Ministerijų ataskaitos 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 metų ataskaita

“… visokeriopai sieksime sudaryti galimybes įmonėms gauti daugiau ir geresnių užsakymų, dirbantiesiems – daugiau užsidirbti”

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 1999 m. gruodžio mėnesį sudarė 1122,8 lito ir, palyginti su 1996 m. gruodžio mėnesiu, išaugo 51 procentu.

“siekti, kad minimalaus gyvenimo lygio (MGL) ir valstybės remiamų pajamų, nuo kurių priklauso dauguma socialinių išmokų, didėjimas neatsiliktų nuo faktinės infliacijos”

Nuo 1997 metų pradžios socialinės išmokos buvo indeksuotos tris kartus.

1999 metus galima pavadinti skurdo analizės, vertinimo ir skurdo mažinimo strategijos kūrimo metais. 1995 m. kovo mėn. Lietuva Pasaulinio Viršūnių Susitikimo metu Kopenhagoje kartu su kitomis 116 šalių priėmė “Kopenhagos deklaraciją” ir “Socialinės raidos veiksmų programą”. Deklaracija paskelbė tris pagrindinius, bendrus visoms šalims uždavinius: skurdo sumažinimas ir panaikinimas, užimtumo išplėtimas ir socialinė integracija (ypatingai nelaimingiausių ir vargingiausių gyventojų grupių).

Kopenhagos deklaracijoje iškeltų uždavinių įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus įsteigė Socialinį komitetą. Šio komiteto tikslas – parengti Lietuvos Vyriausybės ataskaitą apie pastangas įgyvendinant Kopenhagos deklaraciją ir skurdo mažinimo strategiją. Komitetas, padedant įvairių ministerijų, žinybų specialistams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, bei dalyvaujant ekspertų grupei parengė ataskaitą. Pateikta ataskaita apima strategijas, politikas ir konkrečias priemones, kurios buvo priimtos mažinant skurdą Lietuvoje. Kiekvienoje iš išskirtų sričių parodomi priimti sprendimai ir jais pasiekti kai kurie rezultatai, taip pat atkreipiamas dėmesys į dar likusias neišspręstas problemas. Didžiausias dėmesys šioje ataskaitoje skiriamas ne statistiniams duomenims apie skurdą, o skurdo mažinimo politikai ir priimtiems sprendimams.

1999 metų skurdo kitimo tendencijos lieka panašios kaip ir ankstesniais metais. Skurdo lygis, nustatytas naudojant skaičiuojamąjį minimalaus gyvenimo lygio rodiklį per 1999 metų 9 mėnesius palyginus su praėjusių metų 9 mėnesiais sumažėjo 0,8 procentinio punkto, t.y. nuo 5,7 proc. iki 4,9 proc., arba 29,7 tūkst. asmenų vartojimo lygis pakilo aukščiau šios skurdo ribos. Šį mažėjimą pagrindinai sąlygojo maisto produktų kainų mažėjimas, kadangi 60 proc. skaičiuojamojo minimalaus gyvenimo lygio vertės sudaro maisto produktai, kurie įvertinami minimaliomis įsigijimo kainomis. Per visą 1999 metų 9 mėnesių laikotarpį minimalios maisto produktų kainos turėjo tendenciją mažėti, tuo pačiu mažėjo ir viso skaičiuojamojo minimalaus krepšelio vertė: pirmą ketvirtį šio krepšelio vertė sudarė 191,61 Lt, trečiajame ketvirtyje – 182,29 Lt. Kita absoliutaus skurdo lygio mažėjimo priežastis – pajamų augimas: minimalus darbo užmokestis per 1999 metų 9 mėnesių laikotarpį, palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 4 proc., vidutinė senatvės pensija – 9 proc., vidutinis darbo užmokestis – 10 proc., kainos per minėtą laikotarpį išaugo tik 1,1 proc. Tai sąlygojo ne tik nominalių, bet ir realių pajamų augimą.

• Du kartus buvo didinta minimali mėnesinė alga. Ji padidėjo 43,3 procentais nuo 300 litų iki 430 litų (1998 m. birželio 1 d). 16,7 proc. buvo padidinta bazinė mėnesinė alga, nuo kurios skaičiuojamas biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokestis ( 1998 m. balandžio 1 d. - 105 Lt). Tolimesnis minimalių darbo užmokesčio dydžių indeksavimas vyks įvertinant infliaciją bei konsultuojantis su socialiniais partneriais.

• Buvo sparčiau didinamas darbo apmokėjimas pedagogams, mokslo, kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, socialiniams darbuotojams, medicinos darbuotojams. Švietimo darbuotojams darbo užmokestis buvo didintas 1997 lapkričio 1 d.(vidutiniškai 15 proc), 1999 m. sausio mėn. (30 procentų). Pagal turimus duomenis mokytojų vidutinis darbo užmokestis 1999 m. IV ketvirtyje sudarė 1290,7 Lt ir buvo apie 80 procentų didesnis nei 1996 m. gruodžio mėn. o gydytojų darbo užmokestis 1999 m. IV ketvirtyje buvo 1418,1 Lt ir buvo apie 78 procentus didesnis lyginant su 1996 m. gruodžio mėn.

• Vyriausybės nutarimais koreguojama biudžetininkų darbo apmokėjimo sistema, pritaikoma prie biudžeto galimybių.

• Pateikti Seimui įstatymų projektai dėl valstybės tarnautojų bei kitų valstybės pareigūnų (politikų, teisėjų, prokurorų), nepriskirtų valstybės tarnautojams, darbo apmokėjimo. Šie projektai parengti laikantis nuostatos, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos būtų grindžiamos vienodais kriterijais ir principais, taip pat būtų pašalintos nepagrįstos atlyginimų disproporcijos.

• Darbo sutarties įstatyme ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme numatyta, kad bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse neskaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir nutraukiamas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas atleistiems darbuotojams, su kuriais nebuvo laiku atsiskaityta. Taip pat parengtas Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo pakeitimo projektas, kur atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir infliacijos lygį, siūloma mažinti delspinigių dydį, kuris pateiktas Seimui.

• 1997 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti Fondas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimas, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. Iš šio fondo iki 2000 m. sausio 1 d. buvo suteikta grąžintina finansinė parama 42 bankrutuojančioms ir bankrutavusioms bei laikinų finansinių problemų turinčioms įmonėms - iš viso 51,7 mln. litų.
• Parengtas ir su socialiniais partneriais baigiamas derinti Garantinio fondo įstatymo projektas, kuris turėtų užtikrinti ribotą finansinę pagalbą visiems nemokių įmonių darbuotojams.

1. Tobulinant darbo santykių teisinį reguliavimą:

• Priimtos darbo įstatymų ir poįstatyminių aktų pataisos ir papildymai, įgalinančios geriau kontroliuoti nelegalų darbą, efektyviau vykdyti bankroto procedūras, garantuoti darbuotojui teisę nutraukti darbo santykius ir gauti išeitinę pašalpą, kai jam laiku nemokamas atlyginimas, geriau reglamentuoti nepilną darbo laiką ir sezoninį darbą, palankiau darbuotojams sureguliuotos atostogų galimybės.

• Seimui pateiktas darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas.

• Parengti ir su socialiniais partneriais derinamos pataisos ir papildymai darbo įstatymams, kurie įgalins labiau liberalizuoti darbo santykius, daugiau klausimų spręsti dvišalėmis ir trišalėmis derybomis, gerinti nelegalaus darbo kontrolę, geriau atskirti darbo ir rangos sutartis, reglamentuoti neapmokamus talkos ir savanoriškus darbus.

• Parengtas ir su TDO bei Europos Sąjungos ekspertais suderintas naujo darbo kodekso projektas, kuris turėtų būti šiais metais pateiktas Seimui. Priėmus šį kodeksą būtų baigta darbo santykių teisinio reguliavimo reforma.

• 1999 vasario 11 d. buvo pasirašytas naujas trišalis susitarimas tarp Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių, kuris numatė žymiai didesnius šalių įsipareigojimus derinant interesus, vystant socialinę partnerystę.
• Prie Lietuvos Trišalės tarybos buvo įsteigtos nuolatinės komisijos, kuriose buvo nagrinėjami teisės aktų projektai. Buvo pradėtos derybos dėl metinio trišalio susitarimo pasirašymo.
• 2000 metais pradėta PHARE finansuojama programa socialinei partnerystei vystyti.

Pagrindiniai darbo rinkos vystymosi ypatumai ir tendencijos:

