2004-07-26, 2004-07-27
Atsižvelgdama į Seimo Pirmininko A.Paulausko 2004-07-16 prašymą, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą, Komisija įvertino Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Arvydas Vidžiūno, Raimundo Palaičio ir Klemenso Rimšelio veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, kitų valstybės tarnautojų veiksmus ir pateikė pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, sudarančių sąlygas korupcijai, pakeitimo.
Komisijos išvada ir spendimai šiais klausimais priimti 2004 m. liepos 26 ir 27 d. posėdžiuose.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA
I Š V A D A
DĖL SEIMO NARIŲ VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO, VYTAUTO KVIETKAUSKO, ELIGIJAUS MASIULIO, GINTARO STEPONAVIČIAUS, ARVYDO VIDŽIŪNO, RAIMUNDO PALAIČIO IR KLEMENSO RIMŠELIO GALIMAI PADARYTŲ VEIKSMŲ, NESUDERINAMŲ SU SEIMO NARIO STATUSU, VERTINIMO
2004-07-27
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau Komisija),
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko 2004 m. liepos 16 d. prašymą Nr. 010-S-137,
remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu,
įvertinusi l.e. generalinio prokuroro pareigas Gintaro Jasaičio 2004-07-26 raštu Nr. 8.2.-2227(02), 2004-07-22 raštu Nr. 8.2.-22278(17) ir 2004-07-26 raštu Nr. 8.2-2291(17) pateiktą informaciją dėl Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Arvydo Vidžiūno, Raimundo Palaičio ir Klemenso Rimšelio veiksmų, kitų Seimo narių bei valstybės tarnautojų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę, sudarytos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2320, pateiktą informaciją, išklausiusi minėtų Seimo narių paaiškinimus,
išnagrinėjo klausimą dėl Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Arvydo Vidžiūno galimai padarytų veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario statusu vertinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija buvo prašyta įvertinti minėtų Seimo narių veiksmus, išvadoje pateikiamas minėtų Seimo narių veiksmų vertinimas, tačiau kadangi Komisijai pateiktoje medžiagoje yra duomenų ir apie kitų Seimo narių bei valstybės tarnautojų veiklą, joje pasisakyta ir dėl kitų Seimo narių bei valstybės tarnautojų veiksmų.
Komisija nustatė:
1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje 2004 m. sausio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-505-04. Ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. sausio 21 d. atliekant kratą UAB Rubikon" direktoriaus Arūno Mačiuičio darbo kabinete Meistrų g. 12, Vilniuje (toliau krata) buvo rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris, optinė laikmena, kiti daiktai ir dokumentai. Apžiūrėjus paimtus daiktus ir juose esančius duomenis, įtarta, kad juose yra įrašų apie įvairias finansines operacijas laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2004-01-16, t. y. galimai neoficiali Rubikon" įmonių grupės buhalterija. Įtarta, kad buvo siekiama neteisėtai įgytus pinigus legalizuoti apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą, ją slepiant ir tokiu būdu gaunant nedeklaruojamu bei neapmokestinamų pajamų, jas panaudoti Rubikon" įmonių grupės interesams tenkinti, valstybės tarnautojams, taip pat ir Seimo nariams, papirkti už pageidaujamų norminių aktų priėmimą. Šie įtarimai grįsti ir duomenimis, gautais iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir veikiančių bankų bei kredito įstaigų (oficialios įmonių buhalterijos).
2. Apžiūros metu išanalizavus kompiuteryje, optinėje laikmenoje ir dokumentuose esančius duomenis, įtarta, kad juose yra įrašų apie 2001-2003 metais išmokėtas įvairias pinigų sumas Lietuvos Respublikos Seimo nariams Vyteniui Povilui Andriukaičiui, Vytautui Kvietkauskui ir Arvydui Vidžiūnui.
3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba 2004 m. kovo 4 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-505-04 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 203 str. l d., 216 str., 220 str. l d., 222 str. ir 227 str. 2 d., dėl uždarosios akcinės bendrovės Rubikon" didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, patikėto turto iššvaistymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir valstybės tarnautojų papirkimo.
4. Vykdant Vilniaus apygardos teismo teisėjo sankcionuotą Rubikon" įmonių grupės akcininko Andriaus Janukonio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, gauta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad telefoniniame pokalbyje su UAB Rubikon direktoriumi A. Mačiuičiu jie galimai aptarė papirkinėjimo schemą, o Rubikon" įmonių grupės buhalterijoje šiam tikslui A. Janukonis ir A. Mačiuitis galimai susitarė numatyti konkrečias lėšas.
5. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad A.Janukonis, nuolat bendraudamas su atskirais Lietuvos Respublikos Seimo nariais, galimai juos papirkinėja, siekdamas Rubikon" įmonių grupei palankių norminių aktų priėmimo.
6. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu buvo įtariama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2001-01-26 iki 2003-09-19 Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš Rubikon" įmonių grupės akcininko, UAB Rubikon group", UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio savo naudai didesnės negu 250 MGL vertės kyšį - 95 000 litų - už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės narių įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, ministerijose bei savivaldybėse svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus.
7. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu taip pat buvo įtariama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kvietkauskas, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2002-11-07 Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš Rubikon" įmonių grupės akcininko, UAB Rubikon group", UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio savo naudai 25 000 litų kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - Lietuvos Respublikos Seimo narių įtakoj imą Lietuvos Respublikos Seime svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 str. papildymo įstatymu.
8. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu taip pat buvo įtariama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2002-11-07 Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė savo naudai iš Rubikon" įmonių grupės akcininko, UAB Rubikon group, UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio didesnės negu 250 MGL vertės kyšį - 40 000 litų - už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo narių ir savivaldybių tarnautojų įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime ir rajonų savivaldybėse svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymu, taip pat su UAB Litesko" ūkine veikla šilumos ūkio srityje Alytaus rajone bei Palangos mieste (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Nijolės Frolovos 2004 m. liepos 14 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla Nr. 07-1-505-04 ).
9. Tokiuose veiksmuose įžvelgęs Seimo narių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (kyšininkavimas) požymių ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, laikinai einantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas Gintaras Jasaitis 2004 m. liepos 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę.
10. 2004-07-13 Lietuvos Respublikos Seimas nutarė neduoti sutikimo Seimo narius Arvydą Vidžiūną, Vytautą Kvietkauską ir Vytenį Povilą Andriukaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę.
11. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio l dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Nijolė Frolova 2004 m. liepos 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, nes nėra kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos Seimo) leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną.
12. 2004 m. liepos 15 d. raštu Nr.8.2.-2226(02) Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką informuodama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Arvydo Vidžiūno veiksmai galimai nedera su Seimo nario statusu, Generalinė prokuratūra pateikė siūlymą svarstyti bei įvertinti jų veiksmus Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.
13. 2004 m. liepos 16 d. raštu Nr. 010-S-137 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymu įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Arvydo Vidžiūno veiksmus ir prie prašymo pridedama medžiaga bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, perdavė šią medžiagą išnagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijai, prašydamas išsiaiškinti, ar minėti Seimo nariai nepadarė veiksmų, nesuderinamu su Seimo nario statusu, ir iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. pateikti išvadas dėl jų veiksmų vertinimo.
Komisija, įvertinusi surinktus klausimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, konstatuoja:
1. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2004 m. liepos 16 d. raštu Seimo Antikorupcinės komisijos prašoma išsiaiškinti, ar Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Arvydas Vidžiūnas nepadarė veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario statusu ir pateikti išvadas dėl jų veiksmų vertinimo.
2. Asmenų padaryti veiksmai gali būti vertinami teisės ir etikos atžvilgiu. Taip pat gali būti pateikiamas jų politinis įvertinimas. Taigi išvada dėl galimai padarytų Seimo narių veiksmų, kurie nesuderinami su Seimo nario statusu, vertinimo gali būti pateikta, visų pirma, išanalizavus teisinės atsakomybės taikymo už minėtus veiksmus sąlygas.
3. Traukti už galimai padarytas nusikalstamas veikas Seimo narius baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn įgaliotos teisėsaugos institucijos ir teismas. Tokie įgaliojimai nepriklauso Seimo kompetencijai. Antra vertus, ta pati veika gali turėti ir nusikalstamos veikos, ir Konstitucijos ar kitų teisės aktų pažeidimo požymių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime konstatavo, jog kai kada tie patys neteisėti veiksmai gali užtraukti ir konstitucinę, ir kitokią teisinę atsakomybę, pvz., baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Ar, be konstitucinės atsakomybės, jie užtraukia dar ir kitokią teisinę atsakomybę, priklauso nuo to, ar teisinė sistema pripažįsta, kad tais pačiais neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami ne tik konstituciniai, bet ir kiti teisiniai santykiai. Kita vertus, konstitucinė sankcija taikoma visų pirma dėl to, kad darydamas pažeidimą asmuo tuo diskreditavo valstybės valdžią, užtat būtina jį pašalinti iš pareigų ar panaikinti jo mandatą, antraip nebus garantuotas visuomenės pasitikėjimas valstybės valdžia, jos institucijomis ir pareigūnais. Taigi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra už galimai padarytą veiką traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jis, esant pagrindui, už tą pačią veiką gali būti traukiamas konstitucinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepriklausomai nuo to, ar minėti Seimo nariai už galimai padarytus veiksmus traukiami baudžiamojon atsakomybėn, turi būti įvertinta, ar už galimai padarytus veiksmus Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Arvydas Vidžiūnas neturėtų būti traukiami konstitucinėn atsakomybėn.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (1 dalis); valdžios galias riboja Konstitucija (2 dalis); valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 dalis).
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 2 d. nutarime pažymėjo, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, turi atitinkamus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas, jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 2 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir draudžia imperatyvų mandatą. Seimo nario laisvo mandato esmė Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.
9. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, kad Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio. Seimo nario laisvas mandatas ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariais interesais. Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime jis atstovauja visai Tautai.
