Sausio 1 d.
SSKP skyriaus
Lietuvoje atstovai pareikalavo likviduoti sargybos postą Partijos istorijos
institute prie LKP CK.
Sausio 2 d.
Dviejų dienų
vizito į Norvegiją išvyko Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas
Landsbergis. Pakeliui į Norvegiją, Taline jis susitiko su Estijos
Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Arnoldu Rüüteliu. Norvegijoje Vytautas
Landsbergis susitarė, kad Vilniuje Norvegija atidarys informacijos ir prekybos
atstovybę ir tokia pat Lietuvos atstovybė veiks Osle.
SSRS vidaus
reikalų ministerijos kariuomenės dalinys Vilniuje užėmė Lietuvos komunistų
partijos archyvą. Sargyba neleido į pastatą įeiti Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministrui, o Lietuvos policininkai, saugoję šį pastatą, buvo išvyti.
Vilniuje iš LKP CK
pastato rūmų, kurių dalis buvo LDDP žinioje, išstumti Lietuvos policininkai.
SSRS vidaus
reikalų ministerijos specialusis dalinys OMON (įtariama, kad akcijoje
dalyvavo Vilniaus OMON'as) Rygoje užėmė Spaudos rūmus ir sulaikė direktorių
Kazimierą Dundurą. Vietoj jo buvo paskirtas Latvijos KP emisaras A.Vrublevskis.
Žurnalistai ir spaustuvininkai protestuodami atsisakė dirbti. Latvijos KP CK
pirmasis sekretorius Alfredas Rubikas buvo grasinęs, kad Naujųjų metų naktį bus
reaguota į tai, kad Spaudos rūmai įkūrė akcinę bendrovę, o tai, kaip teigė Rubikas,
neteisėta, nes Spaudos rūmai yra CK nuosavybė. Tarptautinis spaudos institutas,
veikiantis Londone, pranešė, kad buvo grasinta pasikėsinti į Kazimiero Dunduro
gyvybę.
Latvijos AT
pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas paskambino SSRS vidaus reikalų ministrui
Borisui Pugo. Pastarasis liepė politines problemas spręsti kartu su
Alfredu Rubiku.
Šaudyta ant Rygos
Vanšu tilto šalia Spaudos rūmų. OMON'as apšaudė šalia Latvijos VRM važiuojantį
autobusą. Sužeistų nebuvo.
Po įvykių
Latvijoje Taline sustiprinta Spaudos rūmų apsauga.
Sausio 3 d.
Lietuvoje pradėta
normuoti maisto produktus.
Lietuvos Ministrė
Pirmininkė Kazimiera Prunskienė nusiuntė telegramą SSRS Ministrų Tarybai,
kurioje informavo, kad Lietuva dar negavo lėšų SSRS įstaigoms Lietuvoje
išlaikyti ir pensijoms, skirtoms buvusiems SSRS kariškiams.
Vilniuje prie
Vyriausybės rūmų įvyko Lietuvos laisvės lygos surengtas nesankcionuotas
mitingas. Buvo protestuojama prieš kainų padidinimą ir reikalaujama, kad
Vyriausybė atsistatydintų.
Latvijoje pakilo
maisto kainos.
Latvijos Ministras
Pirmininkas Ivaras Godmanis, dalyvavęs Federacijos Tarybos posėdyje Maskvoje,
kalbėjosi su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Pastarasis sakė nieko nežinąs
apie tai, jog Rygoje OMON'as užėmė Spaudos rūmus.
Estijos AT prezidiumas
paskelbė deklaraciją dėl įvykių Latvijoje ir Lietuvoje. Joje estai pareiškė
solidarumą Latvijos ir Lietuvos pasirinktam kursui ir pasiūlė SSRS vadovybei
nedelsiant imtis priemonių, kad būtų nutrauktas karinis kišimasis į Baltijos
šalių reikalus.
***
JAV senatorius
Christopheris J. Doddas parašė laiškus JAV prezidentui George'ui Bushui, SSRS
prezidentui Michailui Gorbačiovui ir JAV valstybės sekretoriui Jamesui
Bakeriui, kuriuose pareiškė, kad bet kokie Maskvos prievartos veiksmai prieš
Baltijos respublikas turės pasekmių ir, jeigu jie tęsis, ekonominė pagalba SSRS
turės būti nutraukta.
JAV Valstybės
departamento atstovas Richardas Boucheris išsakė nuomonę, jog oficialūs
vyriausybės asmenys yra susirūpinę dėl įvykių Vilniuje ir Rygoje. Jis sakė, kad
tokie veiksmai yra provokaciniai ir gali tik dar labiau komplikuoti situaciją
Baltijos regione. Mes raginame baigti akciją, kuri gali pasitarnauti
obstrukcijai ar uždelsti konstruktyvaus dialogo pradžią. Taikus dialogas
reikalingas taikingam ir tinkamam sprendimui pasiekti, kad būtų įgyvendintos
teisėtos Baltijos žmonių viltys.
Danijos užsienio
reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas įspėjo SSRS, kad prievartos veiksmai
Baltijos respublikose gali sutrukdyti jai gauti Europos Bendrijos paramą,
piktinosi, kad SSRS vadovybė nepriima Lietuvos pasiūlymo pradėti derybas be
jokių išankstinių sąlygų.
Sausio 4 d.
Vilniuje baigėsi
dvi dienas trukęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos muitinių departamentų vadovų
pasitarimas. Prieita prie vieningos nuomonės, kad trims Baltijos respublikoms
reikia laikytis bendros muitų sistemos.
Rygoje susitiko
SSKP ištikimi Estijos, Latvijos ir Lietuvos KP lyderiai. Paskelbta deklaracija
Dėl antidemokratinių priemonių ir žmogaus teisių pažeidimo Baltijos
respublikose.
Michailas Gorbačiovas
paskelbė įsaką dėl praėjusiais metais vykusio jaunuolių šaukimo į SSRS armiją
vykdymo užtikrinimo, įskaitant ir Baltijos respublikas.
Pabaltijo karinės
apygardos vadas Fiodoras Kuzminas pareiškė, kad, užtikrinant SSRS prezidento
įsako įvykdymą, SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu į Baltijos
respublikas bus įvesta keletas divizijų.
Latvijos
parlamento pirmininkas Anatolijus Gorbunovas pranešė, kad Fiodoras Kuzminas
pažadėjo, jog kariuomenės įvedimo akcijos nevykdys iki vasario 13 d. Buvo tikimasi,
kad per šį laikotarpį pavyks SSRS kariuomenės ir Latvijos atitinkamoms
valdžioms susitarti.
Latvijos
parlamentas, apsvarstęs alternatyvios tarnybos įvedimą, balsavo, kad Latvijos
jaunuoliai saugumo sumetimais neprivalo grįžti sovietinėn kariuomenėn tęsti
tarnybos.
Maskvoje SSRS
Federacijos tarybos posėdyje kalbėjęs Egidijus Bičkauskas pareiškė, kad Lietuva
su Maskva tikrai nepasirašys Respublikos ekonominio savarankiškumo sutarties.
***
Kanados Ontarijo
provincijos valdžia atsiuntė delegaciją į Baltijos respublikas susidariusiai
padėčiai įvertinti ir numatyti, kokia pagalba galėtų būti veiksmingiausia.
Sausio 5 d.
Lietuvos spaudoje
paskelbta Lietuvos komunistų programa, kurioje sakoma, kad partijos tikslas
nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė, kurios piliečiai patys sprendžia
visus politikos, ekonomikos, socialinius, kultūrinius ir kt. klausimus.
SSRS Vyriausybė
paskelbė, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija
patruliuos ir SSRS vidaus kariuomenė.
***
JAV
prezidentas George'as Bushas spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad
Michailas Gorbačiovas turi vidinių problemų su Baltijos šalių žmonėmis,
tačiau manąs, kad pokyčiai Baltijos respublikose vyks taikiai. Jis priminė, kad
šiuo klausimu filosofine prasme su Gorbačiovu yra plačiai diskutavę Maltoje.
Sausio 6 d.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus Dėl
žemės ūkio produkcijos superkamųjų kainų ir maisto produktų mažmeninių kainų
bei Dėl
biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo
. Nuo tos dienos Lietuvoje padidintos ir maisto produktų kainos.
Sausio 7 d.
Lietuvos
Respublikos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiuntė telegramą SSRS
prezidentui Michailui Gorbačiovui. Joje išsakytas ketinimas siekti pažangos
normalizuojant Lietuvos ir SSRS santykius. Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad
jei, SSRS prezidento manymu, būtų naudingas bet koks neformalus susitikimas,
jis pasiruošęs vėl atvykti į Maskvą.
Pabaltijo karinės
apygardos vadas Fiodoras Kuzminas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui
Landsbergiui telefonu pranešė, kad SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo
įsakymu Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę ir
bus panaudota speciali parašiutininkų divizija. Apie tai Fiodoras Kuzminas
telefonu informavo Latvijos bei Estijos ministrus pirmininkus.
Apie 21 val. iš
Alytaus Panevėžio kryptimi pajudėjo desantininkų dalinys.
Lazdijų muitinėje
KGB darbuotojai ir sovietų pasieniečiai sulaikė visą (18 milijonų) užsienyje
išspausdintą ir į Lietuvą siunčiamą pašto ženklų siuntą.
Po Arnoldo
Rüütelio ir Edgaro Savisaaro protestų papildomų SSRS kariuomenės dalinių
įvedimas į Estiją atidėtas.
***
Nors JAV
prezidento atstovas spaudai Marlinas Fitzwateris pareiškė, kad neplanuojama
atšaukti JAV ir SSRS aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris turėtų įvykti
vasario 1113 dienomis, tačiau JAV spaudoje pasirodė informacija, esą
administracijos atstovai sako, jog, prezidento Busho nuomone, dėl krizės
Persijos įlankoje ir Baltijos valstybėse toks susitikimas numatytu laiku įvykti
negali.
Danijos užsienio
reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas išsiuntinėjo Europos Bendrijos šalių
vadovams laiškus, kuriuose ragino kreiptis į SSRS vadovybę susilaikyti nuo
jėgos panaudojimo Baltijos valstybėse.
Sausio 8 d.
Kupiškio rajono
Šimonių kaime 6 civiliai apsirengę vyrai, atvykę karine greitosios pagalbos
mašina, jėga paėmė Liną Černiauską, atsisakiusį tarnauti SSRS kariuomenėje. Jam
iškelta baudžiamoji byla.
Kremliuje SSRS
prezidentas Michailas Gorbačiovas priėmė Lietuvos Ministrę Pirmininkę Kazimierą
Prunskienę ir Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską. Lietuvos premjerė
kreipėsi į Michailą Gorbačiovą, kad nebūtų vykdomas paskelbtas priverstinis
Lietuvos jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę. Buvo kalbėtasi dėl tarpvalstybinių
SSRS ir Lietuvos derybų. Gorbačiovas pasakė, kad šis klausimas bus išspręstas
sausio 12 d. Federacijos tarybos posėdyje.
Nuo pat ryto prie
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos būriavosi žmonės. Daugumą jų
sudarė rusakalbiai, kuriuos į protesto akciją sukvietė Jedinstvo ir
SSKP. Minioje buvo atletiško sudėjimo vyrukų, apsiginklavusių akmenimis ir
geležiniais strypais. Mitinge buvo raginama nuversti Lietuvos Vyriausybę ir
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką
9.45 val. iš
posėdžių salės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją
ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo
valdžios. 10 val. Jedinstvo ir SSKP sukviestieji AT rūmų kieme šturmavo
centrinį įėjimą akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į AT
vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai
netrukus juos išstūmė laukan.
10.23 val. 100
deputatų balsavo už tai, kad būtų atšauktas kainų padidinimas (prieš balsavo 4
ir 4 susilaikė).
Į Jonavos oro
uostą atvyko grupė sovietų desantininkų.
Vadinamasis Vilniaus
mokytojų pilietinis komitetas SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui pasiuntė
telegramą, kurioje pareikalavo panaudoti visą prezidento valdžią ir sustabdyti
ambicingų politikierių bei ekonomikos diletantų savivalę ir antihumaniškas,
antikonstitucines Lietuvos vadovybės akcijas.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis parašė atvirą
laišką pasaulio demokratinių valstybių vadovams ir jų vyriausybėms,
pareikšdamas, kad, užmegzdami diplomatinius santykius su teisėtai išrinkta
Lietuvos Vyriausybe, jie galėtų užkirsti kelią naujai agresijai.
16.35 val. į
Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Griausmingai
pražlegėjusi karinė technika pasuko į Šiaurės miestelį.
Vakare Lietuvos
Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškė apie savo
atsistatydinimą. Po dešimties minučių Aukščiausioji Taryba patvirtino pirmosios
atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą.
Baltijos
valstybių Taryba paskelbė pareiškimą, kuriame protestuojama dėl SSRS
papildomos kariuomenės įvedimo į Baltijos valstybių teritoriją ir kreipiamasi į
pasaulio visuomenę, parlamentus bei vyriausybes kviečiant
pasisakyti prieš prasidėjusią SSRS akciją.
Kai oro pajėgų
kariuomenės vadas Pavelas Gračiovas pareiškė, kad jam pavaldi kariuomenė neturi
dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje, jis buvo nedelsiant atšauktas iš
Rygos į Maskvą.
Į Šiaulių oro
uostą per vieną dieną nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų, atgabenusių
desantininkus.
***
Švedijos politinių
partijų atstovai Nuosaikiųjų partijos lyderio Carlo Bildto iniciatyva susitiko
aptarti padėtį Baltijos respublikose. Susitikime dalyvavo Švedijos premjeras
Ingvaras Carlssonas. Tą pačią dieną Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas
Sture Anderssonas iškvietė SSRS ambasadorių ir paprašė paaiškinti, kas vyksta
Baltijos šalyse.
Milane JAV
valstybės sekretorius Jamesas Bakeris pareiškė, kad SSRS kariuomenės papildomų
dalinių pasiuntimas į Lietuvą kelia nerimą dėl susidariusios situacijos
Baltijos regione. Mes dėl to esame sunerimę. Labai tikimės, kad tai nereiškia,
jog SSRS atsisako to pozityvumo, kas buvo ryšku jos filosofijoje ir santykiuose
per pastaruosius 18 mėnesių.
Panašaus turinio
pareiškimą padarė JAV Baltieji Rūmai. Pareiškime SSRS raginama nesiimti jokių
bandymų daryti spaudimą Baltijos šalims ir grįžti prie taikių derybų.
Sausio 9 d.
Iš pat ryto
Vilniuje virš miesto centro ratus suko SSRS kariniai sraigtasparniai ir mėtė
atsišaukimus, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos parlamentas ir Vyriausybė veda
respublikos gyventojus į pražūtį.
14 val. Vilniuje
ties parlamentu prie Martyno Mažvydo bibliotekos kariniu automobiliu atvykę
SSRS kariškiai sumontavo garso stiprintuvus. Buvo ruošiamasi mitingui.
Vilniaus oro uoste
nusileido pirmasis SSRS armijos lėktuvas IL-76, atgabenęs Pskovo divizijos 50
desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Kad desantininkai
pasiųsti į Vilnių, užsienio žurnalistams patvirtino SSRS gynybos ministerijos
atstovas spaudai.
Po poros valandų
kitu reisu iš Maskvos atskrido KGB specialiosios paskirties grupė Alfa.
16 val. aikštėje
prie Lietuvos Respublikos AT pradėjo rinktis jedinstvininkai, sąjunginio
pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento valdymą.
Pranešta, kad pradėjo streikuoti dalis Vilniaus geležinkeliečių ir Lietuvos avialinijų
darbuotojų. Raudonosios vėliavos iš aikštės pasitraukė apie 18 val.
Kitoje aikštės
pusėje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto
Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo žodį Lietuva,
Landsbergis ir dainavo lietuviškas dainas.
Į vilniečius,
palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipėsi stačiatikių
arkivyskupas Chrizostomas.
Po pietų radijo
diktorė pakvietė vilniečius atvykti į Sudervės gatvę prie Radijo ir
televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.
17.30 val. radijas
vėl paprašė vilniečių pagalbos pakvietė skubiai rinktis prie Radijo ir
televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.
18.40 val.
Vytautas Landsbergis pranešė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitraukė nuo
Aukščiausiosios Tarybos prieigų ir nuo TV bokšto, tačiau pavojus dar nepraėjo.
Naktį SSRS armijos
šarvuočiai blokavo Vilniaus miesto tiltus.
Latvijos streikų
komitetas pareikalavo paleisti Latvijos parlamentą, atsisakyti kainų kėlimo ir
atsistatydinti parlamento vadovus. Ultimatumo terminas sausio 14 diena.
SSRS liaudies
deputatų IV suvažiavimo metu sudaryta komisija atvyko į Latviją. Komisijos
tikslas ištirti armijos diskriminavimą Latvijoje.
Latvijos
parlamento atstovas Maskvoje Janis Peteris susitarė su Dmitrijumi Jazovu, kad
SSRS gynybos ministras sausio 11 d. susitiks su Latvijos parlamento atstovais.
Estijos atstovai
SSRS liaudies deputatų suvažiavime Ennas Arno Sillaris ir Edgaras Savisaaras
susitiko su Dmitrijumi Jazovu, kuris pažadėjo, kad SSRS kariuomenės papildomų
dalinių į Estiją nebus siunčiama.
Michailo
Gorbačiovo pavedimu SSRS AT Tautybių tarybos pirmininkas Rafikas Nišanovas ir
jo pavaduotojas Borisas Oleinikas susitiko su SSKP skyriaus Lietuvoje
atstovais, atvykusiais į Maskvą ir reikalaujančiais Lietuvoje įvesti SSRS
prezidento valdymą. Rafikas Nišanovas pažadėjo, kad to laukti ilgai neteks.
***
Danijos užsienio
reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas, kalbėdamas Folketingo užsienio
reikalų komiteto posėdyje, akcentavo, kad sausio 10 d. Liuksemburge
įvyksiančiame Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime iškels
klausimą dėl SSRS politikos Baltijos respublikose. Jis sakė, kad EB neturi
leisti SSRS pasinaudoti tuo, kad pasaulio visuomenės dėmesys nukreiptas į
Persijos įlankos krizę; priminė, kad 1956 m. SSRS įvedė kariuomenę į Vengriją
Sueco krizės metu. Anot jo, EB turi įspėti Gorbačiovą dėl veiksmų Baltijos
šalyse. Taip pat pažadėjo EB ministrų susitikime kelti reikalavimus, kad SSRS
valdžia pradėtų derybas su Baltijos respublikomis, bei siūlyti EB pagalbą SSRS
susieti su jos elgesiu (išskyrus pagalbą maisto produktais).
Suomijos
parlamentas surengė 3 dienų konferenciją, skirtą Baltijos jūros regiono
problemoms aptarti. Pirmininkavo parlamento spikeris Kalevi Sorsa. Joje
pasisakė Estijos AT pirmininkas Ulo Nugis. Latvijos Aukščiausiosios Tarybos
pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas, taip pat dalyvavęs konferencijoje,
pasidžiaugė, kad tarptautinio lygio susitikime kalbėta apie padėtį Baltijos
šalyse, kad labai padidėjo susidomėjimas įvykiais Baltijos valstybėse ir jų
traktavimas pasikeitė Baltijos šalių naudai.
Prancūzijos
Vyriausybė paskelbė komunikatą, kuriame sakoma, kad Baltijos respublikos buvo
jėga užgrobtos 1940 metais ir jų siekių jėga slopinti negalima. SSRS vadovybė
komunikate raginama rasti sprendimą tik taikiomis derybomis.
Prahoje
Čekoslovakijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Zdenekas Matejka
pasikvietė SSRS ambasadorių Borisą Pankiną ir jam pareiškė savo Vyriausybės
susirūpinimą dėl įvykių Lietuvoje ir paprašė perduoti SSRS vadovybei
Čekoslovakijos raginimą problemas spręsti tik taikiu būdu.
Lietuvos AT
Pirmininkas Vytautas Landsbergis AT posėdyje perskaitė Čekoslovakijos
prezidento Vaclavo Havelo laišką, kuriame jis išreiškė paramą Lietuvos
parlamentui ir viltį, kad tiesa ir meilė turi vyrauti prieš melą ir
neapykantą.
Lenkijos
prezidentas Lechas Walęsa atsiuntė telegramą, kurioje taip pat išreiškiama
parama Lietuvai.
Sausio 10 d.
SSRS prezidentas
Michailas Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos AT, kuriame ultimatyviai
reikalaujama nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus
anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus. Kreipimąsi jis pradeda žodžiais:
Reikia žvelgti tiesai į akis ir matyti tikrąsias susidariusios padėties
priežastis. Jas sąlygoja grubūs pažeidimai ir nukrypimai nuo SSRS
konstitucijos.
Vilniuje spaudos
konferenciją surengė LKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius ir
antrasis sekretorius Vladislavas Švedas, kurie aiškino, kad viskas, kas dabar
vyksta Lietuvoje jos dabartinės valdžios politikos išdava, o kaltinimai, kad
Maskva inspiravo pastarųjų dienų įvykius, yra be pagrindo. Jie teigė, kad
Lietuvos parlamento politikai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų, todėl
ruošiamasi organizuoti streikus ir demonstracijas.
Vilniaus kariniame
Šiaurės miestelyje įrengtas kosminio ryšio su Maskva punktas.
Nežinomas SSRS
kariškis ELTOS korespondentui pranešė, kad po sausio 13-osios dienos SSRS
armija visomis įmanomomis priemonėmis gaudys Lietuvos jaunuolius į armiją.
Sudarytas sąrašas,
kuriame nurodyta, kokių Vilniaus rajonų ar Lietuvos miestų žmonės budės prie
Lietuvos parlamento artimiausiomis dienomis.
Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininko teikimu pristatytas naujasis Ministras Pirmininkas Albertas
Šimėnas.
Latvijos AT
Prezidiumas paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė SSRS jėgos
panaudojimą Lietuvoje ir išreiškė Latvijos solidarumą Lietuvai.
Prie Latvijos
Ministrų Tarybos įvyko nesankcionuota maždaug 10 tūkst. žmonių demonstracija,
kurią organizavo Interfrontas. Buvo bandoma įsilaužti į pastatą, keliami tokie
patys kaip ir Latvijos streikų komiteto reikalavimai.
Estijos Vyriausybė
pakėlė maisto kainas.
***
EB užsienio
reikalų ministrų susitikime Liuksemburge buvo aptarta situacija Baltijos
respublikose. Europos Bendrija paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad EB ir
jos valstybės narės yra rimtai susirūpinusios situacija Baltijos respublikose
ir tikisi, kad SSRS, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus Helsinkio Baigiamajame
Akte, susilaikys nuo bet kokių bauginimo veiksmų ir kuo greičiau pradės derybas
su išrinktais Baltijos respublikų atstovais, kad rastų taikų sprendimą
teisėtiems Baltijos tautų siekiams.
JAV senatoriai
Donaldas W. Riegleas, Alanas J. Dixonas, Johnas F. Kerry's, Billas Bradley's,
Alfonse'as D'Amato, Carlas Levinas, Johnas Glennas, Danas Coatsas, Dennisas
DeConcinis ir Malcolmas Wallopas kreipėsi į JAV prezidentą, kad jiems kelia
susirūpinimą žinios apie Sovietų Sąjungos kariuomenės judėjimą Lietuvoje, ypač
paskutiniai vis labiau provokuojantys ir gąsdinantys Sovietų Sąjungos oficialių
atstovų veiksmai, bandantys priversti Baltijos šalių vadovus pripažinti teisėta
tarybinę prievartą Baltijos šalyse. Priminę Gorbačiovo, Pugo, Kriučkovo
pastarųjų mėnesių retoriką, išvardiję konkrečias juodųjų berečių ir
kitų sovietinių kareivių akcijas, senatoriai rašė, kad mūsų Vyriausybė privalo
absoliučiai aiškiai pasakyti Maskvai, jog dalyvavimas Persijos įlankos krizėje
jokiu būdu nesumažina mūsų įsipareigojimų Baltijos šalims. Prezidentas
Gorbačiovas privalo žinoti, kad, Maskvai nenutraukus agresyvių veiksmų ir
nepradėjus geranoriškų derybų dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo,
nukentės JAV ir SSRS santykiai, kad bus sulaikyta ekonominė pagalba.
Senatorius
Christopheris J. Doddas kreipėsi į JAV prezidentą siūlydamas, kad intensyvėjant
Maskvos išpuoliams prieš Baltijos šalis, šis kreiptųsi į Sovietų Sąjungos
prezidentą ir pareikštų JAV poziciją remti Baltijos šalių nepriklausomybės
siekius. Taip pat primygtinai siūlė, kad JAV diplomatinis atstovas Leningrade
kuo dažniau būtų siunčiamas lankytis Baltijos šalių sostinėse.
JAV Valstybės
departamento atstovas Richardas Boucheris spaudos konferencijoje pastebėjo, kad
JAV labai atidžiai stebi įvykius Baltijos respublikose. Jis priminė valstybės
sekretoriaus Jameso Bakerio sausio 9 d. pareiškimą, kuriame šis išreiškė
susirūpinimą dėl kariuomenės siuntimo į Baltijos šalis ir viltį, kad SSRS
nekeis politikos kurso.
Islandijos
užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas įteikė SSRS
ambasadoriui Igoriui Karsavinui Islandijos Vyriausybės pareiškimą, kad ji
susirūpinusi dėl įvykių Lietuvoje ir pabrėžia, jog jėga neturi būti naudojama
sprendžiant SSRS ir Baltijos šalių santykius, o jeigu jos bus griebtasi, tai rimtai
atsilieps Vakarų ir SSRS santykiams.
Šiaurės Tarybos
prezidiumas Kopenhagoje svarstė susidariusią padėtį Baltijos šalyse. Buvo
priimtas pareiškimas, kuriame sakoma, jog Prezidiumas, kaip ir visų Šiaurės
Tarybos šalių vyriausybės, sveikina demokratinius laimėjimus Baltijos šalyse ir
reikalauja, kad kuo greičiau prasidėtų tikros derybos tarp SSRS Vyriausybės ir
Baltijos valstybių vyriausybių, kad išsipildytų Baltijos žmonių
nepriklausomybės troškimas. Pareiškime išsakytas susirūpinimas dėl karinių akcijų
ir viltis, kad demokratiniai pasikeitimai Baltijos šalyse nebus nutraukti.
Suomijos
prezidento Mauno Koivisto nuomone, Suomija negali leisti, kad Sovietų Sąjunga
pavirstų priešu. Pareiškimas, kuriame būtų sakoma, kad mes neremiame Sovietų
Sąjungos ar Michailo Gorbačiovo, neatitinka mūsų tikslų, pasakė Suomijos
prezidentas žurnalistams spaudos konferencijoje. Jis pabrėžė, kad Baltijos
šalys yra SSRS sudėtinė dalis, todėl Suomija nesikiša į kaimyninės šalies
vidaus reikalus, ir kad tokius klausimus reikia spręsti paisant Europos saugumo
ir bendradarbiavimo konferencijos nuostatų. Jo žodžiais tariant, yra pavojaus,
kad įvairi pagalba, taip pat ir ekonominė, skiriama atskiriems SSRS rajonams,
gali būti suprasta kaip politinio protesto forma prieš SSRS vientisumą ir todėl
nėra naudinga nei teikiantiems, nei gaunantiems tokią paramą. Baigdamas
konferenciją, Koivisto kalbėjo, kad kalbos apie karinį perversmą SSRS yra tik
spekuliatyvinio charakterio ir neturi jokio konkretaus pagrindo, o kariškių
įtaka gali stiprėti, nes Sovietų Sąjungoje pastaruoju metu daug neramumų ir
daug netvarkos. Jis teigė neturįs jokios informacijos, kad Baltijos šalims
grėstų koks nors pavojus. Paklaustas, ar Suomija suteiks prieglobstį Baltijos
šalių jaunuoliams, atsisakiusiems tarnauti SSRS kariuomenėje, Koivisto atsakė,
kad tai juridinis klausimas, į kurį jam sunku atsakyti. Jis akcentavo, kad
Baltijos šalys sulaukė daug gražių žodžių ir pažadų iš kitų valstybių, bet ne
konkrečios pagalbos, ir kad Baltijos tautų niekas taip gerai nesupranta kaip
suomiai. Jis palinkėjo Baltijos valstybėms imti pavyzdį iš Suomijos
pasikliauti tik savimi.
Nepriklausomos
Lenkijos konfederacijos (NLK) politinė taryba paskelbė kreipimąsi į visas
Lenkijos politines ir visuomenines organizacijas ir į visus Lietuvoje
gyvenančius lenkus bei baltarusius, kad imtųsi aktyviau palaikyti Lietuvą jos
kovoje dėl nepriklausomybės. Grėsmė laisvei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
kasdien tampa vis didesnė. Neleiskime, kad Maskvai vėl pasisektų pasukti
istorijos ratą atgal, tokiais žodžiais baigiasi šis kreipimasis. Jį į
Lietuvą atsiuntė NLK pirmininkas Leszekas Moczulskis.
Sausio 11 d.
Į Lietuvos
Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pradėjo plaukti informacija, kad naktį
Vilniaus gatvėmis juda SSRS karinė technika.
Apie 9 val. ryto
susirinkę Jedinstvo , SSKP atstovai ir kiti nepriklausomybės priešininkai
Nepriklausomybės aikštėje bandė išprovokuoti muštynes.
Lietuvos
Respublikos AT Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Ministrui Pirmininkui
Albertui Šimėnui vadinamasis Lietuvos demokratinių jėgų kongresas
atsiuntė ultimatumą, kuriame rašoma:
Lietuvos SSR
darbo žmonės ir visi realistiškai mąstantys Lietuvos gyventojų sluoksniai,
kuriems brangus Lietuvos ir jos liaudies likimas, jums ir parlamento daugumai
reiškia nepasitikėjimą. (...) Lietuvos darbo žmonių, jos darbininkų,
valstiečių, inteligentijos geriausios dalies vardu reikalaujame, kad iki sausio
11 d. 15.00 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento
reikalavimais ir tuojau pat atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir
Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai,
mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR
ateitimi.
11.00 val. Kaune
SSRS kariškiai užgrobė buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia
esantį Vairo viešbutį.
11.45 val.
Vilniaus karinės įgulos viršininkas gen. Vladimiras Uschopčikas informavo
Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą apie Vilniuje prasidedančius karinius
manevrus ir pabėgusių iš armijos kareivių gaudymą.
11.50 val. SSRS
kariškiai šarvuočiais apsupo, o po to užgrobė LR krašto apsaugos departamento
būstinę Vilniuje, Viršuliškių gatvėje.
Vilniuje 12 val.
SSRS kariuomenės tankai ir šarvuočiai užgrobė Spaudos rūmus. Akcijos metu SSRS
kariškiai panaudojo šaunamuosius ginklus. Sunkiai į galvą sužeistas LR krašto
apsaugos departamento darbuotojas Vytautas Lukšys, taip pat kulkų sužeisti
Arvydas Kvičkauskas ir Algis Vaičiukas, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti.
12.15 val. Alytuje
SSRS desantininkai užgrobė technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo
įsikūręs LR krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius.
12.55 val.
Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje SSRS kariuomenės tankas išvažiavo į
priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas.
Vilniaus miesto
gatvėmis pradėjo intensyviai judėti karinė technika.
13.30 val.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis bandė prisiskambinti
SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Pakalbėti nepavyko, buvo atsakyta:
Prezidentas neturi laiko, pietauja.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gavo Ignalinos atominės
elektrinės darbuotojų pranešimą, kad jie pradeda įspėjamąjį dviejų valandų
streiką ir reikalauja, kad iki 15 val. būtų atkurtos SSRS ir LSSR
konstitucijos, kad atsistatydintų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Jeigu nebus išpildyti šie reikalavimai, pagrasinta, kad nuo sausio 15 dienos
bus nutrauktas elektros tiekimas.
Lietuvos
savanoriai davė priesaiką būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir ginti Lietuvos
Aukščiausiąją Tarybą. Priesaiką perskaitė krašto apsaugos ministras Audrius
Butkevičius. Savanorius pašventino kunigas Robertas Grigas.
15.20 val.
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje naujasis Ministras Pirmininkas Albertas
Šimėnas pristatė 11 ministrų, kurie prisiekė ištikimybę Lietuvai.
15.00 val.
Komunistų partijos CK pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos
skyriaus vedėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje yra sukurtas
Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas, kuris į savo rankas ima visą valdžią
Respublikoje. Į klausimą, koks vaidmuo tenka SSRS armijai, Jermalavičius
atsakė, kad SSRS karinės pajėgos yra konstitucijos veikimo LSSR teritorijoje
garantas.
16.30 val. nuo
Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 tankų. Iš Panemunės į sostinę pradėjo
važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.
Virš Vilniaus
keletą ratų apsuko karinis sraigtasparnis ir išmėtė lapelius, kuriuose buvo
reikalaujama Lietuvoje įvesti SSRS prezidento valdymą.
Nepriklausomybės
aikštėje priešais Aukščiausiąją Tarybą susirinko per 20 tūkst. piliečių,
remiančių Lietuvos parlamentą.
Vyriausybės
posėdyje priimtas Kreipimasis
į visų pasaulio valstybių vyriausybes. Jame prašoma šią sunkią Lietuvos
valstybei valandą, gresiant smurtiniam Vyriausybės nušalinimui, suteikti jai
visą laisvosioms valstybėms įmanomą paramą ir raginama nedelsiant pripažinti
Lietuvos Vyriausybę de jure.
16.40 val.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išsiuntė protesto notą
SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl
sovietinės armijos siautėjimo Lietuvoje.
17.25 val.
SSRS kariškiai užgrobė Medžiotojų ir žvejų draugijos sandėlį, pagrobė 12
medžioklinių šautuvų bei draugijos dokumentus.
Aukščiausioji
Taryba priėmė Kreipimąsi
į Lietuvos žmones. Jame pažymima, jog agresyvūs veiksmai, panaudojant net ginkluotą
jėgą, kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei.
20.55 val.
Vilniuje SSRS kariškiai užgrobė ir nusiaubė Krašto apsaugos departamento
Vilniaus miesto skyriaus patalpas T.Kosciuškos gatvėje.
21 val. užimtas
Nemenčinės TV retransliacijos centras.
Vilniaus oro
uosto SSKP organizacija ir Jedinstvo lyderiai surengė mitingą ir oro
uoste paskelbė streiką.
23 val.
vieno šarvuočio ekipažas įsiveržė į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę.
Sustabdytas traukinių eismas.
Pabaltijo karinės
apygardos vadas generolas pulkininkas Fiodoras Kuzminas paskelbė, kad
desantinio pulko įvedimas į Estijos teritoriją sustabdytas, tačiau su sąlyga
respublika pati savo jėgomis turi organizuoti jaunuolių ėmimą į SSRS armiją.
Estijos AT
Prezidiumas išreiškė solidarumą Lietuvai. Pasaulis turi žinoti: mus galima
pavergti, bet ne nugalėti, sakoma pareiškime.
Latvijos AT
Prezidiumas paskelbė, kad prieš Dievą ir visą žmoniją pareiškia, jog Latvija
yra ir bus kartu su Lietuva.
Latvijoje
vyko Latvijos parlamento ir Vyriausybės politiką remiantys mitingai.
Latvijos
SSR respublikinis streikų komitetas pasiuntė SSRS prezidentui telegramą,
kurioje reikalavo, kad būtų išvengta katastrofos, įvesti prezidentinį
valdymą.
Maskvoje
įvyko Dmitrijaus Jazovo ir Latvijos valdžios atstovų susitikimas. Pasiektas
žodinis susitarimas, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė Latvijoje nebus toliau
telkiama.
Latvijos
Liaudies Frontas pakvietė visus Latvijos žmones sausio 13 d. susirinkti į
manifestaciją.
***
JAV Senatas
vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje kreipiamasi į prezidentą Gorbačiovą
susilaikyti nuo jėgos panaudojimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
NATO padarė
pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje, kuriame sakoma, kad NATO remia taikų krizės
sprendimą, kad SSRS Vyriausybė raginama susilaikyti nuo prievartos panaudojimo
Lietuvoje.
Europos Bendrijos
užsienio reikalų ministrų susitikime su JTO generaliniu sekretoriumi Javieru
Perezu de Cuellaru, be Persijos įlankos krizės, buvo aptarta ir situacija
Baltijos valstybėse. Po susitikimo spaudos konferenciją surengė Liuksemburgo
užsienio reikalų ministras Jacquesas Poosas. Jis EB vardu išreiškė susirūpinimą
dėl įvykių Baltijos respublikose ir kreipėsi į SSRS, ragindamas laikytis ESBK,
Paryžiaus deklaracijos ir kitų dokumentų dvasios ir nenaudoti jėgos. Taip pat
ragino SSRS nedelsiant pradėti derybas su Baltijos respublikomis. Jis paskelbė,
kad EB nutarė sulaikyti humanitarinę ir techninę pagalbą SSRS.
Prancūzijos URM
paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama: Prancūzija dar kartą pareiškia, kad
Baltijos respublikoms, neteisėtai aneksuotoms 1940 m., turi būti grąžintas
suverenitetas, kad SSRS turi pradėti derybas su Baltijos respublikomis.
Britanijos URM
pasmerkė SSRS akcijas Lietuvoje, kurių metu buvo užimti civilinės paskirties
pastatai. Į Britanijos URM buvo iškviestas SSRS atstovas Vladimiras Ivanovas,
kuriam buvo pareikšta, kad Britanijos Vyriausybė visiškai nepateisina šios
akcijos. Sovietų Sąjungos Vyriausybei kategoriškai siūloma išvesti kariuomenę
iš Lietuvos miestų gatvių, nutraukti bet kokias karines akcijas šalies
teritorijoje, leisti teisėtiems valdžios organams realizuoti savo įgaliojimus,
o sovietinei Vyriausybei pradėti derybas.
Romos Popiežius Jonas Paulius II
pasiuntė telegramą Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui kardinolui
Vincentui Sladkevičiui, kuriame reiškiamas solidarumas lietuvių tautai ir
linkima stiprybės.
Čekoslovakijos
parlamentas priėmė kreipimąsi į SSRS AT, kuriame SSRS raginama nenaudoti jėgos
Baltijos valstybėse.
Čekoslovakijos
Vyriausybė nutarė nutraukti sutartį su SSRS dėl mašinų, įrangos ir aparatūros
techninio aptarnavimo.
Lenkijos
parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė SSRS už tai, kad ji panaudojo
karinę jėgą prieš Lietuvą ir paragino Maskvą pradėti taikias derybas su
Lietuvos valdžia. Rezoliucijoje priminta Maskvai, kad SSRS vadovas oficialiai
yra pasakęs, jog mažos tautos turi teisę pačios spręsti savo likimą. Prieš
balsavimą Lenkijos parlamente kalbą pasakė Lietuvos AT deputatas Czeslawas
Okinczycas. Už balsavo 293, prieš 3 parlamentarai.
Lenkijos URM
pareiškime sakoma, kad Lenkijos Vyriausybė susirūpinusi seka įvykius Lietuvos
sostinėje Vilniuje, ragindama SSRS vadovus visus ginčytinus klausimus spręsti
taikiu būdu.
Lenkijos
visuomeninis judėjimas Akcja Demokratyczna paskelbė pareiškimą, kuriuo
išreiškė solidarumą Lietuvai ir visiems kovojantiems už jos
laisvę ir kvietė Lenkijos bei kitų demokratiškų šalių
vadovybes paremti Lietuvą. Pareiškime pasiūlyta Helsinkio komitetui
Lenkijoje įkurti Lietuvos pagalbos fondą, į kurį judėjimas
įnešė 10 000 000 zlotų.
Krokuvos
miesto taryba priėmė kreipimąsi, kuriame išreiškė susižavėjimą lietuvių kova už
laisvę, broliškumą ir pagarbą žuvusiesiems.
Švedijos
ministras pirmininkas Ingmaras Carlssonas pareiškė, kad jėgos panaudojimas
Lietuvoje labai grėsmingas reiškinys, galintis padaryti žalą Maskvos ir
Baltijos valstybių santykiams. Švedijos Vyriausybės požiūriu, bet koks jėgos
panaudojimas yra netoleruotinas dalykas.