• Žymus nedarbo augimas nuo 1999 metų pradžios. 2000 metų sausio 1 d. nedarbo lygis siekė 10 proc. (1997 m., 1998 m., 1999 m. atitinkamai 6,2 proc., 6,7 proc., 6,9 proc.). Pagrindinė nedarbo augimo priežastis - sudėtinga ekonominė situacija. Dėl finansų krizės Rusijoje 1998 metų rudenį prasidėjęs ekonomikos nuosmukis tęsėsi visus 1999 metus. BVP mažėjimas įtakojo gyventojų užimtumo mažėjimą. Statistikos departamento duomenimis, 1999 metų III ketvirtį užimtųjų skaičius buvo beveik 10 tūkst. mažesnis nei prieš metus. Jaunimo nedarbas 1997 - 1999 metais buvo aukštesnis nei bendras. Skirtumas ypač išryškėjo 1999 metų pabaigoje, kai jaunimo nedarbas siekė 13,5 proc. Pagrindinės priežastys - žemas išsilavinimas ir nepakankama kvalifikacija.
• 1998 - 1999 metais šalies darbo rinkai įtaką darė ir finansinė krizė Rusijoje. Pirmieji krizės požymiai kai kurioms šalies įmonėms, eksportuojančioms produkciją į Rusiją ir kitas NSV šalis, pasireiškė 1998 metų liepos mėnesį: buvo vėluojama apmokėti už pateiktą produkciją, sumažintos gamybos apimtys arba sustabdyti tolimesni užsakymai gaminamai produkcijai. Tačiau tai nedarė žymesnės įtakos įmonių darbuotojų užimtumui. Ryškesnių gyventojų užimtumo pokyčių dėl Rusijos krizės nefiksavo ir teritorinės darbo biržos (nedarbo lygis šalyje 1998 m. liepos mėn. pabaigoje sudarė 5,4 procento). Gilėjančios finansinės krizės Rusijoje poveikis šalies ekonomikai ir tuo pačiu gyventojų užimtumui labiau išryškėjo 1998 metų IV ketvirtyje. Rusijos krizės padariniams Lietuvoje likviduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 1998 m. rugsėjo mėnesio pradžios atliko kassavaitinę 2,1 - 2,2 tūkst. skirtingo dydžio įvairios ekonominės veiklos įmonių, kuriose dėl krizės Rusijos Federacijoje buvo pastebėti ūkinės veiklos bei darbuotojų užimtumo sutrikimai, apklausą. Kaip parodė apklausos rezultatai, jei 1998 rugsėjo 10 dieną buvo 41 krizės paveikta įmonė, tai tų pačių metų spalio 28 dieną jų skaičius išaugo iki 118, arba 5,5 proc. nuo visų apklaustų įmonių. Įmonės, eksportuojančios savo produkciją į NSV šalis, pradėjo mažinti gamybos apimtis, darbuotojų skaičių, dalis dirbančiųjų dirbo nevisiško užimtumo režimu, t.y. arba priverstinai dirbo ne visą darbo laiką, arba dirbo su prastovomis, arba buvo neapmokamose atostogose. 1999 metais Rusijos krizės padariniai atsispindi nedarbo augime, užimtumo mažėjime, išaugusiu grupinių darbuotojų atleidimų skaičiumi.
• 1999 metais išaugo grupinių darbuotojų atleidimų skaičius. Toks augimas sietinas su Rusijos krizės padariniais, nevystoma įmonių veikla. Sudėtinga įmonių finansinė padėtis, produkcijos realizavimo problemos sąlygoja taip pat nevisišką darbuotojų užimtumą. Vidutiniškai 15 tūkst. darbuotojų 300 įmonių nuolat buvo nevisiškai užimti. Didžiausias nevisiškas užimtumas buvo pramonėje (66 proc.). Nevisiškas užimtumas labiausiai augo 1999 m. pirmame pusmetyje, II pusmetyje augimas sulėtėjo.
• Išlieka didelė nedarbo teritorinė diferenciacija. Nedarbo lygio skirtumai tarp teritorijų siekia 3-4 kartus. 2000 m. sausio 1 d. aukščiausias nedarbo lygis buvo Akmenėje (19,7 proc.), Šalčininkuose (19,3 proc.), Lazdijuose (18,6 proc.), Jonavoje (17,2 proc.). Žemiausias nedarbas išliko Prienuose (5,4 proc.), Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose (po 6,2 proc.).
• Ilgalaikė bedarbystė. Didžiausias ilgalaikių bedarbių skaičius 1996 metų pabaigoje - jis siekė 16,3 proc. visų bedarbių. Per 1997-1998 metus šis skaičius sumažėjo ir 1999 m. pradžioje sudarė 12,4 proc. Tačiau 1999 metais, sumažėjus darbo paklausai, ilgalaikis nedarbas vėl išaugo ir 2000 m. pradžioje ilgalaikiai bedarbiai bendrame bedarbių skaičiuje sudarė 14,5 proc. Dauguma ilgalaikių bedarbių yra vyresnio amžiaus, turintys sveikatos problemų, todėl negalintys dirbti kai kurių darbų, taip pat asocialūs, vengiantys darbo asmenys. Šių asmenų, taip pat priešpensinio amžiaus bedarbių įdarbinimas bei socialinė parama tampa vis rimtesne problema, kuriai spręsti reikalingos ne tik darbo biržos pastangos. Priešpensinio amžiaus bedarbių skaičius per 1999 metus išaugo pusantro karto ir metų pabaigoje sudarė 14 tūkst. Tarp jų didžioji dalis yra nekvalifikuoti asmenys. Nekvalifikuotų Nekvalifikuotiems bedarbiams sunkiau įsidarbinti. Jiems tenka tik kas ketvirtas - penktas pasiūlymas ir tai daugiausia terminuotiems, sezoniniams darbams.
• Išlieka didelis skaičius nepasirengusių darbo rinkai bedarbių. 1997-1998 metais bedarbiai, ilgą laiką nedirbę, neturintys jokios specialybės arba turintys nepaklausią darbo rinkoje profesiją bei esantys žemos kvalifikacijos, siekė virš 80 proc. visų besikreipiančiųjų į darbo biržas. 1999 metais bedarbiai visai be kvalifikacijos sudarė 37,8 proc., kas dešimtas besikreipiantis - niekur nedirbęs, kas trečias - ilgą laiką nedirbęs. Kas ketvirtas nekvalifikuotas bedarbis - jaunas asmuo.
• Padidintu nedarbo lygiu išsiskiria žemės ūkio rajonai. Iširus žemės ūkio bendrovėms ir nepakankamai sparčiai kuriantis savarankiškai ūkininkaujančių, didėja bedarbių, atleistų iš žemės ūkio įmonių, skaičius. Per 1999 m. kaimo bedarbių skaičius išaugo 20 tūkst. ir metų pabaigoje jų buvo virš 60 tūkst. arba daugiau kaip kas trečias bedarbis. Nedarbas labiausiai išaugo Pasvalyje (8,6 punkto), Marijampolės ir Radviliškio rajonuose (po 5,2 punkto). Tarp jų daugiau, palyginti su miesto bedarbiais, yra jaunimo, žemesnis bedarbių išsilavinimo lygis. Kaimo gyventojai, besiverčiantys iš 2 - 3 hektarų žemės, jaučia didelį papildomo darbo, kaip pajamų šaltinio, poreikį.
• Darbo paklausos dinamika. 1997-1998 metais darbo biržose buvo užregistruota po 74 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. 1999 metais užregistruota 66 tūkst. naujų darbo vietų. Ryškiausias darbo paklausos mažėjimas stebimas statyboje - 20 proc., paslaugų sektoriuje - 12 proc. Statybos ir žemės ūkio sektoriuose ryškūs sezoniniai darbo paklauso svyravimai. Išaugo elektros ir elektronikos, odos gaminių, prekybos kvalifikuotų darbininkų paklausa. Išlieka didelė informacinių technologijų, teisės specialistų paklausa. Keleri metai išlieka bendra tendencija - mažas nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis ir didėjantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis.
• Darbo rinka pasižymi nepakankamu lankstumu. Gyventojų užimtumo didinimą varžo nelanksti darbo apmokėjimą ir darbo santykius reguliuojanti teisinė bazė. Naujų informacinių technologijų diegimas, smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis kelia didesnius reikalavimus lanksčioms darbo organizavimo formoms, kurių tobulinimas skatintų užimtumo ir kartu ekonominį vystymąsi. Darbo rinkai būdingas žemas teritorinis ir profesinis mobilumas.

• 1997 metais buvo priimtas Profesinio mokymo įstatymas, reglamentuojantis darbo rinkos profesinio mokymo sistemos sandarą bei valdymą. Įstatymas reguliuoja profesinį, tame tarpe ir darbo rinkos profesinį mokymą, būtiną prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, nustato darbo rinkos profesinio mokymo tikslus ir uždavinius, darbo rinkos profesinio mokymo tvarką, apibrėžia darbo rinkos profesinio mokymo turinį, profesinius reikalavimus profesijos mokytojams bei kvalifikaciniams egzaminams.

• 1998 metais patvirtinti Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentai (standartai). Juose numatyti pagrindiniai darbo rinkos profesinio mokymo tikslai ir sąlygos jų pasiekimui, apibrėžti vieningi reikalavimai visoms darbo rinkos profesinio mokymo įstaigoms, mokymo programoms, mokymui, konsultavimui ir baigiamajam patikrinimui (egzaminui).
• 1999 metais kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengta ir išleista profesinio rengimo Baltoji Knyga. Joje apibrėžtos šalies profesinio rengimo sistemos gairės ir veiksmų planas iki 2005 metų.
• Atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą 92/51/EEC, parengtas valstybės reguliuojamų profesijų sąrašo projektas.
• 1999 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino Lietuvos standartizuotą profesijų klasifikatorių, kuris palengvins informacijos apie Lietuvos gyventojų profesinę veiklą kaupimą, klasifikaciją, analizę, garantuos jos palyginamumą tarptautiniu mastu.
• Pastoviai rengiamos naujos ir pertvarkomos perspektyvios anksčiau parengtos darbo rinkos profesinio mokymo programos. Dabartinė darbo rinkos profesinio mokymo programų įvairovė aprėpia visas ūkio ekonominio vystymosi kryptis. Šiuo metu valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos 338 programos, skirtos darbo rinkos profesiniam mokymui.
• Siekiant gerinti asmenų iki 18 metų pasirengimą darbo rinkai, Švietimo ir mokslo kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1998 metais Asmenų, jaunesnių kaip 18 metų ir neturinčių pagrindinio profesinio pasirengimo, priėmimo į darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas išimties tvarką.
• Diegiamas modulinis mokymas, leidžiantis lanksčiau, efektyviau panaudoti mokymui skirtą laiką. Modulinio mokymo esmė yra ta, kad suteikiama galimybė besimokantiems gerai išmokti tam tikrą apibrėžtą mokymo turinio dalį. Per 1997-1999 metus parengta ir aprobuota 150 modulinio mokymo programų.
• Įvairiose darbo rinkos profesinio mokymo programose kasmet dalyvauja apie 28 tūkst. klausytojų. Per 1997-1999 metus profesiją įgijo ir persikvalifikavo 54,2 tūkst. asmenų, iš jų 20,1 tūkst. arba 37,1 proc. bedarbių. Kvalifikaciją tobulino 14,5 tūkst. asmenų, iš jų 5,1 tūkst. arba 35,2 proc. bedarbių. Apie 75 proc. asmenų, baigusių darbo rinkos profesinį mokymą, įsidarbina.

• 1998 metais patvirtinta nauja Viešųjų darbų atlikimo tvarka. Tvarkos tikslas - sudaryti palankesnes teisines ir organizacines prielaidas plėsti viešuosius darbus, kurie yra svarbi bedarbių laikino užimtumo priemonė. Naująja tvarka yra išplečiamas galinčių dirbti viešuosius darbus asmenų kontingentas, išplečiama viešųjų darbų taikymo sfera, neribojant jų vien kvalifikacijos nereikalaujančiais darbais. Viešuosius darbus galima organizuoti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, jei šie darbai prisideda prie vietos socialinės infrastruktūros vystymosi. Tokiu būdu, viešieji darbai labiau atitinka įvairių gyventojų sluoksnių interesus, jų profesinį pasirengimą, padidins suinteresuotumą juose dalyvauti. Nauja tvarka leidžia padidinti dalyvavimo viešuosiuose darbuose trukmę iki 6 mėnesių.
• Aukščiausio nedarbo lygio teritorijoje kasmet yra rengiamos teritorinės užimtumo programos aukščiausio nedarbo lygio rajonuose. 1997 metais parengtos 3 (Druskininkų, Ignalinos, Šalčininkų rajonuose), 1998 metais - 2 (Lazdijų, Širvintų rajonuose), 1999 metais - taip pat 2 programos (Akmenės bei Jonavos rajonuose). Į programų rengimą ir realizavimą įjungiamos apskričių administracijos ir savivaldybės. Programų rengimo procese buvo nuodugniau išanalizuota situacija rajonuose, įvertintos problemos bei jų sprendimų būdai. Įgyvendinamos programos leido sumažinti šiuose rajonuose nedarbą, daliai gyventojų padėjo pagerinti jų socialinę situaciją.
• Didinant asmenų, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos, užimtumo galimybes, patvirtinta Bedarbių įdarbinimo pagal kvotas tvarka.
• 1999 metais atlikti Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta, kad priešpensijinio amžiaus bedarbiams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metais, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius, o kuriems liko mažiaus kaip vieneri metai - iki teisės gauti tokią pensiją.

