Atspindžiai žiniasklaidoje 

Aurelija Žutautienė

  

Seksualinį išnaudojimą patyrę vaikų globos namų auklėtiniai patenka tarsi į dvigubus spąstus: dažnai jie tvirkinami ne tik namuose, bet yra seksualiai prievartaujami ir savo bendraamžių.

Kartą susirinkusi senų gerų draugių kompanija įsišnekėjo apie patirtas vaikystėje skriaudas. Prisipažinimai buvo šokiruojantys: iš 6 moterų 4 buvo patyrusios seksualinę prievartą. Viena moteris papasakojo: „Kai buvau paauglė, kokių 12-13 metų, dažnai pas tėvus įvairiomis progomis lankydavosi kaimynų pora. Kartą kaimynas užėjo anksti rytą, kai tėvai darbavosi darže, ir ėmė lįsti prie manęs. Stengėsi įkišti pirštus į tarpkojį, tarsi juokaudamas šnekėjo, jog aš jau darausi „tarsi prisirpusi vyšnia“, kurią visiems rūpi nuskinti. Aš buvau pakraupusi, bet šaukti ar kviestis pagalbos nedrįsau. Šiaip taip išsivadavau iš jo rankų. Nors po to karto ir labai stengiausi nelikti su kaimynu viena, tačiau jam dar sykį pavyko nutaikyti progą, kai suaugusiųjų nebuvo šalia. Ir vėl jis vertė sijoną ant galvos, laižė tarpkojin įkištus pirštus. Buvo taip šlykštu, kad ne tik mamai, bet ir vyresnei sesei negalėjau pasakyti. Tik gerokai vėliau su seserimi pasikalbėjome „nuo dūšios“. Pasirodo, panašių dalykų patyrė ir ji. Tik ne kaimynas ją bandė tvirkinti, o tikras pusbrolis, kuris buvo keleriais metais už mus vyresnis. O aš, matyt, dėl to ir su vyru išsiskyriau: kai tik jis artėdavo prie manęs, prieš akis iškildavo plaukuota kaimyno ranka...“

Kitos moters istorija buvo dar labiau šokiruojanti, nes ją, tuomet dar keturmetę, seksualiai išnaudojo į svečius atvykusi 16-metė pusseserė. „Ji mane vertė laižyti... – su pasišlykštėjimu prasitarė moteris. – Daug metų prabėgo, o aš iki šiol negaliu bendrauti su ja, nors ji, ko gero, galvoja, jog aš nieko neprisimenu...“

„O man porą metų teko gyventi mokykloje–internete, – papasakojo trečioji. – Tai, kas ten darėsi, sunku ir apsakyti. Buvo toks vienas mokytojas, kuris visas paaugles iš eilės „dulkino“ per visus galus. Lindo ir prie manęs, bet kai veidą apdraskiau, ėmė ieškoti priekabių, kad pašalintų iš mokyklos. Gerai, kad tėvai mane suprato ir patys atsiėmė... Tačiau buvo ir tokių, kurios verkdavo ir tylėdavo“.

Taigi, kiek iš tikrųjų yra žmonių, kurie vaikystėje ar paauglystėje buvo tvirkinami ir seksualiai prievartaujami?

Neužtikrinti dėl rytojaus

14-metę Odetą patėvis „nusižiūrėjo“, kai jai sukako 12 metų. Tuo metu mergaitė gyveno vaikų globos namuose ir savaitgaliais ar atostogų metu grįždavo į namus. Kartą nutaikęs progą, kai motinos nebuvo namuose, patėvis ėmė mergaitę glamonėti, aiškino, jog kiekvienas tėvas taip elgiasi su dukra, žadėjo nupirkti ir gražių rūbų, ir saldumynų. Tačiau, aiškino jis Odetai, – tai turi būti tik jų paslaptis. Mergaitė iš pradžių nelabai ir suprato, ko patėvis iš jos nori – mat vyriškis pamažu „jaukinosi“ mažametę – prie krūtinės, tarpkojo prisiliečiama buvo tarsi netyčia.

