(1883 – 1934)

Gimė 1883 m. balandžio 19 d. Trakų apskrityje, Jiezno valsčiuje.

Mokėsi Jiezne, Kaune, Žemaičių kunigų seminarijoje. 1912 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją ir gavo teologijos magistro laipsnį.

1913 – 1918 m. svetima pavarde studijavo Fribūro (Šveicarija) universitete istoriją, filosofiją ir visuomenės mokslus. 1919 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį.

1918 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybos narius.

1919 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos valstybės atstovu Vokietijoje.

1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.

VI Kazio Griniaus (1920 06 19 – 1922 02 2) Ministrų kabinete - užsienio reikalų ministras. 1921 m. gruodžio 12 d. dėl spekuliacinės bylos iš pareigų turėjo pasitraukti. 1925 m. vasario mėnesį Vyriausiasis Tribunolas J.Purickį išteisino.

1926 m. - Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio skyriaus direktorius, 1927 m. - Teisės administracinio skyriaus direktorius.

1927 m. iš valstybinio ir politinio darbo pasitraukė.

Iš pradžių buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos narys, vėliau suartėjo su tautininkais.

1925 - 1929 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1930 – 1934 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Buvo Ekonominių studijų draugijos narys, Šaulių sąjungos narys.

1933 m. sukūrė “Rytojaus” spaudos akcinę bendrovę.

Redagavo “Lituanen”, “Lietuvą”, “Lietuvos ūkį”. Bendradarbiavo Lietuvos, Prancūzijos ir kitų šalių spaudoje.

Išleido Lietuvos istorijos, teisės, protestantizmo istorijos Lietuvoje veikalų lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbomis. Parašė etnografinę studiją apie Gardiną.

Mirė 1934 m. spalio 25 d. Kaune.