1. Parengtos ir įgyvendinamos jaunimo profesinio orientavimo ir integracijos į darbo rinką priemonės:

• Vyriausybė patvirtino programą, kuri apima profesinio orientavimo bei konsultavimo sistemos plėtrą, darbo rinkos profesinio informavimo bei profesinio mokymo sistemos vystymą.
• Siekiant didinti jaunimo teritorinį mobilumą bei skatinti darbdavius įdarbinti jaunimą, 1999 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministrės buvo pakeistos Užimtumo fondo remiamų darbų tvarka ir Bedarbių profesinio mokymo tvarka.
• 1998 metais buvo parengtos užimtumo ir profesinio mokymo programos jaunimo didžiausio nedarbo rajonuose (Kretingos, Kupiškio, Pakruojo, Šilalės).
• Įsteigtas Vilniaus jaunimo darbo centras, kuriame jaunimui sudarytos visos galimybės gauti informaciją apie mokymo ir užimtumo galimybes, profesionalią psichologų ir profesinio orientavimo specialistų pagalbą.

• 1997 metais, padedant Vokietijos Federacinės Respublikos Darbo ir Socialinių reikalų ministerijai, Vilniaus darbo biržoje buvo įsteigtas pirmasis Baltijos šalyse automatizuotas savarankiškos darbo vietų paieškos centras (SIP). Dabar tokias sistemas turi du trečdaliai Lietuvos teritorinių darbo biržų. Kompiuterių pagalba ieškantis darbo asmuo gali ne tik peržiūrėti esamas darbo vietas šalyje ir atspausdinti reikalingus duomenis, bet ir gauti papildomą informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, patarimus, kaip elgtis ieškant darbo, informaciją apie įstatymus.
• 1998 metais, bendradarbiaujant Vokietijos Federacinės Respublikos Darbo ir socialinių reikalų ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, Vilniaus darbo biržoje buvo įrengtas pirmas Baltijos valstybėse kompiuterizuotas atviro profesinio informavimo centras (PIC). Šis centras sudaro galimybę ieškantiems darbo asmenims savarankiškai, naudojant kompiuterį, susirasti informaciją profesinio orientavimo klausimais.

5. 5. Tobulinant grupinio darbuotojų atleidimo tvarką:

• 1998 metais patvirtinta Grupinio darbuotojų atleidimo ir jo prevencijos tvarka. Galimo masinio darbuotojų atleidimo atveju ši tvarka numato darbdavių, darbo biržų ir savivaldybių veiksmus, darbuotojų atleidimo procedūrą, išankstinių priemonių turinį, jų parengimo ir realizavimo eiliškumą. 1999 metais, siekiant grupės darbuotojų atleidimo reglamentavimą derinti su ES galiojančiais teisės aktais 1999 m. liepos mėnesį pakeistas ir papildytas Bedarbių rėmimo įstatymas. Padaryti pakeitimai leis reguliuoti grupės darbuotojų atleidimą prisilaikant Europos Bendrijos Tarybos direktyva Nr.98/59/EES numatytų procedūrų.

• Į aktyvias darbo rinkos priemones įtraukė: 1997 m. 52,4 tūkst. bedarbių., 1998 m. - 71,4 tūkst., 1999 m. - 76,1 tūkst. bedarbių. Iš jų viešuosiuose darbuose dalyvavo atitinkamai: 12,1, 21,5 ir 23,3 tūkst. darbo biržos pasiųstų asmenų; profesinio mokymo programose: 14,3, 16,1 ir 12,6 tūkst. bedarbių; grupinės darbo paieškos priemonėse: 18,6, 25 ir 33 tūkst. ieškančių darbo asmenų; Užimtumo fondo remiamuose darbuose: 4,8, 5,5 ir 4,3 tūkst. bedarbių.

• 1999 metais realizuota PHARE remiama programą Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra trišaliu principu. Programa buvo įgyvendinama keturiuose šalies rajonuose pagal 9 projektus. Projektų vykdytojai ir kiti socialiniai partneriai (apie 300 žmonių) buvo apmokyti ES PHARE procedūrų ir buvo supažindinti su ES Struktūrinių Fondų panaudojimo galimybėmis. Projektų vykdymo pagrindu 2000 metais numatoma skirti 2 mln. litų naujų darbo vietų kūrimui panaudojant Vietinių užimtumu iniciatyvų mechanizmą.

• Parengti 2 profesinio mokymo projektai Utenos ir Marijampolės apskrityse, kurie bus finansuojami iš PHARE programos ir bus skirti pasirengti darbui su Europos Socialiniu fondu.

• Baigiamas rengti nacionalinį užimtumo veiksmų planas 2000-2002 metams. Šis planas rengiamas atsižvelgiant į ES Užimtumo Kryptis. Priemonės apims 5 sritis - verslininkystės skatinimas, užimtumo gebėjimų didinimas, prisitaikymas prie struktūrinių pokyčių, lygių galimybių darbo rinkoje didinimas, politikos integravimas. Jų realizavimas turi užtikrinti šalies darbo rinkos ir užimtumo politikos tolesnis vystymą, laipsnišką jos priderinimą prie ES reikalavimų, padėti geriau koordinuoti įvairių ministerijų ir žinybų veiksmus sprendžiant užimtumo klausimus.

• parengti Draudimo nuo nedarbo įstatymo projektą, atskiriant aktyvių ir pasyvių darbo rinkos politikos programų finansavimą, užimtumo rėmimo įstatymo projektą, kuris apibrėš užimtumo garantijas darbo rinkoje, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą, darbo rinkos institucijų funkcijas.
• Naujai sureglamentuoti grupės darbuotojų atleidimo tvarka, kuri sudarys sąlygas plačiau taikyti prevencines priemones grupės darbuotojų atleidimo atvejais, darbo rinkos profesinis mokymas, užsieniečių įsidarbinimas pagal darbo, bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimas, įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarka, bedarbių įdarbinimas pagal kvotą
• Bus pradėta įgyvendinti darbo rinkos institucijų reforma, kuria siekiama sudaryti sąlygas integruotai valstybinei, regioninei ir vietinei užimtumo politikai įgyvendinti, racionalizuoti ir atpiginti valdymą, pagerinti darbo rinkos priemonių finansavimą, padidinti darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą.

• Bus parengta Didžiasalio užimtumo rėmimo programa, viešųjų užimtumo įstaigų organizavimo programą, vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimo ir įgyvendinimo programa, buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programa, atvirų informavimo centrų (zonų) vystymo programa.

• Pagal Europos Sąjungos teisės aktus buvo parengta 15 naujų teisės aktų, t.y. taisyklių, nuostatų, kuriais nustatomi reikalavimai įvairiose ekonominės veiklos srityse dirbančiųjų saugai ir sveikatai darbe užtikrinti, jų tarpe reikalavimai darbo vietų įrengimui ir darbo aplinkai, darbo priemonėms, darboviečių aprūpinimui saugos ir sveikatos ženklais. Patvirtinta nauja darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis tvarka, pagal kurią darbuotojai privalo būti aprūpinti tokiomis apsauginėmis priemonėmis, kurios apsaugo darbuotoją nuo tų veiksnių poveikio, kurie yra darbo aplinkoje. Patvirtinti teisės aktai, nustatantys reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo rizikos, susijusios su cheminių, fizinių ir biologinių medžiagų poveikiu darbe.Tai efektyvios prevencinės priemonės (techninės, organizacinės, medicininės), kurios sudarys sąlygas išvengti profesinių pakenkimų nuo asbesto, švino ir jo joninių junginių, vinilchlorido monomero ir biologinių medžiagų. Šiais teisės aktais įteisinamas naujas šiuolaikiškas požiūris į dirbančiųjų saugą ir sveikatą darbe grindžiamas išankstine profesinių pakenkimų prevencija, pavyzdžiui: pagal darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus asmeninės apsauginės priemonės privalo būti išduodamos tik įvertinus darbo aplinkoje esančius kenksmingus ir pavojingus veiksnius, kad būtų sumažinta konkreti kiekvienam darbuotojui pakenkimo sveikatai rizika. Prieš šių nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje galiojo buvusios SSSR asmeninių apsauginių priemonių išdavimo taisyklės ir normos, pagal kurias šios priemonės buvo parenkamos pagal profesijas, darbus ir gamybas, o ne pagal rizikas, esančias darbo aplinkoje ir asmeninių apsauginių priemonių galimybes apsaugoti nuo rizikos ar kiek įmanoma ją sumažinti. Parengta nauja pagrindinio įstatymo – Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo redakcija, atitinkanti Europos Sąjungos direktyvos 89/391/EEC nuostatas.
• Parengta nauja Saugos ir sveikatos darbe įstatymo redakcija.

• Buvo papildytas Darbo inspekcijos įstatymas, didinant inspekcijos nepriklausomumą ir įvedant papildomas sąlygas veiklos efektyvumui didinti.
• Buvo realizuota PHARE programa darbo inspekcijai stiprinti, kuri padėjo sukurti inspektorių mokymo sistemą, įdiegti naujus inspektavimo metodus, apsirūpinti kompiuteriai, diagnostine aparatūra.
• Įkurtas sveikatos ir saugos darbe informacinis centras prie SADM, profesinių pakenkimų prevencijos laboratorija.

Valstybinė darbo inspekcija 1999 metais 13929 įmonėse ar jų filialuose atliko 17572 patikrinimus. Per praėjusius veiklos metus darbo inspektoriai nustatė beveik 93 tūkst. saugos ir sveikatos darbe bei darbo teisės pažeidimų, išaiškino 44,5 tūkst. neteisingai sudarytų darbo sutarčių bei 407 asmenis, dirbusius be rašytinių darbo sutarčių, iš kurių 188 asmenys dirbo nelegaliai.Valstybinė darbo inspekcija ištyrė 97 mirtinus, 189 sunkius, susijusius su darbu nelaimingus atsitikimus, 48 mirties atvejus, įvykusius darbo vietose ar vykdant darbines užduotis, išnagrinėjo 4753 lengvų nelaimingų atsitikimų aktus, tyrė profesinius susirgimus ir įformino 351 profesinių ligų tyrimo aktą, dalyvavo priimant eksploatacijon 1549 objektus. Ištirta 3590 skundų bei prašymų, suteiktos 1295 konsultacijos raštu, pateikti 303 pasiūlymai dėl galiojančių norminių aktų ar rengiamų projektų pakeitimo (papildymo).