10. Kad Seimo narys galėtų tinkamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, pareigas, pačioje Konstitucijoje yra nustatytos ne tik tam tikros Seimo nario teisės, bet ir jo pareigos bei jam taikomi apribojimai. Kai kurios Seimo nario pareigos bei apribojimai Konstitucijoje yra suformuluoti expressis verbis, pavyzdžiui, Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
11. Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 2 d. nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvą mandatą, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumą, garantuoti, kad Seimo narys veiks Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų, interesais, kad Seimo narys nesinaudos savo statusu, laisvu mandatu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, kad kiekvienas Seimo narys turės galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Šis tikslas nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos kliudyti šį tikslą pasiekti, jeigu Seimo narys tuo pat metu galėtų eiti ir kitas pareigas arba dirbti ir kitą darbą, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas, taip pat pareigas, galimybę kurias užimti suponuoja Konstitucija; šis tikslas nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos kliudyti šį tikslą pasiekti ir tuo atveju, jeigu Seimo narys gautų ir tokį kitą atlyginimą, kurio nenumato Konstitucija.
12. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas draudimas Seimo nariui, be Seimo nario atlyginimo, gauti kitą atlyginimą reiškia, jog Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytą arba implicitiškai numatytą atlyginimą: 1) atlyginimą už Seimo nario pareigas Seime, apimančias Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tokias Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo vadovybėje ar vadovaudamas Seimo struktūriniams padaliniams, kitas pareigas Seime, kurias gali užimti tik Seimo narys, taip pat tokias pareigas tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant Seimo nariu; 2) atlyginimą už Ministro Pirmininko ar ministro pareigas; 3) atlyginimą už kūrybinę veiklą, kurią jis atlieka ne kaip darbo, tarnybos ar pan. santykių subjektas.
13. Seimo nario pareigos bei apribojimai yra įtvirtinti ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose teisės aktuose įstatymuose ir Seimo statute. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo Seimo statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.
14. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai. Šie reikalavimai taikomi ir Seimo nariams.
15. Remiantis Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 straipsnio 1 punktu, valstybės politikas, taigi ir Seimo narys, neturi teisės užsiimti lobistine veikla, t. y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, o remiantis minėto įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, valstybės politikas neturi teisės būti lobistinės veiklos užsakovu, t. y. susitarti dėl atlygintinų ar neatlygintinų veiksmų, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 2 d. nutarime konstatavo, jog tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Pilietinė Tauta, bendrų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.
17. 2004 m. gegužės 25 d. Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo: Kad piliečiai valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.
18. Viena iš viešos demokratinės valstybės pareigūnų kontrolės formų ir pilietinės visuomenės savisaugos priemonių yra apkalta, kuri, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime, yra ypatingas procesas, kai sprendžiamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje konstatavo, kad apkalta Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas, t. y. jų pašalinimas iš pareigų už šiuos Konstitucijoje nustatytus veiksmus: šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą.
20. Kaip minėta, Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad jeigu Seimo narys savo nuožiūra ir pagal savo sąžinę veikia taip, kad atitrūksta nuo Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, tokiais veiksmais Seimo narys pažeidžia Konstituciją.
21. Taip pat minėta tai, kad Seimo nario laisvas mandatas ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, todėl Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariais interesais.
22. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad jeigu Seimo nario laisvas mandatas naudojamas partikuliariais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tokiais veiksmais Seimo narys pažeidžia Konstituciją.
23. Ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas užtraukia konstitucinę atsakomybę. Konstitucinė atsakomybė valstybės pareigūno pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka - gali būti taikoma už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.
24. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant, ar išleidęs Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir tai, ar išleidžiant šį Respublikos Prezidento dekretą buvo įvykdyti Konstitucijoje ir atitinkamuose įstatymuose nustatyti reikalavimai, ar buvo laikomasi nustatytos tvarkos, taip pat būtina įvertinti kitas faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes. Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kuris užtikrina teisinio reguliavimo nuoseklumą, tai sudaro pagrindą manyti, kad vertinant, ar Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus turi būti atsižvelgiama į visas šiuo atžvilgiu reikšmingas faktines aplinkybes.
25. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad Respublikos Prezidentas R.Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet asmeniniais interesais. 2004 m. kovo 31 d. išvadoje Konstitucinis Teismas šiuos veiksmus įvertino kaip šiurkščiai pažeidžiančius Konstituciją. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kuris užtikrina teisinio reguliavimo nuoseklumą, darytina išvada, kad jeigu Seimo narys, vykdydamas savo įgaliojimus, veikia vadovaudamasis ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet privačiais interesais už suteiktą finansinę ar kitokią paramą, tokiais veiksmais Seimo narys šiurkščiai pažeidžia Konstituciją. Tokie veiksmai nėra suderinami su Seimo nario statusu.
26. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas ir 2004 m. kovo 31 d. išvada taip pat sudaro pagrindą manyti, kad minėti Seimo nario veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar finansinė parama suteikiama oficialiai. Aukščiau išdėstyti Konstitucinio Teismo sprendimai taip pat sudaro pagrindą manyti, kad minėti Seimo nario veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar finansinė parama suteikiama asmeniškai Seimo nariui, ar kitiems asmenims, pavyzdžiui, politinei partijai ar politinei organizacijai, visuomeninei organizacijai, kitai organizacijai ar fiziniams asmenims.
27. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį Konstitucinė atsakomybė valstybės pareigūno pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka gali būti taikoma ne tik už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, bet ir už priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Tačiau Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime išaiškino, kad priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
28. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nuspręsti, ar valstybės pareigūnas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, yra įgaliotas tik Konstitucinis Teismas. Tokie įgaliojimai nepriklauso Seimo kompetencijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada). Pagal Konstitucijos 74 straipsnį Seimas yra įgaliotas pašalinti valstybės pareigūną, šiurkščiai pažeidusį Konstituciją, iš pareigų apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Pagal Seimo statuto 230 straipsnį ir Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 15 d. nutarimą siūlymą pradėti apkaltos procesą dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo gali pateikti tik ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė. Pagal Seimo statuto 233 ir 235 straipsnius tokios Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą išdėstytų kaltinimo šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu rimtumą ir pagrįstumą yra įgaliota patikrinti Seimo Specialioji tyrimo komisija. Taigi Antikorupcijos komisija neturi įgaliojimų nuspręsti, ar Seimo nariai šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Todėl Antikorupcijos komisija tirs tik tai, ar yra prielaidos pradėti tokio klausimo sprendimą ar yra pagrindas manyti, kad egzistuoja galimybė, kad Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Arvydas Vidžiūnas pažeidė įstatymus ir Konstituciją. Kaip minėta, Komisijos nagrinėjamas klausimas yra susijęs su įtarimais kyšininkavimu galima korupcija, todėl atitinka Komisijos kompetenciją (Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnis).
29. 2004 m. balandžio 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai nusikaltimo padarymo faktas nėra akivaizdus, Seimas pagal Konstituciją negali vykdyti apkaltos nusikaltimo padarymo pagrindu tol, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Todėl esant pagrindui manyti, kad egzistuoja galimybė, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, tačiau jis nėra akivaizdus, apkaltos procesas negali būti pradėtas dėl nusikaltimo padarymo, tačiau gali būti pradėtas kitais Konstitucijoje numatytais pagrindais (dėl Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo).
30. Atsakomybę už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą taip pat numato Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 2021 straipsnis. Be to, atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą numato šio kodekso 17225 straipsnis. Administracinių teisės pažeidimų bylas dėl minėtų pažeidimų įgalioti nagrinėti apylinkių teismai (ATPK 224 straipsnis). Tam būtinus tokių administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 10 punktą turi teisę surašyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ir jos įgalioti pareigūnai. Todėl esant pagrindui manyti, kad egzistuoja galimybė, kad Seimo nariai padarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą arba vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, jų traukimo administracinėn atsakomybėn klausimas perduotinas spręsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
31. Pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 9 punktą teisės pažeidimų protokolus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo taip pat turi teisę atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai ir jų įgalioti atstovai. Tačiau Seimo statutas nustato dar specialią procedūrą Seimo nario padarytam Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimui nustatyti. Remiantis Seimo statuto 78 straipsniu 10 punktu Seimo narių padarytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei Seimo statuto 18 straipsnio pažeidimus nustatyti ir apie tai informuoti Seimą įgaliota Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Todėl pieš realizuojant minėtą ATPK nuostatą Seime Seimo narių galimai padaryti veiksmai, pažeidžiantys Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, turėtų būti perduoti vertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
32. Tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl Seimo nariai turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn tik už veikas, turinčias administracinio teisės pažeidimo požymių, tačiau neturinčias nusikalstamos veikos požymių. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad Seimo narys padarė veiką, turinčią ne tik administracinio teisės pažeidimo, bet ir nusikalstamos veikos požymių, turėtų būti sprendžiamas jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos lobistinės neįklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta asociacijos samprata. Asociacija tai savo pavadinimą turintis, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Todėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, negali būti vertinama kaip lobistinė.
***
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgdama į Komisijos surinktų ir ištirtų duomenų visumą, Komisija daro šias i š v a d a s:
1. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis pažeidė Konstituciją, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą;
2. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kvietkauskas pažeidė Konstituciją, Seimo statutą bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą;
3. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Vidžiūnas pažeidė Konstituciją, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą.
4. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Eligijus Masiulis pažeidė Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą;
5. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Steponavičius pažeidė Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą;
6. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Palaitis padarė veiksmus, kuriais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Klemensas Rimšelis padarė veiksmus, kuriais pažeidė Seimo nario etiką;
8. Yra pagrindas manyti, kad Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, Seimo Ekonomikos komiteto patarėjas Vytenis Strimaitis padarė veiksmus ir Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Anatolijus Rimkevičius padarė veiksmus, kuriais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:
I
1. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą dėl Seimo narių V. P. Andriukaičio, V. Kvietkausko ir A.Vidžiūno įgaliojimų nutrūkimo jų prašymu, siūlyti Generalinei prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl jų galimos nusikalstamos veikos.
