Vokietija 

Vokietijoje lietuviai atsirado įvairiais laikais, įvairiais keliais ir dėl įvairių priežasčių. Beveik visada dauguma lietuvių Vokietijoje likdavo tik laikinai. Ji buvo tik pereinamoji vieta keliauti į tolimesnius kraštus ar, uždirbus pinigų ir sulaukus geresnių laikų, grįžti atgal į Lietuvą. II Pasaulinio karo eigoje Vakarų Vokietijoje vienokiu ar kitokiu keliu atsirado 65 000 lietuvių iš Didžiosios ir apie 10 000 iš Mažosios Lietuvos. Susibūrę į stovyklas, jie išvystė gana sudėtingą ir platų politinį, visuomeninį, kultūrinį gyvenimą su savo vaikų darželiais, mokyklomis, kursais, chorais, teatro ir tautinių šokių ansambliais, sporto klubais, organizacijomis, politinėmis partijomis, spauda ir kt. Daugumai lietuvių Vokietija vėl tebebuvo pereinamoji stovykla. Karo nuniokotas kraštas neteikė vilčių pastoviam įsikūrimui. Darbo jėgos ieškančios užjūrio valstybės išsiviliojo ir lietuvius.

Pasibaigus didesnėms emigracijos bangoms, 1954 m. VLIK’o apskaičiavimu Vakarų Vokietijoje gyveno 7.550 lietuvių. Daugiausia tie, kurie dėl amžiaus ar sveikatos negalėjo emigruoti į kitus kraštus. Nuo maždaug 1957 m. į V.Vokietiją galėjo grįžti Lietuvoje gyvenę Vokietijos piliečiai, tarp jų daugelis ir lietuvių arba lietuviškai nusiteikusių. Jie gerokai pagyvino susilpnėjusią lietuvišką veiklą. Rytų Vokietijoje jokio organizuoto lietuviško gyvenimo ilgą laiką nebuvo, tik aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo burtis iš Lietuvos darbo reikalais atsikėlę lietuviai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į Vokietiją gyventi yra persikėlę apie 15 000 lietuvių. Taip, kad šiuo metu Vokietijoje turėtų būti apie 25 000 lietuvių, nors lietuvių kilmės žmonių yra kur kas daugiau.

Pagrindinė Vokietijos lietuvių organizacija yra Lietuvių Bendruomenė. Iš Berlyne įsteigtos Lietuvių piliečių sąjungos II Pasaulinio karo metu persiorganizavusios į Lietuvių sąjungą Vokietijoje, 1946 kovo 4 d. išaugo Lietuvių Tremtinių Bendruomenė (LTB), kuri sujungė visus lietuvius tremtinius ir pabėgėlius ir kuri yra tiesioginis Vokietijos LB pirmtakas. LTB centro komitetas 1950 vasario 15 d. persitvarkė pagal Pasaulio Lietuvių Bendruomenės nuostatus. Pirmoji Vokietijos LB Taryba buvo sukviesta 1950 liepos 20 d. į Schweinfurtą, kuri išrinko ir pirmąją Vokietijos LB.

Vokietijos LB būstinė nuo 1959 m. yra Romuvoje (Lampertheim-Huttenfeld, Hesseno krašte). Ten 1953 m. nupirkta Rennhofo pilaitė kartu su 4,5 hektarais žemės. Romuva yra Vokietijos lietuvių organizacinio ir kultūrinio gyvenimo centras. Čia savo būstinę turi VLB valdyba, veikia Vasario 16 gimnazija ir Lietuvių kultūros institutas, čia vyksta Europos lietuviškųjų studijų savaitės, o savo suvažiavimus, susirinkimus ir kitokius renginius ruošia beveik visos didesnės lietuviškos organizacijos Vokietijoje.

Vokietijos LB vadovybė. Aukščiausias VLB tariamasis organas yra trejiems metams visuotiniu balsavimu renkama 15 asmenų taryba. Ji savo sesijai renkasi bent vieną kartą metuose. Vykdomasis organas yra Tarybos vieneriems metams renkama 5 asmenų valdyba. Kiti organai yra Garbės teismas, Kontrolės komisija ir Tarybos rinkimų komisija. Apylinkių reikalus tvarko narių susirinkimai ir jų rinktos apylinkių valdybos.

