Sprendimo priėmimas dėl 2021 m. birželio 11 d. komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą
(NUTARTA: 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – Klaipėdos uostas) šiuo metu yra vienas iš efektyviausiai išnaudojančių uosto teritoriją krovai (santykis tarp uosto teritorijos ir perkrautų krovinių kiekio tonomis) ir tokias pozicijas siektina išlaikyti; 3.2. Investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą skatina privačias investicijas į uosto suprastruktūrą, didina uosto konkurencingumą ir kuria papildomą naudą regiono bei valstybės ekonomikai; 3.3. Klaipėdos uosto kompanijų diegiamos technologinės inovacijos sudaro prielaidas darniam uosto vystymui, kas atitinka Europos žaliojo kurso politiką; 3.4. Siekiant naujų rinkų ir galimybių, tikslinga skatinti Klaipėdos uosto ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą, išnaudojant ir traukinio Vikingas potencialą; 3.5. Plėtojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto pietinę dalį, kartu spręsti klausimus, susijusius su privažiuojamų kelių, aplinkkelių, miesto infrastuktūros (gatvių, kelių ir jų jungčių) vystymu. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant pilnai išnaudoti Klaipėdos uosto potencialą bei didinti uosto ir jame dirbančių kompanijų konkurencingumą, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal kompetenciją: 4.1. Atlikti Klaipėdos uosto ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių Baltijos jūros uostuose taikomų rinkliavų, mokesčių ar kitų mokėjimų, mokamų uostuose veikiančių įmonių, jų finansinės naštos lyginamąją analizę ir, esant poreikiui, priimti reikalingus sprendimus; 4.2. Aktyviai bendradarbiauti su uoste veikiančių kompanijų asocijuotomis struktūromis, sprendžiant investicijų į uosto infrastruktūrą klausimus, nustatant mokesčius ar rinkliavas bei jų apmokestinimo bazę, atsižvelgiant į uoste vykdomą veiklą: krovą, laivų statybą, remontą ar pan. Išnagrinėti galimybę mokesčių ar rinkliavų didinimo pokyčius išdėstyti nuosekliai per tam tikrą laiką ir tokiu būdu sudarant sąlygas verslo subjektams prisitaikyti ir tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams; 4.3. Atsižvelgiant į galimus neigiamus krovinių pokyčius dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties, numatyti galimybes kompensuoti krovinių praradimus; 4.4. Įvertinti galimybę, o jai esant – nustatyti sąlygas, tvarką ir sąlygas, kada ir kaip privati žemė galėtų būti naudojama laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. 4.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. veiklos ataskaita
(NUTARTA: 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų veiklos ataskaitai. 2. Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nepriklausomo energetikos sektoriaus reguliuotojo, statusą, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų pareigas ir atsakomybę vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, teikti Seimui Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ patvirtintų grupių sąrašo II grupės būtų perkelta į I grupę. )

Dėl karantino priemonių švelninimo esant Galimybių pasui
(Atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 24 d. įsigaliosiantį Galimybių pasą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. Peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 (su visais pakeitimais) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir įvertinti papildomų karantino priemonių švelninimo taikymo galimybę asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą žemiau išvardintose srityse, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas: 1.1. peržiūrėti aukšto meistriškumo sporto varžybas stebinčių asmenų skaičiaus apribojimą ir jį nustatyti - 75 % sėdimos vietos, atsižvelgiant į sporto arenos dydį; 1.2. teikiant sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas; 1.3. teikiant baseinų, pirčių ir SPA paslaugas, 1.4. teikiant neformaliojo vaikų švietimo paslaugas; 1.5. teikiant neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas (mokymus, verslo konferencijas, etc.). 1.6. teikiant kino teatrų ir kino klubų paslaugas; 1.7. teikiant sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, kūno rengybos centrų paslaugas; 1.8. teikiant muziejų, galerijų ir kitų ekspozicinių erdvių, zoologijos ir botanikos sodų lankymo paslaugas; 1.9. teikiant profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymo paslaugas; 1.10. teikiant viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų paslaugas. 2. Pailginti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių ir barų paslaugų teikimo laiką nuo 7 iki 23 valandų. 3. Viešojo maitinimo įmonėms, teikiančioms paslaugas apgyvendinimo įmonėse, sudaryti galimybę maitinimą teikti švediško stalo principu. 4. Atnaujinti naktinių klubų paslaugų teikimą asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą. 5. Peržiūrėti testo galiojimo laiką atitinkamai: - arba ilginti SARS-CoV-2 (Koronaviruso) testo galiojimo laiką iki 48 val. - arba 48 val. testų galiojimą taikyti tik SARS-CoV-2 (Koronaviruso) PGR tyrimams, o greitiesiems testams (antigeno testams) taikyti 24 val. galiojimo laiką, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. )