2. Seimo narių Eligijaus Masiulio, Raimundo Palaičio ir Gintaras Steponavičiaus veiksmus siūlyti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
3. Seimo nario Klemenso Rimšelio veiksmus siūlyti įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
4. Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, Seimo Ekonomikos komiteto patarėjo Vytenio Strimaičio ir Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Anatolijaus Rimkevičiaus veiksmus siūlyti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir įstaigų, kuriose dirba šie valstybės tarnautojai, vadovams.
II
1. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Seimo statutą:
1) suvaržant teisę Seimo nariams teikti įstatymo pataisas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje ir likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki posėdžio darbotvarkėje numatyto pradėti įstatymo priėmimo;
2) nustatant pagrindinio komiteto ir Seimo teisės departamento išvados bet kokio įstatymo projekto pakeitimo ar papildymo projekto privalomumą;
3) patikslinant įstatymų priėmimo ypatingos skubos ir skubos tvarka procedūras, atsižvelgus į 1 ir 2 punktuose nurodytus pasiūlymus;
4) patikslinant apkaltos procesą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktą apkaltos instituto sampratą.
2. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas:
1) sukuriant veiksmingesnę ir skaidresnę politinių partijų bei politinių kampanijų finansavimo kontrolę;
2) nustatant politinių partijų lėšų gavimo, tvarkymo bei panaudojimo buhalterinės apskaitos vedimo tvarką ir principus.
3) mažinant lėšų ir dovanų, gautinų iš vieno fizinio ar juridinio asmens per metus, dydį;
4) numatant privalomą rašytinę formą politinių partijų ir politinių organizacijų ir fizinių arba juridinių asmenų sandoriams dėl lėšų ir dovanų dovanojimo, taip pat kad tokius sandorius gali sudaryti tik politinės partijos ir politinės organizacijos įgaliotas asmuo;
5) numatyti maksimalią dalį, kurią gali sudaryti privačių asmenų suteiktos lėšos partijų biudžete.
3. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą nustatant atsakomybę už netiesioginį ar nuslėptą politinių partijų bei politinių kampanijų rėmimą, politinių partijų iždininkų ar jų vadovų asmeninę atsakomybę už finansinius pažeidimus.
4. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą nustatant draudimą visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams ar jų darbuotojams vykdyti atlygintinę ar neatlygintinę veiklą, kuria siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.
5. Siūlyti priimti Politikų elgesio kodeksą, numatant teisines prielaidas politikų doroviniam principingumui ir sąžiningumui stiprinti, sukurti sąlygas konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimui, gerinti korupcijos prevenciją ir stiprinant piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, nustatant politikų atsakomybę ir atskaitomybę prieš visuomenę, politikų profesinės etikos ir elgesio principus bei jais paremtus reikalavimus, o taip pat atsakomybę už tokių reikalavimų pažeidimus.
6. Siūlyti Seimo Operatyvinės veiklos komisijai įvertinti operatyvinę veiklą reglamentuojančių norminių aktų ir Baudžiamojo proceso kodekso normų santykį ir pateikti Seimui pasiūlymus dėl šių norminių aktų įgyvendinimo mechanizmo tobulinimo.
PRIDEDAMA. 1. Pažyma dėl Seimo narių ir valstybės tarnautojų veiksmų 17 l.
2. Komisijos narių Nijolės Steiblienės ir Algimanto Matulevičiaus atskiroji nuomonė 27 l.
3. Komisijos narių Virginijaus Martišausko ir Romano Algimanto Sedlicko atskiroji nuomonė - 2 l.
4. Seimo nario R.Palaičio 2004-07-22 raštas Nr. 157 Dėl telefonų pokalbių išklotinės 1 l.
5. Seimo narių E.Masiulio ir G.Steponavičiaus 2004-07-16 raštas 1 l.
Komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė
Komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius
Komisijos nariai Vydas Baravykas
Virginijus Martišauskas
Algimantas Matulevičius
Jurgis Razma
Romanas Algimantas Sedlickas
Valerijus Simulik
Seimo Antikorupcijos komisijos 2004-07-27 išvados Dėl Seimo narių V.P.Andriukaičio, V.Kvietkausko, E.Masiulio, G.Steponavičiaus, A.Vidžiūno, R.Palaičio ir K.Rimšelio galimai padarytų veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario Statusu, vertinimo
1 PRIEDAS
P A Ž Y M A
Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos 2004-07-27 išvadoje minimų Seimo narių ir valstybės tarnautojų veiksmų
I. Dėl Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2001-01-26 ir 2001-04-09 V.P.Andriukaičiui išmokėta po 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-07-17 telefoninio pokalbio metu V.Andriukaitis su A.Janukoniu susitarė susitikti prie upės, Seimo rūmų apačioje (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-798s).
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-07-17 SCD išmokėta 15 000 Lt.
2002-08-27 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis susitarė su V.Andriukaičiu skubiai susitikti 21.00 val. prie pastarojo namų esančios kavinės rūsyje ir aptarti A.Janukoniui svarbius reikalus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-790s).
2002-08-28 A.Janukonis nurodė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentui Vytautui Stasiūnui nuo asociacijos paruošti raštą Seimo nariui Vyteniui Andriukaičiui, kad pastarasis galėtų tarpininkauti patvirtinant daugiabučių namų apšildymo taisykles, nes su ministerija nėra laiko užsiimti ir greičiau bus per aukštesnius lygius (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-791s).
2002-09-12 V.Andriukaitis pranešė A.Janukoniui, kad kalbėjo su Kundrotu ir ,,dėl darbo grupės irgi pajudins, taip pat pažadėjo padirbėti darbiniais klausimais su Juozu. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-788s).
2002-09-30 V.P.Andriukaitis patikino A.Janukonį, kad ,,medžiaga atiduota Kundrotui (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-788s).
2002-11-11 telefoninio pokalbio metu V.P.Andriukaitis paprašė A.Janukonio tiesioginės paramos". Taip pat kalbėta apie tai, kad V.P.Andriukaitis kalbėjo su premjeru, kurio pozicija yra palanki, ,,kad ,,Eonas nekoncentruotų, bei dėl A.Janukonio įvykusio vizito pas J.Oleką. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-627s) (2002-10-24 V.Janukonis važiavo susitikti su J.Oleku dėl partijos pozicijos tokiu klausimu: kad eksploatacijos darbų sąrašas būtų papildytas karšto, šalto vandens skaitiklių priežiūra. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-826s).)
2002-11-12 vakare A.Janukonis pakvietė V.P.Andriukaitį atvykti pas jį į namus, ir V.P.Andriukaitis sutiko (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-823s).
2002-12-23 A.Janukonis telefoninio pokalbio metu paprašė V.Andriukaičio pagalbos, teigdamas, kad ,,papuolėm į ceitnotą šilumos tiekėjai Lietuvos, 30 įmonių, su Lietuvos dujomis. Nes čia nutarė tvarką pakeisti sekantiems metams ir kažkur tai norim pagalbų prašyt, tarpininkavimo. V. Andriukaitis pažadėjo padėti ir susitarė susitikti kitą dieną Seime (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-832s).
2002-12-24 telefonu V.P.Andriukaitis susitarė 2002-12-30 Seime susitikti su A.Janukoniu (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-830s). Kratos metu A. Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-12-31 V.P.Andriukaičiui išmokėta 20 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2003-05-20 V.P.Andriukaitis telefoninio pokalbio metu informavo A.Janukonį, kad pataisas Seime jis įregistravo ir iš socialdemokratų frakcijos parama Seime bus. Pokalbio metu susitarta dėl pataisų ,,papiarinimo ir Seimo narių ,,pasveikinimo, įregistravus tokią svarbią pataisą (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-721s). Tą pačią dieną A.Janukonis duoda pavedimą K.Gečui suorganizuoti Dujų įstatymo 14 straipsnio pataisos dėl valstybinio dujų kainų reguliavimo ,,piarą, bet veikti taip, kad ,,nekyšotų mūsų ausys, kad būtų kalbama apie naudą vartotojams, o ne šilumininkams (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-722s).
Tą pačią dieną jie tarėsi susitikti, bet dėl laisvo laiko stokos A.Janukonis sutarė su V.Andriukaičiu, kad voką su dokumentacija" jam į namus atveš A.Janukonio vairuotojas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-737s).
Tą pačią dieną V.P.Andriukaitis, paskambinus A.Janukoniui, pasakė, kad ,,viskas tvarkoj, padėkojo bei pažadėjo A.Janukoniui padėti Seime (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-735s).
2003-05-28 A. Janukonis telefoninio pokalbio metu paprašė V.P.Andriukaičio pagalbos palaikant Rubikon" įmonių grupės rengiamą ir inicijuojamą šiukšlių utilizavimo projektą, kuris turėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, kadangi A.Janukonis jau pateikė paraišką Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-750s).
2003-05-28 UAB Litesko" komercijos direktorius S.Juodka telefonu informavo A.Janukonį, kad būtinai reiktų susisiekti su Vyteniu ir pakalbėti dėl Trakų ir Biržų, nes jie ,,nusprendė stabdyt procesus. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-749s).
Tą pačią dieną A. Janukonis paprašė, kad V.P.Andriukaitis pasikalbėtų su Trakų rajono meru Tadeušu Uždel ir Biržų rajono meru Regimantu Ramonu bei juos nukreiptų reikalinga A.Janukonio rengiamų projektų linkme, o būtent pasirašyti sutartis su ,,Litesko. V.P.Andriukaitis A.Janukonį informavo, kad sutvarkė visus reikalus Finansų ministerijoje su Rolandu Kriščiūnu ir sutarė toliau tęsti bendradarbiavimą (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-747s).
2003 05 29 V.Andriukaitis telefonu informavo A.Janukonį, kad su bendrapartiečiais iš Biržų kalbėjo, viskas ,,tvarkoj (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-769s).
2003-05-29 S.Juodka A.Janukonį informavo, kad Biržai" pagaliau susiharmonizavo. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-746s).
2003-06-04 V.Andriukaičio A.Janukonis paprašė įtraukti į dienotvarkę ,,dujas (įstatymo pataisų svarstymą) (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-741s), o 2003-06-09 A.Janukonis vėl paprašė V.Andriukaičio ,,atstatyti į dienotvarkę įstatymo pataisas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-743s).
