Sausis
Pirmadienis	Antradienis	Trečiadienis	Ketvirtadienis	Penktadienis	Šeštadienis	Sekmadienis
	Sausio 1 d.	Sausio 2 d.	Sausio 3 d.	Sausio 4 d.	Sausio 5 d.	Sausio 6 d.
Sausio 7 d.	Sausio 8 d.	Sausio 9 d.	Sausio 10 d.	Sausio 11 d.	Sausio 12 d.	Sausio 13 d.
Sausio 14 d.	Sausio 15 d.	Sausio 16 d.	Sausio 17 d.	Sausio 18 d.	Sausio 19 d.	Sausio 20 d.
Sausio 21 d.	Sausio 22 d.	Sausio 23 d.	Sausio 24 d.	Sausio 25 d.	Sausio 26 d.	Sausio 27 d.
Sausio 28 d.	Sausio 29 d.	Sausio 30 d.	Sausio 31 d.
Vasaris
				Vasario 1 d.	Vasario 2 d.	Vasario 3 d.
Vasario 4 d.	Vasario 5 d.	Vasario 6 d.	Vasario 7 d.	Vasario 8 d.	Vasario 9 d.	Vasario 10 d.
Vasario 11 d.	Vasario 12 d.	Vasario 13 d.	Vasario 14 d.	Vasario 15 d.	Vasario 16 d.	Vasario 17 d.
Vasario 18 d.	Vasario 19 d.	Vasario 20 d.	Vasario 21 d.	Vasario 22 d.	Vasario 23 d.	Vasario 24 d.
Vasario 25 d.	Vasario 26 d.		Vasario 28 d.
Kovas
						Kovo 3 d.
	Kovo 5 d.	Kovo 6 d.
Kovo 11 d.	Kovo 12 d.	Kovo 13 d.	Kovo 14 d.		Kovo 16 d.
Kovo 18 d.		Kovo 20 d.	Kovo 21 d.	Kovo 22 d.	Kovo 23 d.
Kovo 25 d.	Kovo 26 d.	Kovo 27 d.
Balandis
		Balandžio 3 d.	Balandžio 4 d.	Balandžio 5 d.
	Balandžio 9 d.	Balandžio 10 d.	Balandžio 11 d.		Balandžio 13 d.
Balandžio 15 d.	Balandžio 16 d.	Balandžio 17 d.	Balandžio 18 d.	Balandžio 19 d.
	Balandžio 23 d.	Balandžio 24 d.	Balandžio 25 d.	Balandžio 26 d.	Balandžio 27 d.	Balandžio 28 d.
Balandžio 29 d.	Balandžio 30 d.
Gegužė
		Gegužės 1 d.	Gegužės 2 d.	Gegužės 3 d.	Gegužės 4 d.
Gegužės 6 d.	Gegužės 7 d.	Gegužės 8 d.	Gegužės 9 d.	Gegužės 10 d.		Gegužės 12 d.
Gegužės 13 d.			Gegužės 16 d.		Gegužės 18 d.	Gegužės 19 d.
Gegužės 20 d.	Gegužės 21 d.	Gegužės 22 d.	Gegužės 23 d.	Gegužės 24 d.	Gegužės 25 d.
Gegužės 27 d.	Gegužės 28 d.	Gegužės 29 d.	Gegužės 30 d.	Gegužės 31 d.
Birželis
					Birželio 1 d.
Birželio 3 d.	Birželio 4 d.	Birželio 5 d.
Birželio 10 d.	Birželio 11 d.		Birželio 13 d.	Birželio 14 d.	Birželio 15 d.
	Birželio 18 d.	Birželio 19 d.	Birželio 20 d.	Birželio 21 d.	Birželio 22 d.	Birželio 23 d.
	Birželio 25 d.	Birželio 26 d.	Birželio 27 d.	Birželio 28 d.	Birželio 29 d.	Birželio 30  d.
Liepa
	Liepos 2 d.	Liepos 3 d.	Liepos 4 d.	Liepos 5 d.	Liepos 6 d.	Liepos 7 d.
	Liepos 9 d.	Liepos 10 d.		Liepos 12 d.
Liepos 15 d.	Liepos 16 d.	Liepos 17 d.	Liepos 18 d.
	Liepos 23 d.		Liepos 25 d.	Liepos 26 d.	Liepos 27 d.	Liepos 28 d.
Liepos 29 d.		Liepos 31 d.
Rugpjūtis
			Rugpjūčio 1 d.	Rugpjūčio 2 d.	Rugpjūčio 3 d.
Rugpjūčio 5 d.		Rugpjūčio 7 d.	Rugpjūčio 8 d.	Rugpjūčio 9 d.	Rugpjūčio 10 d.	Rugpjūčio 11 d.
Rugpjūčio 12 d.	Rugpjūčio 13 d.	Rugpjūčio 14 d.
Rugpjūčio 19 d.	Rugpjūčio 20 d.	Rugpjūčio 21 d.	Rugpjūčio 22 d.	Rugpjūčio 23 d.	Rugpjūčio 24 d.	Rugpjūčio 25 d.
Rugpjūčio 26 d.	Rugpjūčio 27 d.	Rugpjūčio 28 d.	Rugpjūčio 29 d.	Rugpjūčio 30 d.	Rugpjūčio 31 d.
Rugsėjis
						Rugsėjo 1 d.
Rugsėjo 2 d.	Rugsėjo 3 d.	Rugsėjo 4 d.	Rugsėjo 5 d.	Rugsėjo 6 d.	Rugsėjo 7 d.	Rugsėjo 8 d.
Rugsėjo 9 d.	Rugsėjo 10 d.	Rugsėjo 11 d.	Rugsėjo 12 d.	Rugsėjo 13 d.	Rugsėjo 14 d.	Rugsėjo 15 d.
Rugsėjo 16 d.	Rugsėjo 17 d.	Rugsėjo 18 d.	Rugsėjo 19 d.	Rugsėjo 20 d.	Rugsėjo 21 d.
Rugsėjo 23 d.	Rugsėjo 24 d.	Rugsėjo 25 d.	Rugsėjo 26 d.	Rugsėjo 27 d.	Rugsėjo 28 d.	Rugsėjo 29 d.
Rugsėjo 30 d.
Spalis
	Spalio 1 d.	Spalio 2 d.	Spalio 3 d.	Spalio 4 d.	Spalio 5 d.	Spalio 6 d.
Spalio 7 d.	Spalio 8 d.	Spalio 9 d.	Spalio 10 d.	Spalio 11 d.	Spalio 12 d.	Spalio 13 d.
Spalio 14 d.	Spalio 15 d.	Spalio 16 d.	Spalio 17 d.		Spalio 19 d.	Spalio 20 d.
	Spalio 22 d.	Spalio 23 d.	Spalio 24 d.	Spalio 25 d.	Spalio 26 d.
Spalio 28 d.		Spalio 30 d.	Spalio 31 d.
Lapkritis
				Lapkričio 1 d.	Lapkričio 2 d.	Lapkričio 3 d.
Lapkričio 4 d.	Lapkričio 5 d.	Lapkričio 6 d.	Lapkričio 7 d.	Lapkričio 8 d.	Lapkričio 9 d.	Lapkričio 10 d.
Lapkričio 11 d.		Lapkričio 13 d.		Lapkričio 15 d.
Lapkričio 18 d.	Lapkričio 19 d.	Lapkričio 20 d.	Lapkričio 21 d.	Lapkričio 22 d.	Lapkričio 23 d.	Lapkričio 24 d.
Lapkričio 25 d.	Lapkričio 26 d.	Lapkričio 27 d.	Lapkričio 28 d.	Lapkričio 29 d.	Lapkričio 30 d.
Gruodis
						Gruodžio 1 d.
		Gruodžio 4 d.	Gruodžio 5 d.		Gruodžio 7 d.
Gruodžio 9 d.	Gruodžio 10 d.	Gruodžio 11 d.	Gruodžio 12 d.	Gruodžio 13 d.	Gruodžio 14 d.	Gruodžio 15 d.
Gruodžio 16 d.	Gruodžio 17 d.	Gruodžio 18 d.	Gruodžio 19 d.	Gruodžio 20 d.	Gruodžio 21 d.	Gruodžio 22 d.
Gruodžio 23 d.	Gruodžio 24 d.	Gruodžio 25 d.		Gruodžio 27 d.	Gruodžio 28 d.	Gruodžio 29 d.
Gruodžio 30 d.	Gruodžio 31 d.

Sausio 1 d.

SSKP skyriaus Lietuvoje atstovai pareikalavo likviduoti sargybos postą Partijos istorijos institute prie LKP CK.

Sausio 2 d.

Dviejų dienų vizito į Norvegiją išvyko Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pakeliui į Norvegiją, Taline jis susitiko su Estijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Arnoldu Rüüteliu. Norvegijoje Vytautas Landsbergis susitarė, kad Vilniuje Norvegija atidarys informacijos ir prekybos atstovybę ir tokia pat Lietuvos atstovybė veiks Osle.

SSRS vidaus reikalų ministerijos kariuomenės dalinys Vilniuje užėmė Lietuvos komunistų partijos archyvą. Sargyba neleido į pastatą įeiti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, o Lietuvos policininkai, saugoję šį pastatą, buvo išvyti.

Vilniuje iš LKP CK pastato rūmų, kurių dalis buvo LDDP žinioje, išstumti Lietuvos policininkai.

SSRS vidaus reikalų ministerijos specialusis dalinys  ­ OMON (įtariama, kad akcijoje dalyvavo Vilniaus OMON'as) Rygoje užėmė Spaudos rūmus ir sulaikė direktorių Kazimierą Dundurą. Vietoj jo buvo paskirtas Latvijos KP emisaras A.Vrublevskis. Žurnalistai ir spaustuvininkai protestuodami atsisakė dirbti. Latvijos KP CK pirmasis sekretorius Alfredas Rubikas buvo grasinęs, kad Naujųjų metų naktį bus reaguota į tai, kad Spaudos rūmai įkūrė akcinę bendrovę, o tai, kaip teigė Rubikas, neteisėta, nes Spaudos rūmai yra CK nuosavybė. Tarptautinis spaudos institutas, veikiantis Londone, pranešė, kad buvo grasinta pasikėsinti į Kazimiero Dunduro gyvybę.

Latvijos AT pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas paskambino SSRS vidaus reikalų ministrui Borisui Pugo. Pastarasis liepė „politines problemas“  spręsti kartu su Alfredu Rubiku.

Šaudyta ant Rygos Vanšu tilto šalia Spaudos rūmų. OMON'as apšaudė šalia Latvijos VRM važiuojantį autobusą. Sužeistų nebuvo.

Po įvykių Latvijoje Taline sustiprinta Spaudos rūmų apsauga.

Sausio 3 d.

Lietuvoje pradėta normuoti maisto produktus.

Lietuvos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė nusiuntė telegramą SSRS Ministrų Tarybai, kurioje informavo, kad Lietuva dar negavo lėšų SSRS įstaigoms Lietuvoje išlaikyti ir pensijoms, skirtoms buvusiems SSRS kariškiams.

Vilniuje prie Vyriausybės rūmų įvyko Lietuvos laisvės lygos surengtas nesankcionuotas mitingas. Buvo protestuojama prieš kainų padidinimą ir reikalaujama, kad Vyriausybė atsistatydintų.

Latvijoje pakilo maisto kainos.

Latvijos Ministras Pirmininkas Ivaras Godmanis, dalyvavęs Federacijos Tarybos posėdyje Maskvoje, kalbėjosi su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Pastarasis sakė nieko nežinąs apie tai, jog Rygoje OMON'as užėmė Spaudos rūmus.

Estijos AT prezidiumas paskelbė deklaraciją dėl įvykių Latvijoje ir Lietuvoje. Joje estai pareiškė solidarumą Latvijos ir Lietuvos pasirinktam kursui ir pasiūlė SSRS vadovybei nedelsiant imtis priemonių, kad būtų nutrauktas karinis kišimasis į Baltijos šalių reikalus.

***

JAV senatorius Christopheris J. Doddas parašė laiškus JAV prezidentui George'ui Bushui, SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui ir JAV valstybės sekretoriui Jamesui Bakeriui, kuriuose pareiškė, kad bet kokie Maskvos prievartos veiksmai prieš Baltijos respublikas turės pasekmių ir, jeigu jie tęsis, ekonominė pagalba SSRS turės būti nutraukta.

JAV Valstybės departamento atstovas Richardas Boucheris išsakė nuomonę, jog oficialūs vyriausybės asmenys yra susirūpinę dėl įvykių Vilniuje ir Rygoje. Jis sakė, kad tokie veiksmai yra provokaciniai ir gali tik dar labiau komplikuoti situaciją Baltijos regione. „Mes raginame baigti akciją, kuri gali pasitarnauti obstrukcijai ar uždelsti konstruktyvaus dialogo pradžią. Taikus dialogas reikalingas taikingam ir tinkamam sprendimui pasiekti, kad būtų įgyvendintos teisėtos Baltijos žmonių viltys.“

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas įspėjo SSRS, kad prievartos veiksmai Baltijos respublikose gali sutrukdyti jai gauti Europos Bendrijos paramą, piktinosi, kad SSRS vadovybė nepriima Lietuvos pasiūlymo pradėti derybas be jokių išankstinių sąlygų.

Sausio 4 d.

Vilniuje baigėsi dvi dienas trukęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos muitinių departamentų vadovų pasitarimas. Prieita prie vieningos nuomonės, kad trims Baltijos respublikoms reikia laikytis bendros muitų sistemos.

Rygoje susitiko SSKP ištikimi Estijos, Latvijos ir Lietuvos KP lyderiai. Paskelbta deklaracija „Dėl antidemokratinių priemonių ir žmogaus teisių pažeidimo Baltijos respublikose“.

Michailas Gorbačiovas paskelbė įsaką dėl praėjusiais metais vykusio jaunuolių šaukimo į SSRS armiją vykdymo užtikrinimo, įskaitant ir Baltijos respublikas.

Pabaltijo karinės apygardos vadas Fiodoras Kuzminas pareiškė, kad, užtikrinant SSRS prezidento įsako įvykdymą, SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu į Baltijos respublikas bus įvesta keletas divizijų.

Latvijos parlamento pirmininkas Anatolijus Gorbunovas pranešė, kad Fiodoras Kuzminas pažadėjo, jog kariuomenės įvedimo akcijos nevykdys iki vasario 13 d. Buvo tikimasi, kad per šį laikotarpį pavyks SSRS kariuomenės ir Latvijos atitinkamoms valdžioms susitarti.

Latvijos parlamentas, apsvarstęs alternatyvios tarnybos įvedimą, balsavo, kad Latvijos jaunuoliai saugumo sumetimais neprivalo grįžti sovietinėn kariuomenėn tęsti tarnybos.

Maskvoje SSRS Federacijos tarybos posėdyje kalbėjęs Egidijus Bičkauskas pareiškė, kad Lietuva su Maskva tikrai nepasirašys Respublikos ekonominio savarankiškumo sutarties.

***

Kanados Ontarijo provincijos valdžia atsiuntė delegaciją į Baltijos respublikas susidariusiai padėčiai įvertinti ir numatyti, kokia pagalba galėtų būti veiksmingiausia.

Sausio 5 d.

Lietuvos spaudoje paskelbta Lietuvos komunistų programa, kurioje sakoma, kad partijos tikslas – nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė, kurios „piliečiai patys sprendžia visus politikos, ekonomikos, socialinius, kultūrinius ir kt. klausimus“.

SSRS Vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 1 d. didžiuosiuose SSRS miestuose drauge su milicija patruliuos ir  SSRS vidaus kariuomenė.

***

  JAV prezidentas George'as Bushas spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad Michailas Gorbačiovas turi „vidinių problemų su Baltijos šalių žmonėmis“, tačiau manąs, kad pokyčiai Baltijos respublikose vyks taikiai. Jis priminė, kad šiuo klausimu filosofine prasme su Gorbačiovu yra plačiai diskutavę Maltoje.

Sausio 6 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus „Dėl žemės ūkio produkcijos superkamųjų kainų ir maisto produktų mažmeninių kainų“ bei „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo“ . Nuo tos dienos Lietuvoje padidintos ir maisto produktų kainos.

Sausio 7 d.

Lietuvos Respublikos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiuntė telegramą SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Joje išsakytas ketinimas siekti pažangos normalizuojant Lietuvos ir SSRS santykius. Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad jei, SSRS prezidento manymu, būtų naudingas bet koks neformalus susitikimas, jis pasiruošęs vėl atvykti į Maskvą.

Pabaltijo karinės apygardos vadas Fiodoras Kuzminas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui telefonu pranešė, kad SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu Lietuvoje pradedamas priverstinis jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę ir bus panaudota speciali parašiutininkų divizija. Apie tai Fiodoras Kuzminas telefonu informavo Latvijos bei Estijos ministrus pirmininkus.

Apie 21 val. iš Alytaus Panevėžio kryptimi pajudėjo desantininkų dalinys.

Lazdijų muitinėje KGB darbuotojai ir sovietų pasieniečiai sulaikė visą (18 milijonų) užsienyje išspausdintą ir į Lietuvą siunčiamą pašto ženklų siuntą.

Po Arnoldo Rüütelio ir Edgaro Savisaaro protestų papildomų SSRS kariuomenės dalinių įvedimas į Estiją atidėtas.

***

Nors JAV prezidento atstovas spaudai Marlinas Fitzwateris pareiškė, kad neplanuojama atšaukti JAV ir SSRS aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris turėtų įvykti vasario 11–13 dienomis, tačiau JAV spaudoje pasirodė informacija, esą administracijos atstovai sako, jog, prezidento Busho nuomone, dėl krizės Persijos įlankoje ir Baltijos valstybėse toks susitikimas numatytu laiku įvykti negali.

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas išsiuntinėjo Europos Bendrijos šalių vadovams laiškus, kuriuose ragino kreiptis į SSRS vadovybę susilaikyti nuo jėgos panaudojimo Baltijos valstybėse.

Sausio 8 d.

Kupiškio rajono Šimonių kaime 6 civiliai apsirengę vyrai, atvykę karine greitosios pagalbos mašina, jėga paėmė Liną Černiauską, atsisakiusį tarnauti SSRS kariuomenėje. Jam iškelta baudžiamoji byla.

Kremliuje SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas priėmė Lietuvos Ministrę Pirmininkę Kazimierą Prunskienę ir Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską. Lietuvos premjerė kreipėsi į Michailą Gorbačiovą, kad nebūtų vykdomas paskelbtas priverstinis Lietuvos jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę. Buvo kalbėtasi dėl tarpvalstybinių SSRS ir Lietuvos derybų. Gorbačiovas pasakė, kad šis klausimas bus išspręstas sausio 12 d. Federacijos tarybos posėdyje.

Nuo pat ryto prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos būriavosi žmonės. Daugumą jų sudarė rusakalbiai, kuriuos į protesto akciją sukvietė „Jedinstvo“  ir SSKP. Minioje buvo atletiško sudėjimo vyrukų, apsiginklavusių akmenimis ir geležiniais strypais. Mitinge buvo raginama nuversti Lietuvos Vyriausybę ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką

9.45 val. iš posėdžių salės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios. 10 val. „Jedinstvo“  ir SSKP sukviestieji AT rūmų kieme šturmavo centrinį įėjimą – akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į AT vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.    

10.23 val. 100 deputatų balsavo už tai, kad būtų atšauktas kainų padidinimas (prieš balsavo 4 ir 4 susilaikė).

Į Jonavos oro uostą atvyko grupė sovietų desantininkų.

Vadinamasis Vilniaus mokytojų pilietinis komitetas SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui pasiuntė telegramą, kurioje pareikalavo panaudoti visą prezidento valdžią ir sustabdyti „ambicingų politikierių bei ekonomikos diletantų savivalę ir antihumaniškas, antikonstitucines Lietuvos vadovybės akcijas“.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis parašė atvirą laišką pasaulio demokratinių valstybių vadovams ir jų vyriausybėms, pareikšdamas, kad, užmegzdami diplomatinius santykius su teisėtai išrinkta Lietuvos Vyriausybe, jie galėtų užkirsti kelią naujai agresijai.

16.35 val. į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Griausmingai pražlegėjusi karinė technika pasuko į Šiaurės miestelį.

Vakare Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė pareiškė apie savo atsistatydinimą. Po dešimties minučių Aukščiausioji Taryba patvirtino pirmosios atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimą.

Baltijos valstybių Taryba paskelbė pareiškimą, kuriame protestuojama dėl SSRS papildomos kariuomenės įvedimo į Baltijos valstybių teritoriją ir kreipiamasi į pasaulio visuomenę, parlamentus bei vyriausybes kviečiant  pasisakyti  prieš  prasidėjusią  SSRS akciją.

Kai oro pajėgų kariuomenės vadas Pavelas Gračiovas pareiškė, kad jam pavaldi kariuomenė neturi dalyvauti politiniuose procesuose Pabaltijyje, jis buvo nedelsiant atšauktas iš Rygos į Maskvą.

Į Šiaulių oro uostą per vieną dieną nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų, atgabenusių desantininkus.

***

Švedijos politinių partijų atstovai Nuosaikiųjų partijos lyderio Carlo Bildto iniciatyva susitiko aptarti padėtį Baltijos respublikose. Susitikime dalyvavo Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas. Tą pačią dieną Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas iškvietė SSRS ambasadorių ir paprašė paaiškinti, kas vyksta Baltijos šalyse.

Milane JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris pareiškė, kad SSRS kariuomenės papildomų dalinių pasiuntimas į Lietuvą „kelia nerimą dėl susidariusios situacijos Baltijos regione. Mes dėl to esame sunerimę. Labai tikimės, kad tai nereiškia, jog SSRS atsisako to pozityvumo, kas buvo ryšku jos filosofijoje ir santykiuose per pastaruosius 18 mėnesių“.

Panašaus turinio pareiškimą padarė JAV Baltieji Rūmai. Pareiškime SSRS raginama nesiimti jokių bandymų daryti spaudimą Baltijos šalims ir grįžti prie taikių derybų.

Sausio 9 d.

Iš pat ryto Vilniuje virš miesto centro ratus suko SSRS kariniai sraigtasparniai ir mėtė atsišaukimus, kuriuose buvo rašoma, kad Lietuvos parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį.

14 val. Vilniuje ties parlamentu prie Martyno Mažvydo bibliotekos kariniu automobiliu atvykę SSRS kariškiai sumontavo garso stiprintuvus. Buvo ruošiamasi mitingui.

Vilniaus oro uoste nusileido pirmasis SSRS armijos lėktuvas IL-76, atgabenęs Pskovo divizijos 50 desantininkų ir grupę aukštų sovietinės armijos kariškių. Kad desantininkai pasiųsti į Vilnių, užsienio žurnalistams patvirtino SSRS gynybos ministerijos atstovas spaudai.

Po poros valandų kitu reisu iš Maskvos atskrido KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.

16 val. aikštėje prie Lietuvos Respublikos AT pradėjo rinktis jedinstvininkai, sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkai. Minia reikalavo įvesti SSRS prezidento valdymą. Pranešta, kad pradėjo streikuoti dalis Vilniaus geležinkeliečių ir „Lietuvos avialinijų“  darbuotojų. Raudonosios vėliavos iš aikštės pasitraukė apie 18 val.

Kitoje aikštės pusėje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo žodį „Lietuva“, „Landsbergis“  ir dainavo lietuviškas dainas.

Į vilniečius, palaikydamas Lietuvos teisėtą valdžią, per radiją kreipėsi stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas.

Po pietų radijo diktorė pakvietė vilniečius atvykti į Sudervės gatvę – prie Radijo ir televizijos bokšto pastato, apsupto šarvuočių.

17.30 val. radijas vėl paprašė vilniečių pagalbos – pakvietė skubiai rinktis prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje.

18.40 val. Vytautas Landsbergis pranešė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitraukė nuo Aukščiausiosios Tarybos prieigų ir nuo TV bokšto, tačiau pavojus dar nepraėjo.

Naktį SSRS armijos šarvuočiai blokavo Vilniaus miesto tiltus.

Latvijos streikų komitetas pareikalavo paleisti Latvijos parlamentą, atsisakyti kainų kėlimo ir atsistatydinti parlamento vadovus. Ultimatumo terminas – sausio 14 diena.

SSRS liaudies deputatų IV suvažiavimo metu sudaryta komisija atvyko į Latviją. Komisijos tikslas – ištirti armijos diskriminavimą Latvijoje.

Latvijos parlamento atstovas Maskvoje Janis Peteris susitarė su Dmitrijumi Jazovu, kad SSRS gynybos ministras sausio 11 d. susitiks su Latvijos parlamento atstovais.

Estijos atstovai SSRS liaudies deputatų suvažiavime Ennas Arno Sillaris ir Edgaras Savisaaras susitiko su Dmitrijumi Jazovu, kuris pažadėjo, kad SSRS kariuomenės papildomų dalinių į Estiją nebus siunčiama.

Michailo Gorbačiovo pavedimu SSRS AT Tautybių tarybos pirmininkas Rafikas Nišanovas ir jo pavaduotojas Borisas Oleinikas susitiko su SSKP skyriaus Lietuvoje atstovais, atvykusiais į Maskvą ir reikalaujančiais Lietuvoje įvesti SSRS prezidento valdymą. Rafikas Nišanovas pažadėjo, kad to laukti ilgai neteks.

***

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas, kalbėdamas Folketingo užsienio reikalų komiteto posėdyje, akcentavo, kad sausio 10 d. Liuksemburge įvyksiančiame Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime iškels klausimą dėl SSRS politikos Baltijos respublikose. Jis sakė, kad EB neturi leisti SSRS pasinaudoti tuo, kad pasaulio visuomenės dėmesys nukreiptas į Persijos įlankos krizę; priminė, kad 1956 m. SSRS įvedė kariuomenę į Vengriją Sueco krizės metu. Anot jo, EB turi įspėti Gorbačiovą dėl veiksmų Baltijos šalyse. Taip pat pažadėjo EB ministrų susitikime kelti reikalavimus, kad SSRS valdžia pradėtų derybas su Baltijos respublikomis, bei siūlyti EB pagalbą SSRS susieti su jos elgesiu (išskyrus pagalbą maisto produktais).

Suomijos parlamentas surengė 3 dienų konferenciją, skirtą Baltijos jūros regiono problemoms aptarti. Pirmininkavo parlamento spikeris Kalevi Sorsa. Joje pasisakė Estijos AT pirmininkas Ulo Nugis. Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas, taip pat dalyvavęs konferencijoje, pasidžiaugė, kad tarptautinio lygio susitikime kalbėta apie padėtį Baltijos šalyse, kad labai padidėjo susidomėjimas įvykiais Baltijos valstybėse ir jų traktavimas pasikeitė Baltijos šalių naudai.

Prancūzijos Vyriausybė paskelbė komunikatą, kuriame sakoma, kad Baltijos respublikos buvo jėga užgrobtos 1940 metais ir jų siekių jėga slopinti negalima. SSRS vadovybė komunikate raginama rasti sprendimą tik taikiomis derybomis.

Prahoje Čekoslovakijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Zdenekas Matejka pasikvietė SSRS ambasadorių Borisą Pankiną ir jam pareiškė savo Vyriausybės susirūpinimą dėl įvykių Lietuvoje ir paprašė perduoti SSRS vadovybei Čekoslovakijos raginimą problemas spręsti tik taikiu būdu.

Lietuvos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis AT posėdyje perskaitė Čekoslovakijos prezidento Vaclavo Havelo laišką, kuriame jis išreiškė paramą Lietuvos parlamentui ir viltį, kad „tiesa ir meilė turi vyrauti prieš melą ir neapykantą“.

Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa atsiuntė telegramą, kurioje taip pat išreiškiama parama Lietuvai.

Sausio 10 d.

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos AT, kuriame ultimatyviai reikalaujama nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus nekonstitucinius aktus. Kreipimąsi jis pradeda žodžiais: „Reikia žvelgti tiesai į akis ir matyti tikrąsias susidariusios padėties priežastis. Jas sąlygoja grubūs pažeidimai ir nukrypimai nuo SSRS konstitucijos.“

Vilniuje spaudos konferenciją surengė LKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius ir antrasis sekretorius Vladislavas Švedas, kurie aiškino, kad viskas, kas dabar vyksta Lietuvoje – jos dabartinės valdžios politikos išdava, o kaltinimai, kad Maskva inspiravo pastarųjų dienų įvykius, yra be pagrindo. Jie teigė, kad Lietuvos parlamento politikai nepritaria dauguma Lietuvos gyventojų, todėl ruošiamasi organizuoti streikus ir demonstracijas.

Vilniaus kariniame Šiaurės miestelyje įrengtas kosminio ryšio su Maskva punktas.

Nežinomas SSRS kariškis ELTOS korespondentui pranešė, kad po sausio 13-osios dienos SSRS armija visomis įmanomomis priemonėmis gaudys Lietuvos jaunuolius į armiją.

Sudarytas sąrašas, kuriame nurodyta, kokių Vilniaus rajonų ar Lietuvos miestų žmonės budės prie Lietuvos parlamento artimiausiomis dienomis.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu pristatytas naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas.

Latvijos AT Prezidiumas paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė SSRS jėgos panaudojimą Lietuvoje ir išreiškė Latvijos solidarumą Lietuvai.

Prie Latvijos Ministrų Tarybos įvyko nesankcionuota maždaug 10 tūkst. žmonių demonstracija, kurią organizavo Interfrontas. Buvo bandoma įsilaužti į pastatą, keliami tokie patys kaip ir Latvijos streikų komiteto reikalavimai.

Estijos Vyriausybė pakėlė maisto kainas.

***

EB užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge buvo aptarta situacija Baltijos respublikose. Europos Bendrija paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad „EB ir jos valstybės narės yra rimtai susirūpinusios situacija Baltijos respublikose ir tikisi, kad SSRS, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus Helsinkio Baigiamajame Akte, susilaikys nuo bet kokių bauginimo veiksmų ir kuo greičiau pradės derybas su išrinktais Baltijos respublikų atstovais, kad rastų taikų sprendimą teisėtiems Baltijos tautų siekiams“.

JAV senatoriai Donaldas W. Riegleas, Alanas J. Dixonas, Johnas F. Kerry's, Billas Bradley's, Alfonse'as D'Amato, Carlas Levinas, Johnas Glennas, Danas Coatsas, Dennisas DeConcinis ir Malcolmas Wallopas kreipėsi į JAV prezidentą, kad jiems kelia susirūpinimą žinios apie Sovietų Sąjungos kariuomenės judėjimą Lietuvoje, ypač paskutiniai vis labiau provokuojantys ir gąsdinantys Sovietų Sąjungos oficialių atstovų veiksmai, bandantys priversti Baltijos šalių vadovus pripažinti teisėta tarybinę prievartą Baltijos šalyse. Priminę Gorbačiovo, Pugo, Kriučkovo pastarųjų mėnesių retoriką, išvardiję konkrečias „juodųjų berečių“  ir kitų sovietinių kareivių akcijas, senatoriai rašė, kad „mūsų Vyriausybė privalo absoliučiai aiškiai pasakyti Maskvai, jog dalyvavimas Persijos įlankos krizėje jokiu būdu nesumažina mūsų įsipareigojimų Baltijos šalims. Prezidentas Gorbačiovas privalo žinoti, kad, Maskvai nenutraukus agresyvių veiksmų ir nepradėjus geranoriškų derybų dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo, nukentės JAV ir SSRS santykiai, kad bus sulaikyta ekonominė pagalba.

Senatorius Christopheris J. Doddas kreipėsi į JAV prezidentą siūlydamas, kad intensyvėjant Maskvos išpuoliams prieš Baltijos šalis, šis kreiptųsi į Sovietų Sąjungos prezidentą ir pareikštų JAV poziciją remti Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. Taip pat primygtinai siūlė, kad JAV diplomatinis atstovas Leningrade kuo dažniau būtų siunčiamas lankytis Baltijos šalių sostinėse.

JAV Valstybės departamento atstovas Richardas Boucheris spaudos konferencijoje pastebėjo, kad JAV labai atidžiai stebi įvykius Baltijos respublikose. Jis priminė valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio sausio 9 d. pareiškimą, kuriame šis išreiškė susirūpinimą dėl kariuomenės siuntimo į Baltijos šalis ir viltį, kad SSRS nekeis politikos kurso.

Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas įteikė SSRS ambasadoriui Igoriui Karsavinui Islandijos Vyriausybės pareiškimą, kad ji susirūpinusi dėl įvykių Lietuvoje ir pabrėžia, jog jėga neturi būti naudojama sprendžiant SSRS ir Baltijos šalių santykius, o jeigu jos bus griebtasi, tai rimtai atsilieps Vakarų ir SSRS santykiams.

Šiaurės Tarybos prezidiumas Kopenhagoje svarstė susidariusią padėtį  Baltijos šalyse. Buvo priimtas pareiškimas, kuriame sakoma, jog Prezidiumas, kaip ir visų Šiaurės Tarybos šalių vyriausybės, sveikina demokratinius laimėjimus Baltijos šalyse ir reikalauja, kad kuo greičiau prasidėtų tikros derybos tarp SSRS Vyriausybės ir Baltijos valstybių vyriausybių, kad išsipildytų Baltijos žmonių nepriklausomybės troškimas. Pareiškime išsakytas susirūpinimas dėl karinių akcijų ir viltis, kad demokratiniai pasikeitimai Baltijos šalyse nebus nutraukti.

Suomijos prezidento Mauno Koivisto nuomone, Suomija negali leisti, kad Sovietų Sąjunga pavirstų priešu. „Pareiškimas, kuriame būtų sakoma, kad mes neremiame Sovietų Sąjungos ar Michailo Gorbačiovo, neatitinka mūsų tikslų“, – pasakė Suomijos prezidentas žurnalistams spaudos konferencijoje. Jis pabrėžė, kad Baltijos šalys yra SSRS sudėtinė dalis, todėl Suomija nesikiša į kaimyninės šalies vidaus reikalus, ir kad tokius klausimus reikia spręsti paisant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nuostatų. Jo žodžiais tariant, yra pavojaus, kad įvairi pagalba, taip pat ir ekonominė, skiriama atskiriems SSRS rajonams, gali būti suprasta kaip politinio protesto forma prieš SSRS vientisumą ir todėl nėra naudinga nei teikiantiems, nei gaunantiems tokią paramą. Baigdamas konferenciją, Koivisto kalbėjo, kad kalbos apie karinį perversmą SSRS yra tik spekuliatyvinio charakterio ir neturi jokio konkretaus pagrindo, o kariškių įtaka gali stiprėti, nes Sovietų Sąjungoje pastaruoju metu daug neramumų ir daug netvarkos. Jis teigė neturįs jokios informacijos, kad Baltijos šalims grėstų koks nors pavojus. Paklaustas, ar Suomija suteiks prieglobstį Baltijos šalių jaunuoliams, atsisakiusiems tarnauti SSRS kariuomenėje, Koivisto atsakė, kad tai juridinis klausimas, į kurį jam sunku atsakyti. Jis akcentavo, kad Baltijos šalys sulaukė daug gražių žodžių ir pažadų iš kitų valstybių, bet ne konkrečios pagalbos, ir kad Baltijos tautų niekas taip gerai nesupranta kaip suomiai. Jis palinkėjo Baltijos valstybėms imti pavyzdį iš Suomijos – pasikliauti tik savimi.

Nepriklausomos Lenkijos konfederacijos (NLK) politinė taryba paskelbė kreipimąsi į visas Lenkijos politines ir visuomenines organizacijas ir į visus Lietuvoje gyvenančius lenkus bei baltarusius, kad imtųsi aktyviau palaikyti Lietuvą jos kovoje dėl nepriklausomybės. „Grėsmė laisvei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kasdien tampa vis didesnė. Neleiskime, kad Maskvai vėl pasisektų pasukti istorijos ratą atgal“, – tokiais žodžiais baigiasi šis kreipimasis. Jį į Lietuvą atsiuntė NLK pirmininkas Leszekas Moczulskis.

Sausio 11 d.

Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pradėjo plaukti informacija, kad naktį Vilniaus gatvėmis juda SSRS karinė technika.

Apie 9 val. ryto susirinkę „Jedinstvo“ , SSKP atstovai ir kiti nepriklausomybės priešininkai Nepriklausomybės aikštėje bandė išprovokuoti muštynes.

Lietuvos Respublikos AT Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Ministrui Pirmininkui Albertui Šimėnui vadinamasis „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas“  atsiuntė ultimatumą, kuriame rašoma:

„Lietuvos SSR darbo žmonės ir visi realistiškai mąstantys Lietuvos gyventojų sluoksniai, kuriems brangus Lietuvos ir jos liaudies likimas, jums ir parlamento daugumai reiškia nepasitikėjimą. (...) Lietuvos darbo žmonių, jos darbininkų, valstiečių, inteligentijos geriausios dalies vardu reikalaujame, kad iki sausio 11 d. 15.00 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau pat atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi.“ 

11.00 val. Kaune SSRS kariškiai užgrobė buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia esantį  „Vairo“  viešbutį.

11.45 val. Vilniaus karinės įgulos viršininkas gen. Vladimiras Uschopčikas informavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą apie Vilniuje prasidedančius karinius „manevrus“ ir pabėgusių iš armijos kareivių gaudymą.

11.50 val. SSRS kariškiai šarvuočiais apsupo, o po to užgrobė LR krašto apsaugos departamento būstinę Vilniuje, Viršuliškių gatvėje.

Vilniuje 12 val. SSRS kariuomenės tankai ir šarvuočiai užgrobė Spaudos rūmus. Akcijos metu SSRS kariškiai panaudojo šaunamuosius ginklus. Sunkiai į galvą sužeistas LR krašto apsaugos departamento darbuotojas Vytautas Lukšys, taip pat kulkų sužeisti Arvydas Kvičkauskas ir Algis Vaičiukas, dar keli asmenys sumušti ir sužaloti.

12.15 val. Alytuje SSRS desantininkai užgrobė technikos mokyklos pastatą, kurio patalpose buvo įsikūręs LR krašto apsaugos departamento Alytaus skyrius.

12.55 val. Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryžoje SSRS kariuomenės tankas išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvertė sunkvežimį, sunkiai sužalotas jo vairuotojas.

Vilniaus miesto gatvėmis pradėjo intensyviai judėti karinė technika.

13.30 val. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis bandė prisiskambinti SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui. Pakalbėti nepavyko, buvo atsakyta: „Prezidentas neturi laiko, pietauja.“

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gavo Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų pranešimą, kad jie pradeda įspėjamąjį dviejų valandų streiką ir reikalauja, kad iki 15 val. būtų atkurtos SSRS ir LSSR konstitucijos, kad atsistatydintų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Jeigu nebus išpildyti šie reikalavimai, pagrasinta, kad nuo sausio 15 dienos bus nutrauktas elektros tiekimas.

Lietuvos savanoriai davė priesaiką būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir ginti Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Priesaiką perskaitė krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Savanorius pašventino kunigas Robertas Grigas.

15.20 val. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje naujasis Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas pristatė 11 ministrų, kurie prisiekė ištikimybę Lietuvai.