Vokietijos LB taryba (1999 – 2001): Dalia Baliulytė, Tomas Bartusevičius, dr. Vincas Bartusevičius, Mečislovas Buivys, Edmundas Jankūnas, dr.Vilius Lėnertas, Arminas Lipšys, Bronislava Lipšienė, Petras Nevulis, Antanas Šiugždinis, Andrius Šmitas, Marija Dambriūnaitė-Šmitienė (prezidiumo pirmininkė), Robertas Šneideris, Valdas Jelis ir Romas Žaliukas.

Vokietijos LB Valdyba (2000 m.): pirmininkas Antanas Šiugždinis, vicepirmininkas dr.Vincas Bartusevičius, sekretorius Gintaras Ručys, iždininkas Edmundas Jankūnas, narys Andrius Šmitas.

Nariai ir apylinkės. Vokietijoje LB yra griežčiau susiorganizavusi negu LB kituose kraštuose. Ne kiekvienas Vokietijoje gyvenantis lietuvis yra savaime ir LB narys. Pagal Vokietijos civilinės teisės įstatymus, norint tapti juridiniu asmeniu, reikia organizacijos narių raštiško įstojimo pareiškimo. Nors Vokietijoje gyvena apie 25000 lietuvių, tačiau formaliai registruotų narių VLB turi tik per 1000. Bendruomenės veikla, tačiau kreipiasi į visus lietuvius, nedarydama skirtumo tarp narių ir ne narių.

1999 m. užbaigus VLB persiorganizavimą, veikia 16 apylinkių: Berlyno, Essen/Mulheimo, Frankfurto, Hamburgo, Hageno, Koln/Bonnos, Lubeko, Memmingeno, Muncheno, Rastatto, Romuvos, Saksonijos, Salzgitterio, Schwetzingeno, Stuttgarto ir Thuringeno. Šios apylinkės turi rinktas valdybas ir veikia savarankiškai. Nariai, kurių gyvenvietėje nėra veikiančios apylinkės, įrašyti į VLB centrinį sąrašą.

Metiniai Vokietijos LB Tarybos suvažiavimai vyksta kasmet kovo mėnesį. Jie tvirtina praėjusių metų apyskaitą, priima metinę sąmatą, išrenka Valdybą, Garbės teismą, Kontrolės komisiją ir svarsto kitus reikalus. Vokietijos LB Valdyba kasmet ruošia bent tris pagrindinius renginius: Centrinį Vasario 16-osios minėjimą Huttenfelde, į kurį reguliariai atsilanko Vokietijos parlamentų ir valdžios atstovai bei daugiau negu 500 lietuvių; Vokietijos LB darbuotojų suvažiavimą, į kurį kviečiami apylinkių pirmininkai ir kiti darbuotojai apsvarstyti aktualius bendruomenės reikalus; Europos lietuviškųjų studijų savaitės, pradėtos 1954 m., paskutiniais metais ruošiamos VLB valdybos (2000 m. jau 47-oji).

Ruošiami ir nereguliarūs didesnio ar mažesnio masto renginiai. Europos LB pirmininkų suvažiavimai vykę iki 1956 m. ir vėl buvo atgaivinti 1978 m. Nuo tada jie vyko kasmet, dalyvaujant ir PLB atstovams. 1991 m. vasarą buvo surengtas pirmasis Pasaulio LB pirmininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo organizacijų vadovai ir iš Rytų kraštų bei Lietuvos. 1999 m. suorganizuotas PLB pirmininkų suvažiavimas ir Lietuvių Chartos 50-mečio minėjimas, kuriame dalyvavo LR Prezidentas Valdas Adamkus, PLB Valdyba, 21 krašto Lietuvių Bendruomenių pirmininkai ar jų atstovai, Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos Valdyba ir kitų svarbių vokiečių bei lietuvių įstaigų atstovai. Įvairius minėjimus ir kitokius renginius ruošia ir LB apylinkės bei Vasario 16-osios gimnazija.

