Gerbiamasis Seimo Pirmininke!

Aukðèiausiasis Seime!

vykdydamas savo konstitucinæ pareigà kiekvienø metø vasará skaitau metiná praneðimà apie padëtá Lietuvoje, jos vidaus ir uþsienio politikà. Tai oficialus bandymas visapusiðkai nuðviesti mûsø valstybës gyvenimà per kalendorinius metus.

Kaip jau áprasta, parengti du praneðimo variantai. Pirmasis - platesnis, gilesnis, iðleistas atskira knygele, kuri jau áteikta visiems Seimo ir Vyriausybës nariams. Ðiame leidinyje daug statistiniø ir kitokio pobûdþio duomenø apie svarbiausiø ðalies gyvenimo srièiø bûklæ, raidà bei perspektyvas.

Taèiau kalba yra kalba, ir ji negali bûti sakoma keletà valandø. Ðtai kodël Jûsø, gerbiamieji Seimo nariai, dëmesiui siûlau gerokai sutrumpintà praneðimà, kuriame pateikiu, mano poþiûriu, tik paèius svarbiausius dalykus.

Kuo buvo svarbûs Lietuvai 1996-ieji, jau ðeðtieji atkurtos nepriklausomybës metai?

Manau, jog pirmiausia tuo, kad dar labiau iðryðkino pagrindinæ Lietuvos raidos tendencijà: ðiandien visi mûsø plëtros vektoriai nukreipti á Europà. Gráþimas á demokratiniø Europos valstybiø ðeimà, ekonominë ir gynybinë integracija, kultûrø suartëjimas - tai paþangûs procesai, pagimdyti gërio pradø, þadantys viliojanèias geresnio gyvenimo perspektyvas. Þinoma, eiti ðiuo keliu nëra lengva - tenka áveikti sudëtingas problemas ir atsisakyti áprastinio, provincialiai ramaus gyvenimo bûdo. Gráþimas á Europà - tai didelis iðmëginimas mûsø ekonomikai, politikai, kultûrai, tai ir socialiniai iðbandymai þmonëms. Turësime pasiekti, kad mûsø gaminiai ir intelektualioji kûryba galëtø konkuruoti pasaulyje, turësime sukurti efektyvià þmoniø socialinës saugos sistemà, o nacionalinæ kultûrà apginti nuo mûsø tradicijoms svetimos masinës pseudokultûros átakos.

Visi, objektyviai vertinantys politinæ situacijà Lietuvoje, turëtø pripaþinti, kad ir praëjusiais metais toliau maþëjo politinë átampa, pilieèiø prieðprieða, tapome pakantesni vieni kitiems. Stiprëjo pojûtis, kad mes visi, nepriklausomai nuo pasaulëþiûros skirtumø, politiniø simpatijø ar biografijos ypatumø, esame tëvynainiai, turime bendrø siekiø ir galime, netgi pasakyèiau stipriau, privalome gyventi santarvëje. Visi Lietuvos laimëjimai - tai pirmiausia jos paèios pilieèiø darbo, proto, valios pastangø vaisius. Valdþios institucijos tik skatino ðá procesà savo sprendimais, kurie bûdavo derinami su valstybës, ávairiø socialiniø sluoksniø bei atskirø þmoniø interesais.

Ið svarbiausiø 1996 metø politiniø ávykiø iðskirèiau tai, jog du kartus pasikeitë Vyriausybë. Pirmuoju atveju, nuðalinant Ministrà Pirmininkà, iniciatyvos teko imtis man paèiam. Visada buvau ir tebesu tos nuomonës, jog valstybës pareigûno, ypaè uþimanèio aukðtas pareigas, reputacija turi bûti be menkiausios dëmelës. Antrà kartà Vyriausybës keitësi natûraliai - po rudená ávykusiø Seimo rinkimø.

Kalbant apie paèius rinkimus, reikia pasakyti, kad tai buvo puiki proga partijoms pasirodyti politinëje arenoje, iðreikðti savo programinius ketinimus ir iðsiaiðkinti realià átakà. Viskà pasakë patys Lietuvos pilieèiai, tik gaila, kad nemaþai jø savo poþiûrá iðreiðkë nedalyvaudami rinkimuose.

Seimo rinkimai pakeitë politiniø jëgø santyká. Valstybës gyvenime ëmë vyrauti Tëvynës sàjunga-Lietuvos konservatoriai. Taip pat 5 procentø barjerà áveikë Krikðèioniø demokratø partija, Centro sàjunga bei sudariusios opozicines frakcijas Demokratinë darbo ir Socialdemokratø partijos.

Konservatoriai, laimëjæ rinkimus, kartu su koalicijos partneriais krikðèionimis demokratais pasiûlë savo Vyriausybæ ir tuo paèiu ëmësi visos atsakomybës uþ bûsimus jos veiklos rezultatus. Vyriausybës formavimas parodë, jog mûsø valstybëje jau veikia demokratinë Konstitucija, ásigali demokratinës tradicijos. Jau antrà kartà be didesniø sutrikimø valdþià viena kitai perdavë oponuojanèios politinës jëgos.

Praëjusiø metø politinë praktika, ypaè mano jau minëtasis ðeðtosios Vyriausybës vadovo nuðalinimas parodë, kaip svarbu visoms be iðimties valdþios institucijoms kruopðèiai laikytis konstituciniø ir ástatymais nubrëþtø teisiø bei pareigø. Ne visuomet tai yra taip paprasta, kaip atrodo ið ðalies. Perdëtas savo valdþios galiø demonstravimas, kad ir kas to imtøsi, niekada nebuvo ir nebus demokratijà stiprinantis veiksnys.

Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybë - bendromis pastangomis turëtø didinti valdþios autoritetà, stengtis pilieèiams geriau iðaiðkinti ðiø institucijø atliekamà darbà, jautriau reaguoti á jø siûlymus, vengti pigaus politikavimo, menkinanèio kitø valdþios institucijø prestiþà. Manau, kad visi suvokiame - politinë apatija ir nusivylimas sava valdþia, ágavæs bent kiek platesná mastà, gali ágauti labai pavojingà - abejingumo savo Tëvynës ateièiai pavidalà.

Dalies þmoniø nusivylimà, visø pirma, didina gana prasta socialinë padëtis. Gyvename sudëtingu laikotarpiu, kai viltingos permainos, vykstanèios makroekonomikoje, dar nepasiekë vargingiausiai gyvenanèiø mûsø ðalies pilieèiø. Bet apie viskà norëèiau pakalbëti ið eilës.

Lietuvos ekonominës raidos 1996 metais rezultatai, manau, turëtø iðsklaidyti paskutiniàsias dar gana gausiø mûsø skeptikø dvejones dël ðalies ûkio perspektyvø. Pirma, jo bendroji bûklë smarkiai pagerëjo, antra, ekonomika ið esmës baigiama pertvarkyti pagal rinkos principus. Tai puikiai iliustruoja stabilus bendrojo vidaus produkto augimas, 1996 metais pasiekæs jau maþdaug 3,5 procento, taip pat maþiausia per visà nepriklausomybës laikotarpá infliacija. Ji pernai nukrito iki 13,1 procento. Galima dràsiai teigti, kad sunkiausi Lietuvos ekonomikos laikai jau praeityje.

Antri metai ið eilës kyla pramonë, didëja þemës ûkio gamybos, prekybos, ryðiø ir informatikos, transporto bei kitø paslaugø apimtys, vis svarbesnæ vietà ðalies gyvenime uþima privatus verslas.

Pleèiasi uþsienio prekyba, kurios bendroji apyvarta per metus iðaugo visu penktadaliu. Ðiuo metu Lietuva ekonominius ryðius yra uþmezgusi su daugiau kaip 140 pasaulio valstybiø. Mûsø pramonës ámonës, neatsisakydamos prekybiniø ryðiø su Rusija bei kitomis Nepriklausomø Valstybiø Sandraugos ðalimis, pamaþu persiorientuoja á Vakarø rinkà. Jau ásitvirtino tokia tendencija, kai su Vakarø ðalimis prekybos apyvarta sudaro daugiau kaip 60 procentø. Dar neseniai ði proporcija buvo prieðinga.

Taèiau nors prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sàjungos ðalimis per pastaruosius metus gerokai iðsiplëtë, turime matyti ir tai, jog mûsø verslas vis dar sunkiai skinasi kelià á senojo þemyno rinkas. Tai rodo ir prekybos deficitas. Todël tiek vidaus, tiek uþsienio politika turi bûti orientuota á visokeriopà paramà jam. Eksporto rëmimo fondas - svarbus ir labai reikalingas Vyriausybës þingsnis ðia kryptimi. Mano manymu, Vyriausybë turëtø kuo greièiau parengti specialià kompleksinæ programà, kuri verslininkams padëtø ásitvirtinti ir konkuruoti kitø ðaliø rinkose.

Lietuva aktyviau turëtø siekti narystës Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijoje bei Pasaulio prekybos organizacijoje. Pilnateisë narystë ðiose struktûrose iðplëstø mûsø ðalies galimybes pritraukti kur kas daugiau investicijø,o ekonominius ryðius plëtoti su daugiau valstybiø.

Pozityvios investiciniø procesø tendencijos geriausiai apibûdina ûkio bûklës perspektyvas. Iki 1996 metø pabaigos áregistruota daugiau kaip 5300 ámoniø, á kurias investuota virð 400 mln. JAV doleriø uþsienio kapitalo. Á Lietuvos ûká kapitalo yra investavæ 96 pasaulio valstybiø investuotojai. Didþiausios kapitalo injekcijos atëjo ið JAV, Didþiosios Britanijos ir Vokietijos.

Tai ðviesioji mûsø ekonomikos pusë. Bûtø neobjektyvu, jeigu visiðkai palikèiau be dëmesio ir silpnàsias jos vietas.

Á valstybiná ir savivaldybiø biudþetus nebuvo surinkta apie 370 mln. Lt, todël susidarë didelës ðvietimo, gydymo ástaigø skolos energetikams, komunalininkams. Joms gràþinti ðiø metø valstybës biudþete numatyta 100 milijonø litø. Taèiau ðiø lëðø nepakaks.

Manau, kad svarbiausia biudþeto lëðø nesurinkimo prieþastis slypi nesugebëjime áveikti ðeðëlinës ekonomikos, konkreèiau - kontrabandos, tyèinio mokesèiø nemokëjimo, dvigubos buhalterijos.

Deficitinis biudþetas - sunki naðta, uþkrauta ant visos visuomenës peèiø. Vien deficito aptarnavimo iðlaidos skaièiuojamos ðimtais milijonø litø, kurie galëtø bûti skirti ðvietimui, sveikatos apsaugai, kultûrai, mokslui finansuoti. Tenka tik apgailestauti, kad ðiø metø biudþeto deficitas dar didesnis negu praëjusiøjø. Mûsø tikslas - nuosekliai maþinant deficità pereiti prie subalansuoto valstybës biudþeto.