 15.00 val. Komunistų partijos CK pastate surengtoje spaudos konferencijoje Ideologijos skyriaus vedėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje yra sukurtas „Lietuvos SSR gelbėjimo komitetas“, kuris į savo rankas ima visą valdžią Respublikoje. Į klausimą, koks vaidmuo tenka SSRS armijai, Jermalavičius atsakė, kad SSRS karinės pajėgos yra konstitucijos veikimo LSSR teritorijoje garantas.

16.30 val. nuo Rudaminos Vilniaus kryptimi pajudėjo 50 tankų. Iš Panemunės į sostinę pradėjo važiuoti dengtų karinių mašinų kolona.

Virš Vilniaus keletą ratų apsuko karinis sraigtasparnis ir išmėtė lapelius, kuriuose buvo reikalaujama Lietuvoje įvesti SSRS prezidento valdymą.

 Nepriklausomybės aikštėje priešais Aukščiausiąją Tarybą susirinko per 20 tūkst. piliečių, remiančių Lietuvos parlamentą.

 Vyriausybės posėdyje priimtas Kreipimasis į visų pasaulio valstybių vyriausybes. Jame prašoma šią sunkią Lietuvos valstybei valandą, gresiant smurtiniam Vyriausybės nušalinimui, suteikti jai visą laisvosioms valstybėms įmanomą paramą ir raginama nedelsiant pripažinti Lietuvos Vyriausybę de jure.

 16.40 val. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išsiuntė protesto notą SSRS užsienio reikalų ministerijai, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl sovietinės armijos siautėjimo Lietuvoje.

 17.25 val. SSRS kariškiai užgrobė Medžiotojų ir žvejų draugijos sandėlį, pagrobė 12 medžioklinių šautuvų bei draugijos dokumentus.

 Aukščiausioji Taryba priėmė Kreipimąsi į Lietuvos žmones. Jame pažymima, jog agresyvūs veiksmai, panaudojant net ginkluotą jėgą, kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei.

 20.55 val. Vilniuje SSRS kariškiai užgrobė ir nusiaubė Krašto apsaugos departamento Vilniaus miesto skyriaus patalpas T.Kosciuškos gatvėje.

21 val. užimtas Nemenčinės TV retransliacijos centras.

 Vilniaus oro uosto SSKP organizacija ir „Jedinstvo“  lyderiai surengė mitingą ir oro uoste paskelbė streiką.

 23 val. vieno šarvuočio ekipažas įsiveržė į Vilniaus geležinkelio stoties dispečerinę. Sustabdytas traukinių eismas.

 Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Fiodoras Kuzminas paskelbė, kad desantinio pulko įvedimas į Estijos teritoriją sustabdytas, tačiau su sąlyga – respublika pati savo jėgomis turi organizuoti jaunuolių ėmimą į SSRS armiją.

 Estijos AT Prezidiumas išreiškė solidarumą Lietuvai. „Pasaulis turi žinoti: mus galima pavergti, bet ne nugalėti“, – sakoma pareiškime.

 Latvijos AT Prezidiumas paskelbė, kad prieš Dievą ir visą žmoniją pareiškia, jog Latvija yra ir bus kartu su Lietuva.

 Latvijoje vyko Latvijos parlamento ir Vyriausybės politiką remiantys mitingai.

 „Latvijos SSR respublikinis streikų komitetas“  pasiuntė SSRS prezidentui telegramą, kurioje reikalavo, „kad būtų išvengta katastrofos“,  įvesti prezidentinį valdymą.

 Maskvoje įvyko Dmitrijaus Jazovo ir Latvijos valdžios atstovų susitikimas. Pasiektas žodinis susitarimas, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė Latvijoje nebus toliau telkiama.

 Latvijos Liaudies Frontas pakvietė visus Latvijos žmones sausio 13 d. susirinkti į manifestaciją.

***

JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje kreipiamasi į prezidentą Gorbačiovą susilaikyti nuo jėgos panaudojimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

NATO padarė pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje, kuriame sakoma, kad NATO remia taikų krizės sprendimą, kad SSRS Vyriausybė raginama susilaikyti nuo prievartos panaudojimo Lietuvoje.

Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime su JTO generaliniu sekretoriumi Javieru Perezu de Cuellaru, be Persijos įlankos krizės, buvo aptarta ir situacija Baltijos valstybėse. Po susitikimo spaudos konferenciją surengė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jacquesas Poosas. Jis EB vardu išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Baltijos respublikose ir kreipėsi į SSRS, ragindamas laikytis ESBK, Paryžiaus deklaracijos ir kitų dokumentų dvasios ir nenaudoti jėgos. Taip pat ragino SSRS nedelsiant pradėti derybas su Baltijos respublikomis. Jis paskelbė, kad EB nutarė sulaikyti humanitarinę ir techninę pagalbą SSRS.

Prancūzijos URM paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama: „Prancūzija dar kartą pareiškia, kad Baltijos respublikoms, neteisėtai aneksuotoms 1940 m., turi būti grąžintas suverenitetas“, kad SSRS turi pradėti derybas su Baltijos respublikomis.

Britanijos URM pasmerkė SSRS akcijas Lietuvoje, kurių metu buvo užimti civilinės paskirties pastatai. Į Britanijos URM buvo iškviestas SSRS atstovas Vladimiras Ivanovas, kuriam buvo pareikšta, kad Britanijos Vyriausybė visiškai nepateisina šios akcijos. Sovietų Sąjungos Vyriausybei kategoriškai siūloma išvesti kariuomenę iš Lietuvos miestų gatvių, nutraukti bet kokias karines akcijas šalies teritorijoje, leisti teisėtiems valdžios organams realizuoti savo įgaliojimus, o sovietinei Vyriausybei pradėti derybas.

Romos Popiežius Jonas Paulius II pasiuntė telegramą Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kuriame reiškiamas solidarumas lietuvių tautai ir linkima stiprybės.

Čekoslovakijos parlamentas priėmė kreipimąsi į SSRS AT, kuriame SSRS raginama nenaudoti jėgos Baltijos valstybėse.

 Čekoslovakijos Vyriausybė nutarė nutraukti sutartį su SSRS dėl mašinų, įrangos ir aparatūros techninio aptarnavimo.

 Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė SSRS už tai, kad ji panaudojo karinę jėgą prieš Lietuvą ir paragino Maskvą pradėti taikias derybas su Lietuvos valdžia. Rezoliucijoje priminta Maskvai, kad SSRS vadovas oficialiai yra pasakęs, jog mažos tautos turi teisę pačios spręsti savo likimą. Prieš balsavimą Lenkijos parlamente kalbą pasakė Lietuvos AT deputatas Czeslawas Okinczycas. Už balsavo 293, prieš – 3 parlamentarai.

 Lenkijos URM pareiškime sakoma, kad Lenkijos Vyriausybė susirūpinusi seka įvykius Lietuvos sostinėje Vilniuje, ragindama SSRS vadovus visus ginčytinus klausimus spręsti taikiu būdu.

 Lenkijos visuomeninis judėjimas „Akcja Demokratyczna“ paskelbė pareiškimą, kuriuo išreiškė solidarumą Lietuvai ir visiems kovojantiems už  jos  laisvę  ir  kvietė Lenkijos bei  kitų  demokratiškų šalių vadovybes paremti Lietuvą. Pareiškime pasiūlyta Helsinkio komitetui  Lenkijoje  įkurti  Lietuvos  pagalbos fondą, į kurį judėjimas įnešė 10 000 000 zlotų.

 Krokuvos miesto taryba priėmė kreipimąsi, kuriame išreiškė susižavėjimą lietuvių kova už laisvę, broliškumą ir pagarbą žuvusiesiems.

 Švedijos ministras pirmininkas Ingmaras Carlssonas pareiškė, kad jėgos panaudojimas Lietuvoje – labai grėsmingas reiškinys, galintis padaryti žalą Maskvos ir Baltijos valstybių santykiams. Švedijos Vyriausybės požiūriu, bet koks jėgos panaudojimas yra netoleruotinas dalykas.

Švedijos ambasadorius SSRS Orjano Berneris grįžo į Maskvą, kad įteiktų SSRS užsienio reikalų ministrui Švedijos užsienio reikalų ministro Steno Anderssono laišką, kuriame išsakytas Švedijos Vyriausybės nepritarimas SSRS veiksmams Lietuvoje.

 Kanados Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas, pasikvietęs SSRS ambasadorių, pareiškė Kanados Vyriausybės griežtą nepritarimą SSRS veiksmams Baltijos valstybėse. Jis priminė ambasadoriui, jog buvęs SSRS užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė jam ne kartą buvo tvirtinęs, kad jėga prieš Baltijos valstybes nebus panaudota.

 Einantis Australijos užsienio reikalų ministro pareigas dr. Nealas Blewettas pareiškė: „1990 m. nepriklausomybės deklaracijos atspindi Baltijos tautų troškimą taikiai ir demokratiškai pasiekti ekonominę ir politinę nepriklausomybę. Vyriausybė tikisi, kad visos suinteresuotos šalys pademonstruos didžiausią santūrumą, kad situacija toliau neblogėtų, ir ragina Sovietų  Sąjungos Vyriausybę susilaikyti nuo veiksmų, kurie pakirstų taikaus sprendimo perspektyvas.“

Japonijos URM atstovas Taidzė Vatanabė spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams išreiškė Japonijos Vyriausybės susirūpinimą dėl SSRS veiksmų Lietuvoje ir kitose Baltijos respublikose. Jis kvietė SSRS ir respublikų vadovybes esančius nesutarimus spręsti taikiai, nes yra pavojus „griebtis ginklų“.

Sausio 12 d.

0.30 val. SSRS kariškiai, panaudodami karinę techniką ir ginklus, užgrobė LR vidaus reikalų ministerijos Atskirojo ypatingosios paskirties milicijos būrio bazę Valakupiuose. Apie 30 buvusių Lietuvos milicininkų perėjo į okupantų pusę. Šiai grupei vadovavo būrio štabo viršininkas Boleslavas Makutinovičius. Pagrobta 15 policijos mašinų, apie 200 vnt. kovinių ir sportinių šaunamųjų ginklų.

 4.30 val. bandyta užimti Policijos akademijos pastatą Baltupiuose.

 LR Aukščiausiajai Tarybai naktį vykusiame posėdyje jos Pirmininkas Vytautas Landsbergis pranešė, kad jau tris kartus nesėkmingai bandė susisiekti su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu.

 Į Vilnių atvyko SSRS gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas Vladislavas Ačalovas.

 5.30 val. nežinomi asmenys kelyje Vilnius–Lyda padegė laikinojo pasienio posto namelį-vagonėlį ir šalia stovėjusį  automobilį.

 11.20 val. ginkluoti sovietų kareiviai užpuolė pasienio postą ties Varėna kelyje Pariečė–Druskininkai, sulaužė kelio užtvarą, jėga atėmė ir nusitempė laikinojo posto vagonėlį.

 Iš Kaliningrado į Vilnių permesta apie 400 SSRS kariuomenės kareivių.

 LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“, sudaryta laikinoji gynybos vadovybė.

Išėjo „Laisvos Lietuvos“ pirmasis numeris. Laikraštį išleido trylikos laikraščių redakcijos, kurias iš Spaudos rūmų išvijo sovietiniai okupantai. Laikraštis buvo platinamas nemokamai.

 14 val. Kaune SSRS kariuomenės sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, Tvirtovės alėjoje susidūrė su lengvuoju automobiliu. Vienas žmogus žuvo, 3 buvo sužeisti.

 Sovietų armijos kareiviai okupavo Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje buvusį Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (DOSAAF) pastatą.

 18 val. LKP CK „informacinė agentūra“  išplatino pareiškimą, kad antra diena, kaip sklinda gandai apie tai, jog buvęs vicepremjeras Algirdas Brazauskas yra pakviestas susitikti su SSRS prezidentu ir generaliniu SSKP CK sekretoriumi M. Gorbačiovu. „Kaip pranešta iš kompetentingų šaltinių, jokių M. Gorbačiovo kvietimų nebuvo. Tokie gandai skleidžiami turint vienintelį tikslą – suteikti politinį kapitalą susibankrutavusiems lyderiams“, – sakoma pareiškime.

 22 val. karinės technikos kolona iš Šiaurės miestelio Žirmūnų gatve pajudėjo miesto centro link. Kaune desantininkai gaudė jaunuolius į sovietinę armiją.

 LKP miesto komitete CK darbuotojas atsargos pulkininkas Vitalijus Šurupovas sukviestiems „darbininkų draugovių“  atstovams davė nurodymus pasiruošti svarbiems įvykiams.

 23 val. grupė nežinomų asmenų, apsiskelbusių „nacionalinio gelbėjimo komitetu“, kreipdamasi į Lietuvos AT ir Lietuvos gyventojus pareiškė, kad dabartinė valdžia atvedė liaudį prie bedugnės, nebekontroliuoja situacijos ir todėl „Mūsų pareiga – paimti į savo rankas visą valdžią Lietuvoje, kad būtų išvengta ekonominio kracho ir brolžudiško karo“.

24 val. tankai, šarvuočiai, dengti sunkvežimiai iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių link. Viename iš sunkvežimių – KGB „Alfos“ grupė.

 Maskvoje Arnoldas Rüütelis, Borisas Jelcinas ir Ivanas Silajevas pasirašė RSFSR ir Estijos Respublikos sutartį dėl politinio ir ekonominio bendradarbiavimo.

***

NATO būstinė Briuselyje išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl jėgos panaudojimo Baltijos respublikose. SSRS vadovybė raginama atsisakyti jėgos naudojimo ir pradėti derybas su demokratiškai išrinkta respublikų valdžia.

 JAV Kongresas pritarė įstatymui, kuris leido prezidentui George'ui Bushui pradėti karą prieš Iraką, jei jo kariuomenė iki sausio 15 d. nepasitrauks iš Kuveito. Iš Bagdado išvyko JAV diplomatai.

 JAV senatorius Alfonse'as D'Amato paskelbė pareiškimą, kad Sovietų Sąjunga, pasinaudodama situacija, kai pasaulio dėmesys sutelktas ties Persijos įlankos krize, jėga puola nepriklausomybės judėjimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei kitose bandančiose atsiskirti respublikose. Senatorius įspėjo M. Gorbačiovą, kad jėgos panaudojimas Baltijos šalyse kelia grėsmę geriems šalių santykiams, kad „Kongresas gali nesuteikti palankiausio prekybos statuso, neduoti maisto pagalbos, netgi gali būti atsisakyta aukščiausiojo lygio susitikimo“. Po šiuo pareiškimu, paskelbtu kitą dieną spaudoje kaip „Atviras laiškas prezidentui“, pasirašė senatoriai Billas Bradley's, Connie Mackas, Donaldas W. Riegleisas ir Jesse Helmsas.

 Šeštadienį Lenkijoje besilankantis JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis teigė, kad sovietų valdžia turi suprasti, jog jei jėga bus numalšintas lietuvių laisvės siekis, tai turės rimtų tarptautinių pasekmių.

 Šeštadienį (12 d.) Australijos ministras pirmininkas Robertas Hawkeas pareiškė, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, kelia pasibjaurėjimą.

 Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė jėgos panaudojimą Lietuvoje.

 Norvegijos užsienio reikalų ministras Thorvaldas Stoltenbergas kalbėdamas parlamente reiškė susirūpinimą įvykių eiga Baltijos šalyse, o savo kalbą žurnalistams užbaigė: „Mes matome, kad situacija labai rimta, ir konstatuojame, kad ji vystosi nepageidaujama linkme. Savo laiške SSRS URM mes raginame sugrįžti prie taikaus problemų sprendimo kelio, prie derybų.“

 Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas paskelbė dar vieną pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

 Škotijoje besilankantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Johnas Majoras pareiškė, kad desantininkų veiksmai Vilniuje yra žingsnis atgal ir gali turėti rimtų pasekmių. Jo nuomone, akivaizdu, kad Michailas Gorbačiovas norom ar nenorom vis labiau nusileidžia armijai.

 Vokietijos ministro Hanso Dietricho Genscherio nurodymu į Vokietijos URM buvo iškviestas Sovietų Sąjungos pasiuntinys Vladislavas Terechovas.

 Lenkijos Seimas ir Senatas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reiškiamas protestas prieš jėgos panaudojimą. Ryžtingai remiamos lietuvių ir kitų Baltijos tautų teisės į apsisprendimą.

 Pareiškimus, kuriuose reiškiama parama Lietuvai jos kovoje už laisvę, paskelbė Lenkijos Žaliųjų partija, įvairios visuomeninės organizacijos, profesinės sąjungos.

 Dėl Sovietų Sąjungos politikos ir veiksmų prieš suverenią Lietuvą Varšuvoje vidurdienį priešais SSRS ambasadą surengtas protesto mitingas.

 Krokuvoje priešais SSRS konsulatą vidurdienį surengtas protesto mitingas. Konsului dėl SSRS kariuomenės veiksmų Lietuvoje įteiktas protestas.

 Valstybinio migracijos departamento prie Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovas pulkininkas Zbigniewas Skoczyla pranešė, kur Lietuvos piliečiai, esantys Lenkijoje, gali kreiptis, kad gautų pabėgėlio statusą.

 Rusijos Federacijos AT Prezidiumas priėmė deklaraciją dėl didėjančios įtampos Baltijos respublikose.

 22 SSRS liaudies deputatai pasiūlė SSRS AT priimti rezoliuciją dėl įvykių Lietuvoje, kurioje protestuojama dėl to, kad karinės jėgos kišasi į sudėtingus socialinius-politinius procesus ir kovoja su teisėta Vyriausybe. Rezoliucija nebuvo priimta, tačiau Michailas Gorbačiovas, spaudžiamas RSFSR AT pirmininko Boriso Jelcino ir kitų Rusijos deputatų, SSRS prezidento taryboje sudarė komisiją, kurios tikslas – rasti politinį sprendimą, kaip išspręsti susidariusią padėtį Lietuvoje. Į komisiją įtraukti Armėnijos Respublikos AT pirmininkas Levonas Ter Petrosianas ir Baltarusijos SR AT pirmininkas Nikolajus Dementejus.

 SSRS TV žinių laidoje „Vremia“  tik ką grįžęs į Maskvą komentatorių grupės vadovas D. Biriukovas pranešė, kad Lietuvoje vietos valdžia nebekontroliuoja padėties, vyksta streikai, streikuoja vis daugiau lietuvių, kad nepritariantiems valdžios politikai neleidžiama pasisakyti per radiją ir spaudoje, kad Lietuvoje terorizuojami kitataučiai...

Sausio 13 d.

Po vidurnakčio. Sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Šios kruvinosios akcijos metu žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 buvo sužeisti. Tragiškai žuvo:

 LORETA ASANAVIČIŪTĖ,

VIRGINIJUS DRUSKIS,

DARIUS GERBUTAVIČIUS,

ROLANDAS JANKAUSKAS,

RIMANTAS JUKNEVIČIUS,

ALVYDAS KANAPINSKAS,

ALGIMANTAS PETRAS KAVOLIUKAS,

VYTAUTAS KONCEVIČIUS (nuo šautinių žaizdų mirė vasario 18 d.),

VIDAS MACIULEVIČIUS,

TITAS MASIULIS,

ALVYDAS MATULKA,

APOLINARAS JUOZAS POVILAITIS,

IGNAS ŠIMULIONIS,

VYTAUTAS VAITKUS,

  Į TV bokštą „juodąsias beretes“ lydėjo Vilniaus radijo telefono ryšio tarnybos inžinierius, atsargos papulkininkis Anatolijus Subotinas.

Šturmuojant Televizijos ir radijo pastatą kulka į nugarą savųjų buvo nušautas SSRS desantininkas Viktoras Šackichas. (Laikraštyje „Izvestija“  buvo pranešta, kad žuvo leitenantas Viktoras Šitnovičius.)

Prie bokšto per karinėje mašinoje įtaisytus garsiakalbius paskelbta (Juozo Jermalavičiaus balsu), kad parlamentas krito ir valdžia perėjo į „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ rankas.

Desantininkai iš keturių užsienio TV kompanijų darbuotojų atėmė ar sudaužė videokameras ir dokumentus. Buvo sumušti, suspardyti keletas Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos žurnalistų. Dėl Ispanijos TV operatoriaus Miguelio Awegos sužalojimo SSRS užsienio reikalų ministerijai protesto notą išsiuntė Ispanijos užsienio reikalų ministerija.

Vilniuje platinami lapeliai, kuriuose žadama, kad, jeigu bus sugrąžinta sovietinė valdžia, bus suteikta pilietinių teisių ir žemės.

Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, 2 val. pradėjo veikti radijo stotis Kaune (Sitkūnuose). Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupo desantininkai ir pareikalavo nutraukti laidas.

 Laukiama AT rūmų puolimo.

 Naktį į AT rūmus atvyko Leningrado miesto tarybos bloko „Demokratinė Rusija“  delegacija: Sergejus Bereznickis (laikraščio „Nevskij kurjer“  vyr. redaktoriaus pavaduotojas), Aleksandras Vinnikovas, Aleksandras Celiakovas, RSFSR liaudies deputatas ir Leningrado miesto tarybos prezidiumo narys Jurijus Nesterovas.

 4.15 val. Vyriausybės informacijos tarnyba pranešė, kad Vyriausybė nenutraukia savo veiklos aktyvios SSRS armijos okupacijos sąlygomis. Įvykusiame Vyriausybės posėdyje aptarta jos veikla susiklosčius naujoms aplinkybėms.

 Lietuvos Respublikos AT, įvertinusi SSRS veiksmus kaip karinę agresiją prieš Lietuvą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos nutraukimo atveju LR užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui, išvykusiam į Lenkiją, suteikė įgaliojimus atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje ir sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybę emigracijoje.

Sausio 13 dieną LR užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir Lietuvos AT deputatas Czeslawas Okinczycas Varšuvoje surengė dvi spaudos konferencijas.

 Lietuvos Aukščiausioji Taryba sausio 13, 14 ir 15 d. paskelbė gedulo dienomis.

 Aukščiausioji Taryba atleido iš Ministro Pirmininko pareigų Albertą Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį eiti pareigų. Ministru Pirmininku paskirtas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju – Zigmas Vaišvila. Vakarop Albertas Šimėnas pasirodė parlamente. Jo dingimo aplinkybėms tirti sudaryta speciali deputatų komisija.

10.35 val. pro AT požeminiu tuneliu pravažiavo 30 šarvuočių ir 7 tankai.

10.40 val. Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su SSRS AT Tautybių Tarybos sprendimu atsiųsta delegacija.

11 val. du šarvuočiai, važinėdami po miestą, per garsiakalbius pranešinėjo, kad nuo sausio 13 d. Vilniuje įvesta komendanto valanda –  ji prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. 30 min., o Vilniaus kariniu komendantu paskirtas Vilniaus karinės įgulos viršininkas generolas majoras Vladimiras Uschopčikas.

13.37 val. į Lietuvos parlamento rūmus atvyko SSRS AT Tautybių Tarybos delegacija: Borisas Oleinikas, Levonas Ter Petrosianas, Nikolajus Dementejus ir SSRS AT Žmogaus teisių ir viešumo komisijos pirmininkas Vladimiras Fotijevas. Vėliau jie lankėsi Šiaurės miestelyje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į visus Sovietų Sąjungos žmones, primindama, kad Lietuvos tragedija yra ir jų tragedija, ragindama padėti agresiją sustabdyti; taip pat į pasaulio vyriausybes, aiškindama SSR Sąjungą pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą, prašydama pripažinti, kad Sąjunga užpuolė kitą suverenią valstybę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės sudarymo“  (nariai: Gediminas Vagnorius, Albertas Šimėnas, Zigmas Vaišvila, Audrius Butkevičius, Romualdas Ozolas, Aleksandras Abišala, Mečys Laurinkus, Vaclovas Zabarauskas).

Paslaptingasis Lietuvos „nacionalinio gelbėjimo komitetas“  paskelbė kreipimąsi į SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą ir SSRS AT pirmininką Anatolijų Lukjanovą, kuriame rašo, kad nuo 1991 m. sausio 13 d. piliečių susipriešinimas Lietuvoje ypač paaštrėjo ir įgavo ginkluoto pasipriešinimo formas. Jame sakoma, kad prieš Lietuvos kompartijos komitetus organizuojami pogromai, kad krašto apsaugos smogikai tiesiog medžioja komunistus ir sovietų valdžios šalininkus. „Komitetas“  teigė, kad Lietuvoje situacijos nebevaldo ne tik AT ir jos Vyriausybė, bet ir neseniai įsikūręs „nacionalinio gelbėjimo komitetas“,  todėl tokioje situacijoje jie nemato kitokios išeities, kaip tik prašyti SSRS prezidentą skubiai įvesti Lietuvos teritorijoje prezidentinį valdymą. Jeigu bus nors kiek delsiama, sakė „komitetas“, kils „visiška ekonominė suirutė ir prireiks daugybės žmonių aukų“.

Iš Rygos į Lietuvos Respublikos AT atvyko Švedijos konsulas Larsas Fredenas.

21.15 val. Vytautas Landsbergis pranešė, kad su kariškiais pavyko susitarti ir jie pažadėjo, kad ateinančią naktį nebus jokių karinių akcijų.

Latvijos parlamento nepaprastasis posėdis nutarė įkurti Gynybos komitetą.

Latvijos AT pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas per radiją pakvietė Latvijos žmones vykti į Rygos senamiestį saugoti parlamento.

Rygoje žmonės pradėjo burtis prie svarbiausiųjų pastatų, mašinomis blokuodami įėjimus, užimdami strategines pozicijas. Visą gynybą koordinavo Gynybos komitetas.

Latvijos KP paskelbė kreipimąsi į „nacionalinio gelbėjimo komitetą“, kuriame prašė, kad jis imtųsi absoliučios valdžios Latvijoje, iki bus išrinkta naujoji Aukščiausioji Taryba.

Estijos AT Prezidiumas įkūrė Nepaprastąją gynybos tarybą (Arnoldas Rüütelis, Edgaras Savisaaras ir Ulo Nugis). Marju Lauristin ir Lepo Sumera'i suteiktos teisės formuoti Vyriausybę užsienyje.

Estijos Respublikos AT Prezidiumas ir Estijos Respublikos Vyriausybė paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė vis labiau stiprėjantį susirūpinimą ir didžiulį nusivylimą dėl to, kad SSRS ginkluotosios pajėgos jėga įsikišo į Lietuvos vidaus reikalus ir bando atimti valdžią iš demokratiškai išrinkto parlamento bei Lietuvos teisėtos Vyriausybės ir ją perduoti sovietinės armijos remiamai komunistų grupei. Sovietų armijos prievarta Lietuvos Respublikoje, sakoma pareiškime, tai supervalstybės agresija prieš mažą bejėgę šalį.

Estijos AT Prezidiumas ir Vyriausybė kreipėsi į pasaulio šalių parlamentus ir vyriausybes, kurios gerbia tautų apsisprendimo teisę, demokratijos ir laisvės idealus, padėti nutraukti agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir sustabdyti ginkluotos jėgos eskalaciją Pabaltijyje.

Į Taliną atvyko RSFSR AT pirmininkas Borisas Jelcinas.

Trijų Baltijos valstybių vadovai Vytautas Landsbergis, Anatolijus Gorbunovas, Arnoldas Rüütelis ir Rusijos FSR AT pirmininkas Borisas Jelcinas paskelbė Pareiškimą Jungtinėms Tautoms, kitoms tarptautinėms organizacijoms, pasaulio valstybių parlamentams ir vyriausybėms dėl Sovietų Sąjungos vadovybės įvykdytų veiksmų Baltijos valstybių atžvilgiu. (Vytautas Landsbergis dokumentus pasirašė telefaksu. Susitikime Taline Lietuvai atstovavo Sigitas Kudarauskas, jis ir parafavo dokumentą.) Kartu su Pareiškimu priimtas Kreipimasis į JTO generalinį sekretorių Javierą Perezą de Cuellarą nedelsiant sušaukti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų sprendžiamas  Baltijos valstybių klausimas.

Rusijos AT pirmininkas Borisas Jelcinas su Latvijos AT pirmininku Anatolijumi Gorbunovu pasirašė RSFSR ir Latvijos Respublikos ekonominio ir politinio bendradarbiavimo sutartį. Borisas Jelcinas patikino, kad tokia sutartis su Lietuva bus pasirašyta vėliau, kai situacija Respublikoje bus ne tokia įtempta.

***

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime paskelbė: „Nepaisant tarptautinės bendruomenės kreipimųsi ir vakar gautų SSRS vadovybės patikinimų, sovietų armija Lietuvoje tęsia prievartos veiksmus. Prancūzija ir Vokietija smerkia šį smūgį, suduotą demokratijai ir teisėtumui, smerkia, kad grubiai yra pažeisti Paryžiaus Chartijoje nusakyti naujosios Europos principai. Turi būti garantuota Baltijos žmonių apsisprendimo teisė, saviraiškos laisvė ir įstatymo veikimo atkūrimas. Prancūzija ir Vokietija kreipiasi į prezidentą Gorbačiovą (...), kad jis įsakytų nutraukti prievartos veiksmus ir atnaujintų dialogą su laisvai išrinktais Baltijos žmonių atstovais.“

Oficialus Vokietijos Vyriausybės atstovas Dieteris Vogelis išplatino kanclerio Helmuto Kohlio pareiškimą, kuriame kancleris išreiškė gilų susirūpinimą dėl paskutinių dienų įvykių Lietuvoje. Pareiškime reiškiama užuojauta kariškių prievartos aukoms ir jų artimiesiems.

Europos Bendrijai pirmininkaujančio Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jacquesas Poosas įteikė Sovietų Sąjungos ambasadai laišką, skirtą SSRS užsienio reikalų ministrui. Laiške EB pasmerkė sovietų  kariuomenės jėgos panaudojimą  Lietuvoje, prieštaraujantį 1990 m. lapkričio 21 dienos ESBK Paryžiaus Chartijai, ir pareiškė, jog „laukia SSRS valdžios paaiškinimo“. Paskelbta, jog šaukiamas nepaprastasis EB užsienio reikalų ministrų susitikimas Lietuvos ir Persų įlankos krizėms apsvarstyti.

NATO Politinis komitetas susitiko apsvarstyti padėtį ir išnagrinėti paskutinius pranešimus apie sužeidimus ir mirties atvejus, sovietų kariuomenei panaudojus jėgą Lietuvoje.

Švedijos ministras pirmininkas Ingvaras Carlssonas pranešė, kad, nepaisant Michailo Gorbačiovo pažadų, Vilniuje buvo panaudota karinė jėga, kad žuvo ir nukentėjo žmonės. Švedijos premjeras sakė, kad ieško galimybių bendriems veiksmams su kitomis Europos šalimis. SSRS ambasadoriui pareikštas griežtas protestas.

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas savo šalies Vyriausybės vardu perdavė protesto notą SSRS ambasadoriui. Jis pabrėžė, kad negali būti kalbos apie ilgalaikį EB ir SSRS bendradarbiavimą, kai Vilniuje žudomi žmonės. Jo pareiškime sakoma, kad Danijos Vyriausybė tikisi, jog SSRS atšauks kareivius iš užimtų Lietuvoje pastatų, nutrauks bet kokią prievartą ir nustos grasinti Lietuvos žmonėms ir jų išrinktiems valdžios atstovams.

Danijos parlamento prezidentas Hansas Peteris Clausenas pasiuntė Lietuvos AT Pirmininkui Vytautui Landsbergiui telegramą, kurioje Danijos parlamento vardu pareiškė: „Šiuo sunkiu Baltijos valstybių tautoms metu reiškiame pritarimą ir susižavėjimą tuo, kaip Lietuvos žmonės ir demokratiškai išrinktas Parlamentas laiko aukštai iškėlęs laisvės ir demokratijos principus brutalaus karinio gniuždymo akivaizdoje. Danijos žmonės tiki, kad greitai ateis diena, kai Lietuva, nepaisant žiaurių išbandymų, kuriuos dabar patiria, vėl galės užimti savo vietą tarp laisvų demokratinių Europos valstybių.“

Belgijos užsienio reikalų ministras Markas Eyskensas pareiškė, kad dėl įvykių Lietuvoje EB gali peržiūrėti savo pažadus dėl pagalbos SSRS. Pasak Eyskenso, jėgos panaudojimas Vilniuje kelia pavojų grįžti atgal į konfrontacijos laikus.

Protestus dėl sovietinės armijos veiksmų Vilniuje Michailui Gorbačiovui per SSRS ambasadorius perdavė Islandijos, Norvegijos ir Suomijos premjerai.

Prie buvusios SSRS ambasados buvusiame Rytų Berlyne surengtas solidarumo su Lietuva piketas. Pareiškimas su šimtais parašų išsiųstas SSRS prezidentui.

JAV prezidento George'o Busho administracija pradėjo aptarinėti galimas sankcijas ir kitokias diplomatines priemones SSRS atžvilgiu, jei Kremlius malšins maištaujančias respublikas prievarta.

Sausio 13-osios dienos JAV prezidento pranešime apie situaciją Baltijos šalyse sakoma: „Aš labai įdėmiai seku įvykių eigą Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse. Situacijos pasikeitimas kelia nerimą. Negalima pateisinti jėgos panaudojimo prieš taikią ir demokratiškai išrinktą Vyriausybę. Drąsūs Baltijos žmonės ir vadovybė elgiasi oriai ir santūriai. JAV žmonių mintys ir maldos yra su jais, ypač su Lietuvos žmonėmis, kurie išgyvena didžią tragediją. (...) Įvykiai, kurių liudininkais tapome, jokiu būdu nesuderinami su šiuo SSRS (demokratiniu, taikiu, pasikeitimų) kursu. (...) Tai, kas dabar vyksta Baltijos valstybėse, grasins pasukti reformą atgal arba net ją panaikinti. (...) Mes smerkiam šiuos veiksmus, kurie ne padės, o tik pakenks mūsų santykiams.“ Pranešimą JAV prezidentas Bushas baigė kviesdamas prezidentą Gorbačiovą susilaikyti nuo akcijų, kad nebūtų imtasi prievartos, kad nežūtų žmonės. Jis paragino Sovietų Sąjungos Vyriausybę grįžti prie taikių derybų ir dialogo su teisėtomis Baltijos šalių vyriausybėmis.

JAV ambasadorius Jackas Matlockas Maskvoje susitiko su SSRS užsienio reikalų ministro pavaduotoju Kovaliovu ir jam pareiškė, kad JAV Vyriausybė smerkia Kremliaus akcijas Vilniuje, ir dar kartą pabrėžė, kad JAV nepripažįsta Baltijos šalių inkorporacijos.

Kanados ministras pirmininkas Brianas Mulroney’as pasiuntė laišką Michailui Gorbačiovui, kuriame pasibjaurėjo prievarta, kuri buvo panaudota prieš Lietuvos žmones ir demokratiškai išrinktą jos Vyriausybę,  bei pareikalavo, kad Gorbačiovas kuo greičiau pasmerktų tokį savo šalies elgesį.

Dėl įvykių Lietuvoje sušauktas neeilinis Čekoslovakijos Vyriausybės posėdis.

Čekoslovakijos ministras pirmininkas Marianas Čalfa dėl įvykių Lietuvoje skubiai atšaukė numatytą kelionę į Pietryčių Aziją ir iškvietė SSRS ambasadorių Borisą Pankiną. Ministras pirmininkas Čalfa paprašė, kad SSRS ambasadorius paaiškintų, kas vyksta Vilniuje, ir išklausytų Čekoslovakijos Vyriausybės nuomonę, kad karinės jėgos panaudojimas prieš legaliai išrinktą Lietuvos valdžią ir civilius Lietuvos gyventojus stumia į pavojų taikos procesą visame pasaulyje, griauna pasitikėjimą, kad SSRS eina demokratinės pertvarkos keliu.

Čekoslovakijos „Piliečių forumo“ seimas išreiškė solidarumą lietuvių, latvių ir estų tautoms, siekiančioms nepriklausomybės, pasmerkė jėgos panaudojimą ir primygtinai kvietė SSRS vadovybę nutraukti prievartos aktus Baltijos respublikose.

Lenkijos partija „Centro susitarimas“ priėmė kreipimąsi į Lenkijos Vyriausybę, kad ši pasmerktų ginkluotą agresiją prieš Lietuvą ir pareikalautų kuo greičiau išvesti sovietų kariuomenę iš Lenkijos.

Lenkijos partijos „Demokratinė unija“  pirmininkas Tadeuszas Mazowieckis savo pareiškime kreipėsi į SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą, ragindamas nutraukti kruviną akciją Lietuvoje ir išreiškė solidarumą Lietuvos parlamentui ir Vyriausybei. Panašius pareiškimus padarė beveik visos Lenkijos partijos.

Lenkijos krikščionių demokratų partijos pareiškime pasmerktas SSRS bandymas jėga nuslopinti Baltijos šalių nepriklausomybės siekimą. Jame Lenkijos krikdemai kreipėsi į savo Vyriausybę, kad ši suteiktų Lietuvai, „turinčiai visas teises būti nepriklausoma valstybe“, visokeriopą reikiamą pagalbą.

Varšuvoje priešais SSRS ambasadą susirinko tūkstančiai protestuojančiųjų dėl įvykių Vilniuje. Prie demonstrantų prisijungė taksi, gaisrinių mašinų ir kitokių automobilių vairuotojai, kurie pravažiavo pro SSRS ambasadą įjungę garso signalus.

Maskvoje SSRS, Rusijos SFSR, Maskvos miesto tarybos ir Maskvos rajono tarybos deputatai surengė protesto mitingą „Šiandien –Lietuva, rytoj – Rusija!“. Prie šio mitingo prisijungė protestuojantys organizacijų „Memorialas“  ir „Skydas“ dalyviai. Šimtai tūkstančių demonstrantų susirinkę Maniežo aikštėje reikalavo, kad Michailas Gorbačiovas atsistatydintų, smerkė Komunistų partiją. Pasisakymuose buvo sakoma, kad Lietuva turi teisę išstoti iš SSRS. Po to mitingas persikėlė į Gromkaja aikštę.

Leningrade surengtas mitingas, kuriame buvo pasmerktos kariuomenės akcijos Vilniuje. Mitinge dalyvavo apie 200 000 leningradiečių ir grupė miesto deputatų.

Protesto demonstracijos surengtos Rusijos miestuose: Krasnodare, Permėje, Rostove prie Dono, Omske, Samaroje, Sverdlovske, Irkutske, Voroneže.

Protesto demonstracijos įvyko ir Ukrainos miestuose: Kijeve, Odesoje, Ternopolyje, Lvove, Černigove, Charkove, Ivano Frankovske, Luganske, Simferopolyje.

Per Moldovos TV kalbėjęs šalies prezidentas Mircea Ionas Sneguras pasmerkė karinę agresiją Lietuvoje.

Protesto mitinge Kišiniove pasmerkti kariniai veiksmai Vilniuje. Priimtas kreipimasis į pasaulio šalių tautas ir parlamentus, kuriame prašoma pasmerkti SSRS agresiją Lietuvoje ir palaikyti SSRS pavergtų tautų nacionalinio išsivadavimo kovą.

Nižnij Novgorodo SSRS liaudies deputatų rinkimų klubas „Demokratičeskaja Rossija“  savo susirinkime priėmė kreipimąsi į SSRS Konstitucinės priežiūros komiteto pirmininką, kuriame rašė, kad Lietuvos kompartijos vadovaujamas „nacionalinio gelbėjimo komitetas“ Lietuvoje bando įvykdyti ginkluotą perversmą, todėl skubiai reikia apsvarstyti SSRS prezidento antikonstitucinius veiksmus ir SSRS AT svarstyti pasitikėjimo SSRS prezidentu klausimą. Protesto laiškas išsiųstas ir SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui.

