LR AT deputatai, nedalyvavę balsavime dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto 

Nikolajus MEDVEDEVAS


Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatė

 

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas

Nikolajus MEDVEDEVAS

 

1990 m. kovo 11 dieną 20.30 val. išvyko į III-ią neeilinį

TSRS liaudies deputatų suvažiavimą.

 

Gimiau 1933 m. rugsėjo 25 d. Kaune. 1952 m. baigiau Kauno X-ąją vidurinę mokyklą, 1957 m. - Kaliningrado aukštąją karinio jūrų laivyno inžinerinę mokyklą. Specialybė - šturmanas, radiolokacijos ir radionavigacijos inžinierius.

Tarnavau Kariniame jūrų laivyne. 1959 m. atleistas iš laivyno “dėl netinkamos kilmės". Karibų krizės metu buvau vėl pašauktas tarnybon, bet 1963 m. galutinai pašalintas iš laivyno. Nuo 1959 ir iki 1989 m. (su pertrauka dėl Karibų krizės) dirbau Kauno radijo matavimų technikos moksliniame tyrimų institute inžinieriaus, sektoriaus ir skyriaus vadovo pareigose.

motinos 1963 m. sužinojau tikrąją savo pašalinimo iš laivyno priežastį: mano tikroji pavardė Varikopulos, senelis ir tėvas buvo fabrikantai, išvažiavę iš Lietuvos prieš pat okupacijas biznio reikalais į Graikiją, o prasidėjus okupacijai krikštijęs mane kunigas ir dar kai kas taip pakeitė mano dokumentus, kad net visagalė KGB taip visko iki galo neatskleidė.

Tik 1998 metais susitikęs su dėde ir seserimi Anglijoje ir kitais giminaičiais Graikijoje sužinojau apie tėvo ir dėdės ryšius Didžiosios Britanijos spec. tarnybomis ir supratau, kas buvo tie “kai kas” padėję suklastoti dokumentus.

Artimųjų pagalba dar prieš Lietuvos atgimimą supratau, kodėl tarybinėje sistemoje pasirodžius Sąjūdžio užuomazgoms mes tapome jo aktyvistais…

1989 m. buvau išrinktas į Sąjūdžio seimą, tais pat metais - į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Stojau į A.Sacharovo vadovaujamą grupę, kurioje vykdžiau įvairių demokratinių TSRS respublikų judėjimų grupių koordinatoriaus-ryšininko užduotį. 1990 m. buvau išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, 1990 m. kovo 11 dieną 20.30 val. išvykau į III-ią neeilinį TSRS liaudies deputatų suvažiavimą. 1992 m. ir 1996 m. išrinktas į LR Seimą. Dirbu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Žmona Natalija - pensininkė, sūnus Kirilas - informatikas sistemotechnikas, dirba Kauno AB “Baltija”.

 

KELIAS Į POLITIKĄ

 

Į politiką atėjau iš baimės!

Matęs 1941 m. trėmimus ir karo pradžią, po to sekusius žiaurumus, fronto ridenimąsi per Lietuvą pirmąjį ir antrąjį kartą, vėl trėmimus ir partizanų kovas, supratęs neišvengiamą komunizmo griūtį. Išsigandau, kad vėl ant mano artimųjų, bičiulių ir kaimynų užgrius smurtas, žudynės, kančios.

Supratau, kad norintys išsaugoti savo valdžią komunistai bandys sukiršinti Lietuvos žmones, skatindami tautinę nesantaiką. Todėl dar 1980-1981 metais, subūręs į “klubą” keliasdešimt žmonių, pradėjau atsargiai pasakoti apie tikrąsias gyvenimo vertybes, tikrąją istoriją, Machatmos Gandžio organizuotą taikiąją revoliuciją. Prasidėjus Atgimimui ir besikuriant Sąjūdžiui jau turėjau gerai paruoštą taikiai kovai komandą, kurioje buvo įvairių tautybių žmonių.

Įstojau į Sąjūdį, buvau išrinktas į Sąjūdžio seimą. Sąjūdžio ir savo komandos remiamas buvau išrinktas TSRS liaudies, o vėliau ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

Visą laiką ir visur stengiausi panaudoti savo “nestandartinę” prigimtį, t.y. būnant “kelių” tautybių Lietuvos žemės sūnumi, neleisti kiršinti žmones. Mano daugelio tautybių mentalitetų bei daugelio religijų žinojimas pravertė darbui A.Sacharovo vadovaujamos deputatų grupės veikloje, kur buvau paskirtas ryšiams tarp demokratinių nacionalinių judėjimų TSRS teritorijoje.

Lietuvos parlamente nutariau prie tos pačios veiklos pridėti dar kariškio profesionalo bei informatiko žinias kuriant Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą.

Balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo balsavau dėl visų kitų balsavimų teisėtumo. Žinojau, kad jau susikūrusi dauguma, balsuojanti dėl Nepriklausomybės, staiga mane pakvietė prie telefono, skambino Galina Starovoitova ir Jurijus Afanasjevas iš Maskvos. Pasakė, kad jie žino apie padėtį Lietuvos AT ir liepė skubiai atvykti į Maskvą, kur reikėjo TSRS suvažiavime neutralizuoti suplanuotus drastiškus veiksmus prieš Lietuvą. Pasitaręs su AT Pirmininku išskubėjau į paskutinį lėktuvą į Maskvą.

1991 metų sausio mėnesio įvykių metu pasisekė kartu su tais pačiais bičiuliais surengti daugiatūkstantinius protesto mitingus Maskvoje, St.Peterburge, Jekaterinburge, Irkutske. Per 1991 m. rugpjūčio pučą, vykdydamas Lietuvos užduotis, kartu su Uoka nuvežiau AT pasirašytą ir ratifikuotą sutartį su Rusija. Dalyvavau “Baltųjų rūmų” gynime, o vėliau - TSKP CK rūmų “nacionalizacijoje”. Po to vėl sekė darbas Lietuvos Seime, Nacionalinio saugumo komitete.

Esu įsitikinęs, kad įvyksta tikrai tai, kas negali neįvykti…

 

 

 


Naujausi pakeitimai - 2001-05-31


© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=9417&p_k=1&p_r=960