2004-ieji Lietuvai buvo nuolatinio ekonomikos augimo metai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2004 m. padidėjo 6,6 proc. – tai beveik vienodai skatino visų ekonomikos sektorių augimas. Ekonomikos perspektyvos ir artimiausiais metais išlieka teigiamos, nors kai kurie rinkos ekspertai prognozuoja BVP augimo sulėtėjimą. Itin skatinti ekonomiką turėtų stipri vidaus vartojimo paklausa ir gausėjančios tiesioginės užsienio investicijos.

Reikėtų paminėti, kad 2004-aisiais buvo užfiksuota palyginti nedidelė 1,2 proc. infliacija (žr. 1 pav.). Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūra, transportas, maisto produktai.

Šaltinis: Statistikos departamentas.

1 pav. Realaus bendrojo vidaus produkto ir infliacijos kitimas 2000–2004 m.

Spartus ekonomikos augimas turėjo įtakos ir vertybinių popierių rinkai – 2004-aisiais prekyba labai suintensyvėjo. Reikėtų pabrėžti, kad Vilniaus vertybinių popierių biržos (toliau – Biržos) kapitalizacijos ir BVP santykis, rodantis vertybinių popierių rinkos apimtis šalies ekonomikoje, dėl kylančių akcijų kainų smarkiai išaugo – 2004 m. kapitalizacijos ir BVP santykis siekė 40 proc. Į Lietuvos vertybinių popierių rinką atėjo naujų investuotojų – tiek institucinių, tiek fizinių asmenų, kurie skatino rinkos augimą, jos likvidumą. Nemažiau svarbus Lietuvos vertybinių popierių rinkai yra bendrovių skolos vertybinių popierių rinkos augimas, kuris savo ruožtu didins Lietuvoje siūlomų finansinių priemonių įvairovę.

Svarbiausi Lietuvos vertybinių popierių rinką apibūdinantys duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Bendrieji Lietuvos makroekonomikos ir vertybinių popierių rinkos duomenys

Rodiklis	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.
BVP, mlrd. Lt	45,5	48,4	51,6	56,2	61,8
Vid. metinė infliacija, %	1,0	1,3	0,3	-1,2	1,2
Biržos kapitalizacija, mlrd. Lt	13,7	12,5	12,8	17,9	24,6
Kapitalizacijos ir BVP santykis, %	30,2	25,8	24,9	31,9	39,8
Biržos apyvarta, mln. Lt	1 759	1 841	2 025	1 980	3 486
Biržos apyvartos ir kapitalizacijos santykis, %	12,8	14,7	15,8	11,05	14,17
VILSE, metų pabaigoje, punktais	92,70	75,56	84,78	174,48	293,44
Bendrovių, įtrauktų į Biržos Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašą, skaičius	54	46	45	45	43
Finansų maklerio įmonių ir KB FMD skaičius	33	28	30	27	25
Finansų maklerių skaičius	203	179	171	173	188
Emitentų skaičius	1 142	1 032	851	719	626
Papildomais įnašais įregistruotų akcijų emisinė vertė, mln. Lt	341,6	483,7	1 853,1	282,3	609,5
Iš papildomų įnašų išplatintų akcijų emisinė vertė, mln. Lt[1]	219,6	461,4	619,59	253,9	497,8
Kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų, mln. Lt	243,8	224,8	216,2	150,1	24,5

Šaltinis: Statistikos departamentas, Vilniaus vertybinių popierių birža, Vertybinių popierių komisija.

Lietuvos akcijų rinkos bendrasis kainų lygis (matuojamas VILSE) jau kelerius metus iš eilės vis kilo – 2004-aisiais VILSE šoktelėjo 68 proc. Panašios tendencijos yra ir kitose Rytų ir Centrinės Europos šalyse: Slovakijos akcijų rinkos kainų šuolis siekė 84 proc., Vengrijos – 57 proc. (žr. 2 pav.).

Šaltinis: Standard & Poor’s „Emerging Stock Markets Review”.

2 pav. Kai kurių šalių vertybinių popierių rinkų kainų indeksų pokytis 2003–2004 m. (proc.)

Vertybinių popierių rinkos plėtros tendencijoms 2004 m. įtakos turėjo ir valstybės sprendimas kompensacijas už grąžintiną nekilnojamąjį turtą skirti listinguojamų bendrovių akcijomis, taip pat Lietuvos pensijų fondų ir kolektyvinių investavimo subjektų kūrimasis. Vertėtų paminėti, kad, atsižvelgiant į ekonomikos augimą, taip pat į realias Lietuvos galimybes prisijungti prie Europos pinigų sąjungos ir įsivesti eurą jau 2007 m., kredito agentūra „Fitch Ratings“ patvirtino Lietuvai suteiktus ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta A– ir ilgalaikio skolinimosi vidaus valiuta A reitingus bei paliko teigiamą šio reitingo perspektyvą, tuo tarpu „Standard&Poor's“ pagerino Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą ir patvirtino Lietuvai anksčiau suteiktus ilgalaikio skolinimosi užsienio ir nacionaline valiuta A– ir trumpalaikio skolinimosi – A–2 reitingus. Tarptautinių kredito agentūrų suteiktų reitingų pagerinimas 2005-aisiais suteiks galimybę tiek Lietuvos Vyriausybei, tiek Lietuvos bendrovėms skolintis pigiau.

2. Pirminės vertybinių popierių rinkos plėtros tendencijos

Viena iš Vertybinių popierių komisijos veiklos sričių – pirminės apyvartos metu emitentų išleidžiamų vertybinių popierių emisijų registravimas. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pirminė vertybinių popierių apyvarta apibrėžiama kaip emitento arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių bei jų perleidimas jų išleidimo metu. Siekdamas gauti leidimą platinti vertybinius popierius, emitentas privalo parengti potencialiems investuotojams skirtą dokumentą – emisijos prospektą, kuriame pagal nustatytas taisykles atskleidžiama informacija apie išleidžiamus vertybinius popierius, bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą, jos esamus akcininkus ir vadovus, išskiriami rizikos veiksniai, su kuriais investuotojas gali susidurti, įsigydamas šios bendrovės vertybinių popierių ir t. t.

Per 2004 m. buvo išleistos 35 akcijų emisijos, didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais (2003-aisiais – 32, 2002-aisiais – 43), tarp jų įstatinį kapitalą papildomais įnašais didino 4 bankai bei 1 draudimo bendrovė. Vertybinių popierių komisijoje buvo įregistruota 19 emisijų, apie kitas, pritaikius vertybinių popierių registravimo taisyklių išimtis, emitentai Komisiją tik informavo, pateikdami nustatytos formos vertybinių popierių išplatinimo ataskaitas. Pagal kasmetinius statistinius duomenis, papildomais akcininkų įnašais apmokamų emisijų skaičius nuolat mažėja. Tai galėjo sąlygoti ne tik kasmet mažėjantis atskaitingų emitentų – akcinių bendrovių – skaičius, bet ir kontroliuojančių asmenų noras išlaikyti esamą kontrolę, įmonės neperspektyvumas ir pan. 2004 m. papildomais įnašais išleistų akcijų emisijų bendra nominali vertė – 547,3 mln. litų (vidutinis vienos emisijos dydis apie 15,6 mln. Lt), tuo tarpu 2003 m. įregistruotų akcijų emisijų bendra nominali vertė – 219,8 mln. litų (vidutinis vienos emisijos dydis apie 7 mln. Lt). Kaip ir kiekvienais metais, dalis emisijų platinama už kainą, didesnę negu nominali vertė. Didesne už nominalią vertę emisijos kaina 2004 m. akcijas platino 3 akcinės bendrovės: AB „Geonafta“, AB Šiaulių bankas bei AB „Baltic Shopping Centers“, pastarosios viena 1 000 litų nominalios vertės akcija buvo parduodama net 126 838 litų emisijos kaina. Bendras emisijos kainos perviršis ataskaitiniais metais sudarė 11,4 proc. (2003-siais šis dydis buvo 28,4 proc.).

2 lentelė. Papildomais įnašais įregistruota akcijų emisijų

Rodikliai	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Įregistruotų emisijų skaičius, vnt.	43	32	35
Įregistruotų akcijų bendra nominali vertė, mln. Lt	1660,2	219,8	547,3
Įregistruotų akcijų bendra emisijos kaina, mln. Lt	1853,1	282,3	609,5
Emisijos kainos perviršis, proc.	11,6	28,4	11,4

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Pagal vertybinių popierių emisijų platinimo tvarką iš 35 papildomais įnašais platintų akcijų emisijų 10 buvo skirta neviešajai apyvartai, iš jų net 8 emisijos skirtos konkretiems, iš anksto numatytiems investuotojams. Likusios 25 bendrovės akcijas išleido į viešąją vertybinių popierių apyvartą. 13 iš šių emisijų galėjo pasirašyti tik bendrovių akcininkai, 6 skirtos konkretiems investuotojams, 5 reorganizuojamų bendrovių akcininkams ir tik vienos bendrovės (AB Šiaulių bankas) akcijos buvo platinamos viešai – jų galėjo įsigyti ne tik šios bendrovės akcininkai, bet ir nauji investuotojai.

3 lentelė Emisijų pasiskirstymas pagal platinimo tvarką, vnt.

Platinimo tvarka	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Iš anksto numatytiems investuotojams	26	14	14
Akcininkams pirmumo teise	7	10	14
Akcininkams pirmumo teise ir kitiems asmenims	6	5	1
Tik akcininkams be pirmumo teisės	1	-	-
Akcininkams be pirmumo teisės ir kitiems asmenims	1	1	-
Reorganizuojamų bendrovių akcininkams	2	2	6
Iš viso	43	32	35

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2004 m. išleistos emisijos platintos gana sėkmingai. Tik viena, AB banko Snoras, akcijų emisija liko neišplatinta, 7 bendrovės numatytą išleisti akcijų kiekį išplatino nepilnai, tačiau buvo išplatinta daugiau negu pusė numatytų išplatinti vertybinių popierių. AB „Stumbras“ 28,14 mln. litų vertės akcijų emisija buvo pasirašyta, tačiau jos apmokėjimo terminas dar nepasibaigęs. Kaip jau minėta, ne visos akcijų emisijos buvo pilnai išplatintos, todėl, įvertinus realiai pritrauktas lėšas, 2004-aisiais akcinės bendrovės pritraukė 497,8 mln. litų (2003-aisiais – 253,9 mln. Lt), iš jų akcijų už 330,3 mln. litų įsigijo nerezidentai. Šį dydį nulėmė kelios didelės tikslinės emisijos, skirtos esamiems bendrovių akcininkams – užsienio investuotojams. Pagrindinės iš jų – tai AB „Lietuvos dujos“ akcijų emisija, kurios didžiąją dalį įsigijo šios bendrovės akcininkai Vokietijos dujų koncernas „E.ON Ruhrgas“ ir Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ ir kurios metu pritraukta 123,7 mln. litų. 112,3 mln. litų AB „Lifosa“ akcijų emisiją įsigijo jos kreditorius Mergelių salų bendrovė „Boundary Layer Limited“.

Kaip jau minėta, per ataskaitinį laikotarpį akcinės bendrovės išplatino akcijų už 497,8 mln. litų. Tame tarpe 23-jų bendrovių išleistos akcijos buvo apmokėtos pinigais, t.y. bendrovės pritraukė 423,5 mln. litų, 10 bendrovių akcijos buvo apmokėtus turtu, kurio vertė 21,7 mln. litų., 2 bendrovės akcijas apmokėjo kapitalizuodamos įsiskolinimus už 52,6 mln. litų.

2004 m. 9 bendrovės didino įstatinį kapitalą iš savo lėšų (24,5 mln. Lt), t. y. lygiai tiek pat kiek ir 2003 m., tačiau 2003 m. padidinto kapitalo vertė buvo žymiai didesnė (150 mln. Lt). Ankstesniais metais pagrindinis lėšų šaltinis buvo akcijų priedai ir perkainojimo rezervas, tuo tarpu 2004 m. dauguma bendrovių kapitalo didinimui naudojo sukauptų pelno rezervų lėšas.

4 lentelė. Įstatinio kapitalo didinimo iš bendrovės lėšų šaltiniai (mln. Lt)

Rodikliai	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Emisijų skaičius, vnt.	10	9	9
Įstatinio kapitalo didinimo šaltiniai:
Akcijų priedai	–	84,8	–
Perkainojimo rezervas	7,3	41,9	2,9
Kiti rezervai	208,9	23,4	21,6
Iš viso:	216,2	150,0	24,5

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

Kaip ir ankstesniais metais, per ataskaitinius metus 11 kartų buvo perregistruoti emitentų vertybiniai popieriai, iš jų 3 kartus vienos klasės akcijos konvertuotos į kitos klasės akcijas, 2 atvejais pakeistas akcijų apyvartos pobūdis, 3 kartus pakeista akcijų nominali vertė, 3 kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių akcijos perregistruotos į akcinių bendrovių akcijas.

Ataskaitiniais metais kur kas mažiau bendrovių panaikino dalies akcijų įregistravimą ar pakeitė akcijų nominalią vertę dėl to, kad bendrovės akcininkai nusprendė sumažinti įstatinį kapitalą. 2004 m. buvo sumažintas 21 bendrovės įstatinis kapitalas (2003-aisiais – 37-ių.). Kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai kapitalas buvo mažinamas dėl susidariusių nuostolių. Tikslu išmokėti akcininkams laisvas lėšas, daugiausiai įstatinį kapitalą mažino AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (401,5 mln. Lt).

5 lentelė. Įstatinio kapitalo mažinimas (mln. Lt) ir jo priežastys

Mažinimo priežastis	2002 m.		2003 m.		2004 m.
Mažinimo priežastis	sumažinto kapitalo suma	bendrovių skaičius	sumažinto kapitalo suma	bendrovių skaičius	sumažinto kapitalo suma	bendrovių skaičius
Nuostoliai	245,0	43	211,9	20	21,8	8
Reorganizavimas	–	–	–	–	–	–
Turto perdavimas	5,3	8	13,3	9	4,0	4
Laisvų lėšų išmokėjimas	350,2	3	49,4	4	401,5	1
Teismo sprendimas	8,5	2	–	–	–	–
Klaidos ištaisymas	–	–	0,4	1	–	–
VPK sankcija	–	–	–	–	–	–
Kitos priežastys	4,0	1	22,6	3	61,4	8
Iš viso	611,0	57	297,5	37	488,7	21

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2004-siais suaktyvėjo skolos vertybinių popierių rinka. Šiais metais buvo išplatintos 9 obligacijų emisijos, kurių metu išleidžiamų obligacijų bendra nominali vertė siekė 466,9 mln. litų. (2003 m. buvo išleistos 6 emisijos – 714,4 mln. Lt), 6 emisijos buvo įregistruotos vertybinių popierių komisijoje, o trims pritaikytos Vertybinių popierių registravimo taisyklėse numatytos išimtys.

Per ataskaitinius metus net keturias vardinių obligacijų emisijas sėkmingai išplatino AB Vilniaus bankas (bendra nominali vertė 190 mln. Lt,). Viena iš jų – viešai išplatinta trejų metų trukmės vardinių su akcijomis susietų obligacijų emisija. Tai naujas produktas, kurio pelningumas lygiomis dalimis priklausys nuo trijų pasaulinių akcijų indeksų (JAV S&P 500, Europos Dow Jones EURO STOXX 50 ir Japonijos Nikkei 225). Ataskaitinių metų pradžioje vienerių metų trukmės vardines obligacijas, kurių bendra nominali vertė 7 mln. litų, į viešąją apyvartą išleido AB „Apranga“. Visos šios bendrovės obligacijos taip pat buvo sėkmingai išplatintos. 2004 m. pirmą kartą išleisti skolos vertybiniai popieriai, kurių išpirkimas užtikrintas šiuos vertybinius popierius išleidusios kredito įstaigos reikalavimo teisių pagal hipotekinius kreditus įkeitimu. Šiuos vertybinius popierius – hipotekines obligacijas – gali leisti tik kredito įstaigos ir pirmasis tokia galimybe pasinaudojo AB bankas „NORD/LB Lietuva“, išplatindamas 50 mln. litų nominalios vertės trejų metų trukmės hipotekines obligacijas. Be to, ši bendrovė išplatino 50 mln. eurų nominalios vertės euroobligacijų emisiją, kurią įsigijo 6 tarptautinių bankų sindikatas tikslu toliau platinti užsienio rinkų investuotojams. Naują 100 mln. litų vertės skolos vertybinių popierių išleidimo programą pristatė AB „Lietuvos dujos“. Pagal šią programą neviešai jau išplatinta viena 30 mln. litų vertės trumpalaikių (6 mėn.) obligacijų emisija, kurios registravimui Komisijoje buvo taikyta išimtis. Pirmą kartą Vertybinių popierių komisijoje įregistruota ir užsienio emitento „Baltic Property Trust A/S“ (Danija) trejų metų trukmės vardinių obligacijų emisija, skirta viešajai apyvartai Lietuvoje. Šios emisijos bendra nominali vertė 5 mln. eurų. Nuo skolos vertybinių popierių įregistravimo Komisijoje iki jų išpirkimo ši Danijos bendrovė tapo atskaitinga Komisijai ir privalės teikti numatytas periodines ataskaitas

Įvertinus dar 2003 m. įregistruotų, tačiau jau 2004 m. baigtų išplatinti emisijų rezultatus, iš viso baigta platinti 11 obligacijų emisijų. Jų bendra nominali vertė 984,2 mln. litų, bendrovės pritraukė 847,7 mln. litų, tame tarpe 544,3 mln. litų iš nerezidentų. Ataskaitiniais metais išleistų obligacijų vidutinė palūkanų norma buvo 2,5 – 4,5 proc. (2003 m. buvo apie 4,5 proc., 2002 m. – apie 6 proc.).

3. Vertybinių popierių prekybos Biržoje apžvalga

Prekyba Biržoje 2004-aisiais buvo rekordinė. Pasiekta didžiausia per visus 11 Biržos darbo metų bendra Biržos apyvarta bei kapitalizacija. Šiuos bei kitus rodiklius lyginant su ankstesnių metų rodikliais, matyti įspūdingas augimas: bendra Biržos apyvarta pasiekė 3 486 mln. litų ir buvo 76 proc. didesnė negu 2003–iaisiais, akcijų apyvarta išaugo 114 proc., t. y. padidėjo nuo 594 iki 1 274 mln. litų. Naujasis Biržos indeksas VILSE, pakeitęs anksčiau skaičiuotą LITIN G, ūgtelėjo 68,18 proc. Kylant vertybinių popierių kainoms, didėjo ir Biržos kapitalizacija, kuri 2004 m. pabaigoje siekė 24,6 mlrd. litų.

Šaltinis: Vilniaus vertybinių popierių birža.

3 pav. Biržos indekso VILSE bei akcijų apyvartos centrinėje rinkoje kitimas 2003–2004 m.

2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos vertybinių popierių rinka tapo prieinama ir tiems investuotojams, kurie yra varžomi griežtų investicijų saugumo apribojimų. Palyginti nedidelė Lietuvos kapitalo rinka negali tikėtis stambiausių užsienio institucinių investuotojų dėmesio bei didelių investicijų, tačiau didesnio pajamingumo ieškantys Europos (o ypač Skandinavijos) investiciniai fondai jau atrado pelningas lietuviškas akcijas. 2004 m. prasidėjęs ir 2005 m. numatomas užbaigti Vilniaus vertybinių popierių biržos įsiliejimas į OMX biržų aljansą, Lietuvos vertybinių popierių rinką padarys patrauklesnę kitų Europos Sąjungos šalių investuotojams.

Dar 2003-iaisiais Biržoje prasidėjęs privačių investuotojų skaičiaus didėjimas nesulėtėjo, ir 2004 m. Fizinių asmenų investicijos augo taip pat sparčiai, kaip ir institucinių investuotojų, o spekuliantų gretos per 2004 m. pasipildė daugiau kaip tūkstančiu naujų privačių rinkos dalyvių. Prekiaujančiųjų skaičiaus augimas neabejotinai davė teigiamą įtaką rinkos likvidumui ir jos investiciniam klimatui. Pažymėtina 2004-aisiais ir Kolektyvinio investavimo subjektų veikla – per metus 3 valdymo įmonės įsteigė 9 investicinius fondus. Ypač svarbu tai, kad Lietuvos vertybinių popierių rinkoje daugėjo investuojančių investicinių fondų skaičius.