Tbilisyje prie Vyriausybės rūmų surengtas mitingas, kuriame pasmerkta SSRS kariuomenė, surengusi žudynes Lietuvoje. Mitinge dalyvavo Gruzijos AT pirmininkas, deputatai, mokslo ir kultūros veikėjai.

Minsko centrinėje aikštėje įvyko protesto mitingas kariniams veiksmams Vilniuje pasmerkti. Mitinge dalyvavo Baltarusijos AT deputatai – Liaudies fronto frakcijos nariai.

1991-ųjų sausio 13-oji (iš Seimo archyvų)

Sausio 14 d.

Naktį SSRS kariškiai keletą kartų įvairiose miesto vietose stabdė Lietuvos kelių policijos patrulius ir įspėjo, kad jie privalės laikytis paskelbtos komendanto valandos, o savo pareigas galės vykdyti tik gavę specialius karinės komendantūros leidimus.

AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis telefonu kalbėjo su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu ir pareiškė protestą dėl SSRS kariškių veiksmų Vilniuje.

Vilniuje iš pat ryto pradėjo veikti kolaborantų radijo stotis.

11.45 val. Vilniuje, Gedimino pr. Nr. 34, į vietinio radijo ryšių stotį įsiveržė SSRS armijos kariškiai ir jėga išvarė darbuotojus iš patalpų. Vilniaus radijo taškas nustojo veikęs, Kauno radijas tebeveikė.

13.20 val. SSRS kariškiai, grasindami automatu, atėmė filmavimo kamerą iš Prancūzijos TV kompanijos „TF-1“  operatoriaus, filmavusio Vilniaus radijo mazgo patalpas.

15.20 val. kelyje Vilnius–Kaunas SSRS kariškiai ties Grigiškėmis iš šarvuočio apšaudė pravažiuojantį automobilį, kurio keleiviai bandė filmuoti kariškius. Vienas žmogus sužeistas.

LR Aukščiausioji Taryba priėmė Pareiškimą „Dėl SSRS ginkluotųjų pajėgų neteisėtų veiksmų“ .

LR Aukščiausioji Taryba kreipėsi į sovietų armijos karius ir karininkus, primindama, kad jie stumiami į nusikaltimą prieš žmoniškumą.

SSRS AT Tautybių Tarybos delegacija, vadovaujama Baltarusijos AT pirmininko Stanislavo Šuškievičiaus, dirbo Vilniuje, Mokslų akademijos salėje. Delegacija susitiko su sostinės inteligentija ir visuomene.

Ignalinos atominės elektrinės kolektyvas paskelbė, kad smerkia ginklo panaudojimą Vilniuje sausio 13-osios naktį, reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir sulaiko savo sprendimą netiekti elektros energijos Lietuvos teritorijai, nors neatsisako savo ketinimų ir palauks, kol išaiškės visos sausio 13-osios įvykių aplinkybės.

Vilniaus radijo matavimo prietaisų instituto komjaunimo komitetas ėmėsi iniciatyvos parašyti atvirą laišką Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Po juo pasirašė 136 instituto darbuotojai. Jame sakoma, kad šios gamyklos darbininkai vienintele teisėta valdžia pripažįsta Lietuvos AT ir nepripažįsta „nacionalinio gelbėjimo komiteto“. Darbininkai pasmerkė bet kokį jėgos panaudojimą.

Žuvusieji sausio 13 d. televizijos bokšto ir RTV komiteto gynėjai pašarvoti Vilniaus sporto rūmuose.

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, vertinantį Sovietų Sąjungos veiksmus Baltijos valstybėse kaip rimtą grėsmę jų suverenitetui.

Estijos Vyriausybė įšaldė maisto ir paslaugų kainas.

Į Taliną atvyko SSRS karinių pajėgų generalinio štabo vado pavaduotojas generolas pulkininkas Grigorijus Krivošejevas aptarti, „kaip bus bendradarbiaujama SSRS gynybos ministerijos ir Estijos Vyriausybės atstovų bendroje komisijoje“. Žurnalistų paklaustas, kas davė įsakymą panaudoti karinę jėgą Vilniuje, Krivošejevas atsakė: „Nieko negirdėjau, kad Lietuvoje buvo panaudota jėga, todėl atsakyti į klausimą negaliu.“

Beveik visuose Estijos miestuose ir miesteliuose vyko gedulingi mitingai, kuriuose buvo reiškiamas solidarumas Lietuvai.

Latvijos KP CK plenumas nutarė pareikalauti SSRS prezidento, kad jis įvestų Latvijoje prezidentinį valdymą, ir pasmerkė Rusijos AT prezidiumo pareiškimą ir Boriso Jelcino pasisakymą dėl įvykių Lietuvoje.

Latvijos AT deputatų frakcija „Ravnopravije“ išplatino kreipimąsi į Latvijos AT ir Latvijos Respublikos piliečius, kad būtų stabilizuota padėtis ir įvykdyti visi SSRS prezidento reikalavimai, kad būtų atšauktas kainų pakėlimas ir panaikinti visi žmogaus teises pažeidžiantys juridiniai aktai.

Latvijos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio valstybių parlamentus bei vyriausybes ir į Sovietų Sąjungos respublikų vyriausybes. Pareiškimuose sakoma, kad reakcingi SSKP sluoksniai, palaikomi SSRS karinių pajėgų, rengia kruviną perversmą ir rengiasi likviduoti teisėtas Baltijos šalių vyriausybes. Sakoma, kad Latvijoje SSRS centro valdžiai paklusnūs vidaus reikalų būriai imasi diversinių aktų, kad nuginkluoja Latvijos milicijos darbuotojus, kad perversmas gali įvykti per artimiausias 24–48 valandas.

Latvijos parlamentas ratifikavo Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo sutartį, kurios preambulėje pasakyta, kad valstybės, pripažindamos viena kitos teisę į nepriklausomybę, pasirengusios užmegzti lygiateisius abiem pusėms naudingus tarpvalstybinius santykius.

Skubiai sušauktame Latvijos ministrų kabineto posėdyje Latvijos užsienio reikalų ministrui Janiui Jurkaniui suteikti įgaliojimai atstovauti Latvijos Respublikai užsienyje ir, reikalui esant, formuoti emigracinę vyriausybę.

Latvijos URM pasiuntė SSRS URM notą, kurioje pareiškė protestą dėl kruvino nusikaltimo, įvykdyto suverenios Lietuvos teritorijoje.

Latvijos AT paskelbė, kad sausio 13-osios aukų Vilniuje laidotuvių diena bus Latvijos valstybinio gedulo diena. AT nutarime nurodyta suteikti Lietuvai humanitarinę pagalbą ir tuo atveju, jeigu Lietuvos AT negalėtų rengti posėdžių Lietuvos teritorijoje, sudaryti visas sąlygas Lietuvos parlamentui posėdžiauti Rygoje.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pasiuntė į Oslą Tarptautinės Nobelio premijos komitetui pareiškimą, kad premijos suteikimas Michailui Gorbačiovui yra klaida ir po įvykių Lietuvoje šios premijos autoritetas viso pasaulio akyse praras savo vertę.

Taline Liaudies Fronto iniciatyva surengtas gedulingas mitingas, kuriame reiškiamas solidarumas Lietuvai ir Latvijai. Mitinge Laisvės aikštėje dalyvavo Estijos AT pirmininkas Arnoldas Rüütelis, premjeras Edgaras Savisaaras, parlamento nariai, Estijos evangelikų-liuteronų vyskupas Kuno Pajula, žymūs kultūros veikėjai. Mieste iškabintos pusiau nuleistos valstybinės vėliavos.

***

Maskvoje spaudos konferenciją surengė RSFSR AT pirmininkas Borisas Jelcinas. Jis perskaitė bendrą Baltijos respublikų ir Rusijos pareiškimą, kuriame respublikos skelbiančios, kad pripažįsta viena kitos suverenitetą. Žurnalistai buvo supažindinti su Jelcino kreipimusi į kareivius, tarnaujančius Rusijos ir Baltijos respublikų teritorijoje. Borisas Jelcinas kvietė kareivius nepasiduoti reakcijos jėgoms ir, prieš einant šturmuoti civilius pastatus Baltijos žemėje, susimąstyti apie Rusijos ir jos tautos ateitį. Pirmą kartą šį kreipimąsi Borisas Jelcinas perskaitė Taline Estijos Respublikos Ministrų Taryboje sausio 13 d.

Michailas Gorbačiovas, kalbėdamas SSRS AT sesijoje, pareiškė, kad apie jėgos panaudojimą Vilniuje jis sužinojo tik pirmadienio rytą. Jis teigė, kad karinė akcija Vilniuje buvo surengta vietos iniciatyva.

SSRS vidaus reikalų ministras Borisas Pugo pasakojo, kad "nacionalinio gelbėjimo komiteto" pasiųsti perduoti Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai reikalavimus nutraukti antisovietines TV laidas žmonės buvo valdžios šalininkų sumušti, kad nukentėjo 76 pasiuntiniai. Pugo sakė, kad grupė liaudies draugovininkų, susirinkusių prie radijo ir TV pastatų Vilniuje, bandė užkirsti kelią šmeižikiškai kampanijai, bet buvo sutikti su strypais ir kastetais. Tada „nacionalinio gynimo komitetas“  kreipėsi pagalbos į SSRS armijos Vilniaus karinės įgulos viršininką. Buvo pasiųsti šarvuočiai, kuriuos „Sąjūdis“  sutiko šūviais  – nušautas vienas kareivis, kitam granata nutraukė koją. Tada kareiviai ėmė šaudyti į viršų, po to – „na poraženije“. Vidaus reikalų kariuomenė ėmėsi saugoti radijo ir televizijos centrą. Atsakinėdamas į deputatų klausimus, jis pabrėžė, kad Vilniuje panaudoti karinius dalinius niekas nedavė jokių nurodymų, tai Vilniaus karinės įgulos vado iniciatyva.

SSRS gynybos ministras SSRS maršalas Dmitrijus Jazovas pasakė, kad visa atsakomybė už krizinę situaciją Lietuvoje tenka Lietuvos vadovybei. Jis teigė, kad susidūrė beginkliai valdžios priešininkai su ginkluotais valdžios šalininkais – beginklius reikėjo ginti. Jazovo nuomone, Vilniaus karinės įgulos vadas veikė teisėtai, nes pasiuntė jam pavaldžius karius palaikyti „nacionalinio gelbėjimo komitetą“.

Grupė SSRS liaudies deputatų atsiuntė telegramą Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai, kurioje rašė: „Mes ryžtingai pasisakome prieš provokacinius ginkluotųjų pajėgų bandymus kištis į sudėtingus socialinius-politinius Lietuvos procesus, prieš teisėtos valdžios pašalinimą, prieš neteisėtas apsišaukėliškas formuotes, sudarytas atlikti Lietuvos gelbėtojų vaidmenį.“

SSRS Mokslų akademijos „Demokratinės Rusijos“ rinkimų klubas paskelbė pareiškimą, kuriame kviečiama sausio 16 d. visoje SSRS pradėti politinį streiką. Pasiūlyti lozungai: „Šalin rankas nuo Lietuvos ir kitų suverenių respublikų!“, „Diktatūrai – ne!“, „Pilietiniam karui – ne!“, „Rusijos kareiviai – namo!“, „Prezidentas ir Vyriausybė turi atsistatydinti!“  Šį pareiškimą sausio 16 d. Lietuvos AT perskaitė „Memorialo“  sąjungos narys Viktoras Koganas-Jasnyj.

12-os Europos Bendrijos valstybių užsienio reikalų ministrai, susitikę Briuselyje, paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad „jėgos panaudojimas Lietuvoje yra nepriimtinas“,  ir apgailestaujama, kad dėl represijų žuvo nekalti žmonės. Pareiškime sakoma, kad šį klausimą išspręsti galima tik dialogu tarp sovietų valdžios ir išrinktų Baltijos tautų atstovų. EB primygtinai teigė, kad tokia padėtis Lietuvoje negali tęstis ar plėstis į kitas Baltijos valstybes. Priešingu atveju gali būti sustabdytas EB ir SSRS bendradarbiavimas.

NATO padarė pareiškimą, kuriuo kreipėsi į SSRS, kad ji gerbtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nuostatas. Pareiškime sakoma, kad NATO labai susirūpinusi dėl to, kad Lietuvoje prieš valstybines įstaigas ir civilius gyventojus buvo panaudota karinė jėga. Aljanso  šalys pabrėžė, kad jeigu jėga bus dar kartą panaudota, tai galėtų turėti pasekmių Aljanso ir SSRS santykiams.

JAV prezidentas George'as Bushas, kalbėdamas Baltuosiuose Rūmuose, pasakė, kad įvykiai Baltijos šalyse rodo, jog Sovietų Sąjunga nusigręžia nuo reformų proceso, o tai gali pabloginti Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos santykius. Bushas sakė, kad JAV ir Vakarai turėtų sutelkti pastangas, stiprinant ir remiant taikius Sovietų Sąjungos pasikeitimus. Jis pareikalavo, kad Sovietų Sąjunga grįžtų prie taikių derybų ir dialogo su teisėtai išrinktomis Baltijos valstybių vyriausybėmis ir nenaudotų jėgos.

Jungtinių Valstijų sekretorius Jamesas Bakeris Ankaroje pareiškė, kad JAV ir Sovietų Sąjungos bendradarbiavimas priklausys nuo to, ar Sovietų Sąjungoje bus tęsiamos pradėtos reformos. Bakeris taip pat pareikalavo, kad Maskva taikiai spręstų Baltijos šalių klausimą.

Neįvardytas Vašingtono administracijos atstovas pavadino įvykius Vilniuje tragiškais ir įvertino juos kaip turėsiančius neigiamos įtakos tolesniam JAV ir Sovietų Sąjungos santykių plėtojimuisi. Tačiau jis paminėjo, kad Vašingtono administracija dar nenusprendė imtis atsakomųjų priemonių.

JAV Kongreso narė Barbara B. Kennelly, parlamentinio Saugumo komiteto narė, Atstovų Rūmų posėdyje savo kalboje teigė, kad įvykiai Vilniuje savo brutalumu nenusileidžia Tianmenio aikštės įvykiams Kinijoje. Ji retoriškai klausė, ar Gorbačiovas pats davė tokius nurodymus, ar jis pats tapo kariuomenės auka. Kennelly kalbėjo, kad, koks bebūtų scenarijus, JAV negali tylėti, ji reikalavo, kad Sovietų Sąjungai būtų griežtai pasakyta, jog įvykiai Lietuvoje pakenks SSRS ir JAV tarpusavio santykiams.

JAV kongresmenas Gary’s Ackermanas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė SSRS prievartą ir nekaltų Lietuvos gyventojų kraujo praliejimą.

Australijos premjeras Robertas Hawke'as padarė pareiškimą, kuriame sakoma: „Australijos Vyriausybė smerkia Sovietų Sąjungos Vyriausybę už jėgos panaudojimą Lietuvos sostinėje Vilniuje. (...) Australija nepripažįsta Baltijos valstybių inkorporavimo į SSRS. (...) Sovietų armijos veiksmai Lietuvoje kelia pavojų, kad reformos pradžioje susidaręs palankesnis Vakarų požiūris SSRS atžvilgiu gali pasikeisti. Tai gali turėti įtakos Rytų ir Vakarų bendradarbiavimui ateityje. (...) Jėgos panaudojimas reiškia, kad Sovietų Sąjungos Vyriausybė nepripažįsta Lietuvos Vyriausybės ir parlamento pagrindinių demokratinių mandatų. Rezoliucija apie Baltijos valstybių statusą yra sudėtingas dalykas, bet jėgos panaudojimas yra netinkama priemonė ir nieko neišspręs.

Aš raginu Sovietų Vyriausybę apsigalvoti ir nesiųsti papildomų karinių dalinių į Lietuvos sostinę.

Aš raginu Sovietų Vyriausybę elgtis santūriai, kad ši kebli situacija nepablogėtų.

Australijos Vyriausybė atidžiai stebės įvykių raidą Lietuvoje tikėdamasi, kad dar galima sustabdyti prasidėjusią tragediją, kad bus grįžta prie taikaus dialogo.

(...) Aš paprašiau dr. Blewettą iškviesti Sovietų Sąjungos ambasadorių popiet ir jam įteikti šią informaciją.“

Naujosios Zelandijos premjeras Jimas Bolgeris spaudai pareiškė, kad sovietų kariuomenės veiksmai Lietuvoje yra bauginantys ir nepagrįsti, pabrėžė, kad ypač jį nuvylė tai, jog jam lankantis Maskvoje Sovietų Sąjungos pareigūnai buvo garantavę, kad prieš Lietuvą karinė jėga nebus panaudota.

Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Misodizis Sakamoto spaudos konferencijoje pasakė, kad Japonijos politika SSRS atžvilgiu gali keistis, jeigu paaiškės, kad įsakymą panaudoti jėgą Lietuvoje buvo davęs Michailas Gorbačiovas. Tuomet iškiltų klausimas ir apie humanitarinės pagalbos teikimą SSRS.

Japonijos visuomeninės organizacijos „Gensuikyo“, kovojančios prieš atominę ir vandenilinę bombą, taryba paskelbė, kad solidarizuojasi su lietuviais, siekiančiais taikiomis priemonėmis pasiekti savo tikslą. Savo pareiškime taryba pareikalavo, kad sovietų valdžia nedelsdama nutrauktų karinės jėgos panaudojimą.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Douglas Hurdas nutraukė vizitą Turkijoje, kad galėtų dalyvauti nepaprastajame Europos ministrų susitikime, ir pasakė, kad po prodemokratiškų demonstrantų Lietuvoje užpuolimo Vakarų politiką SSRS atžvilgiu reikia peržiūrėti.

Islandijos delegacija Šiaurės Taryboje kreipėsi raštu į SSRS AT pirmininką Anatolijų Lukjanovą ir į SSRS AT Sąjungos Tarybos pirmininką Ivaną Laptevą, pareikšdama didžiulį susirūpinimą dėl sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Laiške, kurį pasirašė delegacijos vadovas Pallas Peturssonas, sakoma, kad Šiaurės Tarybos prezidiumo posėdį, įvykusį sausio 10 d. Kopenhagoje, reikia vertinti ne tik kaip susirūpinimą susiklosčiusia situacija, bet ir kaip paramą Baltijos šalių nepriklausomybei. Šiaurės Tarybos pareiškime reikalaujama, kad SSRS Vyriausybė kuo greičiau pradėtų derybas su Baltijos valstybių vyriausybėmis dėl Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo.

Pasibaigus Švedijos Užsienio politikos tarybos, vadovaujamos karaliaus, posėdžiui, Švedijos Vyriausybė (premjeras Ingvaras Carlssonas) sausio 14 d. padarė oficialų pareiškimą. Jame sakoma: „Spaudimo taktika ir prievarta yra nepriimtinos jokiomis sąlygomis. Savaitgalio įvykiai Vilniuje turi būti pasmerkti. Jeigu prievarta tęstųsi, tai turėtų rimtų pasekmių Sovietų Sąjungai ir Europos ateičiai. Konfliktas tarp Maskvos ir Baltijos respublikų turi būti išspręstas politinėmis priemonėmis ir susitarimais. Demokratiškai išrinkti Baltijos parlamentai turi būti gerbiami ir ginami. Bandymai paminti jų poziciją ir įgaliojimus visokiais apsišaukėliškais „nacionalinio gelbėjimo komitetais“  sukuria grėsmę teisėtai valdžiai ir kertasi su vienu iš svarbiausių Sovietų Sąjungos pertvarkymo politikos aspektų – su besiformuojančia demokratija. Baltijos parlamentų siekimas užtikrinti Baltijos žmonių tautinio apsisprendimo teises dėl savo nepriklausomų valstybių turi būti gerbiamas. Visos kalbos apie naują ir taikią Europos ateitį skamba tuščiai be visaverčio Baltijos žmonių dalyvavimo.

Švedijos Vyriausybės požiūris yra pagrįstas mums svarbiomis demokratinėmis vertybėmis ir remiasi tarptautine teise.“

Švedijos Vyriausybė oficialiai pareiškė, kad suteiks politinio pabėgėlio statusą 400 Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunuolių, kurie, remdamiesi savo respublikų įstatymais, pasirinko alternatyvią tarnybą ir artimiausiu metu gali būti prievarta mobilizuoti į SSRS armiją.

Švedijoje, prie SSRS ambasados, protesto mitinge, surengtame dėl smurto, įvykdyto sausio 13-osios naktį Vilniuje, kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas, čia atvykęs Švedijos užsienio reikalų ministro kvietimu.

Kalbėdamas neeiliniame Bundestago posėdyje, skirtame aptarti įvykiams Persijos įlankoje ir Baltijos valstybėse, Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis pasakė: „Mes, vokiečiai, privalome patvirtinti savo bendrą nedviprasmišką poziciją dėl karinės intervencijos, įvykdytos praėjusį savaitgalį Lietuvoje.“ Kohlis informavo Bundestagą, kad vakar pasiuntė Michailui Gorbačiovui laišką, kuriame pareiškė savo požiūrį į įvykdytą nusikaltimą ir kvietė SSRS prezidentą grįžti prie dialogo su teisėtai išrinkta Baltijos žmonių valdžia.

Bundestagas priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė karinės jėgos panaudojimą Lietuvoje ir pakvietė SSRS nutraukti smurtą ir ieškoti taikaus sprendimo.

Berlyne įsikūrusio piliečių judėjimo „Demokratija dabar“  spikerių taryba priėmė kreipimąsi „Lietuva turi atgauti savo laisvę“.

Vokietijoje įkurtas komitetas „Laisvosios Baltijos šalys“. Jo įkūrimo iniciatoriai – vokiečiai ir Vokietijoje gyvenantys estai, latviai ir lietuviai.

Belgijos senatorius W. Luytenas įteikė Belgijos URM interpeliaciją, kurioje pareiškė pasipiktinimą bailia sovietų ataka prieš nepriklausomą Lietuvą, kuri pasibaisėtinu Hitlerio-Stalino pakto susitarimu 50 metų buvo aneksuota. Senatorius pareikalavo, kad URM atsakytų, kaip Belgija ir EB reaguos į šiuos įvykius, kokią konkrečią pagalbą suteiks Lietuvai, ir pareikalavo, kad Belgijos Vyriausybė pareikštų protestą dėl kruvinos akcijos ir inicijuotų tarptautinį jos pasmerkimą.

Paryžiuje surengtos protesto demonstracijos. Prie Sovietų Sąjungos ambasados manifestacijoje dalyvavo per 500 žmonių, tarp jų –  7 prancūzų parlamentarai. Parlamentarus, buvusį Prancūzijos darbo ministrą, Ričardą Bačkį ir rusų disidentą Pliuščių priėmė SSRS ambasados patarėjas Orlovas.

Paryžiuje Alainas Krivine Komunistų revoliucionierių lygos vardu ir Arlette Laguiller Darbininkų kovos asociacijos vardu pasmerkė  „kruviną sovietų armijos intervenciją Lietuvoje“, palygindami ją su „imperialistine agresija prieš Vidurio Rytų liaudį“.

Prancūzijos Radikalų partijos pirmininkas Yves'as Gallardas pareiškė, kad „Persų įlankos krizė, kokia bebūtų dramatiška, negali tapti uždanga sovietų kariuomenės intervencijai Lietuvoje“.

Neeiliniame posėdyje Vengrijos parlamentas priėmė Užsienio reikalų komiteto pasiūlytą pareiškimą, kuriame pasmerktos SSRS kariuomenės žiaurios akcijos Lietuvoje. Pareiškime reikalaujama kuo skubiausiai sustabdyti agresiją ir išvesti sovietų kariuomenę iš Lietuvos. Parlamentas pareiškė solidarumą suvereniai Lietuvos vadovybei ir pabrėžė, kad, remdamasis 1956 ir 1968 metų patirtimi, supranta, jog jėgos ir prievartos metodais jokių problemų išspręsti nepavyks. Parlamentas kreipėsi į savo Vyriausybę, kad ji suaktyvintų diplomatines priemones ir kuo skubiausiai pasiųstų humanitarinę pagalbą Lietuvos žmonėms.

Vengrijos jaunųjų demokratų lyga buvo pateikusi alternatyvų pareiškimo projektą, kuriame siūlė Vengrijos Vyriausybei oficialiai pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Į Lietuvą atvyko Vengrijos delegacija: parlamento deputatas Kozma Huba, Vengrijos demokratinio forumo valdybos narys Peteris Machimis, Vengrijos premjero kanceliarijos darbuotojas Istvanas Totha. Kozma Huba, kalbėdamas Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje, pasakė: „Anksčiau ar vėliau Lietuva laimės. Tegyvuoja Lietuvos suverenitetas, testiprėja Europos tautų solidarumas! Tegyvuoja mūsų bendras reikalas! Ačiū jums.“

Vengrijos parlamento spikeris György's Szabadas atsiuntė Vytautui Landsbergiui telegramą, kurioje pareiškė, jog žavisi drąsa ginant Lietuvos konstitucingumą.

Vengrijos ministras pirmininkas Jożsefas Antallas paskelbė pareiškimą, kuriame Vyriausybės vardu pareiškė „solidarumą Lietuvos žmonėms ir tikėjimą, kad problemas galima išspręsti tik taikiomis priemonėmis“ .

Vengrijos užsienio reikalų ministras Geza Jeszenszky's išsikvietė SSRS ambasadorių Ivaną Abolmovą, kad jis paaiškintų įvykius Lietuvoje, ir jį informavo, koks Vengrijos Vyriausybės požiūris į šiuos kruvinus įvykius.

Pareiškimus, kuriuose pasmerkta SSRS agresija Lietuvoje, priėmė Vengrijos partijos – Laisvųjų demokratų aljansas (13 d.), Demokratinis forumas (14 d.).

Protesto demonstracijos surengtos Prahoje ir Budapešte prie SSRS ambasadų.

Bulgarijos prezidentas Želju Želevas išsikvietė sovietų laikinąjį reikalų patikėtinį Vladimirą Ivanisovą ir jam pareiškė, kad įvykiai Lietuvoje yra didelis smūgis „perestroikai“, todėl kelia rimtą susirūpinimą Bulgarijai, o labai pavojinga represijų forma įžeidžia daugelį Bulgarijos piliečių ir organizacijų. Atskirus pareiškimus padarė URM ir Bulgarijos politinės partijos.

Bulgarijos darbo federacija „Podkrepa“ pasmerkė Maskvos akcijas Lietuvoje ir išreiškė paramą Lietuvai kovojant už nepriklausomybę.

Lenkijos Vyriausybė, vadovaujama Jano Krzysztofo Bieleckio, aptarė situaciją Lietuvoje. Dalyvavęs prezidentas Lechas Walęsa pasakė: „Mūsų kaimynai kovoja už savo neatimamą teisę būti laisviems“. Ministrų Taryba priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad Lenkijos Ministrų Taryba palaiko tuos pačius oficialius santykius su Lietuvos legaliai išrinktos valdžios institucijomis kaip iki šiol, iškviečia konsultacijoms savo ambasadorių iš Maskvos, paveda administracijai visais galimais būdais teikti humanitarinę pagalbą Lietuvos žmonėms, paveda Užsienio reikalų ministerijai sudaryti specialią darbo grupę, kuri analizuotų situaciją ir formuotų poziciją dėl įvykių Baltijos šalyse. Lenkijos Ministrų Taryba kreipėsi į Lenkijos visuomenę, ragindama susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų prieš SSRS institucijas Lenkijoje.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos delegacija: Seimo prezidiumo narys ir laikraščio „Gazeta wyborcza“ vyr. redaktorius Adamas Michnikas, senatorius Andrzejus Sielinskis ir Seimo deputatas Krzysztofas Dowgialla. Adamas Michnikas, kalbėdamas Lietuvos AT posėdyje, pasakė: „Visiems Lietuvos okupantams sakome: NE! Tegyvuoja laisva Lietuva!“

Varšuvoje 10 tūkst. demonstrantų prie sovietų ambasados skandavo „Gorbačiovas – žudikas!“, „Grąžink Nobelio Taikos premiją!“ ir pan.

Lenkijos miestuose prasidėjo protesto demonstracijos, jų lozungas – „Tegyvuoja laisva Lietuva!“. Mitinguose ir įstaigose pradėta rinkti parašus protesto peticijoms, kurios bus įteiktos SSRS ambasadai ir Generaliniam konsulatui. Miestų savivaldybių sesijose priimti protesto pareiškimai taip pat perduoti SSRS atstovams Lenkijoje. Lomžos vyskupas laišku Vytautui Landsbergiui pranešė, kad daugumoje Lenkijos bažnyčių bus laikomos gedulingos mišios už žuvusiuosius Lietuvoje.

Gdansko jūrų prekybos uosto „Solidarność“  delegatai savo IV sesijoje, kurioje svarstė uosto privatizavimo klausimus, pareiškė, kad solidarizuojasi su Lietuva, kovojančia dėl savo nepriklausomybės, ir protestuoja prieš SSRS kariuomenės invaziją, trypiančią lietuvių tautos laisvės siekius.

Gdansko rajoninis „Solidarność“ komisijos prezidiumas paskelbė protestą dėl SSRS armijos intervencijos į Lietuvą ir pareiškė, kad solidarizuojasi su lietuviais jų kovoje dėl valstybės, kuri buvo sunaikinta Ribbentropo-Molotovo paktu.

Lenkijoje nutarta įkurti Pagalbos Lietuvai fondą.

Per Lazdijus į Lietuvą atvyko pirmieji automobiliai su Lenkijos pagalba Lietuvai. Pirmieji Lenkijos Raudonojo Kryžiaus sunkvežimiai iš Varšuvos išvyko sausio 13 d. 22 val.

Moldovos AT priėmė rezoliuciją, smerkiančią nekonstitucinius SSRS Vyriausybės veiksmus Lietuvoje. Rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant nutraukti smurtą Lietuvoje. Moldovos AT nutarė pasiųsti delegaciją į Lietuvą, kuri pareikštų moldavų paramą lietuviams ir palaikytų nuolatinį ryšį tarp Lietuvos ir Moldovos.

Armėnijos AT Prezidiumas ir Ministrų Taryba paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad Armėnija yra susirūpinusi susiklosčiusia situacija kai kuriose respublikose, ypač Lietuvoje, kai liejasi dešimčių nekaltų žmonių kraujas, ir mano, kad dėl susikomplikavusios padėties Lietuvoje yra kalta vienašališka ir nerealistiška centro politika demokratizacijos ir tautų apsisprendimo atžvilgiu.

Maskvoje įvyko judėjimo „Demokratičeskaja Rossija“  koordinacinis pasitarimas. Pasiūlyta sušaukti Rusijos AT posėdį, kuriame būtų apsvarstytas Lietuvos klausimas, ir siūlyti, jeigu Michailas Gorbačiovas neatšauks kariuomenės iš Lietuvos, Rusijai atšaukti sutartį su SSRS ir atsiimti pinigus, kurie skirti SSRS kariuomenės išlaikymui, taip pat atšaukti mobilizuotus Rusijos karius iš SSRS kariuomenės.

Maskvoje surengtas protesto mitingas dėl SSRS kariuomenės vykdytų žudynių Vilniuje. Mitinge dalyvavo grupė Rusijos liaudies deputatų.

Leningrado miesto prezidiumas paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė pasipiktinimą įvykdyta agresija Vilniuje. Pareiškimas baigiamas tokiais žodžiais: „Atminkite, nebus suverenios Lietuvos, nebus ir suverenios Rusijos. Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Šį pareiškimą Vilniuje perskaitė Leningrado tarybos deputatas Sergejus Berezinskis.

Solidarumo telegramą sunkią Lietuvai valandą atsiuntė Ukrainos judėjimo „Ruch“  pirmininkas Ivanas Dračas.

Sausio 15 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė atkurti Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordiną. Juo tos pačios dienos AT Prezidiumo nutarimu pirmieji apdovanoti trylika asmenų, žuvusių ginant Lietuvos radijo ir televizijos pastatus.

Suformuota valstybinė komisija sausio 11–13 dienomis įvykdytiems SSRS armijos nusikaltimams tirti. Komisijos pirmininku išrinktas Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius, jo pavaduotoju –AT Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka.

AT Prezidiumo nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos Gynybos fondo komisija. Jos pirmininku paskirtas AT deputatas Vladas Terleckas.

Lietuvos Vyriausybės rūmuose SSRS Federacinės tarybos delegacija susitiko su Vilniuje dislokuotų karinių pajėgų vadovais. Kariškiai tvirtino, kad komendanto valanda yra paskelbta ne jų iniciatyva. Trišalėse „derybose“  pavyko susitarti, kad artimiausiu metu komendanto valanda Vilniuje bus atšaukta. Be Vyriausybės narių, šiose derybose dalyvavo AT deputatas Mečys Laurinkus ir AT Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka.

Per Lenkijos TV kalbėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Jis pranešė, kad yra pasirengęs užsienyje sudaryti Lietuvos emigracinę Vyriausybę, jeigu teisėta Vyriausybė Lietuvoje bus jėga pašalinta. Tą pačią dieną jis išvyko į Londoną susitikti su Britanijos Vyriausybės atstovais.

Į Lietuvą susipažinti su situacija ir perskaityti Lietuvos parlamentarams Moldovos SSR AT Prezidiumo deklaracijos atvyko  Moldovos AT pirmininko pavaduotojas Victoras Puscasas, AT deputatai – dviejų komitetų pirmininkai Valerius Matejus ir Vasilis Nedelčiukas.

Į Lietuvą atvyko Gruzijos AT deputatai Merabas Uridija, Iraklijus Melašvilis ir Temuras Nergadzė. Jie atvežė Gruzijos AT Prezidiumo protestą, pasirašytą sausio 13 dieną.

Išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta Lietuvoje, atvyko trys SSRS liaudies deputatai. Po poros dienų Lietuvos AT posėdyje kalbėjęs Stepanas Sulakšinas pasakė, kad jam gėda dabar važiuoti į Maskvą, nes ten tiesos žodžiams prasimušti bus taip pat sunku, kaip lietuviams – į laisvę. Jis paprašė lietuvių tikėti, kad Vilniuje buvo ne rusų, o SSRS komunistų partijos tankai ir kareiviai.

Vėlai vakare į Maskvą iš Vilniaus išvyko SSRS Federacijos Tarybos delegacija.

Į Vilnių Baltarusijos AT sprendimu atvyko Baltarusijos AT delegacija – Borisas Giunteris, Sergejus Naumčikas ir kt.

Lietuvos AT rūmuose kalbėjo Nižnij Novgorodo miesto tarybos deputatas Aleksejus Svetličnyj.

Grigiškėse SSRS kariuomenės šarvuotis sutraiškė lengvąjį automobilį „Volga“. SSRS kariškiai nepraleido į įvykio vietą atvykusios Lietuvos autoinspekcijos mašinos.

Rygoje ginkluotas OMON'o būrys užpuolė Policijos akademiją, sumušė kelis trečiakursius ir pagrobė visus sandėlyje laikomus ginklus. Policijos pajėgos iš visos Latvijos atvyko į Rygą, kad sumažintų galimybę kilti ginkluotiems konfliktams.

Apie 10 tūkst. žmonių dalyvavo Latvijos Interfronto organizuotame mitinge, kuriame „nacionalinio gelbėjimo komitetas“  paskelbė, kad prisiima įstatymų leidimo ir įgyvendinimo teises. Latvijos KP CK pasiūlė Latvijos gyventojams rinkti naują AT pirmininką ir ministrų kabinetą. Kai kurios stambios gamyklos Rygoje paskelbė streiką.

Latvijos komunistų partijos CK pasmerkė Baltijos respublikų ir RSFSR AT prezidiumo pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje ir Boriso Jelcino pasisakymą. Nutarta kreiptis į Michailą Gorbačiovą, kad jis Latvijoje įvestų prezidentinį valdymą.

Estijos Respublikos AT ratifikavo Rusijos ir Estijos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių, kurią Arnoldas Rüütelis ir Borisas Jelcinas pasirašė Maskvoje sausio 12 d.

Taline ties Vyriausybės rūmais įvyko rusakalbių gyventojų mitingas (susirinko apie 5 tūkstančiai žmonių). Mitinge taip pat dalyvavo Estijos AT „Ravnopravije“  frakcijos nariai. Rusijos ir Estijos sutartis buvo pavadinta Miuncheno sąmokslu ir pareikalauta paleisti Vyriausybę bei AT ir sumažinti kainas. Koordinacinis komitetas pasiūlė Estijos AT atsakyti į jų reikalavimus per 24 val.

SSRS AT išplatintas Latvijos deputatų atviras laiškas SSRS prezidentui dėl tragiškų įvykių Lietuvoje, kuriame 9 deputatai pareikalavo nedelsiant nutraukti karinės jėgos panaudojimą ir pradėti baudžiamąjį procesą prieš tuos, kurie organizavo masines žudynes Lietuvoje.

***

SSRS užsienio reikalų ministru paskirtas Aleksandras Bessmertnychas. Tą pačią dieną jam paskambino JAV ambasadorius Jackas Matlockas ir informavo, kad JAV Vyriausybė smerkia SSRS veiksmus Baltijos šalyse.

Prie piketuojančiųjų ties SSRS ambasada Vašingtone prisijungė didžiausių JAV profsąjungų atstovai.

Kanados parlamento Bendruomenių Rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią brutalų ir nepriimtiną jėgos panaudojimą Lietuvoje. Rezoliucijoje kreipiamasi į Michailą Gorbačiovą ir raginama vengti smurto prieš Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus ir demokratiškai išrinktas jų vyriausybes.

Australijoje keli šimtai žmonių protestavo prie SSRS atstovybės geležinių vartų. Protesto demonstracijos buvo surengtos Sidnyje, Melburne, Kanberoje, Adelaidėje.

EB Europos Tarybos ministrų komitetas pasirašė komunikatą, kuriame pareiškė, kad nauji Maskvos smurto veiksmai Baltijos kraštuose gali pakenkti bendradarbiavimui su SSRS. Komunikate pasmerktas jėgos naudojimas prieš civilius gyventojus ir reikalaujama nedelsiant nutraukti smurtą, kuris pažeidžia Helsinkio ir Paryžiaus susitarimus.

Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas paprašė SSRS ambasados, kad jam būtų išduota viza atvykti į Baltijos šalis.

Švedijos premjeras Ingvaras Carlssonas pareiškė, kad dėl įvykių Lietuvoje visa atsakomybė tenka SSRS vadovybei. Jo nuomone, Michailas Gorbačiovas dabar yra išvien su kariškiais ir šaudoma buvo jo nurodymu. „Kremlius nutarė okupuoti Baltijos šalis“, – pasakė Švedijos premjeras.

Švedijos liberalų partija nutarė nutraukti bet kokią paramą SSRS ir išplėsti pagalbą Baltijos šalims.

Švedijos emigracijos tarnyba nutarė iš Švedijos neišsiųsti žmonių, atvykusių iš Baltijos šalių ir Persijos įlankos regiono.