Inspektavimų metu rastų pažeidimų skaičius ir pobūdis, traumatizmo rodikliai rodo, kad darbų saugos būklės rodikliai įmonėse įgyvendinant teisines ir kitas prevencines priemones, lyginant su ankstesniais metais, gerėja: 1999 m. patikrintose įmonėse dirbančiųjų kenksmingomis sąlygomis buvo mažiau negu 1998 m., 11 proc. sumažėjo techninių ir organizacinių saugos darbe pažeidimų. Mirtinų nelaimingų atsitikimų, dėl kurių buvo surašyti N-1 formos aktai, 1998 m. įvyko 96, o 1999 m. – 72. Sunkių nelaimingų atsitikimų atitinkamai įvyko – 164 ir 151.

Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai rodo, kad dalis pramonės, statybos, transporto, žemės ir miškų ūkio darbdavių nesiima reikalingų priemonių nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų priežastims šalinti. Daugiau kaip pusėje patikrintų įmonių neatliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Nemažėja darbo įstatymų pažeidimų, ypač dėl darbo apmokėjimo, darbo santykių įforminimo, darbo ir poilsio laiko. Tai patvirtina ir išaugęs, lyginant su 1998 m., skundų ir pareiškimų kiekis. Nepakankamai efektyviai, pažeidžiant nustatytus terminus diegiami įmonėse nauji teisės aktai.

• Pateikti Seimui naują Žmonių sveikatos ir saugos darbe įstatymo projektą. Parengti teisės aktą, nustatantį darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų ir jų preparatų bei kancerogeninių medžiagų poveikio reikalavimus, pertvarkyti lakinai galiojančius norminius teisės aktus, priimtus iki 1990 m. kovo 11 d. saugos ir sveikatos darbe srityje, parengti ir patvirtinti techninius reglamentus, nustatančius saugos reikalavimus darbo priemonių gamybai.

1. Toliau stiprinant Valstybinio socialinio draudimo sistemą ir didinant gyventojų asmeninę atsakomybę bei suinteresuotumą buvo:

• Sistemingai vykdomos priemonės nukreiptos socialinio draudimo įmokų mokėjimo kontrolės stiprinimui, organizuojant draudėjų patikrinimus kartu su Mokesčių inspekcijos, Mokesčių policijos ir kitų žinybų pareigūnais
• Griežtinama kova su nelegaliu darbu bei nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimu vykdant įmokų nemokančių ūkio subjektų finansinių srautų stebėjimus ir analizuojant muitinėse ar kitose įstaigose jų vykdomas finansines - ūkines operacijas;
• Griežtinamos sankcijos draudėjams laiku nemokantiems privalomojo socialinio draudimo įmokų. Tobulinama sankcijų taikymo tvarka. Kartu su delspinigių, baudų skaičiavimu, turto ar sąskaitų areštu taikomos lengvatos draudėjams kurie sutinka sumokėti skolas per ilgesnį laiką pasirašydami su Sodra atitinkamas sutartis;
• Stiprinant socialinio draudimo vykdymo kontrolę priimti teisės aktai kuriuose nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas bei jo vykdymo metinė ataskaita tvirtinami Seime. Kiekvienais metais Seimas taip pat tvirtina draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamų socialinio draudimo įmokų tarifą;
• Siekiant subalansuoti VSDF biudžetą peržiūrėtas ir patvirtintas (34 proc.) bendras Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas, kadangi iki 2000 metų galiojęs (31proc) buvo nepakankamas kad užtikrinti nustatyto dydžio socialinio draudimo pensijų ir kitų išmokų mokėjimą;
• Nuo 2000 metų vykdomas privalomas Nelamingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kuris užtikrina garantijas nukentėjusiam asmeniui gauti nustatyto dydžio išmokas iš socialinio draudimo fondo biudžeto, nepriklausomai nuo jo darbdavio finansinės būklės;
• Priimti teisės aktai ir skirtos lėšos reikalingos nedirbančių motinų, auginančių vaikus iki 3 metų amžiaus, draudimui valstybės lėšomis bazinei socialinio draudimo pensijai užtikrinti;

• Kartu su kitomis žinybomis buvo parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymas;
• Parengta tvarka pagal kurią Pensijų fondai, rengdami Pensijų programas, galės numatyti Pensijų programų dalyviams, mokėjusiems tam tikrą laiką ir atitinkamo dydžio įmokas, lengvatines pensijų gavimo sąlygas;

• Įvertinant tai, kad daugelis ūkininkų, gaudami iš savo ūkių mažas pajamas, nepajėgia sumokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų buvo įteisinta nuostata, kad iš Valstybės biudžeto lėšų bus sumokama dalis privalomojo socialinio draudimo įmokos už ūkininką ar jo šeimos narį, jeigu jo ūkis Vyriausybės nustatyta tvarka bus pripažintas ekonomiškai silpnu. Vyriausybė patvirtino Ekonomiškai silpnų ūkininkų ūkių nustatymo metodiką. Ūkininko prašymu ir vadovaujantis šią metodiką ūkio ekonominį pajėgumą turės įvertinti apskričių žemės ūkio tarnybos;
• Siekiant užtikrinti nors minimalias socialines garantijas ir teisę ateityje gauti socialinio draudimo pensiją buvo išplėstas privalomai draudžiamų asmenų ratas. Privalomojo socialinio draudimo nuostatos pradėtos taikyti advokatams, notarams, pagal patentus dirbantiems asmenims. Individualių įmonių savininkai pradėti drausti visai socialinio draudimo pensijai;
• 1997 metais buvo priimtas vadinamas “amnestijos” įstatymas, kuris sudarė galimybę individualios įmonės savininką, sumokėjusį įmokų skolas, atleisti nuo baudų ir delspinigių mokėjimo. 1999 metais buvo priimtas laikinasis įstatymas, pagal kurį individualios įmonės savininkas įregistravęs įmonę iki 1995 metų ir nevykdęs veiklos gali būti atleistas ne tik nuo baudų ar delspinigių, bet ir nuo įmokų skolų mokėjimo, jeigu jis tą įmonę išregistruoja.

• Papildyti šiuo metu galiojantį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinąjį įstatymą tiksliau apibrėžiant valstybinio socialinio draudimo rodiklių prognozavimo mechanizmą.
• Siekiant teisingai panaudoti socialinio draudimo lėšas, išvengti piktnaudžiavimų teikiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas. Įstatymo tikslas – atskiru specialiu įstatymu reglamentuoti socialinį ligos ir motinystės draudimą, kuris sudaro vieną iš svarbiausių socialinio draudimo rūšių. Projekte numatyta skiriant ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpas reikalauti tam tikro draudimo stažo (ligos atveju - 3 mėn., nėštumo ir gimdymo - 9 mėn, vaiko priežiūros atostogų - 10 mėn), pakeisti ligos išmokos dydį (85 % kompensuojamojo uždarbio).
• Darbo apmokėjimo įstatymo papildymo 7’ straipsniu įstatymo projektas yra susijęs su Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu. Įstatymu siekiama nustatyti darbdavio pareigą kompensuoti darbuotojo prarastas pajamas už pirmąsias 2 darbuotojo ligos arba traumos dienas.
• Pateikti Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kuriame aiškiau būtų apibrėžta kaip ir kokia draudimo rūšimi draudžiami diplomatai ir jų sutuoktiniai. Šiuo metu Diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad diplomatų sutuoktiniai draudžiami tik pensijų draudimu. Tuo tarpu to paties straipsnio antraštėje ir pirmojoje dalyje diplomatų ir diplomatų sutuoktinių socialinis, sveikatos ir pensijų draudimas sudėti į vieną vietą. Tai sukelia dviprasmišką šio straipsnio interpretavimą.
• Siekiant pašalinti susidariusį neatitikimą tarp Valstybės tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatoma keisti Valstybinio socialinio draudimo 4 straipsnio pirmąją dalį, papildant ją privalomai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijomis.

• Atsižvelgiant į individualių (personalinių) įmonių savininkų pastabas ir pasiūlymus parengti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus.

Įstatymų projektuose, pateiktuose vizuoti ministerijoms, nustatytas reikalavimas individualių (personalinių) įmonių savininkams skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo faktiškai iš įmonės veiklos gaunamų pajamų sumos, netaikyti MMA ribos bei nustatyti maksimalią apmokestinamų pajamų sumą (5 MMA per mėnesį). Taip pat numatyta atleisti nuo įmokų tuos individualių (personalinių) įmonių savininkus, kurie yra valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijų gavėjai, ar dirba ir yra draudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

1. Tobulinant valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemą buvo:

• Didinamos valstybinės socialinio draudimo pensijos. Lyginant 1999 metų vidutinės senatvės pensijos dydį (309,07 Lt) su 1997 m. vidutiniu senatvės pensijos dydžiu (239,86 Lt), senatvės pensija padidėjo 28,8 procentais. Lyginant su 1999 metų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (138 Lt) su 1997 m. (121 Lt), bazinė pensija padidėjo 14 procentų. 1999-1997 metų laikotarpiu invalidumo pensijos padidėjo 25,7 procentais; našlių ir našlaičių tuo pačiu laikotarpiu - 31,4 procentais; maitintojo netekimo bei ištarnauto laiko pensijos - atitinkamai 22,5 ir 20,4 procentais;
• Supaprastinta invalidumo pensijų gavimo tvarka, ypač jauniems žmonėms. Asmuo, kuris neturėjo teisės gauti invalidumo pensijos pirminio invalidumo nustatymo dieną, nes neturėjo reikalingo minimalaus stažo šiai pensijai gauti, įgyja teisę šią pensiją gauti, kai invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną turi minimalų stažą invalidumo pensijai (anksčiau tokiomis sąlygomis pensija buvo skiriama tik tada, kai būdavo nustatoma sunkesnio negu turėta invalidumo grupė);
• Nustatyta palankesnė invalidumo pensijų mokėjimo tvarka dirbantiems I grupės invalidams. Dirbdami jie gauna visą paskirtą (kartu su buvusiu slaugos priedu, kuris įkomponuotas į jų pagrindinės pensijos dydį) invalidumo pensiją, nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo dydžio;
• Supaprastintos senatvės ir invalidumo pensijų gavimo sąlygos. Atsisakyta papildomų reikalavimų, kad besikreipiantis senatvės ar invalidumo pensijos asmuo be minimalaus ar būtinojo stažo dar būtų dirbęs trejus metus per paskutiniuosius penkerius metus arba paskutiniuosius metus prieš kreipdamasis pensijos, arba, kad senatvės pensininkas turėtų 35 metų stažą. Asmuo įgyja teisę gauti senatvės ar invalidumo pensiją, jeigu jam sukanka senatvės pensijos amžius arba jis pripažintas invalidu ir turi reikalingą atitinkamai pensijai skirti minimalų stažą;
• Siekiant geriau subalansuoti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir išlaidas, parengti pasiūlymai dėl senatvės pensijų mokėjimo tvarkos pakeitimo dirbantiems pensininkams ir dėl spartesnio artėjimo prie pensinio amžiaus ribos. Tačiau siūloma numatyti tam tikras lengvatas dirbantiems, bet dar nesulaukusiems senatvės pensijos amžiaus invalidams, ir nekeisti jiems esamos invalidumo pensijų mokėjimo tvarkos. Tokiu būdu norima sudaryti galimybes jaunesnio amžiaus invalidams ir toliau integruotis į visuomenę, aktyviai dalyvauti darbo rinkoje;
• Praplėstas apdraustųjų pensijų draudimu asmenų ratas: visai pensijai draudžiami asmenys, dirbantys pagal diplomato tarnybos sutartį; nedirbantys diplomatų sutuoktiniai tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje; viešojo administravimo valstybės tarnautojai; individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus patentininkus). Nustatyta, kad patentus įsigiję asmenys bei ūkininkai ir jų ūkių nariai privalo draustis bazinei pensijai. Ateityje šie asmenys galės gauti valstybines socialinio draudimo pensijas.