Dar vienas veiksnys skatinęs akcijų rinkos augimą – tai sumažėjusi Lietuvoje išleidžiamų VVP pasiūla. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir drausminga valstybės finansinė politika padarė teigiamą įtaką šalies skolinimosi reitingui. Pakilus anksčiau minėtiems reitingams, ženkliai smuko Lietuvos euroobligacijų palūkanos, dėl to Vyriausybės poreikis skolintis vidaus rinkoje gerokai sumažėjo. Šis faktas skolos vertybinių popierių rinkos dalyviams nebuvo gera naujiena, nes VVP emisijų mažėjimas labai susiaurins šios rūšies finansinių priemonių pasirinkimą rinkoje. Tačiau sėkmingai išplatintos akcinių bendrovių obligacijos (kurias ketinama įtraukti į Biržos prekybos sąrašus) leidžia manyti, kad privačių subjektų skolos vertybiniai popieriai netruks užpildyti rinkoje atsirandančią nišą. Tam palankios ir makroekonominės sąlygos (žemos palūkanų normos ir aukšti šalies skolinimosi reitingai), todėl yra pagrindo tikėtis, kad bendrovės ims vis intensyviau domėtis tokiu verslo finansavimo būdu, kaip obligacijų išleidimas.

II dalis. Kapitalo rinkos infrastruktūra ir dalyviai

1. Atskaitingi emitentai

2005 m. sausio 1 d. Vertybinių popierių komisijoje buvo įregistruoti 613 akcinių bendrovių ir 13 bankų (626 emitentų) vertybiniai popieriai. Lyginant su ankstesniais metais (2004 m. sausio 1 d. buvo 719 atskaitingų emitentų), ir toliau išliko atskaitingų emitentų skaičiaus mažėjimo tendencija. Vieną didžiausių išregistruotų bendrovių dalį sudaro bendrovės, nusprendusios persitvarkyti į uždarąsias. 2004 m. į UAB pertvarkytos 45 bendrovės, kurių bendra nominali akcinio kapitalo vertė 130,9 mln. litų. 2003 m. į UAB pertvarkyta 70 bendrovių, kurių bendra nominali akcinio kapitalo vertė 248,01 mln. litų. Teismo sprendimais dėl bankroto likviduotų įmonių skaičius 2004 m. šiek tiek sumažėjo – 51 bendrovė (2003-siais – 65). 11 bendrovių likviduota dėl įvairių kitų priežasčių. Komisijos turimais duomenimis, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar 158 atskaitingiems emitentams iškeltos bankroto bylos arba jie likviduojami, 6 bendrovės restruktūrizuojamos, dar 32 bendrovių statusas neaiškus, kadangi jos nevykdo jokios ūkinės veiklos, neveikia valdymo organai.

6 lentelė. Bendrovės, kurių vertybiniai išregistruoti VPK

Išregistravimo priežastis	2002 m.		2003 m.		2004 m.
Išregistravimo priežastis	bendras įstatinis kapitalas (mln. Lt)	bendrovių skaičius (vnt.)	bendras įstatinis kapitalas (mln. Lt)	bendrovių skaičius (vnt.)	bendras įstatinis kapitalas (mln. Lt)	bendrovių skaičius (vnt.)
Pertvarkytos į UAB	253,1	110	248,0	70	130,9	45
Likviduotos	251,8	72	314,0	73	379,9	62
Iš viso	504,9	182	562,0	143	510,8	107

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2004 m. Komisijai atskaitingais tapo 13 naujų emitentų, iš kurių trijų bendrovių vertybiniai popieriai buvo įregistruoti Komisijoje, kitų bendrovių vertybinių popierių įregistravimui buvo taikytos išimtys. Svarbu pažymėti, kad 2004 m. pirmą kartą Komisijai atskaitingu emitentu tapo Danijos bendrovė (Baltic Property Trust A/S), kuri įregistravo obligacijų emisiją. Beveik visos bendrovės reorganizuotos iš kitos rūšies įmonių. Trys kontroliuojančiosios investicinės bendrovės perregistruotos į akcines bendroves.

Analizuojant veikiančių akcinių bendrovių akcininkų struktūrą, nustatyta, kad 16 akcinių bendrovių valdo vienintelis akcininkas (daugiausiai valstybė ar savivaldybė). Devynios bendrovės turi daugiau kaip 10 tūkst. akcininkų. 2002 m. kelios didelės investicinės bendrovės („Inbūsto investicija“, „Energolita“, „Europos investicija“ ir kt.) likvidavimosi metu išdalijo turimų akcinių bendrovių akcijas savo akcininkams, todėl tose akcinėse bendrovėse labai padaugėjo akcininkų (AB „Enermega“, AB „Šiaulių stumbras“, AB „Utenos elektrotechnika“ ir kt.). Ataskaitinio laikotarpio pradžioje daugiausiai akcininkų – per 83 tūkst. – turėjo AB „Ventos polimerai“. Vidutiniškai vienoje įmonėje yra maždaug 600 akcininkų, tačiau keliems stambiems akcininkams paprastai priklauso 2/3 įmonės kapitalo.

Komisijai pateiktų emitentų ataskaitų duomenimis, iš 2003 m. pelno dividendus akcininkams numatė mokėti 76 akcinės bendrovės. Iš viso skirta 287 mln. litų dividendų (už 2002 m. 81 akcinė bendrovė skyrė 289 mln. Lt dividendų, už 2001 m. – 67 bendrovės – 215 mln. Lt).

2. Instituciniai investuotojai

Lietuvos vertybinių popierių rinkoje 2004 m. pabaigoje veikė 1 investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, 9 valdymo įmonės, valdančios 16 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų, 6 papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus, 10 kolektyvinio investavimo subjektų, taip pat buvo platinami 6 užsienio investicinių fondų investiciniai vienetai.

2.1. Valdymo įmonės

Valdymo įmonės gali verstis šia veikla: valdyti investicinius fondus, investicines kintamojo kapitalo bendroves, valdyti kitų asmenų investicinių priemonių (investicijų) portfelius, papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondus, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus, konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais ir saugoti bei tvarkyti investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas. 2004 m. pabaigoje veikė 9 valdymo įmonės, iš kurių 6 valdė pensijų fondus (16 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo ir 6 papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus).

Pagal auditorių dar nepatikrintus duomenis, šių bendrovių turtas siekė 25,4 mln. litų (2003 m. gruodžio 31 d. – 20,9 mln. Lt). Bendras neaudituotas rezultatas – 0,7 mln. litų nuostolio (5 bendrovės uždirbo 2 mln. Lt pelno, 4 bendrovės patyrė 2,7 mln. Lt nuostolio).

Siekiant užtikrinti, kad valdymo įmonės, valdančios valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus, papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus ar kitų asmenų investicijų portfelius, turėtų pakankamai likvidžiojo nuosavo kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti, valdymo įmonės, kaip ir finansų maklerio įmonės, privalo laikytis pradinio kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimų. 2004 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras šių valdymo įmonių pradinis kapitalas buvo 18,4 mln. litų (2003-iųjų pabaigoje – 17,9 mln. Lt). Jos buvo sukaupusios 17,5 mln. litų likvidžiojo nuosavo kapitalo (2003 m. pabaigoje – 9,9 mln. Lt).

Per ataskaitinius metus visos valdymo įmonės tenkino Valdymo įmonių kapitalo taisyklėse, įsigaliojusiose nuo 2004 m. kovo 1 d., nustatytus reikalavimus. Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo rodiklis svyravo nuo 1,07 (UAB „Investicijų perspektyvos“) iki 8,07 (UAB „VB investicijų valdymas“).

2.2. Pensijų fondai

Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (II pakopos) pensijų fondai. 2004 m. pabaigoje 6 valdymo įmonių ir 6 draudimo bendrovių valdomų 26 II pakopos pensijų fondų portfelių vertė buvo 127,4 mln. litų (4 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai 2004 m. dar negavo įmokų). Valdymo įmonių valdomų II pakopos pensijų fondų turtas sudarė 72,4 proc. viso pensijų kaupimo bendrovių valdomo pensijų fondų turto, atitinkamai draudimo bendrovių – 27,6 proc.

2004 m. pabaigoje Lietuvoje buvo daugiau kaip 558 tūkst. dalyvių, pasirašiusių valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų kaupimo sutartis. Valdymo įmonių valdomus II pakopos pensijų fondus pasirinko beveik 69 procentai visų dalyvių.

Šaltinis: pensijų kaupimo bendrovių pateikti duomenys.

4 pav. II pakopos pensijų kaupimo sutarčių pasiskirstymas tarp pensijų kaupimo bendrovių 2004 m. gruodžio 31 d.

Nuo pensijų fondų veiklos pradžios pensijų kaupimo bendrovėms, valdančioms II pakopos pensijų fondus, buvo pervesta 127,5 mln. litų. 2004 m. buvo atlikti iš viso trys lėšų pervedimai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo: birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d.

Šaltinis: pensijų kaupimo bendrovių pateikti duomenys.

5 pav. II pakopos pensijų fondų investicijų pasiskirstymas pagal jų rūšis 2004 m. gruodžio 31 d.

Valdymo įmonių valdomų valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų investicijų apžvalga. Didžioji pensijų turto dalis 2004 m. liepos 31 d. buvo investuota į Lietuvos ir užsienio skolos vertybinius popierius. Indėliai ir pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje sudarė net 42 proc. pensijų turto.

Iki spalio mėn. vyko aktyvus investicijų portfelių formavimas. Pensijų fondų investicijų portfelių struktūroje spalio 31 d. investicijos į užsienio nuosavybės vertybinius popierius ir kolektyvinio investavimo subjektus pasiekė 25 proc., investicijos į užsienio skolos vertybinius popierius – 40 proc. Investicijos į Lietuvos skolos vertybinius popierius kito nežymiai ir sudarė 18 proc. pensijų fondų turto. Žymiai sumažėjo indėlių dalis – nuo 42 proc. liepos 31 d. iki 3 proc. lapkričio 30 d.

Spalio– gruodžio mėn. pensijų fondų investicijų struktūra beveik nekito. Tai leidžia manyti, kad pensijų fondų investicijų portfelių formavimas yra baigiamas.

2004 m. gruodžio 31 d. 24 proc. pensijų fondų investicijų sudaro investicijos į investicinių fondų vienetus. Didžioji dalis investicinių fondų įregistruoti Liuksemburge (17 proc. pensijų fondų turto), nemažai investuojama į Prancūzijoje (5 proc.) bei Estijoje (0,8 proc.) įregistruotus investicinius fondus. Palyginus su lapkričio mėn. pensijų fondų investicijomis, pastebimas investicijų į JAV registruotus investicinius fondus sumažėjimas – nuo 5,25 proc. iki 0,89 proc. viso pensijų fondų turto.

Šaltinis: pensijų kaupimo bendrovių pateikti duomenys.

6 pav. Valdymo įmonių valdomų II pakopos pensijų fondų investicijų pasiskirstymo dinamika

Šaltinis: pensijų kaupimo bendrovių pateikti duomenys.

7 pav. Draudimo bendrovių valdomų II pakopos pensijų fondų investicijų pasiskirstymo dinamika

Gruodžio 31 d. visų II pakopos pensijų fondų investicijos į užsienio šalių investicines priemones sudarė 71 proc., investicijos Lietuvoje – 29 proc.

Analizuojant, ar valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai atitinka numatytą investavimo strategiją, ryškėja nuosavybės vertybinių popierių santykinio didėjimo tendencijos, taigi pensijų fondų investicijos artėja prie investicijų strategijose numatytų investicijų į akcijas ribų.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo (III pakopos) pensijų fondai. 2004 m. gruodžio pabaigoje Vertybinių popierių komisija buvo patvirtinusi šešių III pakopos pensijų fondų taisykles, tačiau veiklą pradėjo penki pensijų fondai – du UAB „VB Investicijų valdymas“ valdomi pensijų fondai, vienas UAB „NORD/LB investicijų valdymas“ pensijų fondas ir du UAB „Finasta investicijų valdymas“ pensijų fondai. Bendras šių pensijų fondų turtas 2004 m. gruodžio 31 d. sudarė 10,6 mln. litų III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius metų pabaigoje buvo apie 3,5 tūkst.

2.3. Kolektyvinio investavimo subjektai

2003 m. priimti Kolektyvinio investavimo subjektų ir Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymai, pakeitę galiojusį Investicinių bendrovių įstatymą. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla ir jos valstybinė priežiūra. Kolektyvinio investavimo subjektai – investiciniai fondai ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurių vienintelis sudarymo tikslas yra viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius.

2004 m. Lietuvoje aktyviai kūrėsi investiciniai fondai. 2003 m. veikė vienintelė investicinė kintamojo kapitalo bendrovė (toliau – IKKB) „NSEL 30 indekso fondas”, per ataskaitinius metus Vertybinių popierių komisija pritarė 9 investicinių fondų sudarymo dokumentams.

2004 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 7 akcijų, 1 skolos vertybinių popierių ir 2 pinigų rinkos kolektyvinio investavimo subjektai.

2003 m. pabaigoje Lietuvoje veikusio vienintelio kolektyvinio investavimo subjekto IKKB „NSEL 30 indekso fondas” grynųjų aktyvų vertė sudarė 12,1 mln. litų.

Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektų bendra grynųjų aktyvų vertė 2004 m. spalio 1 d. buvo 104,5 mln. litų. Lyginant su 2004 m. II ketvirčiu, bendra kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė išaugo 1,7 karto. Šį augimą nulėmė itin suaktyvėjęs investavimas į investicinius fondus. Bendra investicinių fondų grynųjų aktyvų vertė III ketvirtį išaugo daugiau kaip 2 kartus.

Šaltinis: kolektyvinio investavimo subjektų duomenys

8 pav. Investicinių fondų grynųjų aktyvų vertės pokytis.

92 proc. bendros grynųjų aktyvų vertės sudaro keturių didžiausių kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų suma. Palyginus II ir III ketvirčio rezultatus, matyti, kad sparčiausiai augo „NORD/LB pinigų rinkos fondas”: jis padidėjo 45,5 karto (nuo 0,54 mln. Lt liepos 1 d. iki 24,6 mln. Lt. spalio 1 d.).

2.4. Užsienio investiciniai fondai Lietuvoje

2004 m. pabaigoje Lietuvoje buvo platinami 6 užsienio investicinių fondų 10 subfondų investiciniai vienetai.

Vilniaus bankas tęsė viešą skėtinių investicinių fondų[2] SEB Lux (F), SEB Lux Equity Fund, SEB Lux Short Bond Fund, SEB Lux Bond Fund (10 subfondų) vienetų platinimą. Visi fondai ir juos valdančios valdymo įmonės yra registruoti Liuksemburgo Didžiojoje Kunigaikštystėje ir prižiūrimi Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisijos.

Iš 10 subfondų Lietuvoje per 2004 m. IV ketvirtį daugiausiai išplatinta Lux Equity Fund – Europe 2 (A) investicinių vienetų – už 1,8 mln. litų. Šio subfondo nuosavi aktyvai sudaro 5,47 mln. litų, vieneto vertė – 2,99 lito.

2004 m. IV ketvirtį gauta 575 paraiškos įsigyti investicinių vienetų. Nuolat daugėjo klientų, turinčių investicinių vienetų: 2003 m. IV ketvirtį jų buvo 798, o 2004 m. IV ketvirtį – 865.

2004 m. pradžioje buvo leista viešai platinti Lietuvoje Trigon Balti Aktsiafond (Trigon Baltijos akcijų fondas) ir Trigon Kesk-ja Ida-Euroopa Fond (Trigon Vidurio ir Rytų Europos fondas) išleidžiamus investicinius pajus.

2004 m. buvo išplatinti tik Trigon Vidurio ir Rytų Europos fondo investiciniai pajai. Išplatintų investicinių pajų suma išaugo nuo 8,9 tūkst. litų per 2004 m. II ketvirtį iki 156,3 tūkst. litų per IV ketvirtį. Trigon Vidurio ir Rytų Europos fondo išplatintų investicinių pajų grynųjų aktyvų vertė 2004 m. pabaigoje sudarė 190,7 tūkst. litų.

2.5. Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės

2003 m. liepą priimtas naujas Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymas, reglamentuojantis kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių valdymo, veiklos ir likvidavimo ypatumus, veiklos valstybinę priežiūrą bei investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarką. Šiame įstatyme Vertybinių popierių komisijai numatyta galimybė panaikinti nelikviduojamos kontroliuojančiosios investicinės bendrovės veiklos leidimą, jei visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė jo atsisakyti, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius įgyvendinti oficialų akcininkų pasiūlymą supirkti visas bendrovės akcijas. Be to, šis įstatymas nustato, kad 2003 m. įsigaliojęs Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymas šioms bendrovėms suteikė galimybę persiregistruoti į akcines bendroves.

Vadovaujantis Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo suteikta galimybe, 2004 m. panaikintos paskutiniųjų 3 kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių veiklos licencijos, ir jų vertybiniai popieriai perregistruoti į akcinių bendrovių vertybinius popierius.

2004 m. pabaigoje liko 6 kontroliuojančiosios investicinės bendrovės, turinčios likviduojamos įmonės statusą.

2.6. Investicinių akcinių bendrovių likvidavimo procesas

Valstybiniam turtui privatizuoti įsteigtos investicinės akcinės bendrovės, iki 1997 m. nepakeitusios savo įstatų ir nepersiregistravusios į kontroliuojančiąsias investicines bendroves, pagal galiojusį Investicinių bendrovių įstatymą yra likviduojamos. 2004 m. pabaigoje iš 210 investicinių akcinių bendrovių, Vertybinių popierių komisijoje įregistravusių savo vertybinius popierius, dar 60 bendrovių nebuvo panaikintas vertybinių popierių įregistravimas.

Pagal Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo nuostatas, visų likviduojamų investicinių akcinių bendrovių likvidatoriai teismo sprendimu turi būti pakeisti. 2004 m.Vertybinių popierių komisija, vykdydama Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatyme nustatytą pareigą, kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą dėl 54 likviduojamų investicinių akcinių bendrovių likvidatoriaus pakeitimo, visų bendrovių likvidatoriumi skiriant akcinę bendrovę „Turto bankas“.

3. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai

3.1. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų licencijavimas

2004 m. gruodžio 31 d. vertybinių popierių rinkoje investicines paslaugas teikė 9 komercinių bankų vidaus struktūriniai padaliniai ir 16 finansų maklerio įmonių, iš jų 2 – A kategorijos, 12 – B kategorijos ir 2 – C kategorijos. Tuo tarpu 2003 m. gruodžio 31 d. duomenimis, vertybinių popierių rinkoje veikė 18 finansų maklerio įmonių ir 9 komerciniai bankai.

Per metus dviem B kategorijos finansų maklerio įmonėms, įmonių savininkams prašant, licencijų galiojimas buvo panaikintas.

7 lentelė. Tarpininkų skaičiaus kitimas 2000–2004 m.

Tarpininko kategorija	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.
A kateg.	2	3	3	2	2
B kateg.	17	15	15	14	12
C kateg.	4	2	3	2	2
KB FMS	10	8	9	9	9
Iš viso	33	28	30	27	25

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotos finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai įgijo teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir nesteigdami filialo – pasinaudojant laisve teikti paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Vertybinių popierių komisija nuo 2004 m. gegužės 1 iki gruodžio 31 d. iš Europos Sąjungos valstybių narių finansų priežiūros institucijų gavo 75 pranešimus apie jų licencijuotas finansų maklerio įmones, ketinančias teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialų. Daugiausiai pranešimų gauta iš Didžiosios Britanijos finansų priežiūros institucijos Financial Services Authority (FSA). Vertybinių popierių komisija gauna ir Lietuvos banko pranešimų apie kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų komercinių bankų ketinimą teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d. Vertybinių popierių komisija gavo 47 tolio pobūdžio Lietuvos banko pranešimus.

3.2. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų akcijų savininkai

2002 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vertybinių popierių rinkos įstatymas asmenims, norintiems įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį, nustatė reikalavimą gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą. Per 2004 metus 19 asmenų (14 fizinių ir 5 juridiniai) kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją su prašymais suteikti leidimą įsigyti FMĮ akcijų paketus, pateikę lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir kitus duomenis.