Stokholme atidarytas Latvijos ir Estijos informacijos centras. Atidaryme dalyvavo beveik visų valstybių, akredituotų Švedijoje, ambasadoriai.

Suomijos užsienio reikalų ministras Perttis Kullervo Paasio apgailestavo dėl įvykių Vilniuje. Kalbėdamas Suomijos parlamento Užsienio reikalų komiteto posėdyje, jis pasmerkė ginklo panaudojimą prieš civilius gyventojus, tačiau pažymėjo, kad kol kas situacija nėra visiškai aiški, taip pat neaišku, kas įsakė šaudyti.

Danijos ministras pirmininkas Poulas Schluteris pasiuntė laišką SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui, kuriame pareiškė susirūpinimą dėl karinės intervencijos Lietuvoje. Panašaus turinio laišką pasiuntė SSRS Aukščiausiajai Tarybai Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas.

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Elisabeth Guigou pareiškė: „Mes neturime Rytų šalims diktuoti, kaip joms elgtis. Pagalba yra vienintelė priemonė, kuri gali pakreipti įvykius gerąja linkme. Ar jūs tikite, kad, nutraukus santykius su Maskva, pagerėtų Baltijos šalių situacija, kad ir kokia bloga ji bebūtų?“

Paryžiuje vyko demonstracijos prieš sovietų vykdomą smurtą Lietuvoje. Prie sovietų ambasados susirinko apie 500 žmonių. Paryžiaus katedroje kardinolas Lustijé aukojo mišias už taiką pasaulyje ir Lietuvą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Genscheris pareiškė, kad dėl įvykių Lietuvoje Vokietijos santykių su SSRS nereikėtų keisti.

Romoje prie SSRS ambasados ir konsulato surengtos dvi protesto demonstracijos, kuriose SSRS buvo smerkiama dėl smurto Baltijos šalyse.

Italijos komunistų partija, kaip ir kitos Italijos politinės partijos, pareiškė solidarumą Lietuvos žmonėms ir pasmerkė kruvinas akcijas Vilniuje.

Italijos ministras pirmininkas Giulio Andreottis pareiškė, kad labai liūdna dėl įvykių Lietuvoje, bet, pasak jo, reikia pripažinti, jog niekas negali reikalauti, kad dėl „perestroikos“ SSRS subyrėtų anksčiau, negu bus sukurta tokia konstitucinė ir ekonominė sistema, kad atskiri autonominiai judėjimai galėtų rasti savą išraiškos formą. Andreottis patikino suprantąs, jog tankai negali neiššaukti stiprios emocinės reakcijos, tačiau taip pat suprantąs, kad egzistuoja „gyvybiškai svarbūs valstybės interesai“.

Kijevo miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas neeiliniame posėdyje priėmė nutarimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl pastarųjų dienų įvykių Lietuvoje. Pareiškime sakoma, kad tai pavojingas precedentas bandyti nuversti teisėtai išrinktą valdžią ir už tokius smurto veiksmus prezidentas Gorbačiovas yra tiesiogiai atsakingas. Posėdis nutarė kreiptis į Ukrainos AT pirmininką Leonidą Kravčiuką, kad šis prisijungtų prie Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovų kreipimosi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Javierą Perezą de Cuellarą. Pareiškimas baigiamas užuojautos žodžiais Lietuvos žmonėms ir žuvusiųjų artimiesiems.

Ukrainos mokslų akademijos Mašinų statybos institutas surengė mitingą ir priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo, kad Ukrainos AT pareikštų protestą SSRS prezidentui dėl to, kad Lietuvoje buvo panaudotas ginklas. Pasirašė 115 darbuotojų.

Krokuvoje respublikinio fondo „Lenkija–Lietuva“ Pagalbos Lietuvai komitetas nutarė pasiūlyti Lietuvos AT įkurti Krokuvoje Lietuvos informacijos centrą, kuris galėtų veikti tol, kol Lenkija su Lietuva oficialiai užmegs diplomatinius santykius.

Liublino miesto taryba pasiūlė, kad jeigu Lenkijoje bus sudaryta Lietuvos egzilinė Vyriausybė, Liublinas pasirengęs jai suteikti visas darbo sąlygas.

Los Andželo (Kalifornija) miesto taryba pasmerkė SSRS karinių pajėgų veiksmus Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse ir nutarė pradėti susigiminiavimo paskelbimo su Kauno miestu procesą.

Toronto miesto taryba, pagerbdama žuvusiuosius sausio 13-ąją Vilniuje, paskelbė sausio 20 dieną oficialia miesto gedulo diena. Nurodyta iškabinti Lietuvos Respublikos trispalves vėliavas ir jas pusiau nuleistas laikyti iki sausio 26 dienos. Taryba savo nutarime nutarė kreiptis į miestų, su kuriais giminiuojasi – Kijevo ir Volgogrado miestų tarybas, kad jos paremtų Toronto iniciatyvą ir pareikštų Lietuvai užuojautą dėl tragiškų įvykių Vilniuje, kreiptųsi į Michailą Gorbačiovą ir paprašytų nutraukti jėgos panaudojimą, kad pareikalautų ginti demokratiją, kaip pridera Nobelio taikos premijos laureatui, kad susigiminiavusių miestų tarybos kartu su Toronto miesto taryba paremtų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius, kad kartu reikalautų sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neeilinį posėdį aptarti, kaip greičiausiai galima būtų sustabdyti prievartos aktus ir nepriklausomybės siekių užgniaužimą Baltijos valstybėse.

Italijos–Lietuvos asociacija, vadovaujama prof. Paolo Barbio, priėmė pareiškimą, kuriame pasmerkė sovietinės armijos kruviną akciją Vilniuje. Pareiškime sakoma, kad Italija nepamiršo gėdingo Stalino-Hitlerio pakto, kad smerkia represijas, kurių Maskva ėmėsi prieš laisvai išrinktą Lietuvos parlamentą ir teisėtą Vyriausybę, kad sveikina Lietuvos žmones, atsilaikančius prieš tokį žiaurų puolimą ir ginančius savo politinę laisvę.

Niujorke įsikūręs Tarptautinis komitetas žurnalistams ginti pasiuntė laišką SSRS prezidentui, kuriame paragino Michailą Gorbačiovą imtis priemonių žiniasklaidos atstovams prieš karinį smurtą Lietuvoje apginti. Bendrą pareiškimą, kad prisijungia prie Tarptautinės žurnalistų sąjungos reikalavimų, paskelbė Čekijos ir Slovakijos žurnalistų sąjungos.

Leningrado Afganistano karo veteranų asociacija paskelbė protestą, kad armija būtų naudojama politiniams tikslams.

Reikalavimą nedelsiant išvesti visas SSRS ginkluotąsias pajėgas iš Baltijos respublikų pasiuntė SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui SSRS liaudies deputatas akademikas Dmitrijus Lichačiovas.

Minske susirinkę į SSRS tarpparlamentinės ekologinės tarybos posėdį Baltarusijos, Baškirijos, Gruzijos, Moldovos, Totorijos, Udmurtijos, Ukrainos, Čiuvašijos ir Jakutijos atstovai priėmė deklaraciją, kuria pareikalavo nustoti karinėmis priemonėmis kištis į suverenios Lietuvos vidaus reikalus.

Sausio 16 d.

Sausio tryliktosios aukų laidotuvės Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Lietuvos Vyriausybė gavo aštuonių SSRS KGB skyriaus Lietuvoje vyresniųjų karininkų pareiškimą, kuriame jie pasmerkė jėgos panaudojimą prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką, kraujo praliejimą ir pranešė, kad atsisako toliau dirbti SSRS valstybės saugumo komitete.

LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos“ – ar jie pritaria naujos rengiamos LR Konstitucijos teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Ant parlamento stogo sumontuotas televizijos siųstuvas. Savo laidas atgaivino nepriklausomos Lietuvos televizija.

Iš SSRS armijos užgrobtų ir nusiaubtų Lietuvos RTV rūmų savo laidas pradėjo kolaborantų televizija (visuomenės praminta „Kaspervizija“), vadovaujama Edmundo Kasperavičiaus.

Į Vilnių atvyko Rusijos Federacijos delegacija, vadovaujama Genadijaus Burbulio.

Vilniaus VI klinikinei ligoninei iš Lvovo vaistų siuntą pristatė Ukrainos judėjimo „Ruch“  atstovai, Vilniaus I klinikinei ligoninei –Gdansko šv. Brigitos bažnyčia, Bialystoko „Raudonojo Kryžiaus“  draugija, Pasaulio gydytojų Paryžiaus skyrius atsiuntė vaistų ir švirkštų „Raudonojo Kryžiaus“  ligoninei.

Apie 18 val. SSRS kariškių šarvuočiai netoli Ukmergės užtvėrė kelią Lietuvos automobilių inspektorių ekipažui. Ginkluoti kariškiai jėga atėmė autoinspektorių tarnybinius ginklus, šovinius ir dokumentus bei nuniokojo tarnybinį automobilį. Apie 22 val. analogiškas išpuolis prieš autoinspekcijos ekipažą įvykdytas kelyje Vilnius–Kaunas ties Gariūnais.

OMON'as Rygoje prie Vecmilgravio tilto apšaudė autobusą su vaikais, tačiau niekas nenukentėjo. Vėliau toje pat vietoje buvo apšaudytas Latvijos transporto ministerijos automobilis. Nuo šūvio į galvą žuvo automobilio vairuotojas Robertas Murniekas.

Vėlai vakare Latvijos AT pirmininkas Anatolijus Gorbunovas kalbėjosi telefonu su SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Gorbunovas informavo SSRS prezidentą apie tai, kokia Latvijoje pastaruoju metu susiklostė politinė ir ekonominė situacija, papasakojo, kad pastarosiomis dienomis Latvijos AT ir Vyriausybė skyrė ypač daug dėmesio kritikai, kurios sulaukė iš vietos gyventojų, ir kad ėmėsi visų galimų priemonių padėčiai stabilizuoti. Antroji pokalbio tema – įtampa, kurią kelia OMON'o milicijos būriai ir jų įvykdytas nusikaltimas. Gorbunovas paprašė SSRS prezidento, kad jis nutrauktų neteisėtus specialiųjų dalinių veiksmus Latvijoje.

Daugpilyje surengė streiką rusakalbiai gyventojai. Mitinge, kuriame dalyvavo apie 5000 žmonių, pareikalauta, kad būtų paleista Latvijos AT ir panaikinti visi jos priimti nutarimai nuo 1990 metų gegužės mėnesio.

Latvijoje Limbažių rajone SSRS desantininkai „šukavo“  sodybas – ieškojo pabėgusių iš SSRS kariuomenės jaunuolių. Suimtas alternatyvią tarnybą atliekantis Kasparas Ozolas.

Taline Interfrontas organizavo mitingą, kuriame pareikalavo, kad būtų paleista Estijos AT ir Vyriausybė.

***

Čekoslovakijos parlamentas, susirinkęs į bendrą abiejų rūmų posėdį, paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė sovietų karinių dalinių dislokavimą Lietuvoje ir jų smurto veiksmus. Pareiškime pareikalauta, kad būtų garantuotas Lietuvos parlamentarų ir visų valdžios atstovų saugumas. Parlamentas priėmė nutarimą pasiųsti į Lietuvos parlamentą 2 deputatus stebėtojus.

Bulgarijos socialistų partijos ir jos parlamentinės frakcijos spaudos konferencijoje paskelbtas pareiškimas, kuriame išsakomas „milžiniškas susirūpinimas ir nerimas dėl įvykių Lietuvoje“. Jame teigiama, kad karinės jėgos panaudojimas nesiderina su demokratijos ir „perestroikos“  principais.

Sofijoje prie paminklo sovietų kariams išvaduotojams vyko protesto mitingas, kuriame keliolika šimtų demonstrantų, atsinešę protesto lozungus, smerkė karines akcijas Vilniuje.

Švedijos parlamentas pranešė, kad aptarinėja galimybę pasiųsti savo delegaciją į Lietuvą, kad išreikštų solidarumą.

Suomijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markus Aaltonenas, vertindamas situaciją Baltijos šalyse, be kita ko, sakė, kad „Landsbergis kai kuriais veiksmais ir aštriais pasisakymais apsunkino galimybę tęsti Maskvos ir Lietuvos derybas“.

Olandijos parlamente vyko debatai, kurių metu buvo aptarta situacija Baltijos šalyse. Posėdyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Hansas van den Broekas. Parlamentarai kalbėjo, kad SSRS veiksmai Vilniuje „visiškai nepriimtini“. Užsienio reikalų ministras savo kalboje pasakė, kad SSRS prezidentas užtikrino, kad ateityje tokie kariuomenės veiksmai nepasikartos. Olandijos užsienio reikalų ministras suabejojo, ar sankcijos SSRS atžvilgiu neduos atvirkštinio efekto.

Londone Bendruomenių Rūmuose vyko debatai, kuriuose buvo svarstoma, kas davė įsakymą Vilniuje panaudoti ginklą prieš beginklius žmones. Dauguma pasisakiusiųjų kalbėjo, kad tokie veiksmai turi atsiliepti SSRS ir Didžiosios Britanijos santykiams. Po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu parlamente kalbėjęs Valstybės sekretorius užsienio reikalams Douglas Hurdas pareiškė, kad SSRS prezidento paaiškinimo, jog jis neįsakęs kareiviams imtis smurto prieš Lietuvos gyventojus, nepakanka. Hurdas sakė, kad jeigu smurto veiksmai tęsis, Jungtinė Karalystė gali nutraukti bendradarbiavimą su Maskva. Jis sakė, kad jo Vyriausybė smerkia karinės jėgos panaudojimą prieš teisėtai išrinktas Baltijos šalių vyriausybes ir laukia, kad būtų aiškiau pranešta, kas atsakingas už skerdynes Vilniuje. Pasak Hurdo, jeigu Gorbačiovas aiškiai neparodys, kad jis nėra davęs įsakymo susidoroti su Lietuva, tai Jungtinė Karalystė nebegalės kartu žengti nauju Gorbačiovo keliu.

JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris paskambino telefonu naujai paskirtam SSRS užsienio reikalų ministrui Aleksandrui Bessmertnychui ir pasakė, kad JAV nemato jokių pateisinamų priežasčių dėl kraujo praliejimo Baltijos valstybėse ir dėl dabartinės situacijos svarsto ekonominės pagalbos SSRS tikslingumą.

JAV Senatas priėmė senatoriaus Roberto Byrdo pasiūlytą rezoliuciją, kurioje griežtai pasmerktas Sovietų Sąjungos karinės jėgos panaudojimas Lietuvoje ir siūloma prezidentui Bushui nutraukti ekonominę pagalbą Sovietų Sąjungai.

Bostono Masačiuseto miesto taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad taryba ragina prezidentą Bushą atsiliepti į Lietuvos teisėtos valdžios kreipimąsi į pasaulio valstybių parlamentus ir vyriausybes ir pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, paremti Lietuvos kovą už laisvę, padaryti spaudimą Sovietų Sąjungai, kad ji nutrauktų kraujo praliejimą Lietuvoje. Taryba siūlė JAV inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų apsvarstytos priemonės sustabdyti žudynes Lietuvoje.

Sausio įvykių Vilniuje liudininkai – RSFSR, Ukrainos, Moldavijos, Gruzijos liaudies deputatai, SSRS liaudies deputatai, Lenkijos Senato nariai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad „sovietų armijos veiksmai Lietuvoje yra karinės intervencijos tęsinys ir šiurkštus kėsinimasis į suverenios Lietuvos valstybės nepriklausomybę“,  bei kreipėsi į visus savo šalių „geros valios žmones, kviesdami susitelkti ir duoti atkirtį reakcinių militaristinių jėgų agresyviems veiksmams“.

Kazachstano AT Prezidiumas, reaguodamas į įvykius Vilniuje, paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad tai, kas atsitiko suverenioje respublikoje, gali turėti rimtesnių pasekmių, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, ne tik Lietuvos, bet ir visos šalies atžvilgiu. Prezidiumas kreipėsi į SSRS valdžios institucijas ir prašė kuo greičiau stabilizuoti padėtį, remiantis tiktai politinėmis priemonėmis, SSRS Konstitucija, dialogu ir susitarimu, abipusiu supratimu ir pagarba.

SSRS AT IV sesijoje buvo išklausyta parlamentinės delegacijos, kuri lankėsi Lietuvoje, ataskaita. Delegacijos vadovas Nikolajus Dementejus pranešė, kad delegacijai pavyko susitarti su Lietuvos AT ir Vilniaus kariniu garnizonu, kad jie palaikys ryšį ir reguliariai keisis informacija. Kad būtų sumažinta įtampa, delegacija organizavo Lietuvos ministrų kabineto ir SSRS gynybos ministerijos bei Vilniaus garnizono atstovų susitikimą. Sesija teigiamai įvertino delegacijos darbą.

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, kalbėdamas AT sesijoje, sakė, kad apie situaciją Lietuvoje gauna labai prieštaringą informaciją ir todėl ją reikia kruopščiai išstudijuoti. Jis tvirtino, kad, aišku, jog dėl grubiausių Konstitucijos ir įstatymų pažeidimų susikaupė be galo daug nepasitenkinimo, kad didžiausią nepasitenkinimą jaučia rusakalbiai ir lenkų tautybės žmonės. Jis sutiko, kad Landsbergis irgi turi šiokį tokį palaikymą, tačiau sakė, kad Lietuvoje susiformavo ypatingas gyventojų susipriešinimas. SSRS prezidentui – „nėra netikėta, kad pradėjo judėti ir valstiečiai, nes iš kaimo rajonų į Maskvą ateina labai daug nepasitenkinimo Lietuvos valdžia telegramų“. Prezidentas piktinosi, kad, pažeidžiant SSRS Konstituciją, Lietuvoje įkurtas Krašto apsaugos departamentas, kuris sudarinėja nepalankiai nusiteikusių dabartinei valdžiai žmonių sąrašus ir nori „revanšo“, tačiau sakė jaučiąs pareigą ieškoti politinių sprendimo būdų, kad situacija dar labiau nepaaštrėtų.

Paskelbtas „SSKP CK politbiuro pareiškimas dėl įvykių Lietuvos SSR“. Jame teigiama, kad Lietuvoje kasdien didėjanti socialinė ir ekonominė krizė privertė naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją Vyriausybę atsistatydinti ir iššaukė atvirą susidūrimą, kurio metu buvo žmonių aukų. Prieš tragiškus įvykius Lietuvoje Respublikos AT ir vyriausybiniai organai priėmė daugybę aktų ir nutarimų, kurie šiurkščiai pažeidė nacionalines piliečių teises ir laisves... Pareiškime sakoma, kad SSKP CK politbiuras vertina bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos Federacijos kreipimąsi į Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių kaip nepridengtą nepagarbą SSRS aukščiausiesiems valstybiniams organams, kaip atvirą kvietimą užsienio valstybėms kištis į šalies vidaus reikalus, o tai gali turėti rimtų pasekmių šalies vidaus ir viso pasaulio gyvenimui.

Sausio 17 d.

Naktį į Vilnių atvyko SSRS prezidento atstovas Georgijus Tarazevičius, buvęs Baltarusijos SR AT pirmininkas. Jis susitiko su Vytautu Landsbergiu, dieną kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Naktį SSRS kariškių patruliavimas Vilniuje buvo labai suintensyvėjęs. Formalus pretekstas – po miestą važinėja banditai, todėl konfiskuojami pinigai ir ginklai. Pareikalavus, kad sulaikytieji asmenys būtų perduoti Lietuvos vidaus reikalų ministerijos padaliniams, kariškiai juos perdavė. Ištyrus įvykius, žmonės buvo paleisti.

Vilniuje SSRS kariškiai pagrobė 11 jaunuolių. Pretekstas –gaudomi pabėgėliai iš SSRS kariuomenės.

Ukmergės rajone karinis patrulis sulaikė autoinspekcijos patrulį, jėga atėmė ginklus, suniokojo mašiną.

LR Aukščiausioji Taryba priėmė LR savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.

Vilniaus karininkų namuose įvyko SSRS ir LKP (KPSS) atstovų spaudos konferencija. Jos dalyviai pateikė savas absurdiškas kruvinųjų sausio įvykių versijas. Juozas Jermalavičius griežtai atsisakė žurnalistams pasakyti „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ narių pavardes ar bent įvardyti jo vadovą. Jis paskelbė, kad „komitetas“  nusprendė paleisti Krašto apsaugos ir Saugumo departamentus ir kreiptis į Lietuvos SSR prokuratūrą, kad ji iškeltų baudžiamąsias bylas šių departamentų vadovams. Konferencijoje dalyvavo SSRS gynybos ministerijos atstovas generolas majoras J. Naumanas, kuris paskelbė, kad pranešimai apie žuvusius civilius gyventojus yra „grynas melas ir provokacija“  ir kad kareiviai neturėjo kovinių šovinių.

Į Vilnių atvyko Ukrainos AT deputatai Larisa Skorych, Sofija Genzor ir Michailas Gorinichas.

Vilniuje AT rūmuose pasirodė SSRS karininkas Vladimiras Tarchanovas, po sausio 13-osios nakties įvykių perskaitęs per Lietuvos radiją kreipimąsi į SSRS karininkus ir kareivius, raginantį nekovoti su taikiais gyventojais. Rusijos masinės informacijos priemonės skelbė, kad tokio kariškio Vilniuje nėra ir viską išsigalvojo Lietuvos propagandos falsifikatoriai.

Apie 22.10 val. netoli Gariūnų sankryžos buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos AT deputato Vidmanto Povilionio automobilis. Iš deputato kareiviai tyčiojosi, grasino ginklu. Vėliau brutaliai pasodintas į sunkvežimį deputatas buvo nuvežtas į komendantūrą.

Į Vilnių sužinoti, kokios pagalbos Lietuvai reikia, atvyko organizacijos „Gydytojai be sienų“  atstovai.

Iš Lenkijos atskrido 3 lėktuvai, atgabenę humanitarinę pagalbą.

Iš Vengrijos į Vilnių pristatyta „Raudonojo Kryžiaus“  labdara.

Vilniuje lankėsi Vengrijos parlamentarai – Gyula Kincsesas ir Istvanas Szent-Ivanyi.

Latvijos AT pirmininkas Anatolijus Gorbunovas telefonu kalbėjosi su Michailu Gorbačiovu.

Į Rygą, aiškintis, kokia Respublikoje yra susidariusi padėtis, atvyko SSRS Aukščiausiosios Tarybos delegacija.

Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl Roberto Murnieko nužudymo. Aukščiausioji Taryba nurodė generaliniam prokurorui J. Skrastiniui iškelti baudžiamąją bylą ir patraukti atsakomybėn Komunistų partiją dėl raginimų nuversti valdžią.

Latvijos piliečių komitetas, Respublikonų ir Atgimimo partijos paskelbė, jog sausio 13 d. Taline pasirašyta Baltijos šalių ir Rusijos vadovų sutartis negalioja ir yra neteisėta.

Streiką pradėjo vienuolika Maskvai priklausančių Talino gamyklų.

***

JAV ir sąjungininkai raketomis ir iš lėktuvų atakavo taikinius Irake ir okupuotame Kuveite. Prasidėjo Persų įlankos karas.

JAV demokratų senatorius Donaldas W. Riegleas pasiūlė įstatymo projektą, pagal kurį Amerika nutrauktų ekonominę paramą Sovietų Sąjungai, jeigu ši nenutrauks karinių veiksmų Baltijos šalyse. Posėdyje senatorius Alfonse'as M. D'Amato pareiškė, kad Maskvai deramas signalas būtų Baltijos šalių vyriausybių diplomatinis pripažinimas. Ir demokratai, ir respublikonai sakė, kad Busho vadovybės reakcija į tragediją, vykstančią Baltijos valstybėse, yra per švelni.

JAV Kongrese Žmogaus teisių komisijoje į brifingą pasisakyti buvo pakviesti Lietuvos atstovas Stasys Lozoraitis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Vytautas Bieliauskas. Grupė kongresmenų debatuose aštriai kritikavo Michailo Gorbačiovo veiksmus Baltijos šalyse. Buvo siūloma atsisakyti ketinimų SSRS suteikti palankiausią prekybos statusą. Kongreso komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Raymondas G. H. Seitzas pasakė, kad JAV prezidentas ir Valstybės sekretorius nedviprasmiškai pasmerkė jėgos panaudojimą Baltijos valstybėse ir yra pareiškę, kad „negali būti jokio pateisinimo prievartai prieš taikią ir demokratiškai išrinktą valdžią“. Jis pasakė, kad SSRS savo veiksmais pažeidė ESBK nuostatas ir taip nusisuko nuo demokratizacijos kelio. „Mes kreipėmės į SSRS ir pabrėžtinai teigėme, kad tik taikus dialogas su teisėtais Baltijos žmonių atstovais yra vienintelis kelias baigti krizę“; “mūsų nuomone, sovietų vadovai yra atsakingi už kariškių veiksmus“. Jis pranešė, kad į JAV atvyko Latvijos ministro pirmininko pavaduotojas ir vienas iš Lietuvos AT Prezidiumo viceprezidentų ir „jie bus sutikti aukštu lygiu“.

Seitzas pranešė, kad JAV Vyriausybė aktyviai tariasi su NATO partneriais, su Europos Bendrija ir su ESBK vyriausybėmis, kurios šiuo metu posėdžiauja Valetoje, kaip padėti Baltijos valstybėms. Seitzas sakė, kad JAV palaiko Austrijos siūlymą surengti specialų ESBK susitikimą sovietų veiksmams Baltijos šalyse apsvarstyti. Jis pranešė, kad Busho vadovybė svarsto pasiūlymą būsimojoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje Baltijos šalims suteikti  stebėtojo statusą, taip pat svarsto galimybę nusiųsti į Baltijos sostines aukšto lygio delegaciją.

Vokietijos Bundestagas išrinko Helmutą Kohlį suvienytos Vokietijos kancleriu.

Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis pareiškė, kad vokiečių kariai nedalyvaus Persų įlankos kare.

Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas, kalbėdamas Švedijos parlamente, perskaitė pareiškimą, kurį pradėjo žodžiais: „Visi žmonės turi apsisprendimo teisę. Tai užrašyta Jungtinių Tautų Chartijoje. Demokratiškai išrinkti Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentai didžiule dauguma pareiškė, kad jų tautos nori pasinaudoti šia teise ir gyventi kaip nepriklausomos valstybės. Švedija, jos Vyriausybė ir jos žmonės sveikina ir pripažįsta šį apsisprendimą.“

Rusijos Federacijos kariškių ir jų šeimų socialinės apsaugos sąjunga „Ščit“ ir jos pirmininkas RSFSR liaudies deputatas Vitalijus Uražcevas pasisiūlė Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai organizuoti nepriklausomą ekspertizę kariškių veiksmams Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ištirti.

Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Austrijos, Šveicarijos ir Švedijos delegatai ESBK pateikė siūlymą surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų aptarti Kremliaus smurto veiksmai Baltijos respublikose. Sovietų Sąjunga kategoriškai atmetė šį pasiūlymą. JAV delegatai pareiškė, kad atsisakymas surengti tokią konferenciją pakenks visam Helsinkio procesui.

Į Vilnių atvyko Lenkijos Seimo nariai Jacekas Kuronis, Janas Litynskis ir Zbigniewas Janas. Jacekas Kuronis, kalbėdamas Lietuvos AT, pasakė, kad Lietuvoje jau visą savaitę yra Lenkijos senatoriai bei Lenkijos Seimo nariai ir jie bus tol, “kol jums to reikės“. „Jei reikės žūti, tai mes žūsime kartu su jumis“, – pasakė Jacekas Kuronis.

Į Vilnių atvykę Lenkijos Senato maršalkos pavaduotoja Alicja Grześkowiak ir Seimo nariai Bartlomiejus Kolodziejus ir Antonis Tokarczukas „Centro susitarimo“ vardu „iš Vilniaus, laisvos Lietuvos sostinės“  kreipėsi į pasaulio parlamentarus, kviesdami išreikšti „aktyvų solidarumą su ginančia savo nepriklausomybę lietuvių tauta“. Pareiškime sakoma: „Nėra laisvos ir demokratiškos Europos be laisvos ir demokratiškos Lietuvos!“

Kaip pranešė Bronius Kuzmickas, iš Belgijos į Lietuvą turi atvykti devyni senatoriai, atstovaujantys įvairioms partijoms. Senatoriaus W. Luyteno nuomone, „Lietuvos parlamentas – šiandienos pasaulio demokratijos tvirtovės simbolis.“  Luytenas pasiūlė, kad iš Lietuvos Aukščiausios Tarybos būtų išsiųsti pakvietimai visų Europos šalių parlamentams, kviečiant delegacijas, kurios aplankiusios „Apgulties parlamentą“  visai kitaip vertintų būtinybę neatidėliotinai spręsti Lietuvos politinio pripažinimo klausimą. Luytenas siūlė savo paslaugas, jeigu prireiktų pagalbos koordinuojant tokią akciją.

Tarptautinės organizacijos „Amnesty international“  sekretoriatas Londone paskelbė pranešimą apie tai, kad tūkstančiai lietuvių sausio 13 d. buvo susirinkę prie TV bokšto, kad sutrukdytų sovietų kariuomenės būriams jėga užimti TV pastatą ir kad kareiviai nužudė 13 beginklių demonstrantų. Pranešime papasakota apie svarbiausius keleto dienų įvykius Lietuvoje ir Sovietų Sąjungos vadovų reakciją. „Amnesty international“  sekretoriatas paskelbė, kad stengsis surinkti visą informaciją apie prievartos aktus, ir jau kreipėsi į Sovietų Sąjungos vadovybę, kad ji pradėtų visapusišką ir bešališką šių tragiškų įvykių tyrimą, kad išvadas paskelbtų viešai ir kad kaltieji būtų nuteisti remiantis tarptautiniais standartais.

Japonijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė SSRS ambasadorių Japonijoje Liudvigą Čižovą ir kalbėdami apie situaciją Baltijos šalyse siūlė čia nebenaudoti karinės jėgos. Ambasadorius atsakė, kad bet koks išorinis spaudimas gali dar labiau komplikuoti situaciją.

Baltarusijos AT priėmė pareiškimą, smerkiantį SSRS kariuomenės veiksmus Lietuvoje.

Dėl įvykių Lietuvoje KPSS CK politbiuras paskelbė pareiškimą. Be kita ko, jame pareikšta, kad politbiuras „giliai liūdi dėl to, kad žuvo žmonės“, tačiau nurodo, kad Lietuvos valdžia objektyviai nevertino situacijos ir visaip vengė politinių sprendimo formų. Pareiškime sakoma, kad CK politbiuras Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Rusijos AT vadovų bendrą pareiškimą JT generaliniam sekretoriui Javierui Perezui de Cuellarui vertina kaip atvirą kvietimą įsikišti į SSRS vidaus reikalus užsienio valstybėms, o tai gali turėti rimtų pasekmių ir šalies vidaus politikai ir visam pasauliui.

Sausio 18 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė išplatino pareiškimą „Dėl melo apie Lietuvą, skleidžiamo per SSRS masinės informacijos priemones“.

LR Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius nusiuntė telegramą SSRS ministrui pirmininkui Valentinui Pavlovui, reikalaudamas imtis visų priemonių, kad nedelsiant būtų nutraukti neteisėti SSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmai Lietuvos teritorijoje, grąžinti užimti pastatai ir atlyginti padaryti nuostoliai, o kalti asmenys būtų griežtai nubausti.

Lietuvos AT posėdyje kalbėjęs Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius pranešė, kad nepaisant to, jog SSRS kariuomenė teigia, jog komendanto valanda nėra įvesta, iš tikrųjų ties pagrindiniais išvažiavimais iš Vilniaus ir svarbiausiose miesto sankryžose stabdomi automobiliai, tikrinami piliečių dokumentai, kad pastaruoju metu ypač suintensyvėjo jaunuolių gaudymas į SSRS kariuomenę, kad departamentui žinoma 30 atvejų, kai jaunuoliai buvo grobiami gatvėje, eilėse, visuomeniniuose pastatuose.

Iš Lodzės į Vilnių atvežta 14 tonų maisto ir vaistų.

Kauną pasiekė Lietuvių katalikų religinės šalpos ir Lietuvos vyčių konteineris su medicinine aparatūra.

Į Rygą atvyko SSRS vidaus reikalų ministerijos komisija. Premjeras Ivaras Godmanis telefonu kalbėjosi su SSRS vidaus reikalų ministru Borisu Pugo.

Aštuoni SSRS parlamentinės delegacijos atstovai, vadovaujami SSRS liaudies deputato Anatolijaus Denisovo, atvykę į Rygą nustatė tik vieną nesantaikos faktą tarp OMON'o ir Latvijos vidaus reikalų ministerijos ir konstatavo, kad Latvijoje situacija yra normali.

Estijos Vyriausybė pradėjo organizuoti barikadų statybą Toompea.

***

Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrai, susirinkę į skubų posėdį Paryžiuje, svarstė padėtį Lietuvoje ir antrą kartą įspėjo SSRS, kad EB gali įšaldyti ne tik ekonominę, bet ir humanitarinę pagalbą.

Lietuvos klausimą Briuselyje svarstė NATO atstovai. Buvo kalbama, kad, užsitęsus įvykiams Lietuvoje, vertėtų atsisakyti ketinimų leisti Michailui Gorbačiovui apsilankyti NATO būstinėje.

Popiežius Jonas Paulius II vėl išreiškė rimtą susirūpinimą dėl padėties Baltijos respublikose.

JAV Katalikų konferencijos Socialinių reikalų ir pasaulio taikos departamento Tarptautinės politikos komitetas paskelbė pareiškimą (pasirašė arkivyskupas Johnas R. Roachas) dėl padėties Baltijos valstybėse. Pareiškime sakoma, kad komitetas kreipėsi į Bushą, ragindamas pasitelkti visas jam suteiktas galias, kad kuo greičiau būtų išspręsta krizė Baltijos regione. Pridurta, kad komitetas jau kreipėsi ir į SSRS valdžios atstovus, kviesdamas nutraukti prievartą ir pradėti nuoširdų dialogą ir derybas.

Čekijos ir Slovakijos vyskupų konferencija atsiuntė Lietuvos vyskupų konferencijai laišką, kuriame Lietuvos tikintieji skatinami tikėti, kad laisvė bus atgauta.

Protestuodamas dėl karinės jėgos smurto prieš Lietuvos gyventojus, atsistatydino SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo patarėjas Nikolajus Petrakovas.

Minsko miesto taryba ir Baltarusijos komjaunimo CK pasmerkė jėgos panaudojimą Lietuvoje. Deputatai pareiškė, kad „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ sudarymas prieštarauja konstitucijai ir gali sukelti pilietinį karą. Priimtoje rezoliucijoje sakoma, kad SSRS kariuomenės veiksmai yra nukreipti prieš teisėtai išrinktą Lietuvos AT ir Vyriausybę. Rezoliucijoje raginama leisti patiems lietuviams spręsti savo likimą.

Švedijos trijų parlamentarų delegacijai, vykstančiai į Lietuvą, SSRS ambasada Stokholme neišdavė vizų.

Sausio 19 d.

Latvija laidojo Robertą Murnieką, žuvusį prie Vecmilgravio tilto.

Latvijos AT sudarė Gynybos komisiją (Anatolijus Gorbunovas, Ivaras Godmanis, Jānis Dinēvičius, Romualdas Ražukas, Andrejus Inkulis).

“Visos Latvijos nacionalinio gelbėjimo komitetas“ paskelbė politinį pareiškimą, kuriame sakoma: “atėjo lemiamas momentas, situacija Respublikoje kritiška. Valdantieji sluoksniai atvedė Latviją prie bedugnės krašto“, „daugiau su tuo taikstytis nebegalima“, „susidariusioje situacijoje Latvijos nacionalinis gelbėjimo komitetas imasi atsakomybės už tolesnį Latvijos likimą ir skelbia, kad visa valdžia pereina į jo rankas“.

Išplatinta „Visos Latvijos liaudies susirinkimo“  rezoliucija, kurioje sakoma, kad susirinkimas pritaria tam, kaip SSRS AT sesijoje sausio 14 d. prezidentas Michailas Gorbačiovas įvertino situaciją Lietuvoje, ir visiškai pritaria būdams įvesti konstitucinę tvarką šioje respublikoje. Rezoliucijos pabaigoje sakoma: „Latvija privalo likti atnaujintoje SSRS“.

Estijos AT pirmininkui Arnoldui Rüüteliui SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo pavedimu skambino SSRS AT pirmininko pavaduotojas Anatolijus Lukjanovas. Telefonu jis pareiškė, kad tokių įvykių, kokie buvo Lietuvoje, Estijoje būti negali.

***

SSRS užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Čiurkinas spaudos konferencijoje kalbėjo apie sausio 18 d. įvykusį SSRS užsienio reikalų ministro Aleksandro Bessmertnycho susitikimą su JAV ambasadoriumi Jacku Matlocku, kuriame buvo aptarti įvykiai Persijos įlankoje ir Baltijos šalyse. Šiame susitikime užsienio reikalų ministras pareiškė nepasitenkinimą JAV Kongreso ir spaudos reakcija į įvykius Lietuvoje. Buvo sakoma, kad JAV „organizuota kampanija gali turėti priešingą efektą ir dar labiau komplikuoti situaciją“. „Maskvos tikslas – užmegzti dialogą, vesti derybas, o Vakarų nihilistiškas požiūris tai gali tik sutrukdyti“, – pasakė Čiurkinas.

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pašalino iš svarbiausių valstybinių institucijų septynis reformų šalininkus. Tarp jų Leonidą Abalkiną, Jevgenijų Primakovą, Aleksandrą Jakovlevą. Prieš tai buvo atleisti du ekonomistai, rengę SSRS ekonominės reformos programą –Stanislavas Šatalinas ir Nikolajus Petrakovas. Pastarasis kartu su kitais 29 liberalais buvo pasirašęs pareiškimą, kuriame Maskvos veiksmus Lietuvoje vadino nusikaltimu.

RSFSR KP CK politbiuro pareiškime sakoma, kad komunistai, kaip ir visi rusai, liūdi ir užjaučia žuvusiųjų Vilniuje šeimas, tačiau pareiškia, kad visa kaltė dėl tragiškų įvykių krenta politikams, kurie skirsto savo piliečius pagal tautybę ir religiją ir nusižengia žmogaus teisių pagrindiniams principams. Pareiškime smerkiami neatsakingi ir kurstytojiški Boriso Jelcino pasisakymai ir kreipiamasi į SSRS piliečius, palaikant nacionalinį separatizmą.

Uzbekistano AT prezidiumas ir Vyriausybė paskelbė pareiškimą, kuriame pareikšta užuojauta Lietuvoje žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems ir kreipiamasi į SSRS prezidentą, AT ir Vyriausybę, primygtinai prašant panaudoti visas SSRS konstitucijos suteiktas teises, kad būtų normalizuota situacija ir pašalinti nacionaliniai prieštaravimai, kad šalyje būtų atkurta taika ir ramybė.

Londono Trafalgaro aikštėje buvo surengtas protesto mitingas. Jame kalbėjo parlamento nariai, įvairių partijų atstovai. Jie piktinosi SSRS armijos akcijomis prieš beginklius baltijiečius. Šiame mitinge taip pat kalbėjo du rusai – poetė Irina Ratušinskaja ir garsus disidentas Vladimiras Bukovskis.