Privalome radikaliai pagerinti padëtá energetikoje. Èia gamybos sànaudos nuo pat nepriklausomybës atkûrimo iðlieka didesnës negu tarifai. Didþiuliai nuostoliai tinkluose, nepagrástos komercinës iðlaidos, pernelyg didelis valdymo aparatas tempia þemyn visà Lietuvos ekonomikà. Taèiau neturëtume energetikø palikti vienø su savomis problemomis. Juos á skolas ágramzdino dirbtinai palaikomi þemi tarifai, nenumaèius lëðø kainø skirtumui kompensuoti. Todël kuo greièiau savo veiklà turëtø pradëti pertvarkyta Valstybinë energetikos iðtekliø kainø ir energetinës veiklos kontrolës komisija.

Pavëlavome, sakyèiau, sukurti nacionalinæ naftos kompanijà. Tik praëjusiø metø pabaigoje Vyriausybë ástatymiðkai gavo teisæ ásteigti akcinæ bendrovæ "Lietuvos nafta". Visos ðio junginio ámonës turi vienà bendrà tikslà - kuo efektyviau iðnaudoti esamà gamybiná potencialà. Sëkminga "Lietuvos naftos" veikla gerokai padidintø áplaukas á valstybës biudþetà. Manau, kad ði aplinkybë skatins Vyriausybæ kuo greièiau ágyvendinti ástatymà dël "Lietuvos naftos" steigimo ir privatziavimo.

Jau turëjo ásibëgëti antrasis - uþ grynus pinigus - privatizavimo etapas. Deja, to nesulaukëme. Sutrukdë, galima sakyti, atviras ministerijø ir atskirø þinybø boikotas. Jos á sàraðà átraukia tik smulkius, nepatrauklius investuotojams objektus. Negana to, privatizuoti laiku buvo pateikta tik pusë numatytø objektø. Pavyzdþiui, Pramonës ir prekybos ministerija ið 37 sàraðe esanèiø objektø pateikë tik 4. Panaði Ryðiø ir informatikos bei Energetikos ministerijø pozicija, buvusiø, þinoma.

Akivaizdu, kad reikia imtis ryþtingø priemoniø. Vyriausybë turëtø reikliai ávertinti ministerijø steigëjø atliktà darbà ir ápareigoti jas kartu su Privatizavimo agentûra skubiai parengti programas stambiems energetikos, susisiekimo bei ryðiø objektams privatizuoti. Ir pati Privatizavimo agentûra privalo uþimti aktyvesnæ pozicijà, nes neuþtenka vien perraðinëti steigëjø siûlymus, reikia ir paèiai turëti savo nuomonæ ir aktyviai jà ginti. Jeigu nepakanka tam teisiø - tai suteikime jas!

Dar neuþmirðome, kiek kainavo 1995 metø pabaigoje dviejø stambiø bankø - "Lietuvos akcinio inovacinio" bei "Litimpeks" - operacijø sustabdymas. Ðiø bankø griûtis smarkiai sukrëtë ðalies finansø rinkà, sukëlë masinæ indëliø atsiëmimo bangà ið visø komerciniø bankø. Priminsiu, kad per tris pirmuosius 1996 metø mënesius gyventojø indëliai bankuose sumaþëjo 17 procentø. Vëliau pavyko padëtá pataisyti, ir nuo rugpjûèio mënesio gyventojø indëliai po truputá ëmë gráþti á bankus. Per metus bendra indëliø suma iðaugo 16 procentø. Gerëjo ir kiti finansiniai bankø rodikliai, pavyzdþiui, vien tik jø disponuojamas turtas per metus iðaugo daugiau kaip 24 procentais.

Taèiau pagal áregistruotà akciná kapitalà ðiuo metu Lietuvoje vyrauja nedideli bankai, kuriø akcinis kapitalas tesudaro 20-30 mln. litø. Tai, þinoma, tolokai iki tarptautiniø standartø.

Pernai bankai sustiprino vidinæ kontrolæ, daugiau teisiø suteikë auditui, sugrieþtino paskolø iðdavimà. Mano iniciatyva pradëjo veikti paskolø rizikos duomenø bazë. Ji suteikia galimybæ pasinaudoti informacija apie konkretaus ûkio subjekto ásiskolinimà kitiems bankams, jo negràþintas paskolas. Apskritai turëtø bûti parengta iðtisa programa, kuri uþkirstø kelià dideliems finansiniams nuostoliams ir krizëms, garantuotø indëliø saugumà.

1996 metais minimalus mënesinis atlyginimas buvo padidintas 67 procentais, vidutinë bazinë pensija - 27 procentais, o vidutinis darbo uþmokestis - 18 procentø. Ðie skaièiai nëra áspûdingi, bet svarbiausia yra tai, kad jie virðijo infliacijos augimà ir apskritai rodo teigiamas tendencijas.

Didþiausias valstybës socialinis rûpestis - pensininkai. Ypaè maþos medicinos, kultûros, ðvietimo darbuotojø pensijos, kadangi ir atlyginimai buvo visà laikà nedideli, nors þmonës dirbo ilgai, turi didþiulá staþà. Seimui esu pateikæs Valstybinio socialinio draudimo pensijø ástatymo pakeitimo projektà, kuriuo siûlau padidinti tokiø asmenø pajamø koeficientà ir tuo paèiu pakelti maþàsias pensijas. Gaila, kad ðis ástatymo projektas jau antri metai guli Seimo stalèiuose.

