| |
| Kultūros paveldo žymenys
Zymenys
 |
|
Pagal 1899m.
"HAGOS KONVENCIJA LIEČIANTI KARINIO JŪRŲ LAIVYNO
VYKDOMĄ APŠAUDYMĄ" (laisvas vertimas
pagal konvencijos tekstą anglų k.):
"2 DALIS
Bendrosios priemonės
5 STRAIPSNIS. Apšaudant karinėms
jūrų laivyno pajėgoms, vadas turi imtis visų
reikalingų priemonių, kad kiek galima labiau būtų
apsaugoti sakraliniai pastatai, pastatai, naudojami meno,
mokslo ar labdaros tikslams, istoriniai paminklai,
ligoninės ir vietos, kur nesveiki ar sužeistieji yra
surenkami, suprantant, kad tuo pačiu metu jie nėra
naudojami kariniams tikslams.
Gyventojų pareiga yra nurodyti tokius
paminklus, pastatus ar vietas matomais ženklais, kurie
susidės iš didelių, nelanksčių stačiakampio formos
panelių, padalintų įstrižai į dvispalves trikampes
dalis, kurių viršutinė dalis bus juoda, o apatinė -
balta."
|
|
| |
|
|
|
|
Simbolis (vėliava),
nustatytas "Rericho pakto" (1935m.) III straipsniu: |
| "Paminklų ir institucijų,
paminėtų I straipsnyje, identifikavimui gali būti
naudojamasi skiriamąja vėliava (raudonas apskritimas su
trimis raudonais skrituliais baltame fone), pagal
pavyzdį, pateikiamą priedu prie šios sutarties." |
| |
|
 |
|
|
|
UNESCO 1954 m. Kultūros
vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos
nustatytas žymuo, aprašytas ir naudojimas
nustatytas konvencijos 16 str.,
pakeitė "Rericho paktu" nustatytąjį simbolį
bei Hagos 1899m. konvencijos nustatytąjį žymėjimą
(žr. konvencijos 36 str. 2 dalį). |
| |
|
 |
|
Pasaulio
paveldo emblema
|
| |
Pasaulio paveldo komitetas priėmė
Pasaulio paveldo emblemą, sukurtą p. Maiklo Olifo. Ši
emblema simbolizuoja kultūros ir gamtos vertybių
tarpusavio sąsają: centrinis skveras yra žmogaus
sukurta forma ir apskritimas vaizduoja gamtą. Emblema
apvali kaip ir pasaulis, bet tuo pačiu metu ji yra ir
apsaugos simbolis. Komitetas nusprendė, kad emblemai
gali būti naudojamos bet kokios spalvos, priklausomai
nuo vartojimo būdo, techninių galimybių bei meninės
prigimties. Vertybės įtrauktos į Pasaulio paveldo
sąrašus, turi būti pažymėtos emblema, bet taip, kad
vertybei vizualiai nekenktų. Konvencijos narės-šalys,
remiantis konvencija, turi imtis visų įmanomų
priemonių, užkertančių emblemos ar Komiteto
pavadinimo naudojimą kokiam nors tikslui be Komiteto
pritarimo . Pasaulio paveldo emblema negali būti
naudojama komerciniams tikslams, nebent tam būtų gautas
leidimas iš Komiteto. (pagal "Operational guidelines for the Implementation of
the World Cultural and Natural Heritage Convention") |
| |
|
 |
|
Pasaulio
paveldo miestų organizacijos emblema |
|
|
(Laisvas vertimas, žr.
originalą)
OWHC (Organisation of World Heritage
Cities - Pasaulio paveldo miestų organizacija) emblema
yra nuosaiki ir atitinka jos misiją. Ji sudaryta iš
trijų žymenų, kurios suformuoja bendrą visumą,
iliustruojančią organizacijos tarptautinį vaidmenį
bei jos pagrindinį tikslą, t.y. bendradarbiavimą
Pasaulio paveldo miestų puoselėjimo reikalais.
Šio simbolio ir prasmė, ir poveikis
gali būti interpretuojami įvairiai, pagal kiekvieno
kultūrą ar istorinį laikmetį; kategoriškai
formuluoti emblemos reikšmę yra akivaizdžiai
rizikinga. Tačiau trys jos dalys leidžia įžvelgti
visuotinę (bendrą) prasmę.
