švirmickas dalyvavo mokykloje surengtame pasitarime tema „Mokyklos dabartinė veikla ir perspektyvos“, kuriame kartu su Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovais bei „Šilo“ pradinės mokyklos administracija aptarė mokyklos galimybes toliau dirbti pagal patvirtintą etninės kultūros programą. Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovai ne kartą siekė nutraukti mokyklos veiklą, kurioje ugdymo turinys remiasi lietuvių tautinės kultūros vertybių perėmimu. Šis klausimas pakartotinai Tarybos iniciatyva aptartas su Kauno m.  vicemeru K. Kuzminsku.

2004 m. lapkričio 10 d. Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė ir Dzūkijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas A. Švirmickas susitiko su Vilniaus m. meru A. Zuoku bei Kultūros ir meno skyriaus atstovais. Susitikimo metu pristatyta Tarybos veikla plėtojant etninės kultūros tradicijas regionuose, svarstytos Vilniaus m. savivaldybės ir Tarybos ekspertų bendradarbiavimo galimybės, aptarta etninės kultūros plėtros strategija išsaugant architektūros statinius bei tradicinės kultūros elementus Vilniaus mieste. Svarstytas Vilniaus kaip Lietuvos sostinės ir Dzūkijos regione esančio miesto vaidmuo saugant Dzūkijos ir Lietuvos regioninį savitumą.

2004 m. gruodžio 8 d. Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė Telšių apskrities viršininko administracijos kvietimu susitiko su Telšių apskrities viršininko administracijos sekretoriumi V. Vaičekausku. Susitikimo metu buvo sprendžiami etninės kultūros valstybinės globos Žemaitijos regione klausimai. Kadangi Telšių apskrities viršininko administracija neturi etninę kultūrą kuruojančio specialisto, buvo sutarta, kad Tarybos sekretoriato darbuotojas, dirbantis Žemaitijos regione padės apskrities viršininko administracijai spręsti iškylančius etninės kultūros globos klausimus, o Telšių apskrities viršininko administracija suteiks Tarybos veiklai vykdyti reikalingas patalpas. V. Kondratienė taip pat dalyvavo Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdyje.

Regioninėse tarybose 2004 m.  įvyko šie ekspertų susitikimai:

2004 m. kovo 22 d. Aukštaitijos regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė lankėsi Utenos apskrities viršininko administracijoje. Susitikime su Utenos apskrities Kultūros, sporto ir turizmo departamento vedėja V. Krasauskiene ir vyr. specialistu G. Griciumi buvo aptartos etninės kultūros problemos Utenos apskrityje, etninės kultūros projektų finansavimas, svarstytos galimybės sudaryti bendrą (kartu su Panevėžio ir kt. apskritimis) Aukštaitijos etninės kultūros plėtros programą – Utenos apskrityje daugiau plėtoti kaimo turizmą, etnografinių kaimų išlikimą, kulinarinį paveldą, Panevėžio apskrityje – gyvosios tradicijos tęstinumą.

2004 m. balandžio 15 d. Švenčionių  Nalšios muziejuje Aukštaitijos regioninės tarybos atstovės V. Vasiliauskaitė ir V. Stanevičienė susitiko su  Švenčionių savivaldybės tarybos Kultūros komiteto nare M. Andrulioniene, Švenčionių rajono kultūros skyriaus vedėja D. Vigeliene, paminklotvarkininke G. Geniušiene ir svarstė etninės kultūros objektų – Kretuono, Mėžionių, Modžiūnų, Vidutinės etnografinių kaimų ir šalia jų esančių archeologijos, gamtos, istorijos paminklų, tradicinio kraštovaizdžio pritaikymo, vykdant Ilgalaikę etnografinių kaimų išlikimo programą, galimybes. Analizuotos Mėžionių etnografinio kaimo koplyčių, esančių Lietuvos liaudies buities muziejuje, atstatymo problemos, tradicinių verslų ir amatų etnografiniuose kaimuose plėtojimo ir finansavimo galimybės.

2004 m. liepos mėn. į Etninės kultūros globos tarybą kreipėsi Pakruojo gyventojai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, nepatenkinti dėl per didelio VšĮ „HAV valstybės“ (humoro, alaus ir varnų)   projektų finansavimo (per pusantrų metų iš savivaldybės biudžeto šios įstaigos projektams skirta per 81 tūkst. Lt, tuo tarpu kai etninės kultūros projektams iš viso buvo skirta tik 6 tūkst. Lt). Šį klausimą su Pakruojo rajono savivaldybės meru J. Juozapavičiumi ir tarybos nariais aptarė Tarybos sekretoriato specialistė Aukštaitijos regionui V. Vasiliauskaitė. Susitikimo metu taip pat svarstyti etninių vertybių Pakruojo rajone išsaugojimo klausimai bei  projektų finansavimo kultūros politikoje prioritetai. Ateityje nutarta tolygiai finansuoti pramoginės ir prigimtinės kultūros projektus.

2004 m. liepos mėn. Aukštaitijos regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė susitiko su Anykščių savivaldybės vicemeru S. Obolevičiumi aptarti dalinio VU Filologijos fakulteto rengtos etnologinės ekspedicijos Svėdasuose (Anykščių r.) finansavimo galimybes. Šalia kitos medžiagos, ekspedicijos metu buvo rinkti antropologiniai duomenys apie aukštaitiško tapatumo (identiteto) suvokimą Anykščių r. Svėdasų apylinkėje. Ekspedicijos duomenis apibendrinusi dr. S. Matulevičienė rengia straipsnį leidiniui „Aukštaičių identiteto paieškos“.

2004 m. spalio 12 d. Aukštaitijos regioninė tarybos atstovai kartu su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja L. Krasauskiene bei mero patarėju kultūrai A. Simėnu aptarė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos Panevėžio mieste sukūrimo ir Etninės kultūros centro įkūrimo Panevėžio mieste galimybes. Susipažinta su Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonėmis Molėtų, Anykščių, Panevėžio rajonuose.

Dzūkijos regioninės tarybos nariai kartu su Alytaus apskrities viršininku R. Markausku svarstė kaip paskatinti regiono savivaldybes įsitraukti į etnokultūrinių programų bei projektų („Amatų kaimas“, „Tradiciniai amatai 21 a. architektūroje ir kt.) įgyvendinimą. Bendradarbiaujant su Dzūkijos regione esančiomis seniūnijomis siekta patikslinti etnografinio regiono ribas bei surinkti informaciją apie etninės kultūros puoselėtojus (kalvius, tautodailininkus ir t.t.) regione.

Dzūkijos regioninės tarybos pirmininko, architekto R. Balčiaus pastangomis į Alytaus miesto strateginį veiklos planą buvo įtrauktos nuostatos, padedančios plėtoti Dzūkijos regioninį savitumą bei užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą regione.

2004 m. balandžio mėn. Dzūkijos regioninės tarybos narys A. Švirmickas susitiko su Dzūkijos vidurinės mokyklos direktoriumi A. Gaveliu. Susitikimo metu aptartas užklasinės veiklos mokykloje organizavimas, siekiant įtraukti moksleivius į etninės kultūros reiškinių puoselėjimą, organizuoti tarpmokyklinius renginius – konkursus etninės kultūros srityje, panaudojant modernias technologijas bei jų teikiamas galimybes. Dzūkijos vidurinė mokykla organizavo Alytaus apskrityje kompiuterinių piešinių konkursą. Mokyklos direktoriui buvo pasiūlyta aktyviau naudoti Dzūkijos (Dainavos) vardą, tuo būdu aktyvinant moksleivių domėjimąsi Dzūkijos regiono praeitimi, tradicijomis ir papročiais.

2004 m. Mažosios Lietuvos regioninė taryba glaudžiai bendradarbiavo su Pagėgių, Šilutės, Neringos, Jurbarko, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėmis. Sprendžiant etninės kultūros globos problemas Mažosios Lietuvos regioninės tarybos nariams ypač padėjo Pagėgių savivaldybės meras K. Komskis bei Šilutės savivaldybės vicemerė S. Skutulienė. Į tarybos veiklą noriai įsijungė Jurbarko savivaldybės Viešvilės seniūnas V. Kucinas bei Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis. Organizuojant konferencijas didelės paramos, ypač švietėjiškos, Mažosios Lietuvos regioninė taryba sulaukė iš Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų ir Menų fakultetų darbuotojų.

Sprendžiant iškilusias etninės kultūros problemas regione Mažosios Lietuvos regioninės tarybos atstovai ne kartą susitiko su Tauragės apskrities viršininku A. Beišiu bei kitais administracijos darbuotojais. A. Beišys pritarė Mažosios Lietuvos regioninės tarybos ekspertų iniciatyvai Tauragės – Tilžės kelyje ties Lauksargiais pastatyti stogastulpį, žymintį ribą tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. Aptarti kultūrinių renginių – Tauragės apskrities folkloro ansamblių sueiga ir Rasos (Joninių) šventė ant Rambyno kalno – organizavimo klausimai. Susitikimų su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros, Socialinių reikalų bei Švietimo ir kultūros departamentų specialistais kalbėta apie Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimą, aptartas projekto „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“ vykdymas.

Nuo 2004 m. gegužės mėn. Suvalkijoje vyko nuolatiniai pasitarimai ir konsultacijos tradicinės medinės architektūros klausimais Liaudies buities muziejuje. Buvo renkama metodinė medžiaga, ieškoma architektų, galinčių atlikti ekspertinį tyrimą ir parengti rekomendacijas naujai statybai, pasižyminčiai regioniniais savitumais.

2004 m. liepos 15 d. Liaudies buities muziejuje, įgyvendinant Marijampolės apskrities Kultūros plėtros programą, surengtas renginys „Sūduvių diena“.

2004 m. rugsėjo 7 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas Valentinas Jazerskas susitiko su Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūne Danute Lunskiene, Liudvinavo K. Borutos vardo vid. mokyklos direktore Nijole Latvaitiene, VšĮ „Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras“ direktoriumi Kęstučiu Petraška, specialiste Onute Surdokiene, dailininku Kęstučiu Balčiūnu. Susitikimo metu aptartos galimybės 2005 m. gegužės mėnesį organizuoti drožėjų plenerą rašytojo K. Borutos 100-osioms gimimo metinėms įamžinti.

2004 m. rugsėjo mėn. 20 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos vadovai D. Micutienė ir V. Jazerskas susitiko su Marijampolės savivaldybės meru V. Braziu, kultūros skyriaus vedėja J. Zakaravičiene, VšĮ „Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras“ direktoriumi K. Petraška savivaldybėje dėl rašytojo K. Borutos atminimo įamžinimo. Susitikimo metu sutarta  2005 m. gegužės mėnesį rašytojo tėviškėje Liudvinave surengti medžio drožėjų plenerą „Mediniai stebuklai“. V. Jazerskas pakviečiamas kūrybinio projekto konsultantu. 

2004 m. spalio mėn. 4 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jazerskas susitiko su Prienų rajono meru Antanu Gustaičiu. Susitikime aptarta glaudesnio ir produktyvesnio bendradarbiavimo perspektyva tarp Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos ir Prienų savivaldybės. Sutarta dėl Prienų savivaldybės atstovo delegavimo į Suvalkijos (Sūduvos) regioninę etninės kultūros globos tarybą.

2004 m. lapkričio mėn. Marijampolės kolegijoje surengta Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos nario V. Cikanos autorinių darbų paroda.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narė, Vilkaviškio savivaldybės kultūros centro etnografė N. Skinkienė kasmet aktyviai talkina rengiant vieną ryškiausių Sūduvos krašto tradicinių renginių „Šyvio šokdinimas“, kuris organizuojamas gruodžio 26 – sausio 6 dienomis.

  2004 m. Žemaitijos regioninės tarybos nariai organizavo susitikimus su Žemaitijos kolegijos administracija dėl Muzikos pedagogikos programoje mažinamų etninės kultūros disciplinų (lietuvių tautosakos, folkloro studijos, tautosakos šifravimo) valandų skaičiaus. Taip pat buvo pasidomėta, kodėl Žemaitijos kolegijos reklaminiuose lankstinukuose bei kitoje viešai skelbiamoje informacijoje nereklamuojama Etninės raiškos vadybos specializacija Kultūrinės veiklos vadybos programoje (skelbiamos tik dvi specializacijos: 1) teatrinės veiklos vadyba ir 2) choreografinės veiklos vadyba, nors patvirtintos yra visos trys specializacijos). Žemaitijos kolegijos administracijos nuomone, Muzikos pedagogikos rengimo programoje pernelyg didelis dėmesys skiriamas etninės kultūros disciplinoms, kurios, jų manymu, nėra būtinos rengiamiems muzikos pedagogams. Etninės kultūros disciplinų sąskaita yra didinamos vokalo pagrindų, dirigavimo ir kt. disciplinų valandos (pastarosios disciplinos dubliuojamos su Vokalinės muzikos specializacijos dalykais).

2005 m. Žemaitijos regioninė taryba nusprendė pakartotinai kreiptis į Žemaitijos kolegijos vadovus dėl etninės kultūros disciplinų koregavimo kolegijoje.

Žemaičių „Alkos“ muziejaus darbuotojams Žemaitijos regioninės tarybos nariai nuolat teikė konsultacijas edukacinių renginių bei ekspedicijų organizavimo klausimais. Žemaitijos nacionalinio parko administracijos prašymu Žemaitijos regioninės tarybos ekspertė M. Ričkutė  konsultavo šio parko darbuotojus rengiant Užgavėnių ir Joninių šventes, tiriant Velykų tradiciją atspindinčių medinių lėlių pėdsakus parko teritorijoje. Varnių regioninio parko darbuotojams Regioninės tarybos atstovai padėjo gaivinti jomarkų tradiciją Luokės miestelyje. Su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių ir Plungės skyriais organizuotos tautodailininkų parodos, „Skudurinės Onutės“ konkursai.

 

·      Dalyvavimas konferencijose, seminaruose bei kituose renginiuose:

Dalyvaudami konferencijose ir seminaruose Tarybos ekspertai siekė pagilinti visuomenės žinias apie etninės kultūros reiškinius ir regioninių tradicijų savitumus.

