Naujienos 

Kultūros paveldo žymenys


Zymenys
 

Pagal 1899m. "HAGOS KONVENCIJA LIEČIANTI KARINIO JŪRŲ LAIVYNO VYKDOMĄ APŠAUDYMĄ" (laisvas vertimas pagal konvencijos tekstą anglų k.):

"2 DALIS

Bendrosios priemonės

5 STRAIPSNIS. Apšaudant karinėms jūrų laivyno pajėgoms, vadas turi imtis visų reikalingų priemonių, kad kiek galima labiau būtų apsaugoti sakraliniai pastatai, pastatai, naudojami meno, mokslo ar labdaros tikslams, istoriniai paminklai, ligoninės ir vietos, kur nesveiki ar sužeistieji yra surenkami, suprantant, kad tuo pačiu metu jie nėra naudojami kariniams tikslams.

Gyventojų pareiga yra nurodyti tokius paminklus, pastatus ar vietas matomais ženklais, kurie susidės iš didelių, nelanksčių stačiakampio formos panelių, padalintų įstrižai į dvispalves trikampes dalis, kurių viršutinė dalis bus juoda, o apatinė - balta."

 
     

 

     
Simbolis (vėliava), nustatytas "Rericho pakto" (1935m.) III straipsniu:
"Paminklų ir institucijų, paminėtų I straipsnyje, identifikavimui gali būti naudojamasi skiriamąja vėliava (raudonas apskritimas su trimis raudonais skrituliais baltame fone), pagal pavyzdį, pateikiamą priedu prie šios sutarties."

 


 

 

          UNESCO 1954 m. Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos nustatytas žymuo, aprašytas ir naudojimas nustatytas konvencijos 16 str., pakeitė "Rericho paktu" nustatytąjį simbolį bei Hagos 1899m. konvencijos nustatytąjį žymėjimą (žr. konvencijos 36 str. 2 dalį).
   

 

 

Pasaulio paveldo emblema

  Pasaulio paveldo komitetas priėmė Pasaulio paveldo emblemą, sukurtą p. Maiklo Olifo. Ši emblema simbolizuoja kultūros ir gamtos vertybių tarpusavio sąsają: centrinis skveras yra žmogaus sukurta forma ir apskritimas vaizduoja gamtą. Emblema apvali kaip ir pasaulis, bet tuo pačiu metu ji yra ir apsaugos simbolis. Komitetas nusprendė, kad emblemai gali būti naudojamos bet kokios spalvos, priklausomai nuo vartojimo būdo, techninių galimybių bei meninės prigimties. Vertybės įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašus, turi būti pažymėtos emblema, bet taip, kad vertybei vizualiai nekenktų. Konvencijos narės-šalys, remiantis konvencija, turi imtis visų įmanomų priemonių, užkertančių emblemos ar Komiteto pavadinimo naudojimą kokiam nors tikslui be Komiteto pritarimo . Pasaulio paveldo emblema negali būti naudojama komerciniams tikslams, nebent tam būtų gautas leidimas iš Komiteto. (pagal "Operational guidelines for the Implementation of the World Cultural and Natural Heritage Convention")
   

 

  Pasaulio paveldo miestų organizacijos emblema
 

(Laisvas vertimas, žr. originalą)

OWHC (Organisation of World Heritage Cities - Pasaulio paveldo miestų organizacija) emblema yra nuosaiki ir atitinka jos misiją. Ji sudaryta iš trijų žymenų, kurios suformuoja bendrą visumą, iliustruojančią organizacijos tarptautinį vaidmenį bei jos pagrindinį tikslą, t.y. bendradarbiavimą Pasaulio paveldo miestų puoselėjimo reikalais.

Šio simbolio ir prasmė, ir poveikis gali būti interpretuojami įvairiai, pagal kiekvieno kultūrą ar istorinį laikmetį; kategoriškai formuluoti emblemos reikšmę yra akivaizdžiai rizikinga. Tačiau trys jos dalys leidžia įžvelgti visuotinę (bendrą) prasmę.

