Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 

Jonas PRAPIESTIS


Nuotrauka

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo
signataras

     Gimė 1952 08 02 Kupiškio mieste. 1975 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, teisininkas. Teisės mokslų kandidatas, docentas.

    1975-1978 m. dirbo Vilniaus valstybiniame universitete dėstytoju. 1978-1982 m. buvo Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantas. 1982-1990 m. dirbo Vilniaus valstybiniame universitete dėstytoju, docentu, Teisės fakulteto prodekanu.

    1988-1990 m. Vyriausybinės komisijos 1941 metų bei kitų įvykių aplinkybėms ištirti pirmininko pavaduotojas. Lietuvos teisininkų draugijos valdybos narys.

   1990-1992 m. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

   Kandidatavo 1992 m. Seimo rinkimuose.

   1992-1996 m. – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras.

   1996-2005 m. – Konstitucinio Teismo teisėjas. 2005-2007 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Nuo 2007 m. – Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

   2000-2005 m. – Lietuvos Teisės universiteto tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto senato narys. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.

   Knygų „Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis“ (1996, 1998, 2001), „Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras“ (2000), „Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis“ (2000, 2001), „Namų advokatas. Enciklopedinis leidinys“ (2002), „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis“ (2004) bendraautoris. Bendradarbiauja leidiniuose „Jurisprudencija“, „Sveikatos mokslai“, „Teisės problemos“. Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narys.

   Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2003).

  

Į KOVO 11-ĄJĄ

    Prisimenant 1990 m. kovo 11 dieną, galima tvirtinti, jog tokios dienos tuo metu jau tiesiog negalėjo nebūti. Įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės būtų pasijutę išduotais, apgautais, jei jų išrinkti deputatai nebūtų priėmę Nepriklausomybės akto. Neabejoju, tai suprato visi už jį balsavę. Taigi mes tik suteikėme tarptautinę teisinę reikšmę tam sprendimui, kurį lietuvių tauta buvo priėmusi, kurį saugojo savyje nuo pat Lietuvos valstybės nepriklausomybės netekimo dienos. Todėl visą laiką jaučiu didžiulę padėką ir pagarbą savo Prienų rinkimų apygardos žmonėms, kurių valia man buvo lemta tapti Nepriklausomybės akto signataru.

Iš: “LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990” (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). - Vilnius: Savastis, 2000, p. 180.


Naujausi pakeitimai - 2015-03-09
Angonita Rupšytė


© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=84377&p_k=1&p_r=6624