2021-04-06 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“
(

NUTARTA:

1. Pritarti Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje išdėstytoms išvadoms ir rekomendacijoms;
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai atlikti teisės aktų peržiūrą, priimti reikiamus sprendimus ar teikti Lietuvos Respublikos Seimui priimti reikalingus įstatymų projektus, kuriais būtų:
1. nustatyti ir užtikrinti vienodi gerosios valdysenos principai tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek ir visoms (ne tik viešo intereso) savivaldybių valdomoms įmonėms;
2. nustatyta tvarka, pagal kurią Valstybės kontrolės, Vyriausybės atstovų įstaigos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų priimti sprendimai ir rekomendacijos būtų privalomi įgyvendinti tiek valstybės, tiek savivaldybių valdomoms įmonėms arba argumentuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais;
3. VšĮ Valdymo koordinavimo centras (toliau - VKC) įpareigotas užtikrinti, kad nepriklausomų kolegialių valdymo organų narių dalyvavimas būtų privalomas visose (ne tik viešo intereso) savivaldybių valdomose įmonėse, turinčiose kolegialius valdymo organus, o VKC atliktų ir savivaldybių valdomų įmonių nepriklausomų narių atranką;
4. išnagrinėta galimybė riboti savivaldybių valdomoms įmonėms vykdyti vidaus pirkimų sandorius, jei jos atsisako sudaryti kolegialius valdymo organus ar į juos deleguoti nepriklausomus narius.
3. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.

)

„Naujos kartos Lietuva“ plano projekto tikslų pristatymas ir jų pagrindimas Susisiekimo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Energetikos ministerijos kuruojamose srityse
(NUTARTA: Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei atitinkamų ministerijų dėmesį į tai, kad Ekonomikos komitetas, apsvarstęs „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą Ekonomikos komiteto kuruojamose srityse, remia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Energetikos ministerijos iniciatyvas, kurioms lig šiol nepavyko gauti pakankamo finansavimo. Taigi Ekonomikos komiteto vertinimu, didesnis nei šiuo metu numatoma finansavimas turėtų būti skiriamas inovacijoms, taip pat atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti, įskaitant, bet neapsiribojant papildomu septyniasdešimt milijonų eurų finansavimo numatymu vandenilio gamybai Lietuvoje skatinti, o turizmo srities priemones, skirtas šio sektoriaus konkurencingumui didinti, būtų tikslinga įtraukti į „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą kaip atskirai vykdomą reformą. Ekonomikos komiteto vertinimu, trūksta pagrindimo bei apibrėžtumo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos projekte siūlomų taikyti priemonių. )

