(1879 – 1960)

Gimė 1879 m. balandžio 9 d. Šiaulių apskrityje, Žeimio valsčiuje, Steigvilių kaime.

1900 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Caro vyriausybė kalino Liepojos kalėjime, 1901 m. ištrėmė į Smolenską.

1906 m. svetima pavarde įstojo į Tartu universitetą, bet caro vyriausybės susektas ir 1908 m. suimtas, kalintas Kaune. 1912 m. grįžo į Tartu universitetą, bet karui sutrukdžius, Universiteto Teisės fakultetą baigė Maskvoje 1917 m.

Socialdemokratas. 1904 m. vienas socialdemokratų organizacijos “Draugas” steigėjų.

1905 – 1907 m. revoliucijos dalyvis. Panaudojęs ginklą, išlaisvino V.Kapsuką, K.Jurgelionį iš kalėjimo.

Pirmojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo su bolševikais, buvo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (RSDDP) lietuvių rajono atstovas Petrogrado komitete. Po Vasario revoliucijos iš RSDDP pašalintas.

Dalyvavo Spalio revoliucijoje ir buvo sužeistas.

1919 m. Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėjas.

1919 m. vasarą įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, telkė partizanus kovai su bermontininkais.

1920 m. išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.

1922 – 1941 m. Kaune dirbo prisiekusiuoju advokatu.

XIII Mykolo Sleževičiaus (1926 06 15 – 1926 12 17) Ministrų kabinete - vidaus reikalų ministras.

1932 – 1941 m. “Pienocentro” ir Tarptautinio banko juriskonsultas.

1940 m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.

1913 m. “Vilnies” (Rygoje) steigėjas ir “Tiesos” laikinasis redaktorius. Bendradarbiavo “Darbininkų balse”, “Drauge”, “Naujienose”, “Ūkininke”, “Varpe”, “Skarde”, “Socialdemokrate”.

Išleido knygų teisės klausimais, parašė atsiminimų.

1941 m. išvyko į Vokietiją, 1949 m. – į Australiją.

Mirė 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje (Australija).