2004 m. vasario 26 d. Tarybos nariai V. Kondratienė, J. Trinkūnas bei Regioninių tarybų nariai V. Jazerskas ir G. Kimbrienė dalyvavo Lietuvos žemės ūkio rūmų organizuotoje diskusijoje „Lietuvos kaimo identiteto išsaugojimas“. V. Kondratienė skaitė pranešimą „Etninės kultūros objektų panaudojimas kaimo verslumui didinti“. Dalyvių prašymu ji komentavo teisės aktus, kuriais remiantis asmuo gali gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Nurodė šių fondų paramą administruojančias institucijas bei paraiškų finansinei paramai gauti teikimo tvarką. Susitikimo metu svarstyta, kaip panaudojant kaimo etninės kultūros objektus padidinti kaimo verslumą, atgaivinti juose tradicinius amatus.

2004 m. vasario 27 d. ELTA Lietuvos naujienų agentūroje surengta Etninės kultūros globos tarybos spaudos konferencija „Regioninė politika ir etnokultūrinis savitumas“, kurioje į žurnalistų klausimus atsakė Tarybos pirmininkas K. Stoškus ir pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė. Spaudos konferencijoje kalbėta apie Lietuvos teritorinę sandarą, regioninės politikos ir plėtros perspektyvas, vertinta Europos valstybių patirtis saugant regionų identitetą. Taryba, atsiliepdama į kai kurių organizacijų ir žiniasklaidos prieštaringus vertinimus padarė pareiškimą apie etnografinių regionų schemos rengimo bei naudojimosi ja ypatumus. Žurnalistams pristatytas Tarybos ekspertų parengtas „Etnografinių regionų žemėlapis“ ir jo komentaras, kuris sukėlė didelį žurnalistų ir visuomenės susidomėjimą. Konferencijos medžiaga sudomino ir užsienyje leidžiamą lietuvišką spaudą.

2004 m. balandžio 14 d. Tarybos iniciatyva Seimo konstitucijos salėje surengta konferencija „Lietuvos regioninė politika ir teritorinės sandaros tobulinimas“. Šios konferencijos organizavimui Seime pritarė Lietuvos Respublikos Seimo valdyba. Pagrindinį pranešimą „Lietuvos Respublikos teritorinės sandaros tobulinimas įvertinant istorinius ir etnokultūrinius veiksnius“ perskaitė Tarybos kviestinis ekspertas prof. habil. dr. P. Kavaliauskas. Už konferenciją atsakingų Tarybos narių profesionaliai parinkti pranešėjai leido į regioninės politikos ir plėtros problemas pažvelgti ne tik etnologiniu aspektu. Pranešimuose taip pat pateikta teisinė, ekonominė ir administracinė regionų sudarymo ir plėtros analizė. Apžvelgta kitų valstybių patirtis šioje srityje. Svarbu ir tai, kad minėti pranešimai Tarybai ir Vidaus reikalų ministerijai sutarus skirti lėšų, išleisti atskiru leidiniu, kuris išplatintas ne tik konferencijos dalyviams, bet ir Seimo nariams, apskritims ir savivaldybėms bei regionine plėtra besidomintiems mokslinės visuomenės atstovams. Konferencijoje šalia kitų regioninėje politikoje pripažintų mokslo atstovų–ekspertų pranešimus perskaitė ir Tarybos nariai V. Čaplikas („Regioninio valdymo teritorinės sandaros sukūrimas Baltijos jūros valstybėse, tampančiose Europos Sąjungos narėmis“), P. Kalnius („Lokalinių kultūrų apsauga – alternatyva savivaldos regionų kūrimui“), V. Kondratienė („Lietuvos regioninė politika ir valstybės valdymas Europos patirties kontekste“) ir E. Skarbalius („Regionas kaip istoriškai ir etnografiškai susiformavęs teritorinis vienetas“). Posėdžiui pirmininkavo ir įžanginį žodį tarė K. Stoškus ir Vidaus reikalų ministerijos sekretorius A. Astrauskas. Konferencijos dalyvius pasveikino tuometinis Seimo pirmininko pavaduotojas A. Skardžius.

2004 m. birželio 24-27 d. Neringos savivaldybės vicemero V. Giedraičio kvietimu Tarybos nariai (V. Kondratienė, J. Trinkūnas) bei Žemaitijos regioninės tarybos narė M. Ričkutė (folkloro ansamblio „Insula“ vadovė) dalyvavo Tarptautiniame folkloro festivalyje „Tek sauluže ant maračių“. Sveikinimo žodį festivalio dalyviams tarė Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė. Tarybos ekspertai vertino meninį renginio scenarijų, diskutavo dėl naujo muzikinio žanro „folkroko“ naudos pateikiant visuomenei lietuvių liaudies dainas ne autentiška forma.

2004 m. spalio 7 d. Vilniuje surengta Tarptautinė konferencija „Tradiciniai menai iš vilnos Lietuvoje ir Anglijoje“, kurioje dalyvavo Suvalkijos regioninės tarybos nariai A. Vandytė, V. Jazerskas ir kviestinė ekspertė dr. I. Nėnienė. Konferencijos dalyviai supažindinti su Norvegijos ir Anglijos tradiciniais amatais ir verslais. Diskutuotos tradicinių amatų ir paslaugų sferos plėtros kaime galimybės kompleksiškai vystant avininkystę Lietuvoje.

2004 m. rugpjūčio 27–29 d. Tarybos nariai D. Urbanavičienė ir R. Astrauskas bei kviestinis ekspertas R. Ambrazevičius organizavo tarptautinį seminarą, skirtą etninės kultūros paveldo duomenų bazei aptarti. Tai tarptautinės organizacijos ICTM (International Council for Tradiciotnal Music – Tarptautinė tradicinės muzikos taryba) pogrupio Study Group on Computer Aided Research (Kompiuterių taikymo tyrimams studijų grupė) seminarų ciklo dalis. Seminaro metu buvo susipažinta su Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, Izraelio bei Lietuvos patirtimi šioje srityje.

Regioninių etninės kultūros globos tarybų atstovų dalyvavimas konferencijose ir seminaruose:

2004 m. balandžio 15 d. Švenčionių rajono savivaldybės Paminklotvarkos tarnyba kartu su Nalšios muziejumi surengė konferenciją „Archeologinių vertybių ir etnografinio paveldo objektų tyrimai, apsauga ir pritaikymas“, kurioje Aukštaitijos regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė skaitė pranešimą „Etnografinių kaimų apsauga ir išlikimo problemos Aukštaitijoje“.

 2004 m. balandžio 27 d. Aukštaitijos regioninė taryba kartu su Panevėžio apskrities turizmo informaciniu centru surengė seminarą „Etninės kultūros paveldas kaimo turizmo versle“. Seminaro metu skaityti 7 pranešimai aukštaičių kulinarinio paveldo, etnoarchitektūros, aukštaitiškos sodybos apželdinimo, etninės kultūros paveldo ir kaimo turizmo verslo integravimo klausimais. Aukštaitijos regioninės tarybos atstovė V. Vasiliauskaitė skaitė pranešimą „Etninės kultūros ir verslo integracijos būtinumas šiuolaikinėje visuomenėje“.

2004 m. gegužės 25 d. Smilgiuose surengtas seminaras „Sekminių papročiai Aukštaitijoje“, kuriame skaityti pranešimai apie Sekminių papročius Aukštaitijoje, piemenų folklorą, per Sekmines naudotus liaudies instrumentus. Seminaro metu demonstruota vaizdo medžiaga apie Sekminių papročius įvairiose Aukštaitijos vietose (Kėdainių, Ukmergės, Panevėžio rajonuose). Pranešimą „Sekminių papročiai Aukštaitijoje“ skaitė V. Vasiliauskaitė.

2004 m. spalio 15 d. Aukštaitijos regioninė taryba surengė konferenciją „Aukštaičių identiteto paieškos: praeities paveldas, nūdienos problemos ir ateities perspektyvos“, kurios metu perskaityta 15 mokslinių pranešimų aktualiais Aukštaitijos istorijos, aukštaičių etnogenezės, etnografijos, folkloro, liaudies meno, aukštaičių tapatumo suvokimo klausimais. Pranešimą „Aukštaitiškumas lietuviškosios tapatybės kontekste“ skaitė Tarybos narys dr. P. Kalnius. Konferencijoje iškelta idėja sukurti bendrą Aukštaitijos regiono etninės kultūros politikos strategiją, Utenos apskrityje daugiau plėtoti kaimo turizmą, etnografinių kaimų išlikimą, kulinarinį paveldą, Panevėžio apskrityje – gyvosios tradicijos tęstinumą. Konferencijos surengimui pritarė ir ją finansavo Panevėžio ir Utenos apskritys. 2005 m. konferencijos medžiaga bus išleista atskiru leidiniu.

 

2004 m. gegužės 25 d. Bitėnuose, Martyno Jankaus muziejuje Mažosios Lietuvos regioninė taryba kartu Klaipėdos universitetu surengė teorinę–praktinę konferenciją „Mažosios Lietuvos kultūros atodangos – Rambynas“. Konferencijoje prisimintos švenčių ant Rambyno kalno tradicijos, istoriniai akcentai. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos nariai skaitė pranešimus: prof. dr. R. Sliužinskas – „Tradicinės šventės samprata kultūros antropologijos kontekste“ ir  N. Sliužinskienė – „Tradicinių švenčių rengimo problematika kaimo ir miesto tradicijų sandūroje“,  R. Jokubaitytė pasidalino prisiminimais apie švenčių ant Rambyno kalno organizavimą 1982-1988 m. 

2004 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų fakultete įvyko mokslinė konferencija „Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra“. Pranešimus skaitė Mažosios Lietuvos regioninės tarybos nariai R. Balsys  „Dėl barstukų ir markopolių kilmės bei funkcijų“ ir R. Sliužinskas „Priekulės apylinkių  liuteroniškosios giesmės: tradicinių melodijų ypatybės“.

 

2004 m. balandžio 6 d. Marijampolėje Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba surengė seminarą „Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa“. Seminaras organizuotas siekiant supažindinti renginio dalyvius su galimybėmis gauti paramą etninės kultūros plėtros projektams. Parengtą programą bei galimybes pasinaudoti struktūrinių fondų parama komentavo Tarybos kviestinis ekspertas, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas ir LŽŪU doc. Alvydas Aleksandravičius.

            2004 m. balandžio 22 d. Zyplių dvare, Lukšiuose Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba, bendradarbiaudama su Tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, VšĮ „Prienų drožėjai“, Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“ bei aktyviai talkinant į etnografinį regioną įeinantiems savivaldybių kultūros skyriams ir centrams, surengė parodą ir seminarą „Sūduvos krašto medžio drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“. Seminare pranešimus skaitė etnologai, smulkiojo verslo, technologinės įrangos ir medienos konservavimo medžiagų specialistai. Pranešimą „Tautodailininkų sąjungos veikla ir perspektyvos Sūduvos krašte“ perskaitė Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narys V. Jazerskas. Kūrinius pirmajai regioninei parodai pateikė ir seminare dalyvavo per penkiasdešimt Sūduvos krašto drožėjų ir kryždirbių.

2004 m. gegužės 6 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narys V. Jazerskas dalyvavo Liaudies buities muziejaus organizuotoje konferencijoje „Medinės architektūros paveldo restauravimo problemos“ ir skaitė pranešimą „Regioninės architektūros savitumai, jų išsaugojimo svarba ir galimybės“, ragindamas architektus, restauratorius bendromis pastangomis ruošti rekomendacijas medinei architektūrai, pasižyminčiai regioniniais savitumais.

  2004 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto kvietimu konferencijoje „Tradicinių amatų gaivinimo problemos ir perspektyvos regioninės plėtros kontekste“ dalyvavo Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jazerskas ir skaitė pranešimą „Tradiciniai amatai modernioje visuomenėje“.

            2004 m. lapkričio 25 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba surengė teorinį seminarą „Kapsų ir zanavykų tautinis kostiumas“. Seminarą, skirtą regiono savivaldybių kultūros skyrių ir centrų specialistams, folklorinių ansamblių dalyviams ir vadovams, vedė Laima Troškutė (Vytauto Didžiojo Universiteto folklorinio ansamblio vadovė), Asta Vandytė (Regioninės tarybos narė), dr. Inga Nėninė ir Zigmas Kalesinskas (Vilkijos amatų mokyklos vadovas). Seminare demonstruoti L. Proškutės vadovaujamo folklorinio ansamblio kostiumai ir eksponatai iš Marijampolės krašto muziejaus fondų.

 

Žemaitijoje: 2004 m. gegužės 21 d. Žemaitijos kolegijoje vykusioje konferencijoje ,,Aukštojo neuniversitetinio mokslo plėtra: dabartis ir perspektyvos” pranešimą ,,Etninio identiteto išsaugojimo reikšmė” skaitė Žemaitijos regioninės tarybos narė Milda Ričkutė.

2004 m. rugpjūčio 7 d. šalia Vembūtų piliakalnio, Varnių regioniniame parke, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas ,,Aukuras” organizavo VII-ąją gyvosios istorijos puoselėtojų seminarą-stovyklą ,,Gyvoji istorija ‘2004. Vykinto miestas”, kuriame pranešimus skaitė Žemaitijos regioninės tarybos pirmininkas Stasys Kasparavičius bei pirmininko pavaduotojas Vacys Vaivada.

            2004 m. spalio 27 d. Žemaitijos regioninės taryba kartu su Telšių kultūros centru  organizavo seminarą ,,Pažinkime savo krašto apylinkes ir žmones”, skirtą kultūros ir švietimo darbuotojams. Jame pranešimą ,,Etninės kultūros židiniai. Žmogus ir gyvenamoji aplinka” skaitė Žemaitijos regioninės tarybos narė Milda Ričkutė.

2004 m. lapkričio 5 d. Žemaitijos regioninė taryba kartu su Šilalės švietimo centru surengė seminarą ,,Žiemos švenčių specifika Žemaitijoje”. Ta pačia tema seminaras 2004 m. lapkričio 25 d. buvo organizuotas ir Telšiuose. Pranešimus tema ,,Užgavėnės Žemaitijoje” skaitė Žemaitijos regioninės tarybos narė Milda Ričkutė. Taip pat skaityti pranešimai Advento, Kūčių, Kalėdų, Naujųjų Metų ir Trijų Karalių tematika.