Sausio 20 d.

Įvyko Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono ir jį lydinčių dviejų asistentų, lankančių Baltijos šalis, susitikimas su AT pirmininku Vytautu Landsbergiu. Per spaudos konferenciją svečias patvirtino, kad Islandijos vyriausybė visą laiką be jokių išlygų pripažino Baltijos kraštų nepriklausomybę. „Mano Vyriausybė rimtai svarsto galimybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva“, – pabrėžė jis.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius priėmė Prancūzijos parlamento deputatą, pramonės eksministrą Alainą Madeliną.  Aptarta  Lietuvos  padėtis, jos  santykiai su SSRS. Sausio 21 d. Alainas Madelinas lankėsi Lietuvos AT.

Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius priėmė Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos parlamento deputatą Jaroslavą Suchaneką. Aptarti SSRS karinės agresijos prieš Lietuvą padariniai, Lietuvos tarptautinio pripažinimo problemos ir galimybės. Jaroslavas Suchanekas Lietuvos Vyriausybei pranešė apie savo valstybės „Raudonojo Kryžiaus“  medikamentų siuntą Lietuvai.

LR rinkimų komisija priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos“ ir nurodė, kad ši apklausa įvyks 1991 m. vasario 9 d.

Anksti rytą Rygoje ant Vanšu tilto OMON'o kariškiai sustabdė mikroautobusą, “areštavo“  ir nugabeno į KGB kalėjimą visus penkis šiuo autobusu patruliavusius savanorių būrio narius.

Apie 9 val. vakaro OMON'as staiga pradėjo atakuoti Latvijos vidaus reikalų ministeriją. Apšaudytas prieš ją esantis Ridzenės viešbutis, kuriame vyko Anatolijaus Gorbunovo ir Lenkijos Senato maršalkos Andrzejaus Stelmachowskio oficialūs pietūs. Apsupti netoliese esantys Latvijos prokuratūros ir Latvijos universiteto bibliotekos pastatai.

Latvijos parlamento Liaudies Fronto frakcijos lyderis Jānis Dinēvičius paskambino SSRS ministrams Borisui Pugo ir Dmitrijui Jazovui, kurie sakė, kad apie OMON'o operaciją Rygoje nieko nežinoję.

Vidurnaktį ginkluoti SSRS kareiviai užėmė Latvijos vidaus reikalų ministerijos pastatą. Žuvo 5 žmonės, tarp jų garsūs Latvijos kino menininkai Andris Slapinis ir Gvido Zvaigzne (mirė ligoninėje vasario 5 d.), daugiau kaip 10 sužeista, tarp jų – TV programos „Vzgliad“  operatorius Vladimiras Brežnevas. Apie 3 val. nakties OMON'as paliko pastatą.

Latvijos AT pirmininkas Anatolijus Gorbunovas atšaukė savo vizitus į Švediją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją, kurie buvo numatyti sausio 21 – 26 d.

***

G-7 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo Niujorke dalyviai nutarė atidėti klausimą dėl SSRS stojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką.

JAV dėl įvykių Baltijos šalyse pareiškė oficialų protestą, kurį įteikė SSRS laikinajam reikalų patikėtiniui.

Rusijos Federacijos AT trečiosios sesijos posėdyje Borisas Jelcinas pasakė kalbą, kurioje nurodė, kad „prisidengus pretekstu pataisyti Pabaltijo jaunų demokratijų kai kurias klaidas, faktiškai prasidėjo konstitucinių organų nuvertimo procesas, o konstitucinius organus stengiasi pakeisti vadinamieji gelbėjimo komitetai“. Borisas Jelcinas kalbėjo, kad SSRS vadovybė buvo dvilypė, kad vienas jos kursas – reformos, kitas – senosios politinės sistemos gynimas, kuris veda į prarają.

Maskvoje įvyko solidarumo su Baltijos tautomis demonstracija. Ją organizavo judėjimo „Demokratičeskaja Rossija“  koordinacinė taryba. Demonstracijos šūkis: „Šiandien – Lietuva, rytoj – Rusija!“  Dalyvavo apie 300 000 žmonių.

Stokholme buvo laikomos mišios už žuvusiuosius Baltijos šalyse. Švedijos karališkoji šeima pareiškė užuojautą Švedijoje besilankančiam Latvijos užsienio reikalų ministrui Janiui Jurkaniui. Janį Jurkanį priėmė Švedijos užsienio reikalų ministras Stenas Sture Anderssonas.

Sausio 21 d.

LR AT Prezidiumas patvirtino LR nepriklausomybės gynimo fondo nuostatus.

Lietuva oficialiai pasiūlė Latvijai pagalbą.

Pskovo desantininkų divizijos kariškiai paliko Lietuvą.

Į Vilnių atvyko Lenkijos parlamentarai: Marekas Dziubekas, Krzysztofas Putra, Gražyna Langowska.

Lietuvos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis išsiuntė laišką JAV Atstovų Rūmų ir Senato vadovybei, kuriame prašoma, kad Kongresas skubiai atsiųstų į Lietuvą delegaciją, kuri susipažintų su nauja sovietine intervencija.

Lietuvos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis priėmė Kanados konsulą Maskvoje M. Medosą.

Latvijos AT nutarė, kad Latvijos VRM turi paruošti gynybos sistemą ir pakvietė Latvijos žmones burtis į paramos grupes.

Į Rygą atvyko grupė SSRS VRM aukšto rango pareigūnų, vadovaujamų ministro pavaduotojo Jurijaus Kukuškino.

Latvijos vidaus reikalų ministras Aloizas Vaznis ir premjero pavaduotojas Ilmaras Bišeris Maskvoje susitiko su Borisu Pugo. Rygoje užgrobtus pastatus saugantys OMON'o būriai naktį pakeisti pavaldžiais Borisui Pugo SSRS vidaus reikalų kariuomenės būriais.

Rygos ligoninėje nuo šautinių žaizdų mirė latvių kino operatorius dokumentininkas Andris Slapinis, kurį sužeidė OMON'o milicininkai, šturmuodami Latvijos vidaus reikalų ministeriją.

Į Ventspilį susipažinti su situacija Latvijoje privačiai atvyko arkivyskupas Francesco Colosunno, Šventojo Sosto pasiuntinys SSRS.

Arnoldas Rüütelis susitiko su Michailu Gorbačiovu, kuris patvirtino, kad Estijoje jėga nebus naudojama.

Estijos Ministras Pirmininkas Edgaras Savisaaras susitiko su sąjunginio pavaldumo gamyklų Estijoje direktoriais.

Islandijos ir Estijos UR ministrai Taline priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė jėgos panaudojimą prieš Baltijos valstybes ir paragino įsteigti tarptautinį forumą Jungtinių Tautų organizacijoje Baltijos valstybių problemai išspręsti. Spaudos konferencijoje Jonas Baldvinas Hannibalssonas pasakė, kad po to, kai bendrus dokumentus pasirašė Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos AT pirmininkai, situacija Baltijos šalyse pakrypo nauja vaga.

Taline naktį sprogo du sprogstamieji užtaisai – ties Darbo kolektyvų jungtinės tarybos būstine ir prie Streikų komiteto jungtinės tarybos, įsikūrusios Talino laivų remonto gamyklos teritorijoje.

***

JAV prezidentas George'as Bushas padarė pareiškimą, kuriame kvietė „sovietų lyderius atsisakyti jėgos panaudojimo“  Baltijos šalyse. Baltųjų Rūmų spaudos konferencijoje George'o Busho atstovas spaudai Marlinas Fitzwateris sakė, kad Vašingtono administracija kartu su Vakarų vyriausybėmis svarstė „sankcijas ir kitokias priemones“  Sovietų Sąjungai, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas. Jis kalbėjo ir apie diena anksčiau vykusį NATO ambasadorių susitikimą, kuriame buvo aptarinėjami „baudžiamieji žingsniai“  prieš Maskvą.

Reaguodamas į įvykius Baltijos šalyse, Europos Parlamentas sulaikė Europos Bendrijos paskirtą Sovietų Sąjungai skubią 1 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbą maisto produktais.

Padėčiai Baltijos valstybėse buvo skirtas 1991 m. sausio 21 d. vykęs Kanados parlamento posėdis. Jame nuspręsta sustabdyti finansinių kreditų teikimą Sovietų Sąjungai, kelti Baltijos klausimą Jungtinių Tautų organizacijos Saugumo Taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje. Tą pačią dieną SSRS ambasadoriui Kanadoje buvo įteikta protesto nota dėl veiksmų Latvijoje. Kanados Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas pranešė, kad į Baltijos šalis artimiausiu metu bus pasiųstas Kanados atstovybės Maskvoje atstovas.

16-os NATO valstybių ambasadoriai surengė specialų susitikimą prievartai Latvijoje aptarti. Jie apsvarstė „veiksmų koordinavimą“  atsakant į SSRS jėgos panaudojimą Baltijos valstybėse.

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas paragino sustabdyti EB ekonominę paramą SSRS. EB Komisija „pasmerkė naują karinę intervenciją prieš taikius piliečius“.

Protestuodama prieš sovietų kariuomenės prievartą Latvijoje ir Lietuvoje, EB atidėjo susitikimą su SSRS atstovais, skirtą ekonominiam bendradarbiavimui aptarti, kol „bus pasiekti konstruktyvūs sprendimai dėl padėties Baltijos respublikose“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė SSRS jėgos panaudojimą Lietuvos ir Latvijos respublikose, kurios „tapo represijų prieš atgimstančią demokratiją vieta“. Tokie veiksmai „negali būti atsakymas į teisėtus Baltijos tautų siekius atgauti savo suverenumą“.

Prahoje Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas paskelbė pareiškimą: „Čekoslovakija, vis dar tebesanti Varšuvos pakto nare, negali prisiimti atsakomybės, jei kita valstybė narė naudoja jėgą prieš savo gyventojus“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dieteris Genscheris  paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad Bona tikisi, jog kalti dėl prievartos aktų Baltijos valstybėse bus patraukti atsakomybėn.

Stokholme įvyko daugiatūkstantinis solidarumo su Latvija, Lietuva ir Estija mitingas. Domo katedroje buvo laikomos mišios už Baltijos šalių nepriklausomybę. Mišiose dalyvavo karališkoji šeima.

Budapešte susitikę Vengrijos, Lenkijos ir Čekoslovakijos užsienio reikalų ministrai susitarė nuo liepos 1 d. nedalyvauti Varšuvos sutarties veikloje. Vengrija ir Čekoslovakija pasirašė dvišalę gynybos sutartį. Visos trys valstybės pareiškė, kad yra susirūpinusios dėl Maskvos veiksmų Lietuvoje ir ragino ištirti įvykdytos smurto akcijos Vilniuje aplinkybes.

Gruzijos prezidentas Zviadas Gamsachurdija pasmerkė SSRS veiksmus Rygoje. Jo nuomone, tai kruvinų sausio įvykių Vilniuje tąsa. Jis išreiškė paramą Baltijos valstybių nepriklausomybei.

Sausio 22 d.

Anatolijus Gorbunovas pusantros valandos telefonu kalbėjosi su Michailu Gorbačiovu, tuo metu į Maskvą buvo atvykęs Latvijos KP lyderis Alfredas Rubikas. Po pokalbio su SSRS prezidentu Gorbunovas pranešė, kad Gorbačiovas garantavo, jog prezidento valdymas Latvijoje įvestas nebus.

Michailas Gorbačiovas dėl situacijos Baltijos respublikose išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė palaikąs „konstitucinį valdžios atėjimo būdą“.

Taline lankėsi švedų parlamentarų grupė, vadovaujama švedų spikerio pavaduotojo Christerio Eirefelto. Jis išreiškė viltį, kad Baltijos šalys taps laisvos. Švedijos parlamento delegacija pareiškė, kad iškels Baltijos valstybių klausimą JTO Žmogaus teisių komisijoje.

***

EB Ministrų Taryba nutarė sustabdyti pagalbą SSRS. Atidėtas sprendimas sudaryti bendrą Europos Komisijos ir Europos Bendrijos darbo komisiją, kuri būtų atsakinga už pagalbos teikimą SSRS.

JAV Valstybės sekretorius Jamesas Bakeris susitiko Vašingtone su Lietuvos AT vicepirmininku Broniumi Kuzmicku, Estijos užsienio reikalų ministru be portfelio Endeliu Lipmaa ir Latvijos AT vicepirmininku Dainiu Ivanu. Bakeris pareiškė, kad sovietų veiksmai Baltijos šalyse gali užbraukti visą JAV ir SSRS santykiuose pasiektą pažangą. Jis pridūrė, kad vienintelis kelias nuomonių skirtumams tarp Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos Vyriausybės pašalinti yra „derybos ir dialogas“.

JAV Valstybės departamentas ir Baltieji Rūmai padarė pareiškimus, kuriuose smerkiamas „bauginimas ir jėgos panaudojimas Baltijos valstybėse“. JAV ambasadorius Maskvoje Jackas Matlockas įpareigotas tiesiogiai pareikšti JAV susirūpinimą dėl praeitą savaitę Rygoje įvykdytos prievartos.

JAV Valstybės departamento atstovė spaudai Margaret Tutwiler pranešė, kad Kongreso respublikonų partijos atstovai kreipėsi į JAV prezidentą, patardami jam dėl Kremliaus veiksmų Baltijos valstybėse atidėti JAV ir SSRS aukščiausiojo lygio susitikimą. Ji teigė, kad Bushas kongresmenams atsakė, jog „Baltijos šalys ir aukščiausiojo lygio susitikimas – tai labai delikati diplomatinė situacija“ ir kad JAV susirūpinimas Baltijos šalimis pabrėžtinai reiškiamas per ambasadorių Jacką Matlocką.

JAV senatorius Johnas Heinzas pateikė rezoliuciją, raginančią prezidentą George'ą Bushą nutraukti ekonominę paramą, pvz., kreditų teikimą SSRS, bei kitą rezoliuciją, kuria nutraukiami Eksporto-importo banko kreditai Maskvai.

JAV Atstovų Rūmai pritarė (417:0) rezoliucijai, kurioje prezidentas George'as Bushas raginamas peržiūrėti visą ekonominę paramą, numatomą suteikti SSRS, „atsižvelgiant į sovietų veiksmus Baltijos šalyse“. Taip pat raginama sustabdyti visą techninę paramą ir neremti SSRS narystės Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke ir GATT bei nesuteikti didžiausio palankumo prekyboje statuso, kol sovietų armija nenutrauks teisėtų Baltijos šalių vyriausybių obstrukcijos. Ši rezoliucija perduota svarstyti Senatui.

JAV Senato daugumos lyderis demokratas George'as Mitchellas pareiškė, kad „neįmanoma nuolat malšinti nepriklausomybės siekio jėga. Aš tikėjausi, kad SSRS vadovai pasimokė iš paskutinių įvykių Rytų Europoje, deja, jie, kaip atrodo, to nepadarė“.

JAV Senato mažumos lyderis respublikonas Robertas Dole'as pareiškė: „Mes norime Baltijos šalių laisvės ir nepriklausomybės. Negalima gauti Nobelio taikos premijos, o po to pradėti žudyti žmones Lietuvoje ir Latvijoje“.

Latvijos AT pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas Monrealyje susitiko su Kanados Valstybės sekretoriumi užsienio reikalams Joe Clarku.

Kanados Valstybės sekretorius užsienio reikalams Joe Clarkas, kalbėdamas nepaprastuosiuose debatuose Bendruomenių Rūmuose, pareiškė, kad „Kanada griežtai smerkia brutalų karinės jėgos panaudojimą prieš demokratiškai išrinktą Latvijos Vyriausybę“.

Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Donas McKinnonas išsikvietė SSRS ambasadorių Sokolovą ir pareiškė jam apie Naujosios Zelandijos susirūpinimą dėl sovietų kariuomenės panaudotos jėgos Lietuvoje ir Latvijoje.

Danijos premjeras Poulas Schluteris pareiškė, kad „už kruvinus incidentus Lietuvoje ir Latvijoje atsakingi Maskvos vadovai, net jei išlieka abejonių dėl to, kas inicijavo šiuos represijų aktus“. Jis pareiškė viltį, kad „ekonominio bendradarbiavimo su SSRS sustabdymas padarys tokį didelį įspūdį, jog paskatins Sovietų Sąjungos vadovus pradėti taikias derybas su Baltijos valstybėmis dėl jų nepriklausomybės atkūrimo“.

Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemannas Jensenas pasakė, kad Danija ir ateityje palaikys Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangas jų taikioje kovoje už demokratinę visuomenę.

Budapešte susitikę Vengrijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai – Geza Jeszenszky's, Jiris Dienstbieras ir Krzysztofas Skubiszewskis bendrame komunikate „pareiškė savo gilų susirūpinimą dėl padėties Baltijos respublikose“  ir savo paramą jų siekiams.

Švedijos delegatė JT Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje M. B. Theorin pareiškė, kad Švedijai „nepriimtina tai, kad sovietų kariuomenė naudoja jėgą Baltijos šalyse“  ir teigė, jog sovietų „brutali intervencija“  į ten vykstančius politinius procesus pažeidžia Helsinkio susitarimus.

Stokholme surengtos mišios Baltijos valstybių nepriklausomybei paremti, kuriose dalyvavo ir karališkoji pora.

Išplatintas Italijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame išreikštas didėjantis susirūpinimas įvykių eiga Baltijos respublikose. Pasak pareiškimo, dialogo ir derybų kelias – pagrindinis būdas pasiekti ilgalaikius sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į Baltijos respublikų tautų teisėtus lūkesčius.

Japonijos Vyriausybė pranešė, kad šalis neketina atsisakyti pagalbos teikimo SSRS, nepaisant Vakarų šalyse pasigirstančių raginimų taip pasielgti dėl įvykių Baltijos šalyse. Kartu Vyriausybė išreiškė gilų apgailestavimą dėl karinės jėgos panaudojimo Lietuvoje ir Latvijoje ir paragino tuoj pat nutraukti tokius veiksmus.

Japonijos generalinis konsulas Leningrade Shoji's Suezawa pareiškė, kad Japonijos Vyriausybė susirūpinusi įvykiais Baltijos šalyse ir mano, kad situaciją būtina stabilizuoti nenaudojant jėgos.

Islandijos Vyriausybė, aptarusi Baltijos šalių nepriklausomybės klausimą, nutarė: pirma – kad Islandijos ambasada Maskvoje perduos SSRS užsienio reikalų ministerijai Islandijos prašymą, remiantis Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Vienos baigiamuoju aktu, paaiškinti, ką reiškia karinės akcijos Lietuvoje ir Latvijoje per dvi pastarąsias savaites. Antra – siekti, kad Baltijos valstybių klausimas būtų įtrauktas į Jungtinių Tautų dienotvarkę. Trečia – pakartoti argumentus, dėl ko reikia paremti Baltijos valstybes Šiaurės Atlanto organizacijoje. Ketvirta – kreiptis į Altingą, kad jo nariai keltų šį klausimą Europos Taryboje. Penkta – pareikalauti, kad Šiaurės Tarybos prezidentas pateiktų šį klausimą svarstyti Šiaurės Tarybos posėdyje ateinančią savaitę. Šešta – rekomenduoti parlamentarams aplankyti Baltijos šalių parlamentus ir formalizuoti Islandijos ir Baltijos valstybių parlamentų santykius. Pabaigoje nurodoma, kad Islandijos užsienio reikalų ministro vizito Baltijos šalyse metu (sausio 18 – sausio 21 dienomis) su šių šalių vadovais buvo kalbėtasi apie galimybes užmegzti diplomatinius santykius ir kad tokios galimybės yra svarstomos.

Australijos Senatas vienbalsiai priėmė senatoriaus Hillo pasiūlytą pareiškimą, kuriame pasmerktas SSRS kariuomenės brutalumas, kurio buvo griebtasi prieš Lietuvos piliečius, kad kareiviai nužudė 14 žmonių, smerkiama Vidaus reikalų kariuomenės sausio 21 dienos veiksmai Rygoje ir reikalaujama, kad SSRS gerbtų žmogaus teisių principus. Pareiškime kreipiamasi į Australijos Vyriausybę, kad ji kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis protestuotų prieš tokį brutalumą ir kreiptųsi į SSRS vadovybę, kad ši padėtų taikiai pereiti prie nepriklausomybės toms respublikoms, kurios per demokratiškai išrinktus parlamentus reiškia savo apsisprendimą gyventi savarankiškai.

Australijos užsienio reikalų ministras Garethas Evansas trečią kartą per pastarąsias 8 dienas iškvietė sovietų ambasadorių dėl karinių veiksmų Baltijos respublikose.

Sausio 23 d.

Apie 13 val. Vilniuje SSRS kaukėti desantininkai užgrobė įmonės „Spauda“  popieriaus sandėlį, esantį Kirtimų gatvėje.

Iš Vokietijos Einbecho ir Leipcigo miestų į Vilnių pristatyta vaistų ir maisto siunta.

Iš Tartu į Vilnių atsiųsta šaldytos kraujo plazmos, tvarsliavos.

***

Islandijos Vyriausybė pateikė Islandijos parlamentui tvirtinti savo sprendimą, kuriame numatyta užmegzti oficialius diplomatinius santykius su Lietuva.

Rezoliucijai, kurioje prezidentas George'as Bushas raginamas peržiūrėti visą ekonominę paramą, numatomą suteikti SSRS, „atsižvelgiant į sovietų veiksmus Baltijos šalyse“,  pritarė JAV Senatas (99:0). Rezoliucijoje taip pat raginama sustabdyti visą techninę paramą ir neremti SSRS narystės Tarptautiniame valiutos fonde, Pasaulio banke ir GATT bei nesuteikti didžiausio palankumo prekyboje statuso, „kol sovietų armija nenutrauks teisėtų Baltijos šalių vyriausybių obstrukcijos“.

Dėl įvykių Baltijos šalyse Europos Bendrija pasiuntė SSRS užsienio reikalų ministrui laišką, kuriame pateikiami nurodymai žmogaus teisių gynimo klausimais, remiantis ESBK nutarimais.

Jungtinės Karalystės premjeras Johnas Majoras susitiko su Latvijos užsienio reikalų ministru Janiu Jurkaniu ir pažadėjo, kad išnagrinės galimą visos paramos, išskyrus maisto produktus, sustabdymą sovietams.

Stokholme įkurtas Estijos informacijos biuras.

Sausio 24 d.

Vakare SSRS kariškiai apšaudė privačius automobilius (į vieną buvo šauta 29 kartus, vieną automobilį kartu su keleiviais kariškiai pagrobė. Jėga sulaikyti ir nugabenti į Šiaurės karinį miestelį trys AT apsaugos darbuotojai ten sumušti. Sauliui Steponavičiui nuo trankymų trūko ausies būgnelis.

Naktį Vilniuje intensyviai veikė sovietų kariškiai. Ginkluoti patruliai stabdė automobilius, šaudė iš automatų ir kulkosvaidžių, lipo į troleibusus ir kratė keleivius.

Gauta vaistų iš Suomijos, Latvijos ir Armėnijos.

LR Aukščiausioji Taryba kreipėsi į visas visuomenines organizacijas, partijas ir judėjimus, prašydama aiškinti vasario 9 d. įvyksiančios apklausos esmę ir tikslus, o Lietuvos žmones – aktyviai dalyvauti šioje apklausoje.

Paskelbtas SSRS vidaus reikalų ministro Boriso Pugo ir gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymas „Dėl bendro milicijos ir armijos patruliavimo miestų gatvėse“.

***

Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas atidėjo visas derybas su SSRS dėl anksčiau JAV prezidento George'o Busho pasiūlytų SSRS „ypatingų santykių“  su šiomis organizacijomis. Kaip pasakė Pasaulio banko prezidentas Barberis Conable, Sovietų Sąjungos narystė šioje organizacijoje nėra toliau svarstoma dėl to, kad Sovietų Sąjunga atsitraukia nuo rinkos ekonomikos kurso ir dėl Pasaulio banko narių reakcijos į Sovietų Sąjungos veiksmus Baltijos šalyse.

Europos Parlamentas Strasbūre priėmė rezoliuciją (270:9, susilaikė 4), kurioje pareiškė, kad EP yra šokiruotas dėl sovietų karinės intervencijos Baltijos respublikose. EP pasmerkė sovietų karinę agresiją prieš Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės judėjimus ir paragino pradėti derybas krizei išspręsti.

Briuselyje NATO generalinis sekretorius Manfredas Woerneris įspėjo, kad tolesnis jėgos naudojimas Baltijos respublikose „labai pakenktų“ Vakarų aljanso ir Kremliaus santykiams.

Islandijos Vyriausybės posėdyje užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono siūlymu nuspręsta įteikti SSRS notą su reikalavimais paaiškinti, kodėl buvo panaudota ginkluota jėga prieš Baltijos valstybes. Taip pat nuspręsta nusiųsti į Baltijos valstybes parlamentinę delegaciją, kartu su Šiaurės šalimis koordinuoti politiką dėl Baltijos valstybių JT organizacijoje, aptarti situaciją NATO bloke ir, jeigu nebus nutrauktas jėgos panaudojimas, sukviesti JTO Saugumo Tarybos posėdį.

Italijos parlamentarai (Emma Bonino, Peppino Calderisi, Roberto Cicciomessere, Giovanni Negri, Sergio Stanzani, Alessandro Tessari), priklausantys Radikaliajai partijai, paskelbė pareiškimą, kad kruvini įvykiai Lietuvoje ir Latvijoje, stengiantis nuversti teisėtai išrinktus parlamentus, prieštarauja Helsinkio Akto baigiamajam dokumentui ir Paryžiaus Chartijai. Partija kreipėsi į Italijos Vyriausybę, reikalaudama, kad ji paragintų SSRS vadovybę laikytis Paryžiaus Konferencijos įsipareigojimų ir nutraukti jėgos panaudojimą prieš teisėtą Baltijos valstybių valdžią, inicijuoti 34 valstybių, pasirašiusių Helsinkio Aktą, užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame būtų apsvarstyta padėtis Lietuvoje ir Latvijoje bei kitose bebandančiose atsiskirti respublikose, inicijuoti Europos Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimą ir nutraukti ekonominės pagalbos programą SSRS.

Švedijos ambasadorius SSRS Erianas Berneris įteikė SSRS notą, kurioje prašoma pasiaiškinti dėl veiksmų Baltijos valstybėse.

Į Rygą atvyko Švedijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Peras Sheras.

***

SSRS advokatų sąjungos kolegija atsiuntė atsakomąją telegramą Latvijos advokatų kolegijai, kurioje pasmerkė SSRS ginkluotųjų pajėgų akcijas Vilniuje ir Rygoje.

Sausio 25 d.

Naktį Vilniaus gatvėse SSRS kariškiai stabdė ir sumušė ne vieną praeivį. Buvo stabdomos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos, „patikrinimui“  išvaromi ir medikai, ir vežami ligoniai. Iš APN korespondento N. Baranausko atimtas fotoaparatas.

Sniečkaus miesto „Piliečių forumo“  susirinkime (susirinko 113 dalyvių) priimtas Kreipimasis į gyvenvietės žmones, Sniečkaus savivaldybės deputatus, į Lietuvos AT, kuriame sakoma, kad destruktyvi jėga Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija, kurios tikslas buvo surengti karinį perversmą ir užgrobti valdžią. Kreipimesi apgailestaujama, kad Ignalinos atominėje elektrinėje atsirado žmonių, palaikančių reakcingas jėgas. Jame sakoma, kad gyvenvietės žmonės, susijungę į „Piliečių forumą“, ryžtingai palaiko Lietuvos AT ir Vyriausybę.

Sausio 20-ąją Rygoje vyko žuvusiųjų (Andrio Slapinio, Egilio Riekstinio, Sergejaus Kononenko, Vladimiro Gomonovičiaus) laidotuvės. Jose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Visose trijose Baltijos respublikose paskelbta gedulo diena.

Latvijos parlamentas įkūrė Gynybos departamentą.

Maskvoje Rusijos užsienio reikalų ministerijoje akredituotas Latvijos Respublikos atstovas Jānis Lovnikas. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Fiodorovas pranešė, kad Rusija numačiusi pasiųsti savo oficialų atstovą į Rygą po savaitės.

***

Lenkijos užsienio reikalų ministras Krzysztofas Skubiszewskis pareiškė, kad Lenkijos Vyriausybė numato leisti atidaryti Baltijos valstybių informacijos biurus Lenkijoje.

Vašingtono Administracijos atstovų teigimu, JAV ketina atidėti neribotam laikui vasario pradžioje numatytą prezidento Busho ir Michailo Gorbačiovo susitikimą dėl Sovietų Sąjungos veiksmų Baltijos šalyse.

JAV Baltieji Rūmai ir Senatas priėmė rezoliucijas, reikalaujančias, kad Gorbačiovas kuo skubiau nutrauktų karinės jėgos naudojimą Baltijos šalyse. Senatas priimtoje rezoliucijoje kreipėsi į prezidentą, kad būtų sustabdyti pasikeitimai su Sovietų Sąjunga informacija technikos srityje, kad būtų peržiūrėta pagalba Maskvai ir apsvarstyta Vašingtono parama Maskvai, siekiančiai tapti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko nare.

„Švedijos Vyriausybė pripažins Lietuvą, kai tik bus galima, ir ji bus tarp pirmųjų šalių, kurios tai padarys“, – pareiškė Švedijos valstybės sekretorius Perre Schori, lankydamasis Vilniuje.

Tarptautinis PEN centras – tarptautinės rašytojų asociacijos būstinė Londone pasiuntė SSRS prezidentui laišką, kuriame pareiškė pasipiktinimą SSRS vadovybės veiksmais Latvijoje ir Lietuvoje, ir priminė prezidentui, kad Rusijos PEN centras taip pat buvo griežtai pasmerkęs prievartą, kurios griebtasi prieš Lietuvos suverenitetą. PEN centras laiške reikalavo tuojau pat nutraukti bet kokį karinį spaudimą ir nesikišti į politinius procesus Baltijos respublikose.

Sausio 26 d.

Suskilo Latvijos policijos pajėgos. Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai paskelbė, kad nepaklus ministrui Aloyzui Vazniui.

Iš karinio Šiaurės miestelio Vilniuje paleisti penki asmenys. Visi sulaikytieji buvo mušami. Trys iš jų buvo sunkiai sužaloti ir paguldyti ligoninėje.

Iš Bialystoko, Katovicų, Krokuvos, Siedlcų, Ščecino, Goržuvos, Plocko ir Suvalkų gauta vaistų, tvarsliavos ir maisto.

Lietuvą pasiekė pagalbos siunta iš Zalcburgo.

Į Vilnių pristatyta „Raudonojo Kryžiaus“  siunta iš Vengrijos.

21.30 val. ginkluoti SSRS kariškiai užpuolė ir nusiaubė LR muitinės postus Lavoriškėse ir Medininkuose.

Sausio 27 d.

Varšuvoje piliečių judėjimo „Demokratinė akcija“ (ROAD) suvažiavimas griežtai protestavo prieš sovietų kariuomenės intervenciją Lietuvoje ir Latvijoje bei paragino Lenkijos Seimą ir Senatą, prezidentą ir Ministrų Tarybą dar kartą apsvarstyti galimybę pripažinti Lietuvą de jure ir užmegzti su ja diplomatinius santykius.

Varšuvoje šv. Stanislovo Kostkės bažnyčioje buvo laikomos mišios už Baltijos valstybių laisvę. Pamokslo metu kalbėjo Lietuvos AT deputatas Czeslawas Okinczycas.

Iš Duisburgo į Vilnių atvyko sunkvežimis su vaistais ir maistu.

Sausio 28 d.

LR Aukščiausioji Taryba priėmė Pareiškimą „Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės SSRS“ . Joje dar kartą kreipiamasi į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prašant ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai.

Streiką pradėjo Narvos miesto įmonės.

Į Rygą atvyko SSRS AT Tautybių Tarybos pirmininkas Rafikas Nišanovas. Oficialus jo vizito tikslas – ieškoti kelių, kad būtų normalizuota politinė situacija Latvijoje.

***

Arnoldas Rüütelis Maskvoje susitiko su JAV ambasadoriumi Jacku Matlocku.

Vienoje Liuksemburgo atstovas ESBK Europos Bendrijos narių vardu paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad EB „su giliu liūdesiu ir dideliu susirūpinimu seka tragiškus įvykius Lietuvoje ir Latvijoje. Dvylika EB valstybių kviečia dialogui, kuris yra būtinas, nes tai vienintelis kelias spręsti tokio pobūdžio problemas“, bei „įsakmiai prašo, kad SSRS laikytųsi elgesio taisyklių, po kuriomis ji yra pasirašiusi, kad Bendrija galėtų ir toliau jai padėti kuo greičiau pereiti šį kliūčių kupiną periodą“.

Latvijos žemės ūkio ministerijos užsienio ekonominių ryšių valdybos vadovas Gatis Kruzė po vizito Danijoje interviu Latvijos laikraščiui „Diena“ pareiškė, kad Danijos Vyriausybės atstovas užtikrino, jog Danija pasirengusi suteikti Baltijos valstybėms finansinę paramą tiesiogiai, aplenkdama Maskvą. Kruzė sakė, kad susitikime su Danijos užsienio reikalų ministru Uffe Ellemannu Jensenu pastarasis pareiškė, kad Danija niekada nepripažino Baltijos šalių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą ir nenutraukė diplomatinių ryšių su Estija, Latvija ir Lietuva.

Šiaurės Tarybos sesijoje paremtas Danijos pasiūlymas surengti tarptautinę konferenciją, skirtą Baltijos valstybėms. Beveik visų Šiaurės Tarybos partijų atstovai išreiškė paramą kovotojams už nepriklausomybę Baltijos šalyse. 1991 m. kovo 1 d. planuota svarstyti 13 programų projektų, susijusių su Baltijos šalimis.

Sausio 29 d.

Tuojau po vidurnakčio SSRS kariškiai kelyje Vilnius–Kaunas (netoli Gariūnų) apšaudė lengvąjį automobilį. Šautine žaizda į galvą sunkiai sužeistas Vilniaus technikos instituto II kurso studentas dvidešimtmetis Jonas Tautkus kitą dieną ligoninėje mirė.

Jau užregistruota 580 žmonių, nukentėjusių nuo barbariškų sovietų armijos veiksmų sausio įvykių metu.

Į Vilnių atvyko JAV generalinis konsulas Leningrade R. Milesas ir konsulas R. Petersonas. Pastarasis yra įgaliotas dvi savaites dirbti Lietuvoje ir stebėti situaciją.

Aptarti sutarties su Lietuva tekstą į Vilnių atvyko RSFSR delegacija.

Išleistas SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo įsakas „Dėl milicijos ir ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo užtikrinant teisėtvarką ir kovojant su nusikalstamumu“.

SSRS liaudies deputatas Viktoras Alksnis interviu laikraščiui „Argumenty i fakty“  pasakė, kad „nacionalinio gelbėjimo komitetų“ sudarymo Pabaltijo šalyse iniciatorius yra Michailas Gorbačiovas.

Latvijos AT plenariniame posėdyje dalyvavo Švedijos parlamento Žaliųjų partijos atstovų delegacija ir išreiškė solidarumą Latvijai kovoje dėl nepriklausomybės.

Naujasis SSRS užsienio reikalų ministras Aleksandras Bessmertnychas Vašingtone susitiko su JAV Valstybės sekretoriumi Jamesu Bakeriu. Susitikime buvo aptarta padėtis Persijos įlankoje ir SSRS politika Baltijos respublikose. Nuspręsta atidėti SSRS ir JAV prezidentų susitikimą, numatytą vasario 11 – 13 d. Oficialiai paskelbta priežastis – Bushas užsiėmęs dėl karo Persijos įlankoje, tačiau, apžvalgininkų nuomone, tam įtakos turėjo SSRS veiksmai Baltijos šalyse.

Sausio 30 d.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo SSRS armijos kariškių, patruliuojančių SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu Lietuvos miestų gatvėse, pastarosiomis dienomis nukentėjo dar 12 Lietuvos piliečių. Vilniaus rajone SSRS patruliai stabdo ir krečia greitosios pagalbos  automobilius.

Taline iškilmingai atidarytas Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras.

Estijoje nutrauktas SSRS pavaldumo gamyklų darbininkų streikas.

Maskvos paskirtas „Latvijos SSR generalinis prokuroras“  Valentinas Daukšis, kalbėdamas per Latvijos TV, pranešė, kad penki Latvijos savanoriai, OMON'o paimti Rygoje ant Vanšu tilto sausio 20 d., yra kaltinami neteisėtu ginklų laikymu ir iš KGB kalėjimo perkelti į kitą vietą. Latvijos vidaus reikalų ministerija nustatė, kad tai Aigaras Teperis, Argis Kreismanis, Gatis Jurkanas, Kasparas Grinbergas ir Haraldas Steinbergas.

***

Michailas Gorbačiovas pasiūlė, kad, stengiantis sumažinti įtampą ir Vakarų spaudimą, aukščiausio lygio darbo grupės pradėtų derybas su kiekviena iš trijų Baltijos respublikų.

Sausio 31 d.

Iš Maskvos grįžo AT pirmininko pavaduotojo Česlovo Stankevičiaus vadovaujama derybų delegacija. Ten ji derino Lietuvos ir Rusijos Federacijos politinės sutarties tekstą. Jis iš esmės suderintas, parafuoti visi jo straipsniai.

Lietuvos Respublikos VRM iš likusių Lietuvai ištikimų Vilniaus OMON'o būrio pareigūnų įkūrė specialios paskirties būrį „ARAS“.

Vilniuje lankėsi Lenkijos parlamento ir parlamentinio piliečių klubo atstovai Irzis Oržekas, Wlodzimierzas Mokry, Januszas Rožekas.

Estijos Respublikos AT nutarė organizuoti referendumą dėl Estijos savarankiškumo kovo 3 d.

Į Rygą atvyko Šiaurės Tarybos delegacija, vadovaujama Šiaurės Tarybos Ministrų Tarybos pirmininko, Danijos vidaus reikalų ministro Thoro Pederseno.

Į Rygą atvyko Airijos ambasados SSRS pirmasis sekretorius Thomas Rasselas.

***

Islandijos Vyriausybė pranešė, kad nutarė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

Įvyko SSKP CK posėdis, dalyvaujant karinių apygardų vadams. Nuspręsta „atkurti konstitucinę tvarką“  visose respublikose.

JAV Kongresas ir Senatas priėmė bendrą rezoliuciją, kurioje reikalaujama nutraukti jėgos panaudojimą Baltijos valstybėse.

Senatorius Alfonse'as D'Amato pasiūlė Kongresui priimti rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad JAV prezidentas „suteiktų Lietuvai, Latvijai ir Estijai visišką diplomatinį pripažinimą“.

Lenkijos „Centro susitarimo“ užsienio reikalų komiteto Rytų pakomitetis parengė pasiūlymus Vyriausybei, kuriuose numatyta plėtoti charitatyvinę pagalbą Lietuvai ir išlaikyti tuos pačius politinius santykius, be to, neskubėti suteikti Lietuvai diplomatinį pripažinimą tol, kol to nepadarė kitos valstybės; Lietuvai paprašius, sudaryti sąlygas dirbti jos emigracinei vyriausybei ir tuo pat metu rekomenduojama Lenkijos diplomatams imtis žygių, kad Lietuvos emigracinei vyriausybei būtų leista įsikurti Skandinavijos šalyse.