Švedijos
ambasadorius SSRS Orjano Berneris grįžo į Maskvą, kad įteiktų SSRS užsienio
reikalų ministrui Švedijos užsienio reikalų ministro Steno Anderssono laišką,
kuriame išsakytas Švedijos Vyriausybės nepritarimas SSRS veiksmams Lietuvoje.
Kanados
Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas, pasikvietęs SSRS
ambasadorių, pareiškė Kanados Vyriausybės griežtą nepritarimą SSRS veiksmams
Baltijos valstybėse. Jis priminė ambasadoriui, jog buvęs SSRS užsienio reikalų
ministras Eduardas Ševardnadzė jam ne kartą buvo tvirtinęs, kad jėga prieš
Baltijos valstybes nebus panaudota.
Einantis
Australijos užsienio reikalų ministro pareigas dr. Nealas Blewettas pareiškė:
1990 m. nepriklausomybės deklaracijos atspindi Baltijos tautų troškimą taikiai
ir demokratiškai pasiekti ekonominę ir politinę nepriklausomybę. Vyriausybė
tikisi, kad visos suinteresuotos šalys pademonstruos didžiausią santūrumą, kad
situacija toliau neblogėtų, ir ragina Sovietų Sąjungos Vyriausybę
susilaikyti nuo veiksmų, kurie pakirstų taikaus sprendimo perspektyvas.
Japonijos URM
atstovas Taidzė Vatanabė spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams išreiškė
Japonijos Vyriausybės susirūpinimą dėl SSRS veiksmų Lietuvoje ir kitose
Baltijos respublikose. Jis kvietė SSRS ir respublikų vadovybes esančius
nesutarimus spręsti taikiai, nes yra pavojus griebtis ginklų.
Sausio 12 d.
0.30 val. SSRS
kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobė LR vidaus reikalų
ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose.
Apie 30 buvusių Lietuvos milicininkų perėjo į okupantų pusę. Šiai grupei
vadovavo būrio štabo viršininkas Boleslavas Makutinovičius. Pagrobta 15
policijos mašinų, apie 200 vnt. kovinių ir sportinių šaunamųjų ginklų.
4.30 val.
bandyta užimti Policijos akademijos pastatą Baltupiuose.
LR
Aukščiausiajai Tarybai naktį vykusiame posėdyje jos Pirmininkas Vytautas
Landsbergis pranešė, kad jau tris kartus nesėkmingai bandė susisiekti su SSRS
prezidentu Michailu Gorbačiovu.
Į Vilnių
atvyko SSRS gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas Vladislavas
Ačalovas.
5.30 val.
nežinomi asmenys kelyje VilniusLyda padegė laikinojo pasienio posto
namelį-vagonėlį ir šalia stovėjusį automobilį.
11.20 val.
ginkluoti sovietų kareiviai užpuolė pasienio postą ties Varėna kelyje
PariečėDruskininkai, sulaužė kelio užtvarą, jėga atėmė ir nusitempė laikinojo
posto vagonėlį.
Iš
Kaliningrado į Vilnių permesta apie 400 SSRS kariuomenės kareivių.
LR
Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl
priemonių Lietuvos Respublikai ginti, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė.
Išėjo Laisvos
Lietuvos pirmasis numeris. Laikraštį išleido trylikos laikraščių redakcijos,
kurias iš Spaudos rūmų išvijo sovietiniai okupantai. Laikraštis buvo platinamas
nemokamai.
14 val.
Kaune SSRS kariuomenės sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, Tvirtovės alėjoje
susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 buvo sužeisti.
Sovietų armijos
kareiviai okupavo Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje buvusį Savanoriškosios
draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (DOSAAF) pastatą.
18 val. LKP
CK informacinė agentūra išplatino pareiškimą, kad antra diena, kaip
sklinda gandai apie tai, jog buvęs vicepremjeras Algirdas Brazauskas yra
pakviestas susitikti su SSRS prezidentu ir generaliniu SSKP CK sekretoriumi M.
Gorbačiovu. Kaip pranešta iš kompetentingų šaltinių, jokių M. Gorbačiovo
kvietimų nebuvo. Tokie gandai skleidžiami turint vienintelį tikslą suteikti
politinį kapitalą susibankrutavusiems lyderiams, sakoma pareiškime.
22 val.
karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto
centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją.
LKP miesto
komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas Vitalijus Šurupovas sukviestiems
darbininkų draugovių atstovams davė nurodymus pasiruošti svarbiems
įvykiams.
23 val.
grupė nežinomų asmenų, apsiskelbusių nacionalinio gelbėjimo komitetu,
kreipdamasi į Lietuvos AT ir Lietuvos gyventojus pareiškė, kad dabartinė
valdžia atvedė liaudį prie bedugnės, nebekontroliuoja situacijos ir todėl Mūsų
pareiga paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta
ekonominio kracho ir brolžudiško karo.
24 val. tankai,
šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo
Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių KGB Alfos grupė.
Maskvoje
Arnoldas Rüütelis, Borisas Jelcinas ir Ivanas Silajevas pasirašė RSFSR ir
Estijos Respublikos sutartį dėl politinio ir ekonominio bendradarbiavimo.
***
NATO būstinė
Briuselyje išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl jėgos
panaudojimo Baltijos respublikose. SSRS vadovybė raginama atsisakyti jėgos
naudojimo ir pradėti derybas su demokratiškai išrinkta respublikų valdžia.
JAV
Kongresas pritarė įstatymui, kuris leido prezidentui George'ui Bushui pradėti
karą prieš Iraką, jei jo kariuomenė iki sausio 15 d. nepasitrauks iš Kuveito.
Iš Bagdado išvyko JAV diplomatai.
JAV
senatorius Alfonse'as D'Amato paskelbė pareiškimą, kad Sovietų Sąjunga,
pasinaudodama situacija, kai pasaulio dėmesys sutelktas ties Persijos įlankos
krize, jėga puola nepriklausomybės judėjimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
bei kitose bandančiose atsiskirti respublikose. Senatorius įspėjo M.
Gorbačiovą, kad jėgos panaudojimas Baltijos šalyse kelia grėsmę geriems šalių
santykiams, kad Kongresas gali nesuteikti palankiausio prekybos statuso,
neduoti maisto pagalbos, netgi gali būti atsisakyta aukščiausiojo lygio susitikimo.
Po šiuo pareiškimu, paskelbtu kitą dieną spaudoje kaip Atviras laiškas
prezidentui, pasirašė senatoriai Billas Bradley's, Connie Mackas, Donaldas W.
Riegleisas ir Jesse Helmsas.
Šeštadienį
Lenkijoje besilankantis JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo
klausimais Zbigniewas Brzezinskis teigė, kad sovietų valdžia turi suprasti, jog
jei jėga bus numalšintas lietuvių laisvės siekis, tai turės rimtų tarptautinių
pasekmių.
Šeštadienį
(12 d.) Australijos ministras pirmininkas Robertas Hawkeas pareiškė, kad tai,
kas vyksta Lietuvoje, kelia pasibjaurėjimą.
Švedijos
premjeras Ingvaras Carlssonas paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė jėgos
panaudojimą Lietuvoje.
Norvegijos
užsienio reikalų ministras Thorvaldas Stoltenbergas kalbėdamas parlamente reiškė
susirūpinimą įvykių eiga Baltijos šalyse, o savo kalbą žurnalistams užbaigė:
Mes matome, kad situacija labai rimta, ir konstatuojame, kad ji vystosi
nepageidaujama linkme. Savo laiške SSRS URM mes raginame sugrįžti prie taikaus
problemų sprendimo kelio, prie derybų.
Danijos
užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas paskelbė dar vieną
pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Škotijoje
besilankantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Johnas Majoras
pareiškė, kad desantininkų veiksmai Vilniuje yra žingsnis atgal ir gali turėti
rimtų pasekmių. Jo nuomone, akivaizdu, kad Michailas Gorbačiovas norom ar
nenorom vis labiau nusileidžia armijai.
Vokietijos
ministro Hanso Dietricho Genscherio nurodymu į Vokietijos URM buvo iškviestas
Sovietų Sąjungos pasiuntinys Vladislavas Terechovas.
Lenkijos
Seimas ir Senatas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reiškiamas protestas
prieš jėgos panaudojimą. Ryžtingai remiamos lietuvių ir kitų Baltijos tautų
teisės į apsisprendimą.
Pareiškimus,
kuriuose reiškiama parama Lietuvai jos kovoje už laisvę, paskelbė Lenkijos
Žaliųjų partija, įvairios visuomeninės organizacijos, profesinės sąjungos.
Dėl Sovietų
Sąjungos politikos ir veiksmų prieš suverenią Lietuvą Varšuvoje vidurdienį
priešais SSRS ambasadą surengtas protesto mitingas.
Krokuvoje
priešais SSRS konsulatą vidurdienį surengtas protesto mitingas. Konsului dėl
SSRS kariuomenės veiksmų Lietuvoje įteiktas protestas.
Valstybinio
migracijos departamento prie Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovas
pulkininkas Zbigniewas Skoczyla pranešė, kur Lietuvos piliečiai, esantys
Lenkijoje, gali kreiptis, kad gautų pabėgėlio statusą.
Rusijos
Federacijos AT Prezidiumas priėmė deklaraciją dėl didėjančios įtampos Baltijos
respublikose.
22 SSRS
liaudies deputatai pasiūlė SSRS AT priimti rezoliuciją dėl įvykių Lietuvoje,
kurioje protestuojama dėl to, kad karinės jėgos kišasi į sudėtingus
socialinius-politinius procesus ir kovoja su teisėta Vyriausybe. Rezoliucija
nebuvo priimta, tačiau Michailas Gorbačiovas, spaudžiamas RSFSR AT pirmininko
Boriso Jelcino ir kitų Rusijos deputatų, SSRS prezidento taryboje sudarė
komisiją, kurios tikslas rasti politinį sprendimą, kaip išspręsti
susidariusią padėtį Lietuvoje. Į komisiją įtraukti Armėnijos Respublikos AT pirmininkas
Levonas Ter Petrosianas ir Baltarusijos SR AT pirmininkas Nikolajus Dementejus.
SSRS TV
žinių laidoje Vremia tik ką grįžęs į Maskvą komentatorių grupės vadovas
D. Biriukovas pranešė, kad Lietuvoje vietos valdžia nebekontroliuoja padėties,
vyksta streikai, streikuoja vis daugiau lietuvių, kad nepritariantiems valdžios
politikai neleidžiama pasisakyti per radiją ir spaudoje, kad Lietuvoje
terorizuojami kitataučiai...
Sausio 13 d.
Po vidurnakčio.
Sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami
šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo
ir televizijos pastatą. Šios kruvinosios akcijos metu žuvo 13 civilių
gyventojų, daugiau kaip 500 buvo sužeisti. Tragiškai žuvo:
LORETA
ASANAVIČIŪTĖ,
VIRGINIJUS
DRUSKIS,
DARIUS
GERBUTAVIČIUS,
ROLANDAS
JANKAUSKAS,
RIMANTAS
JUKNEVIČIUS,
ALVYDAS
KANAPINSKAS,
ALGIMANTAS
PETRAS KAVOLIUKAS,
VYTAUTAS
KONCEVIČIUS (nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 d.),
VIDAS
MACIULEVIČIUS,
TITAS
MASIULIS,
ALVYDAS
MATULKA,
APOLINARAS
JUOZAS POVILAITIS,
IGNAS
ŠIMULIONIS,
VYTAUTAS
VAITKUS,
Į TV bokštą
juodąsias beretes lydėjo Vilniaus radijo telefono ryšio tarnybos inžinierius,
atsargos papulkininkis Anatolijus Subotinas.
Šturmuojant
Televizijos ir radijo pastatą kulka į nugarą savųjų buvo nušautas SSRS
desantininkas Viktoras Šackichas. (Laikraštyje Izvestija buvo pranešta,
kad žuvo leitenantas Viktoras Šitnovičius.)
Prie bokšto per
karinėje mašinoje įtaisytus garsiakalbius paskelbta (Juozo Jermalavičiaus
balsu), kad parlamentas krito ir valdžia perėjo į nacionalinio gelbėjimo
komiteto rankas.
Desantininkai iš
keturių užsienio TV kompanijų darbuotojų atėmė ar sudaužė videokameras ir
dokumentus. Buvo sumušti, suspardyti keletas Norvegijos, Didžiosios Britanijos
ir Ispanijos žurnalistų. Dėl Ispanijos TV operatoriaus Miguelio Awegos
sužalojimo SSRS užsienio reikalų ministerijai protesto notą išsiuntė Ispanijos
užsienio reikalų ministerija.
Vilniuje platinami
lapeliai, kuriuose žadama, kad, jeigu bus sugrąžinta sovietinė valdžia, bus
suteikta pilietinių teisių ir žemės.
Nutraukus Vilniaus
radijo ir televizijos transliaciją, 2 val. pradėjo veikti radijo stotis Kaune
(Sitkūnuose). Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupo desantininkai ir
pareikalavo nutraukti laidas.
Laukiama AT
rūmų puolimo.
Naktį į AT
rūmus atvyko Leningrado miesto tarybos bloko Demokratinė Rusija
delegacija: Sergejus Bereznickis (laikraščio Nevskij kurjer vyr.
redaktoriaus pavaduotojas), Aleksandras Vinnikovas, Aleksandras Celiakovas,
RSFSR liaudies deputatas ir Leningrado miesto tarybos prezidiumo narys Jurijus
Nesterovas.
4.15 val.
Vyriausybės informacijos tarnyba pranešė, kad Vyriausybė nenutraukia savo
veiklos aktyvios SSRS armijos okupacijos sąlygomis. Įvykusiame Vyriausybės
posėdyje aptarta jos veikla susiklosčius naujoms aplinkybėms.
Lietuvos
Respublikos AT, įvertinusi SSRS veiksmus kaip karinę agresiją prieš Lietuvą,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos nutraukimo atveju LR užsienio reikalų
ministrui Algirdui Saudargui, išvykusiam į Lenkiją, suteikė įgaliojimus
atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje ir sudaryti Lietuvos Respublikos
Vyriausybę emigracijoje.
Sausio 13 dieną LR
užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir Lietuvos AT deputatas
Czeslawas Okinczycas Varšuvoje surengė dvi spaudos konferencijas.
Lietuvos
Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbė gedulo dienomis.
Aukščiausioji
Taryba atleido iš Ministro Pirmininko pareigų Albertą Šimėną, kaip nežinia kur
esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru Pirmininku paskirtas Gediminas
Vagnorius, jo pavaduotoju Zigmas Vaišvila. Vakarop Albertas Šimėnas pasirodė
parlamente. Jo dingimo aplinkybėms tirti sudaryta speciali deputatų komisija.
10.35 val. pro AT
požeminiu tuneliu pravažiavo 30 šarvuočių ir 7 tankai.
10.40 val.
Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su SSRS AT Tautybių Tarybos sprendimu
atsiųsta delegacija.
11 val. du
šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėjo, kad nuo sausio
13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda ji prasideda 22 val. ir
tęsiasi iki 6 val. 30 min., o Vilniaus kariniu komendantu paskirtas Vilniaus
karinės įgulos viršininkas generolas majoras Vladimiras Uschopčikas.
13.37 val. į
Lietuvos parlamento rūmus atvyko SSRS AT Tautybių Tarybos delegacija: Borisas
Oleinikas, Levonas Ter Petrosianas, Nikolajus Dementejus ir SSRS AT Žmogaus
teisių ir viešumo komisijos pirmininkas Vladimiras Fotijevas. Vėliau jie
lankėsi Šiaurės miestelyje.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi
į visus Sovietų Sąjungos žmones, primindama, kad Lietuvos tragedija yra ir
jų tragedija, ragindama padėti agresiją sustabdyti; taip pat į pasaulio
vyriausybes, aiškindama SSR Sąjungą pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą,
prašydama pripažinti, kad Sąjunga užpuolė kitą suverenią valstybę.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl
Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo (nariai:
Gediminas Vagnorius, Albertas Šimėnas, Zigmas Vaišvila, Audrius Butkevičius,
Romualdas Ozolas, Aleksandras Abišala, Mečys Laurinkus, Vaclovas Zabarauskas).
Paslaptingasis
Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetas paskelbė kreipimąsi į SSRS
prezidentą Michailą Gorbačiovą ir SSRS AT pirmininką Anatolijų Lukjanovą,
kuriame rašo, kad nuo 1991 m. sausio 13 d. piliečių susipriešinimas Lietuvoje
ypač paaštrėjo ir įgavo ginkluoto pasipriešinimo formas. Jame sakoma, kad prieš
Lietuvos kompartijos komitetus organizuojami pogromai, kad krašto apsaugos
smogikai tiesiog medžioja komunistus ir sovietų valdžios šalininkus.
Komitetas teigė, kad Lietuvoje situacijos nebevaldo ne tik AT ir jos
Vyriausybė, bet ir neseniai įsikūręs nacionalinio gelbėjimo komitetas,
todėl tokioje situacijoje jie nemato kitokios išeities, kaip tik prašyti SSRS
prezidentą skubiai įvesti Lietuvos teritorijoje prezidentinį valdymą. Jeigu bus
nors kiek delsiama, sakė komitetas, kils visiška ekonominė suirutė ir
prireiks daugybės žmonių aukų.
Iš Rygos į
Lietuvos Respublikos AT atvyko Švedijos konsulas Larsas Fredenas.
21.15 val.
Vytautas Landsbergis pranešė, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie
pažadėjo, kad ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.
Latvijos
parlamento nepaprastasis posėdis nutarė įkurti Gynybos komitetą.
Latvijos AT
pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas per radiją pakvietė Latvijos žmones vykti
į Rygos senamiestį saugoti parlamento.
Rygoje žmonės
pradėjo burtis prie svarbiausiųjų pastatų, mašinomis blokuodami įėjimus,
užimdami strategines pozicijas. Visą gynybą koordinavo Gynybos komitetas.
Latvijos KP
paskelbė kreipimąsi į nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuriame prašė, kad jis
imtųsi absoliučios valdžios Latvijoje, iki bus išrinkta naujoji Aukščiausioji
Taryba.
Estijos AT
Prezidiumas įkūrė Nepaprastąją gynybos tarybą (Arnoldas Rüütelis, Edgaras
Savisaaras ir Ulo Nugis). Marju Lauristin ir Lepo Sumera'i suteiktos teisės
formuoti Vyriausybę užsienyje.
Estijos
Respublikos AT Prezidiumas ir Estijos Respublikos Vyriausybė paskelbė bendrą
pareiškimą, kuriame išreiškė vis labiau stiprėjantį susirūpinimą ir didžiulį
nusivylimą dėl to, kad SSRS ginkluotosios pajėgos jėga įsikišo į Lietuvos
vidaus reikalus ir bando atimti valdžią iš demokratiškai išrinkto parlamento
bei Lietuvos teisėtos Vyriausybės ir ją perduoti sovietinės armijos remiamai
komunistų grupei. Sovietų armijos prievarta Lietuvos Respublikoje, sakoma
pareiškime, tai supervalstybės agresija prieš mažą bejėgę šalį.
Estijos AT
Prezidiumas ir Vyriausybė kreipėsi į pasaulio šalių parlamentus ir vyriausybes,
kurios gerbia tautų apsisprendimo teisę, demokratijos ir laisvės idealus,
padėti nutraukti agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir sustabdyti ginkluotos
jėgos eskalaciją Pabaltijyje.
Į Taliną atvyko
RSFSR AT pirmininkas Borisas Jelcinas.
Trijų Baltijos valstybių
vadovai Vytautas Landsbergis, Anatolijus Gorbunovas, Arnoldas Rüütelis ir
Rusijos FSR AT pirmininkas Borisas Jelcinas paskelbė Pareiškimą Jungtinėms Tautoms,
kitoms tarptautinėms organizacijoms, pasaulio valstybių parlamentams ir
vyriausybėms dėl Sovietų Sąjungos vadovybės įvykdytų veiksmų Baltijos valstybių
atžvilgiu. (Vytautas Landsbergis dokumentus pasirašė telefaksu. Susitikime
Taline Lietuvai atstovavo Sigitas Kudarauskas, jis ir parafavo dokumentą.)
Kartu su Pareiškimu priimtas Kreipimasis į JTO generalinį sekretorių Javierą
Perezą de Cuellarą nedelsiant sušaukti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų
sprendžiamas Baltijos valstybių klausimas.
Rusijos AT
pirmininkas Borisas Jelcinas su Latvijos AT pirmininku Anatolijumi Gorbunovu
pasirašė RSFSR ir Latvijos Respublikos ekonominio ir politinio bendradarbiavimo
sutartį. Borisas Jelcinas patikino, kad tokia sutartis su Lietuva bus
pasirašyta vėliau, kai situacija Respublikoje bus ne tokia įtempta.
***
Prancūzijos ir
Vokietijos užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime paskelbė: Nepaisant
tarptautinės bendruomenės kreipimųsi ir vakar gautų SSRS vadovybės patikinimų,
sovietų armija Lietuvoje tęsia prievartos veiksmus. Prancūzija ir Vokietija
smerkia šį smūgį, suduotą demokratijai ir teisėtumui, smerkia, kad grubiai yra
pažeisti Paryžiaus Chartijoje nusakyti naujosios Europos principai. Turi būti
garantuota Baltijos žmonių apsisprendimo teisė, saviraiškos laisvė ir įstatymo
veikimo atkūrimas. Prancūzija ir Vokietija kreipiasi į prezidentą Gorbačiovą
(...), kad jis įsakytų nutraukti prievartos veiksmus ir atnaujintų dialogą su
laisvai išrinktais Baltijos žmonių atstovais.
Oficialus
Vokietijos Vyriausybės atstovas Dieteris Vogelis išplatino kanclerio Helmuto
Kohlio pareiškimą, kuriame kancleris išreiškė gilų susirūpinimą dėl paskutinių
dienų įvykių Lietuvoje. Pareiškime reiškiama užuojauta kariškių prievartos
aukoms ir jų artimiesiems.
Europos Bendrijai
pirmininkaujančio Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jacquesas Poosas
įteikė Sovietų Sąjungos ambasadai laišką, skirtą SSRS užsienio reikalų
ministrui. Laiške EB pasmerkė sovietų kariuomenės jėgos panaudojimą
Lietuvoje, prieštaraujantį 1990 m. lapkričio 21 dienos ESBK Paryžiaus Chartijai,
ir pareiškė, jog laukia SSRS valdžios paaiškinimo. Paskelbta, jog šaukiamas
nepaprastasis EB užsienio reikalų ministrų susitikimas Lietuvos ir Persų
įlankos krizėms apsvarstyti.
NATO Politinis
komitetas susitiko apsvarstyti padėtį ir išnagrinėti paskutinius pranešimus
apie sužeidimus ir mirties atvejus, sovietų kariuomenei panaudojus jėgą
Lietuvoje.
Švedijos ministras
pirmininkas Ingvaras Carlssonas pranešė, kad, nepaisant Michailo Gorbačiovo
pažadų, Vilniuje buvo panaudota karinė jėga, kad žuvo ir nukentėjo žmonės.
Švedijos premjeras sakė, kad ieško galimybių bendriems veiksmams su kitomis
Europos šalimis. SSRS ambasadoriui pareikštas griežtas protestas.
Danijos užsienio
reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas savo šalies Vyriausybės vardu
perdavė protesto notą SSRS ambasadoriui. Jis pabrėžė, kad negali būti kalbos
apie ilgalaikį EB ir SSRS bendradarbiavimą, kai Vilniuje žudomi žmonės. Jo
pareiškime sakoma, kad Danijos Vyriausybė tikisi, jog SSRS atšauks kareivius iš
užimtų Lietuvoje pastatų, nutrauks bet kokią prievartą ir nustos grasinti
Lietuvos žmonėms ir jų išrinktiems valdžios atstovams.
Danijos parlamento
prezidentas Hansas Peteris Clausenas pasiuntė Lietuvos AT Pirmininkui Vytautui
Landsbergiui telegramą, kurioje Danijos parlamento vardu pareiškė: Šiuo sunkiu
Baltijos valstybių tautoms metu reiškiame pritarimą ir susižavėjimą tuo, kaip
Lietuvos žmonės ir demokratiškai išrinktas Parlamentas laiko aukštai iškėlęs
laisvės ir demokratijos principus brutalaus karinio gniuždymo akivaizdoje.
Danijos žmonės tiki, kad greitai ateis diena, kai Lietuva, nepaisant žiaurių
išbandymų, kuriuos dabar patiria, vėl galės užimti savo vietą tarp laisvų
demokratinių Europos valstybių.
Belgijos užsienio
reikalų ministras Markas Eyskensas pareiškė, kad dėl įvykių Lietuvoje EB gali
peržiūrėti savo pažadus dėl pagalbos SSRS. Pasak Eyskenso, jėgos panaudojimas
Vilniuje kelia pavojų grįžti atgal į konfrontacijos laikus.
Protestus dėl
sovietinės armijos veiksmų Vilniuje Michailui Gorbačiovui per SSRS ambasadorius
perdavė Islandijos, Norvegijos ir Suomijos premjerai.
Prie buvusios SSRS
ambasados buvusiame Rytų Berlyne surengtas solidarumo su Lietuva piketas.
Pareiškimas su šimtais parašų išsiųstas SSRS prezidentui.
JAV prezidento
George'o Busho administracija pradėjo aptarinėti galimas sankcijas ir kitokias
diplomatines priemones SSRS atžvilgiu, jei Kremlius malšins maištaujančias
respublikas prievarta.
Sausio 13-osios
dienos JAV prezidento pranešime apie situaciją Baltijos šalyse sakoma: Aš
labai įdėmiai seku įvykių eigą Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.
Situacijos pasikeitimas kelia nerimą. Negalima pateisinti jėgos panaudojimo
prieš taikią ir demokratiškai išrinktą Vyriausybę. Drąsūs Baltijos žmonės ir
vadovybė elgiasi oriai ir santūriai. JAV žmonių mintys ir maldos yra su jais,
ypač su Lietuvos žmonėmis, kurie išgyvena didžią tragediją. (...) Įvykiai,
kurių liudininkais tapome, jokiu būdu nesuderinami su šiuo SSRS (demokratiniu,
taikiu, pasikeitimų) kursu. (...) Tai, kas dabar vyksta Baltijos valstybėse,
grasins pasukti reformą atgal arba net ją panaikinti. (...) Mes smerkiam šiuos
veiksmus, kurie ne padės, o tik pakenks mūsų santykiams. Pranešimą JAV
prezidentas Bushas baigė kviesdamas prezidentą Gorbačiovą susilaikyti nuo
akcijų, kad nebūtų imtasi prievartos, kad nežūtų žmonės. Jis paragino Sovietų
Sąjungos Vyriausybę grįžti prie taikių derybų ir dialogo su teisėtomis Baltijos
šalių vyriausybėmis.
JAV ambasadorius
Jackas Matlockas Maskvoje susitiko su SSRS užsienio reikalų ministro
pavaduotoju Kovaliovu ir jam pareiškė, kad JAV Vyriausybė smerkia Kremliaus
akcijas Vilniuje, ir dar kartą pabrėžė, kad JAV nepripažįsta Baltijos šalių
inkorporacijos.
Kanados ministras
pirmininkas Brianas Mulroneyas pasiuntė laišką Michailui Gorbačiovui, kuriame
pasibjaurėjo prievarta, kuri buvo panaudota prieš Lietuvos žmones ir
demokratiškai išrinktą jos Vyriausybę, bei pareikalavo, kad Gorbačiovas
kuo greičiau pasmerktų tokį savo šalies elgesį.
Dėl įvykių
Lietuvoje sušauktas neeilinis Čekoslovakijos Vyriausybės posėdis.
Čekoslovakijos ministras
pirmininkas Marianas Čalfa dėl įvykių Lietuvoje skubiai atšaukė numatytą
kelionę į Pietryčių Aziją ir iškvietė SSRS ambasadorių Borisą Pankiną.
Ministras pirmininkas Čalfa paprašė, kad SSRS ambasadorius paaiškintų, kas
vyksta Vilniuje, ir išklausytų Čekoslovakijos Vyriausybės nuomonę, kad karinės
jėgos panaudojimas prieš legaliai išrinktą Lietuvos valdžią ir civilius
Lietuvos gyventojus stumia į pavojų taikos procesą visame pasaulyje, griauna
pasitikėjimą, kad SSRS eina demokratinės pertvarkos keliu.
Čekoslovakijos
Piliečių forumo seimas išreiškė solidarumą lietuvių, latvių ir estų tautoms,
siekiančioms nepriklausomybės, pasmerkė jėgos panaudojimą ir primygtinai kvietė
SSRS vadovybę nutraukti prievartos aktus Baltijos respublikose.
Lenkijos partija
Centro susitarimas priėmė kreipimąsi į Lenkijos Vyriausybę, kad ši pasmerktų
ginkluotą agresiją prieš Lietuvą ir pareikalautų kuo greičiau išvesti sovietų
kariuomenę iš Lenkijos.
Lenkijos partijos
Demokratinė unija pirmininkas Tadeuszas Mazowieckis savo pareiškime
kreipėsi į SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą, ragindamas nutraukti kruviną
akciją Lietuvoje ir išreiškė solidarumą Lietuvos parlamentui ir Vyriausybei.
Panašius pareiškimus padarė beveik visos Lenkijos partijos.
Lenkijos
krikščionių demokratų partijos pareiškime pasmerktas SSRS bandymas jėga
nuslopinti Baltijos šalių nepriklausomybės siekimą. Jame Lenkijos krikdemai
kreipėsi į savo Vyriausybę, kad ši suteiktų Lietuvai, turinčiai visas teises
būti nepriklausoma valstybe, visokeriopą reikiamą pagalbą.
Varšuvoje priešais
SSRS ambasadą susirinko tūkstančiai protestuojančiųjų dėl įvykių Vilniuje. Prie
demonstrantų prisijungė taksi, gaisrinių mašinų ir kitokių automobilių
vairuotojai, kurie pravažiavo pro SSRS ambasadą įjungę garso signalus.
Maskvoje SSRS,
Rusijos SFSR, Maskvos miesto tarybos ir Maskvos rajono tarybos deputatai
surengė protesto mitingą Šiandien Lietuva, rytoj Rusija!. Prie šio mitingo
prisijungė protestuojantys organizacijų Memorialas ir Skydas
dalyviai. Šimtai tūkstančių demonstrantų susirinkę Maniežo aikštėje reikalavo,
kad Michailas Gorbačiovas atsistatydintų, smerkė Komunistų partiją.
Pasisakymuose buvo sakoma, kad Lietuva turi teisę išstoti iš SSRS. Po to
mitingas persikėlė į Gromkaja aikštę.
Leningrade
surengtas mitingas, kuriame buvo pasmerktos kariuomenės akcijos Vilniuje.
Mitinge dalyvavo apie 200 000 leningradiečių ir grupė miesto deputatų.
Protesto
demonstracijos surengtos Rusijos miestuose: Krasnodare, Permėje, Rostove prie
Dono, Omske, Samaroje, Sverdlovske, Irkutske, Voroneže.
Protesto
demonstracijos įvyko ir Ukrainos miestuose: Kijeve, Odesoje, Ternopolyje,
Lvove, Černigove, Charkove, Ivano Frankovske, Luganske, Simferopolyje.
Per Moldovos TV kalbėjęs
šalies prezidentas Mircea Ionas Sneguras pasmerkė karinę agresiją Lietuvoje.
Protesto mitinge
Kišiniove pasmerkti kariniai veiksmai Vilniuje. Priimtas kreipimasis į pasaulio
šalių tautas ir parlamentus, kuriame prašoma pasmerkti SSRS agresiją Lietuvoje
ir palaikyti SSRS pavergtų tautų nacionalinio išsivadavimo kovą.
Nižnij Novgorodo
SSRS liaudies deputatų rinkimų klubas Demokratičeskaja Rossija savo
susirinkime priėmė kreipimąsi į SSRS Konstitucinės priežiūros komiteto
pirmininką, kuriame rašė, kad Lietuvos kompartijos vadovaujamas nacionalinio
gelbėjimo komitetas Lietuvoje bando įvykdyti ginkluotą perversmą, todėl
skubiai reikia apsvarstyti SSRS prezidento antikonstitucinius veiksmus ir SSRS
AT svarstyti pasitikėjimo SSRS prezidentu klausimą. Protesto laiškas išsiųstas
ir SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui.
Tbilisyje prie
Vyriausybės rūmų surengtas mitingas, kuriame pasmerkta SSRS kariuomenė,
surengusi žudynes Lietuvoje. Mitinge dalyvavo Gruzijos AT pirmininkas,
deputatai, mokslo ir kultūros veikėjai.
Minsko centrinėje
aikštėje įvyko protesto mitingas kariniams veiksmams Vilniuje pasmerkti.
Mitinge dalyvavo Baltarusijos AT deputatai Liaudies fronto frakcijos nariai.
1991-ųjų sausio
13-oji (iš Seimo archyvų)
Sausio 14 d.
Naktį SSRS
kariškiai keletą kartų įvairiose miesto vietose stabdė Lietuvos kelių policijos
patrulius ir įspėjo, kad jie privalės laikytis paskelbtos komendanto valandos,
o savo pareigas galės vykdyti tik gavę specialius karinės komendantūros
leidimus.
AT Pirmininkas
Vytautas Landsbergis telefonu kalbėjo su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu ir
pareiškė protestą dėl SSRS kariškių veiksmų Vilniuje.
Vilniuje iš pat
ryto pradėjo veikti kolaborantų radijo stotis.
11.45 val.
Vilniuje, Gedimino pr. Nr. 34, į vietinio radijo ryšių stotį įsiveržė SSRS
armijos kariškiai ir jėga išvarė darbuotojus iš patalpų. Vilniaus radijo taškas
nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikė.
13.20 val. SSRS
kariškiai, grasindami automatu, atėmė filmavimo kamerą iš Prancūzijos TV
kompanijos TF-1 operatoriaus, filmavusio Vilniaus radijo mazgo
patalpas.
15.20 val. kelyje
VilniusKaunas SSRS kariškiai ties Grigiškėmis iš šarvuočio apšaudė
pravažiuojantį automobilį, kurio keleiviai bandė filmuoti kariškius. Vienas
žmogus sužeistas.
LR Aukščiausioji
Taryba priėmė Pareiškimą Dėl
SSRS ginkluotųjų pajėgų neteisėtų veiksmų .
LR Aukščiausioji
Taryba kreipėsi
į sovietų armijos karius ir karininkus, primindama, kad jie stumiami į
nusikaltimą prieš žmoniškumą.
SSRS AT Tautybių
Tarybos delegacija, vadovaujama Baltarusijos AT pirmininko Stanislavo
Šuškievičiaus, dirbo Vilniuje, Mokslų akademijos salėje. Delegacija susitiko su
sostinės inteligentija ir visuomene.
Ignalinos atominės
elektrinės kolektyvas paskelbė, kad smerkia ginklo panaudojimą Vilniuje sausio
13-osios naktį, reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir sulaiko savo sprendimą
netiekti elektros energijos Lietuvos teritorijai, nors neatsisako savo ketinimų
ir palauks, kol išaiškės visos sausio 13-osios įvykių aplinkybės.
Vilniaus radijo
matavimo prietaisų instituto komjaunimo komitetas ėmėsi iniciatyvos parašyti
atvirą laišką Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Po juo pasirašė 136
instituto darbuotojai. Jame sakoma, kad šios gamyklos darbininkai vienintele
teisėta valdžia pripažįsta Lietuvos AT ir nepripažįsta nacionalinio gelbėjimo
komiteto. Darbininkai pasmerkė bet kokį jėgos panaudojimą.
Žuvusieji sausio
13 d. televizijos bokšto ir RTV komiteto gynėjai pašarvoti Vilniaus sporto
rūmuose.
Estijos, Latvijos,
Lietuvos ir Rusijos vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, vertinantį Sovietų
Sąjungos veiksmus Baltijos valstybėse kaip rimtą grėsmę jų suverenitetui.
Estijos Vyriausybė
įšaldė maisto ir paslaugų kainas.
Į Taliną atvyko
SSRS karinių pajėgų generalinio štabo vado pavaduotojas generolas pulkininkas
Grigorijus Krivošejevas aptarti, kaip bus bendradarbiaujama SSRS gynybos
ministerijos ir Estijos Vyriausybės atstovų bendroje komisijoje. Žurnalistų
paklaustas, kas davė įsakymą panaudoti karinę jėgą Vilniuje, Krivošejevas
atsakė: Nieko negirdėjau, kad Lietuvoje buvo panaudota jėga, todėl atsakyti į
klausimą negaliu.
Beveik visuose
Estijos miestuose ir miesteliuose vyko gedulingi mitingai, kuriuose buvo
reiškiamas solidarumas Lietuvai.
Latvijos KP CK
plenumas nutarė pareikalauti SSRS prezidento, kad jis įvestų Latvijoje prezidentinį
valdymą, ir pasmerkė Rusijos AT prezidiumo pareiškimą ir Boriso Jelcino
pasisakymą dėl įvykių Lietuvoje.
Latvijos AT
deputatų frakcija Ravnopravije išplatino kreipimąsi į Latvijos AT ir Latvijos
Respublikos piliečius, kad būtų stabilizuota padėtis ir įvykdyti visi SSRS
prezidento reikalavimai, kad būtų atšauktas kainų pakėlimas ir panaikinti visi
žmogaus teises pažeidžiantys juridiniai aktai.
Latvijos
Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerija
kreipėsi į pasaulio valstybių parlamentus bei vyriausybes ir į Sovietų Sąjungos
respublikų vyriausybes. Pareiškimuose sakoma, kad reakcingi SSKP sluoksniai,
palaikomi SSRS karinių pajėgų, rengia kruviną perversmą ir rengiasi likviduoti
teisėtas Baltijos šalių vyriausybes. Sakoma, kad Latvijoje SSRS centro valdžiai
paklusnūs vidaus reikalų būriai imasi diversinių aktų, kad nuginkluoja Latvijos
milicijos darbuotojus, kad perversmas gali įvykti per artimiausias 2448
valandas.
Latvijos
parlamentas ratifikavo Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo sutartį, kurios
preambulėje pasakyta, kad valstybės, pripažindamos viena kitos teisę į
nepriklausomybę, pasirengusios užmegzti lygiateisius abiem pusėms naudingus
tarpvalstybinius santykius.
Skubiai sušauktame
Latvijos ministrų kabineto posėdyje Latvijos užsienio reikalų ministrui Janiui
Jurkaniui suteikti įgaliojimai atstovauti Latvijos Respublikai užsienyje ir,
reikalui esant, formuoti emigracinę vyriausybę.
Latvijos URM
pasiuntė SSRS URM notą, kurioje pareiškė protestą dėl kruvino nusikaltimo,
įvykdyto suverenios Lietuvos teritorijoje.
Latvijos AT
paskelbė, kad sausio 13-osios aukų Vilniuje laidotuvių diena bus Latvijos
valstybinio gedulo diena. AT nutarime nurodyta suteikti Lietuvai humanitarinę
pagalbą ir tuo atveju, jeigu Lietuvos AT negalėtų rengti posėdžių Lietuvos
teritorijoje, sudaryti visas sąlygas Lietuvos parlamentui posėdžiauti Rygoje.
Latvijos užsienio
reikalų ministerija pasiuntė į Oslą Tarptautinės Nobelio premijos komitetui
pareiškimą, kad premijos suteikimas Michailui Gorbačiovui yra klaida ir po
įvykių Lietuvoje šios premijos autoritetas viso pasaulio akyse praras savo
vertę.
Taline Liaudies
Fronto iniciatyva surengtas gedulingas mitingas, kuriame reiškiamas solidarumas
Lietuvai ir Latvijai. Mitinge Laisvės aikštėje dalyvavo Estijos AT pirmininkas
Arnoldas Rüütelis, premjeras Edgaras Savisaaras, parlamento nariai, Estijos
evangelikų-liuteronų vyskupas Kuno Pajula, žymūs kultūros veikėjai. Mieste
iškabintos pusiau nuleistos valstybinės vėliavos.
