"Po nepriklausomybės paskelbimo daugelis lietuvių, dažniausiai inteligentų, iš įvairių kraštų, ypač Rusijos, ėmė grįžti į tėvynę. Čia jie įnešė kultūros dvelktelėjimą. Tytuvėnuose tokių šviesuolių būta nemažai. Senieji gyventojai prisimena Vaičiulevičienę, Butkevičienę, Akmenskų, Kalasauskų ir daugelį kitų šeimų.
"Ypač žymus Juozas Akmenskis. Jis gimė 1882 07 30 Kelmės rajone, Kaniūkų kaime. Mokėsi Raseiniuose ir Pskovo matininkų mokykloje. 1905 m. dalyvavo Lietuvos revoliuciniame sąjūdyje. Buvo paieškomas. Todėl teko bėgti į Ameriką. Grįžo 1906 m. ir dirbo kooperatininku Tytuvėnuose, Eržvilke, Viekšniuose. N
u
o 1919 m. tarnavo Prekybos ir pramonės mokykloje Kooperacijos departamento instruktoriumi. 1920 m. išrinktas Steigiamojo Seimo, o 1922 m. - I Seimo nariu krikščionių demokratų frakcijoje. Nuo 1923 m. tarnavo Žemės ūkio ministerijoje patarėju, vėliau - revi
zoriumi. 1926 m. - Dusnūnų girininkas, 1927 m. kurį laiką dirbo "Šviesos" spaustuvės vedėju, o vėliau - valstybės kontrolės vyriausiuoju revizoriumi Tauragės ir Raseinių apskritims.
"Mirė 1933 01 19 Tauragėje. Palaidotas Tytuvėnuose. Ir dabar tebestovi Lyduvėnų gatvėje Filipavičiaus (senelio) statytas namas
"
Iš knygos Tytuvėnai: istorinė apybraiža. - Kaunas: Spindulys, 1996.
Juozo Akmenskio tėvas norėjo, kad jis būtų kunigu. Juozas pas senelius Buivydus skolindavosi knygas. Ten jis susipažino su Kazimiera Filipavičiūte, kurią seneliai Buivydai auklėjo. Jiedu susituokė 1905 m.
Akmenskis veikė prieš caro valdžią ir Lietuvos rusifikaciją. Tais metais teko pabėgti į Čikagą, palikus žmoną Lietuvoje. Akmenskis pusę metų išdirbo Čikagoje skerdykloje, tada grįžo į Lietuvą ir slapstėsi.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prelatas Mykolas Krupavičius, tapęs žemės ūkio ministru, pakvietė Akmenskį padėti įgyvendinti žemės reformas.
Iš Dariaus Udrio močiutės Elenos Akmenskaitės-Ruzgienės (abu J. Akmenskio giminaičiai) prisiminimų