Dėl civilinės aviacijos perspektyvų Lietuvoje
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Lietuvoje yra gerai išvystytas visų pagrindinių aviacijos sričių įmonių tinklas, o Lietuvos aviacijos įmonės turi puikią reputaciją pasaulinėje oro transporto rinkoje; 1.2. Lietuvoje yra gera infrastruktūra (4 oro uostai, Kauno oro uosto LEZ, 28 aerodromai), aviacijos sektoriuje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir yra stipri aviacijos specialistų rengimo ir mokymosi bazė; 1.3. Reorganizuota valstybinė aviacijos sektoriaus priežiūros sistema, aukštas valstybės skaitmenizavimo lygis; 1.4. Nėra patvirtintos valstybinės ilgalaikės aviacijos raidos strategijos, neaiškios oro uostų vystymo kryptys, nepakankami valstybės dėmesys ir pagalba aviacijos įmonėms, ypač COVID pandemijos metu; 1.5. Reguliacinė aplinka nelanksti ir vis dar inertiška. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pilnai išnaudoti visą turimą Lietuvos aviacijos potencialą siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją: 2.1. Sudaryti nuolat veikiančią Nacionalinę patariamąją aviacijos tarybą prie Susisiekimo ministerijos, kurios veikloje dalyvautų ir asocijuotų aviacijos įmonių atstovai; 2.2. Kartu su Nacionaline patariamąja aviacijos taryba imtis priemonių (gerinti teisinį reguliavimą) siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – kad Lietuva taptų pasauliniu aviacijos paslaugų klasteriu; 2.3. Parengti ilgalaikę valstybinę aviacijos (transporto) plėtros strategiją ir priemonių planą, siekiant įgyvendinti 2.2. punkte nustatyto tikslo ir šalinant esamus trūkumus; 2.4. Atsisakyti žalingos praktikos taikant išplėstinę ir perteklinę teisės aktų interpretaciją, kuri ne tik mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą kitų ES teisinėje sistemoje veikiančių įmonių atžvilgiu, bet ir žlugdo dešimtmečiais kurtą verslą, veda aukščiausius reitingus ir autoritetą pasaulinėje rinkoje turinčias Lietuvos aviacijos įmones link bankroto arba veiklos persikėlimo į užsienį. 2.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Dėl paramos priemonių turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriui antrojo karantino metu
(Komiteto 2021 m. gegužės 12 d. posėdyje  pakartotinai  priimtas sprendimas LR Vyriausybei: NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. Pakartotinai įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1.1. priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ realaus vykdymo, taip pat atskiros subsidijų priemonės Turizmo sektoriui sukūrimo tikslingumo; 1.2. šiuo metu taikomos palūkanų kompensavimo tvarkos peržiūros numatant, kad palūkanų kompensavimo mechanizmas būtų taikomas ir paskoloms, paimtoms iki 2020 m. sausio 1 d.; 1.3. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos apgyvendinimo paslaugoms pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad paramos priemonė – pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimas - nepasieks visų turizmo rinkos dalyvių (ši priemonė negali būti taikoma kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų versle), apsvarstyti ir kitas specifines paramos priemones; 1.4. turizmo srities priemonių, skirtų šio sektoriaus konkurencingumui didinti, finansavimo įtraukimo į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą kaip atskirai vykdomos reformos; 1.5. su Galimybių pasu siejamų atvėrimų, papildomai numatant priemones turizmo sektoriui. 2. Išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. gegužės 21 d. Komiteto 2021 m. kovo 23 d. sprendimas NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1) subsidijų lubų pakėlimo verslo subjektams būtinumo; 2) poreikio peržiūrėti taikomas subsidijų skyrimo tvarkas, siekiant spartinti paramos skyrimo tempus; 3) pridėtinės vertės mokesčio lengvatos laikino išplėtimo ir viešbučių sektoriui; 4) galimybių taikyti darbo užmokesčio subsidijas asmenims, netekusiems darbo antrojo karantino laiku, kurie grįžta į aktyvią darbo rinką; 5) kreipimosi į Lietuvos bankų asociaciją dėl paskolų moratoriumo atnaujinimo galimybių; 6) poreikio imtis veiksmų, numatant de minimis paramos lubų padidinimą; 7) galimybių numatyti papildomą reikiamą finansavimą aukščiau išdėstytoms priemonėms ir sprendimams įgyvendinti; 8) galimybių Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatyti finansavimą turizmo sektoriui; 2. išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 13 d. bei jas pristatyti gyvai Ekonomikos komiteto artimiausiu metu organizuojamuose klausymuose.)

