Prieš metus kaip tik šiomis dienomis Abchazijos ir Pietų Osetijos vietinės separatistų administracijos, veikiančios po rusų kariuomenės skėčiu, gavo nurodymus pasiskelbti nepriklausomomis valstybėmis. Įvykdė. Rusija, be abejo, tuoj pripažino savo okupuotas Gruzijos dalis nepriklausomomis valstybėmis. Izoliavosi pasauly kaip neteisėtų veiksmų šalininkė. Matyt, apsigavo. Jos nepalaikė, kaip tikėtasi, nė Šanchajaus valstybių grupė, nė satelitai NVS, net Baltarusija. Be to, prasidėjo NVS byrėjimas Gruzija išstojo iš šios gana formalios posovietinės bendrijos. Todėl tie, kurie skelbia Rusijos politines pergales kare prieš Gruziją, veikiau perrašinėja Maskvos versiją. Psichologinė pergalė būtų nebent Vakarų silpnumo prieš neprognozuojamą Rusiją parodymas.
Kita vertus, karas nebaigtas, ir tai liečia ne vien žemių okupaciją, kuri yra karo įšaldymas. Jis nebaigtas ir todėl, kad Rusija nepasiekė savo svarbiausio tikslo: pakeisti nepriklausomybinę ir vakarietišką Tbilisio politiką kitokia prorusiška.
Tam reikėjo ginkluotu smurtu nušalinti teisėtą valdžią. Nepavykus ar nesiryžus atakuoti Tbilisio , o gruzinams ir toliau pakankamai remiant prezidentą M. Saakašvili, Maskva nūnai pasirengė naujam puolimui. Kaukaze vasarą vyko didžiuliai kariniai manevrai, pastarosiomis dienomis vėl sustiprintas karinis ir propagandinis atkirčio paruošimas, neva savižudė Gruzija norinti rusus pulti. M. Saakašvili pareiškė, kad neketina siekti žemių susigrąžinimo kuo greičiau ir jėga tai vis tiek įvyksią kada nors ateity ir taikingai. Tačiau rusiška propaganda apie agresyvius gruzinus varoma ir tarptautinėse informacijos priemonėse. Niekas ten nepranešinėja, kad per paliaubų (?) laikotarpį per Pietų Osetijos naują skiriamąją liniją nušauta jau 15 Gruzijos policininkų. Tą daro nežinomi ir nesurandami snaiperiai, o stebėtojus Rusija išvarė. Dabar pradėjo sieną stumti tolyn į Gruziją vis tikėdamiesi, kad M. Saakašvili įsakys kokia nors jėga tai stabdyti. Tada bus paskelbtas bepročiu ir agresoriumi, Rusijos tankai važiuos įvesti tvarkos. Ir taikos, be abejo, kaip kadaise i Vengriją, Čekoslovakiją, Afganistaną. Vilčių Kremliui teikia Vakarų iliuzionizmas ir jau pakankamai , regis, prišneikšta bei užvaldyta informacinė erdvė. Net Lietuvoje, kuri turėtų matyti dalykus iš arčiau, laikraščiai kartoja kits per kitą, kaip gruzinai pernai puolė Pietų Osetijos valstybę nėmaž nepaisydami, jog Kaukazas prikimštas rusų kariuomenės ir Roki tuneliu iš Rusijos į Gruziją jau rieda tankai. Iš tikrųjų, būtų turėję iškęsti ir savo kaimų naikinimą sunkiąja rusiška artilerija (neteisėtai suteikta separatistams), ir bet kurias kitas provokacijas. Deja, taip. Pasipriešinai kaltas. Ir iš Lietuvos nekaltų į Sibirą nevežė, ar ne?
Kas įvyks dabar, gal rytoj? Jesli zavtra vojna, jesli zavtra pochod tai nebuvo sovietų dainelės apie gynybinį karą. Prieš agresorius suomius arba buržuazinius lietuvius, kurie buvo nedraugiški ir pagrobė vieną raudonarmietį. Dabar jau bent du yra pabėgę pas gruzinus ir gavę ten politinį prieglobstį. Taip išdavikų palikti negalima. Ir Gruzija atsistato su didele pokarine ES pagalba, taip irgi negerai. Nenori likti beginklė ir bejėgė - neleistinas agresyvumas. Ir Nabucco projektas gyvas, nors Rusijos kariuomenė grėsmingai arti. Ir NVS sumažėjimo terminas metai po oficialaus narės išstojimo čia pat, vertėtų užkardyti. Dar tas J. Bidenas smunkančią Rusiją įžeidė, tiktų Amerikai atkeršyti. Ir klimato sąlygos kalnuose prie ribos: prieš metus būtent rugpjūtį jos buvo palankiausios kariauti prieš Gruziją, o šiai, jeigu reikėjo karo, kaip tik reikėjo lukterėti kokį mėnesį. Eina rugpjūtis, ponai prisiekusieji. Ir dar sproginėjantis Šiaurės Kaukazas, vėl galima deržavos pagunda imtis kompleksinio ir galutinio sprendimo visam Kaukazui... Duok, Dieve, Rusijos valdžiai proto, kad taip neįvyktų, kad vėl nepultų.
O Laisvės radijas štai klausia, kokia Pietų Osetijos ir Abchazijos valstybių perspektyva? Po metų pasiskelbimo, atseit. Arba po Rusijos veiksmo atplėšti jas galutinai.
Žinoma, nėra tokių valstybių. Niekas nė neįsivaizduoja, kad kuri nors jų galėtų pageidauti svetimos kariuomenės išvedimo ir JTO dalinių įvedimo. Arba kad Šiaurės Osetija pageidautų jungtis su nepriklausoma Pietų Osetija į vieną nepriklausomą Osetijos Respubliką. Nepageidaus, būkim ramūs, kadangi yra, kas nurodo, ir tikrovė yra tikrovė. Kolonializmas kariniu 19 amžiaus pavidalu, tik štai JTO Dekolonizacijos komitetas niekaip to nepastebi.
O kad Gruzija jau suvokia įžvelgiamoj ateity žemių neatgausianti, tai beveik pliusas. Vakarai apsiribojo formaliu nepripažinimu, tūpčioja, ir tikrovė yra tikrovė. Kad tik nebūtų naujo užpuolimo, lemiamo karo dėl visos Gruzijos.
Publikuota: www.delfi.lt, www.bernardinai.lt, www.alfa.lt, "Lietuvos žinios", 2009 08 07.