Vasario 1 d.

AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis priėmė į Lietuvą atvykusią Norvegijos delegaciją – Stortingo grupės Baltijos valstybėms remti pirmininką Ingvaldą Godalą ir šios grupės narį Terje Nybergetą bei Norvegijos Helsinkio komiteto grupės narį ir „SOS Baltikum“  vadovą Edvardą Stangą.

Vilniuje atidarytas Šiaurės Tarybos informacijos biuras.

Elektrėnuose į A. Grigaliūno butą įsiveržė ginkluotas SSRS kariškis ir, neradęs šeimininko sūnaus, jį sumušė. Pastarasis pristatytas į ligoninę.

Estijos AT priėmė nutarimą surengti visuotinį plebiscitą kovo mėnesio 3 dieną.

Estijoje lankėsi Norvegijos parlamento delegacija, kuri aptarė Norvegijos parlamento pagalbą Estijos nepriklausomybės siekiui.

Maskvoje SSRS Federacijos Tarybos posėdyje kalbėjo Anatolijus Gorbunovas. Jis sakė, kad Baltijos šalių klausimas – tai ne SSRS vidaus, bet tarptautinė problema. Be to, jis patvirtino, kad jokiame sąjunginiame referendume Latvija nedalyvaus. Estijos ir Lietuvos atstovai posėdyje nedalyvavo.

***

Kaip pranešė „Laisvės“ radijas, iš JAV vyriausybinių šaltinių gauta informacija, kad Jungtinės Valstijos užsitikrino SSRS pritarimą jos politikai Persijos įlankoje, bet už tai JAV turi sušvelninti represijų Baltijos šalyse kritiką.

SSRS URM atstovas Vitalijus Čiurkinas spaudos konferencijoje pareiškė, kad jokio slapto susitarimo tarp JAV ir SSRS dėl pozicijų Persijos įlankos ir Baltijos valstybių atžvilgiu nėra ir būti negali.

Vasario 2 d.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius susitiko su Šiaurės Tarybos Ministrų Tarybos pirmininku, Danijos vidaus reikalų ministru Thoru Pedersenu. Svarstytas bendradarbiavimas tarp Šiaurės Tarybos šalių ir Lietuvos.

Vasario 3 d.

Klaipėdoje sovietų kariškiai gatvėje sumušė tris žmones, Kazlų Rūdoje – vieną.

Leningrado TV žurnalistas Aleksandras Nevzorovas nufilmavo, kaip Latvijos savanoriai netoli OMON'o bazės neva užpuolė, apšaudė ir sudegino Latvijos KP CK automobilį „Volga“, kuriuo važiavo keletas milicininkų. Latvijos vidaus reikalų ministerija nustatė, kad automobilio numeriai buvo suklastoti – jie buvo išduoti automobiliui „Moskvič“, o jo šeimininkas prieš metus mašiną pardavė, todėl tie numeriai iš Latvijos registro buvo išbraukti.

Vasario 4 d.

Lietuvos Respublikos valstybinė komisija, tirianti SSRS ginkluotųjų pajėgų padarytus nusikaltimus Lietuvoje sausio 11–13 dienomis, pateikė turimą informaciją dėl patirtų materialinių nuostolių. Preliminariais duomenimis, tik per sausio 11–13 dienas padaryti nuostoliai siekia beveik 36 mln. rublių.

LR Aukščiausioji Taryba priėmė Kreipimąsi į Lietuvos žmones ir Pareiškimą dėl artėjančios Lietuvos gyventojų apklausos vasario 9 d. ir dar kartą pakvietė visus dalyvauti joje ir pasisakyti už nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.

Lietuvos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas Maskvoje susitiko su SSRS generaliniu prokuroru Nikolajumi Trubinu ir aptarė bendradarbiavimo galimybes baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl viešų raginimų pažeisti Lietuvos suverenitetą, smurtu nuversti valstybinę valdžią, dėl sovietų armijos nusikalstamų veiksmų sausio 11–13 d. Vilniaus mieste.

Vasario 5 d.

Lietuvos demokratinės darbo partijos delegaciją, kurioje buvo Algirdas Brazauskas, Vladimiras Beriozovas ir Domijonas Šniukas, priėmė SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Vizito tikslas – spręsti SSKP ir LDDP turtinius ginčus. Buvo kalbėta apie kariškių užimtų Spaudos rūmų likimą. Gorbačiovas pažadėjo artimiausiu metu atsiųsti TSKP CK atstovus spręsti padėtį vietoje.

Rygoje mirė sausio 20 d. SSRS kariškių sužeistas kino operatorius Gvido Zvaigznė.

***

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas išleido įsaką, kuriame vasario 9 d. Lietuvoje rengiamas plebiscitas skelbiamas neteisėtu.

Prancūzijos ambasada perdavė Lietuvos atstovybei Maskvoje Prancūzijos Respublikos prezidento kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as rašė, kad įvykiai Vilniuje ir Rygoje prancūzams sukėlė daugybę emocijų. Jis išreiškė užuojautą dėl aukų. Prezidentas dar kartą pažymėjo, kad Prancūzija niekada nepripažino Baltijos šalių aneksijos į SSRS, ir kvietė atgauti suverenitetą tik dialogo ir derybų keliu.

Vasario 6 d.

Pasirašytas LR įgaliotosios valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su SSRS Pareiškimas. Jame tikimasi, kad Sovietų Sąjunga parodys gerą valią ir pašalins metų pradžioje atsiradusias kliūtis grįžti prie derybų stalo.

***

JAV prezidentas George'as Bushas pranešė, kad Baltijos valstybės  ir  Ukraina  gaus  iš  JAV tiesiogiai  medicininės  pagalbos už

5 mln. JAV dolerių. Baltųjų Rūmų atstovas spaudai pasakė, kad prezidentas George'as Bushas „nori parodyti JAV susirūpinimą situacija Baltijos valstybėse“.

JAV Valstybės sekretorius Jamesas Bakeris rekomendavo prezidentui neteikti Senatui ratifikuoti Sutarties dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje, kadangi paskutiniai SSRS veiksmai kelia nepasitikėjimą. Kartu jis išreiškė paramą „drąsiems Baltijos šalių žmonėms“.

SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo įsaku armijos generolo titulai suteikti generolams pulkininkams Nikolajui Gračiovui ir Viktorui Jermakovui.

Vasario 7 d.

Vilniuje Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius susitiko su Šiaurės Tarybos prezidiumo nariais – Danijos ekspremjeru Ankeriu Jorgensenu, Norvegijos ekspremjeru Janu P. Syse, Švedijos užsienio reikalų eksministre Karin Soeder, Šiaurės Tarybos prezidiumo generaliniu sekretoriumi Josteinu Osnesu. Įvyko diskusija dėl Lietuvos tarptautinio pripažinimo galimybių.

Lietuvos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis gavo Pabaltijo karinės apygardos vado generolo pulkininko Fiodoro Kuzmino raštą, kuriame informuojama, kad vasario 10–20 dienomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyks kariniai mokomieji manevrai, kuriems vadovaus generolas leitenantas Petras Čausas.

Vasario 8 d.

Į Lietuvą atvyko Islandijos parlamentaras Hannesas Erikssonas.

Lietuvos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiuntė padėkos telegramą Latvijos TV ir radijo komiteto vadovams R.Lobanovskiui ir I.Rakinui, kad nuo pat tragiškų sausio 13-osios įvykių, kai buvo okupuotas Lietuvos TV ir radijas, Rygos radijas ėmėsi transliuoti žinias lietuvių kalba.

Prasidėjo 10 dienų trukusios SSRS karinės pratybos „PribVO“ .

***

Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas priėmė buvusią Lietuvos premjerę Kazimierą Prunskienę. Prunskienė informavo Havelą apie padėtį Lietuvoje.

Catherine Lalumiere, Europos Tarybos (ET) generalinė sekretorė, Strasbūre pareiškė, kad ET „smerkia žmogaus teisių pažeidimus“  Baltijos šalyse, bet neturi nei pašaukimo, nei noro destabilizuoti tokias valstybes kaip SSRS ar Jugoslavija. Pasak jos, „Baltų vadovai nebesugeba suvaldyti proceso, kuriam pradžią davė jų pačių reikalavimai, o tai kelia pavojų ne tik jiems, bet ir kitiems“.

Vasario 9 d.

Visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa – plebiscitas. Iš viso apklausoje dalyvavo 2 652 738 Lietuvos piliečiai. Už teiginį, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika, pasisakė 2 028 330, arba 90,47 proc. dalyvavusių apklausoje piliečių, ne – 147 039, arba 6,56 proc. balsavusiųjų, ir 66 613 biuletenių pripažinti negaliojančiais.

Rygoje surengtos Gvido Zvaigznės laidotuvės.

Vasario 10 d.

JAV Kongreso ir Senato Helsinkio komisijos delegacija (13 žmonių) išvyko į Baltijos valstybes. Pakeliui sustojusi Stokholme, ji dalyvavo kiekvieną savaitę rengiamame mitinge, remiančiame Baltijos respublikų kovą. Delegacijos vadovas kongresmenas demokratas Steny's Hoyeris sakė, kad respublikonų ir demokratų nuomonės dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės siekių sutampa. Prieš išvykdama, vasario 11 d. komisija pasiūlė Baltijos šalių tautas kandidatėmis Nobelio taikos premijai gauti. Senatoriaus Dennio de Concinio nuomone, situacija „yra komiška, kuomet kandidatus Nobelio taikos premijai slopina pernykštės taikos premijos laureatas“.

Vasario 11 d.

Remiantis visuotinės apklausos rezultatais, LR Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“ ir Deklaraciją „Dėl Lietuvos Respublikos lygiateisio dalyvavimo pasaulio valstybių bendrijoje“.

SSRS visuomeninės kariškių organizacijos „Ščit“  nepriklausomi kariniai ekspertai (I rango atsargos kapitonas, technikos mokslų kandidatas A. Jevstignejevas, atsargos papulkininkis I. Byčkovas, pulkininkas, SSRS liaudies deputatas S. Kudinovas, II rango atsargos kapitonas, teisės mokslų daktaras profesorius G. Melkovas ir atsargos majoras N. Moskovčenko) įteikė Lietuvos AT savo parengtas išvadas apie įvykius Vilniuje 1991 m. sausio 11–13 dienomis. Jose teigė, kad Vilniuje buvo bandyta padaryti karinį perversmą, kad SSRS kariuomenė panaudojo 1907 m. Hagos ir 1949 m. Ženevos konvencijose uždraustas šovinių rūšis, kad SSRS prezidentas neatliko savo konstitucinės pareigos, kad SSRS gynybos ir vidaus reikalų ministrai ir KGB pirmininkas leido savo pavaldiniams vykdyti antikonstitucinius veiksmus, išvardijo karininkus, kurie vykdė tuos nusikalstamus veiksmus.

Vilniuje lankėsi Čekijos ir Slovakijos Federalinio Susirinkimo deputatas užsienio reikalų komisijos narys Miroslavas Sychra ir ČSFR pasiuntinybės Maskvoje pirmasis sekretorius Jozefas Mačišakas.

***

Bonoje įvyko Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio ir Britanijos premjero Johno Majoro susitikimas, kurio metu buvo aptarta situacija Persijos įlankoje ir Baltijos valstybėse.

Islandijos Altingas pritarė Vyriausybės siūlymui oficialiai pripažinti Lietuvos Respubliką. Dokumente taip pat sakoma, kad būtina kuo greičiausiai užmegzti su Lietuva diplomatinius santykius. Už dokumentą balsavo visos 6 parlamento partijos, vienas Altingo narys balsavo prieš. Dėl to vasario 13 d. SSRS URM įteikė Islandijai protesto notą ir atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių iš Reikjaviko.

Islandija pirmoji iš Vakarų valstybių oficialiai pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe. Islandijos užsienio reikalų ministerijos atsiųstoje telegramoje sakoma, kad Islandijos parlamentas „nutarė patvirtinti, kad Islandijos Vyriausybės 1922 m. priimtas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimas visiškai tebegalioja.“

Krokuvos miesto taryba savo sesijoje pasmerkė SSRS agresiją Lietuvoje, pareiškė brolišką solidarumą Lietuvai jos taikioje kovoje už suverenumo teisę.

Vasario 12 d.

Vilniuje Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įvyko nepriklausomų karinių ekspertų komisijos, tiriančios sausio 11–13 dienų įvykius, spaudos konferencija. Visi penki komisijos, kuriai vadovavo I rango atsargos kapitonas A. Jevstignejevas, nariai priklauso kariškių sąjungai „Ščit“. Po konferencijos trys komisijos nariai geležinkelio stotyje buvo areštuoti ir nuvežti į Šiaurės miestelį. Jie apkaltinti neteisėtu ginklų, aukso ir narkotikų laikymu ir pervežimu. Kartu su jais sulaikytas ir tardytas svečius vežęs Vyriausybės autoūkio vairuotojas Kęstutis Balčiūnas. Vasario 14 d. „Ščit“  ekspertai buvo paleisti ir išvyko į Maskvą.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius susitiko su Danijos parlamento delegacija, vadovaujama parlamento prezidento Hanso Peterio Clauseno, kuris pabrėžė, kad Danija 1921 m. pripažino Baltijos valstybes ir nuo to laiko Danijos pozicija nepasikeitė – šis parlamentarų vizitas interpretuojamas kaip vizitas į nepriklausomą valstybę. Kartu su delegacija į Lietuvą buvo atvykęs Danijos konsulas Maskvoje Svendas Bojė Matsenas.

Vokietijos parlamento sekretorė prie užsienio reikalų ministro interviu Heseno radijui (išplatino ir DPA) pasakė, kad: „Federalinė Vyriausybė santūriai vertina Lietuvos pastangas užmegzti diplomatinius santykius. VFR Vyriausybė remia Lietuvos siekius įgyvendinant savo teisę į nepriklausomybę“, kad „Bona niekada nepripažino Lietuvos aneksijos“. Ji neatmetė galimybės, kad ir VFR, ir Lietuvoje savitarpio sutarimo pagrindu bus įkurtos diplomatinės atstovybės, „jeigu dialogo tarp Vilniaus ir Maskvos eigoje atsiras Lietuvos pripažinimo tendencijų“. Ji sakė, kad Maskva privalo gerbti tautų apsisprendimo teisę, tam ją ragina ir VFR bei EB.

Latvijos AT priėmė nutarimą kovo 3 d. surengti visuotinį plebiscitą dėl Latvijos nepriklausomybės.

Įvyko Baltijos respublikų ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Latvija ir Rusija pasirašė susitarimą, kad Rygoje atidaroma RSFSR atstovybė.

Į Latviją atvyko Danijos parlamento delegacija, vadovaujama pirmininko Hanso Peterio Clauseno. Iš Rygos delegacija išvyko į Taliną.

Į Rygą atvyko Čekoslovakijos ambasados SSRS pirmasis sekretorius Jozefas Mačišakas.

Žinių agentūros išplatino Didžiosios Britanijos premjero Johno Majoro laišką Estijos premjerui Edgarui Savisaarui. Jame sakoma, kad Britanija su nekantrumu laukia, kada Baltijos valstybės taps pilnateisėmis Helsinkio proceso dalyvėmis. Laiške teigiama, kad Britanija įspėjo SSRS vadovybę, jog peržiūrės paramos teikimą, įspėjo nevartoti jėgos, taip pat ragino pradėti derybas su Baltijos respublikomis.

Vasario 13 d.

Vilniuje prie okupuotų radijo ir TV pastatų buvo surengtas gedulingas mitingas.

Iš Rygos į Vilnių atvyko JAV Kongreso delegacija, kuriai vadovavo Kongreso narys Stenas H. Hoyeris. Delegacijos nariai: Alfonse'as D'Amato, Donas Ritteris, Christopheris Smithas, Dennis Hertelis, Tomas Lantosas, Richardas Durbinas, Albertas Bustamante, Benas Cardinas, Louisė Slaughter, Billas Sarpalius, Christopheris Coxas, Craigas Thomas. Delegacija susitiko su LR AT Pirmininku Vytautu Landsbergiu, LR Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi, Vyriausybės nariais.

Tarptautinės plėtros agentūra iš JAV pasiuntė į Lietuvą laivą su medicininės pagalbos siunta.

Estijoje viešėjo Danijos parlamento delegacija, vadovaujama parlamento pirmininko Hanso Peterio Clauseno. Jis Estijos parlamente pasakė kalbą, kurioje teigė, kad visos Danijos partijos remia Baltijos valstybių kovą už nepriklausomybę.  Delegacija išvyko į Latviją.

Kalbėdamas Latvijos parlamente Clausenas pareiškė, kad dar 1921 m. Danija pripažino Latviją kaip nepriklausomą valstybę ir nuo to laiko savo pozicijos nekeitė, o 1940 m. įvykdytą inkorporaciją į SSRS visą laiką laikė neteisėta. Taip pat jis pakvietė Latvijos parlamento delegaciją dalyvauti vasario pabaigoje Kopenhagoje vyksiančioje Šiaurės Tarybos sesijoje.

Liepojos rajone SSRS kareiviai nušovė kolūkio „Priekulė“  traktorininką Valdemarą Kekį.

***

Šveicarijos Federalinis užsienio reikalų departamentas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad dar neatėjo laikas pripažinti Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę. Jame teigiama, kad pirmiausia Lietuvos nepriklausomybė turėtų būti pripažinta derybose su SSRS.

Interviu televizijai JAV Valstybės sekretorius Jamesas Bakeris pareiškė: „Turi būti visiškai aišku, jog mes norime, kad Baltijos tautų nepriklausomybės siekiai išsipildytų.“ Iki tol JAV aukšti pareigūnai kalbėdavo tik apie savo paramą Baltijos šalių „apsisprendimui“.

Vasario 14 d.

SSRS atšaukė iš Reikjaviko savo ambasadorių, reikalaudama, kad Islandija „paaiškintų“  savo sausio 31 d. sprendimą pripažinti Lietuvą.

JAV prezidento asmeninis atstovas Wiliamas B. Wolshas Taline susitiko su Baltijos valstybių sveikatos apsaugos ministrais ir pranešė, kad JAV prezidentas nusprendė oficialiai suteikti Baltijos valstybėms paramą medicinos srityje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Krzysztofas Skubiszewskis, kalbėdamas Lenkijos Seime, į parlamentinio klubo „Demokratinė kairė“  atstovo Ryszardo Bartoszo klausimą, ar Vyriausybė imsis žygių atsiimti Vilniaus kraštą, jeigu Lietuva atgaus nepriklausomybę, atsakė: „Lenkija to nedarys, nes mes pripažįstame dabartines Lietuvos sienas“.

Vilniuje lankėsi Slovėnijos parlamento delegacija: Matjožas Sinkovecas – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, SSDP prezidentas, Antonas Tomazičius – Teisinės komisijos pirmininkas, Jozė Smokas – URK narys. Juos lydėjo žurnalistas Antonis Rupnikas.

Vasario 15 d.

LR Vyriausybės nutarimu Egidijus Bičkauskas paskirtas LR Vyriausybės nuolatiniu atstovu prie SSRS Ministrų Tarybos.

Vilniaus miesto tarybos prezidiumas sprendimu Nr. 9 J. Karoso gatvę Vilniuje pavadino ISLANDIJOS vardu.

SSRS AT pirmininkas Anatolijus Lukjanovas atsiuntė laišką Lietuvos Respublikos AT Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kuriame pranešė, kad SSRS prezidento įsaku vasario 1 d. patvirtinta delegacija, kuri turi „aptarti kompleksą politinių, socialinių ir ekonominių klausimų“. Lukjanovas paprašė pranešti Lietuvos delegacijos sudėtį, kad ateinančią savaitę būtų galima pradėti „svarstyti minėtų klausimų kompleksą“.

Bonoje su kancleriu Helmutu Kohliu susitiko Latvijos premjeras Ivaras Godmanis.

***

Vašingtone JAV prezidentas George'as Bushas Lietuvos Nepriklausomybės, Vasario 16-osios dienos išvakarėse paskelbė deklaraciją, kurioje Vasario 16-ąją paskelbė oficialia Lietuvos Nepriklausomybės diena ir primygtinai siūlė SSRS vadovybei pradėti konstruktyvias derybas su teisėta Baltijos respublikų valdžia. Paskelbdamas deklaraciją, Bushas pasakė, kad JAV „tvirtai remia Baltijos žmonių teisę apsispręsti ir kontroliuoti savo ateitį“.

Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas pareiškė, kad jo šalis planuoja atidaryti misiją Lietuvoje, kuri rinks politinę, ekonominę, kultūrinę ir kitokią informaciją ir bendradarbiaus su abiejų šalių URM.

Vengrijos premjeras Jożsefas Antallas pasakė, kad Vengrija svarsto „glaudesnio dvišalio diplomatinio bendradarbiavimo su Lietuva formas“.

Vasario 16 d.

Paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 73-iosios metinės. Išvakarėse įvyko iškilmingas Aukščiausios Tarybos posėdis. Šventės dieną tūkstančiai žmonių susirinko nesenų tragiškų įvykių vietose, dalyvavo eitynėse miesto gatvėmis.

Arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios, Katedros aikštėje įvyko mitingas.

***

Į Lietuvą atvyko ET Parlamentinės asamblėjos nariai Davidas Atkinsonas (Didžioji Britanija), Danielis Tarschys (Švedija) ir Guy Dufouras (Prancūzija). Pokalbyje su Lietuvos Ministru Pirmininku Gediminu Vagnoriumi jie pareiškė nuomonę, kad Baltijos šalims ET galėtų būti suteiktas specialių svečių statusas.

Į Latviją atvykos ET Parlamentinės Asamblėjos delegacija, vadovaujama Anderso Bjorcko.

Vasario 17 d.

Vilniaus oro uoste pirmą kartą nusileido „Boeing-727“. Lėktuvas atgabeno medikamentų siuntą – amerikiečių dovaną Lietuvos žmonėms.

Vasario 18 d.

Vilniaus ligoninėje nuo šautinių žaizdų, gautų kruvinąjį sausio sekmadienį, mirė kėdainiškis Vytautas Kancevičius. Jis – šešioliktoji SSRS karinio teroro prieš Lietuvos Respubliką auka.

***

Estijoje lankėsi speciali ET Parlamentinės Asamblėjos delegacija, vadovaujama PA viceprezidento Miguelio Martinezo, kurios tikslas – padėti taikiai išspręsti Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą.

Pirmasis Lenkijos „Solidarumo“ valstiečių suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje pareiškė, kad palaiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės siekius.

Vasario 19 d.

Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimąsi į SSRS Aukščiausios Tarybos sesiją, kuriame siūloma įvertinti SSRS ginkluotųjų pajėgų susidorojimą su taikiais gyventojais Vilniuje sausio 13 d., grąžinti užgrobtus objektus ir išvesti iš Lietuvos represinius SSRS armijos, Vidaus reikalų ministerijos ir KGB dalinius. Taip pat siūloma pradėti SSRS ir Lietuvos Respublikos valstybinių delegacijų derybas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo atnaujinimo ir sutarties tarp abiejų valstybių sudarymo.

***

Vilniuje lankėsi Vengrijos parlamento delegacija: Korma Huba – delegacijos vadovas, Matijus Janošas, Koso Peteris, Totzas Ištvanas, Howatas Lajošas, Balokas Laslo. Juos lydėjo URK sekretorė Kristova Katalina.

Čekoslovakijos parlamento delegacijos, stebėjusios vasario 9 d. plebiscitą Lietuvoje, vadovas Ivanas Rynda Čekoslovakijos telegramų agentūrai pasakė, kad nebėra abejonių, jog Lietuvos nepriklausomybė bus atkurta.

Vasario 20 d.

Į Vilnių atvyko Pietų Korėjos ambasadorius SSRS Ro-Mon Ho ir du jį lydintys ambasados pirmieji sekretoriai – Kim Sung Chvanas ir Che Il Songas. Iš Vilniaus jie išvyko į Rygą.

Latvijos AT sudarė specialią 8 deputatų komisiją (vadovas –Maris Budovskis), turinčią ištirti, ar tikrai kai kurie Latvijos AT „Ravnopravije“ frakcijos deputatai dalyvavo karinio perversmo bandyme sausio mėnesį.

Danijos premjeras Poulas Schuteris interviu Danijos TV ir spaudai pasakė, kad dar nėra sąlygų įsteigti Danijos ambasadas Baltijos šalyse, nes jos yra okupuotos svetimos kariuomenės. Visais kitais klausimais Danijos Vyriausybė remia Baltijos valstybes.

Vasario 21 d.

Vilniuje lankėsi JAV Kongreso nariai Stefanas Solarsas ir Gery's Ekermanas.

LKP (SSKP) CK rūmuose buvo surengtas Sovietų armijos 73-iųjų metinių minėjimas.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją Baltijos šalių klausimu, kurioje kviečia SSRS ir Baltijos valstybių vadovus pradėti tiesiogines derybas be jokių išankstinių sąlygų ir karinio ar ekonominio spaudimo.

Rygoje viešinti Šveicarijos URM delegacija pareiškė, kad Šveicarija remia Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį, o Šveicarijos Vyriausybė nusprendė parengti konkrečią bendradarbiavimo su Baltijos šalimis programą.

Estijos premjeras Edgaras Savisaaras ir Islandijos premjeras Steingrimuras Hermanssonas pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimas turi būti sprendžiamas II pasaulinio karo kontekste, o ne kaip SSRS vidaus reikalas.

Islandija pasisiūlė būti tarpininke Baltijos valstybių ir SSRS derybose.

Britanijos užsienio reikalų valstybės ministras Douglas Hoggas, atsakydamas į Škotų nacionalinės partijos atstovės parlamente klausimą,  ar  Didžiosios Britanijos Vyriausybė, remdamasi  vasario 9-osios plebiscitu, pripažins Lietuvos nepriklausomybę, pasakė, kad Britanija remia Lietuvos nepriklausomybės siekį, tačiau dar negali užmegzti diplomatinių santykių, nes Lietuva dar neatitinka nepriklausomai valstybei keliamų tarptautinių reikalavimų – ji turi turėti aiškiai apibrėžtą teritoriją, vyriausybę, galinčią valdyti šią teritoriją, ir nepriklausomai tvarkyti reikalus su užsieniu.

Paskelbtos nepriklausomos SSRS kariškių sąjungos „Ščit“  ekspertų išvados, kuriose teigiama, kad SSRS centrinė vadovybė Maskvoje, siekdama įvykdyti valstybės perversmą, ne vėliau kaip sausio 8 d. priėmė sprendimą Vilniuje panaudoti jėgą.

Vasario 22 d.

LR AT Prezidiumas ir Vyriausybė priėmė pareiškimą „Dėl 1991 m. kovo 17 dieną Sovietų Sąjungoje rengiamo SSRS referendumo“. Jame primenama, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. jokie SSRS įstatymai ar valdžios nutarimai Lietuvoje neveikia ir jos žmonių niekaip neįpareigoja.

***

Strasbūre posėdžiaujantis Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. Joje Lietuva ir SSRS raginamos pradėti tiesiogines derybas be išankstinių sąlygų, nenaudojant ekonominio ir karinio spaudimo.

Čekoslovakijos neparlamentinis Seimas (į parlamentą nepatekusių partijų forumas) paragino Vyriausybę užmegzti diplomatinius santykius su Baltijos respublikomis ir juos atkurti, kokie buvo 1938 m.

Vasario 23 d.

Vilniuje 19 val. prie Sporto rūmų „Jedinstvo“ organizavo mitingą.

Rygoje, pakviesti Interfronto, Veteranų tarybos ir Pabaltijo karinės apygardos karininkų, prie monumento Rygos išvaduotojams nuo fašistinių grobikų  paminėti sovietinės armijos dienos susirinko apie 5000 kariškių, OMON'o milicininkų ir rusakalbių gyventojų.

Vasario 24 d.

Silamiajėje, o vėliau – kovo 3 d. ir Narvoje bei Kohtla-Jarvėje įvyko referendumas klausimu „Ar jūs norite, kad nepriklausoma Estija liktų Sovietų Sąjungos sudėtyje?“. 89% dalyvavusiųjų referendume pasisakė už Estiją SSRS sudėtyje.

Vasario 25 d.

Į Rygą atvyko Indonezijos ambasados ministras patarėjas Ačuradinas Nuras ir sekretorius Abdula Rachmanas.

Vasario 26 d.

Į Lietuvą atvyko Socialistų Internacionalo misija, kuriai vadovavo Austrijos parlamento prezidentas Robertas Fischeris. Įvyko susitikimas su LR AT Pirmininku Vytautu Landsbergiu.

LR AT Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius susitiko su SSRS ministro pirmininko pirmuoju pavaduotoju Vitalijumi Dogužijevu. Buvo aptartos derybų tarp Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos galimybės.

Rygoje lankėsi Indonezijos ambasados Maskvoje ministras kancleris Amirudvinas Nuris. Jis pasiūlė abiem šalims pradėti ekonominį bendradarbiavimą.

Apie 21 val. ginkluoti SSRS kariškiai įsiveržė į Plungės TV retransliacijos bokšto patalpas, jas iškrėtė ir nupjovė laidus.

***

Kopenhagoje vykusių (iki 03 01) Šiaurės Tarybos ir Šiaurės Ministrų Tarybos susitikimo posėdžių pertraukose kalbas pasakė Estijos AT Pirmininkas Arnoldas Rüütelis, Latvijos AT Pirmininkas Anatolijus Gorbunovas ir Lietuvos AT Pirmininko pavaduotojas Bronius Kuzmickas, prašydami paramos Baltijos valstybėms. SSRS ambasada Danijoje pareiškė protestą dėl Baltijos šalių atstovų dalyvavimo susitikime.

Šiaurės Tarybos sesija pritarė Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimui ir konstatavo, kad jos turi teisę savarankiškai apsispręsti. Taip pat sesija pasiūlė surengti tarptautinę konferenciją dėl Baltijos valstybių.

Vasario 28 d.

Spaudos konferenciją surengė į Vilnių atvykęs Adamas Kozlowskis, Lenkijos pagalbos Lietuvai fondo atstovas.

Danijos Vyriausybė pripažino Lietuvos Vyriausybę de facto, pasirašydama tarpvalstybinio Bendradarbiavimo Protokolą.

Kovo 3 d.

Latvijos referendume dėl nepriklausomybės dalyvavo 87,57% balsavimo teisę turinčių žmonių, iš kurių 73,68% pasisakė už Latvijos nepriklausomybės atkūrimą.

Estijoje vykusiame analogiškame referendume dalyvavo 82,86% balsavimo teisę turinčiųjų, už respublikos nepriklausomybę pasisakė 77,83% balsavusiųjų.

Kovo 5 d.

Į Lenkiją išvyko einantis LR užsienio reikalų ministro pareigas Voldemaras Katkus. Jis susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru Krzysztofu Skubiszewskiu, Senato maršalka Andrzejumi Stelmachowskiu, kitais pareigūnais. Susitikimų metu sutarta apsvarstyti keturis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos parengtus sutarčių projektus.

***

Europos Bendrijos Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas balsavo už tai, kad SSRS būtų suteikta parama maisto produktais ir kreditai (apie 1,5 mlrd. JAV dolerių), užšaldyti sausio mėn., reaguojant į SSRS veiksmus Baltijos šalyse.

Didžiosios Britanijos premjeras Johnas Majoras pirmąsyk lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Michailu Gorbačiovu, gynybos ministru Dmitrijumi Jazovu, premjeru Valentinu Pavlovu, opozicijos bei Baltijos valstybių atstovais – Egidijumi Bičkausku, Janiu Peteriu ir Jurijumi Kakhnu.

Kovo 6 d.

Prie užgrobtų Radijo ir televizijos pastatų Vilniuje pradėjo badauti nepriklausomos Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojai. Jie reikalavo nedelsiant grąžinti turtą tikriesiems šeimininkams.

Į Vilnių atvyko Bundestago deputatas Wolfgangas von Stettenas.

JAV Atstovų Rūmų 12 kongresmenų pasiūlė rezoliucijos projektą, kuriame prie siūlymo suteikti pagalbą Baltijos respublikoms dar teikiamas paragrafas su teiginiu, kad JAV Vyriausybė turi pasiūlyti Baltijos šalims suteikti stebėtojo statusą Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje.

Rygoje susprogdinti trys sprogstamieji užtaisai – ant tilto per Gaujos upę ir daugiaaukščiame Vidaus reikalų ministerijos bendrabutyje. Per pastarąjį pusmetį tokių sprogimų Rygoje buvo 22.

***

Prezidentas George'as Bushas Kongrese paskelbė apie Persų įlankos karo pabaigą.

Kovo 11 d.

Paminėtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pirmosios metinės. Įvyko Aukščiausiosios Tarybos iškilmingas posėdis. Nepriklausomybės aikštėje buvo surengta iškilminga Lietuvos kariuomenės karių – savanorių rikiuotė ir paradas.

Vilniuje ginkluoti OMON'o kariškiai suėmė keturis VRM greitojo reagavimo būrio „Aras“ pareigūnus.

Į Vilnių atvyko Norvegijos Taikos premijos komiteto delegacija: I.Lioningas – Oslo universiteto rektorius, K.J.Berglydas ir B.K.Funemarkas – Norvegijos jaunimo tarybos atstovai.

Lietuvos AT lankėsi Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos delegacija: C.Huriet (Prancūzijos Senatas), M.Pelchat (Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja), M. Lestaut (Grenoblio municipalinės tarybos narys).

Į pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo metines atvyko Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas J.Jakas, Rusijos Federacijos AT deputatas Jevgenijus Nesterovas, Maskvos tarybos deputatas V. Daineko, Leningrado tarybos deputatas A.Vinikovas, Lenkijos Respublikos senatorius Jerzy’s Kloczowskis, Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Š. Kočarianas.

Kovo 12 d.

Lietuvoje telkiami papildomi SSRS KGB daliniai. Karinė technika intensyviai judėjo Ukmergės ir Kauno plentais.

LR Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimąsi į Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių ir į valstybes – Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyves, prašydama ištirti Sovietų Sąjungos kariuomenės įvykdytus ir tebevykdomus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, apsvarstyti padėtį Lietuvoje ir Baltijos valstybių regione, tarpininkauti, kad artimiausiu metu būtų pradėtos SSRS ir Lietuvos tarpvalstybinės derybos.

Lietuvos Respublikos AT priėmė nutarimą, kuriuo paskelbiama, kad Lietuvos Respublika prisijungia prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų.

Kovo 13 d.

Aukščiausiojoje Taryboje lankėsi Didžiosios Britanijos parlamentarų delegacija: Quentinas Daviesas (Konservatorių partija), Paulas Philipas Flynnas (Leiboristų partija) Margaret Anne Ewing (Škotijos nacionalinė partija).

Kovo 14 d.

Į Lietuvą permetami papildomi sovietų kariuomenės daliniai, kovinė technika.

Į Vilnių atvyko Kanados parlamento delegacija: Pauline Browes (Konservatorių partija), Jesse Flisas (Liberalų partija), Davidas Sturpichas (Naujoji liberalų partija), Gilas Bertrandas (Kanados ambasados atstovas).

Kovo 16 d.

Vilniuje, prie Spaudos rūmų, iškilmingai atidaryta Andrejaus Sacharovo aikštė. Į iškilmes atvyko jo našlė Elena Boner.

Maskvoje su SSRS vidaus reikalų ministru Borisu Pugo susitiko Lietuvos vicepremjeras Zigmas Vaišvila ir Lietuvos įgaliotasis atstovas Egidijus Bičkauskas. Buvo bandoma tartis dėl Vilniuje okupuotų pastatų grąžinimo.

***

JAV ambasadoje Maskvoje įvyko JAV Valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio ir trijų Baltijos respublikų atstovų – Janio Peterio iš Latvijos, Egidijaus Bičkausko iš Lietuvos ir Jurijaus Kahno iš Estijos –  susitikimas. Jame didžiausias dėmesys buvo skirtas Maskvos ir Baltijos valstybių deryboms. Amerika išreiškė norą, kad derybos prasidėtų kuo greičiau, be jokių išankstinių sąlygų. Bakeris dar kartą pabrėžė JAV požiūrį į Baltijos šalių problemą: JAV niekada nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir mano, kad Sovietų Sąjungos įstatymas dėl išstojimo iš Sąjungos netaikytinas Baltijos respublikoms.

Susitikime dalyvavęs Estijos ministras Endelis Lipmaa atkreipė dėmesį, kad šį kartą Bakeris parodė didesnį susidomėjimą ir kompetenciją Baltijos klausimu nei ankstesniuose susitikimuose su Baltijos valstybių atstovais Paryžiuje ir Vašingtone.

Kovo 18 d.

Vidurnaktį Makutinovičiaus omonininkai Vilniuje pagrobė Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir jo vairuotoją. Audrius Butkevičius buvo paleistas tik 10 val. ryto, o vairuotojas – po pietų.

Italijos užsienio reikalų ministras Giannis De Michelis interviu laikraščiui „Mattino“  pasakė: „Lietuvis Landsbergis – ekstremistas ir provokatorius. Ką pasakytų Italijos Vyriausybė, jeigu koks nors lyderis iš Alto Adidžės provincijos savo iniciatyva paskelbtų, kad provincija prisijungia prie Austrijos. Helsinkio procesas remiasi sienų neliečiamumo principu. Baltijos valstybių vienpusiškas atsiskyrimas pradėtų nekontroliuojamą procesą: kitos SSRS respublikos nutartų, kad joms galima pasielgti taip pat. Ir pačiai Vakarų Europai iškiltų Vokietijos ir Lenkijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos ir t.t. sienų klausimas.“

Kovo 20 d.

Lietuvos Respublikos AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiuntė SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui memorandumą „Dėl būtinumo atkurti Lietuvos Respublikos ir SSRS teisinius tarpvalstybinius santykius“.

Apie 18.30 val. iš Šalčininkų grįžtančių septynių Krašto apsaugos departamento darbuotojų pamainą Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, blokuodami eismą, bandė sustabdyti omonininkai. Persekiotojai šaudė į autobusą iš automatų pačiame miesto centre. Du KAD darbuotojai sužeisti.

Kovo 21 d.

LR AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis priėmė į Lietuvą atvykusią 5 asmenų Europos Parlamento delegaciją, kuriai vadovavo Europos Parlamento viceprezidentas Siegbertas Alberas.

OMON'as pagrasino užimsiąs Vilniaus bankus ir ryšių mazgus.

Kovo 22 d.

Jūrmaloje įvyko Baltijos Tarybos posėdis, kurio metu priimtas kreipimasis į ESBK valstybes organizuoti tarptautinę konferenciją Baltijos valstybių problemai išnagrinėti. Kreipimosi kopija perduota JAV prezidentui George'ui Bushui.

SSRS finansų ministras Jevgenijus Orlovas atsiuntė Latvijos finansų ministrui telegramą, kurioje pareikalavo iki balandžio 1 dienos pervesti į SSRS biudžetą 4,2 milijardus rublių. Jeigu to nebus padaryta, pagrasinta, kad remiantis SSRS įstatymais bus imtasi „prievartos veiksmų“.

