Pranešimai spaudai 

Tibetas. Kodėl mums tai svarbu.

Šiandien Seime liberalės, vienos iš rezoliucijos „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“ rengėjos D. Kuodytės iniciatyva buvo surengta spaudos konferencija „Tibetas. Kodėl mums tai svarbu“. Spaudos konferencija skirta paminėti 1959 m. kovo 10 d. Lhasos regione prasidėjusį nacionalinį tibetiečių sukilimą, kurį žiauriai numalšinusi Kinija galutinai okupavo Tibetą, o jos dvasinį lyderį, XIV-ąjį Dalai Lamą, privertė bėgti į Indiją.

Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas išsakė mintį, kad „ne veltui tarp Baltijos šalių ir Tibeto nepriklausomybės yra daromos paralelės – situacija labai panaši. Lietuvai 51-osios Lhasos sukilimo metinės ir tibetiečių siekis išsivaduoti iš okupacinės Kinijos Liaudies Respublikos priespaudos turėtų dar kartą priminti nepriklausomos valstybės kainą.“

Spaudos konferencijos metu buvo primintas Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje Tong Mingtao interviu, kuriame jis išsakė nuomonę dėl Tibeto skverelio Vilniuje įkūrimo: „Mes prieštaraujame bet kokiai organizacijai, bet kokiu pavadinimu ir forma remiančiai Dalai Lamą...“. Anot D. Žalimo, ambasadorius, matyt, užsimiršo, kad Lietuva yra laisva šalis, kiekvienas asmuo gali turėti savo nuomonę, ją reikšti ir siekti, kad jo idėjos būtų įgyvendintos.

Konferencijos dalyviai priminė, kad Europos sąjungos ir Lietuvos pozicijos Tibeto atžvilgiu sutampa. ES pripažįsta, kad Tibetas yra sudėtinė Kinijos dalis, tačiau pabrėžia, kad turi būti gerbiama demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus laisvės. Kinijos valdžios vykdomi Tibeto dvasininkų persekiojimai, nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai ir masinis religinių bei istorinių pastatų naikinimas trunka iki šiol. Dėl kinų okupacijos žuvo apie 1,2 milijono tibetiečių – daugiau kaip 1/6 visų gyventojų. Tibeto laisvės rėmimo aktyvistai Rūta Norkutė, Vytis Vidūnas ir Robertas Mažeika pranešė, kad po 2008 m. Kinijoje surengtų Olimpinių žaidynių tikėtasi, kad situacija Tibete pagerės, tačiau praėjusiais metais Tibete mirties bausme buvo nubausti 5 žmonės, o prieš tris savaites nuteisti dar 3.

Seimo narė D. Kuodytė paragino pritarti rezoliucijai  „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“, kurios priėmimas Seime prieš metus nepavyko, ir paragino dalyvauti rytojaus renginiuose, skirtuose 51-osioms Tibeto nacionalinio sukilimo metinėms paminėti. 

Sudėtinga ir paini Tibeto valstybės istorija prasidėjo 127 m. prieš mūsų erą, įsigalėjus Jarlungų dinastijai, o pirmoji oficiali taikos sutartis tarp Kinijos ir Tibeto buvo pasirašyta 821–23 metais. Tarp dviejų šalių ji patvirtino demarkacijos liniją ir užtikrino, kad „tibetiečiai laimingai gyvens Tibete, o kinai – Kinijoje“.

1913–1949 m. Tibetas turėjo visus tarptautinės teisės nustatytus nepriklausomos valstybės požymius: teritoriją, gyventojus, vyriausybę ir gebėjimą savarankiškai tvarkyti savo tarptautinius santykius. Į Tibetą Kinija įsiveržė 1949 m. ir galutinai jame įsitvirtino po 1959 m. sukilimo.

Daugiau informacijos www.freetibet.lt