• Parengtas ir įgyvendintas Našlių pensijų reformos įstatymas. Juo buvo suteikta teisė gauti našlių pensijas našlėms ir našliams, kurių sutuoktiniai mirė iki 1995 m. sausio 1 d., tai yra iki Lietuvos Respublikos pensijų įstatymų įsigaliojimo dienos. Vien per antrąjį 1997 metų pusmetį nuo Našlių pensijų reformos įstatymo įsigaliojimo dienos našlių pensijos paskirtos daugiau kaip 100 tūkstančių našlių, kurių sutuoktiniai mirė iki 1995 01 01;
• Panaikinta sąlyga, kad asmenims, turintiems teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, mokama perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo pensija, nepaisant to, kad asmens gauta neperskaičiuota nustatyta tvarka indeksuota pensija būtų didesnė. Šiuo metu nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjui yra mokama jam naudingesnė valstybinė socialinio draudimo pensija - perskaičiuota priklausomai nuo jo turimo stažo ir pajamų arba neperskaičiuota, nustatyta tvarka indeksuojama pensija;
• Panaikinta Pensijų įstatymo nuostata, draudusi įskaičiuoti į pensijų draudimo stažą jaunesnių kaip 14 metų asmenų buvimo tremtyje laiko bei tokio pat amžiaus asmenų, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtų priverstiniams darbams, buvusių getuose ir kitose laisvės atėmimo vietose, laiko. Nuo 1999 01 01 į šių asmenų stažą įskaičiuojamas visas faktinis nurodytose vietose išbūtas laikas, nepaisant amžiaus ištrėmimo ar išvežimo metu. Šios nuostatos panaikinimas sudarė galimybes padidinti šių asmenų stažą ir atitinkamai padidėjo jų pensijos;
• Pensijų draudimo stažui prilygintas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose. Šio laiko prilyginamas pensijų draudimo stažui sudarė galimybes padidinti šių asmenų turimą stažą ir atitinkamai padidėjo jų pensijos;
• Pradėtas skaičiuoti mokslininkų - buvusių politinių kalinių ir tremtinių - darbo buvusios TSRS mokslo ir studijų institucijose laikas į mokslininkų valstybinei pensijai skirti reikalingą stažą (iki šiol į mokslinį stažą buvo skaičiuojamas tik atitinkamas darbas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose);
• Nustota skirti ir mokėti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas asmenims, dirbusiems represinėse struktūrose, vykdžiusiose Lietuvos gyventojų genocidą;
• Parengtas įstatymo projektas dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų politiniams kaliniams ir tremtiniams skaičiavimo atsižvelgiant į šių asmenų kalinimo bei tremties sąlygas ir trukmę. Šio įstatymo įgyvendinimas leistų labiau diferencijuoti šių kategorijų asmenų gaunamų nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžius.

• Pradėtos mokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio šalpos pensijos vaikus invalidus ir I grupės invalidus nuo vaikystės namuose slaugantiems tėvams, globėjams ir rūpintojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, darbingumo ir gaunamų pensijų ar kitų pajamų;
• Suteikta teisė našlaičiams vaikams invalidams bei invalidams nuo vaikystės kartu su šalpos pensija gauti jiems priklausančią valstybinę socialinio draudimo našlaičių bei valstybinę našlaičių pensiją;

• Suteikta teisė šalpos pensijų gavėjams kartu su šalpos pensija gauti jiems priklausančias valstybines socialinio draudimo našlių pensijas;
• Suteikta teisė motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5 ir daugiau vaikų iki 8 metų, gauti šalpos pensiją ir tuo atveju, kai jos pripažįstamos I ar II grupės invalidėmis;
• Suteikta teisė gauti šalpos pensiją sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems I ar II grupės invalidais visiškos negalios invalidų globėjams ir rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose visiškos negalios invalidą;
• Pradėtos mokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio slaugos pašalpos visiškos negalios invalidams, nepriklausomai nuo jų gaunamų kitų pensijų ar turimų pajamų;

• Vienas iš visiškos negalios invalido tėvų, jo globėjas ar rūpintojas, slaugantis šį invalidą namuose, pradėtas drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis būsimajai valstybinei socialinio draudimo pensijai.

• Pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui apribotas pusantrų užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento skelbiamo Lietuvos ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčiu;
• Nustatyta, kad pirmojo ar antrojo laipsnio arba pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjui mirus jo našlės ar našlio pasirinkimu gali būti mokama viena jam priklausanti našlių pensija: arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija;
• Perpus sumažintas per vienerius kalendorinius metus skiriamų pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skaičius (pirmojo laipsnio - vietoj 35 - 15 ir antrojo laipsnio - vietoj 90 - 45).

• Dvigubai padidintos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei žuvusių asmenų šeimos nariams;
• Suteikta teisė gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams;
• Suteikta teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas politiniams kaliniams ir tremtiniams prilygintiems asmenims, turintiems Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;
• Suteikta teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, koncentracijos stovyklose arba kitokio tipo prievartinėse stovyklose asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus išvežimo ar kalinimo metu;

• Grįžtantiems į Lietuvą buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, kurie pagal Rusijos įstatymus už Tolimosios Šiaurės stažą įgijo teisę gauti senatvės pensiją, o pagal Lietuvos pensijų įstatymus - dar ne, nuo 2000 01 01 pagal Valstybinių pensijų įstatymo pataisas skiriama valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus ir su sąlyga, kad jie negauna kitos nuolatinio pobūdžio pensinės išmokos;

• Pradėtos skirti ir mokėti valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos pasipriešinimo 1939-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliams (našlėms), o taip pat mirusių kalėjime politinių kalinių vaikams (taip pat jeigu vienas tėvų kalėjo, o kitas buvo miręs, ištremtas ar dingęs be žinios), kurie tėvų kalinimo metu buvo nepilnamečiai. Šios pensijos yra skiriamos asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems I ar II grupių invalidais.

Pirmoji pakopa. Minimali socialinė apsauga – nacionalinės pensijos - bus garantuota visiems šalies gyventojams. Ši pakopa būtų finansuojama iš bendrųjų mokesčių.

Antroji pakopa. Privalomojo pensijų draudimo pakopa, turinti einamųjų įmokų-išmokų ir kaupiamąją dalis, garantuotų aiškesnį ir didesnį negu dabar prarastų dėl senatvės pajamų pakeitimą.

• Revizuoti visus šiuo metu galiojančius pensijų įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus:

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,

Valstybinių pensijų įstatymą,

Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymą,

Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą,

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

• Įgyvendinant pensijų reformos koncepciją, parengti naujų teisės aktų, susijusių su pensijų skyrimu ir mokėjimu, projektus
• Įgyvendinant Pensijų fondų įstatymą, parengti teisės aktus, susijusius su pensijų fondų steigimu bei esančius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijoje
• Įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą, parengti teisės aktus, liečiančius valstybės tarnautojų pensinio aprūpinimo klausimus

• 1991m. Seimas patvirtino Invalidų socialinės integracijos įstatymą.
• 1992 m. buvo patvirtinta Valstybinė invalidų reabilitacijos programa 1992-2002 metams.
• 1992 m. įsteigtas Respublikinis invalidų kompensacinės technikos centras.
• 1992 m. įkurta Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
• 1996 m. buvo paskelbti Invalidų metais.

Vienas iš pagrindinių Vyriausybės vykdomos invalidų socialinės integracijos politikos tikslų - sudaryti lygias galimybes žmonėms integruotis į visuomenę. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-2000 m. veiklos programoje ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į:

1.1. buvo priimtos Invalidų socialinės integracijos įstatymo pataisos, kurios įteisino kai kurias labai svarbias nuostatas:

• visų pirma, įteisino Gestų kalbą kaip kurčiųjų gimtąją kalbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos kurčiųjų draugija parengė Valstybinę gestų kalbos programą, kuri jau pradėta įgyvendinti.
• antra, aukščiausiu lygiu įteisino jau veikiančią praktiką kaip invalidų visuomeninių organizacijų programų rėmimą iš valstybės biudžeto lėšų. Invalidų reikalų tarybai suteikta teisė skirstyti valstybės biudžeto lėšas neįgaliųjų žmonių integracijos ir reabilitacijos programoms finansuoti.
• trečia, įpareigojo į invalidų sistemos kūrimo procesą įsijungti apskritis. Iki 1998 m. sausio 1 d. apskritys buvo įpareigotos parengti regionines invalidų medicininės, socialinės ir profesinės reabilitacijos programas.

2. 1998 metais buvo parengta invalidumo koncepcija. Invalidumo koncepcijos reformos pagrindinis tikslas buvo pradėti Lietuvos Respublikoje invalidumo koncepcijos reformą, kuri harmonizuotų invalidumo pensijų dydžius bei invalidams teikiamų socialinių paslaugų, invalidų profesinės reabilitacijos ir užimtumo sistemų kūrimo kaštus.

1.4.Parengtas “Lygios galimybės neįgaliesiems: Lietuvos invalidų nuostatų, lūkesčių, vertinimų ir reikmių tyrimas”, kur atlikta išsami esamos padėties analizė, iškeltos problemos bei pateikti pasiūlymai dėl invalidų socialinės integracijos sistemos tobulinimo.

1.5. Rengiama invalidų nacionalinės reabilitacijos programos koncepcija.

1. rengiama invalidumo pensijų ir lengvatų reformos koncepcija, kur bus pagrįstas invalidumo pensijų ir lengvatų sistemų ryšys ir įtaka su invalidumo nustatymo bei profesinės reabilitacijos sistemomis.