Maskvoje lankęsis buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių institute, sakė, kad sovietų atsisakymas duoti laisvę Baltijos valstybėms „nuodija“ JAV–SSRS santykius ir kad Kremlius turi nedelsdamas suteikti joms nepriklausomybę.

Kovo 23 d.

Lietuvoje lankėsi buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas. Jis susitiko su Lietuvos parlamento ir Vyriausybės vadovais, apžiūrėjo Vilnių ir aplankė sovietų kariuomenės užgrobtas vietas.

Katedros aikštėje įvyko Lietuvos medikų protesto piketas prieš kraujo praliejimą Lietuvoje, smurtą beginklių žmonių atžvilgiu.

Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrai paskelbė pareiškimą, remiantį Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Kovo 25 d.

AT Pirmininkas Vytautas Landsbergis išsiuntė telegramą SSRS vicepremjerui Vitalijui Dogužijevui. Joje siūloma visos sudėties derybų delegacijoms kovo 27–28 dienomis susitikti Vilniuje. Į šią telegramą neatsakyta.

SSRS užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Vitalijus Čiurkinas perskaitė griežtą ministerijos pareiškimą, kuriame JAV administracija už tai, kad nepripažįsta Baltijos šalių 1940 m. aneksijos, buvo apkaltinta, jog „nusikalstamai laužo“ tarptautinę teisę ir skelbia „absurdiškus“ pareiškimus.

Kovo 26 d.

Naktį prieš pat Žaslių geležinkelio stotį nuo bėgių nuvažiavo prekinis traukinys. Nuo sankasos nuriedėjo 16 vagonų ir dvi cisternos su mazutu.

Kovo 27 d.

Apie 12.50 val. Vilniuje Gedimino prospekte civiliai persirengę ginkluoti kariškiai pagrobė KAD pareigūną E. Žvinklį.

20.30 val. prie parlamento pro barikadas bandė prasibrauti automobilis su civiliais numeriais. Apsaugos darbuotojai jį sulaikė. Be vairuotojo, jame važiavo SSRS armijos pulkininkas Tarasas Ždanas. Karininkas buvo įkaušęs. Apklausos metu vairuotojas sakė, kad automobilis priklauso KGB. Automobilis, vairuotojas ir karininkas grąžinti SSRS karinės apygardos vadovybei.

27–31 dienomis JAV lankėsi Arnoldas Rüütelis. Jis susitiko su George'u Bushu ir Jamesu Bakeriu.

Balandžio 3 d.

Lietuvos Respublikos statistikos departamentas pranešė, kad dėl SSRS karinės invazijos LR ūkis 1991 m. sausio – vasario mėnesiais patyrė beveik 75 mln. rublių nuostolį.

Statistikos departamentas praneša, kad dėl karinės invazijos Lietuvos Respublikos ūkis 1991 m. sausio–vasario mėnesiais patyrė beveik 75 mln. rublių nuostolių.

Balandžio 4 d.

Kremliuje prasidėjo Lietuvos Respublikos ir TSRS derybų delegacijų susitikimas. Lietuvos Respublikos valstybinę delegaciją sudarė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininko pavaduotojas Č.V.Stankevičius,  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininkas E.Zingeris, užsienio reikalų ministras A.Saudargas, jo pavaduotojas V.Katkus, ministras A.A.Abišala, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius A.Butkevičius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai K.Glaveckas, R.Ozolas ir G.Šerkšnys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinis atstovas prie TSRS Ministrų Tarybos E.Bičkauskas ir valstybės patarėjas P.Kūris. Dialogas vyko sunkiai. Susitarta dėl derybų principų.

Paskelbiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams"

Balandžio 4-5 d.

Vilniuje vyko Lietuvos žemdirbių sąjūdžio antrasis suvažiavimas. Į jį buvo išrinkti 657 delegatai. Suvažiavime priimta keletas dokumentų, išrinkta taryba, jos prezidiumas. Prezidiumo pirmininku vėl išrinktas V.Lapė.

Balandžio 9 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos posėdyje patvirtinta Centrinė privatizavimo komisija. Jos pirmininku patvirtintas Ministro Pirmininko pavaduotojas V.Pakalniškis.

Generolo G.Taurinsko vadovaujami desantininkai užgrobė Sporto ir technikos susivienijimo „Vytis“ mokyklą Vilniuje, Plytinės gatvėje.

Balandžio 10 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos seminare buvo apsvarstyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenys.

Balandžio 11 d.

Įvyko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pokalbis telefonu su TSRS Prezidentu M.Gorbačiovu. Prezidentas informuotas apie valstybinių pastatų užgrobimus, kalbėta apie jų sugrąžinimo problemos sprendimą.

Olandijos Parlamento Antrųjų Rūmų Užsienio reikalų komisijos parlamentinės delegacijos vizitas.

Balandžio 13 d.

Jūrmaloje įvyko trijų Baltijos valstybių vadovų pasitarimas. Priimtame kreipimesi į TSRS Prezidentą M.Gorbačiovą reiškiamas Baltijos valstybių nerimas dėl TSRS pozicijos atnaujinant derybų pokalbius.

Įvyko Socialdemokratų partijos respublikinė konferencija.

 Balandžio 15 d.

Į Maskvą išskrido Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.

Balandžio 16 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius su vizitu išvyko į Kanadą.

Lietuvos Respublikos  Aukščiausioji Taryba priėmė Žemės ūkio bendrovių įstatymą.

Šv. Tėvas Jonas Paulius II paskyrė monsinjorą J.Tunaitį Vilniaus arkivyskupo augziliaru ir Sigitą Tamkevičių Kauno arkivyskupo augziliaru.

Balandžio 17 d.

Vilniaus meru išrinktas A.Štaras.

Balandžio 18 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Kreipimąsi į Lietuvos Respublikoje teritorijoje dislokuotos TSRS ginkluotųjų pajėgų bei TSRS vidaus ir VSK kariuomenės karininkus ir kareivius. Šiame kreipimesi pabrėžiama: „jūs neturite būti tie, kurie užpuola laisvės trokštančią Lietuvą...“

Į Lietuvą atvyko Didžiosios Britanijos pasiuntinys Maskvoje D.Loganas

Balandžio 19 d.

Apie pietus TSRS kariuomenės desantininkai užpuolė Medininkų pasienio kontrolės ir muitinės postą.

Į Lietuvą atvyko generolo V.Varenikovo vadovaujama aukštų Kremliaus kariškių delegacija. Jos tikslas – jaunuolių šaukimas į sovietų karines pajėgas ir tolesnių veiksmų vykdant šliaužiančią Lietuvos okupaciją derinimas.

Balandžio 22 d.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas Z.Vaišvila susitiko su Pabaltijo karinės apygardos vado pavaduotoju gen. ltn. V.Ovčiarovu. Susitikimo metu aiškintasi dėl pastaruoju metu įvykusių konfliktų, kuriuose dalyvavo tarybinės armijos kariškiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinis atstovas prie TSRS Ministrų Tarybos Egidijus Bičkauskas įteikė TSRS Prezidento sekretoriatui Lietuvos  Respublikos Vyriausybės memorandumą.

Balandžio 23 d.

Vyriausybės posėdyje paskirtos kai kurių miestų ir rajonų privatizavimo komisijos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis pasirašė memorandumą TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui dėl būtinumo atnaujinti Lietuvos Respublikos ir TSRS teisinius tarpvalstybinius santykius.

Naktį ginkluoti kariškiai ir civiliai su automatais slankiojo prie Ryšių ministerijos Vilniuje. TSRS VRM kariuomenės kuopa iš generolui Žitnikovui pavaldaus dalinio, dislokuoto Sniečkuje, buvo aprengta milicijos uniforma ir atvežta į Vilnių.

Balandžio 24 d.

10.15 val. omonininkai užėmė Agropramoninio banko Naujosios Vilnios skyrių. Ir iki tol ši įstaiga pripažino tik V.Ivanovo valdžią.

Grįžęs iš Kanados, spaudos konferenciją surengė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius. Vienas iš šio vizito tikslų – paskatinti Kanados Vyriausybę laikytis aktyvesnės pozicijos Baltijos valstybių nepriklausomybės pripažinimo klausimu.

Balandžio 25 d.

Kariškiai lankėsi valstybinės organizacijos Sporto ir technikos susivienijimo „Vytis“ objektuose – Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno technikos mokyklose, Alytaus viešbutyje „Signalas“, Vilniaus valstybinėje įmonėje „Saulėtekis“, Prienų aviacijos gamykloje. Užimti Kyviškių ir Paluknio aeroklubai. Dėl šių kariškių veiksmų Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė pareiškimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido potvarkį, kad Lietuvos Respublikos pareigūnai ir kariai savanoriai, saugantys svarbius objektus, užpuolimo atveju turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ta pačia tvarka kaip ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Balandžio 26 d.

SSRS kariškiai toliau grobė Lietuvos turtą. Apiplėštas Klaipėdos technikos mokyklos filialas Telšiuose. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis telefonu kalbėjosi su Pabaltijo karinės apygardos vado pavaduotoju gen. ltn.V.Ovčiarovu. Šis pasakė, kad kariškiai ne grobia, o atsiima savo turtą.

Balandžio 27 d.

Sąjūdžio Seimo sesijoje nutarta gegužės 4 d. surengti visos Lietuvos mitingą, skirtą pasitarti, apginti ir dar kartą pareikšti savo poziciją pasauliui. Be to, Nepriklausomybės aikštėje įvyko Sąjūdžio organizuotas mitingas.

Balandžio 28 d.

Senuosiuose Trakuose įvyko Gedimino metų  pradžios iškilmės.

Balandžio 29 d.

Vilniuje lankėsi Rusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko B.Jelcino įgaliotasis atstovas F.Šelovas-Kovediajevas. Jis su Lietuvos Respublikos atstovais galutinai suderino parengtų  Sutarties tarp Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų  straipsnių reikalingus redakcinius patikslinimus.

Balandžio 30 d.

Eidamas 96 metus mirė buvęs nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras J.URBŠYS.

Į Lietuvą atvyko Aspeno instituto filialo Berlyne delegacija, vadovaujama šio instituto direktoriaus.

Gegužės 1 d.

Vilniuje prie Lenino paminklo įvyko „Jedinstvo“ ir TSKP organizuotas mitingas. Šimtui jo dalyvių Šiaurės miestelyje dislokuoti SSRS kariškiai išdavė neperšaunamas liemenes ir gumines lazdas.

Gegužės 2 d.

Lietuvoje lankėsi Norvegijos Karalystės delegacija, vadovaujama Norvegijos konservatorių partijos generalinio sekretoriaus Sveino Groennerno.

Gegužės 3 d.

Naktį Ukmergėje, autobusų stotelėje prie Dukstenos kolektyvinių sodų, įvyko sprogimas. Nusikaltimo vietoje sulaikyti du TSRS OMON'o kariškiai ir du ukmergiškiai. Ukmergės rajono prokuratūra dėl šio sprogimo iškėlė baudžiamąją bylą. Dėl šio įvykio ir dėl OMON'o vykdomų smurto ir plėšikavimo akcijų pareiškimą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Gegužės 4 d.

Vingio parke įvyko visos Lietuvos atstovų pasitarimas dėl ateities veiksmų ir darbų.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis išvyko į JAV. Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvyko netikėtas jo susitikimas su TSRS užsienio reikalų ministru E.Ševardnadze, kurio vizitas Amerikoje vyks tuo pačiu metu.

Į Lietuvą atvyko lietuvių išeivijos poetas B.Brazdžionis.

Vilniuje vyko Lietuvos socialdemokratų partijos XV suvažiavimas. Naujuoju partijos pirmininku vietoj K.Antanavičiaus išrinktas A.Sakalas.Išrinkta nauja 30 žmonių taryba, prezidiumas.

Gegužės 6 d.

JAV viešintis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su daugiau kaip šimtu verslininkų. Tą pačią dieną jis susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovais, taip pat įvyko susitikimas su pasaulio žydų visuomeninių ir politinių organizacijų atstovais.

Protesto mitingu prie LKP CK pastato prasidėjo renginiai, skirti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Gegužės 7 d.

JAV Kongreso Helsinkio komisija svarstė Baltijos respublikų problemas. Svarstymo metu kalbėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis. Jis taip pat susitiko  su Tarpparlamentine grupe žmogaus teisėms ir demokratijai Baltijos valstybėse remti.

Baltijos šalių vadovai Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, dalyvavo JAV Saugumo ir bendradarbiavimo komiteto (Helsinkio komiteto) surengtoje apklausoje.

Vilniuje atidaryti Tautinių bendrijų namai. Čia įsikūrė dešimt tautinių bendrijų ir Lietuvos nacionalinių ir socialinių-ekonominių tyrimų centras.

Gegužės 8 d.

JAV Prezidentas G.Bushas Baltuosiuose rūmuose priėmė trijų Baltijos valstybių vadovus V.Landsbergį, I.Godmanį ir E.Savisaarą. Aptarti Baltijos valstybių nepriklausomybės įtvirtinimo, jų santykių ir derybų su TSRS klausimai.

Vašingtone paskelbtas trijų Baltijos valstybių pareiškimas „Dėl Lietuvos, Estijos ir Latvijos nepriklausomybės“.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įregistravo šešias Aukščiausiosios Tarybos deputatų frakcijas: Sąjūdžio centro, Jungtinę Sąjūdžio, Tautininkų, Septintąją, Kairiųjų ir Liberalų. Dar 37  Aukščiausiosios Tarybos deputatai  frakcijoms nepriklauso.

Gegužės 9 d.

Atsistatydino Kauno miesto savivaldybės valdyba ir meras V.Adomonis.

Gegužės 10 d.

Viešai paskelbti Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenys. Atsiliepimus, pasiūlymus, pastabas prašoma siųsti  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui iki 1991 08 01.

Gegužės 12 d.

Naktį prie pasienio kontrolės posto kelyje Druskininkai–Gardinas iš Baltarusijos pusės atvyko karinis sunkvežimis, iš kurio išlipę civiliai postą apšaudė iš automatų, signalinėmis raketomis, apmėtė sprogstamaisiais paketais. Sužeistas vienas muitinės darbuotojas, peršautas vagonėlis.

Gegužės 13 d.

Prie užgrobtų Televizijos ir radijo rūmų susirinko žmonės prisiminti sausio tragediją ir pasimelsti už žuvusiuosius. Pašventintas Laisvės varpas.

Gegužės 16 d.

Naktį kelyje Druskininkai–Gardinas iš sunkvežimio išlipę civiliai iš Kalašnikovo automatų apšaudė pasienio kontrolės postą. Sužeistas vienas muitininkas.

Slovėnija pripažino Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą

Gegužės 18 d.

Vilniuje surengta antroji Politinės konsultacinės tarybos konferencija.  Politinė konsultacinė taryba vienija aštuonias dešiniosios pakraipos partijas ir judėjimus.

Gegužės 19 d.

Apie 2.30 val.nakties Šalčininkų užkardos Krakūnų pasienio kontrolės poste nušautas posto pamainos vadas Gintaras Žagunis. Ašmenoje sulaikyti trys asmenys, įtariami nužudę G.Žagunį.

Naktį gyvenimą savižudybe baigė buvęs Kauno savivaldybės vicemeras S.Gricius.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sudeginti trys pasienio kontrolės postų nameliai

Gegužės 20 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius su Baltarusijos TSR Ministru Pirmininku V.Kebičiumi aptarė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susidariusią padėtį. Susitarta dėl dvišalės tyrimo komisijos.

Lietuvoje vėl pasirodė Pskovo divizijos padaliniai. Desantininkai nusileido Kazlų Rūdos kariniame oro uoste ir patraukė Baltarusijos link. Jie apsistojo netoli Druskininkų, tiesiogiai palaiko ryšius su Vilniaus ir Rygos OMON'u.

Į Lietuvą atvyko Europos demokratų sąjungos delegacija.

Gegužės 21 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.

Su Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių vadovais susitiko Lietuvos  Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas S.Stonkus ir TSRS krepšinio federacijos prezidentas V.Syčas Vilniuje pasirašė sutartį, kurioje TSRS krepšinio federacija pripažino Lietuvos krepšinio teisę būti savarankiškam.

Gegužės 22 d.

Grupės Vilniaus rajono deputatų protestas prieš Mostiškėse vykusį visų lygių Vilnijos savivaldybių deputatų II suvažiavimą, kuriame buvo priimtas Vilniaus lenkų nacionalinio teritorinio krašto statuso projektas

Naktį Rygos OMON'as užpuolė pasienio kontrolės postą Akmenės rajone ir sužalojo jo darbuotojus; sudegintas Germaniškio pasienio kontrolės postas Biržų rajone, sužeistas posto viršininkas; sudegintas pasienio kontrolės posto namelis ir sužaloti darbuotojai Pasvalio rajono Saločių užkardoje; rytą sudegintas pasienio kontrolės postas Zarasų rajone, Smėlynėje, sužeistas vienas posto darbuotojas.

Įvyko Vokietijos politologų delegacijos, vadovaujamos Hamburgo Taikos tyrimo instituto direktoriaus profesoriaus Egono Bahro, vizitas.

Įvyko JAV valstybės delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo procese vadovo ambasadoriaus Maxo M. Kampelmano vizitas.

Gegužės 23 d.

Įvyko Žemdirbių sąjungos ir Lietuvos ateities forumo organizuotas Lietuvos žemdirbių mitingas Nepriklausomybės aikštėje, o po to – Kalnų parke.

Prasidėjo septintasis pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Numatyta išklausyti 1000 mokslinių pranešimų.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius išsiuntė TSRS Prezidentui M. Gorbačiovui, TSRS vidaus reikalų ministrui B. Pugo ir TSRS gynybos ministrui D.Jazovui telegramą, kuria protestuojama dėl pasienio kontrolės postų antpuolių.

Prasidėjo Poezijos pavasario renginiai.

Gegužės 24 d.

Iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atskirojo policijos bataliono pagrobta ginklų ir šaudmenų. Į OMON'Ą perbėgo vienuolika šio bataliono pareigūnų. Jie pagrobė tris automobilius UAZ, 40 automatų AKS-74, 11 pistoletų PM, daug šaudmenų.

Įvyko pirmoji Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus spaudos konferencija Maskvoje. Jis informavo apie susitikimo su SSRS Ministro Pirmininko pavaduotoju V.Dogužijevu ir TSRS vidaus reikalų ministru B.Pugo rezultatus. Susitarta dėl derybų delegacijų susitikimo. Jis numatytas birželio 6–7 dienomis.

Gegužės 25 d.

Lietuvos nepriklausomybės partija surengė konferenciją, skirtą partijos programai apsvarstyti. Šiuo metu partijoje yra 528 nariai.

Kaune įvyko Lietuvos verslininkų suvažiavimas.

Gegužės 27 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl TSRS vidaus reikalų ministerijos "OMON" bei kitų TSRS formuočių Lietuvoje ir jų veiksmų prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus“. Jame smerkiami visi neteisėti veiksmai, OMON’o ir kitų TSRS ginkluotų formuočių veiksmai skelbiami nusikalstamais, pažymima, kad visi šių nusikaltimų vykdytojai, jų kurstytojai ir organizatoriai yra trauktini baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos piliečius ir gyventojus kviesdama visus laikytis rimties ir viešosios tvarkos, nepasiduoti provokaciniams kurstymams ir bauginimui.

Gegužės 28 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Generalinės prokuratūros kolegijos narius. Aptartos prokurorų ir tardytojų darbo ir buities sąlygos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Butų privatizavimo įstatymą.

SSRS kariškiai padegė Lavoriškių muitinės ir pasienio kontrolės postą Vilniaus rajone. Per egzekuciją sužeisti du Lietuvos pareigūnai.

Dėl nuolatinių OMON'o puldinėjimų septyni muitinės ir pasienio kontrolės postai iš Krašto apsaugos departamento perduoti Vidaus reikalų ministerijos pavaldumui.

Policijos akademijos rektoriumi išrinktas policijos papulkininkis A.Pumputis.

Gegužės 29 d.

Vakare Šiaulių kultūros ir poilsio parke įvykusio miesto visuomenės susitikimo su LDDP vadovais metu tribūnoje sprogo užtaisas ir padegtas dūminis paketas. Rastas dar vienas nepanaudotas paketas. Sprogimo metu sužalota viena susitikimo dalyvė.

Gegužės 30 d.

Vilniuje įvyko Baltijos Tarybos posėdis.

Ekonomikos ministru patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.Šimėnas.

Gegužės 31 d.

Ministras Pirmininkas G.Vagnorius pasirašė potvarkį dėl visai  Lietuvos Respublikai vienodų bendrųjų prekių talonų, pagal  kuriuos  bus prekiaujama didesnės paklausos prekėmis, išspausdinimo iki 1991 m. liepos 1 d.

Įvyko Lordo Kagano vizitas.

Birželio 1 d.

Nuo šios dienos vidutiniškai 30 proc. padidinamas darbo užmokestis sveikatos apsaugos, mokslo, švietimo, kultūros, teisėsaugos darbuotojams. Be to, padidinama parama šeimoms ir studentams.

Kaune vyko neeilinis Caritas suvažiavimas.

Birželio 3 d.

Apie 13 val. prie Medininkų muitinės ir pasienio kontrolės posto sustojo septyni šarvuočiai su kareiviais. Po kurio laiko jų liko penki. Agresyvių veiksmų kariškiai nesiėmė.

Vakare Vilniuje tarybiniai kariškiai blokavo gatves prie Aukščiausiosios Tarybos, Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės rūmų. Birželio 4 d. 2 val. nakties patruliavimas Vilniuje buvo atšauktas. Kariškiai sugrįžo į Šiaurės miestelį. Apie 10 tūkst. vilniečių pasiliko prie Parlamento rūmų, laukdami galimo provokacijos pasikartojimo.

Birželio 4 d.

Lietuvos Respublikos vicepremjeras Z.Vaišvila TSRS Ministro Pirmininko pavaduotojui V.Dogužijevui išsiuntė telegramą, kurioje pranešama apie Lietuvoje įvykusius naujus incidentus, susijusius su TSRS kariuomenės ir OMON'o veiksmais, ir prašoma išaiškinti, kodėl kariškiai ėmėsi savavališkų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apskaičiuoti 1940–1991 m. TSRS padarytos žalos Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams dydį ir pateikti jį Lietuvos Respublikos valstybinei delegacijai tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga, kad ši oficialiai iškeltų Tarybų Sąjungai klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo.

Lenkijoje, Lomžos mieste, įvyko Lietuvos maldininkų susitikimas su Popiežiumi Jonu Pauliumi II. Į Lomžą buvo nuvykusi ir oficiali Lietuvos Respublikos delegacija – A.Stankevičius, Z.Vaišvila ir D.Kuolys.

Birželio 5 d.

Pirmą kartą prekiauta Lietuvos biržoje.

Vilniuje  pasirašyta Lietuvos archyvų generalinės direkcijos ir Rusijos archyvų reikalų komiteto sutartis dėl bendradarbiavimo. Sutarties galiojimo terminas – 15 metų.

Birželio 10 d.

Nuo šios dienos vėl padidėjo kainos visuomeninio maitinimo įstaigose. Artimiausiu metu didės ir maisto produktų kainos. Atitinkamai bus didinami ir atlyginimai.

Birželio 11 d.

Baltijos Valstybių Taryba priėmė sprendimus dėl prisijungimo prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, dėl ekonominių santykių su TSRS pagrindų koordinavimo, pareiškimą dėl TSR Sąjungos neteisėto atstovavimo Baltijos šalims, rezoliuciją dėl TSRS represinių veiksmų Baltijos valstybėse tyrimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino Valstybinio turto privatizavimo skelbiant viešą akcijų pasirašymą nuostatus.

Atėjęs į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę generalinio prokuroro pavaduotojas G.Norkūnas paprašė leisti išsivesti iš salės deputatą V.Švedą, kuris kaip liudytojas kviečiamas neatvyksta į prokuratūrą tardymui atlikti. Deputatai tam neprieštaravo.

Įvyko Olandijos visuomenės veikėjo Ernsto van Eegheno ir Didžiosios Britanijos parlamento nario Patricko Cormacko vizitas.

Įvyko Austrijos Respublikos Parlamento delegacijos, vadovaujamos Austrijos Nacionalinės Tarybos  trečiosios prezidentės Heidės Schmidt, vizitas.

Birželio 13 d.

Gedulo ir Vilties dienos išvakarėse Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje atidengtas paminklas „Prarastoji karta“.

Birželio 14 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius TSRS vicepremjerui V.Dogužijevui išsiuntė telegramą, kurioje kelintą kartą atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasienyje TSRS kariuomenės tebevykdomas teroro akcijas. Praėjusią naktį Lietuvos ir Latvijos pasienyje buvo užpulti ir sunaikinti du pasienio kontrolės postai, sužeisti trys jų darbuotojai.

TSRS vidaus reikalų ministras B.Pugo, telefonu kalbėdamas su Lietuvos Respublikos vicepremjeru Z.Vaišvila, pasakė, kad jis kontroliuoja OMON'o veiksmus, ir pareiškė pasitikslinsiąs žinias apie šiuos įvykius ir iškelsiąs baudžiamąją bylą, jei ši informacija pasitvirtintų.

Birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro A.Saudargo vadovaujama delegacija išvyko į Berlyne vykstantį užsienio reikalų ministrų susitikimą, rengiamą kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo proceso sudedamoji dalis.

Birželio 18 d.

Maskvoje susitiko Lietuvos Respublikos ir TSRS tarpvalstybinių derybų delegacijų darbo grupės. Lietuvos Respublikai atstovavo grupės vadovas ministras A.Abišala, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius A.Butkevičius, Aukščiausiosios Tarybos deputatas K.Glaveckas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolatinis atstovas prie TSRS Ministrų Tarybos E.Bičkauskas.

Mirė arkivyskupas, Vilniaus arkivyskupijos ordinaras Julijonas Steponavičius.

Berlyne Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos pirmininku Hansu Dietrichu Genscheriu. Šis paaiškino, kad Baltijos šalys Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje gali dalyvauti tik svečių teisėmis.

OMON'as Akmenės rajone užpuolė ir sudegino Vėgerių muitinės punktą. Sumušti šeši muitinės tarnautojai. Dėl šio antpuolio Lietuvos Respublikos vicepremjeras Z.Vaišvila išsiuntė telegramą TSRS vidaus reikalų ministrui B.Pugo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

Birželio 19 d.

Įvyko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pokalbis su Rusijos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju R.Chasbulatovu. Po šio pokalbio Lietuvos Respublikos vadovas pranešė, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos TSR dvišalė sutartis gali būti pasirašyta jau šią vasarą.

Vizito į Prancūziją, Norvegiją, Vokietiją ir Suomiją išvyko Lietuvos Respublikos delegacija, vadovaujama Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio. Numatyta susitikit su šių valstybių vadovais, politinių partijų atstovais.

Įvyko Izraelio Kneseto delegacijos, vadovaujamos Kneseto Pirmininko Dovo Šilanskio, vizitas. Ši delegacija, be kita ko, dalyvavo atidengiant paminklą hitlerinės okupacijos metais Paneriuose sušaudytiems žydams.

Birželio 20 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Paryžiuje susitiko su Prancūzijos Respublikos Prezidentu F.Miteranu. Šis pažadėjo, kad Baltijos valstybių klausimas bus iškeltas birželio 28–29 d. įvyksiančiame Europos Bendrijos ministrų posėdyje.

Birželio 21 d.

Iš Latvijos atvažiavęs OMON'o būrys Pasvalio rajone užpuolė Saločių pasienio kontrolės postą ir jį sudegino.

Birželio 22 d.

Vilniaus OMON'as įsiveržė į Vilniaus muitinės namelį oro uoste. Tai dvidešimt antrasis Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės ir muitinės posto užpuolimas.

Vilniaus geležinkelio stoties prieigose susidūrė du keleiviniai traukiniai: Berlynas–Leningradas ir Talinas–Minskas.Žmonės nenukentėjo.

Birželio 23 d.

Pašventinta Rainių kančios koplyčia. Įvyko gedulingos 74 kankinių  mirties paminėjimo iškilmės.

Birželio 25 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl maisto produktų mažmeninių kainų“. Pagal jį mažmenines mėsos ir jos produktų kainas numatoma padidinti 56 proc., pieno ir jo produktų – 25 proc., duonos gaminių – 20 proc.

Birželio 26 d.

TSRS kariškiai ir OMON'as užpuolė Vilniaus tarptautinę telefono ir telegrafo stotį. Buvo užblokuoti tarptautiniai ryšiai.

Europos Tarybos parlamentinėje sesijoje buvo svarstomi Baltijos šalių klausimai.

Birželio 27 d.

OMON'o būrys Vilniaus telefonų stotyje išjungė tarpmiestinį telefono ryšį. Dėl šių įvykiųTSRS vidaus reikalų ministrui B.Pugo telegramą išsiuntė Lietuvos Respublikos ryšių ministras K.Birulis.

Helsinkyje prasidėjo dviejų dienų trukmės Europos Tarybos parlamentinė sesija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos  Aukščiausiųjų Tarybų Pirmininkai.

Rygoje prasidėjo Baltijos valstybių studentų dainų šventė „Gaudeamus 11“.

Birželio 28 d.

Jūrmaloje (Latvija) vykusi Baltijos Valstybių Taryba priėmė Pareiškimą dėl TSRS ginkluotų junginių įvykdyto Vilniaus telefono ir telegrafo stoties užpuolimo,  patvirtino Baltijos valstybių ekonominių santykių su TSRS suderintus principus.

Birželio 29 d.

Įvyko Lietuvos Sąjūdžio Seimo sesija, kurioje buvo svarstoma politinė padėtis Lietuvoje, Sąjūdžio programos metmenys, organizaciniai klausimai.

Įvyko Lietuvos ateities forumo antroji respublikinė konferencija.

Mirė Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas V.Šadreika.

Dienos metu Vilniaus OMON’as Vilniaus oro uosto muitinės namelyje įvykdė teroro aktą.

Įvyko Lietuvos kalinių globos draugijos atkuriamasis suvažiavimas. Draugijos valdybos pirmininku išrinktas aktorius Č.Stonys.

Birželio 30 d.

Informacijos agentūra TASS išplatino informaciją, kad Lietuvoje reabilituojami žydšaudžiai.

Liepos 2 d.

Pasvalio rajone vėl užpultas Saločių pasienio kontrolės postas.

Vilniuje įvyko Lietuvos Respublikos piliečių chartijos steigiamasis susirinkimas

TSRS vadovams M.Gorbačiovui, V.Pavlovui ir V.Dogužijevui įteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Ekonominės sutarties (199–1992 metams) projektas.

Liepos 3 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas E.Zingeris paneigė birželio 30 d. TASS'o pranešimą, kuriame iškreiptai pateikiama Lietuvos Respyblikos vadovybės politika žydų mažumos klausimais.

Liepos 4 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į valstybes – Paryžiaus chartijos signatares, prašydama neatidėliotinos politinės paramos, kad būtų nutraukta ginkluota prievarta, nustota didinti įtampą ir nestabilumą Lietuvoje.

Įvyko Islandijos Respublikos įgaliotojo ministro, Užsienio reikalų ministerijos Prekybos departamento vicedirektoriaus Sveinno A. Bjornssono vizitas.

Liepos 5 d.

Į Varėnos agrochemijos susivienijimo teritoriją įsiveržę šeši ginkluoti omonininkai iš garažo pagrobė automobilinį kraną.

Liepos 6 d.

Lietuvoje pirmą kartą oficialiai švęsta Valstybės diena – Mindaugo karūnavimo metinės.

Šventės proga Vingio parke įvyko pirmosios SKAT sporto žaidynės.

LDDP tarybos posėdyje apsvarstytos ir priimtos Valstybingumo įtvirtinimo gairės.

Vilniuje įvyko LKP CK plenumas, kuriame pagrindinį pranešimą padarė Mykolas Burokevičius.

Liepos 7 d.

Įvyko Europos krikščionių demokratų sąjungos  parlamentinės delegacijos, vadovaujamos Europos krikščionių demokratų sąjungos darbo grupės „Centrinė ir Rytų Europa" pirmininko Wimo van Velzeno, vizitas.

Liepos 9 d.

Strasbūre Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Europos Parlamento prezidentu E.Crespo, kitais politiniais veikėjais.

Liepos 10 d.

Įvyko  Vokietijos Bundestago parlamentinės delegacijos, vadovaujamos Baltijos šalių bičiulių grupės pirmininko Wolfgango von Stetteno, vizitas.

Liepos 12 d.

Lukiškių aikštėje susprogdintas ąžuolinis kryžius 1941 m. sukilimo aukoms atminti. Įtariama, kad tai OMON'o darbas.

Lukiškių aikštėje susprogdintas ąžuolinis kryžius 1941 m. sukilimo aukoms atminti. Įtariama, kad tai OMON'o darbas.

Įvyko Pasaulio žydų agentūros direktorių tarybos vadovo Mendelio Kaplano ir Pasaulio žydų agentūros Europos bei Pabaltijo respublikų žydų departamento direktoriaus Barucho Guro vizitas.

Liepos 15 d.

Naktį pastebėtas intensyvus karinės technikos judėjimas iš Šiaurės miestelio į Pabradę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis išsiuntė telegramą TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui. Joje pareikštas didelis susirūpinimas dėl naujos KGB rezgamos provokacijos prieš Lietuvą. Telegramoje reikalaujama neatidėliojant išvesti OMON'Ą iš Lietuvos.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius išsiuntė du laiškus į Londoną: vieną – ten susirinkusio G-7 valstybių vadovams, antrą – asmeniškai TSRS Prezidentui M.Gorbačiovui.

Liepos 16 d.

Ministras A.Dobravolskas paskirtas trečiuoju Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įsigaliojimo ir taikymo“. Šis įstatymas įsigalioja nuo rugpjūčio 1 d.

Liepos 17 d.

Lietuvoje pirmą kartą nuo 1940 m. įvyko varžytynės.

Liepos 18 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Maskvoje susitiko su Rusijos Federacijos Prezidentu B.Jelcinu. Susitikime buvo svarstoma Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos tarpvalstybinė sutartis.

Liepos 23 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos plenariniame posėdyje Ministras Pirmininkas G.Vagnorius pasiūlė atleisti iš vidaus reikalų ministro pareigų M.Misiukonį. Siūlymui nepritarė Centro, Liberalų, Lenkų ir Kairiųjų frakcijos.

Sovietinės armijos kareiviai iš Vilniaus raj. Nemėžio kolūkio gamybinio centro pagrobė dešimt Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai priklausančių transporto priemonių.

Liepos 25 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Žemės reformos įstatymą.

Liepos 26 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai susitiko su Ministru Pirmininku G.Vagnoriumi.

Įvyko Saksonijos Landtago prezidento Ericho Ilrgeno vizitas.

Liepos 27 d.

Kaune iškilmingai atidarytos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.

Liepos 28 d.

Naktį užpultas ir padegtas Saločių pasienio kontrolės punktas.

Liepos 29 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Rusijos TFSR Prezidentas B. Jelcinas Maskvoje pasirašė sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, susitarimą tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje RTFSR Kaliningrado srities raidoje ir protokolą dėl atstovybių atidarymo.

Atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę pripažino Rusijos Federacija.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus, kuriais pripažįstamos nepriklausomos Slovėnijos Respublika ir Kroatijos Respublika.

Liepos 31 d.

Naktį Medininkų pasienio kontrolės poste nušauti muitinės ir policijos pareigūnai: M.Balavakas, J.Janonis, A.Juozakas, A.Kazlauskas, A.Musteikis, S.Orlavičius. Dar du muitininkai  T.Šernas ir R.Rabavičius sunkiojs būklės nuvežti į ligoninę.

Rugpjūčio 1 d.

Naktį Vilniuje, priešais TSRS vidaus reikalų ministerijai priklausantį viešbutį Sapiegos gatvėje, nugriaudėjo stiprus sprogimas, nuo kurio išdužo visi penkiaaukščio pastato langų stiklai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimusis į valstybes – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos nares, į Islandijos ir Danijos parlamentus, į Lietuvos žmones, į visas pasaulio demokratines valstybes dėl TSRS represinių struktūrų išvedimo iš Lietuvos ir raginimą asmenims, ligi šiol tarnaujantiems TSRS KGB.

Sušaukta neeilinė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesija. Posėdžiavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, Laikinoji gynybos vadovybė. Tartasi, kaip užbėgti už akių smurto eskalavimui

Informacijos agentūra TASS išplatino Pabaltijo karinės apygardos tarybos pareiškimą, kuriame teigiama, kad apygardos kariškiai nėra prikišę nagų prie Medininkų žudynių. Tai esą noras sukelti pilietinį karą.

Laikinai einantis vidaus reikalų ministro pareigas M.Misiukonis jo paties prašymu atleistas iš šių pareigų.

Rugpjūčio 2 d.

Ligoninėje nuo šautinių žaizdų galvoje mirė  Medininkų pasienio kontrolės poste liepos 31 d. sunkiai sužeistas muitininkas R.Rabavičius.

Naktį pastebėtas aktyvus kariškių ir OMON'o judėjimas (ypač Kauno–Marijampolės ruože).

Rugpjūčio 3 d.

Lietuva Antakalnio kapinėse palaidojo septynias nepriklausomybės aukas.

Rugpjūčio 5 d.

Vilniuje pasirašyta Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos dėl ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo.

Lietuvoje pradėta prekyba didesnės paklausos prekėmis pagal bendruosius talonus.

Paskelbtas TSRS karininkų visuomeninės organizacijos „Skydas“ („Ščit“) nepriklausomų karinių ekspertų komisijos, preliminariai ištyrusios liepos 31 d. įvykius Medininkų muitinės poste, pareiškimas.

Kaune įkurtas naujas politinis susivienijimas – Tautos nepriklausomybės frontas.

Rugpjūčio 7 d.

TSRS karininkų visuomeninės organizacijos „Skydas“ ("Ščit") ekspertai nustatė, kad Medininkų operaciją planavo ir jai vadovavo TSRS KGB, Vilniaus ir Rygos OMON'o padaliniams skirtos pagalbinės funkcijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė potvarkiu įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją skubiai, pasitelkus policijos rezervą, organizuoti laikinąją Lietuvos Respublikos svarbiausiųjų muitinės postų apsaugą.

Rugpjūčio 8 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Lietuvos ginklų fondas.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius padarė pareiškimą dėl įvykių Lietuvoje.

Rugpjūčio 9 d.

Lietuvos Sąjūdis prie OMON'o dislokacijos vietos Valakampiuose organizavo trijų dienų piketą – protesto akciją „OMON von!“.

Rugpjūčio 10 d.

Vilniaus profesinių  sąjungų kultūros rūmuose įvyko Konsultacinio seimo III sesija.

Rugpjūčio 11 d.

Vilniuje prie OMON’o štabo įvyko taikus piketas dėl Medininkų tragedijos.

Rugpjūčio 12 d.

Rinkimams į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Šilalės rajono apylinkėje iškelti A.Svarinskas ir M.Visakavičius.

Lietuvos Sąjūdis prie KGB būstinės Vilniuje pradėjo piketą.

Rugpjūčio 13 d.

JAV Prezidentas G.Bušas parašė atsakymą Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G.Vagnoriui į šio laišką dėl Medininkų muitinės posto užpuolimo.

Rugpjūčio 14 d.