***
Maskvoje spaudos
konferenciją surengė RSFSR AT pirmininkas Borisas Jelcinas. Jis perskaitė
bendrą Baltijos respublikų ir Rusijos pareiškimą, kuriame respublikos
skelbiančios, kad pripažįsta viena kitos suverenitetą. Žurnalistai buvo
supažindinti su Jelcino kreipimusi į kareivius, tarnaujančius Rusijos ir
Baltijos respublikų teritorijoje. Borisas Jelcinas kvietė kareivius nepasiduoti
reakcijos jėgoms ir, prieš einant šturmuoti civilius pastatus Baltijos žemėje,
susimąstyti apie Rusijos ir jos tautos ateitį. Pirmą kartą šį kreipimąsi
Borisas Jelcinas perskaitė Taline Estijos Respublikos Ministrų Taryboje sausio
13 d.
Michailas
Gorbačiovas, kalbėdamas SSRS AT sesijoje, pareiškė, kad apie jėgos panaudojimą
Vilniuje jis sužinojo tik pirmadienio rytą. Jis teigė, kad karinė akcija
Vilniuje buvo surengta vietos iniciatyva.
SSRS vidaus
reikalų ministras Borisas Pugo pasakojo, kad "nacionalinio gelbėjimo
komiteto" pasiųsti perduoti Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai reikalavimus
nutraukti antisovietines TV laidas žmonės buvo valdžios šalininkų sumušti, kad
nukentėjo 76 pasiuntiniai. Pugo sakė, kad grupė liaudies draugovininkų,
susirinkusių prie radijo ir TV pastatų Vilniuje, bandė užkirsti kelią
šmeižikiškai kampanijai, bet buvo sutikti su strypais ir kastetais. Tada nacionalinio
gynimo komitetas kreipėsi pagalbos į SSRS armijos Vilniaus karinės
įgulos viršininką. Buvo pasiųsti šarvuočiai, kuriuos Sąjūdis sutiko
šūviais nušautas vienas kareivis, kitam granata nutraukė koją. Tada
kareiviai ėmė šaudyti į viršų, po to na poraženije. Vidaus reikalų
kariuomenė ėmėsi saugoti radijo ir televizijos centrą. Atsakinėdamas į deputatų
klausimus, jis pabrėžė, kad Vilniuje panaudoti karinius dalinius niekas nedavė
jokių nurodymų, tai Vilniaus karinės įgulos vado iniciatyva.
SSRS gynybos
ministras SSRS maršalas Dmitrijus Jazovas pasakė, kad visa atsakomybė už
krizinę situaciją Lietuvoje tenka Lietuvos vadovybei. Jis teigė, kad susidūrė
beginkliai valdžios priešininkai su ginkluotais valdžios šalininkais
beginklius reikėjo ginti. Jazovo nuomone, Vilniaus karinės įgulos vadas veikė
teisėtai, nes pasiuntė jam pavaldžius karius palaikyti nacionalinio gelbėjimo
komitetą.
Grupė SSRS
liaudies deputatų atsiuntė telegramą Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai, kurioje
rašė: Mes ryžtingai pasisakome prieš provokacinius ginkluotųjų pajėgų bandymus
kištis į sudėtingus socialinius-politinius Lietuvos procesus, prieš teisėtos
valdžios pašalinimą, prieš neteisėtas apsišaukėliškas formuotes, sudarytas
atlikti Lietuvos gelbėtojų vaidmenį.
SSRS Mokslų
akademijos Demokratinės Rusijos rinkimų klubas paskelbė pareiškimą, kuriame
kviečiama sausio 16 d. visoje SSRS pradėti politinį streiką. Pasiūlyti
lozungai: Šalin rankas nuo Lietuvos ir kitų suverenių respublikų!,
Diktatūrai ne!, Pilietiniam karui ne!, Rusijos kareiviai namo!,
Prezidentas ir Vyriausybė turi atsistatydinti! Šį pareiškimą sausio 16
d. Lietuvos AT perskaitė Memorialo sąjungos narys Viktoras
Koganas-Jasnyj.
12-os Europos
Bendrijos valstybių užsienio reikalų ministrai, susitikę Briuselyje, paskelbė
pareiškimą, kuriame teigiama, kad jėgos panaudojimas Lietuvoje yra
nepriimtinas, ir apgailestaujama, kad dėl represijų žuvo nekalti žmonės.
Pareiškime sakoma, kad šį klausimą išspręsti galima tik dialogu tarp sovietų valdžios
ir išrinktų Baltijos tautų atstovų. EB primygtinai teigė, kad tokia padėtis
Lietuvoje negali tęstis ar plėstis į kitas Baltijos valstybes. Priešingu atveju
gali būti sustabdytas EB ir SSRS bendradarbiavimas.
NATO padarė
pareiškimą, kuriuo kreipėsi į SSRS, kad ji gerbtų Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijos nuostatas. Pareiškime sakoma, kad NATO labai
susirūpinusi dėl to, kad Lietuvoje prieš valstybines įstaigas ir civilius
gyventojus buvo panaudota karinė jėga. Aljanso šalys pabrėžė, kad jeigu
jėga bus dar kartą panaudota, tai galėtų turėti pasekmių Aljanso ir SSRS
santykiams.
JAV prezidentas
George'as Bushas, kalbėdamas Baltuosiuose Rūmuose, pasakė, kad įvykiai Baltijos
šalyse rodo, jog Sovietų Sąjunga nusigręžia nuo reformų proceso, o tai gali
pabloginti Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos santykius. Bushas sakė, kad
JAV ir Vakarai turėtų sutelkti pastangas, stiprinant ir remiant taikius Sovietų
Sąjungos pasikeitimus. Jis pareikalavo, kad Sovietų Sąjunga grįžtų prie taikių
derybų ir dialogo su teisėtai išrinktomis Baltijos valstybių vyriausybėmis ir
nenaudotų jėgos.
Jungtinių Valstijų
sekretorius Jamesas Bakeris Ankaroje pareiškė, kad JAV ir Sovietų Sąjungos
bendradarbiavimas priklausys nuo to, ar Sovietų Sąjungoje bus tęsiamos pradėtos
reformos. Bakeris taip pat pareikalavo, kad Maskva taikiai spręstų Baltijos
šalių klausimą.
Neįvardytas
Vašingtono administracijos atstovas pavadino įvykius Vilniuje tragiškais ir
įvertino juos kaip turėsiančius neigiamos įtakos tolesniam JAV ir Sovietų
Sąjungos santykių plėtojimuisi. Tačiau jis paminėjo, kad Vašingtono
administracija dar nenusprendė imtis atsakomųjų priemonių.
JAV Kongreso narė
Barbara B. Kennelly, parlamentinio Saugumo komiteto narė, Atstovų Rūmų posėdyje
savo kalboje teigė, kad įvykiai Vilniuje savo brutalumu nenusileidžia Tianmenio
aikštės įvykiams Kinijoje. Ji retoriškai klausė, ar Gorbačiovas pats davė
tokius nurodymus, ar jis pats tapo kariuomenės auka. Kennelly kalbėjo, kad,
koks bebūtų scenarijus, JAV negali tylėti, ji reikalavo, kad Sovietų Sąjungai
būtų griežtai pasakyta, jog įvykiai Lietuvoje pakenks SSRS ir JAV tarpusavio
santykiams.
JAV kongresmenas
Garys Ackermanas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė SSRS prievartą ir
nekaltų Lietuvos gyventojų kraujo praliejimą.
Australijos
premjeras Robertas Hawke'as padarė pareiškimą, kuriame sakoma: Australijos
Vyriausybė smerkia Sovietų Sąjungos Vyriausybę už jėgos panaudojimą Lietuvos
sostinėje Vilniuje. (...) Australija nepripažįsta Baltijos valstybių
inkorporavimo į SSRS. (...) Sovietų armijos veiksmai Lietuvoje kelia pavojų,
kad reformos pradžioje susidaręs palankesnis Vakarų požiūris SSRS atžvilgiu
gali pasikeisti. Tai gali turėti įtakos Rytų ir Vakarų bendradarbiavimui
ateityje. (...) Jėgos panaudojimas reiškia, kad Sovietų Sąjungos Vyriausybė
nepripažįsta Lietuvos Vyriausybės ir parlamento pagrindinių demokratinių
mandatų. Rezoliucija apie Baltijos valstybių statusą yra sudėtingas dalykas,
bet jėgos panaudojimas yra netinkama priemonė ir nieko neišspręs.
Aš raginu Sovietų
Vyriausybę apsigalvoti ir nesiųsti papildomų karinių dalinių į Lietuvos
sostinę.
Aš raginu Sovietų
Vyriausybę elgtis santūriai, kad ši kebli situacija nepablogėtų.
Australijos
Vyriausybė atidžiai stebės įvykių raidą Lietuvoje tikėdamasi, kad dar galima
sustabdyti prasidėjusią tragediją, kad bus grįžta prie taikaus dialogo.
(...) Aš paprašiau
dr. Blewettą iškviesti Sovietų Sąjungos ambasadorių popiet ir jam įteikti šią
informaciją.
Naujosios
Zelandijos premjeras Jimas Bolgeris spaudai pareiškė, kad sovietų kariuomenės
veiksmai Lietuvoje yra bauginantys ir nepagrįsti, pabrėžė, kad ypač jį nuvylė
tai, jog jam lankantis Maskvoje Sovietų Sąjungos pareigūnai buvo garantavę, kad
prieš Lietuvą karinė jėga nebus panaudota.
Japonijos ministrų
kabineto generalinis sekretorius Misodizis Sakamoto spaudos konferencijoje
pasakė, kad Japonijos politika SSRS atžvilgiu gali keistis, jeigu paaiškės, kad
įsakymą panaudoti jėgą Lietuvoje buvo davęs Michailas Gorbačiovas. Tuomet
iškiltų klausimas ir apie humanitarinės pagalbos teikimą SSRS.
Japonijos
visuomeninės organizacijos Gensuikyo, kovojančios prieš atominę ir
vandenilinę bombą, taryba paskelbė, kad solidarizuojasi su lietuviais,
siekiančiais taikiomis priemonėmis pasiekti savo tikslą. Savo pareiškime taryba
pareikalavo, kad sovietų valdžia nedelsdama nutrauktų karinės jėgos
panaudojimą.
Jungtinės
Karalystės užsienio reikalų sekretorius Douglas Hurdas nutraukė vizitą
Turkijoje, kad galėtų dalyvauti nepaprastajame Europos ministrų susitikime, ir
pasakė, kad po prodemokratiškų demonstrantų Lietuvoje užpuolimo Vakarų politiką
SSRS atžvilgiu reikia peržiūrėti.
Islandijos
delegacija Šiaurės Taryboje kreipėsi raštu į SSRS AT pirmininką Anatolijų
Lukjanovą ir į SSRS AT Sąjungos Tarybos pirmininką Ivaną Laptevą, pareikšdama didžiulį
susirūpinimą dėl sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Laiške, kurį pasirašė
delegacijos vadovas Pallas Peturssonas, sakoma, kad Šiaurės Tarybos prezidiumo
posėdį, įvykusį sausio 10 d. Kopenhagoje, reikia vertinti ne tik kaip
susirūpinimą susiklosčiusia situacija, bet ir kaip paramą Baltijos šalių
nepriklausomybei. Šiaurės Tarybos pareiškime reikalaujama, kad SSRS Vyriausybė
kuo greičiau pradėtų derybas su Baltijos valstybių vyriausybėmis dėl Baltijos
šalių nepriklausomybės atkūrimo.
Pasibaigus
Švedijos Užsienio politikos tarybos, vadovaujamos karaliaus, posėdžiui,
Švedijos Vyriausybė (premjeras Ingvaras Carlssonas) sausio 14 d. padarė
oficialų pareiškimą. Jame sakoma: Spaudimo taktika ir prievarta yra
nepriimtinos jokiomis sąlygomis. Savaitgalio įvykiai Vilniuje turi būti
pasmerkti. Jeigu prievarta tęstųsi, tai turėtų rimtų pasekmių Sovietų Sąjungai
ir Europos ateičiai. Konfliktas tarp Maskvos ir Baltijos respublikų turi būti
išspręstas politinėmis priemonėmis ir susitarimais. Demokratiškai išrinkti Baltijos
parlamentai turi būti gerbiami ir ginami. Bandymai paminti jų poziciją ir
įgaliojimus visokiais apsišaukėliškais nacionalinio gelbėjimo
komitetais sukuria grėsmę teisėtai valdžiai ir kertasi su vienu iš
svarbiausių Sovietų Sąjungos pertvarkymo politikos aspektų su
besiformuojančia demokratija. Baltijos parlamentų siekimas užtikrinti Baltijos
žmonių tautinio apsisprendimo teises dėl savo nepriklausomų valstybių turi būti
gerbiamas. Visos kalbos apie naują ir taikią Europos ateitį skamba tuščiai be
visaverčio Baltijos žmonių dalyvavimo.
Švedijos
Vyriausybės požiūris yra pagrįstas mums svarbiomis demokratinėmis vertybėmis ir
remiasi tarptautine teise.
Švedijos
Vyriausybė oficialiai pareiškė, kad suteiks politinio pabėgėlio statusą 400
Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunuolių, kurie, remdamiesi savo respublikų
įstatymais, pasirinko alternatyvią tarnybą ir artimiausiu metu gali būti
prievarta mobilizuoti į SSRS armiją.
Švedijoje, prie
SSRS ambasados, protesto mitinge, surengtame dėl smurto, įvykdyto sausio
13-osios naktį Vilniuje, kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Janis
Jurkanas, čia atvykęs Švedijos užsienio reikalų ministro kvietimu.
Kalbėdamas
neeiliniame Bundestago posėdyje, skirtame aptarti įvykiams Persijos įlankoje ir
Baltijos valstybėse, Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis pasakė: Mes,
vokiečiai, privalome patvirtinti savo bendrą nedviprasmišką poziciją dėl
karinės intervencijos, įvykdytos praėjusį savaitgalį Lietuvoje. Kohlis
informavo Bundestagą, kad vakar pasiuntė Michailui Gorbačiovui laišką, kuriame
pareiškė savo požiūrį į įvykdytą nusikaltimą ir kvietė SSRS prezidentą grįžti
prie dialogo su teisėtai išrinkta Baltijos žmonių valdžia.
Bundestagas priėmė
rezoliuciją, kurioje pasmerkė karinės jėgos panaudojimą Lietuvoje ir pakvietė
SSRS nutraukti smurtą ir ieškoti taikaus sprendimo.
Berlyne įsikūrusio
piliečių judėjimo Demokratija dabar spikerių taryba priėmė kreipimąsi
Lietuva turi atgauti savo laisvę.
Vokietijoje
įkurtas komitetas Laisvosios Baltijos šalys. Jo įkūrimo iniciatoriai
vokiečiai ir Vokietijoje gyvenantys estai, latviai ir lietuviai.
Belgijos
senatorius W. Luytenas įteikė Belgijos URM interpeliaciją, kurioje pareiškė
pasipiktinimą bailia sovietų ataka prieš nepriklausomą Lietuvą, kuri
pasibaisėtinu Hitlerio-Stalino pakto susitarimu 50 metų buvo aneksuota.
Senatorius pareikalavo, kad URM atsakytų, kaip Belgija ir EB reaguos į šiuos
įvykius, kokią konkrečią pagalbą suteiks Lietuvai, ir pareikalavo, kad Belgijos
Vyriausybė pareikštų protestą dėl kruvinos akcijos ir inicijuotų tarptautinį
jos pasmerkimą.
Paryžiuje
surengtos protesto demonstracijos. Prie Sovietų Sąjungos ambasados
manifestacijoje dalyvavo per 500 žmonių, tarp jų 7 prancūzų
parlamentarai. Parlamentarus, buvusį Prancūzijos darbo ministrą, Ričardą Bačkį
ir rusų disidentą Pliuščių priėmė SSRS ambasados patarėjas Orlovas.
Paryžiuje Alainas
Krivine Komunistų revoliucionierių lygos vardu ir Arlette Laguiller Darbininkų
kovos asociacijos vardu pasmerkė kruviną sovietų armijos intervenciją
Lietuvoje, palygindami ją su imperialistine agresija prieš Vidurio Rytų
liaudį.
Prancūzijos
Radikalų partijos pirmininkas Yves'as Gallardas pareiškė, kad Persų įlankos
krizė, kokia bebūtų dramatiška, negali tapti uždanga sovietų kariuomenės
intervencijai Lietuvoje.
Neeiliniame
posėdyje Vengrijos parlamentas priėmė Užsienio reikalų komiteto pasiūlytą
pareiškimą, kuriame pasmerktos SSRS kariuomenės žiaurios akcijos Lietuvoje.
Pareiškime reikalaujama kuo skubiausiai sustabdyti agresiją ir išvesti sovietų
kariuomenę iš Lietuvos. Parlamentas pareiškė solidarumą suvereniai Lietuvos
vadovybei ir pabrėžė, kad, remdamasis 1956 ir 1968 metų patirtimi, supranta,
jog jėgos ir prievartos metodais jokių problemų išspręsti nepavyks. Parlamentas
kreipėsi į savo Vyriausybę, kad ji suaktyvintų diplomatines priemones ir kuo
skubiausiai pasiųstų humanitarinę pagalbą Lietuvos žmonėms.
Vengrijos jaunųjų
demokratų lyga buvo pateikusi alternatyvų pareiškimo projektą, kuriame siūlė
Vengrijos Vyriausybei oficialiai pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Į Lietuvą atvyko
Vengrijos delegacija: parlamento deputatas Kozma Huba, Vengrijos demokratinio
forumo valdybos narys Peteris Machimis, Vengrijos premjero kanceliarijos
darbuotojas Istvanas Totha. Kozma Huba, kalbėdamas Lietuvos Aukščiausiojoje
Taryboje, pasakė: Anksčiau ar vėliau Lietuva laimės. Tegyvuoja Lietuvos
suverenitetas, testiprėja Europos tautų solidarumas! Tegyvuoja mūsų bendras
reikalas! Ačiū jums.
Vengrijos
parlamento spikeris György's Szabadas atsiuntė Vytautui Landsbergiui telegramą,
kurioje pareiškė, jog žavisi drąsa ginant Lietuvos konstitucingumą.
Vengrijos
ministras pirmininkas Jożsefas Antallas paskelbė pareiškimą, kuriame
Vyriausybės vardu pareiškė solidarumą Lietuvos žmonėms ir tikėjimą, kad
problemas galima išspręsti tik taikiomis priemonėmis .
Vengrijos užsienio
reikalų ministras Geza Jeszenszky's išsikvietė SSRS ambasadorių Ivaną Abolmovą,
kad jis paaiškintų įvykius Lietuvoje, ir jį informavo, koks Vengrijos
Vyriausybės požiūris į šiuos kruvinus įvykius.
Pareiškimus,
kuriuose pasmerkta SSRS agresija Lietuvoje, priėmė Vengrijos partijos
Laisvųjų demokratų aljansas (13 d.), Demokratinis forumas (14 d.).
Protesto
demonstracijos surengtos Prahoje ir Budapešte prie SSRS ambasadų.
Bulgarijos
prezidentas Želju Želevas išsikvietė sovietų laikinąjį reikalų patikėtinį
Vladimirą Ivanisovą ir jam pareiškė, kad įvykiai Lietuvoje yra didelis smūgis
perestroikai, todėl kelia rimtą susirūpinimą Bulgarijai, o labai pavojinga
represijų forma įžeidžia daugelį Bulgarijos piliečių ir organizacijų. Atskirus
pareiškimus padarė URM ir Bulgarijos politinės partijos.
Bulgarijos darbo
federacija Podkrepa pasmerkė Maskvos akcijas Lietuvoje ir išreiškė paramą
Lietuvai kovojant už nepriklausomybę.
Lenkijos
Vyriausybė, vadovaujama Jano Krzysztofo Bieleckio, aptarė situaciją Lietuvoje.
Dalyvavęs prezidentas Lechas Walęsa pasakė: Mūsų kaimynai kovoja už savo
neatimamą teisę būti laisviems. Ministrų Taryba priėmė nutarimą, kuriame
sakoma, kad Lenkijos Ministrų Taryba palaiko tuos pačius oficialius santykius
su Lietuvos legaliai išrinktos valdžios institucijomis kaip iki šiol, iškviečia
konsultacijoms savo ambasadorių iš Maskvos, paveda administracijai visais
galimais būdais teikti humanitarinę pagalbą Lietuvos žmonėms, paveda Užsienio
reikalų ministerijai sudaryti specialią darbo grupę, kuri analizuotų situaciją
ir formuotų poziciją dėl įvykių Baltijos šalyse. Lenkijos Ministrų Taryba
kreipėsi į Lenkijos visuomenę, ragindama susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų
prieš SSRS institucijas Lenkijoje.
Į Lietuvą atvyko
Lenkijos delegacija: Seimo prezidiumo narys ir laikraščio Gazeta wyborcza
vyr. redaktorius Adamas Michnikas, senatorius Andrzejus Sielinskis ir Seimo
deputatas Krzysztofas Dowgialla. Adamas Michnikas, kalbėdamas Lietuvos AT
posėdyje, pasakė: Visiems Lietuvos okupantams sakome: NE! Tegyvuoja laisva
Lietuva!
Varšuvoje 10
tūkst. demonstrantų prie sovietų ambasados skandavo Gorbačiovas žudikas!,
Grąžink Nobelio Taikos premiją! ir pan.
Lenkijos miestuose
prasidėjo protesto demonstracijos, jų lozungas Tegyvuoja laisva Lietuva!.
Mitinguose ir įstaigose pradėta rinkti parašus protesto peticijoms, kurios bus
įteiktos SSRS ambasadai ir Generaliniam konsulatui. Miestų savivaldybių
sesijose priimti protesto pareiškimai taip pat perduoti SSRS atstovams
Lenkijoje. Lomžos vyskupas laišku Vytautui Landsbergiui pranešė, kad daugumoje
Lenkijos bažnyčių bus laikomos gedulingos mišios už žuvusiuosius Lietuvoje.
Gdansko jūrų
prekybos uosto Solidarność delegatai savo IV sesijoje, kurioje svarstė
uosto privatizavimo klausimus, pareiškė, kad solidarizuojasi su Lietuva,
kovojančia dėl savo nepriklausomybės, ir protestuoja prieš SSRS kariuomenės
invaziją, trypiančią lietuvių tautos laisvės siekius.
Gdansko rajoninis Solidarność
komisijos prezidiumas paskelbė protestą dėl SSRS armijos intervencijos į
Lietuvą ir pareiškė, kad solidarizuojasi su lietuviais jų kovoje dėl valstybės,
kuri buvo sunaikinta Ribbentropo-Molotovo paktu.
Lenkijoje nutarta
įkurti Pagalbos Lietuvai fondą.
Per Lazdijus į
Lietuvą atvyko pirmieji automobiliai su Lenkijos pagalba Lietuvai. Pirmieji
Lenkijos Raudonojo Kryžiaus sunkvežimiai iš Varšuvos išvyko sausio 13 d. 22
val.
Moldovos AT priėmė
rezoliuciją, smerkiančią nekonstitucinius SSRS Vyriausybės veiksmus Lietuvoje.
Rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant nutraukti smurtą Lietuvoje. Moldovos AT
nutarė pasiųsti delegaciją į Lietuvą, kuri pareikštų moldavų paramą lietuviams
ir palaikytų nuolatinį ryšį tarp Lietuvos ir Moldovos.
Armėnijos AT
Prezidiumas ir Ministrų Taryba paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad
Armėnija yra susirūpinusi susiklosčiusia situacija kai kuriose respublikose,
ypač Lietuvoje, kai liejasi dešimčių nekaltų žmonių kraujas, ir mano, kad dėl
susikomplikavusios padėties Lietuvoje yra kalta vienašališka ir nerealistiška
centro politika demokratizacijos ir tautų apsisprendimo atžvilgiu.
Maskvoje įvyko
judėjimo Demokratičeskaja Rossija koordinacinis pasitarimas. Pasiūlyta
sušaukti Rusijos AT posėdį, kuriame būtų apsvarstytas Lietuvos klausimas, ir
siūlyti, jeigu Michailas Gorbačiovas neatšauks kariuomenės iš Lietuvos, Rusijai
atšaukti sutartį su SSRS ir atsiimti pinigus, kurie skirti SSRS kariuomenės
išlaikymui, taip pat atšaukti mobilizuotus Rusijos karius iš SSRS kariuomenės.
Maskvoje surengtas
protesto mitingas dėl SSRS kariuomenės vykdytų žudynių Vilniuje. Mitinge
dalyvavo grupė Rusijos liaudies deputatų.
Leningrado miesto
prezidiumas paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė pasipiktinimą įvykdyta
agresija Vilniuje. Pareiškimas baigiamas tokiais žodžiais: Atminkite, nebus
suverenios Lietuvos, nebus ir suverenios Rusijos. Už mūsų ir jūsų laisvę! Šį
pareiškimą Vilniuje perskaitė Leningrado tarybos deputatas Sergejus
Berezinskis.
Solidarumo
telegramą sunkią Lietuvai valandą atsiuntė Ukrainos judėjimo Ruch
pirmininkas Ivanas Dračas.
Sausio 15 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė atkurti Lietuvos Respublikos Vyčio
Kryžiaus ordiną. Juo tos pačios dienos AT
Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanoti trylika asmenų, žuvusių ginant
Lietuvos radijo ir televizijos pastatus.
Suformuota
valstybinė komisija sausio 1113 dienomis įvykdytiems SSRS armijos
nusikaltimams tirti. Komisijos pirmininku išrinktas Ministras Pirmininkas
Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju AT Pirmininko pavaduotojas Kazimieras
Motieka.
AT Prezidiumo
nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos Gynybos fondo komisija. Jos
pirmininku paskirtas AT deputatas Vladas Terleckas.
Lietuvos
Vyriausybės rūmuose SSRS Federacinės tarybos delegacija susitiko su Vilniuje
dislokuotų karinių pajėgų vadovais. Kariškiai tvirtino, kad komendanto valanda
yra paskelbta ne jų iniciatyva. Trišalėse derybose pavyko susitarti,
kad artimiausiu metu komendanto valanda Vilniuje bus atšaukta. Be Vyriausybės
narių, šiose derybose dalyvavo AT deputatas Mečys Laurinkus ir AT Pirmininko
pavaduotojas Kazimieras Motieka.
Per Lenkijos TV
kalbėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Jis
pranešė, kad yra pasirengęs užsienyje sudaryti Lietuvos emigracinę Vyriausybę,
jeigu teisėta Vyriausybė Lietuvoje bus jėga pašalinta. Tą pačią dieną jis
išvyko į Londoną susitikti su Britanijos Vyriausybės atstovais.
Į Lietuvą
susipažinti su situacija ir perskaityti Lietuvos parlamentarams Moldovos SSR AT
Prezidiumo deklaracijos atvyko Moldovos AT pirmininko pavaduotojas
Victoras Puscasas, AT deputatai dviejų komitetų pirmininkai Valerius Matejus
ir Vasilis Nedelčiukas.
Į Lietuvą atvyko
Gruzijos AT deputatai Merabas Uridija, Iraklijus Melašvilis ir Temuras
Nergadzė. Jie atvežė Gruzijos AT Prezidiumo protestą, pasirašytą sausio 13
dieną.
Išsiaiškinti, kas
iš tiesų vyksta Lietuvoje, atvyko trys SSRS liaudies deputatai. Po poros dienų
Lietuvos AT posėdyje kalbėjęs Stepanas Sulakšinas pasakė, kad jam gėda dabar
važiuoti į Maskvą, nes ten tiesos žodžiams prasimušti bus taip pat sunku, kaip
lietuviams į laisvę. Jis paprašė lietuvių tikėti, kad Vilniuje buvo ne rusų,
o SSRS komunistų partijos tankai ir kareiviai.
Vėlai vakare į
Maskvą iš Vilniaus išvyko SSRS Federacijos Tarybos delegacija.
Į Vilnių
Baltarusijos AT sprendimu atvyko Baltarusijos AT delegacija Borisas
Giunteris, Sergejus Naumčikas ir kt.
Lietuvos AT
rūmuose kalbėjo Nižnij Novgorodo miesto tarybos deputatas Aleksejus Svetličnyj.
Grigiškėse SSRS
kariuomenės šarvuotis sutraiškė lengvąjį automobilį Volga. SSRS kariškiai
nepraleido į įvykio vietą atvykusios Lietuvos autoinspekcijos mašinos.
Rygoje ginkluotas
OMON'o būrys užpuolė Policijos akademiją, sumušė kelis trečiakursius ir pagrobė
visus sandėlyje laikomus ginklus. Policijos pajėgos iš visos Latvijos atvyko į
Rygą, kad sumažintų galimybę kilti ginkluotiems konfliktams.
Apie 10 tūkst.
žmonių dalyvavo Latvijos Interfronto organizuotame mitinge, kuriame
nacionalinio gelbėjimo komitetas paskelbė, kad prisiima įstatymų
leidimo ir įgyvendinimo teises. Latvijos KP CK pasiūlė Latvijos gyventojams
rinkti naują AT pirmininką ir ministrų kabinetą. Kai kurios stambios gamyklos
Rygoje paskelbė streiką.
Latvijos komunistų
partijos CK pasmerkė Baltijos respublikų ir RSFSR AT prezidiumo pareiškimą dėl
įvykių Lietuvoje ir Boriso Jelcino pasisakymą. Nutarta kreiptis į Michailą
Gorbačiovą, kad jis Latvijoje įvestų prezidentinį valdymą.
Estijos Respublikos
AT ratifikavo Rusijos ir Estijos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių, kurią
Arnoldas Rüütelis ir Borisas Jelcinas pasirašė Maskvoje sausio 12 d.
Taline ties
Vyriausybės rūmais įvyko rusakalbių gyventojų mitingas (susirinko apie 5
tūkstančiai žmonių). Mitinge taip pat dalyvavo Estijos AT Ravnopravije
frakcijos nariai. Rusijos ir Estijos sutartis buvo pavadinta Miuncheno sąmokslu
ir pareikalauta paleisti Vyriausybę bei AT ir sumažinti kainas. Koordinacinis
komitetas pasiūlė Estijos AT atsakyti į jų reikalavimus per 24 val.
SSRS AT
išplatintas Latvijos deputatų atviras laiškas SSRS prezidentui dėl tragiškų
įvykių Lietuvoje, kuriame 9 deputatai pareikalavo nedelsiant nutraukti karinės
jėgos panaudojimą ir pradėti baudžiamąjį procesą prieš tuos, kurie organizavo
masines žudynes Lietuvoje.
***
SSRS užsienio
reikalų ministru paskirtas Aleksandras Bessmertnychas. Tą pačią dieną jam
paskambino JAV ambasadorius Jackas Matlockas ir informavo, kad JAV Vyriausybė
smerkia SSRS veiksmus Baltijos šalyse.
Prie
piketuojančiųjų ties SSRS ambasada Vašingtone prisijungė didžiausių JAV
profsąjungų atstovai.
Kanados parlamento
Bendruomenių Rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią brutalų ir
nepriimtiną jėgos panaudojimą Lietuvoje. Rezoliucijoje kreipiamasi į Michailą
Gorbačiovą ir raginama vengti smurto prieš Lietuvos, Latvijos ir Estijos
gyventojus ir demokratiškai išrinktas jų vyriausybes.
Australijoje keli
šimtai žmonių protestavo prie SSRS atstovybės geležinių vartų. Protesto
demonstracijos buvo surengtos Sidnyje, Melburne, Kanberoje, Adelaidėje.
EB Europos Tarybos
ministrų komitetas pasirašė komunikatą, kuriame pareiškė, kad nauji Maskvos
smurto veiksmai Baltijos kraštuose gali pakenkti bendradarbiavimui su SSRS.
Komunikate pasmerktas jėgos naudojimas prieš civilius gyventojus ir
reikalaujama nedelsiant nutraukti smurtą, kuris pažeidžia Helsinkio ir
Paryžiaus susitarimus.
Islandijos
užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas paprašė SSRS
ambasados, kad jam būtų išduota viza atvykti į Baltijos šalis.
Švedijos premjeras
Ingvaras Carlssonas pareiškė, kad dėl įvykių Lietuvoje visa atsakomybė tenka
SSRS vadovybei. Jo nuomone, Michailas Gorbačiovas dabar yra išvien su
kariškiais ir šaudoma buvo jo nurodymu. Kremlius nutarė okupuoti Baltijos
šalis, pasakė Švedijos premjeras.
Švedijos liberalų
partija nutarė nutraukti bet kokią paramą SSRS ir išplėsti pagalbą Baltijos
šalims.
Švedijos
emigracijos tarnyba nutarė iš Švedijos neišsiųsti žmonių, atvykusių iš Baltijos
šalių ir Persijos įlankos regiono.
Stokholme
atidarytas Latvijos ir Estijos informacijos centras. Atidaryme dalyvavo beveik
visų valstybių, akredituotų Švedijoje, ambasadoriai.
Suomijos užsienio
reikalų ministras Perttis Kullervo Paasio apgailestavo dėl įvykių Vilniuje.
Kalbėdamas Suomijos parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdyje, jis pasmerkė
ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus, tačiau pažymėjo, kad kol kas
situacija nėra visiškai aiški, taip pat neaišku, kas įsakė šaudyti.
Danijos ministras
pirmininkas Poulas Schluteris pasiuntė laišką SSRS prezidentui Michailui
Gorbačiovui, kuriame pareiškė susirūpinimą dėl karinės intervencijos Lietuvoje.
Panašaus turinio laišką pasiuntė SSRS Aukščiausiajai Tarybai Danijos užsienio reikalų
ministras Uffe Ellemannas Jensenas.
Prancūzijos
Europos reikalų ministrė Elisabeth Guigou pareiškė: Mes neturime Rytų šalims
diktuoti, kaip joms elgtis. Pagalba yra vienintelė priemonė, kuri gali
pakreipti įvykius gerąja linkme. Ar jūs tikite, kad, nutraukus santykius su
Maskva, pagerėtų Baltijos šalių situacija, kad ir kokia bloga ji bebūtų?
Paryžiuje vyko
demonstracijos prieš sovietų vykdomą smurtą Lietuvoje. Prie sovietų ambasados
susirinko apie 500 žmonių. Paryžiaus katedroje kardinolas Lustijé aukojo mišias
už taiką pasaulyje ir Lietuvą.
Vokietijos
užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Genscheris pareiškė, kad dėl
įvykių Lietuvoje Vokietijos santykių su SSRS nereikėtų keisti.
Romoje prie SSRS
ambasados ir konsulato surengtos dvi protesto demonstracijos, kuriose SSRS buvo
smerkiama dėl smurto Baltijos šalyse.
Italijos komunistų
partija, kaip ir kitos Italijos politinės partijos, pareiškė solidarumą
Lietuvos žmonėms ir pasmerkė kruvinas akcijas Vilniuje.
Italijos ministras
pirmininkas Giulio Andreottis pareiškė, kad labai liūdna dėl įvykių Lietuvoje,
bet, pasak jo, reikia pripažinti, jog niekas negali reikalauti, kad dėl
perestroikos SSRS subyrėtų anksčiau, negu bus sukurta tokia konstitucinė ir
ekonominė sistema, kad atskiri autonominiai judėjimai galėtų rasti savą
išraiškos formą. Andreottis patikino suprantąs, jog tankai negali neiššaukti
stiprios emocinės reakcijos, tačiau taip pat suprantąs, kad egzistuoja
gyvybiškai svarbūs valstybės interesai.
Kijevo miesto
liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas neeiliniame posėdyje priėmė
nutarimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl pastarųjų dienų įvykių Lietuvoje.
Pareiškime sakoma, kad tai pavojingas precedentas bandyti nuversti teisėtai
išrinktą valdžią ir už tokius smurto veiksmus prezidentas Gorbačiovas yra
tiesiogiai atsakingas. Posėdis nutarė kreiptis į Ukrainos AT pirmininką Leonidą
Kravčiuką, kad šis prisijungtų prie Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos
vadovų kreipimosi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Javierą Perezą de Cuellarą.
Pareiškimas baigiamas užuojautos žodžiais Lietuvos žmonėms ir žuvusiųjų
artimiesiems.
Ukrainos mokslų
akademijos Mašinų statybos institutas surengė mitingą ir priėmė rezoliuciją,
kurioje pareikalavo, kad Ukrainos AT pareikštų protestą SSRS prezidentui dėl
to, kad Lietuvoje buvo panaudotas ginklas. Pasirašė 115 darbuotojų.
Krokuvoje
respublikinio fondo LenkijaLietuva Pagalbos Lietuvai komitetas nutarė
pasiūlyti Lietuvos AT įkurti Krokuvoje Lietuvos informacijos centrą, kuris
galėtų veikti tol, kol Lenkija su Lietuva oficialiai užmegs diplomatinius
santykius.
Liublino miesto
taryba pasiūlė, kad jeigu Lenkijoje bus sudaryta Lietuvos egzilinė Vyriausybė,
Liublinas pasirengęs jai suteikti visas darbo sąlygas.
Los Andželo
(Kalifornija) miesto taryba pasmerkė SSRS karinių pajėgų veiksmus Lietuvoje ir
kitose Baltijos valstybėse ir nutarė pradėti susigiminiavimo paskelbimo su
Kauno miestu procesą.
Toronto miesto
taryba, pagerbdama žuvusiuosius sausio 13-ąją Vilniuje, paskelbė sausio 20
dieną oficialia miesto gedulo diena. Nurodyta iškabinti Lietuvos Respublikos
trispalves vėliavas ir jas pusiau nuleistas laikyti iki sausio 26 dienos.
Taryba savo nutarime nutarė kreiptis į miestų, su kuriais giminiuojasi Kijevo
ir Volgogrado miestų tarybas, kad jos paremtų Toronto iniciatyvą ir pareikštų
Lietuvai užuojautą dėl tragiškų įvykių Vilniuje, kreiptųsi į Michailą
Gorbačiovą ir paprašytų nutraukti jėgos panaudojimą, kad pareikalautų ginti
demokratiją, kaip pridera Nobelio taikos premijos laureatui, kad susigiminiavusių
miestų tarybos kartu su Toronto miesto taryba paremtų Baltijos valstybių
nepriklausomybės siekius, kad kartu reikalautų sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo
Tarybos neeilinį posėdį aptarti, kaip greičiausiai galima būtų sustabdyti
prievartos aktus ir nepriklausomybės siekių užgniaužimą Baltijos valstybėse.
ItalijosLietuvos
asociacija, vadovaujama prof. Paolo Barbio, priėmė pareiškimą, kuriame pasmerkė
sovietinės armijos kruviną akciją Vilniuje. Pareiškime sakoma, kad Italija
nepamiršo gėdingo Stalino-Hitlerio pakto, kad smerkia represijas, kurių Maskva
ėmėsi prieš laisvai išrinktą Lietuvos parlamentą ir teisėtą Vyriausybę, kad
sveikina Lietuvos žmones, atsilaikančius prieš tokį žiaurų puolimą ir ginančius
savo politinę laisvę.
Niujorke įsikūręs
Tarptautinis komitetas žurnalistams ginti pasiuntė laišką SSRS prezidentui,
kuriame paragino Michailą Gorbačiovą imtis priemonių žiniasklaidos atstovams
prieš karinį smurtą Lietuvoje apginti. Bendrą pareiškimą, kad prisijungia prie
Tarptautinės žurnalistų sąjungos reikalavimų, paskelbė Čekijos ir Slovakijos
žurnalistų sąjungos.
Leningrado
Afganistano karo veteranų asociacija paskelbė protestą, kad armija būtų
naudojama politiniams tikslams.
Reikalavimą nedelsiant
išvesti visas SSRS ginkluotąsias pajėgas iš Baltijos respublikų pasiuntė SSRS
prezidentui Michailui Gorbačiovui SSRS liaudies deputatas akademikas Dmitrijus
Lichačiovas.
Minske susirinkę į
SSRS tarpparlamentinės ekologinės tarybos posėdį Baltarusijos, Baškirijos,
Gruzijos, Moldovos, Totorijos, Udmurtijos, Ukrainos, Čiuvašijos ir Jakutijos
atstovai priėmė deklaraciją, kuria pareikalavo nustoti karinėmis priemonėmis
kištis į suverenios Lietuvos vidaus reikalus.