2.2. baigiama rengti ilgalaikio ir pastovaus darbingumo (invalidumo) netekimo nustatymo reformos koncepcija.

3.1. parengti pasiūlymai Vyriausybei dėl protezinių ortopedinių gaminių ir kompensacinės technikos kompensavimo tvarkos neįgaliesiems tobulinimo.

3.2. parengta gyventojų aprūpinimo reabilitacine technika koncepcija.

3.4. rengiama Valstybės strategija aprūpinant gyventojus ortopedijos ir kompensacine technika.

Pagal Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą 1998 m. įsteigtos ir sėkmingai veikia 28 socialinių paslaugų įstaigos, kuriose paslaugos teikiamos įvairioms socialinėms žmonių grupėms. 1998 metais konkurso būdu buvo papildomai atrinkta 10 minėtai programai pateiktų projektų, kurių steigimas 1999 - 2000 metais finansuojamas iš Europos Tarybos Socialinio vystymo fondo paskolos ir valstybės lėšų. Programa paskatino savivaldybes ir nevyriausybines organizacijas ieškoti įvairių finansavimo šaltinių, steigti naujo tipo modernias įstaigas, įgalino sukurti naujų darbo vietų ir teikti ekonomiškas paslaugas.

Socialinės politikos ir bendruomeninių socialinių paslaugų vystymo projektas finansuojamas jungtinėmis Pasaulio Banko paskolos, Švedijos vyriausybės, Olandijos vyriausybės ir Lietuvos valstybės lėšomis. Pagal šią programą 6-iose savivaldybėse įsteigta 11 dienos centrų, kuriuose taikomi pažangiausi darbo metodai. Minėtas projektas padeda plėtoti socialiniu ir ekonominiu požiūriu efektyvų socialinių paslaugų teikimą bendruomenėse.

Teikiant paslaugas svarbu taikyti ekonomiškus paslaugų teikimo būdus, griežčiau vertinti poreikį paslaugoms. Siekiant šių tikslų:

• Parengti apmokėjimo už socialines paslaugas principai ir tvarka, kurie įgalino tikslingiau paskirstyti lėšas, taikyti diferencijuotą apmokėjimą skirtingas pajamas gaunantiems žmonėms. Atsirado galimybė surinktus pinigus panaudoti tolimesnei socialinių paslaugų plėtrai.
• Parengtas ir patvirtintas “paketas” dokumentų, reglamentuojančių paslaugų į namus teikimą. Šie dokumentai įpareigojo ir suteikė galimybes savivaldybėms plėtoti ekonomiškai naudingas ir pažangias socialinių paslaugų formas, steigti pagalbos namuose tarnybas.
• Patvirtintos stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatos, kuriose numatytos šių įstaigų veiklos gerinimo kryptys, įstaigų restruktūrizacija, personalo struktūros pakeitimas.
• Parengtas ir patvirtintas socialinių paslaugų katalogas, kuriame sugrupuotos, susistemintos ir aprašytos Lietuvoje teikiamos įvairių rūšių socialinės paslaugos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško būdų, kaip stiprinti bendradarbiavimą tarp atskirų valdymo lygių. Svarbus vaidmuo, vystant socialinių paslaugų sistemą, skiriamas ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. Šiam tikslui:

• Pasirašytos strateginės partnerystės sutartys su savivaldybėmis. Tai suteikia galimybę ministerijai žinoti realią situaciją savivaldybėse, lyginti atskirų savivaldybių rodiklius, numatyti būdus veiklos gerinimui, vertinti formuojamos politikos Socialinės paramos srityje efektyvumą.
• Parengta ir įgyvendinta valstybinė Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų Lietuvoje veiksmų programa. Programos rengime ir įgyvendinime aktyviai dalyvavo nevyriausybinės organizacijos. Įgyvendinant programą parengti 2-jų įstatymų pakeitimai, organizuotos 2 tarptautinės konferencijos, išleisti 4 leidiniai. Kiekvienoje savivaldybėje parengtos atskiros pagyvenusiems žmonėms skirtos programos,vyko daug kultūrinių renginių kiekvienoje apskrityje, pagyvenusių žmonių aktualijos buvo plačiai aptariamos žiniasklaidoje.
• Socialinių paslaugų infrastruktūros programos konkurse aktyviai dalyvavo nevyriausybinės organizacijos, pateikdamos savarankiškus arba bendrus su savivaldybėmis projektus.

• parengti senų žmonių globos įstaigų veiklą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų paketą. Tikslas sukurti mechanizmą, įgalinantį taikyti skirtingą apmokėjimą už gyvenimą stacionariose globos įstaigose, turintiems skirtingas pajamas ir turtą žmonėms. Taip pat bus parengti kiti senų žmonių globos įstaigų veiklą reglamentuojantys dokumentai.
• patikslinti ir papildyti Socialinių paslaugų katalogą. Tikslas - įvertinti socialinių paslaugų tinklo atskiroms klientų grupėms išdėstymą, atnaujinti esamą katalogą, suklasifikuoti socialines paslaugas pagal paslaugų rūšis, įstaigų ir klientų tipus.

• parengti savivaldybių socialinės paramos skyrių darbo normatyvus. Tikslas -vienodų socialinio darbo savivaldybėse normatyvų nustatymas.
• parengti socialinių darbuotojų (viešųjų paslaugų valstybės tarnautojų) priėmimo į pareigas viešų konkursų organizavimo tvarką.
• tęsiamas socialinių darbuotojų pirminio atestavimo vykdymas. Tikslas - įvertinti socialinių darbuotojų praktikų išsimokslinimo ir profesinio pasirengimo lygį. Bus suteikiamos kvalifikacinės kategorijos socialiniams darbuotojams bei organizuojami mokymo kursai darbuotojams, neturintiems profesinio pasirengimo.
• parengti Vyriausios socialinių darbuotojų atestavimo komisijos veiklą reglamentuojančius dokumentus. Tikslas - reglamentuoti Vyriausios socialinių darbuotojų atestavimo komisijos vaidmenį atestavimo vykdyme.

• analizuoti strateginės partnerystės sutartis su savivaldybėmis bei parengti informaciją savivaldybėms apie socialinių paslaugų sistemos įgyvendinimo rezultatus. Apibrėžta SADM ir savivaldybių atsakomybė ir uždaviniai įgalins socialinės paramos teikimo rezultatus bei socialinių paslaugų įstaigų tinklą.

1994 m. Kaire įvyko JT tarptautinė konferencija ”Gyventojai ir socialinė raida”, kurioje buvo pasiektas bendras šalių susitarimas ir suformuluotos strateginės gyventojų ekonominės bei socialinės raidos kryptys 1995-2015 metams.

1995 metai buvo paskelbti Jungtinių Tautų tarptautiniais šeimos metais. Atsižvelgiant į Kairo konferencijos priimtus dokumentus, 1995 m. buvo parengta Lietuvos šeimos politikos koncepcija, o 1996 m. patvirtinta Šeimos politikos koncepcijos įgyvendinimo programą.

1995 m. Pekine įvyko IV-oji pasaulio moterų konferencija, patvirtinusi Jungtinių Tautų šalių-narių strategines veiklos kryptis ir patvirtinusi penkerių metų veiksmų planą, siekianti užtikrinti ir įtvirtinti moterų ir vyrų lygiateisiškumą bei lygias galimybes darbo rinkoje bei socialinėje apsaugoje. Dalyvavusios šalys buvo paragintos parengti ir pasitvirtinti nacionalines Moterų pažangos programas bei priemonių planus.

Lietuva 1994 m. ratifikavo 1979 m. JT konvenciją Dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, o 1995 m. - JT Vaikų teisių konvenciją.

Dėl to Vyriausybės 1997 -2000 metų veiklos programoje ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į:

2) Atkreiptas ypatingas dėmesys į našlaičiais tapusių ir be tėvų globos likusių vaikų socialinę padėtį, siekiant sumažinti jų socialinės izoliacijos riziką bei sudarant jiems galimybes būti globojamiems šeimose ar šeimyniniuose vaikų globos namuose, bet ne valstybiniuose vaikų globos institucijose:

• parengtas ir priimtas LR vaiko globos įstatymas, vaikų globos organizavimo nuostatai
• patvirtinti Šeimynų nuostatai ir šeimynos tėvų darbo apmokėjimo kriterijai bei atlyginimo dydis
• patvirtinta vaiko globos pašalpa 1998 07 01 nuo 1,5 MGL iki 2 MGL, o nuo 1999 01 01 iki 4 MGL, išmokant ją iš valstybės biudžeto kaip tikslinę dotaciją savivaldybėms
• padidinta našlaičio stipendija 1999 01 01 iki 3 MGL, o nuo 2000 01 01 iki 4MGL
• padidinta įsikūrimo pašalpa našlaičiams ir nuo 2000 01 01 ji siekia 50 MGL; kartu savivaldybės įpareigotos paskirti atsakingą asmenį, kuris padėtų spręsti sulaukusių pilnametystės našlaičių ar likusių be tėvų globos vaikų įsikūrimo klausimus

• priėmus Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pataisas ir Vaiko globos įstatymą, sudarytos vienodos tiek teisinės, tiek ir finansinės prielaidos gauti vienodą valstybės piniginę paramą ir nevyriausybinės organizacijoms, šeimynoms, pavieniams fiziniams asmenims, imantiems į globą be tėvų globos likusius vaikus

• parengta ir patvirtinta Jaunimo politikos koncepcija ir Jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo 2000-2001 m. programa ”jaunimas Lietuvai”, kuria siekiama suaktyvinti pačių jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo, raginamos savivaldos ir savivaldybių institucijos įsijungti ir aktyviau spręsti vietoje jaunų žmonių švietimo, būsto, užimtumo problemas
• 2000 metai paskelbti Jaunimo metais Lietuvoje ir patvirtinta šių metų paminėjimo programa. Programoje numatytomis priemonėmis bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, o karu paraginti pačius jaunus žmones aktyviai dalyvauti sprendžiant jaunimo aukštojo mokslo, užimtumo, būsto kreditavimo, nusikalstamumo prevencijos klausimus

5) Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, Europos Sąjungos institucijų reikalavimus dėl moterų ir vyrų lygių galimybių principo įtvirtinimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 1997 03 12 buvo įsteigtas ”Šeimos, vaikų, jaunimo socialinės politikos ir analizės bei moterų ir vyrų lygių galimybių skyrius”, kuris vėliau 1999 m. atitinkamai reorganizuotas į ”Darbo rinkos ir lygių galimybių” bei ”Šeimos ir vaikų skyrių”.