2003-06-17 A.Janukonis paprašė V.P.Andriukaičio Seimo socialdemokratų frakcijoje priimti V.Stasiūną, kuris pristatytų šilumos tiekėjų požiūrį į svarstomą klausimą, ir V. Andriukaitis nurodė kreiptis į I.Šiaulienę. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-742s).
2003-06-18 A.Janukonis nurodė V.Stasiūnui kreiptis į I.Šiaulienę nuo Šilumos tiekėjų asociacijos dėl Dujų įstatymo pataisų (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-740s). V.Stasiūnas, apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad ėjo į Seimą, pas socialdemokratų frakcijos seniūnę I.Šiaulienę dėl dujų kainų reguliavimo laisvosioms šilumos tiekimo įmonėms (2004-07-02 liudytojo apklausos protokolas).
2003-06-19 V.Andriukaitis pranešė A.Janukoniui, kad dėl įstatymo pataisų bus viskas gerai, t.y. jų svarstymas nebus atidėtas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-761s).
2003-06-23 A.Janukonis pasiūlė susitikti V.Andriukaičiui dėl ,,mūsų kasdienių reikalų, V.Andriukaitis sutiko, nes ,,reikia biskį. [
] vis tiek dar gyvent iki kitų metų rudens reikia (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-427s).
2003-06-30 A.Janukonis pakartotinai paprašė V. Andriukaičio paramos dėl ES lėšų, prašė pakalbėti su Finansų ministerijos darbuotoju R.Kriščiūnu, kadangi Rubikon" projektas eilės tvarka buvo 9-tas, o svarstomi tik pirmieji 8-i. V.Andriukaitis pasakė, kad ,,paderinau viską (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-684s)
2003-07-16 A.Janukonis telefoninio pokalbio metu pakartotinai prašė paramos Finansų ministerijoje, o V.P.Andriukaitis savo ruožtu ir A.Janukonio paprašė ,,paramos šiek tiek. A.Janukonis pažadėjo ,,suruošti dokumentaciją ir perduoti per Svajūną. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-687s).
R.Kriščiūnas, Finansų ministerijos Europos sąjungos programų valdymo departamento direktorius apklausos metu teigė, kad V.P.Andriukaičio skambučių buvo sulaukęs, tačiau neprisimena dėl kokio projekto. Jo teigimu, Ūkio ministerija paskyrė likusius 12 000 eurų pirmam projektui ,,už brūkšnio (2004-07-08 liudytojo apklausos protokolas).
2003-08-19 A.Janukonis telefoninio pokalbio metu paprašė savo bendradarbio bilietų (rytoj reikia a ..tų bilietų) (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-700s).
2003-08-19 telefonu V.Andriukaitis pasakė, kad šiomis dienomis susitikti su A.Janukoniu negali (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-701s). Generalinės prokuratūros manymu, A.Janukonis 2003-08-20 pinigus grąžino A.Mačiuičiui, UAB Rubikon" direktoriui ir vienam iš Rubikon" įmonių grupės savininkui, atsakingam už visos Rubikon" įmonių grupės finansinius reikalus, ,,nes aš šiandien neturiu galimybės perduoti (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-702s).
2003-08-29 telefoninio pokalbio metu V. Andriukaitis vėl derino su A.Janukoniu susitikimo laiką, nes abu labai užsiėmę (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-705s).
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2003-09-19 V.P.Andriukaičiui išmokėta 20 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2004-04-27 apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-501-04 Vytenis Povilas Andriukaitis, atsakydamas į klausimą dėl pažinties su Andriumi Janukoniu, parodė, kad jis asmeniškai su A.Janukoniu nėra pažįstamas ir jokių santykių nepalaiko. Jis A.Janukonį žino kaip tarptautinės kompanijos Dalkia" ir Vivendi" įmonių grupės atstovą, su kuriuo 2000 m. pabaigoje - 2001 m. pradžioje socialdemokratų partijos frakcijoje keletą kartų aptarinėjo sutartį su Dalkia" bei 2003 metais vieną kartą aptarinėjo trečiojo atominio reaktoriaus statybos Lietuvoje galimybes.
V.Andriukaitis, atsakydamas į klausimus Laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę, sudarytos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2320, posėdyje neigė, kad buvo susitikęs su A.Janukoniu jo ar savo namuose.
Paminėtini ir du Seimo Antikorupcijos komisijos anksčiau nagrinėti klausimai bei Valstybės kontrolės pateikti V.P.Andriukaičio raštai Valstybės kontrolei: 1) 2002-02-20 raštas dėl žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 10, Vilniuje; 2) 2002-03-26 raštas dėl SP AB Vilniaus šilumos tinklai nuomos.
2001-11-10 komisija perdavė Valstybės kontrolei medžiagą dėl 0,643 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 14 a (lengvatinėmis sąlygomis išnuomoto UAB Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos, kaip sklype esančios tvoros, neteisėtai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, savininkei) bei 6,4545 ha sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 10 (lengvatinėmis sąlygomis išnuomoto UAB Kelstena, kaip sklype esančių stulpelių, neteisėtai įregistruotų Nekilnojamojo turto registre kaip stadiono tribūnų pamatai, savininkei), prašydama patikrinti šių valstybinės žemės sklypų nuomos teisėtumą bei juose esančių statinių teisinės registracijos nekilnojamojo turto objektais teisėtumą. Valstybės kontrolė nustatė, kad šie valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti nepagrįstai ir neteisėtai ir 2002-02-08 sprendimu įpareigojo Vilniaus apskrities viršininką nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis. Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis 2002-02-20 kreipėsi į Valstybės kontrolierių ir išreiškė nuomonę, kad minėtas Valstybės kontrolės sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių pritraukiant ilgalaikes investicijas į Lietuvos rinką, prašė jį informuoti apie galimas Valstybės kontrolės sprendimo pasekmes UAB Pinus Proprius ir su Rubikon susijusios UAB Kelstena investicijoms Vilniuje.
Kratos metu A. Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-05-21 už Laisvės žemę išmokėta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2001 m. pabaigoje 2002 m. pradžioje Komisija nagrinėjo SP AB Vilniaus šilumos tinklai turto nuomos teisėtumo klausimus, Valstybės kontrolė atliko SP AB Vilniaus šilumos tinklai nuomos teisėtumo ir ekonominio pagrįstumo tyrimą. 2002-03-26 raštu V.P.Andriukaitis Valstybės kontrolieriaus prašė paaiškinti, kokie konkrečiai Akcinių bendrovių, Vartotojų teisių gynimo ir Civilinio kodekso įstatymų pažeidimai leido daryti išvadą, kad reikia spręsti klausimą dėl UAB Vilniaus energija leidimo verstis energetikos įrenginių eksploatavimu tikslingumo. Tuo tarpu 2004-07-16 spaudos konferencijos metu V.P.Andriukaitis teigė, kad jis ir socialdemokratų frakcija priešinosi Vilniaus šilumos tinklų privatizavimui, jo iniciatyva buvo pasiūlymas, kad tą sutartį patikrintų Valstybės kontrolė.
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis laikotarpiu nuo 2001-01-26 iki 2003-09-19 Vilniuje galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti iš Rubikon" įmonių grupės akcininko, UAB Rubikon group", UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio finansinį atlygį už Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės narių įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, ministerijose, Biržų rajono ir Trakų rajono savivaldybėse svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio antrąją dalį, kurioje nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, įskaitant ir įvairių rūšių pinigines išmokas ir bet kokią kitą materialinę naudą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtąją dalį, nustatančią, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublika Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis galėjo pažeisti Konstituciją.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, yra galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, draudžiančias valstybės politikams užsiimti lobistine veika, t.y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
II. Dėl Seimo nario Vytauto Kvietkausko veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Vytauto Kvietkausko veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
Kratos A.Mačiuičio kabinete metu paimtoje optinėje laikmenoje nurodyta, kad 2002-07-17 V.Kvietkauskui skirta 5 000 Lt, o 2002-08-13 dar 5 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo). 2002-08-13 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir A.Mačiuičio metu, A.Janukonis pasakė, kad jam dabar reikėtų 10 plius 8, nes kasmėnesinių atvažiuos žmonės bei pridūrė, kad telefonu daugiau nekomentuos (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-800s).
2002-07-31 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir A.Rimkevičiaus metu A.Rimkevičius pasitikslino, ar vakar pastarajam V.Kvietkauskas skambino dėl autobusų užsakymo. A.Janukoniui patvirtinus, A.Rimkevičius paklausė, kam išrašyti sąskaitą. A.Janukonis pasakė, kad jis visiškai nenori jam tiesiogiai skambintų savivaldybės įmonė dėl Naujosios sąjungos autobusų. Tuoj po to A.Janukonis paskambino A.Mačiuičiui ir pasakė, kad reikia apmokėti už transporto paslaugas apie pusantro tūkstančio litų ir paklausė, kaip čia schemoj geriau viską padaryti. A.Mačiuičiui užsiminus, kad geriau RASas, A.Janukonis pasakė, kad geriau VPA, nes ten sąskaita bus iš autobusų parko, savivaldybės įmonės (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-789s). Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2700 Lt buvo apmokėta (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo). Minėtą faktą patvirtina ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu užfiksuotas faktas, kad 2002-08-08 UAB Verslo plėtros ir administravimo agentūra" mokėjimo pavedimu sumokėjo SP UAB Vilniaus autobusų parkas" minėtą sumą už kabrioleto nuomą (pateiktos b.b. 07-1-505-04 medžiagos t. 3, p. 178).
2002-09-30 V.Kvietkauskas telefoninio pokalbio metu kreipėsi į A.Janukonį, kviesdamas pasimatyti, nes jau prispaudė reikalai. To pačio telefoninio pokalbio metu A.Janukonis paprašė V.Kvietkausko įspėti prieš keletą valandų, kad būtų pasiruošęs ir nebūtų aptiktas tuščiom rankom. V.Kvietkauskas paprašė, kad A.Janukonis nešiotųsi su savimi omnueme komporto (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-787s).
