Simbolika 

Lietuvos valstybės herbas

Lietuvos valstybės istorinis herbas – Vytis – įteisintas oficialiu valstybės herbu ir ženklu Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. priimtu įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo”. 1992 m. priimtos Konstitucijos 15 straipsnio antroji dalis nustato, kad „valstybės herbas yra baltas Vytis raudoname lauke”.

1990 m. buvo patvirtintas pirmasis po karo Lietuvos valstybės herbo variantas, kurio pagrindu tapo skultoriaus Juozo Zikaro 1925 m. Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas. Spalvinis šio herbo etalonas buvo patvirtintas 1990 m. gegužės 17 d. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Prezidiumo. Šį pirmąjį dabartinės Respublikos herbą galima laikyti pereinamojo laikotarpio simboliu, pabrėžusiu, kad Lietuvos valstybė yra prieškarinių tradicijų tęsėja. Būtent toks Vytis kryžiaus fone yra išaustas dailininko Kęstučio Balčikonio gobelene, dabar puošiančiame parlamento plenarinių posėdžių salę. Pirmąjį dabartinės Respublikos herbo variantą galima pamatyti ir Seimo rūmų Konstitucijos salėje, virš pagrindinio įėjimo į parlamento rūmus iš Didžiojo kiemelio.

Dailininko K.Balčikonio gobelenas „Vytis saulės spindulių fone" Kovo 11-osios salėje
Gintaro Mačiulio nuotrauka

1991 m. rugsėjo 4 d. Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas patvirtino patikslintą, dabartinį valstybės herbo variantą. Nuo ankstesniojo herbo varianto jis skiriasi tuo, kad jame atgaivintos istorinės Vyčio spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas), atsiradę dar Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto laikais. Naujajame herbe siekta įprasminti ir pirminę herbo idėją, t.y. pavaizduoti raitelį, pasiruošusį kalaviju apginti savo valstybę. Istorinių spalvų ir senosios herbo idėjos atgaivinimas reiškė, kad Lietuva yra ne tik prieškarinių, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradicijų paveldėtoja ir tęsėja. Jau Husyno metraštyje rašoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis (1293-1316) sugalvojo sau herbą ir visai kunigaikštystei, kuris buvo šarvuotas raitelis ant žirgo su kardu – „Vytį". Jonas Trinkūnas mano, kad baltų mitologijos požiūriu Vytis vaizduoja lietuvių karių Dievą Perkūną, nes mitologijoje šis dievas raiteliu buvo įsivaizduojamas labai seniai. Be to, neužmirština, kad archeologiniai radiniai liudija, jog Lietuvos gyventojai jau X-XI a. turėjo raitelio amuletų – seitų.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Vytis, išaustas Vavelio pilies gobelene, Krokuvoje

Dabartinio Lietuvos herbo aprašymas: raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Raiteliui prie kairiojo peties mėlynas skydas su dvigubu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia mėlyni, pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) auksiniai.

Nuo 1991 m. galiojantis valstybės herbas

Neužmirština, kad be Lietuvos valstybės herbo Vyčio, nuo XIV a. pabaigos iki mūsų dienų viešajame gyvenime plačiai naudojami du kiti istoriniai simboliai: dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai. Juos dar 1988 m. lapkričio mėn. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo dešimtoji sesija viešai pripažino tautiniais simboliais.

Šaltiniai: Rimša E. „Lietuvos valstybės herbas” in Lietuvos heraldika. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – T. I. – Sudarė Edmundas Rimša. – P. 9, 15-16.
Trinkūnas J. „Vytis" in Trinkūnas J. Baltų tikėjimas: lietuvių pasaulėjauta, papročiai, apeigos, ženklai. – Vilnius: Diemedis, 2000. – P. 110.
Dawne dokumenty państwowości polskiej. Old Documents of Polish Statehood. 2000. – Warszawa: Kancelaria Sejmu, Wydawnictwo Sejmowe, 1999.

Literatūra:
Bartninkas M. Lietuvos Vytis. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995. – 95 p.
Blynas M. Lietuvos Vytis: Karalius Mindaugas, Medininkai ir… Istorinių–kultūrinių straipsnių rinkinys. R.Žymanto leidykla, 1993. – 96 p.
Lukšaitė I. „Dėl žodžio „Vytis" in Mūsų praeitis. – 1990. – Nr. 1. – P. 120-125. – (Lietuvos istorijos draugijos leidinys).
Rimša E. „Lietuvos valstybės herbas” in Lietuvos heraldika. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – T. I. – Sudarė Edmundas Rimša. – P. 9-18.