Sunkiai verèiasi invalidai, kiti socialiai remtini þmonës, nelengva yra daugumos jaunuoliø savarankiðko gyvenimo pradþia. Jaunoms ðeimoms reikalingi lengvatiniai kreditai bûstui ásigyti, didesnë valstybës parama gimus vaikui. Kasmet maþëjant gimstamumui, bûtina parengti ir ágyvendinti specialià valstybës demografinæ programà.

Kita opi visuomenës gyvenimo problema - tai beglobiai vaikai ir naðlaièiai. Nors ðiuo metu beveik visi jie priþiûrimi ir auklëjami valstybiniuose vaikø globos namuose, pastaruoju metu ëmë steigtis ðeimynos. Kiekvienoje jø auga nuo 5 iki 30 vaikø. Praktika parodë, kad ðeimynose (jø dabar turime 32) auginami vaikai geriau pasirengia savarankiðkam gyvenimui, lengviau sugeba integruotis á visuomenæ. Manau, Vyriausybë ir savivaldybës turi skatinti ðeimynø kûrimàsi ir visokeriopai jas remti. Artimiausias uþdavinys - priimti Vaikø globos ástatymà.

Praëjusiais metais, priëmus net 12 sveikatos apsaugos ástatymø, ið esmës buvo baigti kurti teisiniai sveikatos sistemos pagrindai. Taèiau ástatymø skaièius toli graþu nelemia reformos sëkmës - laiku turi bûti parengti ir poástatyminiai aktai. Ko, deja, nesisekë daryti. O bûtent to pristigo Sveikatos draudimo ástatymo nuostatoms realizuoti. Kita vertus, sveikatos apsaugos reforma neturëtø bûti atidëliojama vien dël to, kad dar bûtina derinti, tobulinti ar keisti galiojanèius tariamai ar iðties prastai parengtus ástatymus. Neginèytina, kad ástatymus reikia tobulinti. Taèiau reikalingi ir praktiniai reformos þingsniai, kurie parodytø, kà ir kaip reikia tobulinti sveikatos sistemoje. 1997 metø liepos mënesio 1 dienà planuojamas pradëti sveikatos draudimo ágyvendinimas turi tapti pagrindu ilgalaikiam reformos procesui, kurio galutinis tikslas - efektyvesnë sveikatos apsaugos sistema.

Daugelá þmoniø piktina sparèiai kylanèios vaistø kainos - vien per 1996 metø pirmàjá pusmetá jos iðaugo 6,5 procento. Aprûpinti gyventojus pigiais ir gerais vaistais galima bûtø plëtojant vietinæ farmacijos pramonæ, kurios pagrindai jau yra. Manau, kad Vyriausybë turëtø tam skirti daugiau dëmesio.

Daugelis poþymiø rodo, kad Lietuvos kultûra, mokslas ir ðvietimas baigia áveikti pereinamojo á demokratinæ visuomenæ laikotarpio sunkumus. Praëjusiais metais vyko daugybë ávairiø kultûriniø renginiø tiek ðalyje, tiek mûsø menà atstovaujant pasaulyje. Vis pilnëjo þiûrovø salës, aukðtø apdovanojimø pelnë mûsø solistai, muzikantai, aktoriai, kiti kûrëjai. Svarbu tai, kad kiekvienam þmogui suteikta galimybë pasirinkti jam tinkamà renginá, o juos organizuoja ne tik Kultûros ministerija, bet ir ávairûs fondai bei organizacijos.

Taèiau negalima nepastebëti antikultûros apraiðkø. Prisidengus modernumo siekiu vis labiau propaguojamas smurtas, þiaurumas, dorovës normø nepaisymas. Kai kur nesilaikoma Valstybinës kalbos ástatymo raidës. Ruoðiantis Lietuvos vardo paminëjimo tûkstantmeèio sukakèiai 2009 metais, turime formuoti aiðkià valstybës ir visuomenës orientacijà á nacionalinës kultûros vertybes.

Kultûros, ðvietimo ir mokslo reikðmës didëjimà rodo ir tai, kad jau antri metai, kai smarkiai padidëjo konkursai á aukðtàsias mokyklas. Aukðtosios mokyklos, mokslo institutai ir centrai vis labiau sugeba prisitaikyti prie besikurianèios rinkos sàlygø, ið ávairiø ðaltiniø kaupti lëðas fundamentaliesiems ir taikomiesiems tyrimams, reikalingiems ðalies poreikiams tenkinti.

Kalbant apie vietos savivaldà, 1996-ieji metai ásimintini tuo, kad atlikta ypaè svarbiø darbø - pirma, priëmus Konstitucijos 119 straipsnio pataisà, nustatyta 3 metø savivaldybiø tarybø kadencija; antra, papildþius Konstitucijos 47 straipsná, savivaldybëms suteikta teisë nuosavybën ásigyti ne þemës ûkio paskirties þemës sklypø, reikalingø jø tiesioginei veiklai skirtiems pastatams statyti bei eksploatuoti; treèia, 1996 metø lapkritá pasiraðyta Europos vietos savivaldos chartija.

Taèiau praëjusiais metais maþai padaryta, stiprinant savivaldybiø ekonominá ir finansiná savarankiðkumà. Tobulesnë savivaldybiø biudþetø sudarymo tvarka bei ðeimininkiðkas savivaldybiø turto valdymas - svarbiausi uþdaviniai ðiems metams.