Vėliau glamonių nebeužteko... Odetai buvo baisu, ji gėdijosi kam nors pasipasakoti, kas su ja daroma. Kai ėmė stengtis kuo mažiau pasilikti viena su patėviu, pastarasis ėmė grasinti pasakysiąs, jog tai ji sugundė jį.... Psichologinį smurtą sekė fizinis – Odeta už tai, kad nenorėjo vykdyti patėvio užgaidų, kelis sykius buvo primušta. Mergaitei grįžus į vaikų globos namus, viena socialinė darbuotoja pastebėjo, jog Odeta sumušta. Prislėgta mažametė nebeiškentė ir viską papasakojo. Tuoj pat buvo kreiptasi į policiją. Kol kas vyksta tyrimas, tačiau įbauginta mažametė nepasitiki suaugusiaisiais ir ją be galo sunku prakalbinti. „Tai problema, – teigia teisėjai ir  prokurorai, dirbantys su nepilnamečiais. – Vaikas nėra tikras, kad jos skriaudėjas bus izoliuotas. Mergaitės bijo, kad jomis niekas nepatikės, smurtautojas išsisuks ir ateityje košmaras bus dar didesnis. O vaikų namų auklėtiniams baimė dar didesnė – sužinoję apie tai bendraamžiai ne tik tyčiosis iš aukos, bet dar ir patys bandys seksualiai išnaudoti.“

Paaugliai išnaudoja mažiukus

Vaikų globos įstaigose paaugliai seksualinį smurtą naudoja prieš mažesniuosius, darbuotojai – prieš savo globotinius. Prieš porą metų vienų Klaipėdos vaikų globos namų 15-metis auklėtinis oraliniu būdu tvirkino 7-metį. Suvalkijoje esančiuose vaikų globos namuose brolis seksualiai išnaudojo seserį. Dar kituose – čia dirbantis stalius žagino paauglę, kol ši pastojo.

Vienas po kito seksualinio išnaudojimo skandalai šį pavasarį sekė ir Utenoje. Dar balandžio mėnesį trumpam į areštinę buvo uždarytas Utenos rajono tarybos narys G. G. (51 m.), įtartas vaikų globos namų auklėtinių seksualiniu išnaudojimu. Vyriškis tvirtino esąs nekaltas ir yra apšmeižtas.

Beveik tuo pačiu metu tuose pačiuose vaikų globos namuose kilo dar vienas seksualinio smurtavimo skandalas. Šių namų auklėtiniai prisigėrė, susimušė ir seksualiai išnaudojo vieną paauglę. Agresyviausias septyniolikmetis šio įvykio dalyvis, pasipriešinęs atvykusiems pareigūnams, buvo patupdytas už grotų.

„Kol kas vyksta tyrimas. Bylos duomenys surinkti ir atiduoti į Vilnių, ekspertams, – nebuvo linkusi bylos detalių viešinti Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Aušra Gylytė. – Laukiame, kol savo išvadas pateiks psichiatrai, tuomet galėsime pasakyti, kokia kryptimi pasisuks bylos eiga. Iki šiol jokie procesiniai sprendimai nepriimti.“ Pareigūnė sakė, jog tokių bylų tyrimo paskubinti neįmanoma – kaip byla toliau rutuliosis, nulemia specialistų išvados.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigia sekanti šios, taip pat ir kitų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu, bylų eigą. „ Jei byla nutraukiama, mes prašome argumentuoti, kodėl, – sakė kontrolierė. – Ir, esant nors menkiausiam įtarimui, prašome bylą atnaujinti. Be to, ir pareigūnai ėmė žiūrėti į tokius atvejus kitaip – tai jau viešas interesas ir prokuroras gali tirti įvykį be jokio pareiškimo.“

Vaikai buvo nustebę

Kontrolierė sakė, jog pernai buvo organizuota vaikų ir vaikų globos namų darbuotojų anoniminė apklausa, siekiant išsiaiškinti seksualinio išnaudojimo mastą, nuo ko ir kur dažniausiai vaikas patiria seksualinę prievartą. Organizuoti tokią apklausą paskatino didėjantis skundų skaičius dėl patirto seksualinio smurto. „Ir vaikams, ir suaugusiems psichologų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai  užtikrino, jog bus garantuotas anonimiškumas, – sakė R. Šalaševičiūtė. – Paaiškinta paties tyrimo esmė. Iš pradžių susidūrėme su didžiuliu darbuotojų nepasitenkinimu, vaikai taip pat buvo labai nustebę, jog jie gali kalbėti tokia tema be baimės ir atvirai.“

Apklausoje dalyvavo daugiau nei 3,5 tūkstančio vaikų globos namų auklėtinių, ir šiek tiek daugiau nei 2 tūkstančiai darbuotojų.

Kai kurie duomenys apstulbino: pusė patyrusių seksualinį smurtą vaikų, jį patyrė dar prieš patekdami į vaikų globos namus. Beveik pusė jų seksualiai išnaudojami buvo ne kartą. Didžioji dalis vaikų globos darbuotojų buvo įsitikinę, jog, pranešdami apie seksualinio smurto aukas, jie ne padės, o tik pakenks vaikui.