• parengtas LR vaiko teisių kontrolieriaus įstatymo projektas
• parengta ir patvirtinta nacionalinė programa prieš vaikų seksualinį komercinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą
• SADM dalyvauja bendroje JT ir LRV Nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos programoje (atsakinga už atskirų programos komponenčių įgyvendinimą)
• numatyta įsteigti Įvaikinimo tarnybą prie SADM, taip užtikrinant 1993 m. Hagos konvencijos Dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ratifikavimo įstatymo įgyvendinimą

• parengti Vaikus auginančių šeimų rėmimo programą, ir numatyti tarpžinybines priemones programai įgyvendinti
• parengti LR piniginės socialinės paramos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti socialinės paramos teikimą atsižvelgiant į šeimų turtą ir pajamas
• tikslu efektyviai ir pagal paskirtį paskirstyti socialinei apsaugai skirtas lėšas, parengti tarptautinį projektą: Parama piniginės socialinės paramos ir lengvatų politikos vystymui ir administravimo stiprinimui
• tęsti mažas pajamas turinčių moksleivių nemokamo maitinimo reguliavimą ir tobulinimą

2) Vaikų tiesių apsaugos srityje

• toliau tobulinti tiek įstatyminę, tiek praktinę vaikų teisių apsaugos sistemą, ypatingą dėmesį skiriant be tėvų globos likusių vaikų ir našlaičių teisinei bei socialinei apsaugai:
• įsteigti atskirą Įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tuo yra siekiama sureguliuoti ikiteisminę įvaikinimo procedūrą ir įgyvendinti 1993 m. Hagos konvencijos nuostatas dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje
• parengti Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos pakeitimo ir papildymo nuostatus taip atskiriant ir sureguliuojant įvaikinimo procedūrą šalies viduje bei tarptautinį įvaikinimą
• parengti JT vaiko teisių konvencijos I-ąją periodinę ataskaitą apie konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje
• priėmus Seimui Vaiko teisių kontrolieriaus įstatymą, poįstatyminiais teisės aktais atitinkamai sureguliuoti Respublikinės bei savivaldybių rajonų(miestų) Vaikų teisių apsaugos tarnybų funkcijas, atskiriant vaikų teisių įgyvendinimo ir priežiūros funkcijas

3. jaunimo politikos srityje

• įgyvendinti Vyriausybės patvirtintą Jaunimo politikos koncepcijos pagrindu parengtą Jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo 2000-2001 m. programą ”Jaunimas Lietuvai”, kuria siekiama suaktyvinti pačių jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo, raginamos savivaldos ir savivaldybių institucijos įsijungti ir aktyviau spręsti vietoje jaunų žmonių švietimo, būsto, užimtumo problemas
• įgyvendinti Jaunimo metų minėjimo programą. Programoje numatytomis priemonėmis bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, o kartu paraginti pačius jaunus žmones aktyviai dalyvauti sprendžiant jaunimo aukštojo mokslo, užimtumo, būsto kreditavimo, nusikalstamumo prevencijos klausimu

1997 -1999 metais buvo toliau įgyvendinama Tremtinių grįžimo programa (patvirtinta LRV 1991 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.19 “Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenų patvirtinimo”, ir per tą laiką:

• aprūpinta butais 522 grįžtančių tremtinių šeimos, suteikta valstybės parama integruojantis į Lietuvos gyvenimą (parama įsikūrimui, norintiems pradėti verslą, apmokėtos persikėlimo išlaidos, organizuoti lietuvių kalbos kursai ir padengtos jų išlaidos);
• 1997 m. pradėjo veikti 80 vietų globos namai “Tremtinių namai”, skirti gyventi vienišiems, pensinio amžiaus ar invalidais pripažintiems politiniams kaliniams ir tremtiniams;
• 1997 m. atiduotas naudoti namų, skirtų laikinai gyventi grįžtančių tremtinių šeimoms, III korpusas – 20 butų, ir dabar iš viso yra 60 tokių butų. Sudarytos palankios sąlygos gyventi Lietuvoje grįžtantiems - iki jiems bus skirtas nuolatinis būstas.

LRV 1997 07 14 nutarimu Nr. 907 patvirtino Lietuvos Išeivijos grįžimo į Tėvynę ir integravimosi į Lietuvos gyvenimą programą, siekiant suteikti kuo daugiau informacijos grįžtantiems (daugiausia - iš Vakarų) gyventi į Lietuvą.

LRV 1998 02 18 patvirtino nutarimą Nr. 198 “Dėl vienkartinių kompensacijų ir lengvatų asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius”, įteisinant nuostatą, kad ne tik pirmą kartą susirgęs ar tapęs invalidu dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio asmuo (o jiems mirus – jų šeimos nariai) turėtų teisę gauti kompensaciją, bet ir pripažinus sunkesnį invalidumą turėtų teisę gauti kompensacijos skirtumą. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad “černobyliečių” sveikata nuolat blogėja, ir tokiu būdu, sunkiau susirgus, būtų garantuota bent jau minimali parama.

LRV 1998 m. liepos 22 d. protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybinių pensijų nukentėjusiems asmenims (politiniams kaliniams ir tremtiniams) diferencijavimo koncepciją, pagal kurią pensijai apskaičiuoti buvo numatyta taikyti lanksčią sistemą įvertinant politinių kalinių ir tremtinių laisvės atėmimo laiką, laisvės atėmimo laikotarpį (išskiriant karo metų, pokario laikotarpius), laisvės atėmimo trukmę tremtyje, lageryje arba kalėjime, klimatines sąlygas (Tolimosios Šiaurės rajonuose ir jiems prilygintose vietovėse, kituose rajonuose), invalidumą, kuris susietas su neteisėtu laisvės atėmimu.

Kartu buvo pavesta parengti LR valstybinių pensijų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šis projektas buvo parengtas ir 1999 09 09 pateiktas svarstyti LRV. Projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui per metus papildomai prireiktų 46,1 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, šias pensijas reikėtų perskaičiuoti apie 42 tūkst. asmenų. Šio projekto LRV nesvarstė, Seimui neteikė dėl 2000 m. valstybės biudžeto ribotų finansinių galimybių, - tačiau planuojama, kad šis projektas bus teikiamas Seimui svarstyti dar šių metų I pusmetį.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo įgyvendinimui LRV 1998 02 12 patvirtino nutarimą Nr. 177 “ Dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams” - pašalpos sužalotiems kariams savanoriams mokamos nuo 1998 metų (per tą laiką kreipėsi 130 asmenų, išmokėta 1,3 mln. Lt. Pašalpų mokėjimo laikas neribojamas. Be to, mokamos vienkartinės laidojimo pašalpos, mirus kariai savanoriui (2500 Lt).

Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo projektą (1998 10 06 Nr. VIII-871).

Įstatymo įgyvendinimui LRV 1999 02 04 patvirtino nutarimą Nr. 128 “ Dėl valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms“- pašalpos žuvusių šeimoms mokamos nuo 1999 metų iki 2003 12 31 Tačiau reikia pažymėti, kad šių pašalpų dėl lėšų stygiaus žmonės negauna jau pusę metų, įsiskolinimas dabar siekia 8 mln. Lt.

LRV 1999 10 25 patvirtino nutarimą Nr. 1179 “Dėl Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 1999 -2003 metų.programos patvirtinimo” – Vyriausybės sprendimu ši programa dėl lėšų stokos bus pradėta įgyvendinti tik nuo 2001 metų; programos tikslas – planuojama, kad sumažės linkusių daryti nusikaltimus (ypač pakartotinius) asmenų skaičius.

LRV 1999 09 06 patvirtino nutarimą Nr. 970 “Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos patvirtinimo” – numatyta įgyvendinti priemones formuojant narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką. Pradėta rengti Narkologinių ligonių integracijos į visuomenę koncepcija.

1999 m. parengtas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo projektas (Seimas priėmė 2000 m. sausio 4 d., įsigalioja nuo 2000 m. kovo 31 d.). Apie 1000 asmenų - nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių (nepriklausomybės gynėjų šeimų narių) - bus pripažintas atitinkamas teisinis statusas.

• planuojama aprūpinti butais tik apie 20 grįžtančių tremtinių šeimų, be to, bus suteikta valstybės parama integruojantis į Lietuvos gyvenimą (parama įsikūrimui, norintiems pradėti verslą, apmokėtos persikėlimo išlaidos, organizuoti lietuvių kalbos kursai ir padengtos jų išlaidos);

Dalyvauja LRV 1997 07 14 nutarimu Nr. 907 patvirtintos Lietuvos Išeivijos grįžimo į Tėvynę ir integravimosi į Lietuvos gyvenimą programos įgyvendinime, siekiant suteikti kuo daugiau informacijos grįžtantiems (daugiausia - iš Vakarų) gyventi į Lietuvą.

Parengtas LR valstybinių pensijų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas turėtų būti svarstomas Vyriausybėje š.m. II ketv. ir teikiamas svarstyti Seimui. Šis projektas buvo parengtas ir 1999 09 09 pateiktas svarstyti LRV. Projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui per metus papildomai prireiktų 46,1 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, šias pensijas reikėtų perskaičiuoti apie 42 tūkst. asmenų. Esmė - pensijai apskaičiuoti numatyta taikyti lanksčią sistemą įvertinant politinių kalinių ir tremtinių laisvės atėmimo laiką, laisvės atėmimo laikotarpį (išskiriant karo metų, pokario laikotarpius), laisvės atėmimo trukmę tremtyje, lageryje arba kalėjime, klimatines sąlygas (Tolimosios Šiaurės rajonuose ir jiems prilygintose vietovėse, kituose rajonuose), invalidumą, kuris susietas su neteisėtu laisvės atėmimu..

Toliau mokamos kompensacijos “černobyliečiams” pagal LRV 1998 02 18 patvirtino nutarimą Nr. 198 “Dėl vienkartinių kompensacijų ir lengvatų asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius”. Pagal jį asmuo (o jiems mirus – jų šeimos nariai) ne tik pirmą kartą susirgęs ar tapęs invalidu dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio turi teisę gauti kompensaciją, bet ir pripažinus sunkesnį invalidumą gauna kompensacijos skirtumą.

Tęsiamas vienkartinių pašalpų mokėjimas sužalotiems kariams savanoriams, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymą. Pašalpų mokėjimo laikas neribojamas. Be to, mokamos vienkartinės laidojimo pašalpos, mirus kariai savanoriui (2500 Lt).

Tęsiamas vienkartinių pašalpų mokėjimas už žuvusius rezistentus, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą (pašalpos žuvusių šeimoms mokamos nuo 1999 metų iki 2003 12 31).Tačiau reikia pažymėti, kad šių pašalpų dėl lėšų stygiaus žmonės negauna jau pusę metų, įsiskolinimas dabar siekia 8 mln. Lt.