                     

 

·          Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis:

Surengti bendri seminarai, konferencijos, kiti renginiai, skaityti pranešimai:

Bendradarbiaujant su Lietuvių tautinės kultūros forumu 2004 m. gegužės 21 d. Mokslų akademijos salėje surengta Lietuvių tautinės kultūros forumo organizuota konferencija, kurioje pranešimus skaitė Tarybos nariai V. Kondratienė „Valstybinė lietuvių tautinės kultūros globa: iliuzija ar tikrovė?“, J. Trinkūnas „Romuvos vaidmuo lietuvių tautinės kultūros puoselėjime“ ir  D. Urbanavičienė „Kuo būsime Europos Sąjungoje: lietuvių tauta, tautinė mažuma ar pasaulio piliečiais“, Aukštaitijos regioninės tarybos narys J. Vaiškūnas „Etninės kultūros sklaidos problemos Lietuvos valstybinių švietimo ir žiniasklaidos institucijų veikloje.

2004 m. liepos 20 d. Tarybos atstovai dalyvavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos organizuotoje konferencijoje „Nacionalinio paveldo produkto išsaugojimo problemos ES ekonominėje erdvėje“, kurioje pranešimą skaitė Tarybos narys V. Čaplikas „Nacionalinio paveldo produkto plėtros skatinimas Europos Sąjungos regioninės politikos priemonėmis“.

Regioninių etninės kultūros globos tarybų iniciatyva regionuose surengti renginiai, kurių metu visuomenei  buvo teikiamos žinios apie etnokultūrinių tradicijų regioninius savitumus, etninės kultūros raiškos nūdienos sąlygomis formas:

Aukštaitijoje: 2004 m. Aukštaitijos regioninė taryba, siekdama spręsti etninės kultūros ugdymo problemas, padėjo Pasvalio etnokultūros klubui „Piliakalnis“ parengti projektą, skirtą vaikų etninei  stovyklai surengti.

Aukštaitijos regioninė taryba glaudžiai bendradarbiavo su Žiemgalos draugija – birželio mėn. dalyvauta tradicinėje Žiemgalos šventėje Pakruojo dvare. 2004 m. Aukštaitijos regioninės tarybos narių iniciatyva buvo įkurtas Žiemgalos draugijos skyrius Panevėžyje, Aukštaitijos regioninės tarybos nario E. Vasiliausko iniciatyva įkurta Žiemgalos aukštaičių draugija Joniškyje, numatytas bendradarbiavimas su Žiemgalos leidykla.

Žiemgalos, Sėlos draugijos, Aukštaičių akademija teikė informaciją apie etninio pobūdžio veiklą: ekspedicijas, šventes, leidinius. Aukštaitijos regioninės tarybos nariai rinko medžiagą Lietuvai pagražinti draugijai apie Panevėžio apskrityje esančius etnoarchitektūros objektus, jų būklę bei restauravimo finansines galimybes.

2004 m. rugsėjo mėn. Aukštaitijos regioninės tarybos ir Sėlos draugijos narys A. Svidinskas, puoselėdamas aukštaičių tarmę,  surengė tarmiškos poezijos šventes Kauno ir Zarasų rajonuose.

Aktyvi Aukštaitijos regioninės tarybos ir Nalšios kultūros fondo narė V. Stanevičienė rinko medžiagą ir išleido leidinius apie Švenčionių rajono etnografinius Mėžionių ir Vidutinės kaimus.

 Aukštaitijos regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė padėjo rengti Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus leidinį „Panevėžio krašto tautosaka“, kartu su Panevėžio miesto žygeivių klubu ir Romuvų sąjungos Panevėžio skyriumi padėjo rengti Rasų šventę ant Gordų piliakalnio.

2004 m. balandžio 22 – 23 dienomis Aukštaitijos regioninės tarybos narys J. Vaiškūnas kartu su Romuvų sąjunga surengė respublikinę Jorės šventę Kulionyse (Molėtų r.).

Lietuvos valstybės dienos proga 2004 m. liepos 5 - 9 dienomis Aukštaitijos regioninės tarybos narys J. Vitkūnas Kernavėje surengė tarptautinį projektą „Gyvosios archeologijos dienos“.

2004 m. lapkričio 27 d. Kupiškyje vyko tradicinis seserų Glemžaičių konkursas, kuriame autentišką, savo pačių surinktą ir gimtąja tarme perteiktą medžiagą Advento tema pateikė Aukštaitijos folkloro kolektyvai: „Subatėla“ (Subačius), „Kupkėmis“ (Kupiškis), Kuparas“ (Joniškis), Salamiestis (Kupiškio r.), „Rags“ (Pasvalys), „Siaudela“ (Biržai), „Jorija“ (Kėdainiai), „Ringis“ (Panevėžio r.). Renginio tikslas – siekti repertuaro ir atlikimo autentiškumo, populiarinti ne tik muzikinį, bet ir pasakojamąjį folklorą. Seserų Glemžaičių prizas šįmet iškeliavo į Kėdainius. Konkurso darbe dalyvavo Aukštaitijos regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė.

 

Dzūkijoje: 2004 m. Dzūkijos regioninė taryba aktyviai bendradarbiavo su visuomeninių organizacijų „Lietuvai pagražinti“ draugijos, etnokultūros klubo „Kukumbalis“, Romuvų sąjungos, „Dzūkų kultūros draugės“, tautodailininkų sąjungos nariais.

 

Mažojoje Lietuvoje: 2004 m. vasario 28 d. Mažosios Lietuvos regioninė taryba kartu su Šilutės ūkininkių draugija surengė pamario kaimo moterų sueigą „Branginkime savo papročius, dorovę ir moralę“.

Mažosios Lietuvos regioninė tarybos narė R. Jokubaitytė organizavo regioninę konferenciją „Į Europą su savo kraičiu“, kuri įvyko 2004 m. kovo 26 d. Renginio  tikslas – paskatinti jaunimą domėtis savo krašto istorija, tradicijomis, papročiais, materialiniu ir dvasiniu paveldu.

2004 m. gegužės 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko tarpregioninės varžytuvės „Į Europą su savo kraičiu“, kurias organizavo „Tėviškės pažinimo fondas“ ir laikraštis „Gimtinė“. Renginys skirtas įstojimui į Europos Sąjungą. Į šį renginį buvo kviečiamos komandos iš 4 Lietuvos regionų. Etninės kultūros globos tarybos specialistės Mažosios Lietuvos regionui R. Jokubaitytės dėka į varžytuves atvyko ir 5-oji komanda iš Mažosios Lietuvos. Šį regioną atstovavo Šilutės I-os gimnazijos komanda, kuri tarp 5 regionų buvo pripažinta geriausia ir įvertinta pirma vieta.

2004 m. birželio 19 d. Rusnėje įvyko Lietuvos bendruomenių sąskrydis. Šį renginį Mažosios Lietuvos regioninė taryba organizavo kartu su Lietuvos ūkininkių draugija. Sąskrydžio dalyviams papasakota apie Mažosios Lietuvos tradicinio kraštovaizdžio, papročių, dainų ir šokių bei įvairių amžių tautinių rūbų ypatumus.

2004 m. birželio 23 d. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos nariai R. Jokubaitytė, G. Kimbrienė, V.Kondratienė, G. Skipitienė, S. Skutulienė, J. ir I. Trinkūnai aktyviai dalyvavo rengiant Rasos (Joninių) šventę ant Rambyno kalno.  Renginio tikslas – atgaivinti užmirštas Rasos (Joninių) šventės tradicijas. J. ir I. Trinkūnai parengė šventės scenarijų, kuris pateiktas Pagėgių savivaldybei ir ne kartą svarstytas kartu su Šilutės ir Pagėgių savivaldybės vadovais, tačiau rengiant šventę jos organizatoriai tik iš dalies įgyvendino Tarybos ekspertų parengtą šventės projektą.

2004 m. liepos 6 d. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos nario, Švėkšnos seniūno A. Šepučio iniciatyva Švėkšnos seniūnijoje Žagatpurvių kaime atidengtas stogastulpis, žymintis ribą tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. Tai ne tik informacinis statinys, poilsio aikštelė, bet ir istorinis praeities akcentas, simbolizuojantis Mažosios Lietuvos krašto istorinę praeitį.    

 

Suvalkijoje (Sūduvoje): 2004 m. vasario 19 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba organizavo susitikimą su Marijampolės rajono tautodailininkais ir amatininkais. Susitikimo dalyviai buvo supažindinti su Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos veikla ir planais, regione organizuojamomis parodomis bei seminarais ir pakviesti aktyviau įsijungti į bendrą darbą, puoselėjant etninės kultūros tradicijas regione.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narių, Marijampolės apskrities viršininko A. Mitrulevičiaus ir šios apskrities viršininko administracijos darbuotojos D. Micutienės dėka apskritis finansavo 19 ryškiausių regioninių etninės kultūros projektų. Paremtas ir Suvalkijos (Sūduvos) kraštui reikšmingas etninės kultūros leidinys „Suvalkija“, kurio leidėjas Z. Šileris yra Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narys. Šiame leidinyje 2004 m. publikuoti Tarybos narių: prof. A.Vyšniauskaitės, dr. P. Kalniaus straipsniai ir konferencijos „Sūduvos /Suvalkijos/ etnografinis regionas: ištakos, dabartis ir perspektyvos“ pranešimai.

2004 m. kovo 7 d. Kazlų Rūdoje Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos narė V. Filipova organizavo renginį „Sūduvos krašto kulinarinis paveldas“.

Nuo gegužės mėn. bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjunga ir Lenkijos liaudies meno draugija, Sūduvos regione (Kaune, Marijampolėje, Zyplių dvare, Paežerių dvare) surengtos keturios lenkų liaudies meno parodos ir jų pristatymai visuomenei. Pradedant Zyplių dvaru rugsėjo mėnesį, vykdant šią liaudies dailės ir tradicinių amatų pristatymo programą, po Sūduvos regioną keliavo šiuolaikinės lietuvių tautodailės paroda.

2004 m. liepos 26 - rugpjūčio 1 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narys V. Jazerskas surengė konsultacijas kūrybinio plenero „Zyplių žiogai“ organizatoriams ir plenero dalyviams ir supažindino juos su kraitinių kuparų polichromijos ir kaustymo tradicijomis.

            2004 m. gruodžio mėn. Vilkaviškio kultūros centre, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narė N. Skinkienė surengė konferenciją „Amatų dienos“, kurioje tradicinius amatus demonstravo Sūduvos krašto amatininkai ir tautodailininkai.                       

            Žemaitijoje: 2004 m. liepos 10 d. Žemaičių regioninei tarybai bendradarbiaujant su Žemaičių kultūros draugija ant Medvėgalio piliakalnio surengta „Žemaičių sueiga, skirta Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui.

2004 m. rugpjūčio 7 d. ant Vembūtų piliakalnio (Varnių regioninis parkas) surengta IV-oji Didžioji žemaičių talka, kur Žemaitijos regioninės tarybos nariai kartu su Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo ,,Aukuras” nariais organizavo VII-ąjį gyvosios istorijos puoselėtojų seminarą-stovyklą ,,Gyvoji istorija ‘2004. Vykinto miestas”.

Siekiant padėti jauniems specialistams rinkti krašto tautosaką, Žemaitijos regioninės tarybos nariai kartu su Žemaičių etnoso bendrija ,,Insula”, 2004 m. rugpjūčio 1-10 dienomis  organizavo ekspediciją į Žemaičių Naumiesčio apylinkes.

Siekiant atgaivinti Velykų nakties liaudiškąsias tradicijas bažnyčioje, Kretingos ,,Kaukučio” teatro režisierius A. Verbutas, padedant Žemaitijos regioninei tarybai, 2004 m. rugsėjo 8-10 dienomis organizavo 10-ąjį kamerinių teatrų festivalį ,,Kaukutis”, kurio metu surengta pažintinė išvyka ,,Lėlių keliais” į Kalnalio ir Latvelių kaimų bei Salantų bažnyčias, tikslu supažindinti renginio dalyvius su Velykų tradicija. (Jos metu vietiniai gyventojai ,,žalnierius” (medines lėles) Velykų naktį tebestato prie Kristaus karsto).

Žemaitijos regioninė taryba glaudžiai bendradarbiavo su lėlių teatro ištakas Žemaitijoje tyrinėjančia Klaipėdos universiteto teatrologe Salomėja Burneikaite, kuri, padedant Žemaitijos regioninei tarybai, 2004 m. spalio 29 d. Klaipėdos universitete organizavo mokslinę konferenciją ,,Lietuvos lėlių teatras: nuo ištakų iki mokyklos”.

 

3 priemonė. Etninės kultūros problemų sprendimas

Etninės kultūros valstybinės globos problemos Taryboje buvo sprendžiamos šiais būdais:

1)      Tarybos posėdžiuose;

2)      regioninių tarybų posėdžiuose;

3)      ekspertų komisijų posėdžiuose;

4)   kitais teisėtais būdais ir priemonėmis.

 

 

1)       Tarybos posėdžiai

 

2004 m. įvyko 8 Tarybos posėdžiai. Per 2004 metus Tarybos padaliniai – Aukštaitijos regioninė taryba surengė 4, Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba – 4, Mažosios Lietuvos regioninė taryba – 3 posėdžius ir 1 pasitarimą, Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba –  3 posėdžius ir 2 pasitarimus, Žemaitijos regioninė taryba – 2 posėdžius.

 

 

 

2004 m. sausio 21 d. Tarybos posėdis.

Tarybos posėdyje Tarybos kviestinis ekspertas Vilniaus universiteto Bendrosios geografijos katedros vedėjas prof. habil. dr. P. Kavaliauskas pristatė Lietuvos Respublikos teritorinių vienetų sistemos tobulinimo projekto 2 variantus. Pirmas variantas –  NUTS-2 lygyje išskirti 3 regionus – Vakarų, Rytų ir Vidurio Lietuvos, o žemesniame lygyje išskirti subregionus: Vakarų Lietuvoje – Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą, Rytų Lietuvoje – Dainavą ir likusią Aukštaitiją ir Vidurio Lietuvoje – Sūduvą ir Rytų Aukštaitiją. Antras variantas – remiantis istoriniais etnokultūriniais veiksniais sudaryti 5 regionus – Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos, Žemaitijos – administracinėms funkcijoms vykdyti, iškeliant juos į NUTS-2 lygį.  Jo nuomone, derėtų laikytis Europos statistinių teritorinių vienetų sistemos NUTS, kuri yra penkių lygių. Nutarta pritarti prof. P. Kavaliausko pasiūlytam Antram variantui ir parengtą projektą pateikti svarstyti Vidaus reikalų ministerijos Darbo grupei „Regioninės plėtros klausimams nagrinėti“. Kadangi dėl teritorinių vienetų sistemos tobulinimo iškyla daug klausimų, Taryba nutarė šiuo klausimu surengti konferenciją Seime.