Elipsės formos sfera yra panaši į
žemės rutulį, primenanti OWHC tarptautinę dimensiją;
ji gali taip pat sukelti mintis apie vienybę,
solidarumą ir apsaugos prasmę, o tai ir yra esminis
Pasaulio paveldo konvencijos aspektas. Elipsė taip pat
primena apvalų stalą, prie kurio visi žmonės lygūs.
Vertikalusis žymuo, kurio trys
stačiakampiai suformuoja simbolio pagrindą, vaizduoja
judėjimą bei progresą ir pabrėžia OWHC saitų su
istoriniais pastatais, architektūra ir gyvenamaisiais
būstais svarbą. Vertikali forma taip pat gali priminti
akmenį ar plytą, taip pat koloną - elementus, nuolat
randamus architektūros istorijoje. Gali būti suvokiama
kaip urbanistinių kraštovaizdžių stilizuota
išraiška, iššaukianti aiškias jungtis tarp paveldo
pastatų, miestų, pabrėžianti statinių (pastatytų
struktūrų) poveikį laike ir erdvėje.
Dvi tapačias formas, esančias
vertikaliosios dalies abiejose pusėse, galima suprasti
kaip dviejų bendradarbiaujančių ir besikeičiančių
požiūriais žmonių profilius.
|
|
 |
Pasaulinis mastas - Apsauga -
Vienybė - Solidarumas - Apvalus stalas |
| |
|
 |
Paveldas - Architektūra -
Būstas - Miestas - Akmuo - Plyta |
| |
|
 |
Bendradarbiavimas - Mainai -
Dialogas - Žmonių profiliai |
|
|
| LIETUVOJE BUVUSIO ŽYMĖJIMO
PAVYZDŽIAI |
TEISĖS AKTAIS BUVO NUSTATYTA |
Architektūros
paminklų:
Apie 1965m.:
1972-1990m.m.:
|
|
KULTŪROS PAMINKLAMS REGISTRUOTI
ĮSAKYMU (1940
m., dabar negaliojantis)
...
5. Kultūros Paminklų Apsaugos Įstaiga
turi teisę prie kultūros paminklų dėti
ženklą arba užrašą, kurį panaikinti, nuimti
ar gadinti draudžiama.
...
Švietimo Liaudies Komisaras, ,,Tarybų
Lietuva" Nr. 26, 1940. X. 20 d.
KULTŪROS
PAMINKLŲ APSAUGOS ĮSTATYMO TAIKYMO INSTRUKCIJA (dabar
negaliojanti)
Patvirtinta Lietuvos TSR kultūros ministro
1972 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 387 (žr. visą tekstą)
...
6. Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros
paminklų apsaugos valdyba turi teisę :
...
b) įtraukti į apskaitą naujai rastus
kultūrinės vertės objektus, dėti prie jų
atitinkamus ženklus ar įrašus, kuriuos nuimti
draudžiama. Kitos įstaigos gali dėti ženklus
ar įrašus, Kultūros ministerijai nurodžius;
...
41. Kultūros paminklai paprastai pažymimi
paminklinėmis lentomis, kurios yra valstybinis
ženklas, rodantis, kad šis objektas yra
kultūros paminklas, ir padedantis geriau jį
išsaugoti bei suteikti apie jį pirmąją
informaciją (žr. instrukciją Dėl kultūros
paminklų pažymėjimo paminklinėmis
lentomis").
Tipinės nustatytos formos lentos gaminamos
archeologijos, architektūros ir iš dalies
dailės paminklams. Istoriniams paminklams
ruošiamos individualios lentos. Lentų tekstų,
formų ir įrengimo tvarkos klausimu Kultūros
ministerija duoda atskirus nurodymus.
Paminklinės lentos gaminamos ir įrengiamos
respublikinių ir vietinių kultūros paminklų
apsaugos organų lėšomis.
...
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KULTŪROS PAVELDO INSPEKCIJOS
LAIKINOJO ĮSTATYMO
(1990.07.30. Nr. I-432)
7 straipsnis.
Lietuvos kultūros paveldo inspekcija:
...
4) reikalauja, kad vietos savivaldybės
pažymėtų istorijos paminklus ir pastatytų
kelio rodykles į juos;
|
|
Archeologijos paminklų:
|
Dailės paminklų:
|
| |
| |
|
|
|
|
 |
|
LIETUVOS
KULTŪROS PAVELDO ŽYMUO
Nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos įstatymo
(1994.12.22. Nr.I-733)
16 straipsnis.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių ženklinimas
Nekilnojamosios kultūros vertybės bei jų
teritorijos ženklinamos Kultūros vertybių
apsaugos departamento nustatyta tvarka.