Elipsės formos sfera yra panaši į žemės rutulį, primenanti OWHC tarptautinę dimensiją; ji gali taip pat sukelti mintis apie vienybę, solidarumą ir apsaugos prasmę, o tai ir yra esminis Pasaulio paveldo konvencijos aspektas. Elipsė taip pat primena apvalų stalą, prie kurio visi žmonės lygūs.

Vertikalusis žymuo, kurio trys stačiakampiai suformuoja simbolio pagrindą, vaizduoja judėjimą bei progresą ir pabrėžia OWHC saitų su istoriniais pastatais, architektūra ir gyvenamaisiais būstais svarbą. Vertikali forma taip pat gali priminti akmenį ar plytą, taip pat koloną - elementus, nuolat randamus architektūros istorijoje. Gali būti suvokiama kaip urbanistinių kraštovaizdžių stilizuota išraiška, iššaukianti aiškias jungtis tarp paveldo pastatų, miestų, pabrėžianti statinių (pastatytų struktūrų) poveikį laike ir erdvėje.

Dvi tapačias formas, esančias vertikaliosios dalies abiejose pusėse, galima suprasti kaip dviejų bendradarbiaujančių ir besikeičiančių požiūriais žmonių profilius.

 
Pasaulinis mastas - Apsauga - Vienybė - Solidarumas - Apvalus stalas
   
Paveldas - Architektūra - Būstas - Miestas - Akmuo - Plyta
   
Bendradarbiavimas - Mainai - Dialogas - Žmonių profiliai
 

LIETUVOJE BUVUSIO ŽYMĖJIMO PAVYZDŽIAI TEISĖS AKTAIS BUVO NUSTATYTA

Architektūros paminklų:
Apie 1965m.:

1972-1990m.m.:

 

KULTŪROS PAMINKLAMS REGISTRUOTI ĮSAKYMU (1940 m., dabar negaliojantis)
...
5. Kultūros Paminklų Apsaugos Įstaiga turi teisę prie kultūros paminklų dėti ženklą arba užrašą, kurį panaikinti, nuimti ar gadinti draudžiama.
...
Švietimo Liaudies Komisaras, ,,Tarybų Lietuva" Nr. 26, 1940. X. 20 d.

KULTŪROS PAMINKLŲ APSAUGOS ĮSTATYMO TAIKYMO INSTRUKCIJA (dabar negaliojanti)
Patvirtinta Lietuvos TSR kultūros ministro 1972 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 387 (žr.
visą tekstą)

...
6. Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyba turi teisę :
...
b) įtraukti į apskaitą naujai rastus kultūrinės vertės objektus, dėti prie jų atitinkamus ženklus ar įrašus, kuriuos nuimti draudžiama. Kitos įstaigos gali dėti ženklus ar įrašus, Kultūros ministerijai nurodžius;
...
41. Kultūros paminklai paprastai pažymimi paminklinėmis lentomis, kurios yra valstybinis ženklas, rodantis, kad šis objektas yra kultūros paminklas, ir padedantis geriau jį išsaugoti bei suteikti apie jį pirmąją informaciją (žr. instrukciją “Dėl kultūros paminklų pažymėjimo paminklinėmis lentomis").
Tipinės nustatytos formos lentos gaminamos archeologijos, architektūros ir iš dalies dailės paminklams. Istoriniams paminklams ruošiamos individualios lentos. Lentų tekstų, formų ir įrengimo tvarkos klausimu Kultūros ministerija duoda atskirus nurodymus. Paminklinės lentos gaminamos ir įrengiamos respublikinių ir vietinių kultūros paminklų apsaugos organų lėšomis.
...

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS PAVELDO INSPEKCIJOS LAIKINOJO ĮSTATYMO
(
1990.07.30. Nr. I-432)

7 straipsnis. Lietuvos kultūros paveldo inspekcija:
...
4) reikalauja, kad vietos savivaldybės pažymėtų istorijos paminklus ir pastatytų kelio rodykles į juos;

 


Archeologijos paminklų:


Dailės paminklų:


 
       

 

 

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO ŽYMUO

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994.12.22. Nr.I-733)

16 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių ženklinimas
Nekilnojamosios kultūros vertybės bei jų teritorijos ženklinamos Kultūros vertybių apsaugos departamento nustatyta tvarka.