2004 m. didžiausią finansų maklerio įmonių savininkų dalį sudarė fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos piliečiai, iš kurių 22 fiziniai asmenys valdo 11 FMĮ akcijų paketus ir 12 juridinių asmenų valdo 9 FMĮ akcijų paketus.

Trijų finansų maklerio įmonių akcijų paketus yra įsigiję kitų Europos Sąjungos valstybių narių asmenys: dviejų įmonių vieninteliai savininkai yra investuotojai iš Estijos, vieną įmonę kontroliuoja savininkai iš JAV.

3.3. Finansų makleriai

2004 m. gruodžio 31 d. Vertybinių popierių komisijos išduotas finansų maklerio licencijas turėjo 188 asmenys, iš jų 119 turėjo finansų maklerio generalinę, 39 – finansų maklerio konsultanto ir 30 – finansų maklerio prekybininko licenciją. 2003 m. gruodžio 31 d. buvo 172 licencijuoti asmenys.

Per 2004 metus Vertybinių popierių komisija išdavė 30 finansų maklerio licencijų asmenims, išlaikiusiems finansų maklerio kvalifikacinį egzaminą, ir vienam peratestuotam asmeniui ir panaikino 12 finansų maklerio licencijų galiojimą. Vienam asmeniui licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl peratestavimo, vienam – dėl licencijos kategorijos pakeitimo, o likusiems – dėl profesinės finansų maklerio veiklos nevykdymo (kai makleris per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo vykdyti profesinės finansų maklerio veiklos, susijusios su vertybinių popierių rinka ar jos priežiūra, arba kai jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdė).

Kaip matyti iš 8 lentelės, nuo 2000-ųjų išlieka palyginti stabilus finansų maklerių skaičius, tolydžio didėjantis nuo 2002 m.

8 lentelė Finansų maklerių skaičiaus kitimas 2000–2004 m.

Licencijos rūšis	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Generalinė	161	143	127	121	119
Konsultanto	21	18	21	28	39
Prekybininko	21	18	23	23	30
Iš viso	203	179	171	172	188

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

Per 2004 metus 6 kartus buvo organizuoti finansų maklerio konsultanto ir finansų maklerio prekybininko egzaminai. Per šį periodą konsultanto egzaminą laikė 85 pretendentai, 16 iš jų egzaminą išlaikė. Prekybininko egzaminą laikė 52 pretendentai, 10 iš jų išlaikė. Per 2004-uosius pastebimas žymus asmenų, norinčių laikyti finansų maklerio kvalifikacinius egzaminus, skaičiaus didėjimas. Konsultanto egzaminą 2003-iaisiais laikė 23 pretendentai, o prekybininko – vos 12 pretendentų per visus metus. Tačiau 2003 m. egzaminus išlaikiusiųjų skaičius buvo žymiai didesnis negu 2004-aisiais: 2003 m. konsultanto egzaminą išlaikė 43 proc. laikiusiųjų, o prekybininko – 33 proc., šie rodiklai 2004-aisiais atitinkamai 18,8 proc. ir 19,2 proc. laikiusiųjų.

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

9 pav. Finansų maklerio egzaminą laikiusiųjų skaičiaus kitimas 2000–2004 metais

2001-aisiais metais pretendentų laikyti egzaminą buvo labai mažai, todėl šis laikotarpis buvo pavadintas „rinkos štiliumi“. Nuo 2002 m., o ypač per 2004-uosius, juntamas pagyvėjimas –įgyti finansų maklerio licenciją atsiranda vis daugiau norinčiųjų. Tai sąlygoja didėjanti kvalifikuotų vertybinių popierių rinkos konsultantų ir prekybininkų paklausa.

3.4. Darbuotojai

2004 m. pabaigoje 15-oje[3] finansų maklerio įmonių ir 9-iuose komercinių bankų specializuotose skyriuose, teikiančiuose investicines paslaugas, dirbo 218 darbuotojų, iš kurių 134 turėjo finansų maklerio licenciją. Iš viso finansų maklerio įmonėse dirbo 157 darbuotojai, dar 61 buvo įdarbintas komercinių bankų padaliniuose. Nors tarpininkų skaičius sumažėjo, tačiau tai beveik neturėjo įtakos bendram darbuotojų skaičiui – 2003 m. pabaigoje 26 viešosios apyvartos tarpininkų įmonėse dirbo 220 darbuotojų.

2004 m. pabaigoje daugiausiai darbo vietų – 39 proc.– buvo sukūrusios B kategorijos finansų maklerio įmonės, 29 proc. visų darbuotojų dirbo A kategorijos įmonėse, dar 28 proc. –-komercinių bankų specializuotose skyriuose ir 4 proc.– C kategorijos įmonėse.

Pažymėtina, kad per paskutinius trejus metus vertybinių popierių rinkoje veikiantys tarpininkai samdė vis daugiau darbuotojų. Per 2004-uosius darbuotojų skaičius ypač išaugo specializuotuose komercinių bankų skyriuose (13 proc.). Ataskaitiniais metais vertybinių popierių rinkoje veikė tik kelios stambios finansų maklerio įmonės, kurios samdė nuo 13 iki 60 darbuotojų. Likusios įmonės išliko labai mažos – jos buvo įdarbinusios nuo 2 iki 10 darbuotojų (žr. 10 pav.). Metų pabaigoje finansų maklerio įmonėse vidutiniškai dirbo po 11 darbuotojus, o specializuotose komercinių bankų skyriuose po 6 darbuotojus.

Šaltinis: viešosios apyvartos tarpininkų veiklos ketvirtinių ataskaitų duomenys.

10 pav. Viešosios apyvartos tarpininkų pasiskirstymas pagal darbuotojus 2004 m. gruodžio 31 d.

3.5. Klientai

Aiškus vertybinių popierių rinkos kilimo požymis – nuolat augantis finansų maklerio įmonių ir komercinių bankų specializuotų padalinių, teikiančių investicines paslaugas, klientų skaičius. 2004 m. pabaigoje tarpininkai turėjo 137 tūkst. klientų (11 tūkst. daugiau negu 2003 m.; žr. 11 pav.), o tai sudarė 3,8 proc. visų Lietuvos gyventojų. Reikėtų pabrėžti, kad ne visi klientai aktyvūs. Antai skaičius klientų, 2004 m. sudariusių bent vieną sandorį Biržoje, yra gerokai mažesnis negu bendras klientų skaičius – jis tesiekia 18,5 tūkst. (2003-siais – 16,5 tūkst.).

Lietuvos fiziniai asmenys buvo pagrindiniai tarpininkų klientai ir sudarė 97 proc. visų klientų. Per metus jų skaičius išaugo daugiausiai (8 proc.) ir siekė 132 tūkst. Užsienio investuotojų skaičius tarp visų tarpininkų klientų sudarė tik 1 proc. (1,4 tūkst.). Nors didžiausią klientų užsieniečių dalį (45 proc.) sudarė fiziniai asmenys, tačiau ataskaitiniais metais tarp klientų ypač padaugėjo užsienio finansinių institucijų (16 proc. – iki 407).

2004 m. žymiai padidėjo FMĮ klientų skaičius – jis išaugo 14 proc. (nuo 57 tūkst. iki 65 tūkst.), o KB klientų skaičius padidėjo 4 proc. (nuo 69 iki 72).

Šaltinis: viešosios apyvartos tarpininkų veiklos ketvirtinių ataskaitų duomenys.

11 pav. Viešosios apyvartos tarpininkų klientai

3.6. Veiklos sritys

2004 m. išliko tos pačios jau keletą metų vyraujančios tendencijos, kad finansų maklerio įmonės ir specializuoti komercinių bankų padaliniai, teikiantys investicines paslaugas linkę pasiskirstyti veiklos sritis. Finansų maklerio įmonėms tenka didžioji emitentų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo dalis, jos aktyviai valdo smulkius klientų vertybinių popierių portfelius, rengia emisijų prospektus ir periodines ataskaitas. Tuo tarpu komerciniai bankai užima lyderio pozicijas prekiaudami vertybiniais popieriais savo sąskaita, šie valdo stambius vertybinių popierių portfelius. Viena iš veiklos sričių, kur aktyviai veikia tiek finansų maklerio įmonės, tiek komerciniai bankai – tai tarpininkavimas vertybinių popierių prekyboje Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių rinkose.

Vertybinių popierių portfelių valdymas. 2004 m. pabaigoje viešosios apyvartos tarpininkai ir valdymo įmonės valdė 431 klientų vertybinių popierių portfelį, kurių vertė siekė 501,7 mln. litų. Nors per metus vertybinių popierių portfelių skaičius išaugo 65, o vertė pasiekė 242,5 mln. litų, tačiau vis stiprėjantis pensijų fondų ir investicinių fondų vaidmuo šiais metais ženkliai paveikė paskutinius keletą metų sparčiai augančios vertybinių popierių portfelių valdymo paslaugos populiarumą. Augo tik valdymo įmonių ir komercinių bankų klientų vertybinių popierių portfelių skaičius ir vertė. Tuo tarpu finansų maklerio įmonių valdomų klientų vertybinių popierių portfelių bendras skaičius sumažėjo 25 proc., o vertė – 32 proc. Pagrindinė to priežastis – dalis klientų savo vertybinių popierių portfelių lėšas pavedė valdyti į investiciniams fondams.

Valdymo įmonės valdė 298 klientų vertybinių popierių portfelius, kurių vertė siekė 403,1 mln. litų. Nors tarp finansų maklerio įmonių klientų vertybinių popierių portfelių valdymo paslaugos paklausa 2004 m. sumažėjo, tačiau valdymo įmonių valdomų klientų vertybinių popierių portfelių skaičius padidėjo 99, o vertė – 309,4 mln. litų. Pagrindinė klientų vertybinių popierių portfelių bendros vertės padidėjimo priežastis – dviejų komercinių bankų antrines draudimo įmones pradėjo valdyti pačių komercinių bankų įsteigtos valdymo įmonės.

Pažymėtina, kad ir 2004 m. išliko tendencija, kad finansų maklerio įmonės valdo smulkesnių klientų portfelius. Tuo tarpu komerciniai bankai sugebėjo pritraukti stambesnį kapitalą negu finansų maklerio įmonės. Vidutinė jų valdomo klientų vertybinių popierių portfelio vertė siekė 4,1 mln. litų, tuo tarpu finansų maklerio įmonių – 0,3 mln. litų.

Didžiausią skaičių klientų, patikėjusių valdyti savo lėšas, sudarė fiziniai asmenys (91 proc.). Jų vertybinių popierių portfelių skaičius siekė 391, o bendra vertė 89,3 mln. litų. Tuo tarpu nors savo lėšas valdyti tarpininkams patikėjusios buvo tik 22 finansinės institucijos, jų bendra vertybinių popierių portfelių vertė siekė 403,8 mln. litų, – daugiau kaip 4 kartus viršijo bendrą fizinių asmenų vertybinių popierių portfelių vertę.

Šaltinis: FMĮ, KB ir VĮ ketvirtinių ataskaitų duomenys.

12 pav. Klientų vertybinių popierių portfelių vertė ir skaičius

Vertybinių popierių prekyba. Smarkiai išaugę vertybinių popierių prekybos rezultatai patvirtina, kad Lietuvos vertybinių popierių rinka kasmet tampa vis patrauklesnė. 2004 m. finansų maklerio įmonių ir specializuotų komercinių bankų padalinių, teikiančių investicines paslaugas, klientų apyvarta siekė 5,8 mlrd.[4] litų ir buvo 54 proc. didesnė negu pernai. Pažymėtina, kad 55 proc. visos klientų vertybinių popierių apyvartos teko Vilniaus vertybinių popierių biržai. Tuo tarpu klientų vertybinių popierių apyvarta užsienio vertybinių popierių rinkoje sudarė 11 proc. bendros klientų vertybinių popierių apyvartos ir siekė 640,4 mln. litų.

Aktyviausi vertybinių popierių rinkos dalyviai tradiciškai buvo komerciniai bankai. Ataskaitiniais metais jiems teko 64 proc. visos klientų vertybinių popierių apyvartos. Kaip ir ankstesniais metais, 2004-aisiais Vyriausybės vertybinių popierių prekyboje klientams daugiausiai tarpininkavo komerciniai bankai. Tuo tarpu finansų maklerio įmonių klientai daugiausiai sudarė sandorius akcijomis.

Tarpininkų vykdoma prekyba savo sąskaita ir 2004-aisiais buvo itin aktyvi ir siekė 9,1 mlrd. litų, t. y. sudarė daugiau kaip du trečdalius bendros vertybinių popierių apyvartos. Pagrindinė to priežastis – komercinių bankų vykdoma prekyba Vyriausybės vertybiniais popieriais savo sąskaita. Finansų maklerio įmonių vertybinių popierių apyvartos didžiausią dalį (94 proc.) sudarė Lietuvos klientų vertybinių popierių apyvarta.

Didžiausią susidomėjimą Lietuvos vertybinių popierių rinka rodė Lietuvos finansinės institucijos. Jų vertybinių popierių apyvarta sudarė 45 proc., fizinių asmenų – 21 proc., o kitų vertybinių popierių rinkos dalyvių – 34 proc. bendros klientų vertybinių popierių apyvartos.

Šaltinis: viešosios apyvartos tarpininkų veiklos ketvirtinių ataskaitų duomenys.

13 pav. Viešosios apyvartos tarpininkų klientų vertybinių popierių apyvarta Lietuvoje ir užsienyje.

Emitentų apskaita. Pažymėtina, kad iki 2004 m. sausio 1 d. visi atskaitingi emitentai vertybinių popierių apskaitą privalėjo perduoti viešosios apyvartos tarpininkams. Ataskaitinių metų pabaigoje iš 626 emitentų 477 emitentai savo vertybinių popierių apskaitą buvo pavedę tvarkyti viešosios apyvartos tarpininkams. Tuo tarpu 2003 m. pabaigoje tarpininkai tvarkė 433 emitentų vertybinių popierių apskaitą.

2004 m. pabaigoje emitentų vertybinių popierių apskaitos tvarkymo paslaugą teikė 10 finansų maklerio įmonių ir 8 komerciniai bankai. Pažymėtina, kad ir ataskaitiniais metais išliko ryškus pasidalijimas tarp komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių. Finansų maklerio įmonėms savo vertybinių popierių apskaitą buvo pavedę tvarkyti 80 proc. emitentų, ir didžiausią dalį emitentų vertybinių popierių apskaitos tvarkė viena A kategorijos finansų maklerio įmonė. Jai savo išleistų vertybinių popierių apskaitą buvo pavedę 52 proc. visų savo vertybinių popierių apskaitą perdavusių emitentų.

3.7. Finansiniai rodikliai

2004 m. finansų maklerio įmonės, negalutiniais duomenimis, uždirbo 9,6 mln. litų neaudituoto pelno – beveik dvigubai daugiau negu 2003 m. (audituotas 2003 m. pelnas 4,9 mln. Lt). 2004-uosius. visos įmonės, išskyrus tris B kategorijos licencijas turinčias įmones, baigė pelningai. Labai gerai reikėtų vertinti A kategorijos licencijas turinčias įmones, jų pelnas, palyginus su 2003 m., padidėjo beveik 3 kartus.

Šaltinis: finansų maklerio įmonių finansinių ataskaitų duomenys.

14 pav. FMĮ neaudituotas ataskaitinių metų pelnas (nuostolis), mln. Lt

2004 m. pabaigoje FMĮ valdė 77,8 mln. litų turto, 14,6 proc. daugiau, lyginant su 2003 m.. Tai daugiausiai lėmė įmonių finansinio turto įvertinimas rinkos verte. Lyginant duomenis pagal atskiras FMĮ kategorijas, matyti, kad A kategorijos FMĮ turtas padidėjo 46,1 proc., C kategorijos FMĮ – 6,5 proc., o B kategorijos FMĮ turtas sumažėjo 42,2 proc. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dviejų B kategorijos FMĮ licencijų galiojimas panaikintas, kas turėjo įtakos turto sumažėjimui.

Šaltinis: finansų maklerio įmonių finansinių ataskaitų duomenys.

15 pav. Skirtingų kategorijų FMĮ turtas metų pabaigoje mln. litų

Vykdydami savo veiklą, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės ir komerciniai bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas per 2004 m. gavo 206,8 mln. litų pajamų, iš jų 168,7 mln. litų (81,6 proc.) komerciniai bankai ir patyrė 43,1 mln. litų sąnaudų, susijusių su investicine veikla, iš jų 38 mln. litų, (88,2 proc.) komerciniai bankai.

2004 m. daugiausiai pajamų (87,2 proc.) viešosios apyvartos tarpininkai gavo iš finansinės investicinės veiklos. Komerciniai bankai iš šios veiklos uždirbo 94,9 proc. visų savo pajamų, finansų maklerio įmonės – 53 proc. Komerciniai bankai daugiausiai uždirbo skolos vertybinių popierių palūkanų pajamų, o finansų maklerio įmonės vertybinių popierių perkainojimo pajamų.

2004 m.viešosios apyvartos tarpininkų gautų pajamų šaltiniai pateikti 16 pav.

Šaltinis: Vertybinių popierių komisijos ketvirtinės ataskaitos.

16 pav. Viešosios apyvartos tarpininkų pajamų šaltiniai pagal atskiras kategorijas 2004 m.

4. Vilniaus vertybinių popierių birža

2004 m. Vertybinių popierių biržos laukė lemtingi pokyčiai. Dar 2003 m. gegužę Finansų ministerijos pasiūlymas privatizuoti Biržą lygiai po metų buvo įgyvendintas. Pageidavusiųjų įsigyti Biržą buvo ne vienas – tai ir Lietuvos ūkio subjektų grupė, ir Varšuvos vertybinių popierių birža, ir Helsinkio vertybinių popierių birža. Pastaroji privatizavimo aukcione pasiūlė didžiausią kainą (46 tūkst. Lt už vieną 15 tūkst. Lt nominalios vertės akciją) ir buvo pripažinta nugalėtoja. Helsinkio birža, tuo metu jau valdžiusi Rygos bei Talino biržas, niekuomet neslėpė savo ketinimų perimti ir Vilniaus biržą bei įdiegti joje bendrą visoms Baltijos šalims prekybos sistemą. Po sėkmingo privatizavimo sandorio naujieji Biržos savininkai nedelsdami ėmėsi įgyvendinti savo planus. Šie planai apėmė ne tik bendros prekybos sistemos įdiegimą Vilniaus biržoje, bet ir visų Baltijos šalių, taip pat Suomijos bei Švedijos vertybinių popierių biržų sujungimą į vieną aljansą (OMX), kurį vienytų tos pačios prekybos taisyklės, bendri vertybinių popierių listingavimo, narystės biržose principai bei galimybė kiekvienam biržos nariui prekiauti visose biržose iš tos pačios darbo vietos. Vilniaus vertybinių popierių biržos integravimo į bendrą Baltijos bei šiaurės šalių vertybinių popierių rinką darbus, apimančius naujų prekybos taisyklių priėmimą bei prekybos sistemos SASEX įdiegimą, numatoma užbaigti 2005 m. viduryje. Nelaukdama naujų prekybos taisyklių parengimo, Vilniaus birža dar 2004 m. pabaigoje nusprendė sumažinti komisines įmokas už Biržoje sudaromus sandorius, tokiu būdu mažindama rinkos dalyviams sandorių sudarymo Biržoje sąnaudas.

Vilniaus biržos narystė OMX aljanse atveria Lietuvos investuotojams platesnį vertybinių popierių bei finansinių priemonių pasirinkimą kur kas likvidesnėse nei Lietuvos rinkose, o svarbiausia – Lietuvos emitentų vertybinius popierius padaro lengviau prieinamus užsienio investuotojams. Bendrovės, kurių vertybiniai popieriai listinguojami Vilniaus biržos prekybos sąrašuose, ypač ryškiai naudą pajus tada, kai dėl pagausėjusio potencialių investuotojų būrio taps lengviau pritraukti lėšų naujų vertybinių popierių emisijų platinimui, kai informacija apie bendrovę ir jos veiklą pasieks visus OMX aljanso narių rinkų dalyvius, tokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuodama Lietuvos bendrovių verslą.

2004 m. gerokai pagerėję prekybos Biržoje rodikliai bei dėl integracinių procesų atsiveriančios perspektyvos Vilniaus biržai žada optimistinę ateitį.