I. Čepienei, atsistatydinus iš Švietimo ir mokslo komisijos pirmininkės pareigų, Taryba patvirtino naują šios komisijos pirmininką – R. Astrauską.

Posėdyje aptarti Tarybos užsakymu atlikti švietimo įstaigų anketinės apklausos duomenys tikslu išaiškinti etninės kultūros krypties mokymo įstaigų tinklą. Gautus atsakymus buvo sunku apibendrinti, kadangi anketos užpildytos neatsakingai, kai kurių regionų švietimo įstaigos iš viso nepateikė duomenų. Taryba paragino regionines tarybas patikslinti į anketas atsakiusių įstaigų pateiktus duomenis ir  įpareigojo Švietimo ir mokslo komisijos pirmininką R. Astrauską parengti Tarybai išsamią ataskaitą šiuo klausimu.

Sudarant 2004 m. Tarybos darbo planą, pateiktas siūlymas Tarybai leisti ne tik informacinio pobūdžio leidinį „Etninė kultūra“, bet ir Tarybos organizuojamų konferencijų, seminarų medžiagą. Akcentuota, kad, rengiant tiek Tarybos, tiek ekspertų komisijų veiklos planus, būtina daugiau dėmesio skirti ekspertiniam darbui, etninės kultūros valstybinės globos problemų analizei. Posėdyje pritarta Tarybos sekretoriato vadovės V. Kondratienės pateiktam 2004 m. biudžeto sąmatos projektui. V. Kondratienė tai pat informavo Tarybos narius, kad Seimui skyrus papildomai lėšų, padidintas darbo užmokesčio fondas tikslu įsteigti vietoje 0,5 etato 1 etatą kiekviename Lietuvos etnografiniame regione.

Bendru sutarimu patvirtinti Tarybos sekretoriato struktūra ir etatų sąrašas. Pagal šį nutarimą Tarybos sekretoriate nustatyta 10 etatų: po vieną etatą 5 regionams ir penki etatai centrinėje Tarybos administracijoje.

 2004 m. vasario 18 d. Tarybos posėdis.

Taryba patvirtino 2004 metų Tarybos ir ekspertų komisijų veiklos planus.

Taryba pavedė M. Martinaičiui, pasitelkus kitus Tarybos ekspertus, išnagrinėti Vyriausybės priimtus Nacionalinių ir J. Basanavičiaus premijų nuostatus ir pateikti šiuo klausimu Tarybai savo išvadas ir pasiūlymus.

Posėdžio metu aptartas pakartotinas CIOFF’o organizacijos kreipimasis į Etninės kultūros globos tarybą dėl Lietuvos narystės CIOFF’o organizacijoje problemos. Tarybos pirmininko pavaduotoja D. Urbanavičienė konstatavo, kad Nacionalinės CIOFF’o sekcijos veikla nebus sėkminga be reikiamos valstybės paramos, todėl Tarybos vardu buvo nutarta kreiptis į Kultūros ministrę R. Žakaitienę dėl lėšų skyrimo kasmetiniam Nacionalinės sekcijos nario mokesčiui ir sekretoriaus funkcijas atliekančio asmens darbui apmokėti.

 

2004 m. kovo 17 d. Tarybos posėdis.

Patvirtinta Tarybos Ekspertų komisijų personalinės sudėtys ir šių komisijų pirmininkai.

Taryba svarstė Darbo grupės parengtus pasiūlymus dėl etninės kultūros paveldo archyvų teisinio statuso bei specializuotų archyvų steigimo galimybes. Tarybos pirmininkas informavo Tarybos narius apie įvykusį Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos vadovų susitikimą (plačiau žr. 12 psl.).

Taryba svarstė M. Martinaičio pateiktus siūlymus dėl  Lietuvos nacionalinės J. Basanavičiaus premijos nuostatų bei Lietuvos nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komiteto nuostatų. Aptartas įstaigų, kurių atstovai sudarytų premijuojamų asmenų atrankos komitetą, sąrašas. Svarstyta, ar papildomai į komiteto narių sąrašą reikia įtraukti Lietuvių katalikų mokslo akademiją (už balsavo 8, prieš - 3, tad pasiūlymui pritarta), ar būtina įtraukti Lietuvos liaudies kultūros centrą (už balsavo 6, prieš - 0, susilaikė - 6, tad pasiūlymui nepritarta), ar reikia išbraukti iš komiteto sudėties ministerijas (už  balsavo 6, prieš - 3, susilaikė - 3 , tad pasiūlymui nepritarta). Nutarta premijos ir komiteto nuostatų projektus, atsižvelgus į Tarybos narių pastabas ir pasiūlymus, tvirtinti kitame Tarybos posėdyje.

Taryboje svarstyta Tarybos ataskaitos rengimo eiga. Tarybos pirmininko pavaduotoja V. Kondratienė informavo, kad Tarybos veiklos ataskaita rengiama remiantis Tarybos strateginiu veiklos planu. Ji išsakė pastabas dėl ekspertų komisijų pateiktų ataskaitų – jose nėra pateikiama probleminė etninės kultūros valstybinės globos analizė, neakcentuojami etninės kultūros problemų sprendimo būdai.

J. Trinkūnas informavo Tarybos narius apie Žiniasklaidos ekspertų komisijos posėdį, kuriame su lietuviškų filmų animatoriais aptartos animacinių filmų etnokultūrine tematika kūrimo ir platinimo problemos. Taryba nutarė surengti susitikimą su Lietuvos kino studijos savininkais bei kitomis atsakingomis už šią sritį institucijomis ir aptarti filmų autorinių teisių dalinio perleidimo autoriams klausimą. Įpareigojo Žiniasklaidos komisiją parengti Rekomendacijas LRT skirti eterio laiką etnokultūrinės tematikos animacijai. Tai pat nutarta organizuoti susitikimą kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir apsvarstyti tokių filmų platinimo mokyklose galimybes.

2004 m. balandžio 21 d. Tarybos posėdis.

Tarybos nariams pristatytas Tarybos ekspertų (V. Jazersko, V. Mikailionio ir A. Švirmicko) parengtas pažymos „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ projektas. Projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių nuostatomis. Pažymos tikslas – remti tradicinių amatų ir verslų gaivinimo projektus. Taryba bendru sutarimu patvirtino parengtą pažymos formą.

Posėdyje buvo pritarta J. Basanavičiaus premijos nuostatų pakeitimo projektui, kurį nutarta teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei prašyti Ministro pirmininko patarėjo V. Kavaliausko surengti šiuo klausimu Tarybos ekspertų ir Premjero A. Brazausko susitikimą.

Patvirtinta 2003 metų Tarybos veiklos ataskaita.

        Siekiant užtikrinti etninės kultūros sklaidą per visuomenės informavimo priemones, Etninės kultūros globos taryba parengė ir patvirtino Rekomendacijas radijo ir televizijos transliuotojams dėl etninės kultūros propagavimo. Rekomendacijų projektą parengė ir Tarybai pristatė R. Vėliuvienė. Nutarta, atsižvelgus į kitų Tarybos narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, rekomendacijas paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Siekdama populiarinti etnokultūrinių laidų rengimą, Taryba pritarė K. Stoškaus ir R. Vėliuvienės siūlymui kartu su Valstybine radijo ir televizijos komisija surengti geriausios etninės kultūros laidos konkursą.

2004 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdis.

Posėdyje Taryba patvirtino „Tradicinių amatų ir verslų sąrašą“, kurio pirminį variantą parengė V. Mikailionis. Atsižvelgdamas į kitų Tarybos ekspertų V. Jazersko, P. Kalniaus, V. Kondratienės,  A. Švirmicko pastabas ir pasiūlymus, galutinį dokumento projektą parengė ir pateiktą medžiagą susistemino Tarybos pirmininkas K. Stoškus. Projekte pateikta tradicinių amatų ir verslų klasifikavimo sistema, kurios reikšmė tradicinių amatų gaivinimui kaime yra labai didelė ir turėtų būti visokeriopai valstybės remiama.

Posėdžio metu aptarta paramos teikimo, siekiantiems dalyvauti ES struktūrinių fondų programose, problema. Konstatuota, kad vangiai rengiami etnokultūriniai projektai, kadangi trūksta informacijos apie pačius fondus, paraiškų formas bei finansavimą. Taryba pavedė Tarybos sekretoriato vadovui pateikti informaciją apie ES struktūrinių fondų panaudojimo etninės kultūros projektams galimybes.

Tarybos pirmininko pavaduotoja D. Urbanavičienė supažindino Tarybos narius su Lietuvių tautinės kultūros forumo, vykusio 2004 m. gegužės 21 d., priimtais sprendimais ir rezoliucijomis. Ji informavo, kad Forumo organizuotuose renginiuose buvo aptarta etninės kultūros globos būklė, akcentuotas nepakankamas LRT dėmesys etninės kultūros sklaidai.

Išklausyta Tarybos narių (V. Kondratienės, R. Vasiliauskienės ir D. Urbanavičienės) ataskaita apie komandiruotę į Estiją ir Švediją. Kadangi vizito tikslas buvo susipažinti su Estijos ir Švedijos valstybių patirtimi sprendžiant regioninės politikos, kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros klausimus, todėl Tarybos narių dėmesys krypo į tai, kaip šiose valstybėse sprendžiami minėti klausimai. Nutarta, kad Tarybos ekspertai V. Čaplikas ir D. Urbanavičienė pateiks ekspertines išvadas ir siūlymus kaip pritaikyti Švedijos valstybės patirtį Lietuvoje (plačiau žr. 9-10 psl. „Išorinis bendradarbiavimas“).

Posėdyje taip pat aptarti susitikimo su Lietuvos radijo ir televizijos taryba rezultatai.

 2004 m. liepos 7 d. Tarybos posėdis.

Tarybos posėdyje aptartas Tarybos veiklos plano priemonių įgyvendinimas. Tarybos pirmininkas K. Stoškus paragino Tarybos narius bei Ekspertų komisijų pirmininkus laikytis Tarybos darbo plane nustatytų priemonių įgyvendinimo grafiko.

            I. Čepienė pristatė Etninės kultūros krypties švietimo įstaigų anketinės apklausos rezultatus. Jos nuomone, Švietimo ir mokslo ministerijai siūlytina patvirtinti veiksmų planą, numatant jame konkrečias priemones, padedančias užtikrinti etninės kultūros vertybių perteikimą ugdymo procese. Ministerija turėtų apsvarstyti etninės kultūros ugdytojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose bendruosius reikalavimus. Taryba pritarė pateiktoms išvadoms ir pavedė R. Astrauskui rugsėjo mėnesį Tarybos posėdžiui parengti siūlymus, kuriuose atsispindėtų sociologinio tyrimo rezultatai bei I. Čepienės pateiktos išvados ir pasiūlymai Švietimo ir mokslo ministerijai.

Tarybos posėdyje pristatyta Tarybos sekretoriato parengta informacija apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus, kitus Lietuvos ir užsienio fondus, remiančius teikiamus etninės kultūros projektus.

J. Trinkūnas informavo Tarybos narius apie komandiruotę į Graikiją bei dalyvavimą Atėnuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Ikikrikščioniškos kultūros vertybės“. Konferencijoje nagrinėtos ne tik seniausių kultūrų bei išlikusių tradicijų archaiškiausi pavyzdžiai, bet ir būdai bei priemonės joms išlaikyti.

Taryba svarstė galimybes 2005 m. arba 2006 m. gegužės-birželio mėnesiais kartu su Šiaurės šalių atstovais surengti tarptautinę konferenciją „Baltijos ir Šiaurės šalių tautų identitetas ir eurointegraciniai procesai“. Siūlymui pritarta.

2004 m. spalio 20 d. Tarybos posėdis.

Pasibaigus Tarybos narių kadencijai, posėdyje pristatyta naujos kadencijos Taryba.

Posėdyje patvirtintas dokumentas „Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijai“, kurį Tarybos ekspertai, vadovaujami prof. habil. dr. J. Bučo, parengė vykdant Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171 patvirtintos Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikę programos įgyvendinimo priemonių 2003-2006 metų plano 1.1 priemonę. Parengtas dokumentas „Valstybės žiniose“ (Žin., 2005, 8-271). Nutarta kartu su Aplinkos, Žemės ūkio ir Kultūros ministerijomis parengti Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijų taikymo tvarką.

Taryba pritarė Socialinių tyrimų instituto siūlymui dalyvauti Tarybai instituto organizuojamame sociologiniame tyrime „Lietuvos gyventojų socialinės struktūros tyrimas“, į kurį institutas siūlo įtraukti ir su etninės kultūros problematika susijusius klausimus išaiškinant gyventojų požiūrį į etninę kultūrą bei tradicijų plėtrą. Tarybos pirmininko pavaduotojas J. Rudzinskas pasiūlė tyrimo anketoje pateiktus klausimus apsvarstyti Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos posėdyje. Tarybos nariai pritarė tyrimo reikalingumui. Tyrimas turėtų padėti nustatyti gyventojų požiūrio į etninę kultūrą kitimo tendencijas. Taryba nutarė pagal finansines galimybes prisidėti prie šio tyrimo finansavimo. Posėdyje išklausyta Tarybos pirmininko K. Stoškaus ataskaita už praėjusius 2002–2004 m., taip pat organizuoti naujo Tarybos pirmininko rinkimai. Etninės kultūros globos tarybos pirmininku, iš dviejų pasiūlytų kandidatų (L. Klimkos ir K. Stoškaus), išrinktas K. Stoškus.

2004 m. lapkričio 3 d. Tarybos posėdis.