„Ši apklausa mums buvo labai reikalinga visomis prasmėmis, – sako R. Šalaševičiūtė. – Mes ne tik išsiaiškinome tokio smurto mastą, bet ir lengviau tapo spręsti problemą. Kita vertus, tokios apklausos organizavimas daugelį vaikų globos institucijų darbuotojų privertė pakeisti požiūrį į šios problemos sprendimą, nes iki šiol darbuotojai buvo linkę nutylėti ar net neigti seksualinio smurto atvejus, nesilaikyti konfidencialumo, tad vaikai jais nepasitikėdavo.“

Pažeidžiamiausi – negalią turintys vaikai

Ne vieną ir ne du kartus įvairiose informavimo priemonėse buvo aprašyti seksualinio smurto atvejai, kai buvo išnaudojami proto negalią turintys vaikai. Tuomet dažnai pasigirsdavo kalbos, neva tie vaikai patys provokuoja, nes yra seksualiai aktyvūs, nesupranta, jog taip elgtis nedera, ir jų tiesiog neįmanoma sustabdyti.

Iš vienų vaikų globos namų nuolat bėganti proto negalią turinti paauglė visada atsirasdavo kokiose nors lindynėse, kur lytiškai tenkindavo kiekvieną, kuris tik norėdavo. Kartais ją pasigaudavo vietiniai paaugliai ir visaip tyčiodavosi. Vietiniai gyventojai matė ir žinojo, kas dedasi, tačiau nė vienas nesuvokė parvesti mergaitę atgal į globos namus ar paskambinti pareigūnams. „Ko norėti, durnelė. Užtat tų vyrų labai reikia, – dažnas palinguodavo galvą.

Specialistai teigia, jog būtent ši dalis vaikų yra ypač pažeidžiama ir jiems reikia ypatingo dėmesio ir supratimo.

„Būtina įvesti seksualinio ugdymo pamokas vaikų globos namuose, – įsitikinusi R. Šalaševičiūtė. – Juose turėtų dirbti žymiai daugiau psichologų, reikėtų kelti darbuotojų kvalifikaciją. Taip pat patyrusiam seksualinį smurtą vaikui turi būti skirta reabilitacija, o smurtautojas privalėtų būti konsultuotas Psichikos sveikatos centre ir įrašytas įskaiton.

Taip pat kontrolierė siūlo numatyti baudžiamąją atsakomybę neatsižvelgiant į seksualinę prievartą naudojusio asmens amžių. „Dabar, jei smurtautojas jaunesnis nei 14 metų, – piktinosi R. Šalaševičiūtė, – jis už nieką neatsako, tad smurtauja toliau.“

Siūlo griežtinti įstatymus

„Gyvename labai „pornofikuotoje“ aplinkoje, tad privalome keisti visuomenės supratimą ir vertybes, turime siekti, kad vaikams būtų užtikrinta galimybė augti normalioje aplinkoje“, –  mano kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Psichologai teigia, jog derėtų imtis priemonių nelaukiant, nes dažnai tokios aukos jaučiasi kaltos. Jos dažnai nesupranta, kad suaugusiųjų elgesys netinkamas. Be to, dažniausiai tvirkintojas būna gana artimas žmogus: tėvas, brolis, senelis, patėvis, dėdė ir pan. Vaikai, net mažiausieji, kurie dar nesuvokia, kas su jais daroma, gėdijasi apie tokius dalykus kalbėti. Tačiau atidžiau pažvelgę į vaiką visuomet galima aptikti nerimo šešėlių: jie tampa užsidarę, irzlūs, pradeda itin saugoti savo kūną, vengti prisilietimų. Kiti elgiasi atvirkščiai – demonstruoja savo kūną kiekvienam, nes nepajėgia suvokti socialiai priimtinų fizinio artumo normų. Suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pavojaus signalus ir ieškoti pagalbos.

Dar birželio pradžioje Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis ir šios frakcijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) 149 (išžaginimas), 150 (seksualinins prievartavimas), 151 (privertimas lytiškai santykiauti), 153 (mažamečio asmens tvirkinimas) straipsnių pakeitimo projektą. Seimo nariai siūlo sugriežtinti bausmes už mažamečių bei nepilnamečių žaginimą bei seksualinę prievartą.

Projekto iniciatoriai siūlo ypač griežtai bausti santykiauti verčiančius asmenis. Kol kas, jų nuomone, tokiam nusikaltėliui tėra pagrasinama piršteliu: BK numatyta tik bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki 2 metų, kuris, beje, retai kada taikomas. Seimo nariai siūlo tokiam asmeniui skirti nuo 2 iki 6 metų laisvės atėmimą.