III dalis. Kapitalo rinkos reguliavimas ir teisės
aktų vykdymo priežiūra

1. Emitentų informacijos atskleidimo reikalavimai

1.1. Periodiškas informacijos teikimas

Vykdant Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo ir jo pagrindu parengtų ir Komisijos nutarimu patvirtintų Informacijos apie emitentų veiklą ir jų vertybinius popierius periodinio atskleidimo taisyklių reikalavimus, visi atskaitingi emitentai, pasibaigus jų ūkiniams (finansiniams) metams, turi parengti metų prospektus-ataskaitas ir juose atskleisti bendrovės ūkinės veiklos ir finansinius rezultatus, pateikti informaciją apie vadovus, išleistus vertybinius popierius, atskleisti galimą investavimo į bendrovę riziką.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisijai buvo pateikti 467 metiniai prospektai–ataskaitos už 2003 m. Įvertinus tai, jog dalis emitentų, pateikusių ataskaitas, metų eigoje persitvarkė į uždarąsias bendroves, o nauji emitentai dar nebuvo atskaitingi ir neprivalėjo rengti ataskaitų, ataskaitinio laikotarpio pabaigai ataskaitų buvo nepateikusi tik viena veikianti, tačiau restruktūrizuojama bendrovė. Todėl galima teigti, jog beveik 100 proc. veikiančių (išskyrus likviduojamas ir nerandamas) bendrovių atskleidė reikalaujamą informaciją apie savo veiklą bei išleistus vertybinius popierius. Apie 94 proc. visų gautų ataskaitų pateiktos kartu su nepriklausomo auditoriaus išvadomis, kaip emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka finansų apskaitą reglamentuojančius teisės aktus. Atitinkamas papildomas ketvirčių bei pusmečio ataskaitas pateikė visos bendrovės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į Biržos Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus.

Sudarant sąlygas rinkos dalyviams greičiau ir patogiau susipažinti su įmonių metiniais rezultatais, į Biržos prekybos sąrašus įtrauktų emitentų ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje, kitos saugomos Komisijos skaitykloje. Metų prospektų-ataskaitų duomenimis atnaujinama emitentų priežiūros tikslais sukurta Komisijos LISC’os informacinė duomenų bazė – vedama informacija apie stambiausius akcininkus, vadovus, susijusias įmones, numatomus mokėti dividendus, bendrą akcininkų skaičių, audito įmones, vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojus (FMĮ) ir pan. Kasmet vis didesnis dėmesys skiriamas gaunamų ataskaitų kokybei – išnagrinėta didžioji dalis ataskaitų, beveik į visas pateiktos pastabos, rašant raštus, siunčiant žinutes el. paštu bei perduodant telefonu. Tikrinti ataskaitų pataisymai bei papildymai.

1.2. Informavimas apie esminius įvykius

Vienas iš svarbių informacijos apie įmonę šaltinių – pranešimai apie esminius įvykius. Viešas ir savalaikis svarbios informacijos paskelbimas dažnai turi lemiamos įtakos investicinių sprendimų priėmimui, užkerta kelią emitentų vadovams ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti viešai neatskleista informacija savanaudiškais tikslais, sudaro vienodas sąlygas veikti rinkoje. Per 2004 m. gauti 1,6 tūkst. pranešimai apie įvykusius ar numatomus esminius įvykius (2003-siais gauti 1,7 tūkst. pranešimai). Nagrinėjant gaunamus pranešimus matyti, jog jų pobūdis jau eilę metų išlieka panašus. Dažniausiai pranešama apie šaukiamus susirinkimus ir juose priimtus sprendimus, įmonės informuoja apie preliminarius veiklos rezultatus, vadovų pasikeitimą, paketų įgijimą ar netekimą ir pan.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei Vertybinių popierių rinkos įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, buvo parengta ir 2004 m. pabaigoje įsigaliojo nauja Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo taisyklių redakcija. Be patikslintos pranešimų apie esminius įvykius pateikimo bei skelbimo tvarkos, šiose taisyklėse numatyta ir asmenų, žinančių viešai neatskleistą informaciją bei asmenų, susijusių su emitentu sąrašų pateikimo Komisijai tvarka.

2. Dalyvavimo bendrovės valdyme reguliavimas

2.1. Akcijų paketų cirkuliavimas

Vykdant Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 str. 1 d. reikalavimus, Vertybinių popierių komisijai per 2004 m. buvo pateikti 406 pranešimai (2003 m. – 557, 2002 m. – 777) apie akcijų paketų įgijimus (netekimus) dėl 148 emitentų, iš kurių – 246 įsigijimų (61,5 proc.), 154 – (38,5 proc.) netekimų atvejai.

17 pav. 2001–2004 m. gauti pranešimai apie akcijų paketų įgijimus/netekimus

Iš pateiktų duomenų aiškiai matyti, jog pranešimų, kuriuos pateikė asmenys, veikdami savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, skaičius mažėja. Išvada: bendrovių kapitalas jau yra sukoncentruotas stambiųjų akcininkų rankose. Tai galima paaiškinti išanalizavus bendrovių metiniuose prospektuose-ataskaitose pateiktą informaciją apie stambiuosius akcininkus, turinčius daugiau kaip 5 proc. balsų. Akcijų paketus, mažesnius nei „veto“ teisė („veto“ teise laikytinas 33 proc. ir didesnis akcijų paketas), stambieji akcininkai turi tik 11 (2,5 proc.) bendrovių iš 450 nagrinėtų. Vadinasi 97,5 proc. bendrovių stambūs akcininkai valdo 33 ir daugiau procentų balsų. Vidutiniškai valdomas akcininkų akcijų paketas 2004 m. – 58 proc. balsų (2003 m. – 53,5 proc. balsų).

Šaltinis. Bendrovių pateikti metiniai prospektai- ataskaitos už 2003 m..

18 pav. Įmonių pasiskirstymas pagal stambių akcininkų valdomą akcijų paketų dydį

(2004 m. liepos 1 d.)

Taigi iš 450 tirtų bendrovių paketus nuo 33 iki 66 proc. valdo penktadalio bendrovių stambūs akcininkai. Daugiau nei pusėje bendrovių stambieji akcininkai savo rankose yra sukoncentravę paketus nuo 66 iki 95 proc. balsų. Dar penktadalyje bendrovių stambių akcininkų rankose yra paketai, viršijantys 95 proc. ir daugiau procentų balsų. Beveik 1/20 bendrovių valdymas sukoncentruotas tik stambiųjų akcininkų rankose, t. y. jie valdo visą 100 proc. balsų. Taigi didžiojoje daugumoje bendrovių (daugiau nei 75 proc.) stambūs akcininkai gali priimti visus svarbiausius sprendimus, neatsižvelgdami į smulkiųjų akcininkų interesus.

Išanalizavus, kaip yra kaupiamas akcijų paketas, galima būtų išskirti kelias tendencijas. Pirma, maždaug pusė investuotojų akcijų paketą formuoja iš pradžių įsigydami palyginti smulkius akcijų paketus ir toliau didindami savo turimą dalį. Jei per 2003 m.daugiausiai pranešimų buvo gauta deklaruojant 20 proc. balsų peržengimo ribą, tai per 2004 m. daugiausiai pranešimų gauta viršijus nuosavybės teise 33 proc. balsų ribą. Antra, iš karto stambius akcijų paketus (daugiau kaip 40 proc. balsų) pirkę investuotojai pateikė apie 11 proc. visų pranešimų apie akcijų paketų įgijimą. Tai sietina su įmonių privatizavimu (pvz.:alkoholinių gėrimų įmonių: AB „Alita“, AB „Anykščių vynas“, AB „Stumbras“ ir kt.), stambaus juridinio investuotojo bendrovės perėmimu. Akcijų paketų netekimas dažniausiai vyksta pagal vieną scenarijų – iš karto parduodamas visas turimas akcijų paketas. Paminėtina, kad iš karto kontrolinius akcijų paketus parduodantys asmenys sudarė apie 26 proc.

Iš akcinių bendrovių, dėl kurių vertybinių popierių paketų įgijimo (netekimo) gauti pranešimai, apie 10 proc. yra Oficialiojo ar Einamojo prekybos sąrašo bendrovės, 90 proc. – nelistinguojamos bendrovės. Deklaruojamos priežastys, įgyjant (perleidžiant) akcijų paketus, yra gana įvairios. Sandoriai, sudaryti Biržoje, sudaro apie 12 proc. visų pranešimų, didžiausia prekyba (61 proc.) vyksta už Biržos ribų.

Akcininkų užsieniečių turi penktadalis įmonių. Užsienio akcininkai dažniausiai yra tose bendrovėse, kur stambieji akcininkai valdo nuo 66 iki 95 proc. balsų. Čia taip pat kartojasi bendra tendencija – užsieniečiai linkę investuoti ten, kur labiausiai sukoncentruoti balsai ir tuo pačiu lengviau priimti bendrovės veiklai svarbius sprendimus. Šiais metais buvo pateikti 44 (11 proc.) užsienio investuotojų pranešimai apie akcijų paketų įgijimus (netekimus) (2003 m. – 12 proc.) iš kurių 27 yra įgijimo atvejai, 23 – netekimo. Užsienio investuotojai yra iš skirtingų šalių: Suomijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Lichtenšteino, Mergelių salų, Estijos, Ukrainos ir t. t.

Nagrinėjant užsienio investuotojų pokyčius 2003 m., įdomu pastebėti, kad užsienio investuotojai naujai atėjo į 10 Lietuvos įmonių. Kiti judėjimai vyko bendrovėse, kuriose jau anksčiau buvo akcininkų nerezidentų. Iš penkių Lietuvos įmonių pasitraukė Vokietijos investuotojai, o vienoje vokiečius pakeitė olandai.

Įvertinus per ataskaitinį laikotarpį sukauptą informaciją, galima teigti, kad akcinių bendrovių kapitalas sukoncentruotas stambiųjų akcininkų rankose, todėl pateikiamų pranešimų apie akcijų paketų pasikeitimus skaičius kiekvienais metais mažėja, o užsieniečiai noriau investuoja į bendroves, kurių kapitalas yra koncentruotas, bent tiek, kad stambieji akcininkai kartu turėtų „veto“ teisę. Akcijų paketai, įgyti emitentų vadovų grupių, išlieka pastovūs paties emitento atžvilgiu.

Atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Sąjungos direktyvą 2004/25/EC dėl oficialių pasiūlymų bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 19¹ str. nuostatas nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiranda galimybė taikyti privalomo akcijų pirkimo/pardavimo („Squeeze out“ right/ „Sell out“ right) procedūras. Pagal minėto įstatymo nuostatas, kai emitento akcijos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos Oficialųjį arba Einamąjį prekybos sąrašą, o akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įsigyja akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 proc. visų balsų , jis turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, suteikiančias balso teisę, o smulkieji akcininkai tokiu atveju turėtų teisę reikalauti iš pagrindinio akcininko kad šis supirktų jų turimas akcijas. Atsižvelgiant į investuotojų galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis, buvo atlikta esamos padėties analizė iš kurios paaiškėjo, kad aštuonių Einamojo prekybos sąrašo bendrovių stambūs akcininkai turi įsigiję akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 proc. emitento balsų. Todėl nuo 2005 m. sausio 1 d. privalomo akcijų pirkimo/pardavimo teise galėtų pasinaudoti AB „Alita“, AB „Anykščių vynas“, AB „Stumbras“, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lietuvos energija“ bei AB „Lietuvos elektrinė“ akcininkai.

2.2. Oficialių pasiūlymų įgyvendinimas

Jau eilę metų vertybinių popierių rinkoje įgyvendinamos oficialaus pasiūlymo procedūros, sudarančios sąlygas smulkiesiems akcininkams vienodomis sąlygomis parduoti savo akcijas, keičiantis bendrovės valdymui. Tuo tikslu Vertybinių popierių komisijoje registruojami asmenų oficialūs pasiūlymai supirkti likusius balsavimo teisę turinčius vertybinius popierius. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo redakcijai, oficialaus pasiūlymo procedūrų taikymo sritis buvo išplėsta, t. y. taikant Komisijos nustatytas savanoriško oficialaus pasiūlymo procedūras įmonėms sudaryta galimybė supirkti iki 10 proc. savų akcijų, be to akcinės bendrovės akcininkai, visuotiniame akcininkų susirinkime balsavę už bendrovės pertvarkymą į uždarąją, taip pat privalo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias akcijas. Oficialaus pasiūlymo taikymo srities išplėtimas –pagrindinė priežastis, dėl kurios 2004 m. buvo įregistruota žymiai daugiau oficialių pasiūlymų nei ankstesniaisiais metais.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija įregistravo 96 oficialius pasiūlymus supirkti emitentų vertybinius popierius, iš jų 9 savanoriškus pasiūlymus. Baigti įgyvendinti 99 pasiūlymai, iš jų 8 savanoriški. Į 50 iš jų akcininkai atsiliepė, kiti liko neįvykdyti.

Iš 99 baigtų įgyvendinti oficialių pasiūlymų 38 pateikti dėl akcinių bendrovių pertvarkymo į UAB (AB „Varėnos melioracija“, AB „Vilga“, AB „Molesta“ ir kt.), 8 dėl savų akcijų supirkimo (AB „Alna“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilniaus Vingis“ ir kt.), 2 pasiūlymai – kontroliuojančiąsias investicines bendroves pertvarkant į akcines (KIB „Užsienio investicija“, KIB „Centro investicija“).

9 lentelė. Oficialių pasiūlymų įgyvendinimas (mln. Lt)

Rodikliai	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Baigtų įgyvendinti pasiūlymų skaičius, vnt.	61	52	99
iš jų tie, į kuriuos buvo atsiliepta	25	24	50
Siūlytų supirkti VP vertė (pasiūlymo kaina)	312,9	112,2	346,0
Supirktų VP vertė (pasiūlymo kaina)	25,8	13,1	186,5
Įgyvendinimas, proc. (pagal VP skaičių)	9,5	29,3	58,5

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

Iš 99 oficialių pasiūlymų, kurių įgyvendinimas baigėsi 2004 m., net 94 pateikė Lietuvos investuotojai. Šie siūlytojai išmokėjo akcininkams 183,6 mln. litų, tuo tarpu užsieniečiai – tik 2,3 mln. litų. Daugiausiai pasiūlymų pateikė siūlytojai akcininkai (44 iš 99), pusė siūlytojų (46 iš 99) buvo juridiniai asmenys, 14 oficialių pasiūlymų teikė įmonių vadovai.

Tarp sėkmingiausių 2004 m. pasiūlymų galima paminėti UAB „Deholda“ privalomą oficialų pasiūlymą įsigyti AB „Kauno buitis“ akcijas, kurio metu buvo supirkta 77 proc. siūlytų supirkti vertybinių popierių (0,2 mln. Lt), UAB „Mineraliniai vandenys“ pasiūlymas supirkti AB „Stumbras“ likusias akcijas – 91 proc. (12,1 mln. Lt), UAB „NDX energija“ pasiūlymas supirkti likusius AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ vertybinius popierius – 84,8 proc. (136,7 mln. Lt), AB „Alita“ privalomas oficialus pasiūlymas dėl AB „Anykščių vynas“ akcijų – 82,7 proc. (7,9 mln. Lt) ir t. t. Dauguma atvejų – tai neseniai privatizuotų įmonių savininkų pasiūlymai įsigyti likusias įmonių akcijas. Bendras 2004 m. pasibaigusių oficialių pasiūlymų įvykdymo procentas – 58,5 proc. (2003 m. tik 29,3 proc.). Mažiausiai sėkmingi buvo į UAB persitvarkančių įmonių akcininkų teikti pasiūlymai. Iš 38 tokių pasiūlymų tik 10 atvejų buvo supirkta nedidelė dalis akcijų.

22 atvejais iš 99 baigtų įgyvendinti pasiūlymų buvo skelbti aukštesne kaina, negu superkamų akcijų nominali vertė. Aukščiausios kainos buvo siūlomos, superkant nuosavas akcijas, pvz. AB „Rokiškio sūris“(nominali 1 akcijos vertė 10 Lt, pasiūlymo kaina 70 Lt), AB „Audimas“ (atitinkamai 3 Lt ir 10 Lt), AB „Alna“ (atitinkamai 20 Lt ir 146,48 Lt). Iš pasiūlymų, kuriuos teikė asmenys, įgiję atitinkamus paketus, galima paminėti du oficialius pasiūlymus dėl AB „Broner“ akcijų (1 akcijos nominali vertė 1 Lt, pasiūlymo kaina 3,15 Lt), AB „Rokiškio sūris“ vadovų ir akcininkų privalomą oficialų pasiūlymą dėl šios bendrovės akcijų (10 Lt ir 45,10 Lt), pasiūlymą įsigyti AB „Kauno buitis“ akcijas (10 Lt ir 20,81 Lt) ir pan. Aštuonių emitentų, dėl kurių vertybinių popierių buvo pateikti oficialūs pasiūlymai, akcijos yra įtrauktos į Biržos prekybos sąrašus. Oficialūs pasiūlymai dėl šių bendrovių akcijų baigėsi sėkmingai.

2.3. Vadovų sandoriai

Vertybinių popierių komisija, įgyvendinama 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) bei 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvą 2004/72/EB, kuri įgyvendino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka), patvirtino taisykles, kurios nustato emitentų vadovų bei su jais glaudžiai susijusių asmenų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių formą, turinį, pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką, taip pat informacijos, gautos, remiantis pateiktais pranešimais, atskleidimo visuomenei tvarką.

Vadovaujantis šių taisyklių nuostatomis, emitento vadovas, taip pat su juo glaudžiai susijęs asmuo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai nustatytos formos pranešimą apie savo sąskaita sudarytus sandorius dėl emitento vertybinių popierių.

Remdamasi gautais pranešimais, Komisija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, interneto svetainėje www.vpk.lt ir www.lsc.lt turi paskelbti sandorių duomenis – nurodyti pranešėjo vardą, pavardę, asmens kategoriją (emitento vadovas ar su juo susijęs asmuo), emitento pavadinimą, vertybinių popierių pavadinimą, įgyti jie ar perleisti, sandorio sudarymo datą ir vietą, vertybinių popierių kainą ir skaičių.

Nuo Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklių įsigaliojimo Komisijos interneto svetainėje visuomenei viešai buvo paskelbti duomenys apie sandorius dėl 85 emitentų vertybinių popierių. 2004 m. emitentų vadovai sudarė 615 sandorių dėl savo vadovaujamų emitentų vertybinių popierių, iš kurių 469 sandoriai tų bendrovių akcijomis, kurios nėra įtrauktos į Biržos prekybos sąrašus, ir 146 sandoriai tų bendrovių akcijomis, kurios yra įtrauktos į Biržos prekybos sąrašus.

10 lentelė. Vadovų sandoriai ir jų vertė 2002–2004 m.

Rodikliai	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Vadovų sandorių skaičius, vnt.	1224	755	615
Vadovų sandorių vertė, mln.Lt	45,6	15,5	32,5

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2004 m. Komisija gavo nustatytos formos pranešimus dėl 109 bendrovių vertybinių popierių, iš kurių 96 bendrovių akcijos nėra įtrauktos į Biržos prekybos sąrašus, o 13 bendrovių akcijos yra Biržos prekybos sąrašuose.

2004 m. emitentų vadovai pirko savo vadovaujamų bendrovių akcijų už 14,6 mln. litų, pardavė savo vadovaujamų bendrovių akcijų už 17,9 mln. litų, bendra sudarytų sandorių dėl savo vadovaujamų bendrovių akcijų suma sudarė 32,5 mln. litų (15,2 mln. Lt bendrovių, kurių akcijos nėra įtrauktos į Biržos prekybos sąrašus, 17,3 mln. Lt bendrovių, kurių akcijos įtrauktos į Biržos prekybos sąrašus).

2004 m. emitentų vadovai daugiau pardavė, negu pirko savo vadovaujamų bendrovių akcijų.