Tarybos posėdyje pateikta Socialinių tyrimų instituto parengta tyrimo "Lietuvos gyventojų socialinės struktūros tyrimas" programa, kuri pataisyta pagal Tarybos narių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, bei anketinis klausimynas, skirtas etninės kultūros kitimo tendencijoms nustatyti. Medžiagą Tarybos posėdyje pristatė Socialinių tyrimų instituto atstovė sociologė I. Trinkūnienė. V. Kondratienė informavo Tarybos narius apie šio tyrimo finansavimo galimybes: kadangi šis tyrimas nebuvo planuotas šiems metams, todėl lėšos gali būti jam skirtos tik susidarius metų gale lėšų ekonomijai. Taryba nutarė prašyti administracijos sudaryti sutartį  sociologiniam tyrimui atlikti, jei susidarys 2004 metams Tarybai skirtų lėšų ekonomija.

     Posėdyje aptarti 2004 m. lapkričio 2 d. Seimo nutarimu Nr. IX-2532 patvirtinti Etninės kultūros globos tarybos nuostatai. Tarybos pirmininkas K. Stoškus informavo apie numatomus Tarybos valdymo struktūrinius pakeitimus.

 

3)   Regioninių tarybų posėdžiai

 

  Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba 2004 metais surengė 4 posėdžius:

2004 m. kovo 26 d. Aukštaitijos regioninės tarybos posėdyje papildytas ir patvirtintas Regioninės tarybos 2004 metų veiklos planas, aptarti mokslinės konferencijos rengimo „Aukštaičių identiteto paieškos“ klausimai,  sudarytas organizacinis komitetas. Numatyta atlikti Aukštaitijos regiono etninės kultūros projektų finansavimo analizę, iškelta etninės kultūros sklaidos žiniasklaidos priemonėse problema, numatyta inicijuoti bendrus projektus su regiono televizijų, radijo, laikraščių redakcijomis.

2004 m. birželio 4 d. Molėtuose vyko Aukštaitijos regioninės tarybos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kuriame balsų dauguma regioninės tarybos pirmininke buvo perrinkta L. Trasykytė, du pirmininkės pavaduotojai liko tie patys – tai R. Garsonienė ir J. Vaiškūnas. Buvusi pirmininkės pavaduotoja V. Vasiliauskaitė atsisakė pirmininkės pavaduotojos pareigų. Vietoj jos pirmininkės pavaduotoja išrinkta L. Balčiūnienė. Aukštaitijos regioninė taryba patvirtino V. Vasiliauskaitės sudarytą Klausimyną gyviesiems etninės kultūros židiniams Aukštaitijos regione fiksuoti. J. Vaiškūnas supažindino su LTK forumo medžiaga, taip pat su parengtomis rekomendacijomis dėl etninei kultūrai skirtos laidos LTV. Aukštaitijos regioninės tarybos nariai V. Stanevičienė, E. Vasiliauskas iškėlė etninės kultūros specialistų etatų trūkumo savivaldybių kultūros skyriuose ar kultūros centruose klausimą. Tokių specialistų etatų neturi Joniškio, Molėtų, Švenčionių ir kiti Aukštaitijos rajonai. Aptarti Panevėžio ir Utenos apskričių regioniniai plėtros planai.

2004 m. spalio 15 d. Aukštaitijos regioninės tarybos posėdis sutapo su Aukštaitijos regiono moksline konferencija, kurioje buvo iškeltos aktualiausios Aukštaitijos regionui etninės kultūros problemos. Nutarta atsižvelgiant į iškeltas problemas kurti Aukštaitijos regiono etninės kultūros plėtros strategiją. Posėdyje svarstytos Etninės kultūros globos fondo įkūrimo galimybės. 

2004 m. gruodžio 10 d. Aukštaitijos regioninės tarybos posėdyje buvo išklausyta V. Vasiliauskaitės parengta etninės kultūros projektų finansavimo analizė, išanalizuota Etninės kultūros plėtros programa Utenos rajone, kur net 6% rajono biudžeto lėšų skiriama kultūrai. Nuspręsta išsiaiškinti, kaip kitose Aukštaitijos regiono savivaldybėse vykdoma Valstybinė etninės kultūros plėtros programa. Aukštaitijos regioninės tarybos pirmininkė L. Trasykytė informavo apie Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimus ir naujai formuojamą Etninės kultūros globos tarybą. Balsų dauguma Aukštaitijos regioninė taryba į Etninės kultūros globos tarybą prie LR Seimo delegavo L. Trasykytę. Taip pat buvo aptartos naujų narių į regioninę tarybą delegavimo galimybės. Posėdyje diskutuota dėl Regioninio kultūros centro įkūrimo Rokiškyje. Atlikta apklausa parodė, kad regioninį kultūros centrą reikėtų kurti labiau Aukštaitijos regiono centre (Utenos, Anykščių rajono viename iš dvarų ar kultūros objektų), o ne Rokiškyje – Aukštaitijos regiono pakraštyje, kaip numatyta valstybinėje programoje.

 

Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai

Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba 2004 metais surengė 4 posėdžius.

           2004 m.  sausio 20 d.  Dzūkijos regioninės tarybos posėdyje svarstyta tarybos sudėtis bei 2004 metų veiklos planas. Aptarta galimybė leisti bendrą Dzūkijos regiono renginių kalendorių. Tai padėtų iš anksto informuoti tiek gyventojus, tiek svečius apie organizuojamus renginius. Pastebėta, jog trūksta informacijos apie gyvosios tradicijos nešėjus bei puoselėtojus. Pritarta posėdžius rengti vis kitoje regiono vietoje. Dzūkijos regioninės tarybos nariai nori geriau pažinti kolegų darbo aplinką ir tuo pačiu regioną.

2004 m. balandžio 15 d. posėdyje Dzūkijos regioninės tarybos pirmininkas R. Balčius informavo tarybos narius apie Seime vykusią konferenciją „Lietuvos Respublikos teritorinės sandaros tobulinimo problema“ ir joje skaitytus pranešimus. Regioninės tarybos nariai pageidavo, kad Tarybos internetiniame tinklapyje būtų pateikta informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius etninės kultūros veiklą, bei ES struktūrinius fondus. Posėdžio metu aptartas planuose numatytų ekspertizių vykdymas, susipažinta su Nemuno kilpų regioninio parko etnokultūriniu paveldu.

2004 m. rugsėjo 14 d.  posėdžio metu išklausyta Dzūkijos regioninės tarybos pirmininko darbo ataskaita. Aptarta Dainavos krašto 750 metų paminėjimo jubiliejus, amatų šventė Alytuje. Pasiūlyta atgaivinti Dzūkų dailės dienas.

2004 m. lapkričio 17 d. Dzūkijos regioninės tarybos posėdyje apžvelgti 2004 m. veiklos rezultatai, Tarybos narių atlikti darbai. Dzūkijos regioninės tarybos pirmininku išrinktas V. Čaplikas, patvirtinti nauji Dzūkijos regioninės tarybos nariai.

 

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba 2004 metais surengė 3 posėdžius ir 1 pasitarimą.

          2004 m. sausio 27 d. Juknaičiuose surengtas Mažosios Lietuvos regioninės tarybos posėdis. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos narė V. Kondratienė supažindino su Lietuvos Respublikos teritorinės sandaros tobulinimo galimybėmis pagal Etninės kultūros globos tarybos ekspertų pateiktus siūlymus. Pristatė Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos vykdymo eigą. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos narys V. Šimėnas iškėlė regioninių kultūros centrų kūrimo klausimą, nes Tauragės apskritis, kuriai priklauso Pagėgių savivaldybė neturi kultūros centro. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos  nariai J. Trinkūnas ir I. Trinkūnienė pristatė parengtą Rasos (Joninių) šventės scenarijaus projektą. Posėdžio metu aptarta šventės rengimo organizavimo eiga.

         2004 m. kovo 19 d. Pagėgių savivaldybėje įvyko pasitarimas „Rasos (Joninių) šventės organizavimas ir tradicijų atgaivinimas ant Rambyno kalno“. Kartu su savivaldybės meru K. Komskiu ir kultūros darbuotojais aptarti šventės organizaciniai reikalai. Mažosios Lietuvos regioninės tarybos narė N. Sliužinskienė pasiūlė prisiminti Dainų šventes ant Rambyno kalno, kurias būtų galima suderinti su Rasos švente. Pritarta R. Sliužinsko pasiūlymui – 2004 m. gegužės 25 d. kartu su Klaipėdos universitetu surengti konferenciją apie Rasos (Joninių) šventės tradiciją ir papročius. Nutarta organizuoti tęstinį projektą „Pažink savo kraštą, kuriame gyveni – Mažąją Lietuvą“.

         2004 m. spalio 7 d. Šilutės rajono savivaldybėje įvyko Mažosios Lietuvos regioninės tarybos posėdis, kuriame buvo išklausyta V. Kondratienės – Mažosios Lietuvos regiono atstovės  Etninės kultūros globos tarybos ataskaita už 2004 metus. V. Kondratienė pažymėjo, kad atstovaujant Mažosios Lietuvos regiono interesus, buvo atlikti šie pagrindiniai darbai: susitikime su LRT vadovais atkreiptas dėmesys į tai, kad laidoje „Krašto garbė“ be 4 etnografinių regionų atstovų, turėtų dalyvauti ir Mažosios Lietuvos regiono atstovas; paskelbta publikacija žurnale „Justitia“, kurioje remiantis ES valstybių patirtimi siūloma suskirstyti Lietuvą į 5 regionus (Aukštaitiją, Dzūkiją, Mažąją Lietuvą, Suvalkiją (Sūduvą), Žemaitiją); inicijuotas M. Mažvydo paminklo perdavimas Mokslo akademijos bibliotekai. Posėdžio metu Mažosios Lietuvos regioninės tarybos nariai akcentavo, kad visuomenės informavimo priemonės mažai dėmesio skiria penktam Lietuvos regionui – Mažajai Lietuvai. Šis regionas vis dar tapatinamas su Žemaitija. Posėdyje išklausyta Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkės G. Kimbrienės ataskaita už 2003 ir 2004 metų tarybos darbą. Ataskaitai pritarta. Išklausius ataskaitą, Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininke naujai kadencijai pakartotinai išrinkta G. Kimbrienė. Posėdyje patikslintas Mažosios Lietuvos regioninės tarybos narių sąrašas.

2004 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos universitete surengtas Mažosios Lietuvos regioninės tarybos posėdis, kuriame svarstytas nario delegavimo į Etninės kultūros globos tarybą klausimas. V. Kondratienei atsisakius Taryboje atstovauti Mažosios Lietuvos regioną, nutarta į Tarybą deleguoti Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininko pavaduotoją N. Sliužinskienę.

 

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai

Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba 2004 metais surengė 3 posėdžius ir 2 pasitarimus.

2004 m. vasario 11 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos posėdyje apžvelgti 2003 m. veiklos rezultatai. Pastebėta, kad ne visi maksimalistiniai veiklos plano punktai įgyvendinti, pasidžiaugta surengta konferencija „Sūduvos/Suvalkijos etnografinis istorinis regionas; ištakos, dabartis ir perspektyvos“, pasiūlyta konferencijoje skaitytus pranešimus publikuoti žurnale „Suvalkija“. Aptartas ir patvirtintas 2004 m. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos veiklos planas, akcentuotas siekis inicijuoti Sūduvos vardo įteisinimą ir kompleksinį teorinių seminarų rengimą.

2004 birželio 22 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos posėdis surengtas Zyplių dvare, Lukšiuose. Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojai Virginija Kondratienė ir Jonas Rudzinskas. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininkė D. Micutienė apžvelgė pastarųjų dvejų metų regioninės tarybos veiklą, svarstyta kaip šią veiklą aktyvinti, sugrįžta prie etnografinio regiono vardo įteisinimo. Antrai kadencijai pirmininko pareigoms išrenkama Danguolė Micutienė. Ji deleguota atstovauti Suvalkijos (Sūduvos) regioną Etninės kultūros globos taryboje.

2004 m. spalio 12 d. posėdžiavusi Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba, siekdama aktualizuoti Sūduvos vardo istorines ištakas ir pagrįstumą, svarstė galimybę 2005 m. surengti konferenciją Vilniuje ar Marijampolėje. Sudaryta Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos narių grupė konferencijai organizuoti. Suvalkijos (Sūduvos) regioninė taryba, atsižvelgdama į ypač aktualią etnografiniam kraštui problemą, lapkričio mėnesį nutarė surengti seminarą „Kapsų ir zanavykų tautinis kostiumas“.

 

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiai

Žemaitijos regioninė taryba 2004 metais surengė 2 posėdžius.

2004 m. balandžio 23 d. įvyko Žemaitijos regioninės tarybos posėdis, kurio metu vietoj Alfredo Vauro Žemaitijos regioninės tarybos pirmininku išrinktas Žemaitijos „Alka“ muziejaus direktorius Stasys Kasparavičius. Posėdyje aptartas ir patvirtintas metų darbo planas, pateikti pasiūlymai ir pageidavimai etninės kultūros Žemaitijos regione puoselėjimo klausimais.

2004 m. gruodžio 8 d. įvyko Žemaitijos regioninės tarybos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kurio metu atstovauti Žemaitijos regioną Etninės kultūros globos taryboje išrinktas Vaclovas Vaičekauskas – Telšių apskrities viršininko administracijos sekretorius. Siekiant tobulinti Žemaitijos regioninės tarybos internetinę svetainę, nutarta reguliariai siųsti informaciją (nuotraukas, aprašus) apie gyvosios tradicijos židinius Žemaitijoje (papročiai, šventės, amatai, kalba), rinkti informaciją apie ,,velykžydžius” ir ,,žalnierius” (Velykų naktį krečiamų išdaigų bažnyčioje liaudiška tradicija) bei teikti pasiūlymus mokslinei-praktinei konferencijai ,,Gyvosios tradicijos židiniai ir jų puoselėjimas Žemaitijoje”.

 

3) Tarybos ekspertų komisijų veikla

Suformuotos ekspertų komisijos savo darbą organizavo vadovaudamasi Tarybos strateginėse veiklos kryptyse nubrėžtomis nuostatomis. Pagrindinis jų dėmesys buvo sutelktas į etninės kultūros valstybinės globos problemų sprendimą komisijų kuruojamoje srityje. 2004 m. buvo surengti ekspertų komisijų posėdžiai, atskirais klausimais – bendri komisijų pasitarimai.

Regioninių problemų sprendimas. Vieną iš svarbiausių Regionų komisijos veiklos sričių 2004 m. – tai Tarybos ekspertų dalyvavimas Vidaus reikalų ministerijos sudarytoje Darbo grupėje svarstant šalies teritorinės sandaros tobulinimo galimybes.