Lietuvos nacionalinës teisës sistemos ateitis - jos harmonizavimas su Europos Sàjungos teise. Ástatymus turime kurti tokius, kad jie atitiktø ðios Sàjungos reikalavimus. Be to, svarbu, kad ástatymai tenkintø visos mûsø visuomenës poreikius, saugotø ir gintø þmogaus teises bei laisves, atitiktø tarptautinës teisës principus ir bûtø stabilûs. Deja, ástatymai kaitaliojami taip daþnai, kad pataisø gausoje kartais nebesusigaudo ne tik eiliniai pilieèiai, bet ir pareigûnai, tiesiogiai atsakingi uþ jø vykdymà.

Kita teisinës sistemos dalis - teisingumo ir teisësaugos institucijos, jø funkcionavimas. Ypatingà vietà ðioje sistemoje uþima teismai, kuriø vaidmuo mûsø visuomenëje didëja. Todël ir teisëjø kvalifikacijai bei atsakomybei keliami vis didesni reikalavimai. Praëjusiais metais Seimas priëmë mano pasiûlytas Teismø ástatymo pataisas. Pagal ðias pataisas asmuo, neturintis teisminio darbo patirties ir norintis tapti apylinkës teismo teisëju, turi atlikti vieneriø metø praktikà teisme. Tikiuosi, kad ði pataisa padës pakelti teisëjø kvalifikacijà ir pagerins jø darbo kokybæ.

Deja, bendra kriminogeninë situacija kol kas negerëja. Nusikalstamumas ne tik auga, bet tampa labiau organizuotas, profesionalesnis. Nusikaltëliai jaunëja: pernai beveik pusë nusikaltimus padariusiø asmenø neturëjo në 24 metø amþiaus. Bûtina kuo greièiau parengti ir ágyvendinti vaikø bei jaunimo nusikalstamumo prevencijos programà.

Susirûpinimà kelia ir padaþnëjusi prievarta vaikø atþvilgiu. Visus sukrëtë faktai apie baisø suaugusiøjø elgesá su vaikais. Mano nuomone, neatidëliojant bûtina sugrieþtinti baudþiamàjà atsakomybæ uþ smurtà prieð vaikus. Jau pateikiau Seimui atitinkamø Baudþiamojo kodekso papildymø ir pataisø.

Didþiausia atsakomybë uþ susidariusià padëtá tenka Vidaus reikalø ministerijai ir Generalinei prokuratûrai. Pernykðèio gruodþio ávykiai Panevëþyje atskleidë ðiø institucijø nesugebëjimà tinkamai reaguoti á situacijà, blogà tarpusavio sàveikà. Nieko nuostabaus, jog daugelis þmoniø prarado pasitikëjimà ðalies teisësauga. Tik teisëti, ryþtingi bei rezultatyvûs policijos ir prokuratûros veiksmai gali sugràþinti pilieèiø pasitikëjimà jomis.

Kitas rûpestis - padëtis valstybës pasienyje. Valstybës saugumo departamento pareigûnai sulaikë nemaþai kontrabandos, atskleidë jos sistemà, iðkëlë baudþiamøjø bylø. Nustatyta, kad daugiausia kontrabandiniø kroviniø áveþama tiesiog per muitinës postus, suklastojus dokumentus, papirkus pareigûnus.

Taigi negaliu kalbëti apie sëkmingà muitinës ir pasienio policijos veiklà. Ðios institucijos niekaip nepajëgia susidoroti su korupcija savo gretose. Sparèiau reikia diegti technines valstybës sienos apsaugos priemones, kad pareigûnø átaka kontroliuojant prekiø, transporto bei asmenø judëjimà bûtø minimali.

Blogai dirbo ir su ekonominiais nusikaltimais kovojanèios tarnybos. Nuslepiamos milþiniðkos mokesèiø sumos, taèiau ne visi kalti asmenys iðaiðkinami ir nubaudþiami.

Apskritai teisësaugos institucijos turëtø keisti savo veiklos strategijà ir daugiau dëmesio skirti nusikalstamiems procesams prognozuoti, teisës paþeidimø prevencijai, átraukiant á ðià veiklà ir visuomenæ. Policija turi atsikratyti kol kas jai áprasto poþiûrio á pilieèius ir stengtis tarnauti visuomenei, saugoti jà nuo nusikaltëliø. To reikalauja Europos policininkø chartija.

Praëjusiais metais þengti gana svarbûs þingsniai stiprinant ðalies nacionaliná saugumà.

Priëmus Kraðto apsaugos tarnybos, Karo prievolës bei Mobilizacijos ir rezervo ástatymus buvo sukurtas ástatyminis pamatas, labai reikalingas normaliam kraðto apsaugos ir visos gynybinës sistemos funkcionavimui.

Pagerëjo kariuomenës apginklavimas, ypaè prieðtankine ginkluote. Suformuoti pirmieji artilerijos padaliniai, árengtas modernus þvalgybos informacinis centras. Kariuomenæ pradëta aprûpinti vakarietiðka ryðiø technika, modifikuoti transportà.

Praëjusiais metais parengta ir patvirtinta individuali Lietuvos "Partnerystës vardan taikos" programa, mûsø kariðkiai dalyvavo 23 bendrose su kolegomis ið NATO pratybose ir daugiau kaip ðimte kitø ávairiø partnerystës renginiø. Taikos átvirtinimo misijoje Bosnijoje Danijos bataliono sudëtyje tarnavusá lietuviðkàjá bûrá pakeitë kuopa. Joje tarnaujantys kariai pelnë aukðtà NATO bei Danijos karinës vadovybës ávertinimà. Ir nors nelengva ði kilni misija, Lietuva pasiryþusi tæsti jà ir tapti aktyvia saugumo Europoje didinimo dalyve.