2002-10-01 V.Kvietkauskas vėl paskambino A.Janukoniui ir primygtinai prašė susitikti, nes V.Kvietkauskui tikrai jau reikėjo praktiškai. A.Janukonis pasakius, kad dabar neturi nieko, nes kišenėje nesinešioja, V.Kvietkauskas paklausė, ar negalima perduoti laiško per Svajūną. A.Janukonis sutiko ir pasakė, kad Svajūnas užveš ir paskambins valandos ar dviejų bėgyje. Iš karto po šio pokalbio A.Janukonis paskambino savo vairuotojui Svajūnui Navikui ir nurodė pastarajam iš Arūno Mačiuičio paimti 5 lietuviškų, nuvažiuoti prie Seimo rūmų, paskambinti Vytautui bei perduoti jam pinigus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-626s). Kratos A. Mačiuičio kabinete metu paimtoje optinėje laikmenoje pažymėta, kad 2002-10-01 V.Kvietkauskui skirta 5.000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-10-06 V.Kvietkauskas paskambino A.Janukoniui ir pokalbio metu paklausė, kaip jie galėtų šį mėnesį finansinius reikalus pareguliuoti. V.Kvietkauskui pasiūlius susitikti pas A.Janukonį namuose, šis sutiko susitikti ir apsitarti (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-626s). Optinėje laikmenoje pažymėta, kad 2002-10-16 V.Kvietkauskui buvo skirta 5000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-10-31 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir V.Kvietkausko metu A.Janukonis, kalbėdamas apie socialliberalės Dangutės Mikutienės įtaką Trakų rajono taryboje, pasakė, kad gali šioje taryboje suformuoti tam tikrą neigiamą nuomonę apie D.Mikutienę. V.Kvietkauskas paskatino tai padaryti, nes tai įgalintų nukalti vieną kartą". A.Janukoniui paklausus, ar jeigu mes taip padarysim, tai tada tu prikalsi ją kur nors?, V.Kvietkauskas atsakėžinoma ir paprašė, kad apie tai būtų informuotas iš anksto (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-821s).
2002-11-19 V.Kvietkauskas paskambino A.Janukoniui ir pranešė, kad gerai būtų pasimatyti kada nors, nes kažkaip bėga laikas ir jokių naujienų. A.Janukonis atsakė, kad bijo skambint, nes paskui atsisėsi į mano mašiną ir pasibaigs kaip ne kuriam (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-778s).
2002-11-26 V.Kvietkauskas vėl skambino A.Janukoniui ir, jiems aptariant galimo susitikimo vietą ir laiką, A.Janukonis pasiūlė atvykti į pastarojo ofisą Meistrų gatvėje, nes jis su savim taip sakant, nebūna pasiruošęs visą laiką. V.Kvietkauskas sutiko ir tuo pačiu pasiūlė dar papildomai ir porą klausimų aptarti iš karto susitikus, vienas iš jų tai, kad aptarti galimą investavimo į statomą Ozo areną galimybę (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-777s). 2002-11-27 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis dar pasitikslino, ar V.Kvietkauskas jau pakeliui, tačiau V.Kvietkauskas patikino, kad bus tik apie dvyliktą (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-805s). Optinėje laikmenoje pažymėta, kad 2002-11-27 V.Kvietkauskui skirta 5.000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-11-28 V.Kvietkauskas telefonu paprašė A.Janukonio pakartoti operaciją sumai 7350. A.Janukoniui replikavus, kad svarbu neišlipti iš biudžeto, V.Kvietkauskas atsakė, kad kiek jis sumuoja, tai dar neišlipta iš biudžeto. V.Kvietkauskas paprašius šiuos 7350 Lt sumokėti reklaminei kompanijai Menų meistrai", kuri ruošia reklaminius plakatus rinkiminei kampanijai, A.Janukonis nurodė šiuo klausimu kreiptis į Giedrių Barcį, kuris tvarko tuos reikalus. V.Kvietkauskas pranešė A.Janukoniui, kad G.Barciui paskambins rinkimų štabo administratorius Leonas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-626s). Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-11-30 UAB Reklamos meistrai" buvo sumokėta 6 228,9 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-12-19 V.Kvietkauskas A. Janukoniui siūlė susitikti ir pasišnekėti apie gruodžio mėnesį ir šio mėnesio reikalus aptarti (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-847s). Kratos metu A. Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-12-21 V.Kvietkauskui mokamuoju pavedimu išmokėta 5 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2003-01-14 telefoninio pokalbio metu V.Kvietkauskas su A.Janukoniu asmeniškai derino VRP (UAB Viešųjų ryšių partneriai) finansavimą. A.Janukonis paklausė V.Kvietkausko, ar pastarasis patvirtina VRP už gruodį 8 000 plius PVM, V.Kvietkauskas patikslino, kad susitarimas buvo iš viso 35 plius 5 už sėkmę, o kadangi sėkmės nebuvo lieka 35. A.Janukoniui pasakius, kad jau 28 apmokėta, V.Kvietkauskas pasakė, kad tada lieka tik 7 (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-844s). Kratos A.Mačiuičio kabinete metu paimtoje optinėje laikmenoje nurodyta, kad Naujajai Sąjungai VRP nuo 2002-10-16 iki 2002-12-31 mokamaisiais pavedimais sumokėta 35 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo). 2004 m. balandžio 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (12.1-10)-3-2-11348 nurodyta, kad bendrovė UAB Rubikon apskaitos sistemos sumokėjo: 2002-10-29 8260 Lt; 2002-12-23 10620 Lt; 2003-01-14 10620 Lt; 2003-01-21 9440 Lt., iš viso 38 940 Lt (pateiktos b.b. 07-1-505-04 medžiagos t. 3, p. 186).
2003-01-20 A.Janukonis prašė V.Kvietkausko suorganizuoti Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V.Stasiūno priėmimą socialliberalų frakcijoje, kur jis papasakotų apie Šilumos ūkio įstatymą. V.Kvietkauskas sutiko pasiūlyti, jeigu frakcijos valdyba sutiks (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-841s).
2003-02-28 telefoninio pokalbio tarp V.Kvietkausko ir A.Janukonio metu, V.Kvietkauskas pranešė, kad socialliberalų tarpe proteguoja kompaniją Dalkia, skleisdamas informaciją, kad tai yra pagrindinis socialliberalų kampanijos rėmėjas, abiejų Artūrų ir kitų politikų rėmėjas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-835s).
2003-04-26 telefoninio pokalbio metu V.Kvietkauskui ir A.Janukoniui aptariant Vilniaus miesto mero A.Zuoko išrinkimo galimybes, V.Kvietkauskas prasitarė, kad vieno renginio metu kalbėjosi su dauguma Vilniaus miesto verslininkų, su kuriais pakalbėjus išvada yra tokia: arba daliniesi, arba atsitiks kaip Zuokui. To pačio pokalbio metu V.Kvietkauskas prasitarė, kad Vilniaus miesto verslininkai nepatenkinti, kad tik A.Janukonis bendradarbiauja su A.Zuoku, nes jie nori, kad ir kiti bendradarbiautų (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-716s).
2003-04-30 A. Janukonis telefoninio pokalbio metu V.Kvietkausko paklausus, ar jie liberalui V.Drėmai pasiūlė 300 gabalų baksų, nes už Zuoką jie siūlė 200 000 dolerių, V.Kvietkauskas atsakė, kad nu, praktiškai taip (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-421s).
2003-05-20 V.Kvietkauskas telefoniniame pokalbyje A.Janukoniui pasiskundė, kad dėl Šilumos ūkio įstatymo balsavimo Seime praradęs 250 eurų ir dėl to tie, kuriems vetuoti įstatymai naudingi, turėtų jam atsiskaityti. To pačio telefoninio pokalbio metu V.Kvietkauskas pranešė, kad jį Europos parlamente paskyrė į regioninės politikos transporto ir turizmo komitetą ir paklausė A.Janukonio, ar jis turi, ar neturi kokių nors interesų energijos klausimais, nes tokie klausimai dabar svarstomi (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-738s).
2003-06-18 telefoninio pokalbio metu V. Kvietkauskas pasakė A. Janukoniui, kad reikia grįžti prie senų reikalų" (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-739s).
Praėjus 4 dienoms po kratos A.Mačiuičio kabinete, t.y. 2004-01-25, telefoninio pokalbio metu V.Kvietkauskas paklausė A.Janukonio, ar jis dar laisvėje. Pokalbio metu V.Kvietkauskas siūlė A.Janukoniui kokią pagalbą ir siūlė susitikti šiuo klausimu, tačiau A.Janukonis atsisakė (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-938s).
2004-03-15 telefoninio pokalbio metu A.Janukoniui pasakius, kad architektas darbą padarė, V.Kvietkauskas paklausė: ar galima kas nors man parodyti, kad galima būtų, žinai
. A.Janukonis pasakė, kad OAPC J.Dovydonis pasikvies V.Kvietkauską ir parodys planelį, o V.Kvietkauskas tada duos dobro ir bus pradėta visą reikalą daryti (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-941s). 2004-03-15 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis V.Kvietkausko klausė , ar jis jau matė, ir ar viskas tvarkoj, o jeigu taip, žmonės pradeda daryt darbus. V.Kvietkauskui paklausus, ar A.Janukonis negali duot tarp tų dviejų objektų, pastarasis atsakė, kad ne, nes ten turi būt geras viešbutis. Tada V.Kvietkauskas paprašė vis tiek keliuką pratiesti, nes reiks atvaryt komunikacijas. Abu sutarė, kad V.Kvietkauskui nėr ten ką rodytis ir matytis, žmonės turi dirbt ir viskas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-940s).
2004-03-22 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pasakė V.Kvietkauskui, kad jiems nereikia ten matytis kartu. A.Janukonis pažadėjo viską sutarti, tik nenorėjo telefonu apie tai kalbėti (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-946s). 2004-03-24 A.Janukonis paskambino V.Kvietkauskui ir paklausė, ar viskas tvarkoj. V.Kvietkauskas pasakė, kad viskas tvarkoj ir padėkojo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-944s).