Dabartinis Lietuvos teritorinis-administracinis suskirstymas nėra palankus etnografinių regionų kultūros savitumo išsaugojimui ir jų plėtrai. Lietuvos teritorinė administracinė sistema ardo etnografinių regionų vientisumą, spartindama kultūrinių tradicijų nykimo ir niveliavimo procesus. Kadangi etnografiškumas yra pagrindinis etninės kultūros plėtros principas, todėl esama situacija skatina bendrą etninės kultūros būklės blogėjimą.

Būtina prisiminti, kad dar 2000 m. Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta atlikti apskričių reformą, bet ir tuomet viskas sustojo pusiaukelėje, nors ir buvo sutelkta pakankamai kvalifikuota mokslininkų Darbo grupė. Svarbus dalykas ir mokslininkų skatinimas, dabar tokių grupių darbas yra neapmokamas arba jie gauna eilinį atlyginimą savo darbovietėse. Reformų vykdymas reikalauja nemažos kvalifikacijos ir įgūdžių, todėl už dokumentų rengimą ekspertams turi būti apmokama ir ministerijų sudaromose darbo grupėse.

Dabartiniu metu regioninės plėtros klausimais pateikta nemažai kvalifikuotų siūlymų. Lietuvos Regionų sudarymo modelis neturėtų esmingai skirtis nuo tų valstybių, kurios, stodamos į Europos Sąjungą, tokius modelius įgyvendino. Buvimas Europos Sąjungoje šį procesą turėtų paspartinti. 

Darant galutinę išvadą, būtina konstatuoti, kad Vidaus reikalų ministerija nėra pasiruošusi rimtoms ir esminėms Lietuvos teritorinio administracinio valdymo reformoms regioniniame lygmenyje. Šioje srityje stokojama kompetencijos, nes jei Lietuvos regioninėje politikoje susidariusi situacija būtų gretinama su problemų sprendimu ir atliktomis reformomis Rytų Europoje po sovietinio bloko žlugimo, tai ten jos buvo daromos operatyviai ir kvalifikuotai. Pvz., Rytų Vokietija savo administracinę reformą regioniniame lygmenyje įvykdė per tris, o Lenkija – per devynis mėnesius.

Siūlytina Seimui atkreipti dėmesį į stringantį regioninės politikos ir plėtros problemų sprendimą Vidaus reikalų ministerijoje, nes regioninė plėtra susijusi ne tik su ekonominiais, bet ir su sociokultūriniais reiškiniais. Problemų sprendimo vilkinimas trukdo pasiekti ir Tarybos iškeltus uždavinius – išsaugoti regionų savitumą. Regionų identiteto apsaugą reglamentuoja ir  ES sutarties 128 straipsnio nuostatos. Todėl esamą padėtį būtina taisyti.

Regioninių problemų aptarimas puoselėjant etninės kultūros tradicijas regionuose, buvo numatytas rugsėjo mėn., tačiau dėl regioninių tarybų pirmininkų rinkimų nusikėlė vėlesniam laikui. 2004 m. buvo tęsiama Regioninių tarybų darbo planų analizė. Ją atliko L. Trasykytė. Lyginamoji analizė padeda nustatyti problemų specifiką regionuose, išryškinti regioninių tarybų veiklos akcentus bei gebėjimus aprėpti įvairias etninės kultūros puoselėjimo problemas regionuose.

Dar kartą grįžta prie Bendro baltiško etnokultūrinio regiono su Latvija sudarymo galimybių svarstymo. Susisiekus su Latvijos Regionų ministerijos atsakingais pareigūnais sutarta bendrame susitikime aptarti ko abi pusės pageidauja: bendro etnokultūrinio regiono sudarymo, baltiškų regionų sąjungos ar kitokio pobūdžio organizacijos įsteigimo. Sutarta, kad savo pozicijos ir siūlymai šiuo klausimu bus išdėstyti raštu 2005 m.

Siekiant suformuoti siūlymus kaip spręsti regioninio identiteto apsaugos ir etnokultūros plėtros regionuose klausimus, susipažinta su Estijos ir Švedijos patirtimi šioje srityje (plačiau žr. 9-10 psl.  „Išorinis bendradarbiavimas“).

 

Etninės kultūros paveldo problemų sprendimas. Dar 2003 m. rengiant Etninės kultūros globos tarybos strateginį veiklos planą ir pagal jį teikiant Aplinkos ir išteklių analizę, buvo konstatuota, kad yra apleista nematerialaus paveldo globa – ji nepakankamai reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, etninės kultūros nematerialaus paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios saugyklos neturi tinkamo statuso ir negauna reikiamo finansavimo, jos neįtrauktos į paveldo apsaugos sistemą, nematerialių etninės kultūros vertybių apskaita ir sisteminimas beveik nekompiuterizuoti. Etninės kultūros paveldo komisija 2004 m. tęsė ankstesniais metais pradėtus darbus – teikė pasiūlymus dėl nematerialaus etninės kultūros paveldo archyvų įteisinimo, organizavo tarpinstitucinį bendradarbiavimą archyvinės medžiagos inventorinimo ir kompiuterizavimo srityje.

Etninės kultūros paveldo komisijoje svarstytas Dokumentų ir archyvų įstatymo projektas. Tarybos ekspertų siūlymai pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau Dokumentų ir archyvų įstatymas buvo priimtas į juos neatsižvelgus.

2004 m. balandžio 1 d. Tarybos surengtas tarpžinybinis pasitarimas dėl etninės kultūros duomenų bazių kūrimo koordinavimo. Pasitarime dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos muzikos akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Matematikos ir informatikos instituto atstovai. Buvo aptartos dvi Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamos programos, apimančios specializuotų ir internetinių etninės kultūros duomenų bazių kūrimą: Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva  (koordinuoja Lietuvos muzikos akademija, vadovė dr. G. Kirdienė); Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių sąvadas „RaSa” (koordinuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, vadovė dr. D. Vaitkevičienė). Lietuvių kalbos instituto atstovė D. Atkočaitytė supažindino su tarmių internetinės duomenų bazės programa. Matematikos ir informatikos instituto atstovas E.Ožeraitis, dalyvaujantis visų minėtų programų kūrime, apibūdino bendros internetinės duomenų bazės Aruodai sukūrimo galimybes. Nutarta visas paminėtas duomenų bazių programas derinti tarpusavyje, suvienodinti naudojamus terminus ir klasifikavimo parametrus. Derinant internetinėms duomenų bazėms pateikiamų etninės kultūros duomenų paieškos parametrus, iškilo problema dėl nevienodų įvairiose institucijose archyvinės medžiagos tvarkymo principų. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, Tarybos užsakymu Etninės kultūros paveldo komisijos pirmininkė D. Urbanavičienė parengė Nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisyklių projektą – tai sudėtinė dalis bendrųjų Etninės kultūros vertybių rinkimo bei kaupimo taisyklių, numatytų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Šiuo dokumentu siūloma nustatyti bendrą specializuotų etninės kultūros archyvų veiklos tvarką, suvienodinti nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisykles, sudarytas atsižvelgus į tarptautinę praktiką bei suderinus gausiausius šios rūšies fondus Lietuvoje sukaupusių institucijų nuomones.

Tarpinsitucinis bendradarbiavimas, derinant įvairių nematerialųjį etninės kultūros paveldą kaupiančių institucijų poreikius, pareikalavo žymiai daugiau laiko ir nuodugnesnių tyrimų nei tikėtasi, todėl dalį Etninės kultūros Paveldo komisijos suplanuotų darbų teko atidėti. Buvo numatyta parengti metodines priemones, skirtas etninės kultūros paveldo kaupimui (36 punktas iš 2004 m. Etninės kultūros globos tarybos veiklos plano), tačiau tokia pagrindine metodine priemone turėtų tapti  Nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisyklės, kurios dar turėtų būti plėtojamos. Su šių taisyklių užbaigimu yra susijęs suplanuotas rekomendacijų dėl LRT archyvuose sukauptų etninės kultūros vertybių išsaugojimo, panaudojimo ir įjungimo į bendrąją etninės kultūros archyvų sistemą (33 punktas) bei rekomendacijų dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikinio folkloro archyvo reorganizavimo (14 punktas) parengimas, taip pat folkloro archyvavimo plėtros programos sukūrimas (25 punktas). 2005 metams atidėtas etninės kultūros paveldą kaupiančių institucijų sąvado sudarymas ir jo sklaidos per internetą parengimas (10 punktas iš 2004 m. plano), taip pat tiriamųjų ekspedicijų surinktos medžiagos apskaitos tvarkos parengimas (11 ir 29 punktai), nes šie darbai yra betarpiškai susiję su tolimesne etninės kultūros paveldo duomenų bazių plėtra ir reikalauja didesnio pasirengimo.

 

Švietimo ir mokslo problemų sprendimas. Švietimo ir mokslo komisijos 2004 m. veiklos plane buvo numatyti tokie svarbiausi veiklos uždaviniai: a) tęsti ir apibendrinti 2003 m. pradėtus kaupti duomenis apie etninės kultūros profilio švietimo įstaigas Lietuvoje, jų veiklą bei problemas ir teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip pagerinti jų darbo efektyvumą, b) drauge su Mokslo Taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos  Mokslo ir studijų departamentu aptarti humanitarinės krypties mokslo darbuotojų darbų vertinimo problemas, drauge ieškoti efektyvaus ir teisingo problemų sprendimo, c) išanalizuoti etninės kultūros ugdymo būklę papildomo ugdymo sistemoje, d) išanalizuoti etninės kultūros specialistų rengimą aukštosiose mokyklose, specialistų kvalifikacijos kėlimo būklę ir parengti rekomendacijas, f) išanalizuoti bendrojo lavinimo mokyklų programas, aptarti etninės kultūros integravimo bendrojo lavinimo mokyklose į mokomuosius dalykus, pateikti išvadas ir pasiūlymus.

Etninės kultūros profilio įstaigų apklausa buvo vykdoma drauge su regioninių tarybų atstovais. Duomenis iš regionų apibendrino A. Švirmickas ir dr. I. Čepienė. Į anketą atsakė 365 mokyklų ir 131 darželių vadovai bei atstovai, ir nors rezultatų taikyti visai Lietuvai ir išvesti vidurkius nebuvo pakankamai, anketa atskleidė, kad iki šiol nėra etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigų apskaitos, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios švietimo institucijos per mažai dėmesio skiria Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nurodymams dėl etninės kultūros perteikimo ir puoselėjimo švietimo sistemoje, nepakankamai remiamos ir skatinamos naujai kurtis sustiprinto etninės kultūros ugdymo įstaigos ar jų padaliniai. Tyrimas atskleidė, kad etninės kultūros pakraipos švietimo įstaigos neturi vieningų nuostatų, apibūdinančių etninės kultūros ugdymo tikslus, turinį, svarbiausius ugdymo efektyvumo rodiklius. Buvo prieita išvados, kad sustiprinto etninės kultūros ugdymo švietimo įstaiga, atitinkanti aukštus reikalavimus, turėtų būti įteisinta ir jai suteikiamas etninės kultūros pakraipos (profilio) švietimo įstaigos statusas. Minėtieji pasiūlymai ir rekomendacijos nusiųstos Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri pažadėjo į jas atsižvelgti.

Susitikimuose su Mokslo Tarybos vadovais, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento vadovais buvo svarstomi aktualūs humanitarinio profilio mokslo darbuotojų darbų vertinimo aspektai. Etninės kultūros globos tarybos nariai K. Stoškus, R. Astrauskas, P. Kalnius, D. Urbanavičienė nuodugniai svarstė praktinius problemos aspektus, analizavo kitų šalių patirtį. Konstatuota, kad nuodugnus problemos aptarimas buvo svarbus ieškant visoms pusėms priimtino sprendimo. Buvo prieita vieningos išvados, kad publikacijos ISI sąraše negali būti vieninteliu mokslininko darbo vertinimo kriterijumi ir pasiūlyta keletas alternatyvių objektyvaus vertinimo būdų, kuriems buvo pritarta. Taip pat buvo numatytos būsimo bendradarbiavimo gairės. Susitikimuose taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl pakeistos mokslininkų vykimo į tarptautinius mokslo renginius tvarkos. Etninės kultūros globos tarybos nariai pasiūlė, kad būtų sugrąžinta iki 2002 m. liepos mėn. buvusi konkursinė tvarka, nes pastaraisiais metais Lietuva buvo bene vienintelė valstybė Europoje, kurioje mokslininkai buvo palikti likimo valiai ir jų kelionės į tarptautinius mokslo renginius nebuvo skatinamos.

Tarybos prašymu Dzūkijos regioninės tarybos ekspertas A. Švirmickas ištyrė popamokinės veiklos situaciją, kuri susidarė Alytaus dailiųjų amatų mokykloje ir kitose vidurinės ugdymo grandies mokyklose. Papildomo ugdymo veikla yra ypač svarbi perteikiant etninės kultūros pagrindus. Ekspertas atskleidė, kad dabartinė valandų skyrimo tvarka neskatina mokytojų aktyvumo ir pasiūlė, kaip būtų galima egzistuojančią valandų skyrimo tvarką pakeisti, kad ji skatintų mokytojų ir moksleivių geresnį etninės kultūros vertybių pažinimą. Šie pasiūlymai pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai.

Tarybos narė I. Čepienė nuodugniai tyrė etninės kultūros ugdytojų rengimo ir kompetencijos gavimo problemą ir pateikė vertingų rekomendacijų bei pasiūlymų. Išanalizavus Vilniaus pedagoginio universiteto pagrindinių (bakalauro) studijų 2001-2005 m. programas, pagal parengtas anketas ištirti ikimokyklinių įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų etninės kultūros ugdytojų kvalifikacijos kėlimo poreikiai. Nustatyta, kad etninės kultūros ugdymo efektyvumas labai priklauso ne tik nuo pedagogų kompetencijos, bet ir nuo švietimo institucijų požiūrio. Buvo konstatuota, kad kvalifikacijos kėlimo įstaigos neturi vieningų reikalavimų pedagogų atestavimui, renginių koordinavimui ir jų kokybei užtikrinti ir kad šį klausimą turėtų spręsti Švietimo ir mokslo ministerija.  