Pritariu tam, kad 1997 metø biudþete kraðto apsaugai finansuoti skirta þymiai daugiau lëðø nei ankstesniais metais. Lietuvos ryþtà kurti efektyvià kraðto gynybos sistemà liudija ir praëjusiø metø gruodþio mënesá priimtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindø ástatymas.

Mûsø ðalies uþsienio politika nuo pat Nepriklausomybës atkûrimo pasiþymi perimamumu, stabilumu ir yra prognozuojama. Ketverius metus vykdyta uþsienio politika yra palaikoma ir dabartinës koalicinës daugumos ir ið esmës sutampa su Vyriausybës programos uþsienio politikos dalimi. Sieksiu, kad toks sutarimas bûtø iðlaikytas ir ateityje.

Maþdaug prieð deðimtmetá prasidëjæ esminiai pokyèiai tarptautiniuose santykiuose kasmet keièia Senojo þemyno politinæ struktûrà, skatina vis gilesnæ ekonominæ bei politinæ integracijà, pagarbà nekintamoms demokratinëms vertybëms ir þmogaus teisëms.

Lietuva - sudëtinë Europos dalis, todël ir pati aktyviai dalyvauja pasaulinëje politikoje ir konkurencijoje. Ávairiose tarptautinëse organizacijose pristatomi ir ginami gyvybiniai mûsø ðalies interesai, pleèiami ir gilinami dviðaliai valstybiniai santykiai, aktyviai bendradarbiaujama regioninëse struktûrose.

Savo kraðto interesø gynimas tarptautinëje arenoje visada bus aktualus ir niekada nebus lengva tai daryti. Pasaulio iðtekliai yra riboti, todël gyvybinius kraðto poreikius galima patenkinti tik sumaniai juos panaudojant. Tai ne tik þmogiðkieji ir gamtiniai iðtekliai, bet ir pasaulio dëmesys mûsø ðaliai, ir kreditai, ir mûsø prekiø bei paslaugø rinkos, ir daugelis kitø dalykø.

Atsiþvelgdama á Europoje besiklostanèià geopolitinæ situacijà Lietuva kaip ir iki ðiol uþsienio ir saugumo politikoje privalo siekti tik laimëjimø. Jëgos ir iðtekliø stygiø mûsø valstybë privalo kompensuoti aktyvia veikla. Todël ið mûsø valstybinës valdþios grandþiø reikalauju maksimaliø pastangø ir koordinacijos, iniciatyvos ir atsakomybës.

Istorine ir kultûrine prasme Lietuva priklauso Vakarø civilizacijai, vadovaujasi jos vertybëmis bei idealais ir savo ateitá mato tarp demokratiniø ir klestinèiø Europos valstybiø. Todël mûsø diplomatijai ðiais metais keliamas uþdavinys ne tik aktyviau veikti, bet ir pasiekti didesnës kitø valstybiø paramos mûsø saugumui ir integracijai uþtikrinti. Vienas svarbiausiø mûsø uþsienio politikos prioritetø yra pilnateisë narystë Europos Sàjungoje.

Europos, arba Asociacijos, sutartá iki ðiol yra ratifikavæs Europos Parlamentas ir vienuolika Europos Sàjungos valstybiø. Lietuvos iniciatyva Baltijos ðalys bendru laiðku paragino Europos Sàjungos vadovybæ pagreitinti Europos sutarèiø tarp Baltijos ðaliø ir Europos Sàjungos ratifikavimo procesà kitose valstybëse. Neturëtume sumaþinti dviðalio diplomatinio veikimo, kol Europos sutartis nebus ratifikuota ir likusiose keturiose ðalyse.

Didþiausià dëmesá Lietuva skyrë bendradarbiavimui su Europos Sàjunga teisësaugos klausimais, ypaè kovai su nelegalia migracija ir organizuotu nusikalstamumu. Kartu bûtina iðspræsti Lietuvos pilieèiø bevizio vaþiavimo á pagrindines Vakarø Europos ðalis problemà, intensyvinti derybas dël galimybiø prisijungti prie Ðengeno sutarties. Apie ðias ir kitas problemas kalbëjau praëjusiø metø gruodþio mënesá Dubline vykusiame Europos Sàjungos ir asocijuotø ðaliø vadovø susitikime.

Lietuva jau yra pasiruoðusi pradëti derybas dël stojimo á Europos Sàjungà ir pasisako uþ tai, kad ðiø metø birþelá Amsterdame Europos Sàjungos virðûniø susitikime bûtø nustatyta konkreti derybø pradþios data. Mes palaikome pasiûlymà, kad derybos prasidëtø su visomis ðalimis kandidatëmis vienu metu. Sieksime uþbaigti derybas kartu su pirmosiomis ðalimis. Taèiau suprantame, kad tai - ilgalaikis procesas, kuris pareikalaus ir didþiuliø pastangø pertvarkant visà mûsø gyvenimà, ir ðalies pilieèiø supratimo bei palaikymo.

Siûlau, kad vyriausybinë Europos integracijos koordinacinë taryba ákurtø specialià komisijà, kuri skatintø ir koordinuotø ne tik valdþios institucijø, bet ir visuomeniniø nevyriausybiniø organizacijø bei privataus verslo, mokslo, kultûros ir kitø srièiø atstovø dalyvavimà pateikiant ir aiðkinant mûsø valstybës plëtojimo perspektyvas ir prioritetus uþsienio politikoje.