Sausio 16 d.
Sausio
tryliktosios aukų laidotuvės Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Lietuvos
Vyriausybė gavo aštuonių SSRS KGB skyriaus Lietuvoje vyresniųjų karininkų
pareiškimą, kuriame jie pasmerkė jėgos panaudojimą prieš nepriklausomą Lietuvos
Respubliką, kraujo praliejimą ir pranešė, kad atsisako toliau dirbti SSRS
valstybės saugumo komitete.
LR Aukščiausioji
Taryba priėmė nutarimą
Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos ar jie pritaria naujos
rengiamos LR Konstitucijos teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma
demokratinė respublika.
Ant parlamento
stogo sumontuotas televizijos siųstuvas. Savo laidas atgaivino nepriklausomos
Lietuvos televizija.
Iš SSRS armijos
užgrobtų ir nusiaubtų Lietuvos RTV rūmų savo laidas pradėjo kolaborantų
televizija (visuomenės praminta Kaspervizija), vadovaujama Edmundo
Kasperavičiaus.
Į Vilnių atvyko
Rusijos Federacijos delegacija, vadovaujama Genadijaus Burbulio.
Vilniaus VI
klinikinei ligoninei iš Lvovo vaistų siuntą pristatė Ukrainos judėjimo
Ruch atstovai, Vilniaus I klinikinei ligoninei Gdansko šv. Brigitos
bažnyčia, Bialystoko Raudonojo Kryžiaus draugija, Pasaulio gydytojų
Paryžiaus skyrius atsiuntė vaistų ir švirkštų Raudonojo Kryžiaus
ligoninei.
Apie 18 val. SSRS
kariškių šarvuočiai netoli Ukmergės užtvėrė kelią Lietuvos automobilių
inspektorių ekipažui. Ginkluoti kariškiai jėga atėmė autoinspektorių
tarnybinius ginklus, šovinius ir dokumentus bei nuniokojo tarnybinį automobilį.
Apie 22 val. analogiškas išpuolis prieš autoinspekcijos ekipažą įvykdytas
kelyje VilniusKaunas ties Gariūnais.
OMON'as Rygoje
prie Vecmilgravio tilto apšaudė autobusą su vaikais, tačiau niekas nenukentėjo.
Vėliau toje pat vietoje buvo apšaudytas Latvijos transporto ministerijos
automobilis. Nuo šūvio į galvą žuvo automobilio vairuotojas Robertas Murniekas.
Vėlai vakare
Latvijos AT pirmininkas Anatolijus Gorbunovas kalbėjosi telefonu su SSRS
prezidentu Michailu Gorbačiovu. Gorbunovas informavo SSRS prezidentą apie tai,
kokia Latvijoje pastaruoju metu susiklostė politinė ir ekonominė situacija,
papasakojo, kad pastarosiomis dienomis Latvijos AT ir Vyriausybė skyrė ypač
daug dėmesio kritikai, kurios sulaukė iš vietos gyventojų, ir kad ėmėsi visų
galimų priemonių padėčiai stabilizuoti. Antroji pokalbio tema įtampa, kurią
kelia OMON'o milicijos būriai ir jų įvykdytas nusikaltimas. Gorbunovas paprašė
SSRS prezidento, kad jis nutrauktų neteisėtus specialiųjų dalinių veiksmus
Latvijoje.
Daugpilyje surengė
streiką rusakalbiai gyventojai. Mitinge, kuriame dalyvavo apie 5000 žmonių,
pareikalauta, kad būtų paleista Latvijos AT ir panaikinti visi jos priimti
nutarimai nuo 1990 metų gegužės mėnesio.
Latvijoje Limbažių
rajone SSRS desantininkai šukavo sodybas ieškojo pabėgusių iš SSRS kariuomenės
jaunuolių. Suimtas alternatyvią tarnybą atliekantis Kasparas Ozolas.
Taline
Interfrontas organizavo mitingą, kuriame pareikalavo, kad būtų paleista Estijos
AT ir Vyriausybė.
***
Čekoslovakijos
parlamentas, susirinkęs į bendrą abiejų rūmų posėdį, paskelbė pareiškimą,
kuriame pasmerkė sovietų karinių dalinių dislokavimą Lietuvoje ir jų smurto
veiksmus. Pareiškime pareikalauta, kad būtų garantuotas Lietuvos parlamentarų
ir visų valdžios atstovų saugumas. Parlamentas priėmė nutarimą pasiųsti į Lietuvos
parlamentą 2 deputatus stebėtojus.
Bulgarijos
socialistų partijos ir jos parlamentinės frakcijos spaudos konferencijoje
paskelbtas pareiškimas, kuriame išsakomas milžiniškas susirūpinimas ir nerimas
dėl įvykių Lietuvoje. Jame teigiama, kad karinės jėgos panaudojimas nesiderina
su demokratijos ir perestroikos principais.
Sofijoje prie
paminklo sovietų kariams išvaduotojams vyko protesto mitingas, kuriame
keliolika šimtų demonstrantų, atsinešę protesto lozungus, smerkė karines
akcijas Vilniuje.
Švedijos
parlamentas pranešė, kad aptarinėja galimybę pasiųsti savo delegaciją į
Lietuvą, kad išreikštų solidarumą.
Suomijos
parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markus Aaltonenas, vertindamas
situaciją Baltijos šalyse, be kita ko, sakė, kad Landsbergis kai kuriais
veiksmais ir aštriais pasisakymais apsunkino galimybę tęsti Maskvos ir Lietuvos
derybas.
Olandijos
parlamente vyko debatai, kurių metu buvo aptarta situacija Baltijos šalyse.
Posėdyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Hansas van den Broekas.
Parlamentarai kalbėjo, kad SSRS veiksmai Vilniuje visiškai nepriimtini.
Užsienio reikalų ministras savo kalboje pasakė, kad SSRS prezidentas užtikrino,
kad ateityje tokie kariuomenės veiksmai nepasikartos. Olandijos užsienio
reikalų ministras suabejojo, ar sankcijos SSRS atžvilgiu neduos atvirkštinio
efekto.
Londone
Bendruomenių Rūmuose vyko debatai, kuriuose buvo svarstoma, kas davė įsakymą
Vilniuje panaudoti ginklą prieš beginklius žmones. Dauguma pasisakiusiųjų
kalbėjo, kad tokie veiksmai turi atsiliepti SSRS ir Didžiosios Britanijos
santykiams. Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Algirdu
Saudargu parlamente kalbėjęs Valstybės sekretorius užsienio reikalams Douglas
Hurdas pareiškė, kad SSRS prezidento paaiškinimo, jog jis neįsakęs kareiviams
imtis smurto prieš Lietuvos gyventojus, nepakanka. Hurdas sakė, kad jeigu
smurto veiksmai tęsis, Jungtinė Karalystė gali nutraukti bendradarbiavimą su
Maskva. Jis sakė, kad jo Vyriausybė smerkia karinės jėgos panaudojimą prieš
teisėtai išrinktas Baltijos šalių vyriausybes ir laukia, kad būtų aiškiau
pranešta, kas atsakingas už skerdynes Vilniuje. Pasak Hurdo, jeigu Gorbačiovas
aiškiai neparodys, kad jis nėra davęs įsakymo susidoroti su Lietuva, tai
Jungtinė Karalystė nebegalės kartu žengti nauju Gorbačiovo keliu.
JAV valstybės
sekretorius Jamesas Bakeris paskambino telefonu naujai paskirtam SSRS užsienio
reikalų ministrui Aleksandrui Bessmertnychui ir pasakė, kad JAV nemato jokių
pateisinamų priežasčių dėl kraujo praliejimo Baltijos valstybėse ir dėl
dabartinės situacijos svarsto ekonominės pagalbos SSRS tikslingumą.
JAV Senatas priėmė
senatoriaus Roberto Byrdo pasiūlytą rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerktas
Sovietų Sąjungos karinės jėgos panaudojimas Lietuvoje ir siūloma prezidentui
Bushui nutraukti ekonominę pagalbą Sovietų Sąjungai.
Bostono
Masačiuseto miesto taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad
taryba ragina prezidentą Bushą atsiliepti į Lietuvos teisėtos valdžios
kreipimąsi į pasaulio valstybių parlamentus ir vyriausybes ir pripažinti
Lietuvos nepriklausomybę, paremti Lietuvos kovą už laisvę, padaryti spaudimą
Sovietų Sąjungai, kad ji nutrauktų kraujo praliejimą Lietuvoje. Taryba siūlė
JAV inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų
apsvarstytos priemonės sustabdyti žudynes Lietuvoje.
Sausio įvykių
Vilniuje liudininkai RSFSR, Ukrainos, Moldavijos, Gruzijos liaudies
deputatai, SSRS liaudies deputatai, Lenkijos Senato nariai paskelbė bendrą
pareiškimą, kuriame sakoma, kad sovietų armijos veiksmai Lietuvoje yra karinės
intervencijos tęsinys ir šiurkštus kėsinimasis į suverenios Lietuvos valstybės
nepriklausomybę, bei kreipėsi į visus savo šalių geros valios žmones,
kviesdami susitelkti ir duoti atkirtį reakcinių militaristinių jėgų agresyviems
veiksmams.
Kazachstano AT
Prezidiumas, reaguodamas į įvykius Vilniuje, paskelbė pareiškimą, kuriame
teigė, kad tai, kas atsitiko suverenioje respublikoje, gali turėti rimtesnių
pasekmių, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, ne tik Lietuvos, bet ir visos šalies
atžvilgiu. Prezidiumas kreipėsi į SSRS valdžios institucijas ir prašė kuo
greičiau stabilizuoti padėtį, remiantis tiktai politinėmis priemonėmis, SSRS
Konstitucija, dialogu ir susitarimu, abipusiu supratimu ir pagarba.
SSRS AT IV
sesijoje buvo išklausyta parlamentinės delegacijos, kuri lankėsi Lietuvoje,
ataskaita. Delegacijos vadovas Nikolajus Dementejus pranešė, kad delegacijai
pavyko susitarti su Lietuvos AT ir Vilniaus kariniu garnizonu, kad jie palaikys
ryšį ir reguliariai keisis informacija. Kad būtų sumažinta įtampa, delegacija
organizavo Lietuvos ministrų kabineto ir SSRS gynybos ministerijos bei Vilniaus
garnizono atstovų susitikimą. Sesija teigiamai įvertino delegacijos darbą.
SSRS prezidentas
Michailas Gorbačiovas, kalbėdamas AT sesijoje, sakė, kad apie situaciją
Lietuvoje gauna labai prieštaringą informaciją ir todėl ją reikia kruopščiai
išstudijuoti. Jis tvirtino, kad, aišku, jog dėl grubiausių Konstitucijos ir
įstatymų pažeidimų susikaupė be galo daug nepasitenkinimo, kad didžiausią
nepasitenkinimą jaučia rusakalbiai ir lenkų tautybės žmonės. Jis sutiko, kad
Landsbergis irgi turi šiokį tokį palaikymą, tačiau sakė, kad Lietuvoje
susiformavo ypatingas gyventojų susipriešinimas. SSRS prezidentui nėra netikėta,
kad pradėjo judėti ir valstiečiai, nes iš kaimo rajonų į Maskvą ateina labai
daug nepasitenkinimo Lietuvos valdžia telegramų. Prezidentas piktinosi, kad,
pažeidžiant SSRS Konstituciją, Lietuvoje įkurtas Krašto apsaugos departamentas,
kuris sudarinėja nepalankiai nusiteikusių dabartinei valdžiai žmonių sąrašus ir
nori revanšo, tačiau sakė jaučiąs pareigą ieškoti politinių sprendimo būdų,
kad situacija dar labiau nepaaštrėtų.
Paskelbtas SSKP
CK politbiuro pareiškimas dėl įvykių Lietuvos SSR. Jame teigiama, kad
Lietuvoje kasdien didėjanti socialinė ir ekonominė krizė privertė naktį iš
sausio 12-osios į 13-ąją Vyriausybę atsistatydinti ir iššaukė atvirą
susidūrimą, kurio metu buvo žmonių aukų. Prieš tragiškus įvykius Lietuvoje
Respublikos AT ir vyriausybiniai organai priėmė daugybę aktų ir nutarimų, kurie
šiurkščiai pažeidė nacionalines piliečių teises ir laisves... Pareiškime
sakoma, kad SSKP CK politbiuras vertina bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir
Rusijos Federacijos kreipimąsi į Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį
sekretorių kaip nepridengtą nepagarbą SSRS aukščiausiesiems valstybiniams
organams, kaip atvirą kvietimą užsienio valstybėms kištis į šalies vidaus
reikalus, o tai gali turėti rimtų pasekmių šalies vidaus ir viso pasaulio
gyvenimui.
Sausio 17 d.
Naktį į Vilnių
atvyko SSRS prezidento atstovas Georgijus Tarazevičius, buvęs Baltarusijos SR
AT pirmininkas. Jis susitiko su Vytautu Landsbergiu, dieną kalbėjo
Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.
Naktį SSRS
kariškių patruliavimas Vilniuje buvo labai suintensyvėjęs. Formalus pretekstas
po miestą važinėja banditai, todėl konfiskuojami pinigai ir ginklai.
Pareikalavus, kad sulaikytieji asmenys būtų perduoti Lietuvos vidaus reikalų
ministerijos padaliniams, kariškiai juos perdavė. Ištyrus įvykius, žmonės buvo
paleisti.
Vilniuje SSRS
kariškiai pagrobė 11 jaunuolių. Pretekstas gaudomi pabėgėliai iš SSRS
kariuomenės.
Ukmergės rajone
karinis patrulis sulaikė autoinspekcijos patrulį, jėga atėmė ginklus, suniokojo
mašiną.
LR Aukščiausioji
Taryba priėmė LR savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
Vilniaus karininkų
namuose įvyko SSRS ir LKP (KPSS) atstovų spaudos konferencija. Jos dalyviai
pateikė savas absurdiškas kruvinųjų sausio įvykių versijas. Juozas
Jermalavičius griežtai atsisakė žurnalistams pasakyti nacionalinio gelbėjimo
komiteto narių pavardes ar bent įvardyti jo vadovą. Jis paskelbė, kad
komitetas nusprendė paleisti Krašto apsaugos ir Saugumo departamentus
ir kreiptis į Lietuvos SSR prokuratūrą, kad ji iškeltų baudžiamąsias bylas šių
departamentų vadovams. Konferencijoje dalyvavo SSRS gynybos ministerijos
atstovas generolas majoras J. Naumanas, kuris paskelbė, kad pranešimai apie
žuvusius civilius gyventojus yra grynas melas ir provokacija ir kad
kareiviai neturėjo kovinių šovinių.
Į Vilnių atvyko
Ukrainos AT deputatai Larisa Skorych, Sofija Genzor ir Michailas Gorinichas.
Vilniuje AT
rūmuose pasirodė SSRS karininkas Vladimiras Tarchanovas, po sausio 13-osios
nakties įvykių perskaitęs per Lietuvos radiją kreipimąsi į SSRS karininkus ir
kareivius, raginantį nekovoti su taikiais gyventojais. Rusijos masinės
informacijos priemonės skelbė, kad tokio kariškio Vilniuje nėra ir viską
išsigalvojo Lietuvos propagandos falsifikatoriai.
Apie 22.10 val.
netoli Gariūnų sankryžos buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos AT deputato
Vidmanto Povilionio automobilis. Iš deputato kareiviai tyčiojosi, grasino
ginklu. Vėliau brutaliai pasodintas į sunkvežimį deputatas buvo nuvežtas į
komendantūrą.
Į Vilnių sužinoti,
kokios pagalbos Lietuvai reikia, atvyko organizacijos Gydytojai be
sienų atstovai.
Iš Lenkijos
atskrido 3 lėktuvai, atgabenę humanitarinę pagalbą.
Iš Vengrijos į
Vilnių pristatyta Raudonojo Kryžiaus labdara.
Vilniuje lankėsi
Vengrijos parlamentarai Gyula Kincsesas ir Istvanas Szent-Ivanyi.
Latvijos AT
pirmininkas Anatolijus Gorbunovas telefonu kalbėjosi su Michailu Gorbačiovu.
Į Rygą, aiškintis,
kokia Respublikoje yra susidariusi padėtis, atvyko SSRS Aukščiausiosios Tarybos
delegacija.
Latvijos
Respublikos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl Roberto Murnieko
nužudymo. Aukščiausioji Taryba nurodė generaliniam prokurorui J. Skrastiniui
iškelti baudžiamąją bylą ir patraukti atsakomybėn Komunistų partiją dėl
raginimų nuversti valdžią.
Latvijos piliečių
komitetas, Respublikonų ir Atgimimo partijos paskelbė, jog sausio 13 d. Taline
pasirašyta Baltijos šalių ir Rusijos vadovų sutartis negalioja ir yra
neteisėta.
Streiką pradėjo
vienuolika Maskvai priklausančių Talino gamyklų.
***
JAV ir
sąjungininkai raketomis ir iš lėktuvų atakavo taikinius Irake ir okupuotame
Kuveite. Prasidėjo Persų įlankos karas.
JAV demokratų
senatorius Donaldas W. Riegleas pasiūlė įstatymo projektą, pagal kurį Amerika
nutrauktų ekonominę paramą Sovietų Sąjungai, jeigu ši nenutrauks karinių
veiksmų Baltijos šalyse. Posėdyje senatorius Alfonse'as M. D'Amato pareiškė,
kad Maskvai deramas signalas būtų Baltijos šalių vyriausybių diplomatinis
pripažinimas. Ir demokratai, ir respublikonai sakė, kad Busho vadovybės
reakcija į tragediją, vykstančią Baltijos valstybėse, yra per švelni.
JAV Kongrese
Žmogaus teisių komisijoje į brifingą pasisakyti buvo pakviesti Lietuvos
atstovas Stasys Lozoraitis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos
pirmininkas Vytautas Bieliauskas. Grupė kongresmenų debatuose aštriai kritikavo
Michailo Gorbačiovo veiksmus Baltijos šalyse. Buvo siūloma atsisakyti ketinimų
SSRS suteikti palankiausią prekybos statusą. Kongreso komisijos posėdyje
dalyvavęs Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Raymondas G. H. Seitzas pasakė,
kad JAV prezidentas ir Valstybės sekretorius nedviprasmiškai pasmerkė jėgos
panaudojimą Baltijos valstybėse ir yra pareiškę, kad negali būti jokio
pateisinimo prievartai prieš taikią ir demokratiškai išrinktą valdžią. Jis
pasakė, kad SSRS savo veiksmais pažeidė ESBK nuostatas ir taip nusisuko nuo
demokratizacijos kelio. Mes kreipėmės į SSRS ir pabrėžtinai teigėme, kad tik
taikus dialogas su teisėtais Baltijos žmonių atstovais yra vienintelis kelias
baigti krizę; mūsų nuomone, sovietų vadovai yra atsakingi už kariškių
veiksmus. Jis pranešė, kad į JAV atvyko Latvijos ministro pirmininko
pavaduotojas ir vienas iš Lietuvos AT Prezidiumo viceprezidentų ir jie bus
sutikti aukštu lygiu.
Seitzas pranešė,
kad JAV Vyriausybė aktyviai tariasi su NATO partneriais, su Europos Bendrija ir
su ESBK vyriausybėmis, kurios šiuo metu posėdžiauja Valetoje, kaip padėti
Baltijos valstybėms. Seitzas sakė, kad JAV palaiko Austrijos siūlymą surengti
specialų ESBK susitikimą sovietų veiksmams Baltijos šalyse apsvarstyti. Jis
pranešė, kad Busho vadovybė svarsto pasiūlymą būsimojoje Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijoje Baltijos šalims suteikti stebėtojo
statusą, taip pat svarsto galimybę nusiųsti į Baltijos sostines aukšto lygio
delegaciją.
Vokietijos
Bundestagas išrinko Helmutą Kohlį suvienytos Vokietijos kancleriu.
Vokietijos
kancleris Helmutas Kohlis pareiškė, kad vokiečių kariai nedalyvaus Persų
įlankos kare.
Švedijos užsienio
reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas, kalbėdamas Švedijos parlamente,
perskaitė pareiškimą, kurį pradėjo žodžiais: Visi žmonės turi apsisprendimo
teisę. Tai užrašyta Jungtinių Tautų Chartijoje. Demokratiškai išrinkti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentai didžiule dauguma pareiškė, kad jų
tautos nori pasinaudoti šia teise ir gyventi kaip nepriklausomos valstybės.
Švedija, jos Vyriausybė ir jos žmonės sveikina ir pripažįsta šį apsisprendimą.
Rusijos
Federacijos kariškių ir jų šeimų socialinės apsaugos sąjunga Ščit ir jos
pirmininkas RSFSR liaudies deputatas Vitalijus Uražcevas pasisiūlė Lietuvos
Aukščiausiajai Tarybai organizuoti nepriklausomą ekspertizę kariškių veiksmams
Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ištirti.
Čekoslovakijos,
Vengrijos, Lenkijos, Austrijos, Šveicarijos ir Švedijos delegatai ESBK pateikė
siūlymą surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų aptarti Kremliaus
smurto veiksmai Baltijos respublikose. Sovietų Sąjunga kategoriškai atmetė šį
pasiūlymą. JAV delegatai pareiškė, kad atsisakymas surengti tokią konferenciją
pakenks visam Helsinkio procesui.
Į Vilnių atvyko
Lenkijos Seimo nariai Jacekas Kuronis, Janas Litynskis ir Zbigniewas Janas.
Jacekas Kuronis, kalbėdamas Lietuvos AT, pasakė, kad Lietuvoje jau visą savaitę
yra Lenkijos senatoriai bei Lenkijos Seimo nariai ir jie bus tol, kol jums to
reikės. Jei reikės žūti, tai mes žūsime kartu su jumis, pasakė Jacekas
Kuronis.
Į Vilnių atvykę
Lenkijos Senato maršalkos pavaduotoja Alicja Grześkowiak ir Seimo nariai
Bartlomiejus Kolodziejus ir Antonis Tokarczukas Centro susitarimo vardu iš
Vilniaus, laisvos Lietuvos sostinės kreipėsi į pasaulio parlamentarus,
kviesdami išreikšti aktyvų solidarumą su ginančia savo nepriklausomybę
lietuvių tauta. Pareiškime sakoma: Nėra laisvos ir demokratiškos Europos be
laisvos ir demokratiškos Lietuvos!
Kaip pranešė
Bronius Kuzmickas, iš Belgijos į Lietuvą turi atvykti devyni senatoriai,
atstovaujantys įvairioms partijoms. Senatoriaus W. Luyteno nuomone, Lietuvos
parlamentas šiandienos pasaulio demokratijos tvirtovės simbolis.
Luytenas pasiūlė, kad iš Lietuvos Aukščiausios Tarybos būtų išsiųsti
pakvietimai visų Europos šalių parlamentams, kviečiant delegacijas, kurios
aplankiusios Apgulties parlamentą visai kitaip vertintų būtinybę
neatidėliotinai spręsti Lietuvos politinio pripažinimo klausimą. Luytenas siūlė
savo paslaugas, jeigu prireiktų pagalbos koordinuojant tokią akciją.
Tarptautinės
organizacijos Amnesty international sekretoriatas Londone paskelbė
pranešimą apie tai, kad tūkstančiai lietuvių sausio 13 d. buvo susirinkę prie
TV bokšto, kad sutrukdytų sovietų kariuomenės būriams jėga užimti TV pastatą ir
kad kareiviai nužudė 13 beginklių demonstrantų. Pranešime papasakota apie
svarbiausius keleto dienų įvykius Lietuvoje ir Sovietų Sąjungos vadovų
reakciją. Amnesty international sekretoriatas paskelbė, kad stengsis
surinkti visą informaciją apie prievartos aktus, ir jau kreipėsi į Sovietų
Sąjungos vadovybę, kad ji pradėtų visapusišką ir bešališką šių tragiškų įvykių
tyrimą, kad išvadas paskelbtų viešai ir kad kaltieji būtų nuteisti remiantis
tarptautiniais standartais.
Japonijos užsienio
reikalų ministerija išsikvietė SSRS ambasadorių Japonijoje Liudvigą Čižovą ir
kalbėdami apie situaciją Baltijos šalyse siūlė čia nebenaudoti karinės jėgos.
Ambasadorius atsakė, kad bet koks išorinis spaudimas gali dar labiau
komplikuoti situaciją.
Baltarusijos AT
priėmė pareiškimą, smerkiantį SSRS kariuomenės veiksmus Lietuvoje.
Dėl įvykių
Lietuvoje KPSS CK politbiuras paskelbė pareiškimą. Be kita ko, jame pareikšta,
kad politbiuras giliai liūdi dėl to, kad žuvo žmonės, tačiau nurodo, kad
Lietuvos valdžia objektyviai nevertino situacijos ir visaip vengė politinių
sprendimo formų. Pareiškime sakoma, kad CK politbiuras Latvijos, Lietuvos,
Estijos ir Rusijos AT vadovų bendrą pareiškimą JT generaliniam sekretoriui
Javierui Perezui de Cuellarui vertina kaip atvirą kvietimą įsikišti į SSRS
vidaus reikalus užsienio valstybėms, o tai gali turėti rimtų pasekmių ir šalies
vidaus politikai ir visam pasauliui.
Sausio 18 d.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė išplatino pareiškimą Dėl melo apie Lietuvą, skleidžiamo
per SSRS masinės informacijos priemones.
LR Ministras
Pirmininkas Gediminas Vagnorius nusiuntė telegramą SSRS ministrui pirmininkui
Valentinui Pavlovui, reikalaudamas imtis visų priemonių, kad nedelsiant būtų
nutraukti neteisėti SSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmai Lietuvos teritorijoje,
grąžinti užimti pastatai ir atlyginti padaryti nuostoliai, o kalti asmenys būtų
griežtai nubausti.
Lietuvos AT
posėdyje kalbėjęs Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius
Butkevičius pranešė, kad nepaisant to, jog SSRS kariuomenė teigia, jog
komendanto valanda nėra įvesta, iš tikrųjų ties pagrindiniais išvažiavimais iš
Vilniaus ir svarbiausiose miesto sankryžose stabdomi automobiliai, tikrinami
piliečių dokumentai, kad pastaruoju metu ypač suintensyvėjo jaunuolių gaudymas
į SSRS kariuomenę, kad departamentui žinoma 30 atvejų, kai jaunuoliai buvo
grobiami gatvėje, eilėse, visuomeniniuose pastatuose.
Iš Lodzės į Vilnių
atvežta 14 tonų maisto ir vaistų.
Kauną pasiekė
Lietuvių katalikų religinės šalpos ir Lietuvos vyčių konteineris su medicinine
aparatūra.
Į Rygą atvyko SSRS
vidaus reikalų ministerijos komisija. Premjeras Ivaras Godmanis telefonu
kalbėjosi su SSRS vidaus reikalų ministru Borisu Pugo.
Aštuoni SSRS
parlamentinės delegacijos atstovai, vadovaujami SSRS liaudies deputato
Anatolijaus Denisovo, atvykę į Rygą nustatė tik vieną nesantaikos faktą tarp
OMON'o ir Latvijos vidaus reikalų ministerijos ir konstatavo, kad Latvijoje
situacija yra normali.
Estijos Vyriausybė
pradėjo organizuoti barikadų statybą Toompea.
***
Europos Bendrijos
užsienio reikalų ministrai, susirinkę į skubų posėdį Paryžiuje, svarstė padėtį
Lietuvoje ir antrą kartą įspėjo SSRS, kad EB gali įšaldyti ne tik ekonominę,
bet ir humanitarinę pagalbą.
Lietuvos klausimą
Briuselyje svarstė NATO atstovai. Buvo kalbama, kad, užsitęsus įvykiams
Lietuvoje, vertėtų atsisakyti ketinimų leisti Michailui Gorbačiovui apsilankyti
NATO būstinėje.
Popiežius Jonas
Paulius II vėl išreiškė rimtą susirūpinimą dėl padėties Baltijos respublikose.
JAV Katalikų konferencijos
Socialinių reikalų ir pasaulio taikos departamento Tarptautinės politikos
komitetas paskelbė pareiškimą (pasirašė arkivyskupas Johnas R. Roachas) dėl
padėties Baltijos valstybėse. Pareiškime sakoma, kad komitetas kreipėsi į
Bushą, ragindamas pasitelkti visas jam suteiktas galias, kad kuo greičiau būtų
išspręsta krizė Baltijos regione. Pridurta, kad komitetas jau kreipėsi ir į
SSRS valdžios atstovus, kviesdamas nutraukti prievartą ir pradėti nuoširdų
dialogą ir derybas.
Čekijos ir
Slovakijos vyskupų konferencija atsiuntė Lietuvos vyskupų konferencijai laišką,
kuriame Lietuvos tikintieji skatinami tikėti, kad laisvė bus atgauta.
Protestuodamas dėl
karinės jėgos smurto prieš Lietuvos gyventojus, atsistatydino SSRS prezidento
Michailo Gorbačiovo patarėjas Nikolajus Petrakovas.
Minsko miesto
taryba ir Baltarusijos komjaunimo CK pasmerkė jėgos panaudojimą Lietuvoje.
Deputatai pareiškė, kad nacionalinio gelbėjimo komiteto sudarymas
prieštarauja konstitucijai ir gali sukelti pilietinį karą. Priimtoje rezoliucijoje
sakoma, kad SSRS kariuomenės veiksmai yra nukreipti prieš teisėtai išrinktą
Lietuvos AT ir Vyriausybę. Rezoliucijoje raginama leisti patiems lietuviams
spręsti savo likimą.
Švedijos trijų
parlamentarų delegacijai, vykstančiai į Lietuvą, SSRS ambasada Stokholme
neišdavė vizų.
Sausio 19 d.
Latvija laidojo
Robertą Murnieką, žuvusį prie Vecmilgravio tilto.
Latvijos AT sudarė
Gynybos komisiją (Anatolijus Gorbunovas, Ivaras Godmanis, Jānis Dinēvičius,
Romualdas Ražukas, Andrejus Inkulis).
Visos Latvijos
nacionalinio gelbėjimo komitetas paskelbė politinį pareiškimą, kuriame sakoma:
atėjo lemiamas momentas, situacija Respublikoje kritiška. Valdantieji
sluoksniai atvedė Latviją prie bedugnės krašto, daugiau su tuo taikstytis
nebegalima, susidariusioje situacijoje Latvijos nacionalinis gelbėjimo
komitetas imasi atsakomybės už tolesnį Latvijos likimą ir skelbia, kad visa
valdžia pereina į jo rankas.
Išplatinta Visos
Latvijos liaudies susirinkimo rezoliucija, kurioje sakoma, kad
susirinkimas pritaria tam, kaip SSRS AT sesijoje sausio 14 d. prezidentas
Michailas Gorbačiovas įvertino situaciją Lietuvoje, ir visiškai pritaria būdams
įvesti konstitucinę tvarką šioje respublikoje. Rezoliucijos pabaigoje sakoma:
Latvija privalo likti atnaujintoje SSRS.
Estijos AT
pirmininkui Arnoldui Rüüteliui SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo pavedimu
skambino SSRS AT pirmininko pavaduotojas Anatolijus Lukjanovas. Telefonu jis
pareiškė, kad tokių įvykių, kokie buvo Lietuvoje, Estijoje būti negali.
***
SSRS užsienio reikalų
ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Čiurkinas spaudos konferencijoje
kalbėjo apie sausio 18 d. įvykusį SSRS užsienio reikalų ministro Aleksandro
Bessmertnycho susitikimą su JAV ambasadoriumi Jacku Matlocku, kuriame buvo
aptarti įvykiai Persijos įlankoje ir Baltijos šalyse. Šiame susitikime užsienio
reikalų ministras pareiškė nepasitenkinimą JAV Kongreso ir spaudos reakcija į
įvykius Lietuvoje. Buvo sakoma, kad JAV organizuota kampanija gali turėti
priešingą efektą ir dar labiau komplikuoti situaciją. Maskvos tikslas
užmegzti dialogą, vesti derybas, o Vakarų nihilistiškas požiūris tai gali tik
sutrukdyti, pasakė Čiurkinas.
SSRS prezidentas
Michailas Gorbačiovas pašalino iš svarbiausių valstybinių institucijų septynis
reformų šalininkus. Tarp jų Leonidą Abalkiną, Jevgenijų Primakovą, Aleksandrą
Jakovlevą. Prieš tai buvo atleisti du ekonomistai, rengę SSRS ekonominės
reformos programą Stanislavas Šatalinas ir Nikolajus Petrakovas. Pastarasis
kartu su kitais 29 liberalais buvo pasirašęs pareiškimą, kuriame Maskvos
veiksmus Lietuvoje vadino nusikaltimu.
RSFSR KP CK
politbiuro pareiškime sakoma, kad komunistai, kaip ir visi rusai, liūdi ir
užjaučia žuvusiųjų Vilniuje šeimas, tačiau pareiškia, kad visa kaltė dėl
tragiškų įvykių krenta politikams, kurie skirsto savo piliečius pagal tautybę
ir religiją ir nusižengia žmogaus teisių pagrindiniams principams. Pareiškime
smerkiami neatsakingi ir kurstytojiški Boriso Jelcino pasisakymai ir
kreipiamasi į SSRS piliečius, palaikant nacionalinį separatizmą.
Uzbekistano AT
prezidiumas ir Vyriausybė paskelbė pareiškimą, kuriame pareikšta užuojauta
Lietuvoje žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems ir kreipiamasi į SSRS prezidentą,
AT ir Vyriausybę, primygtinai prašant panaudoti visas SSRS konstitucijos
suteiktas teises, kad būtų normalizuota situacija ir pašalinti nacionaliniai
prieštaravimai, kad šalyje būtų atkurta taika ir ramybė.
Londono Trafalgaro
aikštėje buvo surengtas protesto mitingas. Jame kalbėjo parlamento nariai,
įvairių partijų atstovai. Jie piktinosi SSRS armijos akcijomis prieš beginklius
baltijiečius. Šiame mitinge taip pat kalbėjo du rusai poetė Irina
Ratušinskaja ir garsus disidentas Vladimiras Bukovskis.
Sausio 20 d.
Įvyko Islandijos
užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų
asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su AT pirmininku Vytautu
Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtino, kad Islandijos
vyriausybė visą laiką be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų
nepriklausomybę. Mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti
diplomatinius santykius su Lietuva, pabrėžė jis.
Lietuvos Ministras
Pirmininkas Gediminas Vagnorius priėmė Prancūzijos parlamento deputatą,
pramonės eksministrą Alainą Madeliną. Aptarta Lietuvos
padėtis, jos santykiai su SSRS. Sausio 21 d. Alainas Madelinas lankėsi
Lietuvos AT.
Lietuvos premjeras
Gediminas Vagnorius priėmė Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos
parlamento deputatą Jaroslavą Suchaneką. Aptarti SSRS karinės agresijos prieš
Lietuvą padariniai, Lietuvos tarptautinio pripažinimo problemos ir galimybės.
Jaroslavas Suchanekas Lietuvos Vyriausybei pranešė apie savo valstybės
Raudonojo Kryžiaus medikamentų siuntą Lietuvai.
LR rinkimų
komisija priėmė nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos
organizavimo tvarkos ir nurodė, kad ši apklausa įvyks 1991 m. vasario 9 d.
Anksti rytą Rygoje
ant Vanšu tilto OMON'o kariškiai sustabdė mikroautobusą, areštavo ir
nugabeno į KGB kalėjimą visus penkis šiuo autobusu patruliavusius savanorių
būrio narius.
Apie 9 val. vakaro
OMON'as staiga pradėjo atakuoti Latvijos vidaus reikalų ministeriją. Apšaudytas
prieš ją esantis Ridzenės viešbutis, kuriame vyko Anatolijaus Gorbunovo ir
Lenkijos Senato maršalkos Andrzejaus Stelmachowskio oficialūs pietūs. Apsupti
netoliese esantys Latvijos prokuratūros ir Latvijos universiteto bibliotekos
pastatai.
Latvijos
parlamento Liaudies Fronto frakcijos lyderis Jānis Dinēvičius paskambino SSRS
ministrams Borisui Pugo ir Dmitrijui Jazovui, kurie sakė, kad apie OMON'o
operaciją Rygoje nieko nežinoję.
Vidurnaktį
ginkluoti SSRS kareiviai užėmė Latvijos vidaus reikalų ministerijos pastatą.
Žuvo 5 žmonės, tarp jų garsūs Latvijos kino menininkai Andris Slapinis ir Gvido
Zvaigzne (mirė ligoninėje vasario 5 d.), daugiau kaip 10 sužeista, tarp jų TV
programos Vzgliad operatorius Vladimiras Brežnevas. Apie 3 val. nakties
OMON'as paliko pastatą.
Latvijos AT
pirmininkas Anatolijus Gorbunovas atšaukė savo vizitus į Švediją, Didžiąją
Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją, kurie buvo numatyti sausio 21 26 d.
***
G-7 finansų
ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo Niujorke dalyviai nutarė
atidėti klausimą dėl SSRS stojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio
banką.
JAV dėl įvykių
Baltijos šalyse pareiškė oficialų protestą, kurį įteikė SSRS laikinajam reikalų
patikėtiniui.
Rusijos
Federacijos AT trečiosios sesijos posėdyje Borisas Jelcinas pasakė kalbą,
kurioje nurodė, kad prisidengus pretekstu pataisyti Pabaltijo jaunų
demokratijų kai kurias klaidas, faktiškai prasidėjo konstitucinių organų
nuvertimo procesas, o konstitucinius organus stengiasi pakeisti vadinamieji
gelbėjimo komitetai. Borisas Jelcinas kalbėjo, kad SSRS vadovybė buvo dvilypė,
kad vienas jos kursas reformos, kitas senosios politinės sistemos gynimas,
kuris veda į prarają.
Maskvoje įvyko
solidarumo su Baltijos tautomis demonstracija. Ją organizavo judėjimo
Demokratičeskaja Rossija koordinacinė taryba. Demonstracijos šūkis:
Šiandien Lietuva, rytoj Rusija! Dalyvavo apie 300 000 žmonių.
Stokholme buvo
laikomos mišios už žuvusiuosius Baltijos šalyse. Švedijos karališkoji šeima
pareiškė užuojautą Švedijoje besilankančiam Latvijos užsienio reikalų ministrui
Janiui Jurkaniui. Janį Jurkanį priėmė Švedijos užsienio reikalų ministras
Stenas Sture Anderssonas.
Sausio 21 d.
LR AT Prezidiumas
patvirtino LR nepriklausomybės gynimo fondo nuostatus.
Lietuva oficialiai
pasiūlė Latvijai pagalbą.
Pskovo
desantininkų divizijos kariškiai paliko Lietuvą.
Į Vilnių atvyko
Lenkijos parlamentarai: Marekas Dziubekas, Krzysztofas Putra, Gražyna
Langowska.
Lietuvos AT
Pirmininkas Vytautas Landsbergis išsiuntė laišką JAV Atstovų Rūmų ir Senato
vadovybei, kuriame prašoma, kad Kongresas skubiai atsiųstų į Lietuvą
delegaciją, kuri susipažintų su nauja sovietine intervencija.
Lietuvos AT
Pirmininkas Vytautas Landsbergis priėmė Kanados konsulą Maskvoje M. Medosą.
Latvijos AT
nutarė, kad Latvijos VRM turi paruošti gynybos sistemą ir pakvietė Latvijos
žmones burtis į paramos grupes.
Į Rygą atvyko grupė
SSRS VRM aukšto rango pareigūnų, vadovaujamų ministro pavaduotojo Jurijaus
Kukuškino.
Latvijos vidaus
reikalų ministras Aloizas Vaznis ir premjero pavaduotojas Ilmaras Bišeris
Maskvoje susitiko su Borisu Pugo. Rygoje užgrobtus pastatus saugantys OMON'o
būriai naktį pakeisti pavaldžiais Borisui Pugo SSRS vidaus reikalų kariuomenės
būriais.
Rygos ligoninėje
nuo šautinių žaizdų mirė latvių kino operatorius dokumentininkas Andris
Slapinis, kurį sužeidė OMON'o milicininkai, šturmuodami Latvijos vidaus reikalų
ministeriją.