Kai emitentų, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, vadovų sudarytų sandorių vertė per kalendorinius metus viršija 5 tūkst. eurų, Vertybinių popierių komisija, remdamasi gautais pranešimais, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ turi skelbti sandorių duomenis – nurodyti pranešėjo vardą, pavardę, asmens kategoriją (emitento vadovas ar su juo susijęs asmuo), emitento pavadinimą, vertybinių popierių pavadinimą, įgyti jie ar perleisti, sandorio sudarymo datą ir vietą, vertybinių popierių kainą ir skaičių. Bendra emitento vadovų sandorių vertė skaičiuojama sumuojant emitento vadovo ir su juo glaudžiai susijusių asmenų sudarytų sandorių vertes. Jei bendra sandorių vertė neviršija 5 tūkst. eurų per kalendorinius metus, pranešimas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ neskelbiamas.

Nuo Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklių įsigaliojimo emitentų, kurių vadovų sudarytų sandorių vertė per kalendorinius metus viršija 5 tūkst. eurų, buvo 33.

2.4. Auditas

Vertybinių popierių komisija, įgyvendindama Audito įstatymo bei Finansų įstaigų įstatymo nuostatas, suteikiančias teisę priežiūros institucijoms nustatyti papildomus reikalavimus audito įmonėms ir auditoriams, atliekantiems visuomenės intereso įmonių auditą, priėmė nutarimą „Dėl papildomų reikalavimų audito įmonėms ir auditoriams nustatymo“. Nutarimas rengtas atsižvelgiant į 2000 m. lapkričio 15 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2001/256/EB dėl privalomojo audito kokybės užtikrinimo Europos Sąjungoje: minimalūs reikalavimai ir 2002 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos rekomendacija 2002/590/EB dėl įstatymų nustatytų auditorių nepriklausomumo ES: pagrindinių principų rinkinys.

Minėtame nutarime, siekiant užtikrinti kvalifikuotą ir nepriklausomą audituojamos įmonės finansinės atskaitomybės įvertinimą, nustatyti griežtesni reikalavimai audito įmonėms ir auditoriams, ketinantiems audituoti šias Komisijos prižiūrimas visuomenės intereso įmones: finansų maklerio įmones, valdymo įmones, investicines kintamojo kapitalo bendroves ar bendroves, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į Biržos prekybos sąrašus, Audituojama įmonė privalo audito įmonės kandidatūrą suderinti su Vertybinių popierių komisija iki sprendimo išrinkti audito įmonę priėmimo, o konkretaus auditoriaus kandidatūra turi būti suderinta iki audito pradžios.

2005 m. pradžioje Vertybinių popierių komisija prižiūrėjo 65 visuomenės intereso įmones. Nors Komisijos specialistai ne kartą informavo įmones apie naujų reikalavimų įsigaliojimą, nemaža dalis įmonių kandidatūras derinimui ėmė teikti tik 2005 m. pradžioje. Per 2004 m. Vertybinių popierių komisija gavo ir patenkino 9 visuomenės intereso įmonių prašymus dėl audito įmonės kandidatūros suderinimo ir 29 visuomenės intereso įmonių prašymus dėl auditoriaus kandidatūros suderinimo. 51 visuomenės intereso įmonei audito įmonės kandidatūros derinimui 2004 m. teikti nereikėjo, nes šios audito įmonės buvo išrinktos iki minėto nutarimo įsigaliojimo.

Kaip ir ankstesniais metais, atliekant auditą už 2004 m., dominuos šios stambios audito kompanijos: UAB „KPMG Lietuva“, UAB „PricewaterhouseCoopers“, UAB „Deloitte & Touche“ ir UAB „Ernst & Young Baltic“, kurios audituos du trečdalius Vertybinių popierių komisijos prižiūrimų visuomenės intereso įmonių.

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

19 pav. Audito kompanijų pasiskirstymas audituojant visuomenės intereso įmones

3. Tarpininkų veiklos kontrolė

3.1. Įmonių kapitalo reikalavimai

Finansų maklerio įmonių veiklos stabilumas, finansinis pajėgumas vykdyti savo įsipareigojimus bei kokybiškos ir profesionalios paslaugos – tai svarbios sąlygos, darančios įtaką visos kapitalo rinkos stabilumui ir plėtrai. Tam, kad būtų užtikrinamas įmonės veiklos tęstinumas ir išvengta nepamatuotai rizikingų sandorių, nustatomi atitinkami kapitalo reikalavimai tam tikrai rizikai padengti.

Vertybinių popierių komisija, prieš išduodama licencijas ir vėliau, prižiūrėdama jau veikiančias įmones, reikalauja, kad finansų maklerio įmonės turėtų atitinkamą pradinį kapitalą ir tenkintų kapitalo pakankamumo reikalavimus. Reikalaujamas pradinio kapitalo dydis priklauso nuo įmonės teikiamų paslaugų pobūdžio ir vykdomos investicinės bei prekybinės veiklos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nustatytą atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas, A kategorijos FMĮ privalo turėti ne mažiau kaip 730 tūkst. eurų pradinio kapitalo, B ir C kategorijos įmonės – atitinkamai 125 tūkst. ir 50 tūkst. eurų ekvivalentą litais.

2004 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras visų finansų maklerio įmonių pradinis kapitalas buvo 34,9 mln. litų (2003-ųjų pabaigoje – 34,7 mln. Lt; žr. 11 lentelę); lyginant su 2003 m. pabaigos duomenimis, jis padidėjo nedaug – 0,58 proc. Nagrinėjant duomenis pagal atskiras FMĮ kategorijas, matyti, kad sumažėjo A kategorijos FMĮ pradinis kapitalas, o B ir C kategorijos FMĮ pradinis kapitalas šiek tiek padidėjo.

11 lentelė. FMĮ pradinis kapitalas

FMĮ kategorija	2002 m.		2003 m.		2004 m.		Pradinio kapitalo pokytis per 2004m. (proc.)
FMĮ kategorija	įmonių skaičius	pradinis kapitalas (mln. Lt)	įmonių skaičius	pradinis kapitalas (mln. Lt)	įmonių skaičius	pradinis kapitalas (mln. Lt)	Pradinio kapitalo pokytis per 2004m. (proc.)
A kateg.	3	18,1	2	17,4	2	16,2	-6,9
B kateg.	15	12,4	14	9,5	11	10,0	5,3
C kateg.	3	9,6	2	7,8	1	8,7	11,5
Iš viso	21	40,1	18	34,7	14[5]	34,9	0,6

Šaltinis: FMĮ kapitalo pakankamumo ataskaitos.

Kapitalo pakankamumo reikalavimų vykdymas garantuoja, kad, įvertinus visas su finansų maklerio įmonės veikla susijusias rizikas, įmonė užtektinai turės likvidžių lėšų vykdyti įsipareigojimus savo klientams, taip pat ir įsipareigojimus, kylančius iš pačios įmonės veiklos.

Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo kitimą teigiama linkme 2004 m. lėmė keletas veiksnių: įmonių valdomas didesnis turtas, teisingas turto įvertinimas rinkos kainomis ir įmonių uždirbtas didesnis pelnas.

Kadangi 2004 m. finansų maklerio įmonės uždirbo daugiau pelno, padidėjo įmonių likvidžiojo nuosavo kapitalo suma, tai ir kapitalo pakankamumo rodiklis, palyginus su 2003 m., padidėjo 52,3 proc.

Toms FMĮ, kurios netenkina kapitalo pakankamumo reikalavimų, Vertybinių popierių komisija sustabdo licencijų galiojimą. Jeigu padėtis per nustatytą laikotarpį neištaisoma, imamasi dar griežtesnių priemonių – panaikinamas išduotų licencijų galiojimas. 2004 m. viena B kategorijos licenciją turinti įmonė netenkino kapitalo pakankamumo reikalavimų, todėl Vertybinių popierių komisija apribojo jos veiklą, o kai įmonė nesugebėjo ištaisyti padėties, ji pati paprašė panaikinti išduotos licencijos galiojimą.

2004 m. pabaigoje vienai B kategorijos FMĮ metų gale sustabdytas licencijos galiojimas, nes įtariama, kad įmonės finansinė atskaitomybė nepatikima ir kapitalo pakankamumas skaičiuojamas neteisingai.

12 lentelė. Skirtingų kategorijų FMĮ vidutiniai kapitalo pakankamumo rodikliai ir jų pokyčiai

FMĮ kategorija	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	Pokytis per 2004 m. (proc)
A kateg.	1,66	1,64	1,88	2,06	4,53	119,9
B kateg.	1,38	1,42	1,54	1,37	1,27	-7,3
C kateg.	3,44	5,72	5,72	8.25	9,81	18,9
Vidutinis	1,73	1,87	2,08	2,20	3,35	52,3

Šaltinis: FMĮ kapitalo pakankamumo ataskaitos.

Kapitalo pakankamumo rodiklio kitimas tam tikrų kategorijų licencijas turinčių įmonių rodo, kad A kategorijos licencijas turinčios įmonės 2004 m. dirbo sėkmingai.

3.2. Prekybos Biržoje priežiūra

Vykdydama Vertybinių popierių rinkos įstatymo keliamus uždavinius, Komisija užtikrina efektyvų vertybinių popierių rinkos funkcionavimą, sąžiningą prekybą ir investuotojų apsaugą. Pagrindiniai prekybos Vilniaus vertybinių popierių biržoje priežiūros tikslai – užkirsti kelią naudojimuisi viešai neatskleista informacija, manipuliavimui vertybinių popierių kaina, smulkiųjų akcininkų teisių pažeidimui ir pan.

Besiplėtojanti rinka, auganti prekybos sparta bei vertybinių popierių likvidumas, kėlė naujų uždavinių rinkos priežiūros srityje. Siekiant kontroliuoti rinkoje vykstančius procesus, iškilo būtinybė perprasti šių procesų prigimtį ir galimą poveikį tiek pačiai rinkai, tiek joje veikiantiems dalyviams. Naryste Europos Sąjungoje įpareigojo pasirengti galimai rinkos integracijai ir su tuo susijusioms pasekmėms. Todėl, vykdant prekybos priežiūrą, nemažai dėmesio buvo skiriama fundamentaliems rinkos tyrimams bei kitų Europos šalių rinkos praktikų nagrinėjimui. Žymiausi tyrimai buvo susiję su rinkos dalyvių struktūros analize, kuri leido įvertinti bei charakterizuoti rinkoje veikiančius investuotojus ir spekuliantus, nustatyti skirtingų rinkos dalyvių grupių investavimo strategiją. Taip pat buvo tiriama kolektyvinio investavimo subjektų investicinė veikla, siekiant įvertinti sukauptų finansinių resursų investavimo įtaką bendrai vertybinių popierių rinkos kainų konjunktūrai bei galimus interesų konfliktus, kylančius dėl ryšių tarp kolektyvinio investavimo subjekto ir bendrovės, į kurios akcijas investuojama.

Daugiau kaip dešimtmetį veikiančioje rinkoje prekiaujantys dalyviai sukaupė tam tikrą praktiką ir įgijo reikalingų įgūdžių. Jau galima kalbėti apie Lietuvos vertybinių popierių rinkos tradicijų formavimąsi, tačiau vis dar pasitaiko prekiautojų veiksmų, niekaip nesuderinamų su geromis rinkos tradicijomis ir praktika. Komisija 2004 m. nustatė du manipuliavimo rinka atvejus, kuomet pirmąjį šių metų ketvirtį buvo bandoma mažinti AB „Invalda“ akcijų kainą, o trečiąjį ketvirtį – dirbtinai pristabdyti AB „Sanitas“ akcijų kainos augimą.

Įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvas, Komisija patvirtino tvarką, pagal kurią rinkos tarpininkai privalo informuoti Komisiją apie pastebėtus atvejus, turinčius manipuliavimo kaina ar pasinaudojimo viešai neatskleista informacija požymius. Minėta tvarka buvo patvirtinta metų pabaigoje, greičiausiai dėl šios priežasties pranešimų iš tarpininkų negauta. Tačiau eiliniai spekuliantai noriai dalijosi savo pastebėjimais apie įtartinus atvejus ir vienas pranešimų buvo pagrįstas – jo pagrindu atlikto tyrimo metu buvo nustatytas pažeidimas ir kaltininkui pritaikytos sankcijos.

4. Teisės aktų vykdymo priežiūros rezultatai

4.1. Administracinių nuobaudų ir piniginių baudų skyrimas

Viena iš Komisijos funkcijų – prižiūrėti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje laikosi vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą bei pensijų kaupimą reglamentuojančių įstatymų ir juos papildančių aktų. Šią funkciją Vertybinių popierių komisija įgyvendina periodiškai vykdydama planinius ir tikslinius įmonių veiklos patikrinimus. Tiksliniai patikrinimai dažniausiai vykdomi gavus investuotojų skundus arba rinkos stebėjimo tyrimais nustačius įtartinus sandorius.

Komisija turi teisę tikrinti, ar vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, akcinės bendrovės, valdymo įmonės, pensijų kaupimo bendrovės laikosi Vertybinių popierių rinkos įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimų. Nustačiusi pažeidimus, Komisija gali įspėti pažeidėją ir nurodyti jam ištaisyti trūkumus, taip pat gali skirti pinigines baudas, sustabdyti ar panaikinti licencijų galiojimą ir kt.

2004 m. Komisija nemažai dėmesio skyrė licencijuotų vertybinių popierių rinkos dalyvių kompleksiniams ir tiksliniams patikrinimams – buvo patikrinta 2/5 finansų maklerio įmonių ir komercinių bankų.

Iš viso 2004-aisiais Vertybinių popierių komisija atliko 122 patikrinimus, iš jų 7 kompleksinius ir 115 tikslinių. Tikrinant vertybinių popierių rinkos dalyvius, dažniausiai nustatyti šie pažeidimai: neatskleidžiama emitentų periodinė informacija; vertybinių popierių apskaitos tvarkymas neperduodamas tarpininkams; nevykdomi teisėti Komisijos nurodymai; nesilaikoma pensijų kaupimo bendrovėms nustatytų teisės aktų reikalavimų ir kt.

Nagrinėjant pastarųjų penkerių metų Vertybinių popierių komisijos rastus pažeidimus, matyti, kad vėl padidėjo vertybinių popierių apskaitos tvarkos pažeidimų, tačiau pagrindinę pažeidimų dalį kaip ir anksčiau, sudaro emitentų neatskleista periodinė informacija, vertybinių popierių apskaitos tvarkos nesilaikymas, kiti teisės aktų pažeidimai.

Toliau ypatingas dėmesys skiriamas pensijų kaupimo įmonių bei jų atstovų veiklai. 2004 m., prasidėjus pirmajam lėšų pervedimo į valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondus etapui atlikti pirmieji kompleksiniai pensijų kaupimo bendrovių patikrinimai. Šių patikrinimų metu buvo tikrinama visa įmonės licencijose nurodyta valdymo įmonių veikla. Patikrinimai apėmė visus valdymo įmonių valdomus subjektus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas investicinių sprendimų dėl valdomo turto investavimo priėmimui, nuo pensijų turto atskaitomų mokesčių apskaičiavimui, lėšų konvertavimui į apskaitos vienetus, bendrovės veiklos vidaus kontrolei.

Pensijų kaupimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kokie yra galimi atskaitymai iš valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų turto. Nustatytas atvejis, kai pensijų kaupimo bendrovė pensijų fondų turtą mažino minėtuose teisės aktuose nenumatytomis išlaidomis. Už Pensijų kaupimo įstatymo ir Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos reikalavimų pažeidimą bendrovė buvo įspėta ir jai nurodyta atlyginti valdomiems pensijų fondams padarytą turtinę žalą.

Atliktas tyrimas, kurio metu nustatytas su Vertybinių popierių komisija nesuderintos reklaminės medžiagos platinimo atvejis. Už Pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies pažeidimą bendrovė buvo įspėta.

Nustatyti pensijų fondų turto investavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atvejai, kai pensijų turtas buvo investuotas, pažeidžiant Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimą, nustatantį, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų turtą gali sudaryti tik vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, kuriais prekiaujama rinkose, pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos reguliuojamomis. Už šiuos pažeidimus 3 bendrovės buvo įspėtos ir joms nurodyta ateityje griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų.

2004 m. Komisija atliko valdymo įmonių tikslinį patikrinimą, siekdama išsiaiškinti, ar naujai susikūrusios valdymo įmonės turi efektyvią kontrolės sistemą, ar stebi ar prisiimta rizika neviršija nustatytų reikalavimų, kaip to reikalauja Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės.

Patikrinimo metu nustatyta, kad valdymo įmonės turi pasirengusias tinkamas vidaus kontrolės taisykles, kad tinkamai vertinama kapitalo pakankamumo rizika. Tačiau kai kurios valdymo įmonės nebuvo paskyrusios asmens, atsakingo už vidaus kontrolės vykdymą, nevykdė vidaus kontrolės patikrinimų, todėl buvo įspėtos ir įpareigotos esamą padėtį ištaisyti.

Ataskaitiniais metais buvo atlikti 7 bendrovių pirminės apyvartos patikrinimai. Dauguma bendrovių laikėsi emisijos prospektuose numatytos platinimo bei apmokėjimo tvarkos, todėl didesnių pažeidimų nenustatyta. Paminėtinas vienas atvejis, kai AB bankas „NORD/LB Lietuva“ platindamas obligacijų emisiją, nemažą jos dalį pirminės apyvartos metu įsigijo savo sąskaita. Šio patikrinimo išvados buvo apsvarstytos Komisijos posėdyje ir atsakingam banko asmeniui taikyta administracinė sankcija.

13 lentelėje pateikiame informaciją apie Vertybinių popierių komisijos 2000–2004 metais nustatytus pažeidimus.

13 lentelė. VPK nustatyti pažeidimai

Pažeidimų struktūra	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Vertybinių popierių apskaitos tvarkos nesilaikymas	12	7	5	1	5
Kapitalo pakankamumo reikalavimų nesilaikymas	1	–	–	1	–
Teisėtų VPK nurodymų nevykdymas	2	2	3	1
Periodinės informacijos neatskleidimas	28	25	29	18	7
Oficialaus pasiūlymo taisyklių pažeidimas	–	–	–	–	–
Manipuliavimas rinkos kaina	–	1	–	1	1
Pasinaudojimas viešai neatskleista informacija	–	–	1	–	–
Melagingos informacijos VPK pateikimas	1	1	–	1	2
Teisės aktų nustatytos informacijos, tame tarpe audito išvados, nepateikimas VPK	7	1	1	14	–
Vertimasis finansų maklerio veikla be licencijos	2	–	–	–	–
Pensijų kaupimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai	–	–	–	6	3
Kiti pažeidimai	8	10	7	9	6

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

2004 m. Komisija, vykdydama patikrinimus, bendradarbiavo su atitinkamomis užsienio (Danijos, Jungtinės Karalystės) institucijomis.

2004 m. už patikrinimų metu nustatytus vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsakingiems asmenims buvo iškelta 18 administracinių teisės pažeidimų bylų. 17 bylų paskirtos administracinės nuobaudos, 1 byla nutraukta nesant pažeidimo sudėties. Daugiausiai nuobaudų – 38 proc. – paskirta už periodinės informacijos neatskleidimą, 16 proc. – už melagingos informacijos VPK pateikimą, 11 proc. – už pensijų kaupimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Per pastaruosius keletą metų Komisija apie 80 proc. iškeltų administracinių teisės pažeidimo bylų paskyrė administracines nuobaudas. 14 lentelėje pateikiame informaciją apie VPK 2000–2004 m. iškeltas administracines bylas ir paskirtas baudas.

14 lentelė. VPK iškeltos administracinės bylos ir paskirtos baudos

Administracinių bylų skaičius	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.
VPK iškeltos bylos	56	42	43	44	18
VPK iškeltos bylos, pagal kurias skirtos nuobaudos	41	27	37	36	17
VPK paskirtų baudų suma, tūkst. Lt	28,5	19,2	14,0	22,8	10,9

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija

2004 m. žymiai sumažėjo VPK iškeltų administracinių bylų skaičius. Šis sumažėjimas yra dėsningas, nes VPK daugiausiai administracinių bylų iškeldavo už periodinės informacijos nepateikimą, ir šios bylos buvo iškeliamos tiems emitentams, kurie savo veikloje turėjo finansinių, valdymo ar kitokių problemų.

2004 m. didžioji tokių emitentų dalis arba persiregistravo į uždarąsias akcines bendroves arba nutraukė savo veiklą, kas sąlygojo žymų Komisijos iškeltų administracinių bylų skaičiaus sumažėjimą.

Pusė iškeltų administracinių teisės pažeidimų bylų tenka emitentų vadovams, 16 proc. – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų vadovams, likusios – kitiems atsakingiems darbuotojams.