Integracija á NATO, glaudþiai bendradarbiaujant su Aljanso narëmis, Lenkija, kitomis Vidurio Europos bei Baltijos valstybëmis, yra kitas svarbus mûsø uþsienio politikos uþdavinys. Ásijungimà á Europos Sàjungà ir gynybines transatlantines struktûras Lietuva mato kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kità papildanèius procesus. Jie reiðkia stabilumo, didesnio saugumo ir gerovës zonos iðplëtimà á Vidurio Europà. Siekdama tapti NATO nare, Lietuva neeskaluoja esamos ar numatomos konkreèios grësmës. Ðis siekis daugiau grindþiamas bendra politine euroatlantinës integracijos procesø logika.

Viena efektyviausiø Lietuvos saugumà stiprinanèiø sàlygø ir indëlis á regiono bei visos Europos saugumà yra geri santykiai su kaimynais. Tokiu pavyzdþiu gali bûti glaudûs ir ávairiapusiai mûsø ryðiai su Lenkija. Ðiandien dràsiai galima juos pavadinti geriausiais per visà mûsø ðaliø istorijà. Pietinæ kaimynæ vertiname kaip savo strateginæ partneræ integruojantis á Europos Sàjungà ir NATO bei átvirtinant saugumà ir stabilumà regione.

Pastaruoju metu kyla diskusijø dël bendradarbiavimo su Latvija ir Estija pobûdþio ir efektyvumo, dël Baltijos valstybiø kelio á europines bei transatlantines ekonomines, politines ir saugumo struktûras. Manyèiau, kad neatmetant objektyviø skirtumø, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybë, mûsø valstybiø bendradarbiavimas turi iðlikti ir bûti vienas svarbiausiø mûsø veiklos prioritetø. Taèiau uþsisklæsti siaurame rate, þinoma, nereikia.

Lietuvos ir Latvijos interesø nesutapimas dël ekonominës zonos jûroje pasidalijimo yra lokalinio ir laikino pobûdþio. Jis neturëtø lemti tolesnës draugiðkos mûsø ðaliø tarpusavio santykiø plëtros. Esu ásitikinæs, kad derybos su ðia kaimyne tæsis, kol bus rastas teisingas ir abiem pusëms priimtinas sprendimas.

Lietuvos santykiai su Rytø kaimynais yra konstruktyvûs. Mûsø ir Rusijos ryðiai ágavo normalø pobûdá, juose neliko neiðspræstø politiniø problemø. Manau, kad dabartinë Seimo dauguma ðiandien ðá procesà palaiko. Visiðkai pritardamas tokiai pozicijai, noriu dar kartà iðryðkinti savo nuostatà, kad ekonominiai ryðiai privalo ir toliau bûti plëtojami subalansuotai bei atitikti Europos Sàjungos standartus. Lietuvos importo ir eksporto geografija irgi privalo iðlikti kuo ávairesnë. Santykiuose su Rusija Lietuva ir toliau laikysis aiðkios ir nuoseklios pozicijos - bendradarbiavimà grásti geros kaimynystës, tarpusavio supratimo, lygiateisiðkumo ir abipusës naudos principais.

Pastaraisiais metais, ir ypaè artëjant svarbiø sprendimø priëmimo laikui, mes vis didesná dëmesá skiriame dviðaliø santykiø su Europos Sàjungos ir NATO valstybëmis plëtojimui. Vis glaudþiau ir aktyviau bendradarbiaujame su Vokietija, Didþiàja Britanija, Prancûzija. Tai valstybës, kuriø parama ypaè svarbi ir nuo kuriø labai priklauso vienas ar kitas sprendimas, lemiantis Lietuvos priëmimà á europines ir transatlantines struktûras. Ðiuos klausimus að nuolat aptariu ne tik savo susitikimuose su Europos ir Ðiaurës Amerikos ðaliø vadovais, bet ir su ðiø ðaliø ambasadoriais, reziduojanèiais Lietuvoje.

Vienas ið svarbiausiø Lietuvos uþsienio politikos uþdaviniø - gilinti dviðalá bendradarbiavimà su JAV. Praëjusiais metais vizito á JAV metu susitikau su ðalies Prezidentu Klintonu, Gynybos sekretoriumi bei Kongreso atstovais. Aptarëme dviðaliø santykiø plëtojimo bei Baltijos ðaliø saugumo klausimus. Tikiuosi, kad ðá svarbø dialogà pratæsime ir ðiemet.

Noriu pabrëþti svarbø JAV vaidmená uþtikrinant Europos ir konkreèiai Baltijos ðaliø saugumà bei remiant Lietuvos sieká tapti Ðiaurës Atlanto Aljanso bei Europos Sàjungos nare. Daugiau dëmesio reikia skirti santykiams su Pietø Europos regionu. Mûsø tikslas - siekti, kad ðios valstybës aktyviai ir konstruktyviai remtø Lietuvos siekius integruotis á europines ir transatlantines struktûras.

Regioninio bendradarbiavimo plëtojimas yra vienas ið Lietuvos uþsienio politikos prioritetø. Kalbant apie ðià veiklà, reikëtø paminëti, kad mes priklausome ið karto keliems regionams: Baltijos jûros valstybiø, Vidurio Europos ir Baltijos valstybiø.

Santykiø plëtra su Vidurio Europos valstybëmis átvirtina Lietuvos priklausymà Vakarø civilizacijai. Norëèiau atkreipti dëmesá á bûtinumà plësti politiná ir ekonominá bendradarbiavimà su Vidurio Europos laisvosios prekybos sutarties - CEFTA - ðalimis. Pernai pasiraðytos laisvosios prekybos sutartys su Lenkija, Èekija, Slovënija, Slovakija, pradëtos derybos ir manau, greitai bus pasiraðyta sutartis su Vengrija. Tai ne tik leidþia smarkiai padidinti dviðalës prekybos apyvartà, bet ir priartina Lietuvà prie narystës CEFTA.