Į Ventspilį
susipažinti su situacija Latvijoje privačiai atvyko arkivyskupas Francesco
Colosunno, Šventojo Sosto pasiuntinys SSRS.
Arnoldas Rüütelis
susitiko su Michailu Gorbačiovu, kuris patvirtino, kad Estijoje jėga nebus
naudojama.
Estijos Ministras
Pirmininkas Edgaras Savisaaras susitiko su sąjunginio pavaldumo gamyklų
Estijoje direktoriais.
Islandijos ir
Estijos UR ministrai Taline priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė jėgos
panaudojimą prieš Baltijos valstybes ir paragino įsteigti tarptautinį forumą
Jungtinių Tautų organizacijoje Baltijos valstybių problemai išspręsti. Spaudos
konferencijoje Jonas Baldvinas Hannibalssonas pasakė, kad po to, kai bendrus
dokumentus pasirašė Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos AT pirmininkai, situacija
Baltijos šalyse pakrypo nauja vaga.
Taline naktį
sprogo du sprogstamieji užtaisai ties Darbo kolektyvų jungtinės tarybos
būstine ir prie Streikų komiteto jungtinės tarybos, įsikūrusios Talino laivų
remonto gamyklos teritorijoje.
***
JAV prezidentas George'as
Bushas padarė pareiškimą, kuriame kvietė sovietų lyderius atsisakyti jėgos
panaudojimo Baltijos šalyse. Baltųjų Rūmų spaudos konferencijoje
George'o Busho atstovas spaudai Marlinas Fitzwateris sakė, kad Vašingtono
administracija kartu su Vakarų vyriausybėmis svarstė sankcijas ir kitokias
priemones Sovietų Sąjungai, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas. Jis
kalbėjo ir apie diena anksčiau vykusį NATO ambasadorių susitikimą, kuriame buvo
aptarinėjami baudžiamieji žingsniai prieš Maskvą.
Reaguodamas į
įvykius Baltijos šalyse, Europos Parlamentas sulaikė Europos Bendrijos paskirtą
Sovietų Sąjungai skubią 1 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbą maisto produktais.
Padėčiai Baltijos
valstybėse buvo skirtas 1991 m. sausio 21 d. vykęs Kanados parlamento posėdis.
Jame nuspręsta sustabdyti finansinių kreditų teikimą Sovietų Sąjungai, kelti
Baltijos klausimą Jungtinių Tautų organizacijos Saugumo Taryboje ir Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje. Tą pačią dieną SSRS
ambasadoriui Kanadoje buvo įteikta protesto nota dėl veiksmų Latvijoje. Kanados
Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas pranešė, kad į Baltijos
šalis artimiausiu metu bus pasiųstas Kanados atstovybės Maskvoje atstovas.
16-os NATO valstybių
ambasadoriai surengė specialų susitikimą prievartai Latvijoje aptarti. Jie
apsvarstė veiksmų koordinavimą atsakant į SSRS jėgos panaudojimą
Baltijos valstybėse.
Danijos užsienio
reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas paragino sustabdyti EB ekonominę
paramą SSRS. EB Komisija pasmerkė naują karinę intervenciją prieš taikius
piliečius.
Protestuodama
prieš sovietų kariuomenės prievartą Latvijoje ir Lietuvoje, EB atidėjo
susitikimą su SSRS atstovais, skirtą ekonominiam bendradarbiavimui aptarti, kol
bus pasiekti konstruktyvūs sprendimai dėl padėties Baltijos respublikose.
Prancūzijos
užsienio reikalų ministerija pasmerkė SSRS jėgos panaudojimą Lietuvos ir
Latvijos respublikose, kurios tapo represijų prieš atgimstančią demokratiją
vieta. Tokie veiksmai negali būti atsakymas į teisėtus Baltijos tautų siekius
atgauti savo suverenumą.
Prahoje
Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas paskelbė pareiškimą:
Čekoslovakija, vis dar tebesanti Varšuvos pakto nare, negali prisiimti
atsakomybės, jei kita valstybė narė naudoja jėgą prieš savo gyventojus.
Vokietijos
užsienio reikalų ministras Hansas Dieteris Genscheris paskelbė
pareiškimą, kuriame sakoma, kad Bona tikisi, jog kalti dėl prievartos aktų
Baltijos valstybėse bus patraukti atsakomybėn.
Stokholme įvyko
daugiatūkstantinis solidarumo su Latvija, Lietuva ir Estija mitingas. Domo
katedroje buvo laikomos mišios už Baltijos šalių nepriklausomybę. Mišiose
dalyvavo karališkoji šeima.
Budapešte susitikę
Vengrijos, Lenkijos ir Čekoslovakijos užsienio reikalų ministrai susitarė nuo
liepos 1 d. nedalyvauti Varšuvos sutarties veikloje. Vengrija ir Čekoslovakija
pasirašė dvišalę gynybos sutartį. Visos trys valstybės pareiškė, kad yra
susirūpinusios dėl Maskvos veiksmų Lietuvoje ir ragino ištirti įvykdytos smurto
akcijos Vilniuje aplinkybes.
Gruzijos
prezidentas Zviadas Gamsachurdija pasmerkė SSRS veiksmus Rygoje. Jo nuomone,
tai kruvinų sausio įvykių Vilniuje tąsa. Jis išreiškė paramą Baltijos valstybių
nepriklausomybei.
Sausio 22 d.
Anatolijus
Gorbunovas pusantros valandos telefonu kalbėjosi su Michailu Gorbačiovu, tuo
metu į Maskvą buvo atvykęs Latvijos KP lyderis Alfredas Rubikas. Po pokalbio su
SSRS prezidentu Gorbunovas pranešė, kad Gorbačiovas garantavo, jog prezidento
valdymas Latvijoje įvestas nebus.
Michailas
Gorbačiovas dėl situacijos Baltijos respublikose išplatino pareiškimą, kuriame
pareiškė palaikąs konstitucinį valdžios atėjimo būdą.
Taline lankėsi
švedų parlamentarų grupė, vadovaujama švedų spikerio pavaduotojo Christerio
Eirefelto. Jis išreiškė viltį, kad Baltijos šalys taps laisvos. Švedijos
parlamento delegacija pareiškė, kad iškels Baltijos valstybių klausimą JTO
Žmogaus teisių komisijoje.
***
EB Ministrų Taryba
nutarė sustabdyti pagalbą SSRS. Atidėtas sprendimas sudaryti bendrą Europos
Komisijos ir Europos Bendrijos darbo komisiją, kuri būtų atsakinga už pagalbos
teikimą SSRS.
JAV Valstybės
sekretorius Jamesas Bakeris susitiko Vašingtone su Lietuvos AT vicepirmininku
Broniumi Kuzmicku, Estijos užsienio reikalų ministru be portfelio Endeliu
Lipmaa ir Latvijos AT vicepirmininku Dainiu Ivanu. Bakeris pareiškė, kad
sovietų veiksmai Baltijos šalyse gali užbraukti visą JAV ir SSRS santykiuose
pasiektą pažangą. Jis pridūrė, kad vienintelis kelias nuomonių skirtumams tarp
Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos Vyriausybės pašalinti yra derybos ir
dialogas.
JAV Valstybės
departamentas ir Baltieji Rūmai padarė pareiškimus, kuriuose smerkiamas
bauginimas ir jėgos panaudojimas Baltijos valstybėse. JAV ambasadorius
Maskvoje Jackas Matlockas įpareigotas tiesiogiai pareikšti JAV susirūpinimą dėl
praeitą savaitę Rygoje įvykdytos prievartos.
JAV Valstybės
departamento atstovė spaudai Margaret Tutwiler pranešė, kad Kongreso
respublikonų partijos atstovai kreipėsi į JAV prezidentą, patardami jam dėl
Kremliaus veiksmų Baltijos valstybėse atidėti JAV ir SSRS aukščiausiojo lygio
susitikimą. Ji teigė, kad Bushas kongresmenams atsakė, jog Baltijos šalys ir
aukščiausiojo lygio susitikimas tai labai delikati diplomatinė situacija ir
kad JAV susirūpinimas Baltijos šalimis pabrėžtinai reiškiamas per ambasadorių
Jacką Matlocką.
JAV senatorius
Johnas Heinzas pateikė rezoliuciją, raginančią prezidentą George'ą Bushą
nutraukti ekonominę paramą, pvz., kreditų teikimą SSRS, bei kitą rezoliuciją,
kuria nutraukiami Eksporto-importo banko kreditai Maskvai.
JAV Atstovų Rūmai
pritarė (417:0) rezoliucijai, kurioje prezidentas George'as Bushas raginamas
peržiūrėti visą ekonominę paramą, numatomą suteikti SSRS, atsižvelgiant į
sovietų veiksmus Baltijos šalyse. Taip pat raginama sustabdyti visą techninę
paramą ir neremti SSRS narystės Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke
ir GATT bei nesuteikti didžiausio palankumo prekyboje statuso, kol sovietų
armija nenutrauks teisėtų Baltijos šalių vyriausybių obstrukcijos. Ši rezoliucija
perduota svarstyti Senatui.
JAV Senato
daugumos lyderis demokratas George'as Mitchellas pareiškė, kad neįmanoma
nuolat malšinti nepriklausomybės siekio jėga. Aš tikėjausi, kad SSRS vadovai
pasimokė iš paskutinių įvykių Rytų Europoje, deja, jie, kaip atrodo, to
nepadarė.
JAV Senato mažumos
lyderis respublikonas Robertas Dole'as pareiškė: Mes norime Baltijos šalių
laisvės ir nepriklausomybės. Negalima gauti Nobelio taikos premijos, o po to
pradėti žudyti žmones Lietuvoje ir Latvijoje.
Latvijos AT pirmininko
pavaduotojas Dainis Ivanas Monrealyje susitiko su Kanados Valstybės
sekretoriumi užsienio reikalams Joe Clarku.
Kanados Valstybės
sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas, kalbėdamas nepaprastuosiuose
debatuose Bendruomenių Rūmuose, pareiškė, kad Kanada griežtai smerkia brutalų
karinės jėgos panaudojimą prieš demokratiškai išrinktą Latvijos Vyriausybę.
Naujosios
Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Donas McKinnonas išsikvietė
SSRS ambasadorių Sokolovą ir pareiškė jam apie Naujosios Zelandijos
susirūpinimą dėl sovietų kariuomenės panaudotos jėgos Lietuvoje ir Latvijoje.
Danijos premjeras
Poulas Schluteris pareiškė, kad už kruvinus incidentus Lietuvoje ir Latvijoje
atsakingi Maskvos vadovai, net jei išlieka abejonių dėl to, kas inicijavo šiuos
represijų aktus. Jis pareiškė viltį, kad ekonominio bendradarbiavimo su SSRS
sustabdymas padarys tokį didelį įspūdį, jog paskatins Sovietų Sąjungos vadovus
pradėti taikias derybas su Baltijos valstybėmis dėl jų nepriklausomybės
atkūrimo.
Danijos užsienio
reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas pasakė, kad Danija ir ateityje
palaikys Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangas jų taikioje kovoje už
demokratinę visuomenę.
Budapešte susitikę
Vengrijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Geza
Jeszenszky's, Jiris Dienstbieras ir Krzysztofas Skubiszewskis bendrame
komunikate pareiškė savo gilų susirūpinimą dėl padėties Baltijos
respublikose ir savo paramą jų siekiams.
Švedijos delegatė
JT Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje M. B. Theorin pareiškė, kad Švedijai
nepriimtina tai, kad sovietų kariuomenė naudoja jėgą Baltijos šalyse ir
teigė, jog sovietų brutali intervencija į ten vykstančius politinius
procesus pažeidžia Helsinkio susitarimus.
Stokholme
surengtos mišios Baltijos valstybių nepriklausomybei paremti, kuriose dalyvavo
ir karališkoji pora.
Išplatintas
Italijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame išreikštas
didėjantis susirūpinimas įvykių eiga Baltijos respublikose. Pasak pareiškimo,
dialogo ir derybų kelias pagrindinis būdas pasiekti ilgalaikius sprendimus,
kuriais būtų atsižvelgta į Baltijos respublikų tautų teisėtus lūkesčius.
Japonijos
Vyriausybė pranešė, kad šalis neketina atsisakyti pagalbos teikimo SSRS,
nepaisant Vakarų šalyse pasigirstančių raginimų taip pasielgti dėl įvykių
Baltijos šalyse. Kartu Vyriausybė išreiškė gilų apgailestavimą dėl karinės
jėgos panaudojimo Lietuvoje ir Latvijoje ir paragino tuoj pat nutraukti tokius
veiksmus.
Japonijos
generalinis konsulas Leningrade Shoji's Suezawa pareiškė, kad Japonijos
Vyriausybė susirūpinusi įvykiais Baltijos šalyse ir mano, kad situaciją būtina
stabilizuoti nenaudojant jėgos.
Islandijos
Vyriausybė, aptarusi Baltijos šalių nepriklausomybės klausimą, nutarė: pirma
kad Islandijos ambasada Maskvoje perduos SSRS užsienio reikalų ministerijai
Islandijos prašymą, remiantis Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Vienos
baigiamuoju aktu, paaiškinti, ką reiškia karinės akcijos Lietuvoje ir Latvijoje
per dvi pastarąsias savaites. Antra siekti, kad Baltijos valstybių klausimas
būtų įtrauktas į Jungtinių Tautų dienotvarkę. Trečia pakartoti argumentus,
dėl ko reikia paremti Baltijos valstybes Šiaurės Atlanto organizacijoje.
Ketvirta kreiptis į Altingą, kad jo nariai keltų šį klausimą Europos
Taryboje. Penkta pareikalauti, kad Šiaurės Tarybos prezidentas pateiktų šį
klausimą svarstyti Šiaurės Tarybos posėdyje ateinančią savaitę. Šešta
rekomenduoti parlamentarams aplankyti Baltijos šalių parlamentus ir
formalizuoti Islandijos ir Baltijos valstybių parlamentų santykius. Pabaigoje
nurodoma, kad Islandijos užsienio reikalų ministro vizito Baltijos šalyse metu
(sausio 18 sausio 21 dienomis) su šių šalių vadovais buvo kalbėtasi apie
galimybes užmegzti diplomatinius santykius ir kad tokios galimybės yra
svarstomos.
Australijos
Senatas vienbalsiai priėmė senatoriaus Hillo pasiūlytą pareiškimą, kuriame
pasmerktas SSRS kariuomenės brutalumas, kurio buvo griebtasi prieš Lietuvos
piliečius, kad kareiviai nužudė 14 žmonių, smerkiama Vidaus reikalų kariuomenės
sausio 21 dienos veiksmai Rygoje ir reikalaujama, kad SSRS gerbtų žmogaus
teisių principus. Pareiškime kreipiamasi į Australijos Vyriausybę, kad ji kartu
su kitomis demokratinėmis valstybėmis protestuotų prieš tokį brutalumą ir
kreiptųsi į SSRS vadovybę, kad ši padėtų taikiai pereiti prie nepriklausomybės
toms respublikoms, kurios per demokratiškai išrinktus parlamentus reiškia savo
apsisprendimą gyventi savarankiškai.
Australijos
užsienio reikalų ministras Garethas Evansas trečią kartą per pastarąsias 8
dienas iškvietė sovietų ambasadorių dėl karinių veiksmų Baltijos respublikose.
Sausio 23 d.
Apie 13 val.
Vilniuje SSRS kaukėti desantininkai užgrobė įmonės Spauda popieriaus
sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.
Iš Vokietijos
Einbecho ir Leipcigo miestų į Vilnių pristatyta vaistų ir maisto siunta.
Iš Tartu į Vilnių
atsiųsta šaldytos kraujo plazmos, tvarsliavos.
***
Islandijos
Vyriausybė pateikė Islandijos parlamentui tvirtinti savo sprendimą, kuriame numatyta
užmegzti oficialius diplomatinius santykius su Lietuva.
Rezoliucijai,
kurioje prezidentas George'as Bushas raginamas peržiūrėti visą ekonominę
paramą, numatomą suteikti SSRS, atsižvelgiant į sovietų veiksmus Baltijos
šalyse, pritarė JAV Senatas (99:0). Rezoliucijoje taip pat raginama
sustabdyti visą techninę paramą ir neremti SSRS narystės Tarptautiniame
valiutos fonde, Pasaulio banke ir GATT bei nesuteikti didžiausio palankumo
prekyboje statuso, kol sovietų armija nenutrauks teisėtų Baltijos šalių
vyriausybių obstrukcijos.
Dėl įvykių
Baltijos šalyse Europos Bendrija pasiuntė SSRS užsienio reikalų ministrui
laišką, kuriame pateikiami nurodymai žmogaus teisių gynimo klausimais,
remiantis ESBK nutarimais.
Jungtinės
Karalystės premjeras Johnas Majoras susitiko su Latvijos užsienio reikalų
ministru Janiu Jurkaniu ir pažadėjo, kad išnagrinės galimą visos paramos,
išskyrus maisto produktus, sustabdymą sovietams.
Stokholme įkurtas
Estijos informacijos biuras.
Sausio 24 d.
Vakare SSRS
kariškiai apšaudė privačius automobilius (į vieną buvo šauta 29 kartus, vieną
automobilį kartu su keleiviais kariškiai pagrobė. Jėga sulaikyti ir nugabenti į
Šiaurės karinį miestelį trys AT apsaugos darbuotojai ten sumušti. Sauliui
Steponavičiui nuo trankymų trūko ausies būgnelis.
Naktį Vilniuje
intensyviai veikė sovietų kariškiai. Ginkluoti patruliai stabdė automobilius,
šaudė iš automatų ir kulkosvaidžių, lipo į troleibusus ir kratė keleivius.
Gauta vaistų iš
Suomijos, Latvijos ir Armėnijos.
LR Aukščiausioji
Taryba kreipėsi į visas visuomenines organizacijas, partijas ir judėjimus,
prašydama aiškinti vasario 9 d. įvyksiančios apklausos esmę ir tikslus, o
Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti šioje apklausoje.
Paskelbtas SSRS
vidaus reikalų ministro Boriso Pugo ir gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo
įsakymas Dėl bendro milicijos ir armijos patruliavimo miestų gatvėse.
***
Tarptautinis
valiutos fondas ir Pasaulio bankas atidėjo visas derybas su SSRS dėl anksčiau
JAV prezidento George'o Busho pasiūlytų SSRS ypatingų santykių su
šiomis organizacijomis. Kaip pasakė Pasaulio banko prezidentas Barberis
Conable, Sovietų Sąjungos narystė šioje organizacijoje nėra toliau svarstoma
dėl to, kad Sovietų Sąjunga atsitraukia nuo rinkos ekonomikos kurso ir dėl
Pasaulio banko narių reakcijos į Sovietų Sąjungos veiksmus Baltijos šalyse.
Europos
Parlamentas Strasbūre priėmė rezoliuciją (270:9, susilaikė 4), kurioje
pareiškė, kad EP yra šokiruotas dėl sovietų karinės intervencijos Baltijos
respublikose. EP pasmerkė sovietų karinę agresiją prieš Lietuvos ir Latvijos
nepriklausomybės judėjimus ir paragino pradėti derybas krizei išspręsti.
Briuselyje NATO
generalinis sekretorius Manfredas Woerneris įspėjo, kad tolesnis jėgos
naudojimas Baltijos respublikose labai pakenktų Vakarų aljanso ir Kremliaus
santykiams.
Islandijos
Vyriausybės posėdyje užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono
siūlymu nuspręsta įteikti SSRS notą su reikalavimais paaiškinti, kodėl buvo
panaudota ginkluota jėga prieš Baltijos valstybes. Taip pat nuspręsta nusiųsti
į Baltijos valstybes parlamentinę delegaciją, kartu su Šiaurės šalimis
koordinuoti politiką dėl Baltijos valstybių JT organizacijoje, aptarti
situaciją NATO bloke ir, jeigu nebus nutrauktas jėgos panaudojimas, sukviesti
JTO Saugumo Tarybos posėdį.
Italijos
parlamentarai (Emma Bonino, Peppino Calderisi, Roberto Cicciomessere, Giovanni
Negri, Sergio Stanzani, Alessandro Tessari), priklausantys Radikaliajai
partijai, paskelbė pareiškimą, kad kruvini įvykiai Lietuvoje ir Latvijoje,
stengiantis nuversti teisėtai išrinktus parlamentus, prieštarauja Helsinkio
Akto baigiamajam dokumentui ir Paryžiaus Chartijai. Partija kreipėsi į Italijos
Vyriausybę, reikalaudama, kad ji paragintų SSRS vadovybę laikytis Paryžiaus
Konferencijos įsipareigojimų ir nutraukti jėgos panaudojimą prieš teisėtą
Baltijos valstybių valdžią, inicijuoti 34 valstybių, pasirašiusių Helsinkio
Aktą, užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame būtų apsvarstyta padėtis
Lietuvoje ir Latvijoje bei kitose bebandančiose atsiskirti respublikose,
inicijuoti Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimą ir nutraukti
ekonominės pagalbos programą SSRS.
Švedijos
ambasadorius SSRS Erianas Berneris įteikė SSRS notą, kurioje prašoma
pasiaiškinti dėl veiksmų Baltijos valstybėse.
Į Rygą atvyko
Švedijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Peras Sheras.
***
SSRS advokatų
sąjungos kolegija atsiuntė atsakomąją telegramą Latvijos advokatų kolegijai,
kurioje pasmerkė SSRS ginkluotųjų pajėgų akcijas Vilniuje ir Rygoje.
Sausio 25 d.
Naktį Vilniaus
gatvėse SSRS kariškiai stabdė ir sumušė ne vieną praeivį. Buvo stabdomos ir
greitosios medicinos pagalbos mašinos, patikrinimui išvaromi ir
medikai, ir vežami ligoniai. Iš APN korespondento N. Baranausko atimtas
fotoaparatas.
Sniečkaus miesto
Piliečių forumo susirinkime (susirinko 113 dalyvių) priimtas
Kreipimasis į gyvenvietės žmones, Sniečkaus savivaldybės deputatus, į Lietuvos
AT, kuriame sakoma, kad destruktyvi jėga Lietuvoje Lietuvos komunistų
partija, kurios tikslas buvo surengti karinį perversmą ir užgrobti valdžią.
Kreipimesi apgailestaujama, kad Ignalinos atominėje elektrinėje atsirado
žmonių, palaikančių reakcingas jėgas. Jame sakoma, kad gyvenvietės žmonės,
susijungę į Piliečių forumą, ryžtingai palaiko Lietuvos AT ir Vyriausybę.
Sausio 20-ąją
Rygoje vyko žuvusiųjų (Andrio Slapinio, Egilio Riekstinio, Sergejaus Kononenko,
Vladimiro Gomonovičiaus) laidotuvės. Jose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Visose trijose Baltijos respublikose paskelbta gedulo diena.
Latvijos
parlamentas įkūrė Gynybos departamentą.
Maskvoje Rusijos
užsienio reikalų ministerijoje akredituotas Latvijos Respublikos atstovas Jānis
Lovnikas. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Fiodorovas
pranešė, kad Rusija numačiusi pasiųsti savo oficialų atstovą į Rygą po
savaitės.
***
Lenkijos užsienio
reikalų ministras Krzysztofas Skubiszewskis pareiškė, kad Lenkijos Vyriausybė
numato leisti atidaryti Baltijos valstybių informacijos biurus Lenkijoje.
Vašingtono
Administracijos atstovų teigimu, JAV ketina atidėti neribotam laikui vasario
pradžioje numatytą prezidento Busho ir Michailo Gorbačiovo susitikimą dėl
Sovietų Sąjungos veiksmų Baltijos šalyse.
JAV Baltieji Rūmai
ir Senatas priėmė rezoliucijas, reikalaujančias, kad Gorbačiovas kuo skubiau
nutrauktų karinės jėgos naudojimą Baltijos šalyse. Senatas priimtoje
rezoliucijoje kreipėsi į prezidentą, kad būtų sustabdyti pasikeitimai su
Sovietų Sąjunga informacija technikos srityje, kad būtų peržiūrėta pagalba
Maskvai ir apsvarstyta Vašingtono parama Maskvai, siekiančiai tapti
Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko nare.
Švedijos
Vyriausybė pripažins Lietuvą, kai tik bus galima, ir ji bus tarp pirmųjų šalių,
kurios tai padarys, pareiškė Švedijos valstybės sekretorius Perre Schori,
lankydamasis Vilniuje.
Tarptautinis PEN
centras tarptautinės rašytojų asociacijos būstinė Londone pasiuntė SSRS
prezidentui laišką, kuriame pareiškė pasipiktinimą SSRS vadovybės veiksmais
Latvijoje ir Lietuvoje, ir priminė prezidentui, kad Rusijos PEN centras taip
pat buvo griežtai pasmerkęs prievartą, kurios griebtasi prieš Lietuvos
suverenitetą. PEN centras laiške reikalavo tuojau pat nutraukti bet kokį karinį
spaudimą ir nesikišti į politinius procesus Baltijos respublikose.
Sausio 26 d.
Suskilo Latvijos
policijos pajėgos. Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai paskelbė, kad
nepaklus ministrui Aloyzui Vazniui.
Iš karinio Šiaurės
miestelio Vilniuje paleisti penki asmenys. Visi sulaikytieji buvo mušami. Trys
iš jų buvo sunkiai sužaloti ir paguldyti ligoninėje.
Iš Bialystoko,
Katovicų, Krokuvos, Siedlcų, Ščecino, Goržuvos, Plocko ir Suvalkų gauta vaistų,
tvarsliavos ir maisto.
Lietuvą pasiekė
pagalbos siunta iš Zalcburgo.
Į Vilnių
pristatyta Raudonojo Kryžiaus siunta iš Vengrijos.
21.30 val. ginkluoti
SSRS kariškiai užpuolė ir nusiaubė LR muitinės postus Lavoriškėse ir
Medininkuose.
Sausio 27 d.
Varšuvoje piliečių
judėjimo Demokratinė akcija (ROAD) suvažiavimas griežtai protestavo prieš
sovietų kariuomenės intervenciją Lietuvoje ir Latvijoje bei paragino Lenkijos
Seimą ir Senatą, prezidentą ir Ministrų Tarybą dar kartą apsvarstyti galimybę
pripažinti Lietuvą de jure ir užmegzti su ja diplomatinius santykius.
Varšuvoje šv.
Stanislovo Kostkės bažnyčioje buvo laikomos mišios už Baltijos valstybių
laisvę. Pamokslo metu kalbėjo Lietuvos AT deputatas Czeslawas Okinczycas.
Iš Duisburgo į
Vilnių atvyko sunkvežimis su vaistais ir maistu.
Sausio 28 d.
LR Aukščiausioji
Taryba priėmė Pareiškimą Dėl
agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS . Joje
dar kartą kreipiamasi į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines
valstybes ir Jungtines Tautas, prašant ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai
prievartai ir diktatūrai.
Streiką pradėjo
Narvos miesto įmonės.
Į Rygą atvyko SSRS
AT Tautybių Tarybos pirmininkas Rafikas Nišanovas. Oficialus jo vizito tikslas
ieškoti kelių, kad būtų normalizuota politinė situacija Latvijoje.
***
Arnoldas Rüütelis
Maskvoje susitiko su JAV ambasadoriumi Jacku Matlocku.
Vienoje
Liuksemburgo atstovas ESBK Europos Bendrijos narių vardu paskelbė pareiškimą,
kuriame sakoma, kad EB su giliu liūdesiu ir dideliu susirūpinimu seka tragiškus
įvykius Lietuvoje ir Latvijoje. Dvylika EB valstybių kviečia dialogui, kuris
yra būtinas, nes tai vienintelis kelias spręsti tokio pobūdžio problemas, bei
įsakmiai prašo, kad SSRS laikytųsi elgesio taisyklių, po kuriomis ji yra
pasirašiusi, kad Bendrija galėtų ir toliau jai padėti kuo greičiau pereiti šį
kliūčių kupiną periodą.
Latvijos žemės
ūkio ministerijos užsienio ekonominių ryšių valdybos vadovas Gatis Kruzė po
vizito Danijoje interviu Latvijos laikraščiui Diena pareiškė, kad Danijos Vyriausybės
atstovas užtikrino, jog Danija pasirengusi suteikti Baltijos valstybėms
finansinę paramą tiesiogiai, aplenkdama Maskvą. Kruzė sakė, kad susitikime su
Danijos užsienio reikalų ministru Uffe Ellemannu Jensenu pastarasis pareiškė,
kad Danija niekada nepripažino Baltijos šalių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą
ir nenutraukė diplomatinių ryšių su Estija, Latvija ir Lietuva.
Šiaurės Tarybos
sesijoje paremtas Danijos pasiūlymas surengti tarptautinę konferenciją, skirtą
Baltijos valstybėms. Beveik visų Šiaurės Tarybos partijų atstovai išreiškė
paramą kovotojams už nepriklausomybę Baltijos šalyse. 1991 m. kovo 1 d.
planuota svarstyti 13 programų projektų, susijusių su Baltijos šalimis.
Sausio 29 d.
Tuojau po vidurnakčio
SSRS kariškiai kelyje VilniusKaunas (netoli Gariūnų) apšaudė lengvąjį
automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos
instituto II kurso studentas dvidešimtmetis Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje
mirė.
Jau užregistruota
580 žmonių, nukentėjusių nuo barbariškų sovietų armijos veiksmų sausio įvykių
metu.
Į Vilnių atvyko
JAV generalinis konsulas Leningrade R. Milesas ir konsulas R. Petersonas.
Pastarasis yra įgaliotas dvi savaites dirbti Lietuvoje ir stebėti situaciją.
Aptarti sutarties
su Lietuva tekstą į Vilnių atvyko RSFSR delegacija.
Išleistas SSRS
prezidento Michailo Gorbačiovo įsakas Dėl milicijos ir ginkluotųjų pajėgų
bendradarbiavimo užtikrinant teisėtvarką ir kovojant su nusikalstamumu.
SSRS liaudies
deputatas Viktoras Alksnis interviu laikraščiui Argumenty i fakty
pasakė, kad nacionalinio gelbėjimo komitetų sudarymo Pabaltijo šalyse
iniciatorius yra Michailas Gorbačiovas.
Latvijos AT
plenariniame posėdyje dalyvavo Švedijos parlamento Žaliųjų partijos atstovų
delegacija ir išreiškė solidarumą Latvijai kovoje dėl nepriklausomybės.
Naujasis SSRS
užsienio reikalų ministras Aleksandras Bessmertnychas Vašingtone susitiko su
JAV Valstybės sekretoriumi Jamesu Bakeriu. Susitikime buvo aptarta padėtis
Persijos įlankoje ir SSRS politika Baltijos respublikose. Nuspręsta atidėti
SSRS ir JAV prezidentų susitikimą, numatytą vasario 11 13 d. Oficialiai
paskelbta priežastis Bushas užsiėmęs dėl karo Persijos įlankoje, tačiau,
apžvalgininkų nuomone, tam įtakos turėjo SSRS veiksmai Baltijos šalyse.
Sausio 30 d.
Lietuvos sveikatos
apsaugos ministerija pranešė, kad nuo SSRS armijos kariškių, patruliuojančių
SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu Lietuvos miestų gatvėse,
pastarosiomis dienomis nukentėjo dar 12 Lietuvos piliečių. Vilniaus rajone SSRS
patruliai stabdo ir krečia greitosios pagalbos automobilius.
Taline iškilmingai
atidarytas Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras.
Estijoje
nutrauktas SSRS pavaldumo gamyklų darbininkų streikas.
Maskvos paskirtas
Latvijos SSR generalinis prokuroras Valentinas Daukšis, kalbėdamas per
Latvijos TV, pranešė, kad penki Latvijos savanoriai, OMON'o paimti Rygoje ant
Vanšu tilto sausio 20 d., yra kaltinami neteisėtu ginklų laikymu ir iš KGB
kalėjimo perkelti į kitą vietą. Latvijos vidaus reikalų ministerija nustatė,
kad tai Aigaras Teperis, Argis Kreismanis, Gatis Jurkanas, Kasparas Grinbergas
ir Haraldas Steinbergas.
***
Michailas
Gorbačiovas pasiūlė, kad, stengiantis sumažinti įtampą ir Vakarų spaudimą,
aukščiausio lygio darbo grupės pradėtų derybas su kiekviena iš trijų Baltijos
respublikų.
Sausio 31 d.
Iš Maskvos grįžo
AT pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus vadovaujama derybų delegacija.
Ten ji derino Lietuvos ir Rusijos Federacijos politinės sutarties tekstą. Jis
iš esmės suderintas, parafuoti visi jo straipsniai.
Lietuvos
Respublikos VRM iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus OMON'o būrio pareigūnų
įkūrė specialios paskirties būrį ARAS.
Vilniuje lankėsi Lenkijos parlamento ir parlamentinio piliečių klubo
atstovai Irzis Oržekas, Wlodzimierzas Mokry, Januszas Rožekas.
Estijos
Respublikos AT nutarė organizuoti referendumą dėl Estijos savarankiškumo kovo 3
d.
Į Rygą atvyko
Šiaurės Tarybos delegacija, vadovaujama Šiaurės Tarybos Ministrų Tarybos
pirmininko, Danijos vidaus reikalų ministro Thoro Pederseno.
Į Rygą atvyko
Airijos ambasados SSRS pirmasis sekretorius Thomas Rasselas.
***
Islandijos
Vyriausybė pranešė, kad nutarė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
Įvyko SSKP CK
posėdis, dalyvaujant karinių apygardų vadams. Nuspręsta atkurti konstitucinę
tvarką visose respublikose.
JAV Kongresas ir
Senatas priėmė bendrą rezoliuciją, kurioje reikalaujama nutraukti jėgos
panaudojimą Baltijos valstybėse.
Senatorius
Alfonse'as D'Amato pasiūlė Kongresui priimti rezoliuciją, kurioje reikalaujama,
kad JAV prezidentas suteiktų Lietuvai, Latvijai ir Estijai visišką diplomatinį
pripažinimą.
Lenkijos Centro
susitarimo užsienio reikalų komiteto Rytų pakomitetis parengė pasiūlymus
Vyriausybei, kuriuose numatyta plėtoti charitatyvinę pagalbą Lietuvai ir
išlaikyti tuos pačius politinius santykius, be to, neskubėti suteikti Lietuvai
diplomatinį pripažinimą tol, kol to nepadarė kitos valstybės; Lietuvai
paprašius, sudaryti sąlygas dirbti jos emigracinei vyriausybei ir tuo pat metu
rekomenduojama Lenkijos diplomatams imtis žygių, kad Lietuvos emigracinei
vyriausybei būtų leista įsikurti Skandinavijos šalyse.
Vasario 1 d.
AT Pirmininkas
Vytautas Landsbergis priėmė į Lietuvą atvykusią Norvegijos delegaciją
Stortingo grupės Baltijos valstybėms remti pirmininką Ingvaldą Godalą ir šios
grupės narį Terje Nybergetą bei Norvegijos Helsinkio komiteto grupės narį ir
SOS Baltikum vadovą Edvardą Stangą.
Vilniuje
atidarytas Šiaurės Tarybos informacijos biuras.
Elektrėnuose į A.
Grigaliūno butą įsiveržė ginkluotas SSRS kariškis ir, neradęs šeimininko
sūnaus, jį sumušė. Pastarasis pristatytas į ligoninę.
Estijos AT priėmė
nutarimą surengti visuotinį plebiscitą kovo mėnesio 3 dieną.
Estijoje lankėsi
Norvegijos parlamento delegacija, kuri aptarė Norvegijos parlamento pagalbą
Estijos nepriklausomybės siekiui.
Maskvoje SSRS
Federacijos Tarybos posėdyje kalbėjo Anatolijus Gorbunovas. Jis sakė, kad
Baltijos šalių klausimas tai ne SSRS vidaus, bet tarptautinė problema. Be to,
jis patvirtino, kad jokiame sąjunginiame referendume Latvija nedalyvaus.
Estijos ir Lietuvos atstovai posėdyje nedalyvavo.
***
Kaip pranešė
Laisvės radijas, iš JAV vyriausybinių šaltinių gauta informacija, kad
Jungtinės Valstijos užsitikrino SSRS pritarimą jos politikai Persijos įlankoje,
bet už tai JAV turi sušvelninti represijų Baltijos šalyse kritiką.
SSRS URM atstovas
Vitalijus Čiurkinas spaudos konferencijoje pareiškė, kad jokio slapto
susitarimo tarp JAV ir SSRS dėl pozicijų Persijos įlankos ir Baltijos valstybių
atžvilgiu nėra ir būti negali.
Vasario 2 d.
Lietuvos Ministras
Pirmininkas Gediminas Vagnorius susitiko su Šiaurės Tarybos Ministrų Tarybos
pirmininku, Danijos vidaus reikalų ministru Thoru Pedersenu. Svarstytas
bendradarbiavimas tarp Šiaurės Tarybos šalių ir Lietuvos.
Vasario 3 d.
Klaipėdoje sovietų
kariškiai gatvėje sumušė tris žmones, Kazlų Rūdoje vieną.
Leningrado TV
žurnalistas Aleksandras Nevzorovas nufilmavo, kaip Latvijos savanoriai netoli OMON'o
bazės neva užpuolė, apšaudė ir sudegino Latvijos KP CK automobilį Volga,
kuriuo važiavo keletas milicininkų. Latvijos vidaus reikalų ministerija
nustatė, kad automobilio numeriai buvo suklastoti jie buvo išduoti
automobiliui Moskvič, o jo šeimininkas prieš metus mašiną pardavė, todėl tie
numeriai iš Latvijos registro buvo išbraukti.
Vasario 4 d.
Lietuvos
Respublikos valstybinė komisija, tirianti SSRS ginkluotųjų pajėgų padarytus
nusikaltimus Lietuvoje sausio 1113 dienomis, pateikė turimą informaciją dėl
patirtų materialinių nuostolių. Preliminariais duomenimis, tik per sausio 1113
dienas padaryti nuostoliai siekia beveik 36 mln. rublių.
LR Aukščiausioji
Taryba priėmė Kreipimąsi į Lietuvos žmones ir Pareiškimą dėl artėjančios
Lietuvos gyventojų apklausos vasario 9 d. ir dar kartą pakvietė visus dalyvauti
joje ir pasisakyti už nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.
Lietuvos
generalinis prokuroras Artūras Paulauskas Maskvoje susitiko su SSRS generaliniu
prokuroru Nikolajumi Trubinu ir aptarė bendradarbiavimo galimybes baudžiamojoje
byloje, iškeltoje dėl viešų raginimų pažeisti Lietuvos suverenitetą, smurtu
nuversti valstybinę valdžią, dėl sovietų armijos nusikalstamų veiksmų sausio
1113 d. Vilniaus mieste.
Vasario 5 d.
Lietuvos
demokratinės darbo partijos delegaciją, kurioje buvo Algirdas Brazauskas,
Vladimiras Beriozovas ir Domijonas Šniukas, priėmė SSRS prezidentas Michailas
Gorbačiovas. Vizito tikslas spręsti SSKP ir LDDP turtinius ginčus. Buvo
kalbėta apie kariškių užimtų Spaudos rūmų likimą. Gorbačiovas pažadėjo
artimiausiu metu atsiųsti TSKP CK atstovus spręsti padėtį vietoje.
Rygoje mirė sausio
20 d. SSRS kariškių sužeistas kino operatorius Gvido Zvaigznė.
***
SSRS prezidentas
Michailas Gorbačiovas išleido įsaką, kuriame vasario 9 d. Lietuvoje rengiamas
plebiscitas skelbiamas neteisėtu.
Prancūzijos
ambasada perdavė Lietuvos atstovybei Maskvoje Prancūzijos Respublikos
prezidento kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininką. Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as rašė, kad įvykiai
Vilniuje ir Rygoje prancūzams sukėlė daugybę emocijų. Jis išreiškė užuojautą
dėl aukų. Prezidentas dar kartą pažymėjo, kad Prancūzija niekada nepripažino
Baltijos šalių aneksijos į SSRS, ir kvietė atgauti suverenitetą tik dialogo ir
derybų keliu.
Vasario 6 d.