Saugomų teritorijų įstatymo (1993.11.09. Nr. I-301) 4 straipsnio 11 dalis:

Saugomų teritorijų ribos žymimos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose ir teritorinio planavimo dokumentuose. Saugomoms teritorijoms nustatoma valstybinė žymėjimo natūroje sistema, kurią tvirtina ir žymėjimo tvarką bei priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 
Žymuo sukurtas Valstybinės paminklosaugos komisijos darbuotojo J.Lapinsko, laimėjusio konkursą 1997 metais.

Pagrindiniai žymens elementai yra apskritimas, kvadratas, linijos / atkarpos.
Apskritimas : Pasaulis - Visuomenė - Veiklos aplinka - Bendruomenė - Harmonija - Teritorija ir t.t.

Kvadratas : Bendruomenė - Pažinimo objektas - Veiklos vertinimo kriterijai - Objekto sudėtis - Pažinimo sudėtinės dalys (kvadratu sudėliotos 4 raktus primenančios figūros) ir t. t.
Atkarpos bei nutrūkstančios linijos: Bendruomenės ryšys su Pasauliu - Pasaulio ir jo pažinimo ryšys - Aplinkos ir veiklos harmonija - Aplinkos ir bendruomenės veiklos priklausomybė ir t. t.

Šiuos simbolius kiekvienas gali suvokti savaip.

Žymens spalvinis sprendimas atitinka Europos sąjungos simboliuose naudojamas spalvas.
Grafinis žymens variantas - baltame fone vienos spalvos linijos.
Spalvinis - mėlynos spalvos fone geltonos spalvos apskritimo ir kvadrato linijos ir atkarpų visuma.

   
     

Dabartinė paminklų žymėjimo būklė.

Galiojančiuose įstatymuose minimos kultūros vertybių žymėjimo natūroje tvarkos iki šiol nėra. Daugelis tarybiniais laikais prikaltų metalinių paminkliškumą žymėjusių lentų yra nuplėštos. Kai kurios rajonų savivaldybės, skatinamos Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinių padalinių, bei valstybinių parkų administracijos, ieškodamos išeities, piliakalnius ir kitas nekilnojamąsias kultūros vertybes bei jų teritorijas žymi naujais ženklais arba atnaujina buvusias tarybinių laikų lenteles (išlieja pagal tarybiniais laikais nustatytą standartą, tik be raidžių "TS"). Valstybiniu mastu bendru vienodu pažymėjimu buvo pažymėtos Vasario 16 akto signatarų gimtinės ir palaidojimų vietos. Žemiau pateikti mūsų turimi žymėjimo pavyzdžiai. Šią informaciją tikimės praplėsti ir kviečiame visus atsiųsti elektroniniu paštu susiformavusios žymėjimo įvairovės rajonuose ir valstybiniuose parkuose pavyzdžius.

 

 

Vasario 16 akto signatarų gimtinių ir palaidojimo vietų pažymėjimas.





 

Informacinis stendas ir paminklo pažymėjimas Aukštadvario regioniniame parke.





 

Rodyklė link nekilnojamosios kultūros vertybės ir tautodailininko Vytauto Garbaliausko sukurtas vertybės pažymėjimas su informacija apie ją Dieveniškių istoriniame regioniniame parke.





 

Parko emblema ir kapinaičių pažymėjimas Salantų regioniniame parke





 

Parko embleme ir vertybės informacinis stendas (proj. archit. A.Žebrausko) Varnių regioniniame parke





 

Parko embleme ir vertybės informacinis stendas (proj. archit. A.Mockaus) Žemaitijos nacionaliame parke





 

Piliakalnių pažymėjimai Šiaulių rajone
         
         

 

 


 

  "Lietuvos turizmo logotipas"
     

Naujausi pakeitimai - 2008-10-14


© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=9155&p_k=1&p_r=871