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kvietkauskas laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2002-11-07 Vilniuje galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti iš Rubikon" įmonių grupės akcininko, UAB Rubikon group", UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio finansinį atlygį už jo interesų atstovavimą vykdant Seimo nario pareigas.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio antrąją dalį, kurioje nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, įskaitant ir įvairių rūšių pinigines išmokas ir bet kokią kitą materialinę naudą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtąją dalį, nustatančią, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublika Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.Kvietkauskas galėjo pažeisti Konstituciją.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.Kvietkauskas galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.Kvietkauskas nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
III. Dėl Seimo nario Eligijaus Masiulio veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Eligijaus Masiulio veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
2003-01-20 A.Janukonis paskambino telefonu E.Masiuliui ir paprašė, kad šis priimtų pas save darbe Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentą V.Stasiūną. E.Masiuliui sutikus, A.Janukonis paprašė E.Masiulio atsiimti savo užregistruotą Šilumos ūkio įstatymo pataisą. E.Masiulis aiškino, kad minėtą įstatymo pataisą jis užregistravo sakykim taip, atsitiktinai, todėl jis mielai pasiruošęs padiskutuot, pasižiūrėt ir reikalui esant, padaryt sprendimus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-840s).
2003-01-21 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir V.Stasiūno metu, V.Stasiūnas sakė, kad po jo pokalbio su E.Masiuliu pastarasis sutiko atsiimti savo pataisą Šilumos ūkio įstatymo projektui (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-837s).
2003-04-01 telefoninio pokalbio su A.Janukoniu metu E. Masiulis paaiškino kitų partijų poziciją ir apsisprendimą dėl balsavimo. E.Masiulis pasakė, kad jų frakcija balsuos laisvai, bet jis iš esmės netiki, kad įstatymas bus priimtas. Išsiaiškinęs visą padėtį, A.Janukonis pakvietė E. Masiulį su G.Steponavičiumi rytojaus dieną kartu papusryčiauti. E.Masiulis pasakė, kad tokios konsultacijos ypatingai būtų naudingos ir svarbios (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-731s). 2004-04-01 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir V.Stasiūno metu A.Janukonis pasakė, kad rytoj aš kaip tik matausi su liberalais, ir kalbėsimės galutinai, kad apsiramintų per ketvirtadienio balsavimą, nes šiandien nenormaliai jie balsavo.
2003-05-19 A.Janukonis paskambino E.Masiuliui ir teiravosi dėl frakcijos balsavimo, svarstant Respublikos Prezidento veto. E. Masiulis pasakė, kad jis ne Vilniuj ir nieko patart negali bei pasiūlė skambinti G.Steponavičiui, kuris jaučia pulsą. Pokalbio metu A.Janukonis užsiminė, kad ir konservatoriai, ir valdančioji koalicija už atmetimą. Tą pačią dieną A.Janukonis vėl paskambino E.Masiuliui ir prašė, kad frakcijoje būtų įtikinta atmesti Respublikos Prezidento veto. E. Masiulis patikino, kad jis skambins pavaduotojams ir mėgins peržaidinėti situaciją (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-859s).
2003-06-18 A.Janukonis paskambino E.Masiuliui ir paprašė paremti V.Andriukaičio ir A.Butkevičiaus teikiamą projektą dėl dujų. E.Masiulis pažadėjo paremti ir iš ryto pašnekėti bei pakalbinti frakcijos narius. A.Janukoniui išreiškus nuogąstavimus, kad gazpromininkai pradės aktyviai veikti, E.Masiulis nuramino ir pasakė, kad su jų frakcijos vadovybe jokių kontaktų iš jų pusės nebuvo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-859s).
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Eligijus Masiulis galėjo susitarti su Rubikon" įmonių grupės akcininku, UAB Rubikon group", UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nariu, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nariu Andriu Janukoniu dėl įtakos darymo Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seime svarstant norminių teisės aktų projektus ir juo priimant bei atliko sutartus veiksmus.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys E. Masiulis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys E.Masiulis nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, draudžiančias valstybės politikams užsiimti lobistine veika, t.y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys E.Masiulis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
IV. Dėl Seimo nario Gintaro Steponavičiaus veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Gintaro Steponavičiaus veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
2002-10-04 telefoninio pokalbio metu G.Steponavičius paprašė A.Janukonio suorganizuoti parašų rinkimą liberalų iškelto kandidato naudai (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-825s).
Prieš priimant Šilumos ūkio įstatymo pataisas, A.Janukonis 2003-04-01 paskambino telefonu Seimo nariui, Seimo pirmininko pavaduotojui G.Steponavičiui ir paklausė kaip balsuos už šį įstatymą liberalcentristų frakcija. Pastarasis paaiškino, kad jų frakcijos narių apsisprendimas yra apylaisvis" (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-733s). Tuoj po šito pokalbio A.Janukonis paskambino V.Stasiūnui, paaiškino, kad liberalai balsuos laisvai, todėl reikia aktyviai dirbti aiškinamąjį" darbą frakcijose (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-732s).
2003-04-01 telefoninio pokalbio su A.Janukoniu metu E.Masiulis paaiškino kitų partijų poziciją ir apsisprendimą dėl balsavimo. E.Masiulis pasakė, kad jų frakcija balsuos laisvai, bet jis iš esmės netiki, kad įstatymas bus priimtas. Išsiaiškinęs visą padėtį, A.Janukonis pakvietė E. Masiulį su G.Steponavičiumi rytojaus dieną kartu papusryčiauti (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-731s).
2003-05-19 A.Janukoniui telefoninio pokalbio metu G.Steponavičius pasakė, kad liberalcentristų pozicija, kad toks įstatymas, kaip yra dabar, nebūtų ir paklausė A.Janukonio ar blogai?. Pastarasis atsakė, kad tragiškai ir pradėjo įtikinėjo G.Steponavičių, kad reikia Seime atmesti Prezidento veto dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų priėmimo, o pastarasis sutiko šiuo klausimu pasišnekėti frakcijoje. G.Steponavičius užsiminė, kad A.Janukonis galėjo anksčiau duot žinią ir savo interesus išreikšti. G.Steponavičius pažadėjo šnektelti su kolegom ir pašvelninti situaciją (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-861s).
2003-05-19 G.Steponavičius paskambino A.Janukoniui ir pranešė, kad rytoj, t.y. 2003-05-20 bus šaukiamas frakcijos posėdis, kuriame švelnins situaciją, ir paleis laisvą balsavimą, ir dalis subalsuos į tą katilą. G.Steponavičius patikino, kad Respublikos Prezidento pataisos tikrai nepraeis, o A.Janukonis paprašė, kad po įstatymo priėmimo, liberalcentristai teiktų įstatymo pataisas bendra tvarka, o pats įsipareigoja prisidėt prie pataisų priėmimo. G.Steponavičius pažadėjo pademonstruot maksimalų supratimą kitos dienos balsavime. G.Steponavičiui užsiminus, kad jis šnekėjosi su socialdemokratais, A.Janukonis patikino, kad su socdemais mes ir patys pasikalbėsim (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-861s).
2003-05-20 G.Steponavičius paskambino telefonu A.Janukoniui ir pasakė, kad viskas tvarkoje" ir jų frakcija parems 10 Seimo narių balsų. To pačio pokalbio metu G.Steponavičius išreiškė norą dėl pasiūlymų gauti kvalifikuotos paramos konsultuojant, rengiant pataisas. A.Janukonis sutiko (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-856s).
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Steponavičius galėjo susitarti su Rubikon" įmonių grupės akcininku, UAB Rubikon group", UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nariu, Lietuvos Šilumos tiekėju asociacijos tarybos nariu Andriumi Janukoniu dėl įtakos darymo Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seime svarstant norminių teisės aktų projektus ir juo priimant bei atliko sutartus veiksmus.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys G.Steponavičius galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys G.Steponavičius nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, draudžiančias valstybės politikams užsiimti lobistine veika, t.y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys G.Steponavičius galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
V. Dėl Seimo nario Arvydo Vidžiūno veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Arvydo Vidžiūno veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-06-13 A.Vidžiūnui grynaisiais išmokėta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-07-17 vykusio telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pasakė A.Vidžiūnui, kad atėjo laikas susitikti". 2002-07-19 pakartotinai susiskambinę pastarieji asmenys konstatavo, kad A.Vidžiūnas šiuo metu atostogauja ir galės susitikti tik rugpjūčio pradžioje. A.Janukonis užsiminė, kad atramai padarė dar porciją 3 dienas atgal kažkur ", o A.Vidžiūnas padėkojo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-628s). Kratos metu A.Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-07-17 Vidž skirta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-08-12 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pakvietė rytojaus dieną A.Vidžiūną atvykti į ofisą, esantį Meistrų g. 12 (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-802s).
2002-08-13 A.Janukonis telefoninio pokalbio su UAB Rubikon" direktoriumi Arūnu Mačiuičiu metu pastarajam nurodė, kad reikėtų man dabar 10 plius 8 (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, Nr. S6-800s).
2002-09-27 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas pažadėjo A.Janukoniui suorganizuoti Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V.Stasiūno susitikimą su A.Kubiliumi, I.Degutiene, J.Razma, kad galbūt Razmos pozicija dėl Šilumos ūkio įstatymo suminkštėtų. Prieš tai kalbėdamas su V.Stasiūnu, A.Janukonis pasakė, kad su J.Razma asmeninių santykių jis neturi, tačiau turi gerų asmeninių santykių su jo kolegomis ir pamėgins per šiuos rimtesnius žmones paspausti (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-792s). Iš karto po šio pokalbio A.Janukonis ir skambino A.Vidžiūnui, prašydamas suorganizuoti susitikimą tarp J.Razmos ir V.Stasiūno.