VLB palaiko gerus ryšius su Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, Lietuvos Respublikos misijomis prie NATO, prie Europos Sąjungos ir prie Europos Tarybos ir jų darbuotojais. VLB atstovai yra kviečiami į ambasadų priėmimus ir kitus renginius, o ambasados darbuotojai į Bendruomenės renginius. Geri ryšiai yra palaikomi ir su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu Vilniuje, PLB valdyba ir jos atstovybe Vilniuje.

Vokietijos LB veikla yra remiama nario mokesčiu, aukomis ir tarp 1960 ir 2000 metų gauta Federalinės Vokietijos valdžios parama. Paskutinius dvejus metus parama gauta ir iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento.

Vokietijos LB yra visų Vokietijos lietuvių atstovė. Jai tenka rūpintis ne tik savo organizaciniais, bet ir visų lietuvių kultūriniais, socialiniais ir politiniais reikalais. Paskutiniais metais Bendruomenė yra ypač aktyviai įsijungusi į akciją įtaigoti savo krašto valdžią ir parlamentus, jog Lietuva būtų priimta į Europos Sąjungą ir NATO.

Švietimas. 1947 m. V.Vokietijoje veikė 26 lietuviškos gimnazijos, 14 progimnazijų, 5 profesinės ir 112 pradžios mokyklų. Prasidėjus emigracijai į kitas Europos valstybes ir užjūrius, mokyklos viena po kitos užsidarė. VLB valdyba 1950 m. rugpjūčio 18 d. nutarė steigti Vokietijos lietuviams Diepholze vieną gimnaziją su bendrabučiu. 1951 vasario 16 d. jai suteikiamas Vasario 16-osios gimnazijos vardas. Ši gimnazija, nuo 1954 m. Huttenfelde, išsilaikė iki šių dienų.

Iki 1968 m. gimnaziją administravo VLB valdyba. 1968 m ji buvo atskirta nuo LB, įsteigiant Gimnazijos kuratoriją, kuriai priklauso 10 asmenų, rinktų arba skirtų įvairių institucijų. Šiuo metu VLB atstovai Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijoje yra: Vingaudas Damijonaitis, dr. Vilius Lėnertas, Arminas Lipšys ir Petras Nevulis. Kuratorijos valdybą sudaro pirmininkas Vingaudas J.Damijonaitis, vicepirmininkas Petras Nevulis ir iždininkas Andrius Šmitas. Gimnazijos direktorius yra Andrius Šmitas.

1983 m. įsteigtas Fondas Vasario 16-osios gimnazijai remti. Jo tikslas – telkti lėšas gimnazijai. Fondo reikalais rūpinasi 7 VLB tarybos nariai: Tomas Bartusevičius, dr.Vincas Bartusevičius, dr.Vilius Lėnertas, Arminas Lipšys (pirmininkas), Antanas Šiugždinis, Marija Dambriūnaitė-Šmitienė ir Robertas Šneideris.

Vasario 16-osios gimnazija 1999 m. liepos 1 d. gavo visišką valstybės pripažinimą. Tai reiškia, kad jai suteiktos tokios pat teisės kaip valstybinėms vokiečių gimnazijoms. Abitūros egzaminai ateityje nebus laikomi eksterno teisėmis, o pagal valstybinių egzaminų tvarką. Gimnazija Vokietijoje iki šiol veikė pagal išimties statusą, kaip Federalinės valdžios remiama pabėgėlių mokykla. Lietuviams praradus pabėgėlių statusą, Federalinė valdžia pranešė, kad ji nuo 2000 m. pabaigos gimnazijos nerems. Todėl buvo svarbu gauti valstybės pripažinimą, kuris duoda gimnazijai ne tik teisę toliau dirbti, bet taip pat garantuoja ir finansinę paramą, kurios vienos, deja, mokyklai išlaikyti nepakaks. Gimnazijai padėti yra pažadėję Lampertheimo miestas, Bergstrassės apskritis, Mainzo vyskupija ir Lietuvos Respublika. Šiuo metu gimnaziją lanko 87 mokiniai: 54 iš Vokietijos, 28 iš Lietuvos, 2 iš Kanados, 2 iš Argentinos ir 1 iš Brazilijos.