Per 2004 m. už administracinio pobūdžio pažeidimus paskirta bendra piniginių baudų suma sudaro 10,9 tūkst. litų. Sumokėta 9,9 tūkst. litų, dėl likusios sumos vyksta teisminis bylinėjimasis, nes VPK nutarimas buvo apskųstas teismui. Pažymėtina, kad 2004 m. priverstinai išieškomų baudų nebuvo. 2003-aisiais priverstinai buvo išieškoma 42 proc. paskirtų administracinių baudų.

Kalbant apie Vertybinių popierių komisijos 2004 m. paskirtas administracines nuobaudas, paminėtina viena iš jų: kaip ir 2003 m., pavyko įrodyti manipuliavimo akcijų kaina faktą ir patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pavedimais parduoti vertybinius popierius buvo siekiama sudaryti klaidingą įspūdį apie vertybinių popierių rinkos kainą. Pažeidėjo kaltė buvo visiškai įrodyta ir jam buvo skirta administracinė bauda.

Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Vertybinių popierių rinkos įstatymo 61 str. nuostatomis, turi teisę skirti ūkio subjektams pinigines baudas iki 500 tūkst. litų arba sumą, atitinkančią dvigubą neteisėtai gautų pajamų dydį.

2004 m. iškeltos 6 Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimo bylos: 2 – komerciniams bankams, 2 – finansų maklerio įmonėms, 1 – akcinei bendrovei, 1 – valdymo įmonei. Už Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimus buvo skirta 15 tūkst. litų piniginių baudų.

Palyginimui 15 lentelėje pateikiame informaciją apie Komisijos 2000–2004 m. iškeltas Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimo bylas ir paskirtas baudas

15 lentelė. VPK iškeltos Vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimo bylos ir paskirtos baudos

Bylų skaičius	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.
VPK iškeltos bylos	5	5	3	8	6
VPK iškeltos bylos, pagal kurias skirtos baudos	5	2	1	7	4
VPK paskirtų baudų suma, tūkst. Lt	18,3	42,0	2,5	54,0	15,0

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

4.2. Dalyvavimas teismo procesuose

Vertybinių popierių komisijos nutarimai skirti administracines nuobaudas ir sprendimai taikyti ekonomines sankcijas gali būti apskųsti teismui. 2004 m. buvo apskųstas vienas Komisijos nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir vienas Komisijos nutarimas taikyti ekonominę sankciją.

16 lentelėje pateikti 2000–2004 m. apskųstų ir teismo panaikintų administracinių nuobaudų duomenys.

16 lentelė. VPK skirtos administracinės baudos ir jų apskundimas teismui

Administracinių bylų skaičius	2000 m.	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.
Iš viso per metus	61	39	39	44	18
Teismui apskųstų nutarimų skaičius	9	5	1	3	1
Teismo sprendimu panaikintų Komisijos nutarimų skaičius	1	0	0	0	0

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija.

IV dalis. Teisės aktų kūrimas ir tobulinimas

1. Naujų teisės aktų kūrimas

2004 m. daugiausiai dėmesio buvo skiriama teisės aktų, susijusių su Europos Sąjungos direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę, projektų rengimui. Komisija parengė Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą bei Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektą. Abiejų teisės aktų projektai buvo parengti, rengiantis įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje (Prospektų direktyvą), iš dalies pakeičiančią direktyvą 2001/34/EB.

Minėtų teisės aktų projektai numato nemažai pasikeitimų, susijusių su vertybinių popierių pirminiu ir antriniu viešu siūlymu. Naujovė ta, kad atsisakoma vertybinių popierių įregistravimo, o vietoje to bus reikalaujama, kad emitentas, vertybinių popierių siūlytojas ar asmuo, ketinantis įtraukti vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje, parengtų, patvirtintų ir viešai paskelbtų vertybinių popierių prospektą. Be to, vienos valstybės narės kompetentingos institucijos (t .y. ES valstybės narės kompetentingos institucijos, vykdančios panašias funkcijas į tas, kurias vykdo Komisija) patvirtintas prospektas galios visose kitose valstybėse narėse, ir kitų valstybių narių kompetentingos institucijos neturės teisės reikalauti dar kartą teikti prospektą patvirtinimui arba nustatyti kitų suvaržymų, nenumatytų Prospektų direktyvoje. Be to, įgyvendinus šią direktyvą, Komisija neapsiribos tik Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų išleistų vertybinių popierių prospektų tvirtinimu – tam tikrais atvejais Komisija tvirtins vertybinių popierių prospektus tų emitentų, kurie įsteigti kitoje ES valstybėje narėje, taip pat ir ne ES emitentų prospektus, jei vertybinius popierius ruošiamasi siūlyti Lietuvoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse.

Abiejų teisės aktų projektai buvo pateikti Finansų ministerijai 2004 m. gruodžio mėn., o galutinis Prospektų direktyvos perkėlimo terminas – 2005 m. liepos 1 d.

2004 m. teisės aktų leidybos požiūriu buvo svarbūs dar ir tuo, kad 2004 m. balandžio 27 d., priėmus Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, pirmą kartą Lietuvos teisinėje sistemoje buvo įvestas privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo institutas. Šis institutas buvo įvestas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB nuostatas dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, o instituto esmė yra ta, kad emitento, kurio akcijos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį arba einamąjį prekybos sąrašą, akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis ir įgijęs akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 proc. visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas, o smulkieji akcininkai privalo tai padaryti (privalomas akcijų pardavimas). Galima ir priešinga situacija, kai esant nurodytai situacijai, stambieji akcininkai nesinaudoja privalomo akcijų pardavimo teise – tuomet smulkieji akcininkai turi teisę reikalaut privalomo jų akcijų išpirkimo, o stambieji akcininkai privalo jas išpirkti (privalomas akcijų pirkimas). Įstatymas detaliai reglamentuoja privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo realizavimo mechanizmą, įskaitant pačią išpirkimo procedūrą ir išperkamų akcijų kainos nustatymą. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privalomą akcijų pardavimą ir pirkimą, įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

2004 m. birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Seime priimti Pensijų sistemos reformos, Pensijų kaupimo įstatymo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymų pakeitimai, kuriais buvo siekiama išspręsti kai kurias pirmojo pensijų kaupimo sutarčių platinimo etapo metu pastebėtas problemas. Įstatymuose įtvirtinta asmens teisė nutraukti sudarytą pensijų kaupimo sutartį, liberalizuotas alternatyvių skaičiuoklių naudojimas, numatyta galimybė konservatyvaus investavimo pensijų fondo lėšas investuoti į kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į Lietuvos Respublikos, ES ar EBPO valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistus arba į jų garantuotus skolos vertybinius popierius, vienetus ar akcijas, numatyta galimybė pensijų kaupimo bendrovėms naudoti prognozes, įtvirtinta priežiūros institucijų teisė nustatyti papildomus kvalifikacinius reikalavimus pensijų sutartis platinantiems bei informaciją apie pensijų kaupimą teikiantiems asmenims, išspręstos kitos su Pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registro administravimu, pensijų fondo keitimu susijusios problemos.

Parengtas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateiktas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurio tikslas – spręsti pensijų fondų veikos praktikoje pastebėtas problemas, patikslinti pensijų kaupimo sutarties institutą bei sutarties šalis dėl pensijų kaupimo vadinamuosiuose III pakopos pensijų fonduose, užtikrinti pensijų fondų optimalios veiklos sąlygas Lietuvos Respublikoje bei optimalias investavimo galimybes. Šiuo projektu siekiama ištaisyti nepagrįstus formalius ribojimus pensijų fondams investuoti į kolektyvinio investavimo subjektus, veikiančius pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, nustatytais 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2001/107/EB ir 2001/108/EB) nuostatas. Taip pat siekiama nustatyti įtakos kolektyvinio investavimo subjektui kiekybinį apribojimą. Projektu taip pat siekiama įtvirtinti aiškų sutartinių santykių reglamentavimą tarp dalyvių (kai dalyvis nėra įmokų mokėtojas) ir valdymo įmonės, nustatyti pensijų kaupimo bendrovės pareigą pateikti viešam platinimui ar visuomenei skirtus su pensijų kaupimu pensijų fonduose susijusius duomenis ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma pasirinkti pensijų fondą (pvz., pensijų fondo investavimo strategija). Projekte taip pat siekiama viešai atskleisti savo interesus bei nurodyti interesų konfliktus, susijusius su pensijų fondais ir (ar) jų valdytojais, su kuriais susijusi aukščiau aptarta informacija. Projekte taip pat siūloma atsisakyti privalomo anuiteto pirkimo, siejant tokią prievolę su teisės gauti išmokas iš socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto nebuvimu, taip pat siūloma atsisakyti ribojimo asmeniui pensijų fonde turėti tik vieną pensijų sąskaitą.

Kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinio ir pateikimo taisyklių pakeitimai. Parengti ir Komisijos 2004 m. rugsėjo 30 d. posėdyje priimti pakeitimai, kuriais siekiama minėtas taisykles suderinti su 2004 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl tam tikrų sutrumpinto prospekto turinio nuostatų, pateiktų Tarybos direktyvos 85/611/EEB 1 priedo C priedėlyje. Taisyklėse detalizuojama, kaip turi būti interpretuojamos kolektyvinio investavimo subjektų prospekto turinio nuostatos, susijusios su investavimo tikslų, strategijos, rizikų, atskleidimu, įtvirtinta aiški mokesčių ir išlaidų atskleidimo struktūra bei veiklos rezultatų pateikimas pagal finansų rinkose priimtus standartus. Kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai įpareigoti valdomų subjektų prospektus priderinti prie naujų taisyklių nuostatų iki 2005 m. kovo 1 d.

Kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarka. Ji nustato rizikos, kylančios dėl kolektyvinio investavimo subjektų turto investavimo į išvestines finansines priemones, vertinimo principus. Tvarkos teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis. Rengiant tvarką atsižvelgta į 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvų 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, nustatytais 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2001/ 107/EB ir 2001/108/EB) ir į 2004 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2004/383/EB dėl kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo.

Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodika. Ji reglamentuoja papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondų, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus bei tvarką, skaičiavimo dažnumą ir skelbimą, investicinio fondo grynųjų aktyvų dydžio reikalavimus. Taip pat šioje metodikoje nustatytos vadovo pareigos, susijusios su grynųjų aktyvų vertės skaičiavimu bei kontrole, valdybos prievolė patvirtinti skaičiavimo procedūras, pagal kurias bus atliekami konkretūs skaičiavimai ir jų kontrolė, detalizuojama priemonių, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, vertinimo tvarka, investavimo apribojimų kontrolė, tinkamą išmokų ir atskaitymų iš turto bei įplaukų į turtą apskaitos užtikrinimas, skaičiavimo klaidų nustatymo ir dėl to susidariusių nuostolių atlyginimo tvarka. Taip pat buvo parengtas išaiškinimas dėl galimų aptariamos metodikos taikymo praktinių problemų. Jis paskelbtas Komisijos interneto svetainėje.

Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos pakeitimai. Juose nukeltas terminas, iki kurio turi būti pakeistos pensijų fondų taisyklės ir kolektyvinio investavimo subjektų sudarymo dokumentai; liberalizuotas priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertės nustatymas, įtvirtinant, kad priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, tikroji vertė nustatoma pagal rinkos viešai paskelbtą vertinimo dieną vidutinę rinkos kainą arba uždarymo kainą bei patikslintas atskaitymų iš pensijų fondų turto darymas, įtvirtinant, kad atskaitymas nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės yra tiesiogiai įskaičiuojamas į apskaitos vieneto vertę, o sukauptų apskaitos vienetų skaičius dalyvio sąskaitoje nėra mažinamas.

Valdymo įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo taisyklės. Jos nustato Vertybinių popierių komisijai ir visuomenei valdymo įmonių teikiamos informacijos apie valdomus pensijų fondus, kolektyvinio investavimo subjektus, kitą veiklą turinį bei pateikimo dažnumą.

Pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei apskaitos vienetų apskaitos principai. Jie reglamentuoja pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo, apskaitos vienetų apskaitos principus ir pensijų sąskaitų apskaitos lygius, taip pat nustato pensijų sąskaitų tvarkytojų pareigas bei jų kontrolės tvarką. Šie principai taikomi valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondų pensijų turto apskaitai.

Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių pakeitimas ir papildymas ir Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių pakeitimas ir papildymas. Taisyklių pakeitimais ir papildymais patikslintos kai kurios nuostatos bei sąvokos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ir 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimo ir veiklos nuostatas ir į rinkos dalyvių pageidavimus. Vienas taisyklių pakeitimų – tarpinės finansinės atskaitomybės reglamentavimas. Valdymo įmonės ir finansų maklerio įmonės, teikdamos kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitas, turės pateikti tarpinę finansinę atskaitomybę, kurią sudarys balansas ir nebalansinių straipsnių ataskaita bei pelno (nuostolių) ataskaita. Taisyklėse papildyti investicinės ir prekybinės veiklos politikos reikalavimai ir patikslintas jų pateikimo laikas Vertybinių popierių komisijai. Veiklos politika turės būti pateikta per 10 darbo dienų nuo to, kai bus patvirtinta įmonės valdybos. Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų pakoreguota neprekybos knygos sąvoka. Neprekybos knygą sudarys visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos bei su šiomis pozicijomis susijusios įmokos.

Vertybinių popierių registravimo taisyklių pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare turėjo įsigalioti Vertybinių popierių registravimo taisyklėse (2002 m. gegužės 30 d. Komisijos nutarimas Nr. 20) numatytos išimtys, nustatančios kokių vertybinių popierių nereikia registruoti Komisijoje, 2004 m. pradžioje buvo parengti šių taisyklių pakeitimai bei papildymai. Šiais pakeitimais panaikinta prievolė emitentams kreiptis į Komisiją dėl vertybinių popierių įregistravimo panaikinimo, pakoreguotas pateikiamų dokumentų sąrašas, numatytos formos, kurias turi pateikti emitentas tais atvejais kai jo vertybinių popierių registravimui yra taikoma išimtis ir pan.

Kolektyvinio investavimo subjekto, sudaryto (įsteigto) užsienio valstybėje ir ketinančio platinti investicinius vienetus (akcijas) Lietuvos Respublikoje, pranešimo ir platinimo tvarkos projektas. Ši tvarka reglamentuos užsienio kolektyvinio investavimo subjekto, ketinančio platinti investicinius vienetus (akcijas) Lietuvos Respublikoje, pranešimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai formą ir pateikiamiems dokumentams taikomus reikalavimus, informacijos apie numatomą investicinių vienetų ar akcijų platinimą Lietuvos Respublikoje atskleidimo ir informacijos pateikimo investuotojams bei Vertybinių popierių komisijai tvarką.

Pensijų fondų valdymo perdavimo bei pensijų fondų panaikinimo ir panaikintų pensijų fondų turto pardavimo tvarkos projektas. Ši tvarka reglamentuoja pensijų fondų valdymo perdavimo bei pensijų fondų panaikinimo atvejus ir tvarką, panaikintų pensijų fondų turto pardavimo tvarką bei pensijų kaupimo bendrovių (valdymo įmonių) pareigas vykdant pensijų fondų valdymo perdavimą, pensijų fondų panaikinimą ir parduodant pensijų fondų turtą.

2. Teisės aktų derinimas su ES teisės aktais

2004 m. balandžio 27 d. Seime buvo priimtas Vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įstatymo pakeitimai buvo priimti įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka direktyva). Įstatyme įtvirtintas kokybiškai naujas viešai neatskleistos informacijos apibrėžimas, iš esmės naujai sureguliuoti Įstatymo 9 str. (Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant vertybiniais popieriais) ir 10 str. (Draudimas manipuliuoti rinka).

Esminės Įstatymo naujovės:

–žymiai išplėsta viešai neatskleistos informacijos sąvoka, į ją įtraukiant viešai neatskleistą informaciją dėl su prekėmis susietų išvestinių priemonių ir viešai neatskleistą informaciją dėl asmenų, vykdančių pavedimus dėl vertybinių popierių;

–informacija apie emitento vadovų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų sudarytus sandorius dėl to emitento vertybinių popierių ir (arba) dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių ne tik teikiama Komisijai, bet ir skelbiama visuomenei. Iki Įstatymo pakeitimų įsigaliojimo informacija apie vadovų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų sandorius, nors ir teikiama Komisijai, buvo konfidenciali ir viešai neskelbiama;

–tarpininkas, tarpininkaudamas sudarant sandorį ir įtardamas, kad sandoris būtų sudaromas pasinaudojant viešai neatskleista informacija arba turi manipuliavimo rinka požymių, nebeprivalo atsisakyti tarpininkauti sudarant sandorį, tačiau nedelsdamas turi pranešti Komisijai;

Įstatyme žymiai išplėstas draudimo manipuliuoti rinka reglamentavimas: nustatytas tipinių manipuliavimo rinka atvejų nebaigtinis sąrašas; nustatyti minimalūs reikalavimai, taikomi informacijos, kuria rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija, rengimui ir platinimui.

Didelė dalis Piktnaudžiavimo rinka direktyvos nuostatų įgyvendinama Europos Komisijos direktyvomis – taip vadinamojo II lygio įgyvendinimo priemonėmis, kurios taip pat turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę:

Europos Komisijos direktyva 2003/124/EB, įgyvendinanti Piktnaudžiavimo rinka direktyvos nuostatas dėl viešai neatskleistos informacijos ir viešo jos atskleidimo apibrėžimo bei manipuliavimo rinka apibrėžimo, buvo perkelta šiais Komisijos nutarimais: 2004 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 19, kuriuo buvo patvirtintas Manipuliavimo rinka požymių sąrašas, bei 2004 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 26, kuriuo buvo patvirtintos Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo taisyklės;

Europos Komisijos direktyva 2003/125/EB, įgyvendinanti Piktnaudžiavimo rinka direktyvos nuostatas dėl teisingo investavimo rekomendacijų pateikimo ir interesų prieštaravimų atskleidimo, buvo perkelta Komisijos 2004 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 18, kuriuo buvo patvirtinta Investavimo rekomendacijų teikimo ir su tuo susijusių interesų konfliktų atskleidimo tvarka;

Europos Komisijos direktyva 2004/72/EB, įgyvendinanti Piktnaudžiavimo rinka direktyvos nuostatas dėl priimtos rinkos praktikos, viešai neatskleistos informacijos, susijusios su biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, organizacijai priklausančių asmenų sąrašo sudarymo, pranešimų apie vadovų sandorius ir apie įtartinus sandorius, buvo perkelta šiais Komisijos nutarimais: 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 8, kuriuo buvo patvirtintos Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklės; 2004 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 19, kuriuo buvo patvirtinta Pranešimų apie galimą pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ar manipuliavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarka, bei 2004 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 26, kuriuo buvo patvirtintos Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo taisyklės.

Lietuvos pozicija dėl turto valdymo ekspertų grupės, vertinusios progresą dėl Finansinių paslaugų veiksmų plano įgyvendinimo turto valdymo paslaugų srityje. Pozicija buvo parengta atsižvelgiant į tai, jog baigiantis penktiesiems Finansinių paslaugų veiksmų plano (FSAP) veikimo metams, Europos Komisija ėmėsi plataus ir atviro FSAP rezultatų įvertinimo 2003 m. rudenį, žengdama pirmąjį žingsnį ir sudarydama keturias ekspertų grupes (bankininkystės, draudimo ir pensijų, vertybinių popierių bei turto valdymo). Šios ekspertų grupės buvo sudarytos siekiant padėti Europos Komisijai atlikti nuodugnų Europos finansų rinkų integracijos lygio įvertinimą ir suformuluoti eilę rekomendacijų, siekiant imtis tolimesnių priemonių.