Jau tapæs tradiciniu Lietuvos ir Ðiaurës ðaliø bendradarbiavimas kasmet praturtinamas naujomis iniciatyvomis politinëje ir ekonominëje srityse. Mes dëkingi ðioms ðalims uþ aktyvià paramà Lietuvos siekiams. Atskirai paþymëèiau dviðalius Lietuvos ir Danijos ryðius ir ypaè praktiná bendradarbiavimà karinëje bei taikos palaikymo srityje.

Man, kaip Lietuvos Prezidentui, pagal Konstitucijà yra pavesta formuoti ir kartu su Vyriausybe ágyvendinti valstybës uþsienio politikà. Manau, kad tarptautinëje politikoje plaèiàja prasme aktyviai turëtø pasireikðti ir nevyriausybinës institucijos, verslo, mokslo, kultûros atstovai. Ypaè bûtø naudinga, kad Lietuvos Seimas ir visi jo nariai plëstø tarpparlamentinius ryðius, padëtø stiprinti Lietuvos, kaip demokratinës valstybës, ávaizdá Europoje ir visame pasaulyje.

Lietuvoje kol kas nëra valstybës finansuojamø ar privaèiø fondø remiamø mokslo tyrimo centrø, analizuojanèiø tarptautinæ politikà. Todël jauèiame ir kvalifikuotø uþsienio politikos tyrimø stygiø. Pirmosios tokiø darbø uþuomazgos matomos Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institute. Taèiau to aiðkiai nepakanka. Manau, kad Lietuvai reikëtø ir akademinio þurnalo uþsienio politikos klausimais. Vyriausybë galëtø paieðkoti ir galbût rastø tam lëðø.

Lietuvos raida po 1990 metø parodë, kad valstybë, tinkamai suformavusi ir pateikusi savàjá ávaizdá pasaulio visuomenei, ágyja daug privalumø. Nuo tarptautinio ðalies autoriteto, jos ekonominës ir politinës bûklës ávertinimo priklauso integracijos á pasaulio ekonomines ir kitas struktûras galimybës, uþsienio investicijø apimtis, tarptautinis mûsø valstybës autoritetas. Svarbu ir tai, kad Lietuva atsiskleistø pasauliui kaip ðalis, iðsaugojusi ir puoselëjanti savo tautines tradicijas, senàjà lietuviø kalbà ir unikalià kultûrà. Objektyvaus ávaizdþio formavimas yra strateginis Lietuvos politikos uþdavinys.

Dabartinis mûsø ðalies ávaizdis pasaulyje nëra toks, kokio norëtume. Tam labai kenkia daþni ástatymø ir nutarimø keitimai, nusikalstamumas, pasienio problemos, muitinës ir mokesèiø inspekcijos darbas, negatyvi nuostata uþsienio investuotojø atþvilgiu. Trûksta informacijos apie Lietuvà uþsienio kalbomis, o jeigu ji ir pateikiama, tai daþnai nëra gerai apgalvota. Kartais valstybës ávaizdþiui kenkia ir neatsakingi arba skuboti kai kuriø politikø pareiðkimai.

Átraukus Lietuvà á Europos integracijos procesus atsiveria plaèios galimybës ðalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui atsinaujinti, sëkmingai mûsø valstybës raidai. Ðiø permainø sëkmë priklauso nuo to, kaip kryptingai ir tiksliai vykdoma stojimo á Europos Sàjungà politika, kaip sprendþiamos problemos, susijusios su nauja ðalies pozicija tarptautinëje arenoje. Manau, kad ðiuo metu pasaulis mums skiria pakankamai dëmesio, bet trûksta konceptualaus ir objektyvaus Lietuvos pateikimo tarptautinei auditorijai. Lietuva pasaulyje turi bûti suvokiama ir vertinama kaip suvereni valstybë, turinti ryðkiø savo privalumø.

Tai - palanki ðalies geografinë padëtis, puiki gamta, graþi miestø senoji architektûra, originali kultûra ir sena kalba, neblogos susisiekimo sàlygos, didelis Lietuvos ámoniø intelektualinis potencialas, kvalifikuoti darbuotojai.

Tikslus, suderintas ir objektyvus pasaulio visuomenës informavimas apie ávairiø valstybës veiklos srièiø realià padëtá, vertybes, jos interesus bei uþsienio politikos kryptis yra naudingas ne tik paèiai Lietuvai, bet ir kitoms ja besidominèioms valstybëms, tarptautinëms organizacijoms.

Gerbiamieji Seimo nariai,

neatsitiktinai savo metinio praneðimo baigiamuoju akcentu pasirinkau Lietuvos ávaizdþio problemà. Manau, kad joje it plaèioje panoramoje atsispindi visø mûsø gyvenimo srièiø problemos ir laimëjimai. Norëèiau, kad ateityje Lietuvos ávaizdis pasaulyje sutaptø su mûsø kuriamos valstybës, kaip visumos, vizija, kad visiems bûtø aiðki mûsø visuomenës samprata apie prioritetinius valstybës siekius ir idealus. O mes, turëdami sistemingà ir kompleksiðkà modernios valstybës vizijà, galësime motyvuotai modeliuoti vidaus ir uþsienio politikà, ðalies ekonominæ ir socialinæ raidà, spræsti valstybës valdymo, saugumo, teisësaugos ir teisëtvarkos bei technologinës paþangos problemas.