Dėl aktualios statistinės informacijos pristatymo apie šalies ekonominę, finansinę bei socialinę situaciją ir taikomų bei suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą.
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas: atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos statistikos departamento atstovų ir kitų asmenų Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 24 d. posėdyje pateiktą informaciją apie viešai jau teikiamą ir dar planuojamą reguliariai teikti statistinę informaciją apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę bei taikomų ir numatytų taikyti COVI-19 pandemijos paramos verslui priemonių eigą; atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo metu statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę yra teikiama įvairiose skirtingose informacinėse platformose skirtingu reguliarumu, dažniausiai mėnesio tikslumu, o toks dažnumas yra nepakankamas atsižvelgiant į dėl pandemijos greitai kintančią padėtį šalyje; įvertindamas svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją, remiantis 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu prašyti Vyriausybės „aktualią statistinę informaciją <...> nuolat ją kas savaitę atnaujinant teikti Komitetui“; nusprendė: 1. pritarti Ekonomikos komiteto posėdyje atsakingų institucijų atstovų išdėstytiems planams - artimiausiu laiku užtikrinti statistinės informacijos reguliarų skelbimą vienoje informacinėje platformoje; ir 2. pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti tokius su statistinių rodiklių viešinimu susijusius pakeitimus: 2.1. užtikrinti, kad reguliariai teikiama statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę pilnai apimtų 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu patvirtintą statistinių duomenų lentelę (išsiųstą Vyriausybei 2020 m. balandžio 23 d.) ir svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją; 2.2. užtikrinti, kad teikiama statistinė informacija apie taikomų ir suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą apimtų visas taikomas ir suplanuotas priemones; 2.3. užtikrinti, kad visa aukščiau minima statistinė informacija būtų skelbiama vienoje informacinėje platformoje ir kas savaitę teikiama raštu Ekonomikos komitetui. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl UAB „Verslo ir investicijų garantijos“ (INVEGA) reikalavimų turgavietės prekeiviams grąžinti I karantino laiku išmokėtas lėšas pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“.
( NUTARTA: Siekiant išvengti situacijų, kai turgaviečių prekeiviai, I karantino laiku gavę paramą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, vėliau INVEGA yra prašomi paminėtas lėšas grąžinti nurodant, kad turgavietės prekybos vietos nuomos sutartys, nors įregistruotos Registrų centre, tačiau teisės į paramą pagal paminėtą priemonę nesuteikia, nes turgavietės prekeiviai nuomojasi ne patalpas, skirtas ekonominei veiklai vykdyti, o sudaro nuomos sutartis dėl žemės sklype esančių kiemo aikštelių, nors turinio prasme sutarties šalys sąvoką „prekybos vieta“ supranta ir vertina kaip patalpų nuomą; be to, tokie turgavietės prekeiviai galimybės gauti I karantino laiku taikytą turgavietės mokesčio kompensaciją nebeturi pasibaigus paminėtos priemonės taikymo laikui; Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su INVEGA siūlytina: 1. įsteigti rizikos ir kokybės valdymo komitetą (kaip analogišką šiuo metu veikiančiam Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris, reaguodamas į dėl Covid-19 pandemijos esamą teisinį reguliavimą ir dėl to verslo subjektams kylančius vis naujus iššūkius, be kita ko analizuotų informaciją bei teiktų pastabas dėl konkrečių rizikų valdymo; 2. pakartotinai įvertinti I karantino laiku galiojusios priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo sąlygas, kartu įvertinant ir tai, kad nuomotojai su turgaviečių prekybininkais sudarytomis prekybos vietų nuomos sutartimis nuomojo prekybos vietas, t.y. laikinus statinius paviljonus, kurie vadovaujantis teisės aktais, kaip laikini statiniai, nėra registruotini Registrų centre. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl Imuniteto paso ir jo įtakos ekonomikai
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdžio sprendimą dėl svarstyto parlamentinės kontrolės klausimo “Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės” ; įvertindamas siekį greičiau saugiai atlaisvinti įvairias veiklas Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos suvaržymų ir siekdamas mažinti neigiamas jų pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, taip pat didinti saugaus asmenų judėjimo galimybes šalies viduje ir keliavimo į/iš Lietuvos Respubliką saugumą; sveikindamas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl rengiamo teisėkūros pasiūlymo dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, nusprendė: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Į rengiamą Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projektą Recovery and Resilience Facility (toliau – RRF planas) įtraukti Turizmo sektoriaus priemones, sudarančias esminių turizmo sektoriaus pokyčių ir transformacijos į žaliąjį kursą prielaidas, taip pat investicijų į turizmo infrastruktūrą efektyvumo didinimą ir inovacijoms palankią verslo aplinką regionuose, šioms priemonėms ir veiksmams įgyvendinti numatant 15 mln. eurų biudžetą. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių RRF plano komponentų yra skaitmeninė transformacija, apimanti skaitmeninių technologijų ir procesų reformas, išnagrinėti startuolio E-imuniteto/skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.3. Neatidėliotinai imtis konkrečių veiksmų, kad būtų paspartinti Registrų centro pagal Europos Komisijos rekomendacijas kuriamo „Imuniteto paso“ (lietuviško COVID-19 skiepų sertifikato) kūrimo ir testavimo užbaigimo darbai ir iki balandžio pradžios būtų sukurta bandomoji versija. Svarbu, jog šio paso informacija būtų teikiama lietuvių/anglų kalbomis, jo išdavimas ir naudojimas būtų paprastas ir paremtas skaitmeniniais sprendimais. 2. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, nustatyti asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, laisvesnio keliavimo Lietuvos Respublikoje režimo ir naudojimosi paslaugomis tvarką. 3. Pasiūlyti Užsienio reikalų ministerijai įvertinti tarpvalstybinių susitarimų su Europos Sąjungos valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, pvz., Izraelio Valstybe, dėl asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, judėjimo atlaisvinimo pasirašymo galimybes, taip pat dėl pripažįstamo imuniteto/skiepų paso formato, kad nekiltų painiavos kiekvienai šaliai išduodant skirtingas nacionalines pažymas ar kuriant mobiliąsias programėles. )

Dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje
(Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 10 d. posėdžio metu Energetikos ministerijos atstovų ir suinteresuotų verslo įmonių asociacijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje; įvertindamas situaciją, kad Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų, akcentuodamas, kad į degalus įmaišomų importuotų biodegalų kaina yra 2–3 euro centais didesnė už vietinės gamybos biodegalus ir todėl už įsigyjamus degalus Lietuvoje vartotojai permoka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tuo pačiu Lietuvos ūkininkai kasmet netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį, nusprendė: Pasiūlyti Energetikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti ir numatyti vietinės kilmės biodegalų didesnio panaudojimo degalų gamyboje, skatinimo priemones ir būdus. )

Dėl dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo: I karantino patirtis ir II karantino faktinės situacijos pristatymas
(Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti kriterijus, I karantino laiku numatytus dėl priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, ir grįžti prie dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmo taikymo.)

Dėl paramos priemonių sporto klubams ir federacijoms II karantino laiku
(Atsižvelgiant į karantino laiku susikaupusius finansinius nuotolius sporto klubų sektoriuje, siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai iš esmės ieškoti ir rasti finansavimo galimybes bei sukurti naujas tikslines paramos priemones, skirtas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto ir profesionalaus sporto sektoriui remti. Pavyzdžiui, numatant kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neparduotų bilietų ir kitų negautų pajamų.)