Lietuvos pozicija dėl Europos Komisijos komunikato KIS depozitoriumų valstybėse narėse reguliavimas: apžvalga ir galima raida. Pozicijoje išreikštas pritarimas iniciatyvai peržiūrėti depozitoriumų veiklos reglamentavimą Europos Sąjungoje bei poreikiui šį reguliavimą sukonkretinti ir pritaikyti modernios vieningos rinkos sąlygoms. Ypatingai palaikyta „vieningo paso“ įvedimo depozitoriumams idėja – galimybė teikti depozitoriumo paslaugas per sienas sustiprintų konkurenciją šioje srityje, ypač tokiose mažose ir uždarose rinkose kaip Lietuva, kur depozitoriumo paslaugų rinka yra ypač koncentruota, sumažintų dėl to kylančią sisteminę riziką, sukurtų galimybę kolektyvinio investavimo subjektams pasirinkti kokybiškas paslaugas iš užsienio subjektų. Pažymėta, jog vieningo paso įvedimui, būtina suvienodinti depozitoriumų veiklos sąlygas, kurios dėl abstraktaus direktyvos reguliavimo, valstybėse narėse labai skiriasi. Visų pirma, reikia apibrėžti institucijas, galinčias būti depozitoriumais, nustatyti vienodas jų pareigas visose jurisdikcijose, vienodą teisinės atsakomybės režimą ir kt. Tą būtina nustatyti ES teisės aktuose. Todėl pritarta Komisijos iniciatyvai identifikuoti būtino standartizavimo sritis depozitoriumų veiklos srityje bei tęsti jose teisės aktų, nukreiptų į harmonizavimą, rengimo darbus.

Medžiaga Europos Komisijai dėl UCITS Direktyvos įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Vertybinių popierių komisija turėjo informuoti Europos Komisiją minėtoje direktyvoje nustatytais klausimais.

Direktyvos 2003/41/EB įgyvendinimo darbai. Komisijos atstovas dalyvauja darbo grupės, kuriai pavesta įgyvendinti Europos Sąjungos rėmuose priimtą direktyvą 2003/41/EB dėl profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros.

3. Oficialūs išaiškinimai ir rekomendacijos

Viena iš teisės normos taikymo stadijų yra teisės normos turinio išaiškinimas. Tam, kad teisės norma būtų taikoma efektyviai ir atspindėtų jai keliamus tikslus, teisės norma turi būti išaiškinta tinkamai. Viena iš Vertybinių popierių komisijos veiklos sričių yra išaiškinimų ir rekomendacijų vertybinių popierių apyvartos klausimais teikimais. Komisijos išaiškinimai neretai ne tik atskleidžia tikrąjį teisės normos turinį, bet ir nemažai prisideda prie teisinio reguliavimo spragų šalinimo ir kolizijų sprendimo, nes teisinio reguliavimo spragos ir kolizijos vertybinių popierių rinkos vystymosi stadijoje yra praktiškai neišvengiamos.

2004 m. Komisija teikė išaiškinimus ir rekomendacijas dėl kartu veikiančių asmenų sąvokos turinio, oficialaus pasiūlymo institutą reglamentuojančių teisės aktų taikymo, privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo, taip pat kitais klausimais, kuriuos reglamentuoja Vertybinių popierių rinkos įstatymas ir jo pagrindu priimti Komisijos nutarimai.

2004-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Komisija teikė nuomonę dėl Civilinio kodekso nuostatų taikymo (dėl vertybinių popierių paveldėjimo, atpirkimo sandorių, sutuoktinių turto teisinio režimo ir kt.), Akcinių bendrovių įstatymo taikymo (akcinių bendrovių pertvarkymas ir reorganizavimas, juridinio asmens likvidavimas ir likvidatoriaus kompetencija, visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas, akcininko teisė gauti su bendrove susijusią informaciją ir kt.) ir kitų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo. Svarbiausi Komisijos išaiškinimai skelbiami interneto svetainėje, adresu www.vpk.lt ir www.lsc.lt.

V dalis. Institucijų bendradarbiavimas

1. Tarptautiniai ryšiai

1.1. Europos Sąjunga

2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija tapo pilnateise/tikrąja Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto (Committee of European Securities Regulators – CESR) nare ir prisijungė prie Daugiašalio bendradarbiavimo memorandumo. Po šio Memorandumo prisijungimo Komisijos atstovai intensyviai bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių rinkos priežiūros institucijomis, taip pat su valstybinėmis institucijomis dėl Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, dalyvauja CESR plenariniuose posėdžiuose.

Vertinant Vertybinių popierių komisijos pasiekimus pirmaisiais narystės metais, vienu iš pagrindinių indikatorių galėtų būti Europos Komisijos vykdomos ES šalių narių pažangos notifikuojant ES direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę suvestinės. Vertybinių popierių komisija, į nacionalinę teisę perkėlusi ES direktyvą, pranešė (notifikavimo procedūra) Europos Komisijai, pateikdama atitinkamų nacionalinių teisės aktų tekstus.

1.2. Bendradarbiavimo susitarimai

Finansų institucijų bei investuotojų veikla tarptautinėse vertybinių popierių rinkose nuolat intensyvėja, ir tai skatina tos veiklos reguliavimo institucijas glaudžiai bendradarbiauti – teikti visokeriopą tarpusavio pagalbą bei keistis informacija. 2004 m. balandį pasirašytas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto daugiašalis susitarimas dėl keitimosi informacija, susijusia su vertybiniais popieriais, ir šios srities veiklos priežiūros memorandumas. 2004 m. lapkričio mėn. pasirašytas susitarimo dėl keitimosi informacija tarp Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir Rumunijos nacionalinės vertybinių popierių komisijos memorandumas.

VI dalis. Komisijos darbo organizavimas

1. Komisijos uždaviniai, struktūra ir darbuotojai

Vertybinių popierių komisijos uždaviniai:

–prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;

–imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos veiklą ir investuotojų apsaugą;

–teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą, formavimo;

–skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus;

–imtis priemonių Vertybinių popierių rinkos įstatymui ir kitiems su vertybinių popierių rinka susijusiems teisės aktams įgyvendinti.

Vertybinių popierių komisija yra Seimo įsteigta vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija, kurios sudarymą, funkcijas ir pagrindinius uždavinius nustato Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymas, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas bei Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas. Komisiją steigia ir likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme numatyta, kad Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir keturių narių, kuriuos penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Kadangi per ataskaitinį laikotarpį nebuvo paskirtas vienas narys, dirbo Komisijos pirmininkas ir 3 nariai.

Iš viso per 2004 m. buvo atleisti 2, o priimti 4 valstybės tarnautojai: 3 iš jų – viešo konkurso būdu bei 1 – pakaitinis valstybės tarnautojas; metų pabaigoje Komisijoje dirbo 46 darbuotojai. Pagal profesinį suskirstymą daugumą sudaro ekonomistai (18), vadybininkai (5) ir teisininkai (8); 38 darbuotojai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Komisijos darbuotojų amžiaus vidurkis – 38,4 metų. Komisijoje dirba 33 moterys ir 13 vyrų.

Daugelis darbuotojų savo profesines žinias tobulino, dalyvaudami Ekonomikos mokymo centro, Lietuvos viešojo administravimo instituto, Finansų ministerijos mokymo centro bei kitų. mokymo įstaigų parengtose pasirengimo narystei Europos Sąjungoje bei valstybės valdymo tobulinimo programose. Taip pat buvo lavinami įgūdžiai kompiuterinių technologijų srityje, tobulinamas užsienio kalbų mokėjimas bei dalyvauta kituose profesiniuose kursuose.

Kaip ir ankstesniais metais, daug dėmesio buvo skiriama pensijų sistemos reformos problemoms. Komisijos darbuotojai dalyvavo Briuselyje vykusiame darbiniame posėdyje pensijų fondų direktyvos įgyvendinimo klausimais, konferencijoje „Pensijinis aprūpinimas ir skatinimas investuoti į pensijų fondus“ Prahoje, dalyvauta Europos techninės pagalbos ir informacijos biuro (TAIEX) organizuotuose mokymuose Liuksemburge dėl UCITS direktyvos 85/611/EEC įgyvendinimo, seminare „Informacijos atskleidimo ir bendrovių valdymo programa“ Zagrebe.

Vertybinių popierių komisijos darbuotojai aktyviai dalyvavo ir kituose su kapitalo rinkos priežiūra susijusiuose renginiuose. Iš jų paminėtinas seminaras „Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto daugiašalio bendradarbiavimo memorandumas: taikymas ir praktinė patirtis“ Budapešte, seminaras „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas ir įgyvendinimas“ Taline, seminaras emitentų prospektų klausimais Varšuvoje, konferencija „Teisės aktų įgyvendinimas ir rinkos apžvalga“ Bucharešte, seminaras „Turto valdymo rizikos valdymas“; dalyvauta Šiaurės šalių vertybinių popierių priežiūros institucijų susitikime Helsinkyje, programoje besivystančioms rinkoms „Reguliavimo struktūrų veiksmingumo didinimas“; tarptautiniame seminare „Dešimt metų vertybinių popierių rinkos reguliavimo: apžvalga ir perspektyvos“, susitikime tarpvalstybinės priežiūros ir Basel II įgyvendinimo klausimais Helsinkyje bei Finansinio stabilumo programos partnerių konferencijoje, kurią organizavo Rytų–Vakarų vadybos institutas Varšuvoje.

Aktyviai dalyvauta Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komiteto (CESR) reguliariai rengiamuose posėdžiuose, konferencijoje „Viena bendra Europos rinka: kuriama ar visiškai integruota?“ bei konferencijoje „Europos finansų rinkų integracija: pažanga ir perspektyvos“, kurią organizavo Europos Komisijos vidaus rinkos direktoratas.

Taip pat dalyvauta Tarptautinės vertybinių popierių priežiūros institucijų organizacijos (IOSCO) metinėje konferencijoje, regioninio komiteto seminare „Piktnaudžiavimo rinka reguliavimas“, technikos komiteto konferencijoje „Reguliavimo institucijos ir pasaulinė rinka“, besivystančių rinkų komiteto susitikime, Europos Regioninio Komiteto seminare „Tarptautinis bendradarbiavimas pagal IOSCO daugiašalį susitarimo memorandumą ir Europos Sąjungos vertybinių popierių rinkos teisinius pagrindus“ bei seminare „Vertybinių popierių rinkos reguliavimo tikslų ir principų vertinimo bei įgyvendinimo programa“, kurią organizavo Tarptautinė vertybinių popierių priežiūros institucijų organizacija.

2. Darbo organizavimas, finansavimas ir lėšų panaudojimas

Darbo organizavimas. Komisijos narių ir administracijos darbui vadovauja pirmininkas. Kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už jam pavestą veiklos sritį ir dalyvauja svarstant bei priimant sprendimus visais Komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

Vertybinių popierių komisija rengia viešus ir uždarus posėdžius. Uždaruose posėdžiuose svarstomi klausimai, susiję su rinkos dalyvių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais arba konfidencialia informacija. Kiti klausimai svarstomi viešuose posėdžiuose.

2004 m. įvyko 46 posėdžiai: 25 iš jų buvo vieši ir 21 uždaras. Šių posėdžių metu apsvarstyti 338 klausimai. Viešuose posėdžiuose svarstomi ir tvirtinami vertybinių popierių rinką reguliuojantys teisės aktai, registruojamos vertybinių popierių emisijos, nagrinėjami finansų maklerių, bendrovių bei valdymo įmonių licencijavimo klausimai, tvirtinami oficialūs Komisijos išaiškinimai Vertybinių popierių rinkos įstatymo taikymo klausimais, derinamos bendrovių audito įmonių ir auditorių kandidatūros, tvirtinamos pensijų fondų taisyklės, išduodami su pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų veikla susiję leidimai, susipažįstama su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, ketinančių platinti savo investicinius vienetus Lietuvos Respublikoje, pateiktais dokumentais.

Uždaruose posėdžiuose svarstomi klausimai, susiję su rinkos dalyvių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais, nagrinėjami rinkos dalyvių patikrinimų rezultatai, priimami sprendimai dėl priemonių rastiems pažeidimams šalinti bei nustatomos taikytinos poveikio priemonės.

Finansavimas ir lėšų panaudojimas. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija vykdo vieną Vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų valstybinio reguliavimo ir priežiūros programą. Ši programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybė biudžeto. Finansavimo alternatyvų įstatymai nenumato. 2004 m. programa įgyvendinta.

2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr.IX-1884 2004 m. Vertybinių popierių komisijai vykdomai programai „Vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų valstybinis reguliavimas ir priežiūra” buvo patvirtinta 3396 tūkst. litų biudžeto asignavimų. Palyginus su 2003 m., ataskaitiniams metams buvo patvirtinta 394 tūkst. litų. daugiau biudžeto asignavimų. Jų padidėjimą nulėmė: 118 tūkst. litų planuojamiems 3 naujų vyriausiųjų specialistų etatams ir 36,7 tūkst. litų šių papildomų etatų įvedimo išlaidoms, 178,3 tūkst. litų metinis mokestis Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijų komitetui, Komisijai tapus šio komiteto nare, 38,7tūkst. litų naujai įdiegtos kompiuterinės – programinės įrangos aptarnavimui ir priežiūrai..

Ataskaitiniais metais buvo padaryta 3341 tūkst. litų kasinių išlaidų, tame tarpe – 3237 tūkst. litų. išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui – 1786 tūkst. litų; investicijoms – 104 tūkst.litų. Biudžeto lėšų panaudojimas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius neviršytas patikslintos 2004 m. biudžeto išlaidų sąmatos (5 priedas). Faktinės išlaidos 2004 m. sudarė 3338,9 tūkst. litų.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Komisijos etatų sąraše buvo patvirtintas 51 etatas. 2004 m. aukščiau minėtu įstatymu, įskaitant patikslinimą, patvirtintas 1867 tūkst. litų darbo užmokesčio fondas. Patikslinus biudžeto išlaidų sąmatą, darbo užmokesčio fondas sudarė 1820,3 tūkst. litų Faktiškai darbo užmokesčiui panaudota – 1786 tūkst. litų biudžeto asignavimų. Tai sudaro šie priskaitymai: pareiginė alga, priedai ir priemokos, vienkartinės piniginės išmokos, kompensacijos už atostogas, materialinės pašalpos ir kt. Nepanaudotų 34,3 tūkst. litų biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui suma susidarė dėl Lietuvos Respublikos Seimo nepaskirto komisijos nario naujai kadencijai, darbuotojų kaitos ir nepavykus 2004 m. priimti naujų darbuotojų į laisvas valstybės tarnautojų pareigybes.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimui įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose išleista 36,3 tūkst. litų. Tai sudaro 2 proc. nuo patikslinto darbo užmokesčio fondo. Taip pat Komisijos nariai ir valstybės tarnautojai atstovavo šalį tarptautinėse organizacijose, dalyvavo įvairiuose renginiuose užsienio valstybėse. Tam tikslui užsienio komandiruotėms išleista 149,7 tūkst. litų kasinių išlaidų.

Komisijos darbuotojai, vykdydami įstatymų priskirtas rinkos priežiūros ir kontrolės funkcijas, atliko prižiūrimų objektų patikrinimus respublikoje. Tuo tikslu komandiruočių išlaidoms išleista 1,6 tūkst. litų.

2004 m. spaudiniams įsigyti iš viso išleista 28,6 tūkst. litų. Vykdydama įstatymų nustatytą uždavinį skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų veikimo principus, Komisija iš spaudiniams įsigyti skirtų biudžeto lėšų išleido leidinius lietuvių ir anglų kalbomis apie vertybinių popierių rinkos ir pensijų fondų veikimą ir reguliavimą. Šiam tikslui panaudota 14,7 tūkst. litų. Už 6,1 tūkst. litų užprenumeruota užsienio spaudinių ir už 3,2 tūkst. litų – respublikos leidinių. Specialios literatūros įsigijimui panaudota 4,4 tūkst. litų. Metų pabaigoje Komisijos bibliotekos fondą sudarė 20,2 tūkst. litų specialiosios literatūros leidinių.

Per 2004 m. buvo įsigyta ūkinių medžiagų ir raštinės reikmenų, trumpalaikio materialiojo turto už 47,2 tūkst. litų.

Per metus sunaudota ir nurašyta į išlaidas įstaigoms reikmėms atsargų už 60,5 tūkst. litų.

2004 m. Komisijoje panaudota iš viso 441,2 tūkst. litų. biudžeto asignavimų kitoms išlaidoms. Tai sudaro: 171,5 tūkst. litų metinis mokestis tarptautinėms organizacijoms, 29 tūkst. litų pagal sutartis paslaugų teikėjams už kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą, 58,1 tūkst. litų už Komisijos patalpų saugos paslaugas, 25,2 tūkst. litų bendrų pastato inžinerinių tinklų eksploatacijai ir priežiūrai, reprezentacijai išleista 7,4 tūkst. litų. kitų išlaidų, t.y. 0,2 proc. visų išlaidų. Ataskaitiniais metais sutaupyti biudžeto asignavimai išlaidoms buvo panaudoti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme Komisijai nustatytam uždaviniui įgyvendinti, t. y. skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus.

Per 2004 m. išleista 104 tūkst. litų biudžeto asignavimų investicijoms, tame tarpe pagal Valstybės investicijų programą – 55 tūkst. litų., sutaupytų biudžeto asignavimų išlaidoms – 49 tūkst. litų. Įsigyta ilgalaikio materialaus turto už 98,2 tūkst. litų, iš jų kompiuterinės įrangos už 77,2 tūkst. litų ir įstaigos įrangos už 21 tūkst. litų, ir nematerialaus turto, t. y. programinės įrangos ir licencijų – už 5,8 tūkst. litų.

2005 m sausio 1 d. susidarė 2,1 tūkst. litų kreditorinis įsiskolinimas paslaugų tiekėjams už 2004 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas. Šis įsiskolinimas sumokėtas 2005 m. sausio mėn. Debetorinio įsiskolinimo 2004 m. sausio 1 d. nebuvo.

2004 m. paslaugų pajamų ir išlaidų Komisija neturėjo.

2004 m. sausio 1 d. Komisijos balanse buvo 1956,9 tūkst. litų ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, 33,3 tūkst. litų atsargų, 343,3 tūkst. litų trumpalaikio materialiojo turto likučiai.

3. VPK interneto svetainė

Komisijos tinklalapyje galima rasti vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančius teisės aktus, rengiamus įstatymų ar Komisijos nutarimų projektus, oficialius išaiškinimus teisės normų taikymo klausimais, kapitalo rinkos dalyvių koordinates. Komisijos tinklalapyje viešai skelbiamos rinkos dalyvių finansinės ataskaitos, čia galima pateikti klausimus bei gauti aktualiausią informaciją apie vertybinių popierių rinką ir Komisijos sprendimus.

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Bendrųjų reikalavimų valstybės institucijų interneto svetainėms nuostatas, Komisija 2004 m. praplėtė interneto svetainės struktūrą, suteikė galimybę svetainės lankytojams elektroniniu paštu gauti dominančią informaciją: naujienas, ataskaitas ir publikacijas, Komisijoje patvirtintus teisės aktus.

Susidomėjimas Komisijos svetaine sparčiai auga – 2004 m. Komisijos svetainę aplankė beveik 495 tūkst. lankytojų, t. y. tris kartus daugiau negu praėjusiais metais (2003 m. tik 153 tūkst.).

Komisijos interneto svetainę (lietuvių ir anglų kalba) galima rasti adresu www.vpk.lt ir www.lsc.lt .

4. Investuotojų švietimas

Vertybinių popierių komisija, vykdydama investuotojų švietimo programą, skirtą neprofesionaliems investuotojams, kartu su Lietuvos televizija 2004-aisiais sukūrė dvylikos mini laidų ciklą „Mokomės taupyti“, o taip pat savo interneto svetainę papildė nauja dalimi „Investuotojų švietimas“.

Televizijos laidos „Mokykimės taupyti“. Du kartus per savaitę nuo lapkričio 23 d. LTV laidoje „Labas rytas“ buvo rodomi reportažai apie tai, kaip teisingai elgtis su savo pinigais, kaip išmokti taupyti savęs neskriaudžiant, kokių taupymo taisyklių laikytis ir kur investuoti sutaupytus pinigus. Laidose buvo populiariai ir paprastai, remiantis konkrečių žmonių pavyzdžiais, paaiškinti taupymo ir investavimo subtilybes. Dvylika mini laidų buvo transliuojamos antradieniais ir ketvirtadieniais „Labame ryte“. Projekto santrauka ir analizė jau 2005 m. sausio mėn. buvo parodyta ir LTV laidoje „Pinigų karta“.