Su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Armėnijos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas Levonas Ter-Petrosianas. Jis su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku V.Landsbergiu pasirašė Sutartį dėl Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos tarpvalstybinių santykių. Šia sutartimi pripažinta abiejų respublikų nepriklausomybė.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius priėmė naujai paskirtą TSRS ginkluotųjų pajėgų Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus įgulos vadą V.Frolovą.

Rugpjūčio 19 d.

Tarybų Sąjungoje įvykdytas karinis perversmas. Paskelbta apie ypatingosios padėties įvedimą šešiems mėnesiams kai kuriose TSRS vietovėse.

9 val. ryto užimta radijo stotis Sitkūnuose, televizijos stotis Juragiuose, Kauno radijo relinis punktas Žaliakalnyje ir Nepriklausomos Lietuvos televizijos Kauno programų direkcijos pastatas.

Nemenčinės plentu Vilniaus link pajudėjo tankų kolona, o iš Alytuje dislokuoto desantininkų pulko į sostinę permesti kariškiai. Visuose Lietuvoje esančiuose kariniuose daliniuose paskelbta karinė parengtis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ypatingosiomis sąlygomis“.

15.30 val. užimtas Vilniaus valstybinis telefono ir telegrafo centras.

16 val. Lietuvoje vyriausiojo muitininko pavaduotojo V.Valicko sprendimu laikinai sustabdyta pasienio kontrolės postų veikla.

16 val. prasidėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos neeilinė sesija. Vėlai vakare po ilgų debatų buvo ratifikuota Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“.

Apie 19 val. grupė ginkluotų omonininkų įsiveržė į Vilniaus taksi parką, užblokavo visus vartus.

Karinės įgulos vadas pulkininkas I.Černychas pasiskelbė ypatingosios padėties komendantu Klaipėdoje.

Rukloje (Jonavos raj.)  TSRS desantininkai naktį patruliavo mieste, tačiau kariškiai laikėsi neutraliai.

Klaipėdoje padidėjo kariškių judėjimas. Miesto centre jie ėmė reguliuoti transporto eismą.

Kaune nuo 22 val. iki 5 val. ryto visi tiltai ir pagrindiniai keliai buvo blokuojami tarybinių šarvuočių.

Nutraukta Lietuvos Respublikos muitinės postų veikla.

Rugpjūčio 20 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl perversmo Sovietų Sąjungoje padarinių Lietuvos Respublikai“.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių veiklos ypatingomis sąlygomis“, „Dėl Sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos tarpvalstybinių santykių pagrindų ratifikavimo“, „Dėl pasirengimo politiniam streikui“.

Vilniaus– Kauno–Ukmergės keliuose patruliavo kariškiai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus buvo apsupę apie 80 šarvuočių, kurie po 20 minučių pasitraukė.

Karo komendantas pulk. G. Belousovas perdavė Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai generolo leitenanto V.Očialovo raštą, kuriame reikalaujama nuginkluoti Krašto apsaugos departamentą , SKAT'ą, Šaulių sąjungą ir kitas struktūras.

Rugpjūčio 21 d.

Naktį TSRS kariškiai užgrobė televizijos ir radijo stotis Šiauliuose, Panevėžyje ir Viešintose (Anykščių rajonas), Panevėžio telefono ir telegrafo stotį.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl teisinio persekiojimo už veiksmus, nukreiptus prieš teisėtą Rusijos valdžią”. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus „Dėl buvusių sąjunginio pavaldumo įmonių”, dėl TSRS vidaus reikalų ministerijos OMON, dislokuoto Lietuvos Respublikoje.

Vidudienį Rusijos Federacijos Prezidentas B.Jelcinas iš Rusijos parlamento tribūnos paskelbė, kad chunta pralaimėjo.

Po pietų iš sausio 13 d. kariškių užimtų Televizijos ir radijo rūmų Vilniuje ėmė kraustytis kariškiai ir kolaborantai. 18 val. nuimta visą rūmų okupacijos laiką kabojusi raudona vėliava.

Sudaryta valstybinė komisija užgrobtiems Lietuvos televizijos ir radijo objektams perimti.

Kariškiai pasitraukė iš Panevėžio, Kauno ir Šiaulių radijo ir televizijos pastatų.

Vakare prie Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pastato incidento tarp jo gynėjų ir į rūmų teritoriją įsiveržusių sovietų kariškių metu žuvo  savanoris iš Alytaus A.Sakalauskas.

Rugpjūčio 22 d.

Okupacinė TSRS kariuomenė išvesta iš Spaudos rūmų, Televizijos ir radijo pastatų, TV bokšto ir kitų objektų.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus „Dėl Sovietų Sąjungos karinių-represinių struktūrų Lietuvoje“, „Dėl LKP (TSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje“, „Dėl Šalčininkų rajono tarybos prezidiumo ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybos prezidiumo antikonstitucinės veiklos“, įstatymą „Dėl LKP (TSKP) turto paėmimo“.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė deklaracijas „Dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Latvijos Respublika“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos santykių su nepriklausoma Estijos Respublika“. Deklaracijose sveikinamos estų ir latvių tautos bei visi Latvijos ir Estijos žmonės.

Atnaujinta Lietuvos Respublikos muitinių postų veikla.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pareikalavo susigrąžinti 21 užgrobtą pastatą, kuriuos išvardijo sąraše, įteiktame TSRS valdžios pareigūnams.

Lietuvos Respublika perėmė užimtus Lietuvos radijo ir televizijos rūmus ir televizijos bokštą.

Naktį TSRS kariuomenės Vilniaus įgulos kariškiai keturiais šarvuočiais iš LKP CK rūmų išvežė LKP(TSKP) vadovus M. Burokevičių, J. Naudžiūną ir J. Jermalavičių. Šie veikėjai aktyviai palaikė „Valstybinį ypatingosios padėties komitetą“.

Rugpjūčio 23 d.

Naktį kolaborantai pabėgo iš LKP CK pastato.

Vyriausybinė komisija, vadovaujama Lietuvos Respublikos vicepremjero Z.Vaišvilos, perėmė Lietuvos KP (TSKP) turtą. LKP CK rūmus saugo policija.

Vilniuje vyko tarpparlamentinė konferencija „Baltijos valstybių laisvė ir Naujoji Europa".

18.15 val. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, išmontuotas paminklas V.Leninui. Lenino paminklas nugriautas ir Klaipėdoje.

Lietuvos laivams, vykstantiems į reisus,Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodyta iškelti Lietuvos vėliavą.

Po 225 okupacijos dienų į Vilniuje esančius Spaudos rūmus grįžta spaustuvininkai, leidybos įmonės Spauda” darbuotojai, laikraščių redakcijos, žurnalistai.

Vilniuje įvyko mitingas, į kurį buvo pakviesta visa Lietuva. Laužai, užkurti kas 2 kilometrai, suliepsnojo nuo Vilniaus iki Talino.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pastato apsaugą perėmė Lietuvos policija.

Įvyko Kipro Respublikos ambasadoriaus Tasos’o Panayides’o vizitas.

Rugpjūčio 24 d.

Iš Policijos akademijos OMON'as persikėlė į Šiaurės miestelį.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus „Dėl buvusių SSRS karinių komisariatų“, „Dėl Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje ištyrimo”, „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų”, „Dėl SSRS karinių komendantūrų pastatų ir kito turto perėmimo”.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus „Dėl TSRS valstybės saugumo komiteto padalinio Lietuvoje“ (nutraukiama KGB Lietuvos padalinio veikla), „Dėl Vyriausybinės komisijos LKP (TSKP) turtui inventorizuoti ir paimti Lietuvos Respublikos nuosavybėn“, „Dėl TSRS Lietuvos respublikinės muitinės veiklos nutraukimo” “Dėl Lietuvos Respublikos vizų”.

Norvegija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Danijos Karalystė atkūrė diplomatinius santykius su Lietuvos Respublika.

Rugpjūčio 25 d.

Prancūzija ir Argentina paskelbė pripažįstančios atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir TSRS valstybės saugumo komitetas pasirašė abipusių įsipareigojimų protokolą dėl Lietuvoje veikiančio šios organizacijos padalinio likvidavimo ir santykių reguliavimo pereinamuoju laikotarpiu. Tai buvo pirmasis tarpvalstybinis Lietuvos Respublikos ir TSRS susitarimas.

Rugpjūčio 26 d.

Lietuvos Respublikai perduotos visos tarybinės muitinės. Lietuvos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas.

Reikjavike įvyko Islandijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos bei Estijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ceremonija.

Bulgarija, Italija, Kanada, Lenkija, Malta, San Marinas, Portugalija, Rumunija, Ukraina pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Danijos Karalienė Margarethe II priėmė Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrus.

Rugpjūčio 27 d.

Atkurti  Lietuvos Respublikos diplomatiniai santykiai su Norvegijos Karalyste.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl visiško SSRS ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos”.

Briuselyje Europos Bendrijos šalių (išskyrus Olandiją ir Ispaniją) užsienio reikalų ministrai nutarė pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Švedijos Karalystės užsienio reikalų ministro specialusis pasiuntinys Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui įteikė Karaliaus Karlo Gustavo laišką, kuriame pranešama, kad Švedijos Karalystė pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Airija, Albanija, Australija, Belgija, Didžioji Britanija, Gruzija, Ispanija, Liuksemburgas, Estija, Vokietija, Švedija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

TSRS KGB pirmininko pavaduotojas generolas leitenantas Fedosejevas atvyko tartis dėl visiško KGB struktūrų likvidavimo Lietuvoje, turto bei pastatų.

Santykių su TSRS kariškiais klausimus telefonu aptarė Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis ir naujasis TSRS gynybos ministras maršalas J.Šapošnikovas. Pastarasis pranešė, kad yra duotas nurodymas iš trijų Baltijos valstybių išvesti visus OMON'o padalinius.

Rugpjūčio 28 d.

Austrija, Čilė, Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Respublika, Suomija, Šveicarija, Urugvajus pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Bonoje Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos užsienio reikalų ministrai pasirašė sutartį dėl Baltijos valstybių diplomatinių santykių atnaujinimo.

Rugpjūčio 29 d.

Aptarti diplomatinių santykių į Vilnių atvyko Prancūzijos Respublikos užsienio reikalų ministras R.Diuma. Jis su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru A.Saudargu pasirašė komunikatą dėl diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Prancūzijos atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis Prancūzijos Respublikos užsienio reikalų ministrui R.Diuma perdavė laišką, adresuotą SNO generaliniam sekretoriui. Laiške reiškiamas Lietuvos Respublikos pageidavimas stoti į SNO.

Vilniuje, Jogailos gatvėje, iškilmingai atidaryta pirmoji Lietuvoje užsienio valstybės – Švedijos Karalystės ambasada.

Čekijos ir Slovakijos Federacinė Respublika, Mongolija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Įvyko Danijos Karalystės parlamento Tyrimų komisijos vizitas.

Rugpjūčio 30 d.

Vatikanas paskelbė atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimą.

Lietuvos Respublikos vizas pradėjo išduoti Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone.

Vilniuje lankėsi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas A.Bjorchas.

Įvyko JAV senatoriaus Larry’io Presslerio vizitas.

Rugpjūčio 31 d.

Medininkuose įvyko Lietuvos Sąjūdžio organizuotas mitingas Medininkų tragedijai paminėti.

Kirgizija paskelbė atkurtos Lietuvos nepriklausomos valstybės pripažinimą.

Iš Vilniaus į TSRS išskrido didžioji OMON'o būrio dalis.

Rugsėjo 1 d.

Maskvoje Baltijos valstybių premjerai G.Vagnorius, I.Godmanis ir E.Savisaaras susitiko su Didžiosios Britanijos Ministru Pirmininku J.Majoru.

Vilniuje A.Saudargas susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministru P.Kravčenka.

Vingio parke įvyko Laisvės šventė.

Rugsėjo 2 d.

Ekvadoras, JAV, Olandija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Bonoje atidaryta Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Vokietijoje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis išvyko į Budapeštą. Čia pasirašyta deklaracija dėl dėl Lietuvos Respublikos ir Vengrijos diplomatinių santykių.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius Maskvoje susitiko su Rusijos Federacijos Ministru Pirmininku  I.Silajevu.

Airijos ambasadorius Varšuvoje, Airijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis R.V.Braynas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas pasirašė Airijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo deklaraciją.

Rugsėjo 3 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrą Douglas’ą Hoggą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl Lietuvos Respublikos santykių su suverenia ir nepriklausoma Moldovos Respublika“.

Turkija, Graikija, Nikaragva, Libija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę

Rugsėjo 4 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pradėjo neeilinę sesiją. Priimtas nutarimas „Dėl Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės tarybų paleidimo“.

Įvyko Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos  Pirmininko  Laurent’o Fabius’o vizitas.

Brazilija, Izraelis, Tunisas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Rugsėjo 5 d.

Deklaraciją dėl diplomatinių santykių atkūrimo pasirašė Šveicarijos Konfederacijos užsienio reikalų departamento ambasadorius J.Stahelinas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotojas G.Šerkšnys.

Korėja, Meksika pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Įvyko Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos socialistų grupės delegacijos, vadovaujamos Socialistų grupės pirmininko Jeano  Aurouxo, vizitas.

Rugsėjo 6 d.

Naujai sudaryta TSRS Valstybės Taryba pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Gvinėja, Japonija, Kolumbija, Singapūras, Egiptas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas nutarė paskirti S.Lozoraitį Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Įvyko JAV Kongreso Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisijos delegacijos vizitas.

Rugsėjo 7 d.

Įvyko Šiaurės Tarybos generalinio sekretoriaus Josteino Osneso vizitas.

Įvyko Turkijos ambasadoriaus Maskvoje Volhano Vuralo vizitas.

Į Vilnių atvyko JAV Kongreso delegacija., kurią sudaro 50 asmenų.

Afganistanas, Kinija, Peru, Senegalas, Šiaurės Korėja, Bangladešas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Rugsėjo 8 d.

Padėkos diena. Visoje Lietuvoje bažnyčiose žmonės dėkojo Dievui už Lietuvos nepriklausomybę.

Pakistanas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Į Vilnių atvyko Vokietijos Bundestago Pirmininkė Rita Sussmuth. Ji dalyvavo Šiluvos atlaiduose.

Kardinolas V.Sladkevičius ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis pasirašė Lietuvos paaukojimo Nekaltosios Mergelės Marijos širdžiai aktą.

Įvyko Danijos Karalystės užsienio reikalų ministro Uffės Ellemanno-Jenseno vizitas.

Įvyko Suomijos parlamento delegacijos, vadovaujamos Socialdemokratų partijos narės, parlamento spykerio pirmosios pavaduotojos Saaros Marios Paakkinen, vizitas.

Rugsėjo 9 d.

Lietuvos Respublikos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro pirmojo pavaduotojo V.Katkaus, išvyko į Maskvą dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje.

Bolivija, Indija, Žaliojo Kyšulio Respublika (Kabo Verde), Kuba, Sirija, Tailandas, Vietnamas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Atleisti iš pareigų Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių valdybų valdytojai, jų pavaduotojai ir kiti pareigūnai.

Įvyko Danijos Karalystės parlamento Kultūros komisijos, vadovaujamos Socialdemokratų partijos narės Hannės Andersen, vizitas.

Rugsėjo 10 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnu išrinktas E.Gentvilas.

Azerbaidžanas, Iranas, Nepalas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (EBSK) valstybių užsienio reikalų ministrų pasitarime Maskvoje pasiektas konsensusas dėl Baltijos valstybių priėmimo tikrosiomis ESBK narėmis.

Rugsėjo 11 d.

Baltuosiuose rūmuose JAV Prezidentas G.Bušas priėmė Lietuvos Respublikos ambasadorių JAV S.Lozoraitį.

Madagaskaras ir Malaizija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Rugsėjo 12 d.

Įvyko Vokietijos užsienio reikalų ministro H.D.Genscherio vizitas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotoją Tian Czian Pei.

Armėnija, Kipras pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Niujorke Jungtinių Tautų Saugumo Taryba rekomendavo Generalinei Asamblėjai priimti Baltijos šalis į Jungtinių Tautų Tarybą.

Rugsėjo 13 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Rumunijos užsienio reikalų ministrą N.Adrianą.

Ekonominių Bendrijų komisijos delegacijos, vadovaujamos De Lange, vizitas.

Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teisinį pripažinimą paskelbė Jemenas.

Rugsėjo 14 d.

Į Lietuvą atvyko JAV valstybės sekretorius Jamesas  A. Bakeris.

Rugsėjo 15 d.

Šilalės rinkimų apygardoje įvyko rinkimai į mirusio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  deputato V.Šadreikos vietą. Aukščiausios Tarybos deputatu išrinktas monsinjoras A.Svarinskas.

Bachreinas, Jordanija, Kuveitas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Rugsėjo 16 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės delegacija, vadovaujama Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus, su oficialiu vizitu išvyko į Vokietiją.

Filipinai, Saudo Arabija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Lietuvos Respublikos ryšių ministerija išėmė iš apyvartos TSRS pašto ženklus.

Įvyko Islandijos ambasadoriaus Ingvio S. Ingvarssono vizitas.

Rugsėjo 17 d.

Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 46-ojoje sesijoje Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika ir Estijaos Respublika priimtos į JTO.

Niujorke Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su JAV prezidentu G.Bushu.

Indonezija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininko pavaduotojas B.Kuzmickas ir vicepremjeras V.Pakalniškis priėmė būsimąjį Islandijos ambasadorių Lietuvos Respublikoje I.S.Ingvarssoną.

Įsteigta Baltijos biržų asociacija.

Rugsėjo 18 d.

Lietuva priimta į Tarptautinį olimpinį komitetą.

Įvyko Lenkijos Respublikos Senato ir Seimo delegacijos, vadovaujamos Užsienio reikalų komisijos nario T.Klopotowskio, vizitas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumo nutarimu Lietuvos Respublikos atstovu Jungtinių Tautų Organizacijoje paskirtas A.Simutis.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius Bonoje susitiko su Vokietijos kancleriu H.Koliu.

Įvyko Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos delegacijos, vadovaujamos parlamento nario Michelio Pelchato, vizitas.

Rugsėjo 19 d.

Jungtiniai Arabų Emyratai pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Rugsėjo 20 d.

Laosas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Įvyko Vokietijos Hesseno žemės delegacijos, vadovaujamos Vokietijos laisvųjų demokratų partijos viceprezidento Wolfgango Gerhardto, vizitas.

Rugsėjo 21 d.

Vilniuje įvyko 5-oji Lietuvos konsultacinio seimo sesija.

Rugsėjo 23 d.

Žydų genocido aukų atminimo diena.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis priėmė VLIK'o pirmininką dr. K.Bobelį.

Rugsėjo 24 d.

Turkmėnistanas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Įvyko Argentinos Respublikos ambasadoriaus Gastono de Pratgay’o vizitas.

Rugsėjo 25 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių sukūrimo".

Panama pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas V.Katkus ir Korėjos LDR ambasadorius TSRS Sen Saugh Pilas pasirašė diplomatinio bendradarbiavimo sutartį.

Rugsėjo 26 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  seniūno pavaduotoju išrinktas J.Dringelis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis Kopenhagoje dalyvavo Šiaurės Tarybos prezidiumo ir Baltijos valstybių parlamentų delegacijų susitikime.

Rugsėjo 27 d.

Rygoje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininku A.Gorbunovu.

Į Lietuvą atvyko Šv. Tėvo įgaliotinis  pronuncijus arkivyskupas A.J.Bačkis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu vicepremjeras Z.Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniu  direktoriumi.

Rugsėjo 28 d.

Vilniaus menininkų rūmuose įvyko Lietuvos sąjūdžio konferencija.

Rugsėjo 29 d.

Į Vilnių atvyko Tibeto ir viso pasaulio budistų Dvasios tėvas Dalai Lama.

Rugsėjo 30 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos policijos šventės atgaivinimo".

Indonezija, Namibija, Uzbekistanas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Arkivyskupas A.J.Bačkis ir  Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas pasirašė diplomatinių santykių tarp Lietuvos Respublikos  ir Šventojo Sosto atkūrimo deklaraciją.

Į Baltarusiją konsultuotis dėl derybų išvyko Lietuvos Respublikos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro pirmojo pavaduotojo V.Katkaus.

Įvyko Danijos Karalystės pasiuntinio Lietuvos Respublikoje Dano Nielseno vizitas.

Spalio 1 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir pirmasis jo pavaduotojas V.Katkus priėmė Lenkijos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį Lietuvos Respublikoje M.Maszkiewiczių ir generalinį konsulą Vilniuje Z.Kitlinskį.

Įvyko Vokietijos Bundestago deputatų Karlo Heinzo Hornhueso ir Adreaso Schockenhosso vizitas.

Spalio 2 d.

Vilniuje atidaryta JAV ambasada.

Spalio 3 d.

Prasidėjo VI tarptautinis baltistų kongresas.

Lietuvoje įsteigta skrydžių tarnyba, kuri įpareigota prižiūrėti valstybės oro erdvę.

Spalio 4 d.

Prancūzija grąžino Lietuvai auksą (2246 kg).

Spalio 5 d.

Į Lietuvą atvyko Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas M.Sudzukis.

Vilniuje įvyko Baltijos Valstybių Tarybos posėdis. Vienas iš pagrindinių darbotvarkės klausimų – TSRS kariuomenės išvedimas iš Baltijos valstybių.

Spalio 6 d.

Konservatorių partijos kvietimu į Didžiąją Britaniją išvyko Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis.

Įvyko Vokietijos Federacinės Respublikos darbo ir socialinių reikalų ministro N.Bliumo vizitas.

Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į UNESCO.

Spalio 7 d.

Didžiosios Britanijos parlamento rūmuose  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis pasirašė UNESCO Konstituciją.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras  A.Saudargas ir Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas  M.Sudzukis pasikeitė diplomatinių santykių tarp Lietuvos Respublikos  ir Japonijos užmezgimo deklaracijomis.

Lietuvoje lankėsi Ispanijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas M.Cajalas

Įvyko Airijos užsienio reikalų ministro P.Collinso vizitas.

Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į Tarpparlamentinę Sąjungą ir Tarptautinę darbo organizaciją.

Spalio 8 d.

Įvyko Prancūzijos Respublikos valstybės sekretoriaus užsienio komercijai Jeano Noelo Jeanenney’o vizitas.

Spalio 9 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir TSRS užsienio reikalų ministras B.Pankinas pasikeitė notomis dėl TSRS ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių atkūrimo.

Maskvoje  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Rusijos Federacijos viceprezidentu A.Ruckojumi.

Įvyko Šiaurės Atlanto Asmablėjos delegacijos, vadovaujamos Šiaurės Atlanto Asamblėjos Politinio komiteto Rytų Europos ir TSRS pakomitečio pirmininko Jano Petersono, vizitas.

Spalio 10 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba  patvirtino A.Butkevičių  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru, V.Aleškaitį Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministru.

Atkurta Lietuvos narystė Pasaulinėje pašto sąjungoje.

Spalio 11 d.

Vilniuje iškilmingai pašventinta ir atidaryta Šv. Jonų bažnyčia.

Atkurta Lietuvos narystė Tarptautinėje elektros ryšių sąjungoje.

Įvyko Vokietijos Saksonijos žemės premjero Kurto Biedenkopfo vizitas.

Spalio 12 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis lankėsi Šiauliuose, susitiko su miesto savivaldybės ir visuomenės atstovais.

Spalio 13 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius išvyko į Bankoką susitikti su Pasaulio banko atstovais.

Įvyko Pietų Korėjos ambasadoriaus Tak Chae Han vizitas.

Spalio 14 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas V.Katkus ir Pietų Korėjos įgaliotasis ambasadorius Tak Chae Han pasikeitė abiejų šalių diplomatinių santykių užmezgimo aktais.

Spalio 15 d.

Suomijoje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis pasirašė Helsinkio susitarimo baigiamąjį aktą, susitiko su Suomijos Respublikos Prezidentu M.Koivistu.

Lietuva oficialiai tapo 160-ąja UNESCO nare.

Spalio 16 d.

Su trijų dienų vizitu į Japoniją išvyko Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.

Spalio 17 d.

Skiriamuosius raštus  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkui V.Landsbergiui įteikė Didžiosios Britanijos pasiuntinys Lietuvoje M.J.Peartas.

Spalio 19 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas  G.Vagnorius Seule susitiko su Pietų Korėjos Prezidentu Roh Tae Woo.

Šilutės rajono Bitėnų kapinėse palaidoti iš Vokietijos pargabenti Vydūno palaikai.

Spalio 20 d.

Įvyko Vokietijos Bundestago deputatų Michaelio  Gloso ir Rudolfo Krauso vizitas.

Spalio 22 d.

Lietuvos Respublikos delegacija dalyvavo Šiaurės Atlanto Asamblėjos 37-oje metinėje sesijoje stebėtojo teisėmis.

Minske  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku S.Šuškevičiumi.

Mauritanija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Spalio 23 d.

Įvyko Belgijos Karalystės užsienio reikalų ministro Marko Eyskenso vizitas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  Prezidiumas paskyrė V.Antanaitį Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Įvyko Vokietijos Bundestago deputato Winfriedo Pingerio vizitas.

Spalio 24 d.

Įvyko Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Stanislavo Šuškevičiaus vizitas.

Vilniuje  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis ir Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas S.Šuškevičius pasirašė deklaraciją „Dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos geros kaimynystės santykių principų".

Spalio 25 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė JAV reikalų patikėtinį Lietuvoje Darrylą Johnsoną.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigti Prekybos ir pramonės rūmai.

Spalio 26 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius Hudsono instituto kvietimu išvyko į JAV.

Vilniuje Profesinių sąjungų kultūros rūmuose įvyko IV Lietuvos darbininkų sąjungos suvažiavimas. Sąjungos pirmininke išrinkta A.Balsienė.

Kaune įvyko Lietuvos konsultacinio seimo VI sesija.

Vilniuje įvyko Lietuvos nepriklausomybės partijos II suvažiavimas. Partijos pirmininku išrinktas V.Čepaitis.

Spalio 28 d.

Indianapolyje (JAV) Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Ministras Pirmininkas G.Vagnorius ir JAV viceprezidentas D.Quayle'as pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės investicijų skatinimo susitarimą.

Lietuvos Respublikos vicepremjeras Z.Vaišvila Prancūzijoje susitiko su Interpolo vadovais.

Lietuvoje lankėsi Švedijos Karalystės užsienio reikalų ministrė Margaretha af Ugglas. Ji susitiko su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku V.Landsbergiu. Su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru A.Saudargu ji pasirašė Prekybos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės.

Spalio 30 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui skiriamuosius raštus įteikė Italijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje F.Tempesta.

Spalio 31 d.

Pasirašytas dvišalis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos protokolas dėl judėjimo per sieną.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nusiuntė notą TSRS dėl kariuomenės išvedimo.

Lapkričio 1 d.

Lietuvoje keičiami pašto ir kai kurių elektros bei ryšių paslaugų tarifai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č.V.Stankevičius Maskvoje susitiko su TSRS delegacijos deryboms su Lietuva vadovu E.Ševardnadze.

Lapkričio 2 d.

Šri Lanka pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Lapkričio 3 d.

Įvyko Brazilijos ambasadorės Vienoje Therezos Quintellos vizitas.

Lapkričio 4 d.

60-ojoje Interpolo generalinėje asamblėjoje Lietuvos Respublika vėl priimta į šią tarptautinę organizaciją.

Lapkričio 5 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Europos Parlamento delegacija.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos".

Įvyko Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministro R.F.Bothos vizitas

Lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui skiriamuosius raštus įteikė Australijos pasiuntinys Lietuvoje J.Burgessas.

Kauno miesto savivaldybės valdyboje referendumui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paskelbti buvo įregistruota Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinė grupė.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo”.

Vakare įvyko incidentas Šumsko muitinės poste: pasieniečių bandomi sulaikyti įtariamieji pasipriešino, iššoko iš mašinos, metė granatas ir ėmė bėgti. Sulaikyti visi šį teroro aktą įvykdę asmenys (trys rusų ir vienas osetinų tautybės). Jie vyko tikrinti, kaip veikia teroristų grupuotėms priklausančios radijo stotys.

Lapkričio 7 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Austrijoje dalyvavo PEN klubo kongrese.

Lietuvos sąjūdžio Vilniaus taryba surengė šeimyninę protesto – atsisveikinimo su TSRS armija – akciją.

Lapkričio 8 d.

Taline įvykusiame Baltijos valstybių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) Aukščiausiųjų Tarybų bendrame pasitarime nuspręsta įkurti Baltijos valstybių parlamentų bendradarbiavimo tarptautinę organizaciją – Baltijos Asamblėją.

Lapkričio 9 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Rusijos Federacijos Prezidento paskirtą Kaliningrado srities administracijos vadovą J.Matočkiną.

Lapkričio 10 d.

Prasidėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio penkių dienų vizitas JAV.

Lapkričio 11 d.

Lietuvoje padidintos maisto produktų mažmeninės ir didmeninės kainos.

Naktį policijos, prokuratūros ir valstybės saugumo darbuotojai Vilniuje, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose surengė operaciją ir padarė per 70 kratų asmenų, kurie įtariami  pogrindine teroristine veikla, butuose.

Lapkričio 13 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis Niujorke susitiko su Jungtinių Tautų Asamblėjos Pirmininku ir generaliniu sekretoriumi.

Londone įvyko Lietuvos Respublikos  ir Didžiosios Britanijos atstovų derybos dėl Anglijoje deponuoto Lietuvos aukso.  Britai pažadėjo greitai ir teigiamai išspręsti šį klausimą.

Įvyko Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos Prezidento Laurent’o Fabius’o vizitas.

Lapkričio 15 d.

Prasidėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio keturių dienų vizitas Italijoje.

Įvyko eilinė Sąjūdžio seimo sesija. Svarstyti politinės sistemos reformos ir prezidento rinkimų klausimai.

Lapkričio 18 d.

Vatikane Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Popiežiumi Jonu Pauliumi II, Vatikano Valstybės sekretoriumi kardinolu A.Sodanu.

Įvyko Austrijos užsienio reikalų ministerijos skyriaus vadovo U.Erlicho-Adamo vizitas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sustabdė Respublikonų partijos veiklą.

Įvyko Tarpparlamentinės Sąjungos Britų grupės vizitas.

Lapkričio 19 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba vidaus reikalų ministru patvirtino P.Valiuką.

Romoje Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis susitiko su Italijos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininku G.Andreočiu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pripažino buvusių TSRS respublikų nepriklausomybę.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento J.A.Samarancho pasirašytus kvietimus į 1992 m. žiemos ir vasaros olimpines žaidynes.

Lapkričio 20 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas priėmė Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmąjį pavaduotoją N.Makarevičių. Pasirašytas Diplomatinių santykių atkūrimo tarp Ukrainos ir Lietuvos Respublikos protokolas.

Vilniaus Savivaldybės aikštėje demontuotas generolo I.Černiachovskio paminklas.

Lapkričio 21 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Profesinių sąjungų įstatymą.

Lietuvos Respublika ir Armėnija užmezgė diplomatinius santykius.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas M.Makarevičius pasirašė Protokolą tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Kardinolas V.Sladkevičius paskyrė prelatą A.Svarinską Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu.

Lapkričio 22 d.

Diplomatinius santykius su Lietuva užmezgė NATO.

Lapkričio 23 d.

Įkurta Demokratinė moterų kolegija.

Lapkričio 24 d.

Didžiojo septyneto (G-7) tarybos pirmininko kvietimu į Tokijyje prasidėjusį tarybos posėdį išvyko Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.

Į Europos Tarybos ministrų komiteto sesiją Strasbūre išvyko Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas.

Lapkričio 25 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė Kipro Respublikos Prezidento specialųjį pasiuntinį A.A.Nicolaidesą. Jo vizito tikslas – derybos su Lietuvos Respublika dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Lapkričio 26 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskyrė Lietuvos Mokslo Tarybą.

Tokijyje Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius susitiko su Japonijos užsienio prekybos ir pramonės ministru K.Vatanabe.

Lapkričio 27 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumas paskyrė Osvaldą Balakauską Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Prancūzijos Respublikoje.

Vilniuje atidaryta Lenkijos Respublikos ambasada.

Lapkričio 28 d.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje V.Antanaitis įteikė savo įgaliojimus Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui R.von Weizsackeriui.

Lapkričio 29 d.

Įvyko Norvegijos Karalystės ambasadoriaus Pero Gulliko Stavnumo vizitas.

Įvyko Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos pirmininko E. Šovos vizitas.

Lapkričio 30 d.

Vilniuje įvyko Sąjūdžio seimo neeilinė sesija.

Žurnalistų sąjungoje vyko Lietuvos liberalaus jaunimo sąjungos steigiamoji sueiga.

Penkių didžiųjų šalies laikraščių – „Lietuvos ryto", „Respublikos", „Tiesos", „Vakarinių naujienų" ir „Valstiečių laikraščio" – žurnalistai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su reikalavimu nutraukti nevalstybinės spaudos ekonominį ir politinį puolimą. Šie laikraščiai išleisti tuščiais puslapiais.

Gruodžio 1 d.

Nuo šios dienos Lietuvoje vidutiniškai 40 proc. padidinti atlyginimai, pensijos, stipendijos ir kitos socialinės išmokos.

Įvyko Europos Tarybos delegacijos vizitas.

Vokietijoje atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada.

Gruodžio 4 d.

Į Vilnių su oficialiu vizitu atvyko Suomijos Respublikos užsienio reikalų ministras

P. Vayrynenas. Jis susitiko su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku V.Landsbergiu ir Ministru Pirmininku G.Vagnoriumi.

Gruodžio 5 d.

Spaudoje paskelbtas Lietuvos sąjūdžio tarybos sudarytos darbo grupės parengto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento" projektas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Įvyko Vengrijos socialinių reikalų ministerijos delegacijos vizitas.

Gruodžio 7 d.

Vilniuje prie Sporto rūmų vyko streikuojančios nepriklausomos spaudos organizuotas protesto renginys „Rokas už spaudos laisvę".

Gruodžio 9 d.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje įregistruotas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pareiškimas, kuriame siūloma surengti referendumą dėl Prezidento institucijos atkūrimo Lietuvoje.

Gruodžio 10 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Septintoji frakcija nusprendė persivadinti Nuosaikiųjų frakcija.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sudarytos  Laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininkas B.Gajauskas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pranešė, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatas V.J.Čepaitis sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patarė V.J.Čepaičiui atsistatydinti.

Gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje V.Balickas įteikė skiriamuosius raštus Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrui D.Hurdui.

Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Maskvoje pasirašytas bendras komunikatas dėl Lietuvos Respublikos ir Mongolijos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo.

Gruodžio 12 d.

Lietuvos sąjūdis pradėjo rinkti parašus dėl Prezidento institucijos atkūrimo Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras A.Butkevičius priėmė pirmąjį karo atašė Lietuvoje – Švedijos atstovą Kajų Wahlbergą. Jis reziduos Varšuvoje.

Kijeve Ukrainos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrai pasikeitė notomis dėl Ukrainos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl didmeninių ir mažmeninių kainų indeksavimo.

Vilniuje išmontuotas bene paskutinis metalinis socializmo simbolis – monumentas tarybiniams partizanams ir pogrindininkams.

Gruodžio 13 d.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius susitiko su Lietuvos pramonės įmonių vadovais, Pramonininkų asociacijos atstovais.

Vilniaus profesinių sąjungų rūmuose įvyko įvairių Lietuvoje veikiančių patriotinių politinių partijų ir judėjimų atstovų pasitarimas. Kalbėta apie dešiniųjų koalicijos kūrimo galimybę.

Vilniuje vyko III Lietuvos sąjūdžio suvažiavimas. Sąjūdis paskelbtas savaveiksmiu visuomeniniu politiniu judėjimu, turinčiu fiksuotą narystę. Sąjūdžio garbės pirmininku išrinktas V.Landsbergis.

Gruodžio 14 d.

Vilniuje įvyko Lietuvos lenkų sąjungos trečiasis suvažiavimas.

Gruodžio 15 d.

Su Lietuvos Respublika diplomatinius santykius užmezgė Filipinai.

Gruodžio 16 d.

Vilniuje prasidėjo trijų dienų Šiaurės Atlanto Asamblėjos seminaras Baltijos šalių saugumo klausimais.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis priėmė VLIK'o pirmininko pavaduotoją V.Jokubaitį. Jis įteikė lapkričio 1–3 d. Čikagoje vykusio VLIK'o seimo dokumentus.

Įvyko Vengrijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Belos Javorszkio vizitas.

Gruodžio 17 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui skiriamuosius raštus įteikė Vengrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Bela Javorszkis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo".

Gruodžio 18 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ratifikavo Sutartį dėl Lietuvos Respublikos ir  Armėnijos Respublikos  tarpvalstybinių   santykių.

Įvyko incidentas Vilniaus geležinkelio stotyje: įtūžusi minia, numačiusi vykti į Sokulką (Lenkija), neleido pajudėti traukiniui, blokavo kelius, paralyžiavo geležinkelio stotį.

Gruodžio 19 d.

Panevėžyje įvyko antrasis atkurtos Lietuvos miestų sąjungos suvažiavimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu grąžinti pastatai Vilniaus arkivyskupijos kurijai.

Vilniuje įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinė asamblėja.

Gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Saudargas dalyvavo NATO būstinėje Briuselyje įvykusiame pirmajame Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos užsienio reikalų ministrų susitikime.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų padidinimo". Pagal šį nutarimą gruodžio mėnesį įmonių ir komercine ūkine veikla besiverčiančių organizacijų darbuotojų darbo užmokestis didinamas 30 proc., biudžetinių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo užmokestis,  taip pat stipendijos, pensijos ir kitos išmokos – 40 proc.

Įvyko Europos Parlamento deputato B.Megreto vizitas.

Gruodžio 21 d.

Vilniuje atkurta Lietuvos žurnalistų draugija.

Gruodžio 22 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmuose įvyko III Lietuvos sąjūdžio suvažiavimo antroji dalis.

Gruodžio 23 d.

Maskvoje Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius ir RTFSR Vyriausybės vadovo pavaduotojas J.Gaidaras pasirašė susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo 1992 m. principų.

Gana, Kazachstanas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Gruodžio 24 d.

Lietuvos Respublikos vicepremjeras V.Pakalniškis ir Uzbekijos vicepremjeras R.Radvadovas pasirašė ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo 1992 m. sutartį.

Mozambikas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Gruodžio 25 d.

Tadžikistanas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Gruodžio 27 d.

Alžyras, Baltarusija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Šventasis Sostas pirmą kartą istorijoje Vilniaus arkivyskupiją įtraukė į Lietuvos bažnytinę struktūrą.

Gruodžio 28 d.

Kaune įvyko Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavimas.

Vilniuje įvyko Lietuvos darbo federacijos atkuriamasis suvažiavimas.

Gruodžio 29 d.

Įvyko Norvegijos Karalystės ambasadoriaus Pero Gulliko Stavnumo vizitas.

Gruodžio 30 d.

Šventasis Sostas paskelbė, kad Vatikano pronuncijus Olandijoje arkivyskupas Audrys Bačkis paskirtas Vilniaus arkivyskupu.

Libanas pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino Sausio 13-sios atminimo medalio komisiją.

Gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje sudaryta darbo grupė Lietuvos valstybės sienos atstatymo parengiamiesiems darbams atlikti.