2002-09-27 vykusio telefoninio pokalbio tarp Andriaus Janukonio ir Vytauto Stasiūno metu pastarasis informavo, kad įvyko susitikimas tarp V.Stasiūno ir vartotojo Juodvalkio bei Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Arvydo Vidžiūno ir Jurgio Razmos (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę Nr. S6-794S). Šio pokalbio metu Stasiūnas teigė, kad išaiškinau visą padėtį dėl šildymo, o jie labai viską įsiklausė (...) įsigilino, viską suprato. (...) Bet sako, dabar kaip jūs galvojat atsilaikyt, kadangi tokios stiprios opozicinės jėgos dėl va tų vietų, kurios kertasi su Konstitucija ir su konkurencija ir su tais straipsniais veikiančio įstatymo. Žodžiu, nes paleiskim, jeigu bus priimtas toks, tai tada ar negali būt toks dalykas, kad jie gali apskųsti, žodžiu, tą straipsnį Konstituciniam Teismui ir, ir tas dalykas gali būt atmestas. Nu tai, sakom, kad nu visaip gali būt. Bet aš sakau, turi būt ir valstybės pozicija. (...) Nu, tai ir sako tada, mes palaikom, žodžiu, palaikysim ir, žodžiu, vat tokiom gerom intencijom išsiskyrėm. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę Nr. S6-794s)
2002-10-28 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis paprašė, kad A.Vidžiūnas tarpininkautų dėl Litesko komercijos direktoriaus S.Juodkos susitikimo su Alytaus miesto tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos tarybos nariu D.Kurtinaičiu. To pačio pokalbio metu A.Janukonis padėkojo A.Vidžiūnui už susitikimą tarp konservatorių ir Šilumininkų asociacijos. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-822s). Prieš tai, t.y. 2002-10-24 S.Juodka sakė A.Janukoniui, kad reikia atiduoti D.Kurtinaičiui, kas yra rezervuose, o paklausius kiek yra rezervuose, atsakė, kad yra dar penki bilietai. A.Janukonis prasitarė, kad bilietai duodami tik pavedimu, nes tai yra labai rimtas dalykas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-817s).
2002-10-29 telefoninio pokalbio tarp A.Vidžiūno ir A.Janukonio turinys rodo, kad įvyko D.Kurtinaičio pokalbis su S.Juodka (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-820s), tačiau apklausoje D.Kurtinaitis neigia buvus tokį A.Vidžiūno kreipimąsi.
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-11-07 Vidž. gryn skirta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2003-05-02 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pasakė, kad nori paderint kai kuriuos niuansus dėl jaunųjų konservatorių ir paprašė pagalbos dėl Šilumos ūkio įstatymo. A.Janukonis prašė, kad konservatoriai balsuotų prieš Respublikos Prezidento veto. A.Janukonis pranešė, kad ir liberalus jau baigia prilaužti ir iš jų nepasikartos liberalizmo apraiškos. A.Vidžiūnas patikino, kad mūsų pozicija, aš manau, nesikeičia. A.Janukoniui prasitarus, kad jis išvažiuoja į Ispaniją iki liepos 14 dienos, A.Vidžiūnas pasitikslino, ar bus daromi judesiai dėl mūsų fondų visokiausių. A.Janukonis jį nuramino, sakydamas, kad dar šią dieną padarys viską (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-718s).
2003-05-07 iš bendrovės Rubikono apskaitos sistemos sąskaitos, esančios banke AB banke Hansabankas, pervesta mokėjimo pavedimu 25 000 Lt visuomeninei organizacijai Konservatyvioji ateitis į sąskaitą, esančią Vilniaus banke (2004-07-22 dokumentų apžiūros protokolas).
2003-05-19 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas padėkojo A.Janukoniui. Savo ruožtu A.Janukonis primygtinai prašė A.Vidžiūno ne tik suorganizuoti kuo daugiau balsų konservatorių tarpe, balsuosiančių Rubikon įmonių grupei palankia linkme, tačiau prašė ir pačio A.Vidžiūno dalyvauti balsavime. A.Vidžiūnas pasakė, kad mėgins parlėkt, nors ir neplanavo to daryt (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-720s).
2003-05-20 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir L.Samuolio metu, L.Samuolis pasiūlė A.Janukoniui padėkoti A.Vidžiūnui už tai, kad pastarasis net iš Vilkaviškio atvažiavo nubalsuoti dėl Šilumos ūkio įstatymo. Į tai A.Janukonis atsakė: ką čia dėkot? Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-854s).
2003-05-20 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis A.Vidžiūnui pasakė, kad G.Steponavičius pažadėjo duot dešimt balsų. A.Janukoniui išreiškus nuogąstavimus, kad tik penki konservatoriai prisiregistravę, A.Vidžiūnas užtikrino, kad viskas suplanuota ir viskas bus sutvarkyta (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-855s).
2003-05-26 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnui paklausus, ar A.Janukonis turi kokių pasiūlymų, pleptelėjimų ar paliepimų, A.Janukonis paprašė priimti frakcijoje vartotojus ir paremti jų Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisą. A.Vidžiūnas pasakė, kad iš esmės neturėtų būti problemų, bet paprašė, kad negaišinti laiko, atmesti visus dokumentus elektroniniu paštu (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-755s).
2003-06-19 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis užsiminė, kad tą dieną bus teikiama V.Andriukaičio dujų įstatymo pataisa, o A.Vidžiūnas patikino, kad mes tai paremsim, kiek čia bus. A. Janukonis padėkojo ir pasakė, kad jis irgi pasiruošęs daryt, ką reikia (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-762s).
2003-09-18 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis išreiškė norą pasimatyti su A.Vidžiūnu, nes nori paprašyti pagalbos, teisybę sakant. A.Vidžiūnas sutiko pasimatyti. A.Janukonis užsiminė, kad Palangoj reikia pagalbos, nes Palangos meras pametė kelią (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-711s).
2004-01-12 A.Janukoniui paskambinus A.Vidžiūnui, pastarasis pasakė, kad tokie skambučiai labai mieli. A.Janukonis pasakė, kad atsiųs savo žmogų, o A.Vidžiūnas turi ant popieriaus surašyti pavardes ir telefonus. A.Vidžiūnas paklausė, ar galima tada ir kitus dalykus užrašyti, o A.Janukonis sutiko (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-52s).
2004-01-15 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas išreiškė norą susitikti su A.Janukoniu, nes kažkaip neaiškus gyvenimas. A.Janukonis patvirtinus, kad pavedimas yra ir viskas daroma, ir tiesiog ieško kompanijų, kurios tai pasirašys. A.Vidžiūnas paprašė pirma padaryti su žiniasklaidos priemone, kurią ten buvo nurodęs. A.Vidžiūnui paprašius, kad šią savaitę jau viską pradėtų daryt, nes du mėnesius vėluojama, A.Janukonis užtikrino, kad viskas yra, bus padaryta (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-94s).
2004-02-02 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas pakvietė A.Janukonį susitikti, nes kažkaip šnekėdavosi anksčiau, tai ir dabar gyvenimas gi eina. A.Janukonis sutiko (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-936s).
2004-03-08 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas paklausė A.Janukonio, ar ten tas kolega nežada tiesiog pažmoninti sąlygų, nes ten dabar dideli darbai siūlomi atlikti. A.Janukonis pasakė, kad kito kelio šiais laikais nėra (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-937s).
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2002-11-07 Vilniuje galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti savo ar kitų asmenų naudai iš Rubikon" įmonių grupės akcininko, UAB Rubikon group, UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio finansinį atlygį už Lietuvos Respublikos Seimo narių ir savivaldybių tarnautojų įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime ir Alytaus bei Palangos miesto savivaldybėse svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio antrąją dalį, kurioje nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, įskaitant ir įvairių rūšių pinigines išmokas ir bet kokią kitą materialinę naudą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtąją dalį, nustatančią, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublika Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas galėjo pažeisti Konstituciją.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, draudžiančias valstybės politikams užsiimti lobistine veika, t.y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
VI. Dėl Seimo nario Raimundo Palaičio veiksmų
1. Komisijai nagrinėjant kitų Seimo narių veiksmų vertinimo klausimus, buvo gauti šie duomenys apie Seimo nario Raimundo Palaičio veiklą:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
2002-09-17 9.33 val. telefoninio pokalbio metu Andrius Janukonis ir Raimundas Palaitis susitarė susitikti po vienuolikos kokia penkiolika, puse dvylikos. 2002-09-17 11.45 val. vykusio kito telefoninio pokalbio metu Andrius Janukonis pasiteiravo Raimundo Palaičio dabar kuriuose rūmuose? Raimundas Palaitis atsakė: Prie, trečių gerai. Aš atsirandu, tvarkoj (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. 6-9.08S-826-02).
2002-09-17 11.46 val. vykusio telefoninio pokalbio metu tarp Andriaus Janukonio ir Svajūno Juodkos A.Janukonis pasakė, kad aš dabar susitikinėju su palangiškiu, kuris čia Vilniuj dirba, iš Palangos (...) žinai, buvęs (...) Man toks jausmas jis apie bilietus kalbės (...) Man toks jausmas, kad jisai rūpinsis bilietais. A. Janukonis S.Juodkos paklaustas per kiek greitai tau reikia?, atsakė, kad per...15 sek., 0 sek. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. 6-9.08S-828-02).
2002-09-17 11.49 val.11.52 val. vykusio pokalbio metu Svajūnas Juodka pasakė 10 bilietų, o Andrius Janukonis pasakė nu tai vat mes jau pabaigėm pokalbį, nes klausimas buvo v lob. (...) Atsakymas irgi buvo v lob, kad, nu, tvarkoj (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. 6-9.08S-02).
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Palaitis 2002-09-17 Vilniuje galėjo susitarti priimti iš Rubikon" įmonių grupės akcininko, UAB Rubikon group, UAB Dalkia Lietuva", AB Vilniaus energija", UAB Litesko" valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio finansinį atlygį už veiksmus nesuderinamus su Seimo nario statusu.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Palaitis nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
VII. Dėl Seimo nario Klemenso Rimšelio veiksmų
1. Komisijai nagrinėjant kitų Seimo narių veiksmų vertinimo klausimus, buvo gauti šie duomenys apie Seimo nario Klemenso Rimšelio veiklą:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
2003-02-25 vykusio pokalbio metu K.Rimšelis prašė A.Janukonio pastarojo kompanijai vykdant prekių pirkimo konkursą atkreipti dėmesį į firmą Konsena, kuri yra viena iš rėmėjų (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-850s). 2003-03-14 K.Rimšelis nusiuntė A.Janukoniui žinutę, prašydamas pranešti, jei šis turįs kokios informacijos (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-845s).
2. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir Komisijai pateiktus duomenis, darytina išvada, kad galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Klemensas Rimšelis šiais veiksmais galėjo pažeisti Seimo nario etiką.
VIII. Dėl kitų valstybės tarnautojų veiksmų
1. Komisijai nagrinėjant Seimo narių veiksmų vertinimo klausimus, buvo gauti duomenys apie galimai padarytus neteisėtus valstybės tarnautojų Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto patarėjo Vytenio Strimaičio ir Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Anatolijaus Rimkevičiaus veiksmus:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
2002-07-31 A.Janukonis ir A.Rimkevičius telefoninių pokalbių metu kalbėjo dėl transporto paslaugų, suteiktų Naujajai Sąjungai, apmokėjimo būdo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-789s).
2002-09-27 12.04 val. telefoninio pokalbio su A.Janukoniu metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas informavo, kad pas juos renkasi darbo grupė poįstatyminių aktų rengimo čia, su Ignotu suderinęs, ir Lukoševičius yra, sakė, kad Ignotas prašęs A.Janukonį pakalbėt ir rasti kompromisą su J.Razma. 2002-09-27 16.33-16.41 telefoninio pokalbio metu V.Stasiūnas informuodamas A.Janukonį apie susitikimo su konservatorių frakcijos nariais rezultatus mini, kad aplinkoj, reiškia, ir Kainų komisija (
), viską papasakojus Ignotas buvęs patenkintas baisiausiai (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-796s).
2002-10-02 V.Stasiūnas informuoja A.Janukonį, kad nutarė paimti Lukoševičių iš Kainų komisijos į konferenciją Prahoje (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-807s).
2002-10-24 11.12 val. telefoninio pokalbio metu A.Janukonis informuoja Gintautą Jaugelavičių, kad važiuoja susitikt su Oleku dėl G.Jaugelavičiaus Klaipėdos reikalų, eksploatacijos darbų sąrašo papildymo, karšto ir šalto vandens skaitiklių priežiūros (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-826s).
Iš 2003-01-21 vykusio A.Janukonio ir V.Stasiūno telefoninio pokalbio matyti, kad V.Stasiūnas dirba su įstatymu pas Strimaitį, suplanavo su Ignotu eiti į socialdemokratų frakciją, su socdemais turi tvarkytis Ignotas. Socialdemokratai dėl Šilumos ūkio įstatymo pasisakę taip, kad Ignotas pečius suglaudė. Ir tada skubos tvarka nubėgom pas Greičiūną, nes jis rytoj posėdį ves, Ekonomikos komiteto. (
) Dabar jie susigūžė su Greičiūnu ten, su Strimaičiu. Ten Greičiūnas buvo, Jurkų pasikvietėme, ten paprašė, kad tą vieną, kad įvertinant pastabą, jisai kaip nuo savęs pataisą duotų (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-850s).
2003-04-01 8.36 val. telefoninio pokalbio metu A.Janukonis su V.Stasiūnu kalba apie mokėjimą už poįstatyminius aktus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-732s).
2003-04-01 13.06 val. Telefoninio pokalbio metu V.Stasiūnas pranešė A.Janukoniui turėjęs atskirą pasitarimą su Greičiūnu, Ignotu ir Strimaičiu: tai reiškia, dabar galimybė yra tokia. Reiškia, kadangi dabar yra priimti ne kurie straipsniai su pataisom, tai dabar, kada bus priimtas, baigtas įstatymo priėmimas, tada grąžina jį Ekonomikos komitetui, ir Ekonomikos komitetas turi suderinti, jei kokia, koks straipsnis priimtas su pataisa ir prieštarauja kitam, tai jį turi pataisyt. Ir po to pataisymo tada bus galutinis priėmimas. (
) kada vyks Ekonomikos komiteto posėdis po įstatymo priėmimo dėl korekcijos, tai va tada jau reikės tą veiksmą atlikt. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-730s).
2003-04-03 telefoninio pokalbio metu V.Stasiūnas sako A.Janukoniui radęs advokatą Kaupą, kuris artimai pažįstamas su bosu iš Seimo departamento, jis susipažįsta su situacija ir eina pas aną, ir aptaria, kaip tą dalyką būtų galima atlikt. V.Stasiūnas pasakė, kad Kaupas dirba artimai su Valiukoniu. A.Janukonis užsimena, kad reikės pinigų
(Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-729s).
2003-04-04 telefoninio pokalbio su A.Janukoniu metu V.Stasiūnas patikslino, kad buvo susitikę su tuo advokatu, reiškia su Latvėnu, pasakė jam konkretų ketinimą, jis sakė, kad susiriš ir bandys išnagrinėt, bet dabar paskambino, kad Virketis šiandien serga, jo nėra, ir bus pirmadienį iš ryto (
). Reiškia, su tuo ponu teisininku ten, tai turim tiktai pirmadienį nuo ryto iki
nu, kažkokį tai trumpą laiką tas advokatas. (
) Strimaitis sako, gal bus taip kad tas Teisės departamentas ir išvadų kokių tai oficialių neteiks. A. Janukonis pasakė tada ttt
ai jeigu Teisės departamentas neduoda jokių išvadų, tai faktiškai nieko keist neišeina, ar kaip suprast? Kalbėdamas apie teisininką A.Janukonis sako, kad jis visąlaik gali savo teisę, savo nuomonę pareikšt. Aš manau čia klausimas bus litų (
) Dabar tiktai teisininkas gali pasakyt, kad nesąmonė, todėl bus išmetama viskas. A.Janukonis sako radęs ryšį ir su departamento darbuotoju, bet ryšys su direktoriumi efektyvesnis, klausė, o kaip jisai mano, jam pavyks tai padaryt, tas advokatas? (
) ar jis suprato, kad mokės pinigus, ar ne? (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-728s).
2003-05-14 17.23 ir 2004-05-14 17.26 A. Janukonio ir V. Stasiūno pokalbiuose minimi Jankauskas, Ignotas, Vilimas, Lukoševičius, Samuolis, užsimenama dėl Dujų įstatymo pataisos ir kad resursai ne iš dangaus byra (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-724s, Nr. S6-723s).
2003-05-19 18.34 val. telefoninio pokalbio metu A.Janukonis užsimena A.Mačiuičiui, kad reikės man faneros ryšium su įstatymais dabar priiminėjamais. 25-is litus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-857s).
Kratos metu A. Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2003-05-20 už Šilumos įstatymo pataisas išmokėta 25 000 Lt, tačiau nenurodyta, kam konkrečiai jie išmokėti (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2003-05-20 10.19 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis K.Gečo prašo papiarint Andriukaičio, Burbienės ir Butkevičiaus įregistruotą Dujų įstatymo pataisą dėl valstybinių dujų kainų reguliavimo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-722s).
2003-05-20 A.Janukonio ir V.Stasiūno pokalbis apie tai, kad pastarasis buvęs pas Ignotą nuo antros iki puse penkių (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-736s).
2003-05-23 A.Janukonio ir V.Stasiūno pokalbio metu V.Stasiūnas užsimena: buvo ten tie aktyvūs tokie visą laiką kur mums ten Strimaitis padėdavo ten paskui tie kiti Seimo nariai. Aš galvoju, kaip ten biški su jais pa
, kad nes vis tiek ten tie visi klausimai nesibaigę dar. Įstatymą nubalsavo, nes ir kiti reikalai tęsiasi, vėl reikės paramos. Kaip čia gražiai su jais būtų kokių nors, sakau, gal, va, tuos medalius kur turim ar ten kaip nors. Aš biški su Jurku šnekėjau trečiadienį, vėl užsimena ten tas Strimaitis labai daug padėjo. A.Janukonis atsakė, kad medaliai, tai medaliais, bet reikia
geriausiai Lietuvos banko bilietai veikia, nereikia dabar čia tų pavardžių. Padarykit sąrašiuką žmonių (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-757s).
2003-05-26 A.Janukonio ir V.Stasiūno pokalbyje taip pat kalbama apie Strimaičio ir Aniceto Ignoto pagalbą visokeriopą rengiant ir priimant norminius teisės aktus, Jankauską. V.Stasiūnas informuoja turįs ten tą sąrašiuką, jeigu sakėt, kad pirmadienį būtų galima paskui akį užmest. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-756s).
2003-05-27 A.Janukonio ir V.Stasiūno pokalbyje vėl minimi Ignotas ir Strimaitis. V.Stasiūnas informuoja turįs tą sąrašiuką paruošęs, kada būtų galima
akį užmest. Tų, narių, kurie ten padėjo dėl įstatymo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-751s).
2003-05-28 A.Janukonio ir S.Juodkos pokalbyje taip pat minimas Ignoto vaidmuo nagrinėjant norminius teisės aktus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-749s).
2003-06-04 10.15 val., 2003-06-04 16.09 val., 2003-06-18 A.Janukonio ir V.Stasiūno pokalbiuose aptariama kaip per Lukoševičių į Kainų komisiją įdarbinti Morkvėną (Protokolai apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-745s, Nr. S6-744s, Nr. S6-740s).
2. Įvertinus Komisijai pateiktus duomenis, yra pagrindas įtarti, kad Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, Seimo Ekonomikos komiteto patarėjas Vytenis Strimaitis, Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Anatolijus Rimkevičius padarė veiksmus, kuriais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
******
2003-05-19 A.Janukonis kalbėdamas su A.Mačiuičiu paprašo faneros ryšium su įstatymais dabar priiminėjamais. 25-is litus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-857s). Kratos metu A.Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2003-05-20 už Šilumos ūkio įstatymo pataisas išmokėta 25 000 Lt, tačiau nenurodyta, kam konkrečiai jie išmokėti (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