Saugomų
teritorijų įstatymo (1993.11.09. Nr. I-301) 4
straipsnio 11 dalis:
Saugomų
teritorijų ribos žymimos nekilnojamojo turto
kadastro žemėlapiuose ir teritorinio planavimo
dokumentuose. Saugomoms teritorijoms nustatoma
valstybinė žymėjimo natūroje sistema, kurią
tvirtina ir žymėjimo tvarką bei priežiūrą
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
|
|
|
| Žymuo sukurtas
Valstybinės paminklosaugos komisijos darbuotojo
J.Lapinsko, laimėjusio konkursą 1997 metais. Pagrindiniai žymens elementai yra apskritimas,
kvadratas, linijos / atkarpos.
Apskritimas : Pasaulis - Visuomenė - Veiklos aplinka -
Bendruomenė - Harmonija - Teritorija ir t.t.
Kvadratas : Bendruomenė - Pažinimo
objektas - Veiklos vertinimo kriterijai - Objekto
sudėtis - Pažinimo sudėtinės dalys (kvadratu
sudėliotos 4 raktus primenančios figūros) ir t. t.
Atkarpos bei nutrūkstančios linijos: Bendruomenės
ryšys su Pasauliu - Pasaulio ir jo pažinimo ryšys -
Aplinkos ir veiklos harmonija - Aplinkos ir bendruomenės
veiklos priklausomybė ir t. t.
Šiuos simbolius kiekvienas gali
suvokti savaip.
Žymens spalvinis sprendimas atitinka
Europos sąjungos simboliuose naudojamas spalvas.
Grafinis žymens variantas - baltame fone vienos spalvos
linijos.
Spalvinis - mėlynos spalvos fone geltonos spalvos
apskritimo ir kvadrato linijos ir atkarpų visuma.
|
|
|
| |
|
|
Dabartinė paminklų
žymėjimo būklė.
Galiojančiuose įstatymuose minimos kultūros
vertybių žymėjimo natūroje tvarkos iki šiol nėra. Daugelis
tarybiniais laikais prikaltų metalinių paminkliškumą
žymėjusių lentų yra nuplėštos. Kai kurios rajonų
savivaldybės, skatinamos Kultūros vertybių apsaugos
departamento teritorinių padalinių, bei valstybinių parkų
administracijos, ieškodamos išeities, piliakalnius ir kitas
nekilnojamąsias kultūros vertybes bei jų teritorijas žymi
naujais ženklais arba atnaujina buvusias tarybinių laikų
lenteles (išlieja pagal tarybiniais laikais nustatytą
standartą, tik be raidžių "TS"). Valstybiniu mastu
bendru vienodu pažymėjimu buvo pažymėtos Vasario 16 akto
signatarų gimtinės ir palaidojimų vietos. Žemiau pateikti
mūsų turimi žymėjimo pavyzdžiai. Šią informaciją tikimės
praplėsti ir kviečiame visus atsiųsti elektroniniu paštu susiformavusios žymėjimo įvairovės rajonuose ir
valstybiniuose parkuose pavyzdžius.
| |
|
|
Vasario 16 akto
signatarų gimtinių ir palaidojimo vietų pažymėjimas.
|
|
|
|
|
| |
 |
 |
Informacinis stendas ir paminklo
pažymėjimas Aukštadvario regioniniame
parke.
|
|
|
|
|
| |
 |
 |
 |
Rodyklė link nekilnojamosios
kultūros vertybės ir tautodailininko Vytauto
Garbaliausko sukurtas vertybės pažymėjimas su
informacija apie ją Dieveniškių
istoriniame regioniniame parke.
|
|
|
|
|
| |
 |
 |
Parko emblema ir
kapinaičių pažymėjimas Salantų regioniniame
parke
|
|
|
|
|
| |
 |
|
Parko embleme ir
vertybės informacinis stendas (proj. archit. A.Žebrausko)
Varnių regioniniame parke
|
|
|
|
|
| |
 |
|
Parko embleme ir vertybės
informacinis stendas (proj. archit. A.Mockaus) Žemaitijos
nacionaliame parke |
|
|
|
|
|
| |
|
|
Piliakalnių pažymėjimai Šiaulių
rajone |
| |
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
Naujausi pakeitimai - 2008-10-14
|
|