 

4)   Kita Tarybos veikla:

Siekdami prisidėti prie etninės kultūros populiarinimo visuomenėje Tarybos ir regioninių tarybų nariai dalyvavo daugelyje viešų diskusijų su visuomene, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, skelbė straipsnius spaudoje (Teisės mokslo ir praktikos žurnale „Justitia“,  užsienio lietuvių dienraštyje „Draugas“, savaitraštyje „Veidas“, „Gimtinė“, „XIX amžius“, „Liaudies kultūra“, „Etninė kultūra“, žurnaluose „Suvalkija“, „Dainava“, Šilutės ir Pagėgių krašto laikraščiuose „Pamarys“ ir „Šilokarčema“ ir kt.), dalyvavo radijo ir televizijos laidose. Tarybos ekspertai padėjo parengti savaitraščiui „Ūkininko patarėjas“ projektą, skirtą etninės kultūros plėtros problemoms regionuose nagrinėti. Šiam projektui Spaudos, radijo ir televizijos fondas skyrė dalinį finansavimą 2005 m.

Siekiant plačiau informuoti visuomenę apie Tarybos bei jos padalinių veiklą regionuose didesnis dėmesys skirtas Tarybos interneto svetainei. Etninės kultūros globos tarybos interneto svetainė buvo pertvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18d. nutarimu Nr. 480 “Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainės patvirtinimo“. Svetainės struktūra tapo patrauklesnė, o informacija joje išdėstyta sisteminiu būdu. Struktūrizuojant  svetainę sukurtos naujos rubrikos:

Svetainėje rubrikoje „Struktūra ir kontaktai“ pateikiama informacija apie Tarybos personalinę sudėtį, Tarybos pagrindinės veiklos gaires, aprašomos Tarybos sekretoriato atliekamos funkcijos, pateikiama Tarybos administracijos personalinė sudėtis ir kontaktai, pateikiama Tarybos struktūros schema. Regioninių tarybų pageidavimu į rubriką „Teisinė informacija“ buvo patalpintas svarbiausių su Etninės kultūros valstybine globa susijusių įstatymų bei kitų teisės aktų sąrašas, Tarybos priimti teisės aktai. Rubrikoje „Veikla“ teikiama informacija apie Tarybos veiklos aktualijas, surengtas konferencijas ir seminarus, talpinamos kasmetines Tarybos veiklos ataskaitos Lietuvos Respublikos Seimui, ekspertų rengiamos išvados ir pasiūlymai, Tarybos veiklos planai, rengiamų dokumentų projektai, nuorodos į etninės kultūros programas ir projektų finansavimo šaltinius. Tarybos interneto svetainėje reguliariai atnaujinama rubrika „Naujienos“, kurioje žymimi aktualiausi Tarybos veiklos akcentai.

 

Aukštaitijos regioninė taryba, bendradarbiaudama su regionine Aukštaitijos televizija, parengė etnokultūrinių laidų ciklo „Etnos“ projektą, kurį sutiko paremti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 23 d. parengta 16 televizijos laidų, propaguojančių aukštaičių etninę kultūrą. Pradėta bendradarbiauti su Aukštaitijos regiono laikraščiu „Panevėžio rytas“. Susitarta kas mėnesį parengti straipsnį aktualiais etninės kultūros klausimais. Apie Aukštaitijos etninį paveldą, problemas Pakruojo rajone „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo Aukštaitijos regioninės tarybos narys Jonas Vaiškūnas, apie šias problemas jis kalbėjo ir Lietuvos radijo I-joje programoje, laidoje „Ryto garsai“ (2004-05-26).

Dzūkijos regioninė taryba skatina regiono kultūros centrus aktyviau kaupti ir publikuoti medžiagą apie kuriančius žmones, jų veiklą bei etnokultūrinius renginius (žurnalas „Dainava“).

2004 m. kovo 16 d. Vilniuje Mažosios Lietuvos regioninė taryba kartu su Mokslo akademijos biblioteka surengė renginį, skirtą Mažosios Lietuvos krašto veikėjui M. Mažvydui atminti. Iškilmingos ceremonijos metu Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondas (steigėja V. Kondratienė) perdavė Mokslo akademijos bibliotekai (direktorius J. Marcinkevičius) saugoti paminklą M. Mažvydui (skulptorius R. Midvikis, arch. A. Kybrancas) iki atsiras galimybė paminklą pastatyti Ragainėje (Karaliaučiaus krašte). Pasirašyta paminklo deponavimo bibliotekoje sutartis.

Renginyje dalyvavo Seimo narys A. Matulevičius (1990 m. paaukojęs lėšų paminklui sukurti), akademikas Z. Zinkevičius, prof. A. Matulevičius, prof. A. Vyšniauskaitė, P. Vyšniauskas, kiti žymūs Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai, žurnalistai. M. Mažvydo giesmes atliko dainininkas Danielius Sadauskas.

 

4 priemonė. Konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas.

2004 m. Taryba valstybės ir savivaldos institucijoms, mokslo ir švietimo įstaigoms, privatiems asmenims padėjo spręsti etninės kultūros problemas, teikdama teisines konsultacijas etninės kultūros valstybinės globos, paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimo klausimais.

Aukštaitijos regione buvo teikiamos konsultacijos ir informacija Šeduvos, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Ukmergės, Panevėžio rajono ir miesto turizmo, kultūros, švietimo įstaigų darbuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, pavieniams asmenims, verslininkams dėl tradicinių amatų atgaivinimo, kulinarinio paveldo, tradicinių švenčių, tautinio kostiumo, etnoarchitektūros ir kt. klausimais.

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos nariai nuolat teikė konsultacijas tradicinės medinės architektūros, tradicinių amatų gaivinimo bei paramos etninės kultūros projektams  klausimais.

Žemaitijos regioninė taryba padėjo spręsti valstybės ir savivaldos institucijoms, mokslo ir švietimo įstaigoms, privatiems asmenims etninės kultūros problemas regione, teikdama konsultacijas etninės kultūros valstybinės globos, paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei LR Kultūros ministerijos fondų finansavimo klausimais. Šilalės rajono savivaldybėje buvo konsultuojama kuriant Regioninę etninės kultūros komisiją. Taip pat buvo konsultuojami Šilalės, Telšių, Mažeikių kultūros centro darbuotojai projektų rašymo, tautosakos rinkimo, šifravimo bei rinkinių sudarymo klausimais.

 

5 priemonė. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendrų programų rengimas.

 

2004 m Taryba, bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis institucijomis, pagrindinį dėmesį skyrė Etninės kultūros plėtros valstybinės programos ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos plano priemonėms įgyvendinti.

 

II uždavinys – teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

 

Priemonės:

 

·        atlikti ekspertizes;

·        vertinti valstybės institucijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra ir teikti pasiūlymus.

 

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

1 priemonė. Atliktos ekspertizės.    

Tarybos ekspertų atliktos ekspertizės padėjo apčiuopti aktualiausias etninės kultūros problemas ir suformuluoti etninės kultūros globos prioritetus, parinkti veiksmingus problemų sprendimo būdus. 2004 m. atliktos šios ekspertizės:

Teisės aktų ir kitų dokumentų analizė:

1)        Išvados ir pasiūlymai dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų projekto (IXP-2757, parengto Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto) (V. Kondratienė);

2)        Dėl teisės aktų, susijusių su mokslo ir studijų institucijose sukauptų etnokultūrinio paveldo archyvų išsaugojimu (dr. D. Urbanavičienė ir kt);

3)        Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo projekto analizė (dr. D. Urbanavičienė);

4)        Dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos ir Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo (dr. D. Urbanavičienė);

5)        Dėl valstybinės J. Basanavičiaus premijos statuso ir jos nuostatų projekto (M. Martinaitis);

6)        Dėl terminų etnografinė, etnologinė ir etnokultūrinė vertė vartojimo (dr. D. Urbanavičienė);

7)        Etninės kultūros teisinės apsaugos pagrindai Lietuvoje ir Europoje (V. Kondratienė);

8)        Nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisyklės (dr. D. Urbanavičienė).

9)        Bendra ekspertizė dėl Kazokiškių sąvartyno (V. Kondratienė, doc. dr. V. Šimėnas, R. Vasiliauskienė).

 

Švietimo ir mokslo klausimais:

1)         Išvada dėl Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos Etninės kultūros programos didaktinės priemonės – pratybų sąsiuvinių I-II kl. bei renginių scenarijų (R. Piekurienė);

2)         Išvada dėl Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos Etninės kultūros programos didaktinės priemonės – pratybų sąsiuvinių I-II kl. bei renginių scenarijų (doc. dr. R. Astrauskas);

3)         Etninės kultūros ugdytojų rengimo ir kompetencijos įgijimo ekspertizė (doc. dr. I. Čepienė);

4)         Etninės pakraipos švietimo įstaigų ugdomosios veiklos ekspertizė  (doc. dr. I. Čepienė).

 

Regionų politikos ir plėtros klausimais:

            Estijos ir Švedijos regioninės politikos bruožai. Minėtų valstybių patirties panaudojimas, vykdant regioninę politiką Lietuvoje (dr. V. Čaplikas).

 

Etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimais:

1)     Senųjų kaimų etnografinių gyvenviečių atrankos metodika (prof. habil. dr. J. Bučas);

2)     Etnografinių kaimų atrankos kriterijai (dr. M. Purvinas);

3)     Etnografinių kaimų išskyrimo problemos ir kriterijai (dr. Ž. Šaknys);

4)     Dėl tradicinių Lietuvos amatų ir verslų apibūdinimo ir sąrašo (V. Mikailionis);

5)     Etnografinių kaimų atrankos kriterijai (prof. habil. dr. M. Treinys);

6)     Etnografinių kaimų atrankos kriterijai (prof. habil. dr. J. Bučas);

7)      Aukštaičių sodybos apželdinimo savitumas (G. Žumbakienė);

8)     Aukštaitijos sodybų architektūra: rekomendacijos statybai (dr. R. Bertašiūtė, R. Aranauskas);

9)     Pastabos ir pasiūlymai dėl tradicinių verslų ir amatų (dr. P. Kalnius);

10)  Pastabos ir pasiūlymai dėl tradicinių verslų ir amatų (doc. dr. K. Stoškus);

11)  Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijai (prof. habil. dr. J. Bučas).

 

2 priemonė. Vertinti valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra.

 

2004 m. Taryba vertino tokius valstybės institucijų pateiktus dokumentus:

1. Dėl valstybinės kraštovaizdžio politikos ir jos įgyvendinimo nuostatų projekto (Aplinkos ministerija) – vertino prof. habil. dr. A. Vyšniauskaitė, habil. dr. K. Ėringis;

2. Dėl UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo dokumentų projektų (Kultūros ministerija) – vertino dr. D. Urbanavičienė;

3.   Dėl etninės kultūros programos ekspertinio vertinimo (Kauno „Šilo“pradinė mokykla) – vertino doc. dr. R. Astrauskas, R. Piekurienė;

4.  Dėl tautinių (etninių) santykių politikos plėtros iki 2015 metų strategijos projekto (Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV) – vertino V. Kondratienė;

5.  Dėl Politikų etikos kodekso projekto (Lietuvos Respublikos Seimas) – vertino doc. dr. K. Stoškus.

          

III uždavinys – užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

·          Kartu su Kultūros ministerija Taryba koordinavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.793 patvirtintos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą (Programa padės išsaugoti etninės kultūros paveldą ir puoselėti gyvąją tradiciją, išsaugoti tautos etninį ir regionų identitetą, puoselėti tautinę savimonę).

·         Taryba dalyvavo  Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių įgyvendinime.

Tuo tikslu Taryba parengė Nematerialiųjų etninės kultūros vertybių archyvavimo taisyklių projektą. Šis projektas Etninės kultūros vertybių rinkimo bei kaupimo taisyklių, numatytų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, dokumento dalis.

Įgyvendinant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ieškota galimybių, kad etninė kultūra būtų labiau integruota į švietimo sistemą. Mokyklose etninė kultūra retai įtraukiama į mokymo planus. Moksleivio krepšelyje skirtos papildomam ugdymui valandos negali tenkinti moksleivio poreikių. Pvz., tiriant Alytaus miesto švietimo biudžetą matyti, kad lėšų taupoma būtent papildomam ugdymui skirtų valandų sąskaita. Šiam tikslui neefektyviai naudojamos lėšos ir esant netobulai papildomam ugdymui skirtų valandų tvarkai, taip pat galimi piktnaudžiavimo atvejai. Papildomo ugdymo paslaugų spektras sąlyginai siauras. Etnokultūrai skiriamas dėmesys pernelyg mažas. Papildomo ugdymo valandų skaičiavimo metodika reikalauja reformos. Skiriant moksleivio krepšelyje valandas papildomam ugdymui, reikia numatyti konkretų valandų kiekį kiekvienam moksleiviui. Tikėtina, kad konkrečios valandos moksleiviui, paskatintų darbo būreliuose kokybę, padidėtų jų įvairovė, tame tarpe ir etnokultūrai skiriamų valandų skaičius. Pagal surinktą informaciją etnokultūrai daugiau dėmesio skiriama kaimo mokyklose. Bet čia etninė kultūra perteikiama muzikos ir choreografijos pamokų metu. Bet to, sudarymas moksleiviui savarankiškai pasirinkti galimybių, kaip ir kam panaudoti papildomo ugdymo valandas, skatintų savarankiškumą, pasirinkimo ir atsakomybės bei pareigos jausmą. Taip pat ugdytų moksleivio gebėjimą mokytis. Papildomo ugdymo valandos mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms palengvintų apmokėjimą už papildomo ugdymo teikiamas paslaugas visoje savivaldybės sistemoje. Galėtų atsirasti tokių paslaugų, kurių reikia per visą savivaldybę tik keletui dešimčių moksleivių, gyvenančių toje pačioje savivaldybėje ir besimokančių skirtingose mokymo įstaigose.

Su Alytaus m. savivaldybės Švietimo skyriumi sutarta aktyvinti mokyklinių muziejų kūrimąsi. Prieita bendros nuomonės – mokykliniai muziejai reikalingi. Pageidautina miesto mokyklose muziejus orientuoti skirtingomis kryptimis bei vykdyti tarp mokyklų edukacinius projektus, keičiantis ekspozicijomis bei sukaupta medžiaga. Tačiau muziejų statuso neapibrėžtumas ir juose sukauptų vertybių tvarkymas verti atskiros analizės. Muziejų įvairovė mokymo sistemoje (savivaldybėje) sudarytų sąlygas muziejams turėti turtingesnius fondus, o pamokos kitų mokyklų moksleiviams taptų įdomesnės. Šiuo metu mokykloms sudėtinga išlaikyti muziejus, nes mokos fondą galima skirti tik iš bendros ugdymo programos. Eksponatų rinkimas – moksleivių geranoriškumo reikalas. Bet vykdant muziejų veiklą kryptingai eksponatų rinkimas ir saugojimas ugdytų moksleivių pagarbos jausmą ne tik etnokultūriniam krašto palikimui, bet apskritai žmogaus kūrybinei veiklai.