Rengiama Narkologinių ligonių integracijos į visuomenę koncepcija, įgyvendinant LRV 1999 09 06 nutarimą Nr. 970 “Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos patvirtinimo” pagal ją bus numatytos priemonės formuojant narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką. Bus nustatytos narkologinių ligonių integracijos kryptys, pagrindiniai principai ir valdymo bei organizavimo sistema

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą (Seimas priėmė 2000 m. sausio 4 d.), kuris įsigalios nuo 2000 m. kovo 31 d., rengiami Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos bei jų šeimų narių teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatai. Apie 1000 asmenų - nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių (nepriklausomybės gynėjų šeimų narių) - bus pripažintas atitinkamas teisinis statusas ir išduoti teisinį statusą patvirtinantys pažymėjimai.

Programa patvirtinta LRV 1999 m. liepos 3 d. nutarimu Nr.804 bei dalinai pakeista 2000 m. vasario 8 d. nutarimu Nr.145. Pagal šią programą SADM kartu su kitomis ministerijomis dalyvauja tobulinant teisinę bazę prieglobsčio suteikimo klausimais. Tuo tikslu LRV sudaryta tarpžinybinė darbo grupė 1998-1999 metais parengė LR įstatymo “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ naują redakciją. Įstatymo projektas 2000 m. sausio mėn. pateiktas Vyriausybei.

Pabėgėlių reikalų taryba sudaryta LRV 1997 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 207. Personalinę tarybos sudėtį, remiantis įstatymo “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 15 str., Vyriausybei teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrė LRS, Prezidento, ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų pasiūlymu. Tarybos sudėtis, esant tarybą sudarančių institucijų iniciatyvai, patikslinama Vyriausybės nutarimais.

Pabėgėlių socialinės integracijos tvarką Vyriausybė patvirtino 1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 239. Šiuo metu pagal minėtą tvarką SĮPAD organizuoja užsieniečių, gaunančių Lietuvoje pabėgėlio statusą, socialinę integraciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymu Šiaurės valstybių Vyriausybės (Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos) 1997-1999 metais Lietuvos pareigūnams ir kt. specialistams, atstovaujantiems LRS, LRV aparatą, SADM, VRM, Sveikatos, Švietimo ir mokslo ministerijas, savivaldybes, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją, organizavo 1-2 savaičių apmokymo vizitus ir stažuotes. Minėtų vizitų organizavimu taip pat rūpinosi UNDP (Vilnius) ir JTVPK koordinatorius Lietuvoje.

1998 m. spalio 22 d. SADM kartu su ES Migracijos politikos grupe Vilniuje pravedė Lietuvos apskritąjį stalą migrantų socialinės integracijos tema. Apskritojo stalo darbe dalyvavo LRS, Vyriausybės aparato, SADM, VRM ir kt. ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų, t.t. tautinių bendrijų atstovai.

4) Rengiant pabėgėlių socialinės integracijos tvarkos pakeitimo ir papildymo projektą

Šiuo metu, atsižvelgiant į pirmųjų 2 metų pabėgėlių socialinės integracijos įgyvendinimo patirtį bei atsiradusias problemas, rengiamas pakeitimų ir papildymų projektas. Tuo pačiu numatoma, jog papildyta tvarka bus skirta pabėgėlių bei užsieniečių, gausiančių Lietuvoje humanitarinį statusą, socialinei integracijai. Naujos tvarkos projektas Vyriausybei turi būti pateiktas antrame ketvirtyje.

• Siekiama, kad visi SADM skyriai sugebėtų aktyviai dalyvauti integracijos procese, ir koordinuojama darbų vykdymo eiga: atliekama integracijos proceso ministerijos kompetencijos klausimais bendroji priežiūra, darbų planavimas ir vykdymas, dalyvaujama šioje veikloje; pasirengta ir dalyvauta Europos Sąjungos - Asocijuotų valstybių struktūrinio dialogo socialiniais klausimais susitikime.
• Įgyvendinamos Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programa bei Nacionalinė Acquis priėmimo programa: rengiamos priemonės SADM kompetencijai tenkančiais klausimais; kas mėnesį rengiamos Nacionalinės Acquis priėmimo programos teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių vykdymo ataskaitos; dalyvauta rengiant Suvestinį prioritetinių veiksmų ir priemonių planą 1999 I-III ketv. ir atlikta jo įgyvendinimo kontrolė.
• Įgyvendinami Europos sutarties reikalavimai: rengiamos ataskaitos apie Sutarties vykdymą; kasmet organizuojami pakomitečio “Socialinė politika ir užimtumas” susitikimai ir juose dalyvaujama, rengiama medžiaga.
• Dalyvaujama analitinės teisės peržiūros susitikimuose laisvo asmenų judėjimo ir socialinių reikalų bei užimtumo klausimais – daugiašalės ir dvišalės teisės peržiūros susitikimų metu pateikta informacija apie Acquis communautaire įgyvendinimą Lietuvoje, aptartos problemos, numatytos tobulinimo kryptys ir terminai; kas du mėnesiai pildoma TAIEX harmonograma.
• Numatomi darbai, siekiant kuo plačiau atsižvelgti į Stojimo partnerystėje numatytus prioritetus bei nuosekliai šalinti Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą išsakytas pastabas – rengiami ir derinami pasiūlymai dėl prioritetų Stojimo partnerystei; rengiami ir teikiami Europos Komisijai metiniai bei ketvirtiniai pranešimai apie Lietuvos pažangą; analizuojamos Europos Komisijos išreikštos pastabos ir numatomos priemonės trūkumams šalinti.
• Ruošiamasi deryboms dėl narystės ES ir dalyvavimui derybų procese - vykdomi Vyriausybinės Europos integracijos komisijos bei Derybų dėl narystės ES delegacijos priimamus sprendimus; rengiamos derybinės pozicijos; organizuojami Lietuvos integracijos į ES pasekmių įvertinimo darbai.

• Nagrinėjami Tarptautinėse darbo konferencijose priimti dokumentai konvencijos, rekomendacijos ir kt., teikiama kompetentingoms valdžios institucijoms išvados ir pasiūlymai dėl jų ratifikavimo tikslingumo - ratifikuotos 4 konvencijos; kiekvienais metais teikiamos ataskaitas apie nacionalinės teisės atitikimą ratifikuotų konvencijų nuostatoms pagal TDO pateiktą sąrašą, taip pat teikiamos ataskaitos dėl nacionalinės teisės būklės kai kurių neratifikuotų tarptautinių darbo konvencijų reglamentuojamose srityse; Lietuvos Respublikos Seimui teikiami duomenys apie naujai priimtas tarptautines darbo konvencijas bei kitus dokumentus.
• Aktyviai dalyvaujama TDO politikos formavimo procese, teikiant pasiūlymus TDO dėl konferencijų darbotvarkės – pagal TDO parengtus klausimynus apie konferencijose numatomus nagrinėti klausimus parengiama Lietuvos Vyriausybės ir socialinių partnerių (jei skiriasi) pozicija.
• Dalyvaujant kasmetinių konferencijų darbe ir atstovaujant Lietuvos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių interesams Tarptautinės darbo organizacijos Valdymo Taryboje, konferencijose ir Valdymo tarybos sesijose tiesiogiai išreiškiami Lietuvos interesai.
• Stiprinant bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, parengta ataskaitų TDO rengimo tvarka, Trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti nuolatinės komisijos nuostatai, atnaujinta jos sudėtis, vyksta nuolatinis darbas Trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti nuolatinėje komisijoje.

• Organizuojamas SADM bei jos institucijų naujų projektų rengimas pagal PHARE ir Consesnsus programas, pateikimas vertinimui ir parengimas vykdymui - socialinio draudimo, socialinės paramos, užimtumo, darbų saugos ir integracijos bendros veiklos srityse parengta 12 pasiūlymų; 10 iš jų patvirtinta.
• Koordinuojamas projektų vykdymas siekiant efektyvaus išteklių panaudojimo - koordinuoti 19 projektų, 7 projektų įgyvendinimas šiuo metu koordinuojamas arba numatoma tai atlikti.
• Plačiai panaudojama PHARE programos techninę pagalbą įgyvendinant ministerijos prioritetinius darbus - rengiama ir kaupiama informacija apie teikiamos ar teiktinos tarptautinės techninės paramos šaltinius bei vykdomas programas derinant su analizuojamais Ministerijos poreikiais ir jų pirmumu.
• Tobulinama vidinė techninės pagalbos valdymo sistemą – numatoma peržiūrėti ir parengti ir įgyvendinti kompiuterizuotą valdymo sistemą.
• Aktyviai ruošiamasi dalyvavimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų veikloje – numatoma parengti LR Vyriausybės nutarimą dėl valstybinių institucijų funkcijų ir atsakomybės pasidalijimo įsisavinant ES struktūrinių fondų lėšas.

• Kaupiami ES ir TDO norminiai aktai ir kiti dokumentai, organizuojamas jų vertimas; teikiami ministerijos padaliniams, socialiniams partneriams.
• Organizuotas tarptautinis seminaras “Darbo santykių reglamentavimas tarptautiniuose teisės aktuose ir darbo teisės reforma Lietuvoje” .

• Parengta ir išplatinta ministerijoms, apskritims bei savivaldybėms informacija apie Europos Tarybos Vystymo Banką.
• Parengtas ir įgyvendinamas ET Vystymo Banko Socialinių Paslaugų Infrastruktūros plėtros investicinis projektas. Projekto eigoje bus rekonstruota 10 centrų, sukurtos 289 darbo vietos, 587 centrų klientai naudosis socialinėmis paslaugomis
• Įgyvendinamas tarptautinis projektas, finansuojamas Europos Tarybos Vystymo Banko, “Grįžtančių tremtinių aprūpinimas gyvenamuoju plotu”
• Įgyvendinamas projektas, finansuojamas Pasaulio Banko, “Socialinės politikos ir bendruomenių socialinių paslaugų vystymas”: jau atidaryta 12 socialinių paslaugų centrų.
• Įgyvendinti Jungtinių Tautų projektai dėl skurdo vertinimo ir mažinimo, Socialinės politikos monitoringo, kasmetinio Socialinio pranešimo rašymo ir kt.
• Vykdyti kiti tarptautiniai projektai, kurių dėka pradėtas taikyti strateginis planavimas, konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas, organizuota kasmetinė Tarptautinė vasaros mokykla socialinės apsaugos darbuotojams, vykdomas jau trečiasis Baltijos šalių Gyvenimo sąlygų tyrimas ir pan.
• Sudaryti nauji ar pratęsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo susitarimai su Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Olandijos ir kitų valstybių ministerijomis.
• Organizuoti Ministrės susitikimai su Airijos, Danijos, Vokietijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos bei kt. valstybių ministrais bei tarptautinių organizacijų atstovais.