Jaunimas. Organizuota mokyklinio jaunimo veikla pastoviausiai išsilaikė tik Vasario 16-osios gimnazijoje. Ten veikia Vyskupo Motiejaus Valančiaus moksleivių ateitininkų kuopa, skautų Aušros tuntas ir evangelikų Jaunimo ratelis. Kitos anksčiau veikę jaunimo organizacijos sunyko. Išliko vien Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjunga.

Kitos organizacijos ir įstaigos. V.Vokietijoje veikė ir veikia nemaža kultūrinių, visuomeninių, religinių ar labdaros organizacijų ir įstaigų. Svarbesnės jų: 1981 m. įkurtas Lietuvių kultūros institutas (vedėjas dr.Vincas Bartusevičius) išlaiko centrinę lituanistinę biblioteką (vedėjas Artūras Hermanas), centrinį lietuvių archyvą, ruošia metines mokslines konferencijas (2000 m. jau 20-ąją) bei leidžia mokslinius leidinėlius lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1955 m. įkurta Baltų draugija su vokiečių – lietuvių sekcija siekia puoselėti ir gilinti kultūros ir draugiškumo ryšius tarp vokiečių ir baltiečių tautų, skleisti žinias apie Pabaltijį, jo kultūrą, istoriją ir padėtį. Jono Glemžos įkurta šalpos draugija Labdara šelpia į vargą patekusius tautiečius, ypač moksleivius ir Lenkijos lietuvius. Vokietijos ateitininkai (pirm. Marija Dambriūnaitė-Šmitienė) – jungia Vokietijoje esančius sendraugius, studentus ir moksleivius ateitininkus. 1947 m. įkurta Vokietijos lietuvių moterų klubų federacija turi klubus 7 miestuose. Pabaltiečių krikščionių studentų sąjunga su lietuvių skyriumi yra Annabergo sodybos Bad Godesberge savininkė. Ruošia ekumeninius bei pabaltiečių jaunimo suvažiavimus. Vokietijoje taip pat veikia Lietuvių katalikų (vadovauja prelatas Antanas Bunga) ir evangelikų (vadovauja kun. Tamara Šmitienė) sielovados, aptarnaujančios tikinčiuosius jų gimtąja kalba.

Leidiniai. Pastoviausias Vakarų Vokietijoje einantis leidinys ir pagrindinis Vokietijos lietuvių gyvenimo žinių šaltinis yra Vokietijos LB valdybos informacijos,

pradėtos leisti 1951 m. balandžio 1 d. Informacijos, kurios buvo leidžiamos kas savaitę, kas dvi savaitės ir kas mėnesį, pastaraisiais metais išeina kas trys mėnesiai. Biuletenis siuntinėjamas visiems nariams, LB vadovams užsienyje, lietuvių spaudai, organizacijoms bei institucijoms ir pavieniams asmenims. Žiniaraščius šiuo metu išleidžia Stuttgarto, Muncheno, Romuvos ir Frankfurto (elektroninį) LB apylinkės bei leidinėlius: VL Jaunimo Sąjunga – Kibirkštėlę ir Vasario 16-osios gimnazijos ateitininkai – Bokšto šešėlį. Kiti leidiniai: Vokietijos lietuvių katalikų sielovados leidžiama Krivūlė (dukart per metus), evangelikų sekmininkų mėnesinis laikraštėlis Išganymo žinia (redaguoja Stasys Tautvaišas), Pabaltiečių krikščionių sąjungos leidžiamas metraštis vokiečių kalba Annaberger Annalen (red. Artūras Hermanas ir Annemarie Lepa), Lietuvių kalbos instituto metraščiai lietuvių ir vokiečių kalba LKI Suvažiavimo darbai (red. dr.Vincas Bartusevičius), Vasario 16-osios gimnazijos Metraštis.

Vokietijos Lietuvių Bendruomenė

Antanas Šiugždinis - pirmininkas

Lorscher str.1

Lampertheim-Huttenfeld 68623

Germany

El.p. [email protected]

http://www.VokLB.de