· Finansavo 2004 m. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo priemones, už kurių įgyvendinimą atsakinga Etninės kultūros globos taryba (priemonės, susijusios su ekspertinių išvadų teikimu).

· Etninės kultūros globos tarybos padaliniai – regionines etninės kultūros globos tarybos, siekdamos užtikrinti efektyvų Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių įgyvendinimą kartu su regionuose veikiančiomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis rengė Etninės kultūros plėtros programas regionuose. Programose numatytos priemonės pritaikytos etnografinių regionų poreikiams, vietos tradicijų gaivinimui ir plėtrai.

 

IV uždavinys – užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą.

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

·                     Kartu su Žemės ūkio ministerija Taryba koordinavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171 patvirtintos Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą (Programa padeda išsaugoti etnografinius kaimus, tradicinius verslus ir amatus, pritaikyti kaime išlikusius etnokultūros objektus kaimo verslumui didinti, kuriant juose gyvenimui palankias sąlygas ir sprendžiant gyventojų užimtumo klausimus);

·       Taryba dalyvavo Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos priemonių įgyvendinime;

 Taryba, siekdama sugrupuoti tradicinius amatus ir verslus pagal veiklos rūšis, sudarė „Tradicinių amatų ir verslų sąrašą“ (Žin., 2004, 97-3622). Sąraše pateikiami tradiciniai amatai ir verslai, kurie reikalauja ir yra verti visokeriopos valstybės paramos. Remdama gyventojus, kurie užsiima tradiciniais amatais ir verslais, pritaiko juos šiuolaikinės rinkos reikmėms bei sudaro sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti, valstybė skatins alternatyvią (ne žemės ūkio) veiklą kaimuose ir miesteliuose. Tuo būdu bus sudarytos realios prielaidos išsaugoti unikalią senovinę žmonių patirtį, suteikti tai patirčiai naują reikšmingumą (aktualų ne tik savo krašto, bet ir kitų šalių vartotojams), ugdyti kaimų ir miestelių gamybinius pajėgumus, plėtoti paslaugų sektorių ir didinti gyventojų užimtumą.

Įgyvendindama Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos 1.1 priemonę Taryba parengė ir 2004 m. spalio 20 d. patvirtino Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijus (Žin., 2005, 8-271). Dokumento tikslas – nustatyti etninės kultūros vertybių Lietuvos kaime sisteminės atrankos kriterijus, suteikiant prioritetą perspektyvinių etnografinių gyvenviečių ir sodybų atrankai. Dokumente pateikta etnokultūrinių vertybių atrinkimo saugoti metodiniai pagrindai (principai), apžvalginių bei nuodugnių tyrimų vietose uždaviniai.

Taryba pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti Darbo grupę Saugotinų etnografinių kaimų ir sodybų nustatymo, vertinimo ir atrankos kriterijų taikymo tvarkai parengti. 

·       Finansavo 2004 m. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos  numatytas priemones, už kurių įgyvendinimą atsakinga Etninės kultūros globos taryba (priemones, susijusias su ekspertinių išvadų teikimu). Buvo parengtos atskiros ekspertų išvados ir pasiūlymai Dėl etnografinių kaimų atrankos kriterijų.

 

V uždavinys – puoselėti regioninį savitumą.

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

·    Per Etninės kultūros globos tarybos struktūrinius padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas siekta skatinti regioninio savitumo išsaugojimą, plėtoti krašto etnokultūrines tradicijas ir papročius, gaivinti tradicinius verslus ir amatus, saugoti tradicinį kraštovaizdį.

·    Remiantis Europos Sąjungos Sutarties nuostatomis bei Europos valstybių patirtimi ir siekiant išsaugoti etnografinių regionų savitumą, buvo siūloma Vidaus reikalų ministerijai, atsakingai už regioninę politiką, peržiūrėti Lietuvos teritorinį  administracinį suskirstymą (vienas iš pagrindinių regiono išskyrimo kriterijumi turėtų būti toje teritorijoje susiklosčiusios etnokultūrinės tradicijos). Tęstas Vidaus reikalų ministerijos ir Etninės kultūros globos tarybos  bendradarbiavimas regioninės politikos ir plėtros klausimais.

·  Pateikti siūlymai Lietuvos Respublikos Seimui dėl labiausiai priimtinos šalies teritorinės administracinės sandaros, tobulinimo. Siekiant supažindinti Seimo narius ir visuomenę su Lietuvos teritorinės sandaros tobulinimo galimybėmis, 2004 m. balandžio 14 d. Etninės kultūros globos tarybos ir Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva Seime surengta konferencija „Lietuvos Respublikos teritorinės sandaros tobulinimo problema“.

Uždavinio priemonių įgyvendinimas išdėstytas atskiruose ataskaitos skyriuose.

 

VI uždavinys – vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą.

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

Vykdant etninės kultūros finansavimo monitoringą, pastebėta, kad etninei kultūrai valstybės ir savivaldos institucijos regionuose skiria skirtingą dėmesį. Taryba kreipėsi į visų Lietuvos apskričių viršininkus ir savivaldybių vadovus su prašymu pateikti informaciją apie etninės kultūros projektų finansavimą 2004 m. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Atlikta Lietuvos etninės kultūros projektų finansavimo analizė padėjo nustatyti finansavimo netolygumus. Tose savivaldybėse, kur pradėta vykdyti Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, etninei kultūrai skiriama ženklesnė finansinė parama. Deja, ne visose savivaldybėse  Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonės pradėtos įgyvendinti.

 

VII uždavinys – įgyvendinti Tarybos ir jos padalinių – regioninių Tarybų 2004 m. veiklos plane numatytas priemones.

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonių vykdymas:

2004 m. buvo įgyvendintos visos pagrindinės Tarybos ir Regioninių tarybų patvirtintos plano priemonės. Dalis priemonių pradėtos vykdyti, jų įgyvendinimas bus tęsiamas 2005 m.

Tarybos ir regioninių Tarybos padalinių veiklos plane numatytos priemonės padėjo užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą ir etninės kultūros gyvųjų reiškinių palaikymą ir jų puoselėjimą (konferencijų, seminarų organizavimas, tarpinstitucinių etninės kultūros programų įgyvendinimo koordinavimas ir kt.).

         Detali informacija apie priemonių įgyvendinimą pateikiama atskiruose ataskaitos skyriuose.

TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI

 

Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“. Šiai programai vykdyti 2004 m. pradžioje Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 475,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui patvirtinta 226,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms - 70,0 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 164,0 tūkst. Lt. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitus minimaliai mėnesinei algai, iš valstybės biudžeto Tarybai darbo užmokesčio fondui papildomai skirta 11,9 tūkst. Lt, iš jų darbo užmokesčiui 9,1 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms 2,8 tūkst. Lt. Atitinkamai padidėjo bendrasis darbo užmokesčio fondas – 235,1 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokos – 72,8 tūkst. Lt. Tarybai skirtų asignavimų bendra suma - 486,9 tūkst. Lt. Nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta.

            2004 m. institucijos poreikiams išleista 468,7 tūkst. Lt (tai 96 % gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 224,2 tūkst. Lt, socialinio draudimo išlaidoms 71,0 tūkst. Lt. Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 167,8 tūkst. Lt. Iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklos apmokėjimui išleista - 32,9 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms - 8,7 tūkst. Lt, patalpų nuomai - 52,8 tūkst. Lt, šildymo ir elektros energijos paslaugoms - 1,0 tūkst. Lt, išlaidos komandiruočių (transporto, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos) paslaugoms - 16,3 tūkst. Lt, raštinės prekėms ir inventoriui įsigyti - 7,2 tūkst. Lt, spaudiniams - 1,9 tūkst. Lt, kvalifikacijos kėlimui 6,1 tūkst. Lt, Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra 2003“ išleidimui - 8,6 tūkst. Lt, informacinio leidinio „Lietuvos Respublikos regioninė politika ir teritorinės sandaros tobulinimas“ išleidimas- 6,1 tūkst. Lt (iš jų 3,3 tūkst. Lt 800 vnt. leidybai skyrė VRM - ir 1,0 tūkst. Lt apmokėta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai už leidinio šifravimą, redagavimą ir maketo rengimo spaudai).

2004 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis sudarė 18,2 tūkst. Lt. Lėšos pervestos į valstybės biudžetą.

            2004 m. įgyvendinant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2004 m. finansinė ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

 

          

 

 

 

 

 

                 Etninės kultūros globos tarybos

                                                                                                                        2004 metų veiklos ataskaitos

                                                                                                                        1 priedas

 

Etninės kultūros globos taryba, jos padaliniai ir administracija

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA  (IKI 2004 m. spalio 20 d.)

 

Krescencijus Stoškus (Tarybos pirmininkas)	Lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narys; doc.dr.
Virginija Kondratienė (pirmininko pavaduotoja, kuruojanti teisės klausimus)	Mažosios Lietuvos regiono atstovė, Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo prezidentė
Jonas Rudzinskas (pirmininko pavaduotojas, kuruojantis etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimus)	Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas
Dalia Urbanavičienė (pirmininko pavaduotoja, kuruojanti etninės kultūros paveldo klausimus)	Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus vedėja; dr.
Rimantas Astrauskas	Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologijos sekcijos narys; doc. dr.
Romas Balčius	Dzūkijos regiono atstovas, Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento teritorijų planavimo skyriaus vedėjas
Irena Čepienė	Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertė; doc. dr.
Petras Kalnius	Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas; dr.
Marcelijus Martinaitis	Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys
Danguolė Micutienė	Suvalkijos (Sūduvos) regiono atstovė, Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistė
Jūratė Palionytė	Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja
Egidijus Skarbalius	Žemaitijos regiono atstovas, Žemaičių kultūros draugijos narys
Genė Staliūnienė	Žemės ūkio rūmų vicepirmininkė
Dalia Teišerskytė	LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė
Liudvika Trasykytė	Aukštaitijos regiono atstovė, Panevėžio m. tarybos narė
Jonas TrinkūnaS	Lietuvos ramuvų sąjungos pirmininkas
Rasa Vasiliauskienė	Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė
Ramunė Vėliuvienė	Radijo ir televizijos komisijos narė
Angelė Vyšniauskaitė	Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė; prof., habil. dr.

 

                 Etninės kultūros globos tarybos

                                                                                                                        2004 metų veiklos ataskaitos

                                                                                                                        2 priedas

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA  (nuo 2004 m. spalio 20 d.)

 

Krescencijus Stoškus (Tarybos pirmininkas)	Lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narys; doc.dr.
Virginija Kondratienė (pirmininko pavaduotoja, kuruojanti teisės klausimus)	Mažosios Lietuvos regiono atstovė, Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo prezidentė
Jonas Rudzinskas (pirmininko pavaduotojas, kuruojantis etninės kultūros gyvosios tradicijos klausimus)	Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas
Dalia Urbanavičienė (pirmininko pavaduotoja, kuruojanti etninės kultūros paveldo klausimus)	Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus vedėja; dr.
Albertas AMŠIEJUS	Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirminkas
Romas Balčius	Dzūkijos regiono atstovas, Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento teritorijų planavimo skyriaus vedėjas
Rasa BERTAŠIŪTĖ	Lietuvos liaudies buities muziejaus Architektūros skyriaus vedėja
Rūta KAČKUTĖ	Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja
Petras Kalnius	Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas; dr.
Stasys KASPARAVIČIUS	Žemaitijos regiono atstovas, Žemaičių draugijos pirmininkas
Libertas KLIMKA	Lietuvos kraštotyros draugijos narys, prof. dr.
Birutė KULNYTĖ	Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė
Marcelijus Martinaitis	Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys
Danguolė Micutienė	Suvalkijos (Sūduvos) regiono atstovė, Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyr. specialistė
Vacys MILIUS	Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininkas leidybai
Jūratė Palionytė	Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja
Irena SELIUKAITĖ	Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyr. specialistė
Bronė STUNDŽIENĖ	Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja
Vida ŠATKAUSKIENĖ	Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, Etninės kultūros skyriaus vedėja
Liudvika Trasykytė	Aukštaitijos regiono atstovė, Panevėžio m. tarybos narė
Jonas VAIŠKŪNAS	Lietuvos ramuvų sąjungos narys
Rasa Vasiliauskienė	Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė
Ramunė Vėliuvienė	Radijo ir televizijos komisijos narė
Evaldas VYČINAS	Lietuvos kompozitorių sąjungos narys
Rolandas ZUOZA	Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento direktorius

 

                 Etninės kultūros globos tarybos

                                                                                                                                                                                   2004 metų veiklos ataskaitos

                                                                                                                                                                                   3 priedas

 

 

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS SEKRETORIATAS

 

Virginija KONDRATIENĖ	Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato vadovė
Jolanta Bulotienė	Vyriausioji specialistė (vyriausioji buhalterė)
Jolita Akevičiūtė	Vyresnioji specialistė
Danilas kondraškinas	Vyresnysis specialistas
Alina JANAUSKIENĖ	Specialistė
Vitalija VASILIAUSKAITĖ	Specialistė Aukštaitijos regionui
Arvydas ŠVIRMICKAS	Specialistas Dzūkijos regionui
Regina JOKUBAITYTĖ	Specialistė Mažosios Lietuvos regionui
Valentinas JAZERSKAS	Specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui
Milda RIČKUTĖ	Specialistė Žemaitijos regionui

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS ATASKAITA

 

 

2004 01 01 – 2004 12 31

 

 

 

TARYBOS PIRMININKAS

 

 

KRESCENCIJUS STOŠKUS

 

 

 

 

 

TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJA

TARYBOS SEKRETORIATO VADOVĖ

 

 

VIRGINIJA KONDRATIENĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2004 metų Etninės kultūros globos tarybos veiklos ataskaitą

parengė Tarybos sekretoriatas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VILNIUS, 2004