Pasirašytas LR
įgaliotosios valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su SSRS
Pareiškimas. Jame tikimasi, kad Sovietų Sąjunga parodys gerą valią ir pašalins
metų pradžioje atsiradusias kliūtis grįžti prie derybų stalo.
***
JAV prezidentas
George'as Bushas pranešė, kad Baltijos valstybės ir Ukraina
gaus iš JAV tiesiogiai medicininės pagalbos už
5 mln. JAV
dolerių. Baltųjų Rūmų atstovas spaudai pasakė, kad prezidentas George'as Bushas
nori parodyti JAV susirūpinimą situacija Baltijos valstybėse.
JAV Valstybės
sekretorius Jamesas Bakeris rekomendavo prezidentui neteikti Senatui
ratifikuoti Sutarties dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje, kadangi
paskutiniai SSRS veiksmai kelia nepasitikėjimą. Kartu jis išreiškė paramą
drąsiems Baltijos šalių žmonėms.
SSRS prezidento
Michailo Gorbačiovo įsaku armijos generolo titulai suteikti generolams
pulkininkams Nikolajui Gračiovui ir Viktorui Jermakovui.
Vasario 7 d.
Vilniuje Lietuvos
Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius susitiko su Šiaurės Tarybos
prezidiumo nariais Danijos ekspremjeru Ankeriu Jorgensenu, Norvegijos
ekspremjeru Janu P. Syse, Švedijos užsienio reikalų eksministre Karin Soeder,
Šiaurės Tarybos prezidiumo generaliniu sekretoriumi Josteinu Osnesu. Įvyko
diskusija dėl Lietuvos tarptautinio pripažinimo galimybių.
Lietuvos AT
Pirmininkas Vytautas Landsbergis gavo Pabaltijo karinės apygardos vado generolo
pulkininko Fiodoro Kuzmino raštą, kuriame informuojama, kad vasario 1020
dienomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyks kariniai mokomieji manevrai,
kuriems vadovaus generolas leitenantas Petras Čausas.
Vasario 8 d.
Į Lietuvą atvyko
Islandijos parlamentaras Hannesas Erikssonas.
Lietuvos AT
Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiuntė padėkos telegramą Latvijos TV ir
radijo komiteto vadovams R.Lobanovskiui ir I.Rakinui, kad nuo pat tragiškų
sausio 13-osios įvykių, kai buvo okupuotas Lietuvos TV ir radijas, Rygos
radijas ėmėsi transliuoti žinias lietuvių kalba.
Prasidėjo 10 dienų
trukusios SSRS karinės pratybos PribVO .
***
Čekoslovakijos
prezidentas Vaclavas Havelas priėmė buvusią Lietuvos premjerę Kazimierą
Prunskienę. Prunskienė informavo Havelą apie padėtį Lietuvoje.
Catherine Lalumiere,
Europos Tarybos (ET) generalinė sekretorė, Strasbūre pareiškė, kad ET smerkia
žmogaus teisių pažeidimus Baltijos šalyse, bet neturi nei pašaukimo, nei
noro destabilizuoti tokias valstybes kaip SSRS ar Jugoslavija. Pasak jos,
Baltų vadovai nebesugeba suvaldyti proceso, kuriam pradžią davė jų pačių
reikalavimai, o tai kelia pavojų ne tik jiems, bet ir kitiems.
Vasario 9 d.
Visuotinė Lietuvos
gyventojų apklausa plebiscitas. Iš viso apklausoje dalyvavo 2 652 738
Lietuvos piliečiai. Už teiginį, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė
respublika, pasisakė 2 028 330, arba 90,47 proc. dalyvavusių apklausoje
piliečių, ne 147 039, arba 6,56 proc. balsavusiųjų, ir 66 613 biuletenių
pripažinti negaliojančiais.
Rygoje surengtos
Gvido Zvaigznės laidotuvės.
Vasario 10 d.
JAV Kongreso ir
Senato Helsinkio komisijos delegacija (13 žmonių) išvyko į Baltijos valstybes.
Pakeliui sustojusi Stokholme, ji dalyvavo kiekvieną savaitę rengiamame mitinge,
remiančiame Baltijos respublikų kovą. Delegacijos vadovas kongresmenas
demokratas Steny's Hoyeris sakė, kad respublikonų ir demokratų nuomonės dėl
Baltijos valstybių nepriklausomybės siekių sutampa. Prieš išvykdama, vasario 11
d. komisija pasiūlė Baltijos šalių tautas kandidatėmis Nobelio taikos premijai
gauti. Senatoriaus Dennio de Concinio nuomone, situacija yra komiška, kuomet
kandidatus Nobelio taikos premijai slopina pernykštės taikos premijos
laureatas.
Vasario 11 d.
Remiantis
visuotinės apklausos rezultatais, LR Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį
įstatymą Dėl Lietuvos valstybės ir Deklaraciją Dėl Lietuvos Respublikos
lygiateisio dalyvavimo pasaulio valstybių bendrijoje.
SSRS visuomeninės
kariškių organizacijos Ščit nepriklausomi kariniai ekspertai (I rango
atsargos kapitonas, technikos mokslų kandidatas A. Jevstignejevas, atsargos
papulkininkis I. Byčkovas, pulkininkas, SSRS liaudies deputatas S. Kudinovas,
II rango atsargos kapitonas, teisės mokslų daktaras profesorius G. Melkovas ir
atsargos majoras N. Moskovčenko) įteikė Lietuvos AT savo parengtas išvadas apie
įvykius Vilniuje 1991 m. sausio 1113 dienomis. Jose teigė, kad Vilniuje buvo
bandyta padaryti karinį perversmą, kad SSRS kariuomenė panaudojo 1907 m. Hagos
ir 1949 m. Ženevos konvencijose uždraustas šovinių rūšis, kad SSRS prezidentas
neatliko savo konstitucinės pareigos, kad SSRS gynybos ir vidaus reikalų
ministrai ir KGB pirmininkas leido savo pavaldiniams vykdyti antikonstitucinius
veiksmus, išvardijo karininkus, kurie vykdė tuos nusikalstamus veiksmus.
Vilniuje lankėsi
Čekijos ir Slovakijos Federalinio Susirinkimo deputatas užsienio reikalų
komisijos narys Miroslavas Sychra ir ČSFR pasiuntinybės Maskvoje pirmasis
sekretorius Jozefas Mačišakas.
***
Bonoje įvyko
Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio ir Britanijos premjero Johno Majoro susitikimas,
kurio metu buvo aptarta situacija Persijos įlankoje ir Baltijos valstybėse.
Islandijos
Altingas pritarė Vyriausybės siūlymui oficialiai pripažinti Lietuvos
Respubliką. Dokumente taip pat sakoma, kad būtina kuo greičiausiai užmegzti su
Lietuva diplomatinius santykius. Už dokumentą balsavo visos 6 parlamento
partijos, vienas Altingo narys balsavo prieš. Dėl to vasario 13 d. SSRS URM
įteikė Islandijai protesto notą ir atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių iš
Reikjaviko.
Islandija pirmoji
iš Vakarų valstybių oficialiai pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe. Islandijos užsienio reikalų
ministerijos atsiųstoje telegramoje sakoma, kad Islandijos parlamentas
nutarė patvirtinti, kad Islandijos Vyriausybės 1922 m. priimtas Lietuvos
Respublikos nepriklausomybės pripažinimas visiškai tebegalioja.
Krokuvos miesto
taryba savo sesijoje pasmerkė SSRS agresiją Lietuvoje, pareiškė brolišką
solidarumą Lietuvai jos taikioje kovoje už suverenumo teisę.
Vasario 12 d.
Vilniuje Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įvyko nepriklausomų karinių
ekspertų komisijos, tiriančios sausio 1113 dienų įvykius, spaudos
konferencija. Visi penki komisijos, kuriai vadovavo I rango atsargos kapitonas
A. Jevstignejevas, nariai priklauso kariškių sąjungai Ščit. Po konferencijos
trys komisijos nariai geležinkelio stotyje buvo areštuoti ir nuvežti į Šiaurės
miestelį. Jie apkaltinti neteisėtu ginklų, aukso ir narkotikų laikymu ir
pervežimu. Kartu su jais sulaikytas ir tardytas svečius vežęs Vyriausybės
autoūkio vairuotojas Kęstutis Balčiūnas. Vasario 14 d. Ščit ekspertai
buvo paleisti ir išvyko į Maskvą.
Lietuvos Ministras
Pirmininkas Gediminas Vagnorius susitiko su Danijos parlamento delegacija,
vadovaujama parlamento prezidento Hanso Peterio Clauseno, kuris pabrėžė, kad
Danija 1921 m. pripažino Baltijos valstybes ir nuo to laiko Danijos pozicija
nepasikeitė šis parlamentarų vizitas interpretuojamas kaip vizitas į
nepriklausomą valstybę. Kartu su delegacija į Lietuvą buvo atvykęs Danijos
konsulas Maskvoje Svendas Bojė Matsenas.
Vokietijos
parlamento sekretorė prie užsienio reikalų ministro interviu Heseno radijui
(išplatino ir DPA) pasakė, kad: Federalinė Vyriausybė santūriai vertina
Lietuvos pastangas užmegzti diplomatinius santykius. VFR Vyriausybė remia
Lietuvos siekius įgyvendinant savo teisę į nepriklausomybę, kad Bona niekada
nepripažino Lietuvos aneksijos. Ji neatmetė galimybės, kad ir VFR, ir
Lietuvoje savitarpio sutarimo pagrindu bus įkurtos diplomatinės atstovybės, jeigu
dialogo tarp Vilniaus ir Maskvos eigoje atsiras Lietuvos pripažinimo
tendencijų. Ji sakė, kad Maskva privalo gerbti tautų apsisprendimo teisę, tam
ją ragina ir VFR bei EB.
Latvijos AT priėmė
nutarimą kovo 3 d. surengti visuotinį plebiscitą dėl Latvijos nepriklausomybės.
Įvyko Baltijos
respublikų ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Latvija ir Rusija
pasirašė susitarimą, kad Rygoje atidaroma RSFSR atstovybė.
Į Latviją atvyko
Danijos parlamento delegacija, vadovaujama pirmininko Hanso Peterio Clauseno.
Iš Rygos delegacija išvyko į Taliną.
Į Rygą atvyko
Čekoslovakijos ambasados SSRS pirmasis sekretorius Jozefas Mačišakas.
Žinių agentūros
išplatino Didžiosios Britanijos premjero Johno Majoro laišką Estijos premjerui Edgarui
Savisaarui. Jame sakoma, kad Britanija su nekantrumu laukia, kada Baltijos
valstybės taps pilnateisėmis Helsinkio proceso dalyvėmis. Laiške teigiama, kad
Britanija įspėjo SSRS vadovybę, jog peržiūrės paramos teikimą, įspėjo nevartoti
jėgos, taip pat ragino pradėti derybas su Baltijos respublikomis.
Vasario 13 d.
Vilniuje prie
okupuotų radijo ir TV pastatų buvo surengtas gedulingas mitingas.
Iš Rygos į Vilnių
atvyko JAV Kongreso delegacija, kuriai vadovavo Kongreso narys Stenas H.
Hoyeris. Delegacijos nariai: Alfonse'as D'Amato, Donas Ritteris, Christopheris
Smithas, Dennis Hertelis, Tomas Lantosas, Richardas Durbinas, Albertas
Bustamante, Benas Cardinas, Louisė Slaughter, Billas Sarpalius, Christopheris
Coxas, Craigas Thomas. Delegacija susitiko su LR AT Pirmininku Vytautu
Landsbergiu, LR Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi, Vyriausybės nariais.
Tarptautinės
plėtros agentūra iš JAV pasiuntė į Lietuvą laivą su medicininės pagalbos
siunta.
Estijoje viešėjo
Danijos parlamento delegacija, vadovaujama parlamento pirmininko Hanso Peterio
Clauseno. Jis Estijos parlamente pasakė kalbą, kurioje teigė, kad visos Danijos
partijos remia Baltijos valstybių kovą už nepriklausomybę. Delegacija
išvyko į Latviją.
Kalbėdamas
Latvijos parlamente Clausenas pareiškė, kad dar 1921 m. Danija pripažino
Latviją kaip nepriklausomą valstybę ir nuo to laiko savo pozicijos nekeitė, o
1940 m. įvykdytą inkorporaciją į SSRS visą laiką laikė neteisėta. Taip pat jis
pakvietė Latvijos parlamento delegaciją dalyvauti vasario pabaigoje Kopenhagoje
vyksiančioje Šiaurės Tarybos sesijoje.
Liepojos rajone
SSRS kareiviai nušovė kolūkio Priekulė traktorininką Valdemarą Kekį.
***
Šveicarijos
Federalinis užsienio reikalų departamentas išplatino pranešimą, kuriame
teigiama, kad dar neatėjo laikas pripažinti Lietuvą kaip nepriklausomą
valstybę. Jame teigiama, kad pirmiausia Lietuvos nepriklausomybė turėtų būti
pripažinta derybose su SSRS.
Interviu
televizijai JAV Valstybės sekretorius Jamesas Bakeris pareiškė: Turi būti
visiškai aišku, jog mes norime, kad Baltijos tautų nepriklausomybės siekiai
išsipildytų. Iki tol JAV aukšti pareigūnai kalbėdavo tik apie savo paramą
Baltijos šalių apsisprendimui.
Vasario 14 d.
SSRS atšaukė iš
Reikjaviko savo ambasadorių, reikalaudama, kad Islandija paaiškintų
savo sausio 31 d. sprendimą pripažinti Lietuvą.
JAV prezidento
asmeninis atstovas Wiliamas B. Wolshas Taline susitiko su Baltijos valstybių
sveikatos apsaugos ministrais ir pranešė, kad JAV prezidentas nusprendė
oficialiai suteikti Baltijos valstybėms paramą medicinos srityje.
Lenkijos užsienio
reikalų ministras Krzysztofas Skubiszewskis, kalbėdamas Lenkijos Seime, į
parlamentinio klubo Demokratinė kairė atstovo Ryszardo Bartoszo
klausimą, ar Vyriausybė imsis žygių atsiimti Vilniaus kraštą, jeigu Lietuva
atgaus nepriklausomybę, atsakė: Lenkija to nedarys, nes mes pripažįstame
dabartines Lietuvos sienas.
Vilniuje lankėsi
Slovėnijos parlamento delegacija: Matjožas Sinkovecas Užsienio reikalų
komiteto pirmininkas, SSDP prezidentas, Antonas Tomazičius Teisinės komisijos
pirmininkas, Jozė Smokas URK narys. Juos lydėjo žurnalistas Antonis Rupnikas.
Vasario 15 d.
LR Vyriausybės
nutarimu Egidijus Bičkauskas paskirtas LR Vyriausybės nuolatiniu atstovu prie
SSRS Ministrų Tarybos.
Vilniaus miesto tarybos
prezidiumas sprendimu Nr. 9 J. Karoso gatvę Vilniuje pavadino ISLANDIJOS vardu.
SSRS AT
pirmininkas Anatolijus Lukjanovas atsiuntė laišką Lietuvos Respublikos AT
Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kuriame pranešė, kad SSRS prezidento įsaku
vasario 1 d. patvirtinta delegacija, kuri turi aptarti kompleksą politinių,
socialinių ir ekonominių klausimų. Lukjanovas paprašė pranešti Lietuvos
delegacijos sudėtį, kad ateinančią savaitę būtų galima pradėti svarstyti
minėtų klausimų kompleksą.
Bonoje su kancleriu
Helmutu Kohliu susitiko Latvijos premjeras Ivaras Godmanis.
***
Vašingtone JAV
prezidentas George'as Bushas Lietuvos Nepriklausomybės, Vasario 16-osios dienos
išvakarėse paskelbė deklaraciją, kurioje Vasario 16-ąją paskelbė oficialia
Lietuvos Nepriklausomybės diena ir primygtinai siūlė SSRS vadovybei pradėti
konstruktyvias derybas su teisėta Baltijos respublikų valdžia. Paskelbdamas
deklaraciją, Bushas pasakė, kad JAV tvirtai remia Baltijos žmonių teisę
apsispręsti ir kontroliuoti savo ateitį.
Čekoslovakijos
prezidentas Vaclavas Havelas pareiškė, kad jo šalis planuoja atidaryti misiją
Lietuvoje, kuri rinks politinę, ekonominę, kultūrinę ir kitokią informaciją ir
bendradarbiaus su abiejų šalių URM.
Vengrijos
premjeras Jożsefas Antallas pasakė, kad Vengrija svarsto glaudesnio dvišalio
diplomatinio bendradarbiavimo su Lietuva formas.
Vasario 16 d.
Paminėtos Lietuvos
Nepriklausomybės paskelbimo 73-iosios metinės. Išvakarėse įvyko iškilmingas
Aukščiausios Tarybos posėdis. Šventės dieną tūkstančiai žmonių susirinko nesenų
tragiškų įvykių vietose, dalyvavo eitynėse miesto gatvėmis.
Arkikatedroje buvo
aukojamos šv. Mišios, Katedros aikštėje įvyko mitingas.
***
Į Lietuvą atvyko ET
Parlamentinės asamblėjos nariai Davidas Atkinsonas (Didžioji Britanija),
Danielis Tarschys (Švedija) ir Guy Dufouras (Prancūzija). Pokalbyje su Lietuvos
Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi jie pareiškė nuomonę, kad Baltijos
šalims ET galėtų būti suteiktas specialių svečių statusas.
Į Latviją atvykos
ET Parlamentinės Asamblėjos delegacija, vadovaujama Anderso Bjorcko.
Vasario 17 d.
Vilniaus oro uoste
pirmą kartą nusileido Boeing-727. Lėktuvas atgabeno medikamentų siuntą
amerikiečių dovaną Lietuvos žmonėms.
Vasario 18 d.
Vilniaus
ligoninėje nuo šautinių žaizdų, gautų kruvinąjį sausio sekmadienį, mirė
kėdainiškis Vytautas Kancevičius. Jis šešioliktoji SSRS karinio teroro prieš
Lietuvos Respubliką auka.
***
Estijoje lankėsi
speciali ET Parlamentinės Asamblėjos delegacija, vadovaujama PA viceprezidento
Miguelio Martinezo, kurios tikslas padėti taikiai išspręsti Baltijos
valstybių nepriklausomybės klausimą.
Pirmasis Lenkijos
Solidarumo valstiečių suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje pareiškė, kad
palaiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės siekius.
Vasario 19 d.
Aukščiausioji
Taryba priėmė kreipimąsi į SSRS Aukščiausios Tarybos sesiją, kuriame siūloma
įvertinti SSRS ginkluotųjų pajėgų susidorojimą su taikiais gyventojais Vilniuje
sausio 13 d., grąžinti užgrobtus objektus ir išvesti iš Lietuvos represinius
SSRS armijos, Vidaus reikalų ministerijos ir KGB dalinius. Taip pat siūloma
pradėti SSRS ir Lietuvos Respublikos valstybinių delegacijų derybas dėl
Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo atnaujinimo ir sutarties tarp abiejų
valstybių sudarymo.
***
Vilniuje lankėsi Vengrijos parlamento delegacija: Korma Huba delegacijos
vadovas, Matijus Janošas, Koso Peteris, Totzas Ištvanas, Howatas Lajošas,
Balokas Laslo. Juos lydėjo URK sekretorė Kristova Katalina.
Čekoslovakijos
parlamento delegacijos, stebėjusios vasario 9 d. plebiscitą Lietuvoje, vadovas
Ivanas Rynda Čekoslovakijos telegramų agentūrai pasakė, kad nebėra abejonių,
jog Lietuvos nepriklausomybė bus atkurta.
Vasario 20 d.
Į Vilnių atvyko
Pietų Korėjos ambasadorius SSRS Ro-Mon Ho ir du jį lydintys ambasados pirmieji
sekretoriai Kim Sung Chvanas ir Che Il Songas. Iš Vilniaus jie išvyko į Rygą.
Latvijos AT sudarė
specialią 8 deputatų komisiją (vadovas Maris Budovskis), turinčią ištirti, ar
tikrai kai kurie Latvijos AT Ravnopravije frakcijos deputatai dalyvavo
karinio perversmo bandyme sausio mėnesį.
Danijos premjeras
Poulas Schuteris interviu Danijos TV ir spaudai pasakė, kad dar nėra sąlygų
įsteigti Danijos ambasadas Baltijos šalyse, nes jos yra okupuotos svetimos
kariuomenės. Visais kitais klausimais Danijos Vyriausybė remia Baltijos
valstybes.
Vasario 21 d.
Vilniuje lankėsi
JAV Kongreso nariai Stefanas Solarsas ir Gery's Ekermanas.
LKP (SSKP) CK
rūmuose buvo surengtas Sovietų armijos 73-iųjų metinių minėjimas.
Europos
Parlamentas priėmė rezoliuciją Baltijos šalių klausimu, kurioje kviečia SSRS ir
Baltijos valstybių vadovus pradėti tiesiogines derybas be jokių išankstinių
sąlygų ir karinio ar ekonominio spaudimo.
Rygoje viešinti Šveicarijos
URM delegacija pareiškė, kad Šveicarija remia Baltijos valstybių
nepriklausomybės siekį, o Šveicarijos Vyriausybė nusprendė parengti konkrečią
bendradarbiavimo su Baltijos šalimis programą.
Estijos premjeras
Edgaras Savisaaras ir Islandijos premjeras Steingrimuras Hermanssonas pasirašė
bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės
klausimas turi būti sprendžiamas II pasaulinio karo kontekste, o ne kaip SSRS
vidaus reikalas.
Islandija
pasisiūlė būti tarpininke Baltijos valstybių ir SSRS derybose.
Britanijos
užsienio reikalų valstybės ministras Douglas Hoggas, atsakydamas į Škotų
nacionalinės partijos atstovės parlamente klausimą, ar Didžiosios
Britanijos Vyriausybė, remdamasi vasario 9-osios plebiscitu, pripažins
Lietuvos nepriklausomybę, pasakė, kad Britanija remia Lietuvos nepriklausomybės
siekį, tačiau dar negali užmegzti diplomatinių santykių, nes Lietuva dar
neatitinka nepriklausomai valstybei keliamų tarptautinių reikalavimų ji turi
turėti aiškiai apibrėžtą teritoriją, vyriausybę, galinčią valdyti šią
teritoriją, ir nepriklausomai tvarkyti reikalus su užsieniu.
Paskelbtos
nepriklausomos SSRS kariškių sąjungos Ščit ekspertų išvados, kuriose
teigiama, kad SSRS centrinė vadovybė Maskvoje, siekdama įvykdyti valstybės
perversmą, ne vėliau kaip sausio 8 d. priėmė sprendimą Vilniuje panaudoti jėgą.
Vasario 22 d.
LR AT Prezidiumas
ir Vyriausybė priėmė pareiškimą Dėl
1991 m. kovo 17 dieną Sovietų Sąjungoje rengiamo SSRS referendumo. Jame
primenama, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. jokie SSRS įstatymai ar valdžios
nutarimai Lietuvoje neveikia ir jos žmonių niekaip neįpareigoja.
***
Strasbūre
posėdžiaujantis Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. Joje Lietuva ir SSRS
raginamos pradėti tiesiogines derybas be išankstinių sąlygų, nenaudojant
ekonominio ir karinio spaudimo.
Čekoslovakijos
neparlamentinis Seimas (į parlamentą nepatekusių partijų forumas) paragino
Vyriausybę užmegzti diplomatinius santykius su Baltijos respublikomis ir juos
atkurti, kokie buvo 1938 m.
Vasario 23 d.
Vilniuje 19 val.
prie Sporto rūmų Jedinstvo organizavo mitingą.
Rygoje, pakviesti
Interfronto, Veteranų tarybos ir Pabaltijo karinės apygardos karininkų, prie
monumento Rygos išvaduotojams nuo fašistinių grobikų paminėti sovietinės
armijos dienos susirinko apie 5000 kariškių, OMON'o milicininkų ir rusakalbių
gyventojų.
Vasario 24 d.
Silamiajėje, o
vėliau kovo 3 d. ir Narvoje bei Kohtla-Jarvėje įvyko referendumas klausimu
Ar jūs norite, kad nepriklausoma Estija liktų Sovietų Sąjungos sudėtyje?. 89%
dalyvavusiųjų referendume pasisakė už Estiją SSRS sudėtyje.
Vasario 25 d.
Į Rygą atvyko
Indonezijos ambasados ministras patarėjas Ačuradinas Nuras ir sekretorius
Abdula Rachmanas.
Vasario 26 d.
Į Lietuvą atvyko
Socialistų Internacionalo misija, kuriai vadovavo Austrijos parlamento
prezidentas Robertas Fischeris. Įvyko susitikimas su LR AT Pirmininku Vytautu
Landsbergiu.
LR AT Pirmininko
pavaduotojas Česlovas Stankevičius susitiko su SSRS ministro pirmininko
pirmuoju pavaduotoju Vitalijumi Dogužijevu. Buvo aptartos derybų tarp Lietuvos
Respublikos ir Sovietų Sąjungos galimybės.
Rygoje lankėsi
Indonezijos ambasados Maskvoje ministras kancleris Amirudvinas Nuris. Jis
pasiūlė abiem šalims pradėti ekonominį bendradarbiavimą.
Apie 21 val.
ginkluoti SSRS kariškiai įsiveržė į Plungės TV retransliacijos bokšto patalpas,
jas iškrėtė ir nupjovė laidus.
***
Kopenhagoje
vykusių (iki 03 01) Šiaurės Tarybos ir Šiaurės Ministrų Tarybos susitikimo
posėdžių pertraukose kalbas pasakė Estijos AT Pirmininkas Arnoldas Rüütelis,
Latvijos AT Pirmininkas Anatolijus Gorbunovas ir Lietuvos AT Pirmininko
pavaduotojas Bronius Kuzmickas, prašydami paramos Baltijos valstybėms. SSRS
ambasada Danijoje pareiškė protestą dėl Baltijos šalių atstovų dalyvavimo
susitikime.
Šiaurės Tarybos
sesija pritarė Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimui ir konstatavo, kad
jos turi teisę savarankiškai apsispręsti. Taip pat sesija pasiūlė surengti
tarptautinę konferenciją dėl Baltijos valstybių.
Vasario 28 d.
Spaudos
konferenciją surengė į Vilnių atvykęs Adamas Kozlowskis, Lenkijos pagalbos
Lietuvai fondo atstovas.
Danijos Vyriausybė
pripažino Lietuvos Vyriausybę de facto, pasirašydama tarpvalstybinio Bendradarbiavimo
Protokolą.
Kovo 3 d.
Latvijos
referendume dėl nepriklausomybės dalyvavo 87,57% balsavimo teisę turinčių
žmonių, iš kurių 73,68% pasisakė už Latvijos nepriklausomybės atkūrimą.
Estijoje vykusiame
analogiškame referendume dalyvavo 82,86% balsavimo teisę turinčiųjų, už
respublikos nepriklausomybę pasisakė 77,83% balsavusiųjų.
Kovo 5 d.
Į Lenkiją išvyko einantis
LR užsienio reikalų ministro pareigas Voldemaras Katkus. Jis susitiko su
Lenkijos užsienio reikalų ministru Krzysztofu Skubiszewskiu, Senato maršalka
Andrzejumi Stelmachowskiu, kitais pareigūnais. Susitikimų metu sutarta
apsvarstyti keturis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
parengtus sutarčių projektus.
***
Europos Bendrijos
Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas balsavo už tai, kad SSRS būtų suteikta
parama maisto produktais ir kreditai (apie 1,5 mlrd. JAV dolerių), užšaldyti
sausio mėn., reaguojant į SSRS veiksmus Baltijos šalyse.
Didžiosios
Britanijos premjeras Johnas Majoras pirmąsyk lankėsi Maskvoje, kur susitiko su
Michailu Gorbačiovu, gynybos ministru Dmitrijumi Jazovu, premjeru Valentinu
Pavlovu, opozicijos bei Baltijos valstybių atstovais Egidijumi Bičkausku,
Janiu Peteriu ir Jurijumi Kakhnu.
Kovo 6 d.
Prie užgrobtų
Radijo ir televizijos pastatų Vilniuje pradėjo badauti nepriklausomos Lietuvos
radijo ir televizijos darbuotojai. Jie reikalavo nedelsiant grąžinti turtą
tikriesiems šeimininkams.
Į Vilnių atvyko
Bundestago deputatas Wolfgangas von Stettenas.
JAV Atstovų Rūmų
12 kongresmenų pasiūlė rezoliucijos projektą, kuriame prie siūlymo suteikti
pagalbą Baltijos respublikoms dar teikiamas paragrafas su teiginiu, kad JAV Vyriausybė
turi pasiūlyti Baltijos šalims suteikti stebėtojo statusą Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijoje.
Rygoje
susprogdinti trys sprogstamieji užtaisai ant tilto per Gaujos upę ir
daugiaaukščiame Vidaus reikalų ministerijos bendrabutyje. Per pastarąjį pusmetį
tokių sprogimų Rygoje buvo 22.
***
Prezidentas
George'as Bushas Kongrese paskelbė apie Persų įlankos karo pabaigą.
Kovo 11 d.
Paminėtos Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo pirmosios metinės. Įvyko Aukščiausiosios Tarybos
iškilmingas posėdis. Nepriklausomybės aikštėje buvo surengta iškilminga
Lietuvos kariuomenės karių savanorių rikiuotė ir paradas.
Vilniuje ginkluoti
OMON'o kariškiai suėmė keturis VRM greitojo reagavimo būrio Aras pareigūnus.
Į Vilnių atvyko Norvegijos Taikos premijos komiteto delegacija: I.Lioningas
Oslo universiteto rektorius, K.J.Berglydas ir B.K.Funemarkas Norvegijos
jaunimo tarybos atstovai.
Lietuvos AT
lankėsi Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos delegacija: C.Huriet (Prancūzijos
Senatas), M.Pelchat (Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja), M. Lestaut (Grenoblio
municipalinės tarybos narys).
Į pirmąsias
nepriklausomybės atkūrimo metines atvyko Estijos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos deputatas J.Jakas, Rusijos
Federacijos AT deputatas Jevgenijus Nesterovas, Maskvos tarybos deputatas V.
Daineko, Leningrado tarybos deputatas A.Vinikovas, Lenkijos Respublikos
senatorius Jerzys Kloczowskis, Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Š.
Kočarianas.
Kovo 12 d.
Lietuvoje telkiami
papildomi SSRS KGB daliniai. Karinė technika intensyviai judėjo Ukmergės ir
Kauno plentais.
LR Aukščiausioji
Taryba priėmė kreipimąsi į
Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių ir į valstybes
Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyves, prašydama ištirti
Sovietų Sąjungos kariuomenės įvykdytus ir tebevykdomus šiurkščius žmogaus
teisių pažeidimus, apsvarstyti padėtį Lietuvoje ir Baltijos valstybių regione,
tarpininkauti, kad artimiausiu metu būtų pradėtos SSRS ir Lietuvos
tarpvalstybinės derybos.
Lietuvos
Respublikos AT priėmė nutarimą, kuriuo paskelbiama, kad Lietuvos Respublika
prisijungia prie Tarptautinės
žmogaus teisių chartijos dokumentų.
Kovo 13 d.
Aukščiausiojoje Taryboje lankėsi Didžiosios Britanijos parlamentarų
delegacija: Quentinas Daviesas (Konservatorių partija), Paulas Philipas Flynnas
(Leiboristų partija) Margaret Anne Ewing (Škotijos nacionalinė partija).
Kovo 14 d.
Į Lietuvą
permetami papildomi sovietų kariuomenės daliniai, kovinė technika.
Į Vilnių atvyko Kanados parlamento delegacija: Pauline Browes (Konservatorių
partija), Jesse Flisas (Liberalų partija), Davidas Sturpichas (Naujoji liberalų
partija), Gilas Bertrandas (Kanados ambasados atstovas).
Kovo 16 d.
Vilniuje, prie
Spaudos rūmų, iškilmingai atidaryta Andrejaus Sacharovo aikštė. Į iškilmes atvyko
jo našlė Elena Boner.
Maskvoje su SSRS
vidaus reikalų ministru Borisu Pugo susitiko Lietuvos vicepremjeras Zigmas
Vaišvila ir Lietuvos įgaliotasis atstovas Egidijus Bičkauskas. Buvo bandoma
tartis dėl Vilniuje okupuotų pastatų grąžinimo.
***
JAV ambasadoje
Maskvoje įvyko JAV Valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio ir trijų Baltijos
respublikų atstovų Janio Peterio iš Latvijos, Egidijaus Bičkausko iš Lietuvos
ir Jurijaus Kahno iš Estijos susitikimas. Jame didžiausias dėmesys buvo
skirtas Maskvos ir Baltijos valstybių deryboms. Amerika išreiškė norą, kad
derybos prasidėtų kuo greičiau, be jokių išankstinių sąlygų. Bakeris dar kartą
pabrėžė JAV požiūrį į Baltijos šalių problemą: JAV niekada nepripažino Baltijos
šalių aneksijos ir mano, kad Sovietų Sąjungos įstatymas dėl išstojimo iš
Sąjungos netaikytinas Baltijos respublikoms.
Susitikime
dalyvavęs Estijos ministras Endelis Lipmaa atkreipė dėmesį, kad šį kartą
Bakeris parodė didesnį susidomėjimą ir kompetenciją Baltijos klausimu nei
ankstesniuose susitikimuose su Baltijos valstybių atstovais Paryžiuje ir
Vašingtone.
Kovo 18 d.
Vidurnaktį
Makutinovičiaus omonininkai Vilniuje pagrobė Krašto apsaugos departamento
generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir jo vairuotoją. Audrius Butkevičius
buvo paleistas tik 10 val. ryto, o vairuotojas po pietų.
Italijos užsienio
reikalų ministras Giannis De Michelis interviu laikraščiui Mattino
pasakė: Lietuvis Landsbergis ekstremistas ir provokatorius. Ką pasakytų
Italijos Vyriausybė, jeigu koks nors lyderis iš Alto Adidžės provincijos savo
iniciatyva paskelbtų, kad provincija prisijungia prie Austrijos. Helsinkio
procesas remiasi sienų neliečiamumo principu. Baltijos valstybių vienpusiškas
atsiskyrimas pradėtų nekontroliuojamą procesą: kitos SSRS respublikos nutartų, kad
joms galima pasielgti taip pat. Ir pačiai Vakarų Europai iškiltų Vokietijos ir
Lenkijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos ir t.t. sienų klausimas.
Kovo 20 d.
Lietuvos
Respublikos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiuntė SSRS prezidentui
Michailui Gorbačiovui memorandumą Dėl būtinumo atkurti Lietuvos Respublikos ir
SSRS teisinius tarpvalstybinius santykius.
Apie 18.30 val. iš
Šalčininkų grįžtančių septynių Krašto apsaugos departamento darbuotojų pamainą
Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, blokuodami eismą, bandė sustabdyti omonininkai.
Persekiotojai šaudė į autobusą iš automatų pačiame miesto centre. Du KAD
darbuotojai sužeisti.
Kovo 21 d.
LR AT Pirmininkas
Vytautas Landsbergis priėmė į Lietuvą atvykusią 5 asmenų Europos Parlamento
delegaciją, kuriai vadovavo Europos Parlamento viceprezidentas Siegbertas
Alberas.
OMON'as pagrasino
užimsiąs Vilniaus bankus ir ryšių mazgus.
Kovo 22 d.
Jūrmaloje įvyko
Baltijos Tarybos posėdis, kurio metu priimtas kreipimasis į ESBK valstybes
organizuoti tarptautinę konferenciją Baltijos valstybių problemai išnagrinėti.
Kreipimosi kopija perduota JAV prezidentui George'ui Bushui.
SSRS finansų
ministras Jevgenijus Orlovas atsiuntė Latvijos finansų ministrui telegramą,
kurioje pareikalavo iki balandžio 1 dienos pervesti į SSRS biudžetą 4,2
milijardus rublių. Jeigu to nebus padaryta, pagrasinta, kad remiantis SSRS
įstatymais bus imtasi prievartos veiksmų.
Maskvoje lankęsis
buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos ir
tarptautinių santykių institute, sakė, kad sovietų atsisakymas duoti laisvę
Baltijos valstybėms nuodija JAVSSRS santykius ir kad Kremlius turi
nedelsdamas suteikti joms nepriklausomybę.
Kovo 23 d.
Lietuvoje lankėsi
buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas. Jis susitiko su Lietuvos parlamento ir
Vyriausybės vadovais, apžiūrėjo Vilnių ir aplankė sovietų kariuomenės užgrobtas
vietas.
Katedros aikštėje
įvyko Lietuvos medikų protesto piketas prieš kraujo praliejimą Lietuvoje,
smurtą beginklių žmonių atžvilgiu.
Šiaurės šalių
užsienio reikalų ministrai paskelbė pareiškimą, remiantį Baltijos valstybių
nepriklausomybę.
Kovo 25 d.
AT Pirmininkas
Vytautas Landsbergis išsiuntė telegramą SSRS vicepremjerui Vitalijui
Dogužijevui. Joje siūloma visos sudėties derybų delegacijoms kovo 2728
dienomis susitikti Vilniuje. Į šią telegramą neatsakyta.
SSRS užsienio
reikalų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Čiurkinas perskaitė griežtą
ministerijos pareiškimą, kuriame JAV administracija už tai, kad nepripažįsta
Baltijos šalių 1940 m. aneksijos, buvo apkaltinta, jog nusikalstamai laužo
tarptautinę teisę ir skelbia absurdiškus pareiškimus.
Kovo 26 d.
Naktį prieš pat
Žaslių geležinkelio stotį nuo bėgių nuvažiavo prekinis traukinys. Nuo sankasos
nuriedėjo 16 vagonų ir dvi cisternos su mazutu.
Kovo 27 d.
Apie 12.50 val.
Vilniuje Gedimino prospekte civiliai persirengę ginkluoti kariškiai pagrobė KAD
pareigūną E. Žvinklį.
20.30 val. prie
parlamento pro barikadas bandė prasibrauti automobilis su civiliais numeriais.
Apsaugos darbuotojai jį sulaikė. Be vairuotojo, jame važiavo SSRS armijos
pulkininkas Tarasas Ždanas. Karininkas buvo įkaušęs. Apklausos metu vairuotojas
sakė, kad automobilis priklauso KGB. Automobilis, vairuotojas ir karininkas
grąžinti SSRS karinės apygardos vadovybei.
2731 dienomis JAV
lankėsi Arnoldas Rüütelis. Jis susitiko su George'u Bushu ir Jamesu Bakeriu.
Balandžio 3 d.
Lietuvos
Respublikos statistikos departamentas pranešė, kad dėl SSRS karinės invazijos
LR ūkis 1991 m. sausio vasario mėnesiais patyrė beveik 75 mln. rublių
nuostolį.
Statistikos
departamentas praneša, kad dėl karinės invazijos Lietuvos Respublikos ūkis 1991
m. sausiovasario mėnesiais patyrė beveik 75 mln. rublių nuostolių.
Balandžio 4 d.
Kremliuje
prasidėjo Lietuvos Respublikos ir TSRS derybų delegacijų susitikimas. Lietuvos
Respublikos valstybinę delegaciją sudarė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č.V.Stankevičius, Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininkas
E.Zingeris, užsienio reikalų ministras A.Saudargas, jo pavaduotojas V.Katkus,
ministras A.A.Abišala, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius
A.Butkevičius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai
K.Glaveckas, R.Ozolas ir G.Šerkšnys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuolatinis atstovas prie TSRS Ministrų Tarybos E.Bičkauskas ir valstybės
patarėjas P.Kūris. Dialogas vyko sunkiai. Susitarta dėl derybų principų.
Paskelbiamas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl
valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams"
Balandžio 4-5 d.
Vilniuje vyko
Lietuvos žemdirbių sąjūdžio antrasis suvažiavimas. Į jį buvo išrinkti 657
delegatai. Suvažiavime priimta keletas dokumentų, išrinkta taryba, jos
prezidiumas. Prezidiumo pirmininku vėl išrinktas V.Lapė.
Balandžio 9 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos posėdyje patvirtinta Centrinė privatizavimo
komisija. Jos pirmininku patvirtintas Ministro Pirmininko pavaduotojas
V.Pakalniškis.