Interneto svetainės „Investuotojų švietimas“ informacija skirta neprofesionaliems investuotojams, kurie pradeda domėtis vertybinių popierių rinka ir kuriems trūksta pagrindinių žinių apie Lietuvos vertybinių popierių rinkoje egzistuojančias investavimo priemones, jų pranašumus ir trūkumus. Naująją interneto svetainės dalį sudaro šie pagrindiniai skyriai:

· „Investuotojo pradžiamokslis“, kur skelbiami pagrindiniai investavimo principai, įspėjama apie įvairių investavimo priemonių riziką, patariama, kur kreiptis norint įsigyti vertybinių popierių, kokie yra administravimo mokesčiai ir kokios taikomos mokestinės lengvatos.

· „Kur investuoti“ supažindinama su dabar Lietuvoje egzistuojančiomis investavimo priemonėmis – akcijomis, obligacijomis, pensijų fondais, investiciniais fondais – jų pranašumais ir trūkumais.

· „Mano teisės“ ir „Teisių gynimas“,skelbiamos asmens, turinčio ar ketinančio įsigyti vertybinius popierius, teisės, nurodyta, kur kreiptis, jeigu šios teisės pažeistos.

· „Investuotojo žodynėlis“ aiškinami pagrindiniai vertybinių popierių rinkos terminai.

Priedai

1 priedas

VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Text Box: Komisijos pirmininkas

Text Box: Komisijos narys, kuruojantis ekonominės analizės sritį Text Box: Bendrųjų reikalų skyrius Text Box: Informacinių technologijų skyrius Text Box: Ekonominės analizės skyrius Text Box: Teisės ir priežiūros skyrius Text Box: Investicijų valdymo skyrius Text Box: Vertybinių popierių registravimo skyrius

Vertybinių popierių komisija	Vertybinių popierių komisijos skyrių vadovai
Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys	Vertybinių popierių registravimo skyrius Aurelija Gasiūnienė
Komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Surplienė	Investicijų valdymo skyrius Lina Sajytė
Komisijos narys Arvydas Paškevičius	Teisės ir priežiūros skyrius Vilija Nausėdaitė
Komisijos narys Leonidas Jelenskis	Ekonominės analizės skyrius Karolina Kriščiukaitytė
	Informacinių technologijų skyrius Gražina Juzėnienė
	Bendrųjų reikalų skyrius Vita Gasperienė

2 priedas

Bendri FMĮ balansų ir nebalansinių straipsnių ataskaitų duomenys

tūkst.Lt

Kodas	Rodiklis	A kategorija	B kategorija	C kategorija	Iš viso
I.	PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI	1 804	5 535	4 534	11 873
II.	GAUTINOS SUMOS, SUSIJUSIOS SU ĮMONĖS TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS	23 466	1 001	155	24 622
III.	KITOS GAUTINOS SUMOS	44	1357	143	1 544
IV.	IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI	17	85	23	125
V.	PREKYBOS KNYGOS VERTYBINIAI POPIERIAI	21 382	0	0	21 382
V.1.1.	Skolos vertybiniai popieriai	0	0	0	0
V.1.1.	Vyriausybių vertybiniai popieriai	0	0	0	0
V.1.2.	Kiti skolos vertybiniai popieriai	0	0	0	0
V.2.	Nuosavybės vertybiniai popieriai	21 382	0	0	21 382
V.3.	Kiti vertybiniai popieriai	0	0	0	0
VI.	NE PREKYBOS KNYGOS VERTYBINIAI POPIERIAI	8 284	1 464	5 007	14 755
VI.1.	Skolos vertybiniai popieriai	0	440	4 958	5 398
VI.1.1.	Vyriausybių vertybiniai popieriai	0	440	0	440
VI.1.2.	Kiti skolos vertybiniai popieriai	0	0	4 958	4 958
VI.2.	Nuosavybės vertybiniai popieriai	7 804	584	49	8 437
VI.3.	Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones	480	440	0	920
VI.4.	Kiti vertybiniai popieriai	0	0	0	0
VII.	GARANTINĖS ĮMOKOS	36	142	0	178
VIII.	NEMATERIALUSIS TURTAS	913	111	0	1 024
VIII.1.	Plėtros darbai	0	0	0	0
VIII.2.	Prestižas	742	0	0	742
VIII.3.	Patentai, licencijos	0	0	0	0
VIII.4.	Programinė įranga	171	110	0	281
VIII.5.	Kitas nematerialusis turtas	0	1	0	1
IX.	MATERIALUSIS TURTAS	426	1 844	13	2 283
IX.1.	Atsargos	2	17	0	19
IX.2.	Ilgalaikis materialusis turtas	424	1 827	13	2 264
IX.2.1.	Žemė	0	0	0	0
IX.2.2.	Pastatai ir statiniai	0	1 342	0	1 342
IX.2.3.	Mašinos ir įrengimai	0	33	0	33
IX.2.4.	Transporto priemonės	175	244	0	419
IX.2.5.	Kitas materialusis turtas	249	208	13	470
	TURTAS, IŠ VISO	56 372	11 539	9 876	77 787

tūkst.Lt

Kodas	Rodiklis	A kategorija	B kategorija	C kategorija	Iš viso
I.	MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI KREDITO IR FINANSŲ ĮSTAIGOMS	16 940	718	0	17 658
II.	MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI, SUSIJĘ SU ĮMONĖS TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS	119	772	0	891
III.	IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI	8 027	0	0	8 027
IV.	KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI	1 318	721	313	2 352
IV.1.	Mokesčių įsipareigojimai	417	174	167	758
IV.2.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	128	136	0	264
IV.3.	Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai	0	12	0	12
IV.4.	Gauti išankstiniai apmokėjimai	160	3	0	163
IV.5.	Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	613	396	146	1 155
V.	ATIDĖJIMAI	930	34	0	964
VI.	DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS	0	0	0	0
VII.	PASITIKĖTINĖS (SUBORDINUOTOS) PASKOLOS	0	200	0	200
VIII.	KAPITALAS	11 400	7 828	7 114	26 342
VIII.1.	Įstatinis (pasirašytasis)	11 400	7 958	7 114	26 472
VIII.2.	Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)	0	0	0	0
VIII.3.	Savos akcijos (-)	0	-131	0	-131
IX.	AKCIJŲ PRIEDAI	100	1 238	0	1 338
XX	REZERVAI	386	224	711	1 321
XX.1.	Privalomasis	320	99	711	1 131
XX.2.	Savoms akcijoms įsigyti	0	0	0	0
XX.3.	Kiti rezervai	66	124	0	190
XI.	PERKAINOJIMO REZERVAI	4 461	51	0	4 512
XI.1.	Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas	0	0	0	0
XI.2.	Finansinio turto perkainojimo rezervas	4461	51	0	4513
XII.	NEPASKIRSTYTASIS PELNAS(NUOSTOLIAI)	12 691	-247	1 738	14 182
XII.1.	Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)	8 671	138	876	9 685
XII.2.	Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)	4 020	-385	862	4 497
	ĮSIPAREIGOJIMAI IR NUOSAVAS KAPITALAS, IŠ VISO	56 372	11 539	9 876	77 787

tūkst.Lt

Kodas	Rodiklis	A kategorija	B kategorija	C kategorija	Iš viso
I.	KLIENTŲ PINIGAI	9 327	10 343	0	19 670
II.	KLIENTŲ VERTYBINIAI POPIERIAI	1 297 432	830 135	0	2 127 567
III.	GAUTINOS SUMOS, SUSIJUSIOS SU KLIENTŲ SĄSKAITA VYKDOMAIS SANDORIAIS	0	-143	0	-143
IV.	IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS	7 000	0	0	7 000
IV.1.	Palūkanų normos sutartys	0	0	0	0
IV.1.1.	Gautinos sumos	0	0	0	0
IV.1.2.	Mokėtinos sumos	0	0	0	0
IV.2.	Kiti	7 000	0	0	7 000
V.	SUTEIKTOS FINANSINĖS GARANTIJOS IR LAIDAVIMAI	0	0	0	0
VI.	GAUTOS FINANSINĖS GARANTIJOS IR LAIDAVIMAI	210	0	0	210
VII.	KITI NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI	3 2761	336	48	33 145

Šaltinis: FMĮ neaudituotos finansinės atskaitomybės duomenys

3 priedas

Bendri FMĮ pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys

tūkst.Lt

Kodas	Rodiklis	A kategorija	B kategorija	C kategorija	Iš viso
I.	PAGRINDINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	15 693	4 272	2 560	22 525
I.1.	Komisinių už tarpininkavimą vertybinių popierių prekybai pajamos	5 107	2 292	0	7 399
I.2.	Komisinių už tarpininkavimą vertybinių popierių prekybai sąnaudos	1 321	990	0	2 311
I.3.	Pajamos iš klientų aptarnavimo veiklos	2 433	2 617	2 618	7 668
I.4.	Paslaugų teikimo klientams sąnaudos	19	417	58	494
I.5.	Valdymo pajamos	607	773	0	1 380
I.6.	Valdymo sąnaudos	0	3	0	3
I.7.	Prekybos knygos pelnas (nuostoliai)	8 886	0	0	8 886
I.7.1.	Realizuotas pelnas (nuostoliai)	1 639	0	0	1 639
I.7.2.	Nerealizuotas pelnas (nuostoliai)	5 597	0	0	5 597
I.7.3.	Dividendai	345	0	0	345
I.7.4.	Palūkanos	1 305	0	0	1 305
II.	FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	-1 152	2 057	163	1 068
II.1.	Ne prekybos knygos pelnas (nuostoliai)	172	1 642	95	1 909
II.1.1.	Realizuotas pelnas (nuostoliai)	150	1 624	0	1 774
II.1.2.	Nerealizuotas pelnas (nuostoliai)	0	0	0	0
II.1.3.	Dividendai	21	4	1	26
II.1.4.	Palūkanos	0	15	95	110
II.2.	Operacijų užsienio valiuta pelnas (nuostoliai)	75	0	0	75
II.2.1.	Pajamos iš operacijų užsienio valiuta	76	25	0	101
II.2.2.	Operacijų užsienio valiuta sąnaudos	1	24	0	25
II.3.	Palūkanos	-1 399	8	68	-1 323
II.3.1.	Pajamos	416	144	68	628
II.3.2.	Sąnaudos	1 815	136	0	1 951
II.4.	Pajamos iš dukterinių ir asocijuotų įmonių	0	407	0	407
III.	BENDRAS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	14 541	6 329	2 723	23 593
IV.	KITOS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)	-305	-473	1	-777
IV.1.	Kitos veiklos pajamos	59	555	1	615
IV.2.	Kitos veiklos sąnaudos	364	1 028	0	1 392
V.	BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS	5 041	5 817	1 712	12 570
V.1.	Darbo užmokestis	1 635	1 903	933	4 471
V.2.	Socialinis draudimas	489	601	274	1 364
V.3.	Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos	2 490	3 066	493	6 049
V.4.	Nusidėvėjimas ir amortizacija	427	247	12	686
VI.	ATIDĖJIMAI	0	0	0	0
VII.	PAGAUTĖ	0	76	0	76
VIII.	NETEKIMAI	0	37	0	37
IX.	PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ	9 195	78	1 012	10 285
X.	PELNO MOKESTIS	524	60	137	721
XI.	GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)	8 671	18	875	9 564

Šaltinis: FMĮ neaudituotos finansinės atskaitomybės duomenys

4 priedas

Finansų maklerio įmonių ir komercinių bankų prekybos Biržoje rezultatai

(mln. Lt)

Tarpininko pavadinimas	Kategorija	Akcijos	VVP	Iš viso
UAB FMĮ „Suprema“	B	171,4	0,2	171,6
UAB FMĮ „Kapitalo srautai“	B	10,9	0,1	10,9
Vilniaus banko prekybos skyrius	KB	586,0	870,2	1 456,2
UAB Sampo bankas	KB	19,2	540,0	559,2
UAB FMĮ „Vivum“	B	4,9	0,0	4,9
UAB FMĮ „Spekonis ir Gastonas“	B	27,4	0,0	27,4
UAB FMĮ „Finbaltus“	A	36,8	0,0	36,8
UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“	B	312,4	0,0	312,4
Medicinos banko FMS	KB	10,7	34,7	45,4
UAB FMĮ „Jūsų tarpininkas“	B	110,1	0,0	110,1
Parex banko FMS	KB	6,3	237,1	243,4
UAB FMĮ „Naugvilda“	B	9,9	0,0	9,9
AB FMĮ „Finasta“	A	366,0	165,7	531,7
Hansabanko FMS	KB	749,6	822,3	1571,9
Šiaulių banko FMS	KB	81,2	35,4	116,6
Nord/LB FMS	KB	16,6	838,4	855,1
Banko „Snoras“ FMS	KB	21,1	850,9	872,0
Ūkio banko FMS	KB	7,6	29,8	37,4
Iš viso		2 548,1	4 424,8	6 972,9

Šaltinis: Vilniaus vertybinių popierių birža.

5 priedas

Biudžeto lėšų panaudojimas 2004 metais (kasinės išlaidos)

	tūkst. Lt
Išlaidos	3237,0
iš jų:
darbo užmokestis pinigais	1786
Faktinės socialinio draudimo įmokos	553,7
šildymas	15,5
elektros energija	27,2
ryšių paslaugos	72,1
transporto išlaikymas	24,4
spaudiniai	28,6
kitos prekės	47,2
komandiruotės	151,3
vandentiekis ir kanalizacija	2,3
ilgalaikio materialiojo turto einamasis remontas	43,4
kvalifikacijos kėlimas	36,3
kitos paslaugos	441,2
darbdavių socialinės pašalpos pinigais	7,8
Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos	104,0
Iš viso biudžeto asignavimų	3 341,0

Šaltinis: Vertybinių popierių komisija
6 priedas

2004 METŲ PRIIMTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS NUTARIMAI

2004-01-15 (Protokolas Nr. 1)

Nr. 1 „Dėl 2000 m. balandžio 20 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimo Nr. 8 „Dėl Atsiskaitymų už Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje sudarytus sandorius taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004-01-24, Nr. 13–414).

2004-01-15 (Protokolas Nr. 1)

Nr. 2 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos darbo reglamento pakeitimo“.

2004-01-15 (Protokolas Nr. 1)

Nr. 3 „Dėl valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimo taisyklių“ (Žin.,2004-01-27, Nr. 14-458).

2004-02-12 (Protokolas Nr. 3)

Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ (Žin., 2004-03-04, Nr. 34-1130).

2004-04-22 (Protokolas Nr. 9)

Nr. 5 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ dalinio pakeitimo “ (Žin., 2004-05-18, Nr. 81-2932).

2004-04-22 (Protokolas Nr. 9)

Nr. .6 „ Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 20 „Dėl vertybinių popierių registravimo taisyklių naujos redakcijos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo bei papildymo “ (Žin., 2004-05-18, Nr. 81-2933).

2004-05-27 (Protokolas Nr. 10u)

Nr.7 „Dėl Vertybinių popierių komisijos reglamento pakeitimo”.

2004-06-10 (Protokolas Nr. 12)

Nr. 8 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1998 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl pranešimų tvarkos apie emitento vadovų, savo vardu sudariusių sandorius dėl emitento, kurio vadovais jie yra, vertybinių popierių” pakeitimo“ (Žin., 2004 06 22, Nr. 97-3632).

2004-06-10 (Protokolas Nr.12)

Nr. 9 „Dėl Vertybinių popierių komisijos 2000 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 3 „Dėl vertybinių popierių komisijos pripažintų likvidžiais užsienio šalių vertybinių popierių“ pripažinimo netekusiu galios “ (Žin., 2004-06-24, Nr. 98-3685).

2004-06-23 (Protokolas Nr. 13)

Nr. 10 „Dėl Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklių pakeitimų ir papildymų“ (Žin., 2004-07-03, Nr.104–3880).

2004-06-23 (Protokolas Nr. 13)

Nr. 11 „Dėl Valdymo įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo taisyklių“ (Žin., 2004-07-08, Nr. 106-3963).

2004-07-08 (Protokolas Nr. 14)

Nr.12 „Dėl pensijų sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo bei apskaitos vienetų apskaitos principų“(Žin., 2004-07-15, Nr. 109-4118).

2004-08-19 (Protokolas Nr. 16)

Nr. 13 „Dėl papildomų reikalavimų audito įmonėms ir auditoriams nustatymo“ (Žin., 2004-08-24, Nr.131-4748).

2004–08-19 (Protokolas Nr.16)

Nr. 14 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 36 „Dėl Akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklių naujos redakcijos“ pakeitimo“ (Žin., 2004-08-24, Nr. 131-4749).

2004-09-16 (Protokolas Nr. 18)

Nr. 15 „Dėl 2004 m. vasario 12 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimo Nr. 4 „Dėl grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ dalinio pakeitimo “ (Žin., 2004 09 25, Nr. 143 - 5255).

2004-09-30 (Protokolas Nr. 19)

Nr.16 „Dėl kai kurių Vertybinių popierių komisijos nutarimų pakeitimo ryšium su AB „Nacionalinė vertybinių popierių birža” pavadinimo pasikeitimu į AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ (Žin., 2004-10-09, Nr. 149-5456).

2004-09-30 (Protokolas Nr. 19)

Nr.17 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų prospektų turinio ir pateikimo taisyklių pakeitimo ir papildymo“(Žin., 2004-10-09, Nr. 149-5457).

2004-11-05 (Protokolas Nr. 21)

Nr.18 „Dėl Investavimo rekomendacijų teikimo ir su tuo susijusių interesų konfliktų atskleidimo tvarkos“ (Žin., 2004-11-13, Nr. 165-6057).

2004-11-05 (Protokolas Nr. 21)

Nr. 19 „Dėl manipuliavimo rinka požymių ir pranešimų apie galimą pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ar manipuliavimą rinka pateikimo vertybinių popierių komisijai tvarkos“ (Žin., 2004-11-13, Nr. 165-6058).

2004-11-05 (Protokolas Nr. 21)

Nr. 20 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarkos“ (Žin., 2004-11-13, Nr.165-6059).

2004-11-18 (Protokolas Nr.22)

Nr. 21 „Dėl vertybinių popierių komisijos 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo taisyklių“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2004-11-30, Nr. 172-6377).

2004-11-18 (Protokolas Nr. 22)

Nr. 22 „Dėl Vertybinių popierių komisijos 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 7 „Dėl finansų maklerių licencijų išdavimo ir panaikinimo taisyklių“ dalinio pakeitimo” (Žin., 2004-11-26, Nr. 171-6347).

2004-12-02 (Protokolas Nr. 23)

Nr.23 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. sausio 15 d. nutarimo „Dėl valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2004-12-21, Nr. 182-6769).

2004-12-02 (Protokolas Nr. 23)

Nr. 24 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2004-12-21, Nr. 182-6770).

2004-12-02 (Protokolas Nr. 23)

Nr. 25 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2004-12-21, Nr. 182-6771).

2004-12-17 (Protokolas Nr. 24)

Nr. 26 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2001 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 10 „Dėl informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004-12-23, Nr. 184-6831).

2004-12-17 (Protokolas Nr. 24)

Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklių pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2004 12 23, Nr. 184-6832).

[1] Papildomais įnašais įregistruotų akcijų vertė skaičiuojama atsižvelgiant į emisijos įregistravimo Komisijoje datą, o išplatintų emisijų vertė skaičiuojama pagal emisijos įregistravimo Registrų centre datą. Kadangi maksimalus emisijos platinimo laikas – 12 mėnesių, tai dažnai pasitaiko, kad emisija pradedama platinti vienais, o baigiama kitais metais.

[2] Skėtinis investicinis fondas – tai vienos valdymo įmonės valdomas investicinis fondas, apimantis grupę subfondų, turinčių atskirus investicijų portfelius ir išleidžiančių savo akcijas (vienetus).

[3] Vienos B kategorijos finansų maklerio įmonės veiklos licencija sustabdyta, todėl šios įmonės duomenys neįtraukti.

[4]Į šią informaciją įtraukiami duomenys apie akcijų, įmonių skolos vertybinių popierių, Vyriausybės vertybinių popierių ir investicinių fondų investicinių vienetų prekybą.

[5] FMĮ finansiniai ir kapitalo pakankamumo rodikliai pateikti tik 14 įmonių, nors licencijas turi 16 FMĮ (vienos B kateg. FMĮ veikla sustabdyta, viena C kateg. FMĮ nevykdo jokios veiklos).

Naujausi pakeitimai - 2005-03-08
Žydrė Butkevičienė