Generolo
G.Taurinsko vadovaujami desantininkai užgrobė Sporto ir technikos susivienijimo
Vytis mokyklą Vilniuje, Plytinės gatvėje.
Balandžio 10 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos seminare buvo apsvarstyti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos metmenys.
Balandžio 11 d.
Įvyko Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pokalbis telefonu
su TSRS Prezidentu M.Gorbačiovu. Prezidentas informuotas apie valstybinių
pastatų užgrobimus, kalbėta apie jų sugrąžinimo problemos sprendimą.
Olandijos
Parlamento Antrųjų Rūmų Užsienio reikalų komisijos parlamentinės delegacijos
vizitas.
Balandžio 13 d.
Jūrmaloje įvyko
trijų Baltijos valstybių vadovų pasitarimas. Priimtame kreipimesi į TSRS
Prezidentą M.Gorbačiovą reiškiamas Baltijos valstybių nerimas dėl TSRS
pozicijos atnaujinant derybų pokalbius.
Įvyko Socialdemokratų
partijos respublikinė konferencija.
Balandžio 15 d.
Į Maskvą išskrido
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.
Balandžio 16 d.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius su vizitu išvyko į Kanadą.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba priėmė Žemės ūkio bendrovių įstatymą.
Šv. Tėvas Jonas
Paulius II paskyrė monsinjorą J.Tunaitį Vilniaus arkivyskupo augziliaru ir
Sigitą Tamkevičių Kauno arkivyskupo augziliaru.
Balandžio 17 d.
Vilniaus meru
išrinktas A.Štaras.
Balandžio 18 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Kreipimąsi
į Lietuvos Respublikoje teritorijoje dislokuotos TSRS ginkluotųjų pajėgų bei
TSRS vidaus ir VSK kariuomenės karininkus ir kareivius. Šiame kreipimesi
pabrėžiama: jūs neturite būti tie, kurie užpuola laisvės trokštančią
Lietuvą...
Į Lietuvą atvyko
Didžiosios Britanijos pasiuntinys Maskvoje D.Loganas
Balandžio 19 d.
Apie pietus TSRS
kariuomenės desantininkai užpuolė Medininkų pasienio kontrolės ir muitinės
postą.
Į Lietuvą atvyko
generolo V.Varenikovo vadovaujama aukštų Kremliaus kariškių delegacija. Jos
tikslas jaunuolių šaukimas į sovietų karines pajėgas ir tolesnių veiksmų
vykdant šliaužiančią Lietuvos okupaciją derinimas.
Balandžio 22 d.
Lietuvos
Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas Z.Vaišvila susitiko su Pabaltijo
karinės apygardos vado pavaduotoju gen. ltn. V.Ovčiarovu. Susitikimo metu
aiškintasi dėl pastaruoju metu įvykusių konfliktų, kuriuose dalyvavo tarybinės
armijos kariškiai.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nuolatinis atstovas prie TSRS Ministrų Tarybos Egidijus
Bičkauskas įteikė TSRS Prezidento sekretoriatui Lietuvos Respublikos
Vyriausybės memorandumą.
Balandžio 23 d.
Vyriausybės
posėdyje paskirtos kai kurių miestų ir rajonų privatizavimo komisijos.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis pasirašė
memorandumą TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui dėl būtinumo atnaujinti Lietuvos
Respublikos ir TSRS teisinius tarpvalstybinius santykius.
Naktį ginkluoti
kariškiai ir civiliai su automatais slankiojo prie Ryšių ministerijos Vilniuje.
TSRS VRM kariuomenės kuopa iš generolui Žitnikovui pavaldaus dalinio,
dislokuoto Sniečkuje, buvo aprengta milicijos uniforma ir atvežta į Vilnių.
Balandžio 24 d.
10.15 val.
omonininkai užėmė Agropramoninio banko Naujosios Vilnios skyrių. Ir iki tol ši
įstaiga pripažino tik V.Ivanovo valdžią.
Grįžęs iš Kanados,
spaudos konferenciją surengė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
G.Vagnorius. Vienas iš šio vizito tikslų paskatinti Kanados Vyriausybę laikytis
aktyvesnės pozicijos Baltijos valstybių nepriklausomybės pripažinimo klausimu.
Balandžio 25 d.
Kariškiai lankėsi
valstybinės organizacijos Sporto ir technikos susivienijimo Vytis objektuose
Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno technikos
mokyklose, Alytaus viešbutyje Signalas, Vilniaus valstybinėje įmonėje
Saulėtekis, Prienų aviacijos gamykloje. Užimti Kyviškių ir Paluknio
aeroklubai. Dėl šių kariškių veiksmų Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė
pareiškimą.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė išleido potvarkį, kad Lietuvos Respublikos pareigūnai ir kariai
savanoriai, saugantys svarbius objektus, užpuolimo atveju turi teisę naudoti
šaunamuosius ginklus ta pačia tvarka kaip ir Vidaus reikalų ministerijos
pareigūnai.
Balandžio 26 d.
SSRS kariškiai
toliau grobė Lietuvos turtą. Apiplėštas Klaipėdos technikos mokyklos filialas
Telšiuose. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas
V.Landsbergis telefonu kalbėjosi su Pabaltijo karinės apygardos vado
pavaduotoju gen. ltn.V.Ovčiarovu. Šis pasakė, kad kariškiai ne grobia, o
atsiima savo turtą.
Balandžio 27 d.
Sąjūdžio Seimo
sesijoje nutarta gegužės 4 d. surengti visos Lietuvos mitingą, skirtą
pasitarti, apginti ir dar kartą pareikšti savo poziciją pasauliui. Be to,
Nepriklausomybės aikštėje įvyko Sąjūdžio organizuotas mitingas.
Balandžio 28 d.
Senuosiuose
Trakuose įvyko Gedimino metų pradžios iškilmės.
Balandžio 29 d.
Vilniuje lankėsi
Rusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko B.Jelcino įgaliotasis atstovas
F.Šelovas-Kovediajevas. Jis su Lietuvos Respublikos atstovais galutinai
suderino parengtų Sutarties tarp Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės
Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų
straipsnių reikalingus redakcinius patikslinimus.
Balandžio 30 d.
Eidamas 96 metus
mirė buvęs nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras
J.URBŠYS.
Į Lietuvą atvyko
Aspeno instituto filialo Berlyne delegacija, vadovaujama šio instituto
direktoriaus.
Gegužės 1 d.
Vilniuje prie
Lenino paminklo įvyko Jedinstvo ir TSKP organizuotas mitingas. Šimtui jo
dalyvių Šiaurės miestelyje dislokuoti SSRS kariškiai išdavė neperšaunamas
liemenes ir gumines lazdas.
Gegužės 2 d.
Lietuvoje lankėsi
Norvegijos Karalystės delegacija, vadovaujama Norvegijos konservatorių partijos
generalinio sekretoriaus Sveino Groennerno.
Gegužės 3 d.
Naktį Ukmergėje,
autobusų stotelėje prie Dukstenos kolektyvinių sodų, įvyko sprogimas.
Nusikaltimo vietoje sulaikyti du TSRS OMON'o kariškiai ir du ukmergiškiai.
Ukmergės rajono prokuratūra dėl šio sprogimo iškėlė baudžiamąją bylą. Dėl šio
įvykio ir dėl OMON'o vykdomų smurto ir plėšikavimo akcijų pareiškimą priėmė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Gegužės 4 d.
Vingio parke įvyko
visos Lietuvos atstovų pasitarimas dėl ateities veiksmų ir darbų.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis išvyko į JAV.
Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvyko netikėtas jo susitikimas su TSRS užsienio
reikalų ministru E.Ševardnadze, kurio vizitas Amerikoje vyks tuo pačiu metu.
Į Lietuvą atvyko
lietuvių išeivijos poetas B.Brazdžionis.
Vilniuje vyko
Lietuvos socialdemokratų partijos XV suvažiavimas. Naujuoju partijos pirmininku
vietoj K.Antanavičiaus išrinktas A.Sakalas.Išrinkta nauja 30 žmonių taryba,
prezidiumas.
Gegužės 6 d.
JAV viešintis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko
su daugiau kaip šimtu verslininkų. Tą pačią dieną jis susitiko su Pasaulio
lietuvių bendruomenės vadovais, taip pat įvyko susitikimas su pasaulio žydų
visuomeninių ir politinių organizacijų atstovais.
Protesto mitingu
prie LKP CK pastato prasidėjo renginiai, skirti Spaudos atgavimo, kalbos ir
knygos dienai.
Gegužės 7 d.
JAV Kongreso
Helsinkio komisija svarstė Baltijos respublikų problemas. Svarstymo metu
kalbėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis.
Jis taip pat susitiko su Tarpparlamentine grupe žmogaus teisėms ir
demokratijai Baltijos valstybėse remti.
Baltijos šalių
vadovai Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, dalyvavo JAV Saugumo ir
bendradarbiavimo komiteto (Helsinkio komiteto) surengtoje apklausoje.
Vilniuje atidaryti
Tautinių bendrijų namai. Čia įsikūrė dešimt tautinių bendrijų ir Lietuvos
nacionalinių ir socialinių-ekonominių tyrimų centras.
Gegužės 8 d.
JAV Prezidentas
G.Bushas Baltuosiuose rūmuose priėmė trijų Baltijos valstybių vadovus
V.Landsbergį, I.Godmanį ir E.Savisaarą. Aptarti Baltijos valstybių
nepriklausomybės įtvirtinimo, jų santykių ir derybų su TSRS klausimai.
Vašingtone
paskelbtas trijų Baltijos valstybių pareiškimas Dėl Lietuvos, Estijos ir
Latvijos nepriklausomybės.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įregistravo šešias
Aukščiausiosios Tarybos deputatų frakcijas: Sąjūdžio centro, Jungtinę Sąjūdžio,
Tautininkų, Septintąją, Kairiųjų ir Liberalų. Dar 37 Aukščiausiosios
Tarybos deputatai frakcijoms nepriklauso.
Gegužės 9 d.
Atsistatydino Kauno
miesto savivaldybės valdyba ir meras V.Adomonis.
Gegužės 10 d.
Viešai paskelbti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenys. Atsiliepimus,
pasiūlymus, pastabas prašoma siųsti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumui iki 1991
08 01.
Gegužės 12 d.
Naktį prie
pasienio kontrolės posto kelyje DruskininkaiGardinas iš Baltarusijos pusės
atvyko karinis sunkvežimis, iš kurio išlipę civiliai postą apšaudė iš automatų,
signalinėmis raketomis, apmėtė sprogstamaisiais paketais. Sužeistas vienas
muitinės darbuotojas, peršautas vagonėlis.
Gegužės 13 d.
Prie užgrobtų
Televizijos ir radijo rūmų susirinko žmonės prisiminti sausio tragediją ir
pasimelsti už žuvusiuosius. Pašventintas Laisvės varpas.
Gegužės 16 d.
Naktį kelyje
DruskininkaiGardinas iš sunkvežimio išlipę civiliai iš Kalašnikovo automatų
apšaudė pasienio kontrolės postą. Sužeistas vienas muitininkas.
Slovėnija
pripažino Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą
Gegužės 18 d.
Vilniuje surengta
antroji Politinės konsultacinės tarybos konferencija. Politinė
konsultacinė taryba vienija aštuonias dešiniosios pakraipos partijas ir
judėjimus.
Gegužės 19 d.
Apie 2.30
val.nakties Šalčininkų užkardos Krakūnų pasienio kontrolės poste nušautas posto
pamainos vadas Gintaras Žagunis. Ašmenoje sulaikyti trys asmenys, įtariami
nužudę G.Žagunį.
Naktį gyvenimą
savižudybe baigė buvęs Kauno savivaldybės vicemeras S.Gricius.
Lietuvos ir
Baltarusijos pasienyje sudeginti trys pasienio kontrolės postų nameliai
Gegužės 20 d.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius su Baltarusijos TSR Ministru
Pirmininku V.Kebičiumi aptarė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susidariusią
padėtį. Susitarta dėl dvišalės tyrimo komisijos.
Lietuvoje vėl
pasirodė Pskovo divizijos padaliniai. Desantininkai nusileido Kazlų Rūdos
kariniame oro uoste ir patraukė Baltarusijos link. Jie apsistojo netoli
Druskininkų, tiesiogiai palaiko ryšius su Vilniaus ir Rygos OMON'u.
Į Lietuvą atvyko
Europos demokratų sąjungos delegacija.
Gegužės 21 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Valstybinio socialinio draudimo
įstatymą.
Su Lietuvos
Respublikos žemės ūkio įmonių vadovais susitiko Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.
Lietuvos krepšinio
federacijos prezidentas S.Stonkus ir TSRS krepšinio federacijos prezidentas
V.Syčas Vilniuje pasirašė sutartį, kurioje TSRS krepšinio federacija pripažino
Lietuvos krepšinio teisę būti savarankiškam.
Gegužės 22 d.
Grupės Vilniaus
rajono deputatų protestas prieš Mostiškėse vykusį visų lygių Vilnijos
savivaldybių deputatų II suvažiavimą, kuriame buvo priimtas Vilniaus lenkų
nacionalinio teritorinio krašto statuso projektas
Naktį Rygos
OMON'as užpuolė pasienio kontrolės postą Akmenės rajone ir sužalojo jo darbuotojus;
sudegintas Germaniškio pasienio kontrolės postas Biržų rajone, sužeistas posto
viršininkas; sudegintas pasienio kontrolės posto namelis ir sužaloti
darbuotojai Pasvalio rajono Saločių užkardoje; rytą sudegintas pasienio
kontrolės postas Zarasų rajone, Smėlynėje, sužeistas vienas posto darbuotojas.
Įvyko Vokietijos
politologų delegacijos, vadovaujamos Hamburgo Taikos tyrimo instituto
direktoriaus profesoriaus Egono Bahro, vizitas.
Įvyko JAV
valstybės delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo procese vadovo
ambasadoriaus Maxo M. Kampelmano vizitas.
Gegužės 23 d.
Įvyko Žemdirbių
sąjungos ir Lietuvos ateities forumo organizuotas Lietuvos žemdirbių mitingas
Nepriklausomybės aikštėje, o po to Kalnų parke.
Prasidėjo
septintasis pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Numatyta
išklausyti 1000 mokslinių pranešimų.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius išsiuntė TSRS Prezidentui M.
Gorbačiovui, TSRS vidaus reikalų ministrui B. Pugo ir TSRS gynybos ministrui
D.Jazovui telegramą, kuria protestuojama dėl pasienio kontrolės postų
antpuolių.
Prasidėjo Poezijos
pavasario renginiai.
Gegužės 24 d.
Iš Vilniaus miesto
vyriausiojo policijos komisariato atskirojo policijos bataliono pagrobta ginklų
ir šaudmenų. Į OMON'Ą perbėgo vienuolika šio bataliono pareigūnų. Jie pagrobė
tris automobilius UAZ, 40 automatų AKS-74, 11 pistoletų PM, daug šaudmenų.
Įvyko pirmoji
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus spaudos konferencija
Maskvoje. Jis informavo apie susitikimo su SSRS Ministro Pirmininko pavaduotoju
V.Dogužijevu ir TSRS vidaus reikalų ministru B.Pugo rezultatus. Susitarta dėl
derybų delegacijų susitikimo. Jis numatytas birželio 67 dienomis.
Gegužės 25 d.
Lietuvos
nepriklausomybės partija surengė konferenciją, skirtą partijos programai
apsvarstyti. Šiuo metu partijoje yra 528 nariai.
Kaune įvyko
Lietuvos verslininkų suvažiavimas.
Gegužės 27 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl TSRS vidaus reikalų
ministerijos "OMON" bei kitų TSRS formuočių Lietuvoje ir jų veiksmų
prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus. Jame smerkiami visi neteisėti
veiksmai, OMONo ir kitų TSRS ginkluotų formuočių veiksmai skelbiami
nusikalstamais, pažymima, kad visi šių nusikaltimų vykdytojai, jų kurstytojai
ir organizatoriai yra trauktini baudžiamojon atsakomybėn.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos piliečius ir
gyventojus kviesdama visus laikytis rimties ir viešosios tvarkos, nepasiduoti
provokaciniams kurstymams ir bauginimui.
Gegužės 28 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė
Generalinės prokuratūros kolegijos narius. Aptartos prokurorų ir tardytojų
darbo ir buities sąlygos.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Butų privatizavimo įstatymą.
SSRS kariškiai
padegė Lavoriškių muitinės ir pasienio kontrolės postą Vilniaus rajone. Per
egzekuciją sužeisti du Lietuvos pareigūnai.
Dėl nuolatinių
OMON'o puldinėjimų septyni muitinės ir pasienio kontrolės postai iš Krašto
apsaugos departamento perduoti Vidaus reikalų ministerijos pavaldumui.
Policijos
akademijos rektoriumi išrinktas policijos papulkininkis A.Pumputis.
Gegužės 29 d.
Vakare Šiaulių
kultūros ir poilsio parke įvykusio miesto visuomenės susitikimo su LDDP vadovais
metu tribūnoje sprogo užtaisas ir padegtas dūminis paketas. Rastas dar vienas
nepanaudotas paketas. Sprogimo metu sužalota viena susitikimo dalyvė.
Gegužės 30 d.
Vilniuje įvyko
Baltijos Tarybos posėdis.
Ekonomikos
ministru patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.Šimėnas.
Gegužės 31 d.
Ministras
Pirmininkas G.Vagnorius pasirašė potvarkį dėl visai Lietuvos Respublikai
vienodų bendrųjų prekių talonų, pagal kuriuos bus prekiaujama
didesnės paklausos prekėmis, išspausdinimo iki 1991 m. liepos 1 d.
Įvyko Lordo Kagano
vizitas.
Birželio 1 d.
Nuo šios dienos
vidutiniškai 30 proc. padidinamas darbo užmokestis sveikatos apsaugos, mokslo,
švietimo, kultūros, teisėsaugos darbuotojams. Be to, padidinama parama šeimoms
ir studentams.
Kaune vyko neeilinis
Caritas suvažiavimas.
Birželio 3 d.
Apie 13 val. prie
Medininkų muitinės ir pasienio kontrolės posto sustojo septyni šarvuočiai su
kareiviais. Po kurio laiko jų liko penki. Agresyvių veiksmų kariškiai nesiėmė.
Vakare Vilniuje
tarybiniai kariškiai blokavo gatves prie Aukščiausiosios Tarybos, Vidaus
reikalų ministerijos ir Vyriausybės rūmų. Birželio 4 d. 2 val. nakties
patruliavimas Vilniuje buvo atšauktas. Kariškiai sugrįžo į Šiaurės miestelį.
Apie 10 tūkst. vilniečių pasiliko prie Parlamento rūmų, laukdami galimo
provokacijos pasikartojimo.
Birželio 4 d.
Lietuvos
Respublikos vicepremjeras Z.Vaišvila TSRS Ministro Pirmininko pavaduotojui
V.Dogužijevui išsiuntė telegramą, kurioje pranešama apie Lietuvoje įvykusius
naujus incidentus, susijusius su TSRS kariuomenės ir OMON'o veiksmais, ir
prašoma išaiškinti, kodėl kariškiai ėmėsi savavališkų veiksmų.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė pavesti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei apskaičiuoti 19401991 m. TSRS padarytos žalos Lietuvos Respublikai
ir jos gyventojams dydį ir pateikti jį Lietuvos Respublikos valstybinei
delegacijai tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga, kad ši oficialiai iškeltų
Tarybų Sąjungai klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo.
Lenkijoje, Lomžos
mieste, įvyko Lietuvos maldininkų susitikimas su Popiežiumi Jonu Pauliumi II. Į
Lomžą buvo nuvykusi ir oficiali Lietuvos Respublikos delegacija
A.Stankevičius, Z.Vaišvila ir D.Kuolys.
Birželio 5 d.
Pirmą kartą
prekiauta Lietuvos biržoje.
Vilniuje
pasirašyta Lietuvos archyvų generalinės direkcijos ir Rusijos archyvų reikalų
komiteto sutartis dėl bendradarbiavimo. Sutarties galiojimo terminas 15 metų.
Birželio 10 d.
Nuo šios dienos
vėl padidėjo kainos visuomeninio maitinimo įstaigose. Artimiausiu metu didės ir
maisto produktų kainos. Atitinkamai bus didinami ir atlyginimai.
Birželio 11 d.
Baltijos Valstybių
Taryba priėmė sprendimus dėl prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio
ginklo neplatinimo, dėl ekonominių santykių su TSRS pagrindų koordinavimo,
pareiškimą dėl TSR Sąjungos neteisėto atstovavimo Baltijos šalims, rezoliuciją
dėl TSRS represinių veiksmų Baltijos valstybėse tyrimo.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino Valstybinio turto privatizavimo
skelbiant viešą akcijų pasirašymą nuostatus.
Atėjęs į Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę generalinio prokuroro
pavaduotojas G.Norkūnas paprašė leisti išsivesti iš salės deputatą V.Švedą,
kuris kaip liudytojas kviečiamas neatvyksta į prokuratūrą tardymui atlikti.
Deputatai tam neprieštaravo.
Įvyko Olandijos
visuomenės veikėjo Ernsto van Eegheno ir Didžiosios Britanijos parlamento nario
Patricko Cormacko vizitas.
Įvyko Austrijos
Respublikos Parlamento delegacijos, vadovaujamos Austrijos Nacionalinės
Tarybos trečiosios prezidentės Heidės Schmidt, vizitas.
Birželio 13 d.
Gedulo ir Vilties
dienos išvakarėse Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje atidengtas paminklas
Prarastoji karta.
Birželio 14 d.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius TSRS vicepremjerui V.Dogužijevui
išsiuntė telegramą, kurioje kelintą kartą atkreiptas dėmesys į Lietuvos
pasienyje TSRS kariuomenės tebevykdomas teroro akcijas. Praėjusią naktį
Lietuvos ir Latvijos pasienyje buvo užpulti ir sunaikinti du pasienio kontrolės
postai, sužeisti trys jų darbuotojai.
TSRS vidaus
reikalų ministras B.Pugo, telefonu kalbėdamas su Lietuvos Respublikos
vicepremjeru Z.Vaišvila, pasakė, kad jis kontroliuoja OMON'o veiksmus, ir
pareiškė pasitikslinsiąs žinias apie šiuos įvykius ir iškelsiąs baudžiamąją
bylą, jei ši informacija pasitvirtintų.
Birželio 15 d.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministro A.Saudargo vadovaujama delegacija išvyko
į Berlyne vykstantį užsienio reikalų ministrų susitikimą, rengiamą kaip Europos
saugumo ir bendradarbiavimo proceso sudedamoji dalis.
Birželio 18 d.
Maskvoje susitiko
Lietuvos Respublikos ir TSRS tarpvalstybinių derybų delegacijų darbo grupės.
Lietuvos Respublikai atstovavo grupės vadovas ministras A.Abišala, Krašto
apsaugos departamento generalinis direktorius A.Butkevičius, Aukščiausiosios Tarybos
deputatas K.Glaveckas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinis atstovas
prie TSRS Ministrų Tarybos E.Bičkauskas.
Mirė arkivyskupas,
Vilniaus arkivyskupijos ordinaras Julijonas Steponavičius.
Berlyne Baltijos
valstybių užsienio reikalų ministrai susitiko su Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijos pirmininku Hansu Dietrichu Genscheriu. Šis
paaiškino, kad Baltijos šalys Europos saugumo ir bendradarbiavimo
konferencijoje gali dalyvauti tik svečių teisėmis.
OMON'as Akmenės
rajone užpuolė ir sudegino Vėgerių muitinės punktą. Sumušti šeši muitinės
tarnautojai. Dėl šio antpuolio Lietuvos Respublikos vicepremjeras Z.Vaišvila
išsiuntė telegramą TSRS vidaus reikalų ministrui B.Pugo.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą Dėl piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų.
Birželio 19 d.
Įvyko Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pokalbis su
Rusijos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju R.Chasbulatovu. Po
šio pokalbio Lietuvos Respublikos vadovas pranešė, kad Lietuvos Respublikos ir
Rusijos TSR dvišalė sutartis gali būti pasirašyta jau šią vasarą.
Vizito į
Prancūziją, Norvegiją, Vokietiją ir Suomiją išvyko Lietuvos Respublikos
delegacija, vadovaujama Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio.
Numatyta susitikit su šių valstybių vadovais, politinių partijų atstovais.
Įvyko Izraelio
Kneseto delegacijos, vadovaujamos Kneseto Pirmininko Dovo Šilanskio, vizitas.
Ši delegacija, be kita ko, dalyvavo atidengiant paminklą hitlerinės okupacijos
metais Paneriuose sušaudytiems žydams.
Birželio 20 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Paryžiuje susitiko
su Prancūzijos Respublikos Prezidentu F.Miteranu. Šis pažadėjo, kad Baltijos
valstybių klausimas bus iškeltas birželio 2829 d. įvyksiančiame Europos
Bendrijos ministrų posėdyje.
Birželio 21 d.
Iš Latvijos
atvažiavęs OMON'o būrys Pasvalio rajone užpuolė Saločių pasienio kontrolės
postą ir jį sudegino.
Birželio 22 d.
Vilniaus OMON'as
įsiveržė į Vilniaus muitinės namelį oro uoste. Tai dvidešimt antrasis Lietuvos
Respublikos pasienio kontrolės ir muitinės posto užpuolimas.
Vilniaus
geležinkelio stoties prieigose susidūrė du keleiviniai traukiniai:
BerlynasLeningradas ir TalinasMinskas.Žmonės nenukentėjo.
Birželio 23 d.
Pašventinta Rainių
kančios koplyčia. Įvyko gedulingos 74 kankinių mirties paminėjimo
iškilmės.
Birželio 25 d.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Dėl maisto produktų mažmeninių kainų.
Pagal jį mažmenines mėsos ir jos produktų kainas numatoma padidinti 56 proc.,
pieno ir jo produktų 25 proc., duonos gaminių 20 proc.
Birželio 26 d.
TSRS kariškiai ir
OMON'as užpuolė Vilniaus tarptautinę telefono ir telegrafo stotį. Buvo
užblokuoti tarptautiniai ryšiai.
Europos Tarybos
parlamentinėje sesijoje buvo svarstomi Baltijos šalių klausimai.
Birželio 27 d.
OMON'o būrys
Vilniaus telefonų stotyje išjungė tarpmiestinį telefono ryšį. Dėl šių
įvykiųTSRS vidaus reikalų ministrui B.Pugo telegramą išsiuntė Lietuvos
Respublikos ryšių ministras K.Birulis.
Helsinkyje
prasidėjo dviejų dienų trukmės Europos Tarybos parlamentinė sesija, kurioje
dalyvavo Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos
Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų Pirmininkai.
Rygoje prasidėjo
Baltijos valstybių studentų dainų šventė Gaudeamus 11.
Birželio 28 d.
Jūrmaloje
(Latvija) vykusi Baltijos Valstybių Taryba priėmė Pareiškimą dėl TSRS ginkluotų
junginių įvykdyto Vilniaus telefono ir telegrafo stoties užpuolimo,
patvirtino Baltijos valstybių ekonominių santykių su TSRS suderintus principus.
Birželio 29 d.
Įvyko Lietuvos
Sąjūdžio Seimo sesija, kurioje buvo svarstoma politinė padėtis Lietuvoje,
Sąjūdžio programos metmenys, organizaciniai klausimai.
Įvyko Lietuvos
ateities forumo antroji respublikinė konferencija.
Mirė Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas V.Šadreika.
Dienos metu
Vilniaus OMONas Vilniaus oro uosto muitinės namelyje įvykdė teroro aktą.
Įvyko Lietuvos
kalinių globos draugijos atkuriamasis suvažiavimas. Draugijos valdybos
pirmininku išrinktas aktorius Č.Stonys.
Birželio 30 d.
Informacijos
agentūra TASS išplatino informaciją, kad Lietuvoje reabilituojami žydšaudžiai.
Liepos 2 d.
Pasvalio rajone
vėl užpultas Saločių pasienio kontrolės postas.
Vilniuje įvyko
Lietuvos Respublikos piliečių chartijos steigiamasis susirinkimas
TSRS vadovams
M.Gorbačiovui, V.Pavlovui ir V.Dogužijevui įteiktas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės parengtas Ekonominės sutarties (1991992 metams) projektas.
Liepos 3 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas E.Zingeris paneigė birželio 30 d.
TASS'o pranešimą, kuriame iškreiptai pateikiama Lietuvos Respyblikos vadovybės
politika žydų mažumos klausimais.
Liepos 4 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į valstybes Paryžiaus chartijos
signatares, prašydama neatidėliotinos politinės paramos, kad būtų nutraukta
ginkluota prievarta, nustota didinti įtampą ir nestabilumą Lietuvoje.
Įvyko Islandijos
Respublikos įgaliotojo ministro, Užsienio reikalų ministerijos Prekybos
departamento vicedirektoriaus Sveinno A. Bjornssono vizitas.
Liepos 5 d.
Į Varėnos
agrochemijos susivienijimo teritoriją įsiveržę šeši ginkluoti omonininkai iš
garažo pagrobė automobilinį kraną.
Liepos 6 d.
Lietuvoje pirmą
kartą oficialiai švęsta Valstybės diena Mindaugo karūnavimo metinės.
Šventės proga
Vingio parke įvyko pirmosios SKAT sporto žaidynės.
LDDP tarybos
posėdyje apsvarstytos ir priimtos Valstybingumo įtvirtinimo gairės.
Vilniuje įvyko LKP
CK plenumas, kuriame pagrindinį pranešimą padarė Mykolas Burokevičius.
Liepos 7 d.
Įvyko Europos
krikščionių demokratų sąjungos parlamentinės delegacijos, vadovaujamos
Europos krikščionių demokratų sąjungos darbo grupės Centrinė ir Rytų
Europa" pirmininko Wimo van Velzeno, vizitas.
Liepos 9 d.
Strasbūre Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Europos
Parlamento prezidentu E.Crespo, kitais politiniais veikėjais.
Liepos 10 d.
Įvyko
Vokietijos Bundestago parlamentinės delegacijos, vadovaujamos Baltijos šalių
bičiulių grupės pirmininko Wolfgango von Stetteno, vizitas.
Liepos 12 d.
Lukiškių aikštėje
susprogdintas ąžuolinis kryžius 1941 m. sukilimo aukoms atminti. Įtariama, kad
tai OMON'o darbas.
Lukiškių aikštėje
susprogdintas ąžuolinis kryžius 1941 m. sukilimo aukoms atminti. Įtariama, kad
tai OMON'o darbas.
Įvyko Pasaulio
žydų agentūros direktorių tarybos vadovo Mendelio Kaplano ir Pasaulio žydų
agentūros Europos bei Pabaltijo respublikų žydų departamento direktoriaus
Barucho Guro vizitas.
Liepos 15 d.
Naktį pastebėtas
intensyvus karinės technikos judėjimas iš Šiaurės miestelio į Pabradę.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis išsiuntė telegramą
TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui. Joje pareikštas didelis susirūpinimas dėl
naujos KGB rezgamos provokacijos prieš Lietuvą. Telegramoje reikalaujama
neatidėliojant išvesti OMON'Ą iš Lietuvos.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius išsiuntė du laiškus į Londoną:
vieną ten susirinkusio G-7 valstybių vadovams, antrą asmeniškai TSRS
Prezidentui M.Gorbačiovui.
Liepos 16 d.
Ministras
A.Dobravolskas paskirtas trečiuoju Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko
pavaduotoju.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl įstatymo Dėl piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"
įsigaliojimo ir taikymo. Šis įstatymas įsigalioja nuo rugpjūčio 1 d.
Liepos 17 d.
Lietuvoje pirmą kartą
nuo 1940 m. įvyko varžytynės.
Liepos 18 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Maskvoje susitiko su
Rusijos Federacijos Prezidentu B.Jelcinu. Susitikime buvo svarstoma Rusijos
Federacijos ir Lietuvos Respublikos tarpvalstybinė sutartis.
Liepos 23 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos plenariniame posėdyje Ministras Pirmininkas
G.Vagnorius pasiūlė atleisti iš vidaus reikalų ministro pareigų M.Misiukonį.
Siūlymui nepritarė Centro, Liberalų, Lenkų ir Kairiųjų frakcijos.
Sovietinės armijos
kareiviai iš Vilniaus raj. Nemėžio kolūkio gamybinio centro pagrobė dešimt
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai priklausančių transporto
priemonių.
Liepos 25 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Žemės reformos įstatymą.
Liepos 26 d.
Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai susitiko su Ministru Pirmininku
G.Vagnoriumi.
Įvyko Saksonijos
Landtago prezidento Ericho Ilrgeno vizitas.
Liepos 27 d.
Kaune iškilmingai
atidarytos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.
Liepos 28 d.
Naktį užpultas ir
padegtas Saločių pasienio kontrolės punktas.
Liepos 29 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Rusijos TFSR
Prezidentas B. Jelcinas Maskvoje pasirašė sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir
Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių
santykių pagrindų, susitarimą tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų
Federacinės Socialistinės Respublikos dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir
socialinėje-kultūrinėje RTFSR Kaliningrado srities raidoje ir protokolą dėl
atstovybių atidarymo.
Atkurtą Lietuvos
nepriklausomą valstybę pripažino Rusijos Federacija.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus, kuriais pripažįstamos
nepriklausomos Slovėnijos Respublika ir Kroatijos Respublika.
Liepos 31 d.
Naktį Medininkų
pasienio kontrolės poste nušauti muitinės ir policijos pareigūnai: M.Balavakas,
J.Janonis, A.Juozakas, A.Kazlauskas, A.Musteikis, S.Orlavičius. Dar du
muitininkai T.Šernas ir R.Rabavičius sunkiojs būklės nuvežti į ligoninę.
Rugpjūčio 1 d.
Naktį Vilniuje,
priešais TSRS vidaus reikalų ministerijai priklausantį viešbutį Sapiegos
gatvėje, nugriaudėjo stiprus sprogimas, nuo kurio išdužo visi penkiaaukščio
pastato langų stiklai.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimusis į valstybes Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijos nares, į Islandijos ir Danijos parlamentus, į
Lietuvos žmones, į visas pasaulio demokratines valstybes dėl TSRS represinių
struktūrų išvedimo iš Lietuvos ir raginimą asmenims, ligi šiol tarnaujantiems
TSRS KGB.
Sušaukta neeilinė
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesija. Posėdžiavo Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Laikinoji gynybos vadovybė.
Tartasi, kaip užbėgti už akių smurto eskalavimui
Informacijos
agentūra TASS išplatino Pabaltijo karinės apygardos tarybos pareiškimą, kuriame
teigiama, kad apygardos kariškiai nėra prikišę nagų prie Medininkų žudynių. Tai
esą noras sukelti pilietinį karą.
Laikinai einantis
vidaus reikalų ministro pareigas M.Misiukonis jo paties prašymu atleistas iš
šių pareigų.
Rugpjūčio 2 d.
Ligoninėje nuo
šautinių žaizdų galvoje mirė Medininkų pasienio kontrolės poste liepos 31
d. sunkiai sužeistas muitininkas R.Rabavičius.
Naktį pastebėtas
aktyvus kariškių ir OMON'o judėjimas (ypač KaunoMarijampolės ruože).
Rugpjūčio 3 d.
Lietuva Antakalnio
kapinėse palaidojo septynias nepriklausomybės aukas.
Rugpjūčio 5 d.
Vilniuje
pasirašyta Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos dėl
ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo.
Lietuvoje pradėta
prekyba didesnės paklausos prekėmis pagal bendruosius talonus.
Paskelbtas TSRS
karininkų visuomeninės organizacijos Skydas (Ščit) nepriklausomų karinių
ekspertų komisijos, preliminariai ištyrusios liepos 31 d. įvykius Medininkų
muitinės poste, pareiškimas.
Kaune įkurtas
naujas politinis susivienijimas Tautos nepriklausomybės frontas.
Rugpjūčio 7 d.
TSRS karininkų
visuomeninės organizacijos Skydas ("Ščit") ekspertai nustatė, kad
Medininkų operaciją planavo ir jai vadovavo TSRS KGB, Vilniaus ir Rygos OMON'o
padaliniams skirtos pagalbinės funkcijos.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė potvarkiu įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją skubiai,
pasitelkus policijos rezervą, organizuoti laikinąją Lietuvos Respublikos
svarbiausiųjų muitinės postų apsaugą.
Rugpjūčio 8 d.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Lietuvos ginklų fondas.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius padarė pareiškimą dėl įvykių
Lietuvoje.
Rugpjūčio 9 d.
Lietuvos Sąjūdis
prie OMON'o dislokacijos vietos Valakampiuose organizavo trijų dienų piketą
protesto akciją OMON von!.
Rugpjūčio 10 d.
Vilniaus
profesinių sąjungų kultūros rūmuose įvyko Konsultacinio seimo III sesija.
Rugpjūčio 11 d.
Vilniuje prie
OMONo štabo įvyko taikus piketas dėl Medininkų tragedijos.
Rugpjūčio 12 d.
Rinkimams į
Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Šilalės rajono apylinkėje iškelti
A.Svarinskas ir M.Visakavičius.
Lietuvos Sąjūdis
prie KGB būstinės Vilniuje pradėjo piketą.
Rugpjūčio 13 d.
JAV Prezidentas
G.Bušas parašė atsakymą Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G.Vagnoriui
į šio laišką dėl Medininkų muitinės posto užpuolimo.
Rugpjūčio 14 d.
Su oficialiu
vizitu Lietuvoje lankėsi Armėnijos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas
Levonas Ter-Petrosianas. Jis su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininku V.Landsbergiu pasirašė Sutartį dėl Lietuvos Respublikos ir Armėnijos
Respublikos tarpvalstybinių santykių. Šia sutartimi pripažinta abiejų
respublikų nepriklausomybė.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius priėmė naujai paskirtą TSRS
ginkluotųjų pajėgų Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus įgulos vadą V.Frolovą.
Rugpjūčio 19 d.
Tarybų Sąjungoje
įvykdytas karinis perversmas. Paskelbta apie ypatingosios padėties įvedimą
šešiems mėnesiams kai kuriose TSRS vietovėse.
9 val. ryto užimta
radijo stotis Sitkūnuose, televizijos stotis Juragiuose, Kauno radijo relinis
punktas Žaliakalnyje ir Nepriklausomos Lietuvos televizijos Kauno programų
direkcijos pastatas.
Nemenčinės plentu
Vilniaus link pajudėjo tankų kolona, o iš Alytuje dislokuoto desantininkų pulko
į sostinę permesti kariškiai. Visuose Lietuvoje esančiuose kariniuose
daliniuose paskelbta karinė parengtis.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
veiklos ypatingosiomis sąlygomis.
15.30 val. užimtas
Vilniaus valstybinis telefono ir telegrafo centras.
16 val. Lietuvoje
vyriausiojo muitininko pavaduotojo V.Valicko sprendimu laikinai sustabdyta
pasienio kontrolės postų veikla.
16 val. prasidėjo
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos neeilinė sesija. Vėlai vakare po ilgų
debatų buvo ratifikuota Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų
Federacinės Socialistinės Respublikos Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.
Apie 19 val. grupė
ginkluotų omonininkų įsiveržė į Vilniaus taksi parką, užblokavo visus vartus.
Karinės įgulos
vadas pulkininkas I.Černychas pasiskelbė ypatingosios padėties komendantu
Klaipėdoje.
Rukloje (Jonavos
raj.) TSRS desantininkai naktį patruliavo mieste, tačiau kariškiai
laikėsi neutraliai.
Klaipėdoje
padidėjo kariškių judėjimas. Miesto centre jie ėmė reguliuoti transporto eismą.
Kaune nuo 22 val.
iki 5 val. ryto visi tiltai ir pagrindiniai keliai buvo blokuojami tarybinių
šarvuočių.
Nutraukta Lietuvos
Respublikos muitinės postų veikla.
Rugpjūčio 20 d.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Dėl perversmo Sovietų Sąjungoje
padarinių Lietuvos Respublikai.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus Dėl Lietuvos Respublikos
savivaldybių veiklos ypatingomis sąlygomis, Dėl Sutarties tarp Lietuvos
Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos
tarpvalstybinių santykių pagrindų ratifikavimo, Dėl pasirengimo politiniam
streikui.
Vilniaus
KaunoUkmergės keliuose patruliavo kariškiai.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus buvo apsupę apie 80 šarvuočių, kurie
po 20 minučių pasitraukė.
Karo komendantas
pulk. G. Belousovas perdavė Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai
generolo leitenanto V.Očialovo raštą, kuriame reikalaujama nuginkluoti Krašto
apsaugos departamentą , SKAT'ą, Šaulių sąjungą ir kitas struktūras.
Rugpjūčio 21 d.
Naktį TSRS
kariškiai užgrobė televizijos ir radijo stotis Šiauliuose, Panevėžyje ir
Viešintose (Anykščių rajonas), Panevėžio telefono ir telegrafo stotį.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl teisinio persekiojimo už
veiksmus, nukreiptus prieš teisėtą Rusijos valdžią. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė priėmė nutarimus Dėl buvusių sąjunginio pavaldumo įmonių, dėl TSRS
vidaus reikalų ministerijos OMON, dislokuoto Lietuvos Respublikoje.
Vidudienį Rusijos
Federacijos Prezidentas B.Jelcinas iš Rusijos parlamento tribūnos paskelbė, kad
chunta pralaimėjo.
Po pietų iš sausio
13 d. kariškių užimtų Televizijos ir radijo rūmų Vilniuje ėmė kraustytis
kariškiai ir kolaborantai. 18 val. nuimta visą rūmų okupacijos laiką kabojusi
raudona vėliava.
Sudaryta
valstybinė komisija užgrobtiems Lietuvos televizijos ir radijo objektams
perimti.
Kariškiai
pasitraukė iš Panevėžio, Kauno ir Šiaulių radijo ir televizijos pastatų.
Vakare prie
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pastato incidento tarp jo gynėjų ir į
rūmų teritoriją įsiveržusių sovietų kariškių metu žuvo savanoris iš
Alytaus A.Sakalauskas.
Rugpjūčio 22 d.
Okupacinė TSRS
kariuomenė išvesta iš Spaudos rūmų, Televizijos ir radijo pastatų, TV bokšto ir
kitų objektų.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus Dėl Sovietų Sąjungos
karinių-represinių struktūrų Lietuvoje, Dėl LKP (TSKP) struktūrų veiklos
Lietuvoje, Dėl Šalčininkų rajono tarybos prezidiumo ir Ignalinos rajono
Sniečkaus gyvenvietės tarybos prezidiumo antikonstitucinės veiklos, įstatymą
Dėl LKP (TSKP) turto paėmimo.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė deklaracijas Dėl Lietuvos
Respublikos santykių su nepriklausoma Latvijos Respublika ir Dėl Lietuvos
Respublikos santykių su nepriklausoma Estijos Respublika. Deklaracijose
sveikinamos estų ir latvių tautos bei visi Latvijos ir Estijos žmonės.
Atnaujinta
Lietuvos Respublikos muitinių postų veikla.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė pareikalavo susigrąžinti 21 užgrobtą pastatą, kuriuos
išvardijo sąraše, įteiktame TSRS valdžios pareigūnams.
Lietuvos
Respublika perėmė užimtus Lietuvos radijo ir televizijos rūmus ir televizijos
bokštą.
Naktį TSRS
kariuomenės Vilniaus įgulos kariškiai keturiais šarvuočiais iš LKP CK rūmų
išvežė LKP(TSKP) vadovus M. Burokevičių, J. Naudžiūną ir J. Jermalavičių. Šie
veikėjai aktyviai palaikė Valstybinį ypatingosios padėties komitetą.
Rugpjūčio 23 d.
Naktį kolaborantai
pabėgo iš LKP CK pastato.
Vyriausybinė
komisija, vadovaujama Lietuvos Respublikos vicepremjero Z.Vaišvilos, perėmė
Lietuvos KP (TSKP) turtą. LKP CK rūmus saugo policija.
Vilniuje vyko
tarpparlamentinė konferencija Baltijos valstybių laisvė ir Naujoji
Europa".
18.15 val.
Vilniuje, Lukiškių aikštėje, išmontuotas paminklas V.Leninui. Lenino paminklas
nugriautas ir Klaipėdoje.
Lietuvos laivams,
vykstantiems į reisus,Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodyta iškelti
Lietuvos vėliavą.
Po 225 okupacijos
dienų į Vilniuje esančius Spaudos rūmus grįžta spaustuvininkai, leidybos įmonės
Spauda darbuotojai, laikraščių redakcijos, žurnalistai.
Vilniuje įvyko
mitingas, į kurį buvo pakviesta visa Lietuva. Laužai, užkurti kas 2 kilometrai,
suliepsnojo nuo Vilniaus iki Talino.
Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros pastato apsaugą perėmė Lietuvos policija.
Įvyko Kipro
Respublikos ambasadoriaus Tasoso Panayideso vizitas.
Rugpjūčio 24 d.
Iš Policijos
akademijos OMON'as persikėlė į Šiaurės miestelį.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus Dėl buvusių SSRS karinių
komisariatų, Dėl Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje ištyrimo, Dėl
Lietuvos Respublikos valstybės sienų, Dėl SSRS karinių komendantūrų pastatų
ir kito turto perėmimo.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus Dėl TSRS valstybės saugumo komiteto
padalinio Lietuvoje (nutraukiama KGB Lietuvos padalinio veikla), Dėl
Vyriausybinės komisijos LKP (TSKP) turtui inventorizuoti ir paimti Lietuvos
Respublikos nuosavybėn, Dėl TSRS Lietuvos respublikinės muitinės veiklos
nutraukimo Dėl Lietuvos Respublikos vizų.
Norvegija
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Danijos Karalystė
atkūrė diplomatinius santykius su Lietuvos Respublika.
Rugpjūčio 25 d.
Prancūzija ir
Argentina paskelbė pripažįstančios atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir TSRS valstybės saugumo komitetas pasirašė abipusių
įsipareigojimų protokolą dėl Lietuvoje veikiančio šios organizacijos padalinio
likvidavimo ir santykių reguliavimo pereinamuoju laikotarpiu. Tai buvo pirmasis
tarpvalstybinis Lietuvos Respublikos ir TSRS susitarimas.
Rugpjūčio 26 d.
Lietuvos
Respublikai perduotos visos tarybinės muitinės. Lietuvos muitinės pradėjo
išduoti lietuviškas vizas.
Reikjavike įvyko
Islandijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos bei
Estijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ceremonija.
Bulgarija,
Italija, Kanada, Lenkija, Malta, San Marinas, Portugalija, Rumunija, Ukraina
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Danijos Karalienė
Margarethe II priėmė Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrus.
Rugpjūčio 27 d.
Atkurti
Lietuvos Respublikos diplomatiniai santykiai su Norvegijos Karalyste.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl visiško SSRS ginkluotųjų
pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos.
Briuselyje Europos
Bendrijos šalių (išskyrus Olandiją ir Ispaniją) užsienio reikalų ministrai
nutarė pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Švedijos
Karalystės užsienio reikalų ministro specialusis pasiuntinys Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui įteikė Karaliaus
Karlo Gustavo laišką, kuriame pranešama, kad Švedijos Karalystė pripažino
atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Airija, Albanija,
Australija, Belgija, Didžioji Britanija, Gruzija, Ispanija, Liuksemburgas,
Estija, Vokietija, Švedija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
TSRS KGB
pirmininko pavaduotojas generolas leitenantas Fedosejevas atvyko tartis dėl
visiško KGB struktūrų likvidavimo Lietuvoje, turto bei pastatų.
Santykių su TSRS
kariškiais klausimus telefonu aptarė Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos
Pirmininkas V.Landsbergis ir naujasis TSRS gynybos ministras maršalas
J.Šapošnikovas. Pastarasis pranešė, kad yra duotas nurodymas iš trijų Baltijos
valstybių išvesti visus OMON'o padalinius.
Rugpjūčio 28 d.
Austrija, Čilė,
Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Respublika, Suomija, Šveicarija, Urugvajus
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Bonoje Lietuvos
Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos užsienio reikalų
ministrai pasirašė sutartį dėl Baltijos valstybių diplomatinių santykių
atnaujinimo.
Rugpjūčio 29 d.
Aptarti
diplomatinių santykių į Vilnių atvyko Prancūzijos Respublikos užsienio reikalų
ministras R.Diuma. Jis su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru A.Saudargu
pasirašė komunikatą dėl diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Prancūzijos
atnaujinimo.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Prancūzijos
Respublikos užsienio reikalų ministrui R.Diuma perdavė laišką, adresuotą SNO
generaliniam sekretoriui. Laiške reiškiamas Lietuvos Respublikos pageidavimas
stoti į SNO.
Vilniuje, Jogailos
gatvėje, iškilmingai atidaryta pirmoji Lietuvoje užsienio valstybės Švedijos
Karalystės ambasada.
Čekijos ir
Slovakijos Federacinė Respublika, Mongolija pripažino atkurtą Lietuvos
nepriklausomą valstybę.
Įvyko Danijos
Karalystės parlamento Tyrimų komisijos vizitas.
Rugpjūčio 30 d.
Vatikanas paskelbė
atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimą.
Lietuvos
Respublikos vizas pradėjo išduoti Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone.
Vilniuje lankėsi
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas A.Bjorchas.
Įvyko JAV
senatoriaus Larryio Presslerio vizitas.
Rugpjūčio 31 d.
Medininkuose įvyko
Lietuvos Sąjūdžio organizuotas mitingas Medininkų tragedijai paminėti.
Kirgizija paskelbė
atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimą.
Iš Vilniaus į TSRS
išskrido didžioji OMON'o būrio dalis.
Rugsėjo 1 d.
Maskvoje Baltijos
valstybių premjerai G.Vagnorius, I.Godmanis ir E.Savisaaras susitiko su
Didžiosios Britanijos Ministru Pirmininku J.Majoru.
Vilniuje
A.Saudargas susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministru P.Kravčenka.
Vingio parke įvyko
Laisvės šventė.
Rugsėjo 2 d.
Ekvadoras, JAV,
Olandija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Bonoje atidaryta
Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Vokietijoje.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis išvyko į
Budapeštą. Čia pasirašyta deklaracija dėl dėl Lietuvos Respublikos ir Vengrijos
diplomatinių santykių.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius Maskvoje susitiko su Rusijos
Federacijos Ministru Pirmininku I.Silajevu.
Airijos
ambasadorius Varšuvoje, Airijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis
R.V.Braynas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas
pasirašė Airijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo
deklaraciją.
Rugsėjo 3 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrą Douglasą Hoggą.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją Dėl Lietuvos Respublikos
santykių su suverenia ir nepriklausoma Moldovos Respublika.
Turkija, Graikija,
Nikaragva, Libija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę
Rugsėjo 4 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba pradėjo neeilinę sesiją. Priimtas nutarimas
Dėl Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus
gyvenvietės tarybų paleidimo.
Įvyko Prancūzijos
Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininko Laurento Fabiuso
vizitas.
Brazilija,
Izraelis, Tunisas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Rugsėjo 5 d.
Deklaraciją dėl
diplomatinių santykių atkūrimo pasirašė Šveicarijos Konfederacijos užsienio
reikalų departamento ambasadorius J.Stahelinas ir Lietuvos Respublikos užsienio
reikalų ministro pavaduotojas G.Šerkšnys.
Korėja, Meksika
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Įvyko Prancūzijos
Respublikos Nacionalinės Asamblėjos socialistų grupės delegacijos, vadovaujamos
Socialistų grupės pirmininko Jeano Aurouxo, vizitas.
Rugsėjo 6 d.
Naujai sudaryta
TSRS Valstybės Taryba pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Gvinėja, Japonija,
Kolumbija, Singapūras, Egiptas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą
valstybę.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutarė paskirti
S.Lozoraitį Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Įvyko JAV Kongreso
Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisijos delegacijos vizitas.
Rugsėjo 7 d.
Įvyko Šiaurės
Tarybos generalinio sekretoriaus Josteino Osneso vizitas.
Įvyko Turkijos
ambasadoriaus Maskvoje Volhano Vuralo vizitas.
Į Vilnių atvyko
JAV Kongreso delegacija., kurią sudaro 50 asmenų.
Afganistanas,
Kinija, Peru, Senegalas, Šiaurės Korėja, Bangladešas pripažino atkurtą Lietuvos
nepriklausomą valstybę.
Rugsėjo 8 d.
Padėkos diena.
Visoje Lietuvoje bažnyčiose žmonės dėkojo Dievui už Lietuvos nepriklausomybę.
Pakistanas
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Į Vilnių atvyko
Vokietijos Bundestago Pirmininkė Rita Sussmuth. Ji dalyvavo Šiluvos atlaiduose.
Kardinolas
V.Sladkevičius ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas V.Landsbergis pasirašė Lietuvos paaukojimo Nekaltosios Mergelės
Marijos širdžiai aktą.
Įvyko Danijos
Karalystės užsienio reikalų ministro Uffės Ellemanno-Jenseno vizitas.
Įvyko Suomijos
parlamento delegacijos, vadovaujamos Socialdemokratų partijos narės, parlamento
spykerio pirmosios pavaduotojos Saaros Marios Paakkinen, vizitas.
Rugsėjo 9 d.
Lietuvos
Respublikos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro pirmojo
pavaduotojo V.Katkaus, išvyko į Maskvą dalyvauti Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijoje.
Bolivija, Indija,
Žaliojo Kyšulio Respublika (Kabo Verde), Kuba, Sirija, Tailandas, Vietnamas
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Atleisti iš
pareigų Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių valdybų valdytojai, jų
pavaduotojai ir kiti pareigūnai.
Įvyko Danijos
Karalystės parlamento Kultūros komisijos, vadovaujamos Socialdemokratų partijos
narės Hannės Andersen, vizitas.
Rugsėjo 10 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnu išrinktas E.Gentvilas.
Azerbaidžanas,
Iranas, Nepalas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Europos saugumo ir
bendradarbiavimo konferencijos (EBSK) valstybių užsienio reikalų ministrų
pasitarime Maskvoje pasiektas konsensusas dėl Baltijos valstybių priėmimo
tikrosiomis ESBK narėmis.
Rugsėjo 11 d.
Baltuosiuose
rūmuose JAV Prezidentas G.Bušas priėmė Lietuvos Respublikos ambasadorių JAV
S.Lozoraitį.
Madagaskaras ir
Malaizija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Rugsėjo 12 d.
Įvyko Vokietijos
užsienio reikalų ministro H.D.Genscherio vizitas.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė
Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Tian Czian
Pei.
Armėnija, Kipras
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Niujorke Jungtinių
Tautų Saugumo Taryba rekomendavo Generalinei Asamblėjai priimti Baltijos šalis
į Jungtinių Tautų Tarybą.
Rugsėjo 13 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė
Rumunijos užsienio reikalų ministrą N.Adrianą.
Ekonominių Bendrijų
komisijos delegacijos, vadovaujamos De Lange, vizitas.
Lietuvos
Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teisinį pripažinimą
paskelbė Jemenas.
Rugsėjo 14 d.
Į Lietuvą atvyko
JAV valstybės sekretorius Jamesas A. Bakeris.
Rugsėjo 15 d.
Šilalės rinkimų
apygardoje įvyko rinkimai į mirusio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos deputato V.Šadreikos vietą. Aukščiausios Tarybos deputatu
išrinktas monsinjoras A.Svarinskas.
Bachreinas,
Jordanija, Kuveitas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Rugsėjo 16 d.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės delegacija, vadovaujama Ministro Pirmininko
G.Vagnoriaus, su oficialiu vizitu išvyko į Vokietiją.
Filipinai, Saudo
Arabija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Lietuvos Respublikos
ryšių ministerija išėmė iš apyvartos TSRS pašto ženklus.
Įvyko Islandijos
ambasadoriaus Ingvio S. Ingvarssono vizitas.
Rugsėjo 17 d.
Jungtinių Tautų
Organizacijos Generalinės Asamblėjos 46-ojoje sesijoje Lietuvos Respublika,
Latvijos Respublika ir Estijaos Respublika priimtos į JTO.
Niujorke Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su
JAV prezidentu G.Bushu.
Indonezija
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas B.Kuzmickas ir
vicepremjeras V.Pakalniškis priėmė būsimąjį Islandijos ambasadorių Lietuvos
Respublikoje I.S.Ingvarssoną.
Įsteigta Baltijos
biržų asociacija.
Rugsėjo 18 d.
Lietuva priimta į
Tarptautinį olimpinį komitetą.
Įvyko Lenkijos
Respublikos Senato ir Seimo delegacijos, vadovaujamos Užsienio reikalų
komisijos nario T.Klopotowskio, vizitas.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Lietuvos
Respublikos atstovu Jungtinių Tautų Organizacijoje paskirtas A.Simutis.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius Bonoje susitiko su Vokietijos
kancleriu H.Koliu.
Įvyko Prancūzijos
Respublikos Nacionalinės Asamblėjos delegacijos, vadovaujamos parlamento nario
Michelio Pelchato, vizitas.
Rugsėjo 19 d.
Jungtiniai Arabų
Emyratai pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Rugsėjo 20 d.
Laosas pripažino
atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Įvyko Vokietijos
Hesseno žemės delegacijos, vadovaujamos Vokietijos laisvųjų demokratų partijos
viceprezidento Wolfgango Gerhardto, vizitas.
Rugsėjo 21 d.
Vilniuje įvyko
5-oji Lietuvos konsultacinio seimo sesija.
Rugsėjo 23 d.
Žydų genocido aukų
atminimo diena.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė
VLIK'o pirmininką dr. K.Bobelį.
Rugsėjo 24 d.
Turkmėnistanas
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Įvyko Argentinos
Respublikos ambasadoriaus Gastono de Pratgayo vizitas.
Rugsėjo 25 d.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Dėl Vidaus reikalų ministerijos vidaus
tarnybos dalinių sukūrimo".
Panama pripažino
atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas V.Katkus ir Korėjos
LDR ambasadorius TSRS Sen Saugh Pilas pasirašė diplomatinio bendradarbiavimo
sutartį.
Rugsėjo 26 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju išrinktas
J.Dringelis.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Kopenhagoje
dalyvavo Šiaurės Tarybos prezidiumo ir Baltijos valstybių parlamentų delegacijų
susitikime.
Rugsėjo 27 d.
Rygoje Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su
Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku A.Gorbunovu.
Į Lietuvą atvyko
Šv. Tėvo įgaliotinis pronuncijus arkivyskupas A.J.Bačkis.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės potvarkiu vicepremjeras Z.Vaišvila paskirtas Lietuvos
Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi.
Rugsėjo 28 d.
Vilniaus menininkų
rūmuose įvyko Lietuvos sąjūdžio konferencija.
Rugsėjo 29 d.
Į Vilnių atvyko
Tibeto ir viso pasaulio budistų Dvasios tėvas Dalai Lama.
Rugsėjo 30 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą Dėl
Lietuvos policijos šventės atgaivinimo".
Indonezija,
Namibija, Uzbekistanas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Arkivyskupas
A.J.Bačkis ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas
pasirašė diplomatinių santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo
Sosto atkūrimo deklaraciją.
Į Baltarusiją
konsultuotis dėl derybų išvyko Lietuvos Respublikos delegacija, vadovaujama
užsienio reikalų ministro pirmojo pavaduotojo V.Katkaus.
Įvyko Danijos
Karalystės pasiuntinio Lietuvos Respublikoje Dano Nielseno vizitas.
Spalio 1 d.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir pirmasis jo pavaduotojas
V.Katkus priėmė Lenkijos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį Lietuvos
Respublikoje M.Maszkiewiczių ir generalinį konsulą Vilniuje Z.Kitlinskį.
Įvyko Vokietijos
Bundestago deputatų Karlo Heinzo Hornhueso ir Adreaso Schockenhosso vizitas.
Spalio 2 d.
Vilniuje atidaryta
JAV ambasada.
Spalio 3 d.
Prasidėjo VI
tarptautinis baltistų kongresas.
Lietuvoje įsteigta
skrydžių tarnyba, kuri įpareigota prižiūrėti valstybės oro erdvę.
Spalio 4 d.
Prancūzija grąžino
Lietuvai auksą (2246 kg).
Spalio 5 d.
Į Lietuvą atvyko
Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas M.Sudzukis.
Vilniuje įvyko Baltijos
Valstybių Tarybos posėdis. Vienas iš pagrindinių darbotvarkės klausimų TSRS
kariuomenės išvedimas iš Baltijos valstybių.
Spalio 6 d.
Konservatorių
partijos kvietimu į Didžiąją Britaniją išvyko Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis.
Įvyko Vokietijos
Federacinės Respublikos darbo ir socialinių reikalų ministro N.Bliumo vizitas.
Lietuva, Latvija
ir Estija priimtos į UNESCO.
Spalio 7 d.
Didžiosios
Britanijos parlamento rūmuose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas V. Landsbergis pasirašė UNESCO Konstituciją.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir Japonijos užsienio
reikalų ministro pavaduotojas M.Sudzukis pasikeitė diplomatinių santykių
tarp Lietuvos Respublikos ir Japonijos užmezgimo deklaracijomis.
Lietuvoje lankėsi
Ispanijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas M.Cajalas
Įvyko Airijos
užsienio reikalų ministro P.Collinso vizitas.
Lietuva, Latvija
ir Estija priimtos į Tarpparlamentinę Sąjungą ir Tarptautinę darbo organizaciją.
Spalio 8 d.
Įvyko Prancūzijos
Respublikos valstybės sekretoriaus užsienio komercijai Jeano Noelo Jeanenneyo
vizitas.
Spalio 9 d.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir TSRS užsienio reikalų
ministras B.Pankinas pasikeitė notomis dėl TSRS ir Lietuvos Respublikos
diplomatinių santykių atkūrimo.
Maskvoje
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas
V.Landsbergis susitiko su Rusijos Federacijos viceprezidentu A.Ruckojumi.
Įvyko Šiaurės
Atlanto Asmablėjos delegacijos, vadovaujamos Šiaurės Atlanto Asamblėjos
Politinio komiteto Rytų Europos ir TSRS pakomitečio pirmininko Jano Petersono,
vizitas.
Spalio 10 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino A.Butkevičių Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministru, V.Aleškaitį Lietuvos Respublikos
tarptautinių ekonominių santykių ministru.
Atkurta Lietuvos
narystė Pasaulinėje pašto sąjungoje.
Spalio 11 d.
Vilniuje
iškilmingai pašventinta ir atidaryta Šv. Jonų bažnyčia.
Atkurta Lietuvos
narystė Tarptautinėje elektros ryšių sąjungoje.
Įvyko Vokietijos
Saksonijos žemės premjero Kurto Biedenkopfo vizitas.
Spalio 12 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis lankėsi
Šiauliuose, susitiko su miesto savivaldybės ir visuomenės atstovais.
Spalio 13 d.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius išvyko į Bankoką susitikti su
Pasaulio banko atstovais.
Įvyko Pietų
Korėjos ambasadoriaus Tak Chae Han vizitas.
Spalio 14 d.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas V.Katkus ir Pietų
Korėjos įgaliotasis ambasadorius Tak Chae Han pasikeitė abiejų šalių
diplomatinių santykių užmezgimo aktais.
Spalio 15 d.
Suomijoje Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis pasirašė
Helsinkio susitarimo baigiamąjį aktą, susitiko su Suomijos Respublikos
Prezidentu M.Koivistu.
Lietuva oficialiai
tapo 160-ąja UNESCO nare.
Spalio 16 d.
Su trijų dienų
vizitu į Japoniją išvyko Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
G.Vagnorius.
Spalio 17 d.
Skiriamuosius raštus
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui
įteikė Didžiosios Britanijos pasiuntinys Lietuvoje M.J.Peartas.
Spalio 19 d.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius Seule susitiko su Pietų
Korėjos Prezidentu Roh Tae Woo.
Šilutės rajono
Bitėnų kapinėse palaidoti iš Vokietijos pargabenti Vydūno palaikai.
Spalio 20 d.
Įvyko Vokietijos
Bundestago deputatų Michaelio Gloso ir Rudolfo Krauso vizitas.
Spalio 22 d.
Lietuvos
Respublikos delegacija dalyvavo Šiaurės Atlanto Asamblėjos 37-oje metinėje
sesijoje stebėtojo teisėmis.
Minske
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis
susitiko su Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku S.Šuškevičiumi.
Mauritanija
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Spalio 23 d.
Įvyko Belgijos
Karalystės užsienio reikalų ministro Marko Eyskenso vizitas.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paskyrė V.Antanaitį
Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
Įvyko Vokietijos
Bundestago deputato Winfriedo Pingerio vizitas.
Spalio 24 d.
Įvyko Baltarusijos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Stanislavo Šuškevičiaus vizitas.
Vilniuje
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis ir Baltarusijos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas S.Šuškevičius pasirašė deklaraciją Dėl
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos geros kaimynystės santykių
principų".
Spalio 25 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė JAV
reikalų patikėtinį Lietuvoje Darrylą Johnsoną.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigti Prekybos ir pramonės rūmai.
Spalio 26 d.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius Hudsono instituto kvietimu išvyko
į JAV.
Vilniuje
Profesinių sąjungų kultūros rūmuose įvyko IV Lietuvos darbininkų sąjungos
suvažiavimas. Sąjungos pirmininke išrinkta A.Balsienė.
Kaune įvyko
Lietuvos konsultacinio seimo VI sesija.
Vilniuje įvyko
Lietuvos nepriklausomybės partijos II suvažiavimas. Partijos pirmininku
išrinktas V.Čepaitis.
Spalio 28 d.
Indianapolyje
(JAV) Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Ministras Pirmininkas
G.Vagnorius ir JAV viceprezidentas D.Quayle'as pasirašė Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės investicijų skatinimo
susitarimą.
Lietuvos
Respublikos vicepremjeras Z.Vaišvila Prancūzijoje susitiko su Interpolo
vadovais.
Lietuvoje lankėsi
Švedijos Karalystės užsienio reikalų ministrė Margaretha af Ugglas. Ji susitiko
su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku V.Landsbergiu. Su
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru A.Saudargu ji pasirašė Prekybos
sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės.
Spalio 30 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui skiriamuosius
raštus įteikė Italijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje F.Tempesta.
Spalio 31 d.
Pasirašytas
dvišalis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos protokolas dėl judėjimo
per sieną.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministerija nusiuntė notą TSRS dėl kariuomenės
išvedimo.
Lapkričio 1 d.
Lietuvoje keičiami
pašto ir kai kurių elektros bei ryšių paslaugų tarifai.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č.V.Stankevičius
Maskvoje susitiko su TSRS delegacijos deryboms su Lietuva vadovu E.Ševardnadze.
Lapkričio 2 d.
Šri Lanka
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Lapkričio 3 d.
Įvyko Brazilijos
ambasadorės Vienoje Therezos Quintellos vizitas.
Lapkričio 4 d.
60-ojoje Interpolo
generalinėje asamblėjoje Lietuvos Respublika vėl priimta į šią tarptautinę
organizaciją.
Lapkričio 5 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su
Europos Parlamento delegacija.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos konstitucingumo
raidos".
Įvyko Pietų
Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministro R.F.Bothos vizitas
Lapkričio 6 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui skiriamuosius
raštus įteikė Australijos pasiuntinys Lietuvoje J.Burgessas.
Kauno miesto
savivaldybės valdyboje referendumui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės
paskelbti buvo įregistruota Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinė grupė.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių
organizacijų turto paėmimo.
Vakare įvyko
incidentas Šumsko muitinės poste: pasieniečių bandomi sulaikyti įtariamieji
pasipriešino, iššoko iš mašinos, metė granatas ir ėmė bėgti. Sulaikyti visi šį
teroro aktą įvykdę asmenys (trys rusų ir vienas osetinų tautybės). Jie vyko
tikrinti, kaip veikia teroristų grupuotėms priklausančios radijo stotys.
Lapkričio 7 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Austrijoje
dalyvavo PEN klubo kongrese.
Lietuvos sąjūdžio
Vilniaus taryba surengė šeimyninę protesto atsisveikinimo su TSRS armija
akciją.
Lapkričio 8 d.
Taline įvykusiame
Baltijos valstybių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) Aukščiausiųjų Tarybų bendrame
pasitarime nuspręsta įkurti Baltijos valstybių parlamentų bendradarbiavimo
tarptautinę organizaciją Baltijos Asamblėją.
Lapkričio 9 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Rusijos
Federacijos Prezidento paskirtą Kaliningrado srities administracijos vadovą
J.Matočkiną.
Lapkričio 10 d.
Prasidėjo Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio penkių dienų
vizitas JAV.
Lapkričio 11 d.
Lietuvoje
padidintos maisto produktų mažmeninės ir didmeninės kainos.
Naktį policijos,
prokuratūros ir valstybės saugumo darbuotojai Vilniuje, Šalčininkų, Švenčionių
ir Trakų rajonuose surengė operaciją ir padarė per 70 kratų asmenų, kurie
įtariami pogrindine teroristine veikla, butuose.
Lapkričio 13 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Niujorke susitiko
su Jungtinių Tautų Asamblėjos Pirmininku ir generaliniu sekretoriumi.
Londone įvyko
Lietuvos Respublikos ir Didžiosios Britanijos atstovų derybos dėl
Anglijoje deponuoto Lietuvos aukso. Britai pažadėjo greitai ir teigiamai
išspręsti šį klausimą.
Įvyko Prancūzijos
Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Prezidento Laurento Fabiuso vizitas.
Lapkričio 15 d.
Prasidėjo Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio keturių dienų
vizitas Italijoje.
Įvyko eilinė
Sąjūdžio seimo sesija. Svarstyti politinės sistemos reformos ir prezidento
rinkimų klausimai.
Lapkričio 18 d.
Vatikane Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Popiežiumi Jonu
Pauliumi II, Vatikano Valstybės sekretoriumi kardinolu A.Sodanu.
Įvyko Austrijos
užsienio reikalų ministerijos skyriaus vadovo U.Erlicho-Adamo vizitas.
Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija sustabdė Respublikonų partijos veiklą.
Įvyko
Tarpparlamentinės Sąjungos Britų grupės vizitas.
Lapkričio 19 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba vidaus reikalų ministru patvirtino P.Valiuką.
Romoje Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su
Italijos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininku G.Andreočiu.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba pripažino buvusių TSRS respublikų
nepriklausomybę.
Lietuvos tautinis
olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento
J.A.Samarancho pasirašytus kvietimus į 1992 m. žiemos ir vasaros olimpines
žaidynes.
Lapkričio 20 d.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas priėmė Ukrainos užsienio
reikalų ministro pirmąjį pavaduotoją N.Makarevičių. Pasirašytas Diplomatinių
santykių atkūrimo tarp Ukrainos ir Lietuvos Respublikos protokolas.
Vilniaus
Savivaldybės aikštėje demontuotas generolo I.Černiachovskio paminklas.
Lapkričio 21 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Profesinių sąjungų įstatymą.
Lietuvos
Respublika ir Armėnija užmezgė diplomatinius santykius.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir Ukrainos užsienio reikalų
ministro pavaduotojas M.Makarevičius pasirašė Protokolą tarp Lietuvos
Respublikos ir Ukrainos dėl diplomatinių santykių užmezgimo.
Kardinolas
V.Sladkevičius paskyrė prelatą A.Svarinską Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju
kapelionu.
Lapkričio 22 d.
Diplomatinius
santykius su Lietuva užmezgė NATO.
Lapkričio 23 d.
Įkurta Demokratinė
moterų kolegija.
Lapkričio 24 d.
Didžiojo septyneto
(G-7) tarybos pirmininko kvietimu į Tokijyje prasidėjusį tarybos posėdį išvyko
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.
Į Europos Tarybos
ministrų komiteto sesiją Strasbūre išvyko Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministras A.Saudargas.
Lapkričio 25 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Kipro
Respublikos Prezidento specialųjį pasiuntinį A.A.Nicolaidesą. Jo vizito tikslas
derybos su Lietuvos Respublika dėl diplomatinių santykių užmezgimo.
Lapkričio 26 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba paskyrė Lietuvos Mokslo Tarybą.
Tokijyje Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius susitiko su Japonijos užsienio
prekybos ir pramonės ministru K.Vatanabe.
Lapkričio 27 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas paskyrė Osvaldą
Balakauską Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi
Prancūzijos Respublikoje.
Vilniuje atidaryta
Lenkijos Respublikos ambasada.
Lapkričio 28 d.
Lietuvos
Respublikos ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje V.Antanaitis
įteikė savo įgaliojimus Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui R.von
Weizsackeriui.
Lapkričio 29 d.
Įvyko Norvegijos
Karalystės ambasadoriaus Pero Gulliko Stavnumo vizitas.
Įvyko Didžiosios
Britanijos lietuvių sąjungos pirmininko E. Šovos vizitas.
Lapkričio 30 d.
Vilniuje įvyko
Sąjūdžio seimo neeilinė sesija.
Žurnalistų
sąjungoje vyko Lietuvos liberalaus jaunimo sąjungos steigiamoji sueiga.
Penkių didžiųjų
šalies laikraščių Lietuvos ryto", Respublikos", Tiesos",
Vakarinių naujienų" ir Valstiečių laikraščio" žurnalistai
kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su reikalavimu nutraukti
nevalstybinės spaudos ekonominį ir politinį puolimą. Šie laikraščiai išleisti
tuščiais puslapiais.
Gruodžio 1 d.
Nuo šios dienos
Lietuvoje vidutiniškai 40 proc. padidinti atlyginimai, pensijos, stipendijos ir
kitos socialinės išmokos.
Įvyko Europos
Tarybos delegacijos vizitas.
Vokietijoje
atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada.
Gruodžio 4 d.
Į Vilnių su
oficialiu vizitu atvyko Suomijos Respublikos užsienio reikalų ministras
P. Vayrynenas. Jis
susitiko su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku
V.Landsbergiu ir Ministru Pirmininku G.Vagnoriumi.
Gruodžio 5 d.
Spaudoje
paskelbtas Lietuvos sąjūdžio tarybos sudarytos darbo grupės parengto įstatymo
Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento" projektas.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės
įstatymą.
Įvyko Vengrijos
socialinių reikalų ministerijos delegacijos vizitas.
Gruodžio 7 d.
Vilniuje prie
Sporto rūmų vyko streikuojančios nepriklausomos spaudos organizuotas protesto
renginys Rokas už spaudos laisvę".
Gruodžio 9 d.
Vilniaus miesto savivaldybės
taryboje įregistruotas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pareiškimas, kuriame
siūloma surengti referendumą dėl Prezidento institucijos atkūrimo Lietuvoje.
Gruodžio 10 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Septintoji frakcija nusprendė persivadinti
Nuosaikiųjų frakcija.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sudarytos Laikinosios tyrimo
komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininkas
B.Gajauskas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pranešė, kad Aukščiausiosios
Tarybos deputatas V.J.Čepaitis sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba patarė V.J.Čepaičiui atsistatydinti.
Gruodžio 11 d.
Lietuvos
Respublikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje V.Balickas įteikė skiriamuosius
raštus Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrui D.Hurdui.
Lietuvos
Respublikos pasiuntinybėje Maskvoje pasirašytas bendras komunikatas dėl
Lietuvos Respublikos ir Mongolijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo.
Gruodžio 12 d.
Lietuvos sąjūdis
pradėjo rinkti parašus dėl Prezidento institucijos atkūrimo Lietuvoje.
Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministras A.Butkevičius priėmė pirmąjį karo atašė
Lietuvoje Švedijos atstovą Kajų Wahlbergą. Jis reziduos Varšuvoje.
Kijeve Ukrainos ir
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrai pasikeitė notomis dėl Ukrainos
ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl didmeninių ir mažmeninių kainų
indeksavimo.
Vilniuje
išmontuotas bene paskutinis metalinis socializmo simbolis monumentas
tarybiniams partizanams ir pogrindininkams.
Gruodžio 13 d.
Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius susitiko su Lietuvos pramonės
įmonių vadovais, Pramonininkų asociacijos atstovais.
Vilniaus
profesinių sąjungų rūmuose įvyko įvairių Lietuvoje veikiančių patriotinių
politinių partijų ir judėjimų atstovų pasitarimas. Kalbėta apie dešiniųjų
koalicijos kūrimo galimybę.
Vilniuje vyko III
Lietuvos sąjūdžio suvažiavimas. Sąjūdis paskelbtas savaveiksmiu visuomeniniu
politiniu judėjimu, turinčiu fiksuotą narystę. Sąjūdžio garbės pirmininku
išrinktas V.Landsbergis.
Gruodžio 14 d.
Vilniuje įvyko
Lietuvos lenkų sąjungos trečiasis suvažiavimas.
Gruodžio 15 d.
Su Lietuvos
Respublika diplomatinius santykius užmezgė Filipinai.
Gruodžio 16 d.
Vilniuje prasidėjo
trijų dienų Šiaurės Atlanto Asamblėjos seminaras Baltijos šalių saugumo
klausimais.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė VLIK'o
pirmininko pavaduotoją V.Jokubaitį. Jis įteikė lapkričio 13 d. Čikagoje
vykusio VLIK'o seimo dokumentus.
Įvyko Vengrijos
Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Belos Javorszkio vizitas.
Gruodžio 17 d.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui skiriamuosius raštus įteikė
Vengrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Bela
Javorszkis.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu
bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiomis tarnybomis, mandatų
patikrinimo".
Gruodžio 18 d.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba ratifikavo Sutartį dėl Lietuvos Respublikos
ir Armėnijos Respublikos tarpvalstybinių santykių.
Įvyko incidentas
Vilniaus geležinkelio stotyje: įtūžusi minia, numačiusi vykti į Sokulką
(Lenkija), neleido pajudėti traukiniui, blokavo kelius, paralyžiavo
geležinkelio stotį.
Gruodžio 19 d.
Panevėžyje įvyko
antrasis atkurtos Lietuvos miestų sąjungos suvažiavimas.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės potvarkiu grąžinti pastatai Vilniaus arkivyskupijos
kurijai.
Vilniuje įvyko
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinė asamblėja.
Gruodžio 20 d.
Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas dalyvavo NATO būstinėje
Briuselyje įvykusiame pirmajame Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos
užsienio reikalų ministrų susitikime.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kitų
išmokų padidinimo". Pagal šį nutarimą gruodžio mėnesį įmonių ir komercine
ūkine veikla besiverčiančių organizacijų darbuotojų darbo užmokestis didinamas
30 proc., biudžetinių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo
užmokestis, taip pat stipendijos, pensijos ir kitos išmokos 40 proc.
Įvyko Europos Parlamento
deputato B.Megreto vizitas.
Gruodžio 21 d.
Vilniuje atkurta
Lietuvos žurnalistų draugija.
Gruodžio 22 d.
Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmuose įvyko III Lietuvos
sąjūdžio suvažiavimo antroji dalis.
Gruodžio 23 d.
Maskvoje Lietuvos
Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius ir RTFSR Vyriausybės vadovo
pavaduotojas J.Gaidaras pasirašė susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos
Federacijos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo 1992 m. principų.
Gana, Kazachstanas
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Gruodžio 24 d.
Lietuvos
Respublikos vicepremjeras V.Pakalniškis ir Uzbekijos vicepremjeras R.Radvadovas
pasirašė ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo 1992 m. sutartį.
Mozambikas
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Gruodžio 25 d.
Tadžikistanas
pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Gruodžio 27 d.
Alžyras,
Baltarusija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Šventasis Sostas pirmą
kartą istorijoje Vilniaus arkivyskupiją įtraukė į Lietuvos bažnytinę struktūrą.
Gruodžio 28 d.
Kaune įvyko
Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavimas.
Vilniuje įvyko
Lietuvos darbo federacijos atkuriamasis suvažiavimas.
Gruodžio 29 d.
Įvyko Norvegijos
Karalystės ambasadoriaus Pero Gulliko Stavnumo vizitas.
Gruodžio 30 d.
Šventasis Sostas
paskelbė, kad Vatikano pronuncijus Olandijoje arkivyskupas Audrys Bačkis
paskirtas Vilniaus arkivyskupu.
Libanas pripažino
atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino Sausio 13-sios
atminimo medalio komisiją.
Gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje sudaryta darbo grupė Lietuvos
valstybės sienos atstatymo parengiamiesiems darbams atlikti.