Padėties Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje aptarimas
(Išklausius Susisiekimo ministerijos, Asociacijos „Linava“ ir kitų Lietuvos vežėjus atstovaujančių asocijuotų struktūrų atstovų pasisakymus nutarta Ekonomikos komitete sudaryti darbo grupę Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje šiuo metu aktualiausioms problemoms spręsti. )

Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir padarinių likvidavimo problemų
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas nepertraukiamo elektros energijos tiekimo svarbą Lietuvos ūkiui ir gyventojams ir siekdamas užtikrinti elektros energijos tinklo darbo stabilumą, nusprendė: 1. Pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti galimybę elektros oro linijų pakeitimo elektros kabelių požeminėmis linijomis projektus finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 2.1. Patikslinti teisinį reglamentavimą ir nustatyti elektros skirstomiesiems tinklams pavojų keliančių medžių sampratą ir numatyti jų šalinimo tvarką elektros skirstomųjų tinklų apsaugos zonose. 2.2. Bendradarbiaujant su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir su už civilinę saugą atsakingomis institucijomis, išnagrinėti esamas avarijų likvidavimo procedūras, šalinant elektros linijų gedimus stichinių reiškinių metu, ir parengti tarpinstitucinius sprendimus, įgalinančius greičiau atkurti elektros energijos tiekimą. 3. Pasiūlyti Aplinkos ministerijai patikslinti teisinį reglamentavimą numatant, kad elektros tinklams pavojų keliantys medžiai, kurie auga miške, elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų ir virsdami gali kliudyti ir pažeisti elektros tinklus, būtų kertami be leidimo kirsti mišką, apie tai prieš medžių kirtimą informavus Valstybinę miškų tarnybą. 4. Pasiūlyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plane numatyti veiksmingas kompleksines priemones, skirtas elektros persiuntimo patikimumui užtikrinti, vykdant elektros oro linijų pakeitimą elektros kabelių požeminėmis linijomis, elektros tinklams pavojų keliančių medžių kirtimą (šalinimą) elektros tinklų apsaugos zonoje ar už jos ribų bei kitas priemones, teikiant prioritetą dažniausiai atsijungiančioms ir (ar) daugiausia klientų turinčioms elektros skirstymo linijoms. )

Dėl Elektros energetikos įstatymo nuostatų, pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, įgyvendinimo
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas elektros energijos rinkos liberalizacijos proceso svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai: 1.1. Įvertinti poreikį patikslinti teisinį reglamentavimą, nustatantį ilgesnį garantinio tiekimo paslaugos laikotarpį vartotojams, savalaikiai nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. 1.2. Patikslinti Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir (ar) kitus teisės aktus pagal kompetenciją, nustatant sąskaitų turinio detalizavimą. 1.3. Patikslinti teisės aktų nuostatas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių sudarymo nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis nustatant papildomus saugiklius. 2. Pasiūlyti Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai pagal kompetenciją patikslinti teisės aktų nuostatas dėl atsiskaitymo už daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. 3. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sukurti ir įdiegti patikimą nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymų (planų) palyginimo priemonę, kuri sudarytų sąlygas vartotojams nemokamai ir objektyviai palyginti tiekėjų pasiūlymus, skatintų tiekėjų konkurenciją ir pasiūlymų įvairovę. )

Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, paramos priemones neigiamoms pasekmėms mažinti dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Rengiamuose ir atnaujinamuose strateginio planavimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos planas ir kt.) nustatyti konkrečius uždavinius ir priemones vietinio turizmo plėtros skatinimui. 1.2. Papildyti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 1 priede „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“ nustatyto 1.11 uždavinio „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ poveikio rodiklius, numatant rodiklį ir pažangios vietinio turizmo infrastuktūros vystymo vertinimui. 1.3. Pasiūlyti išnagrinėti startuolio E-skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.4. Pasiūlyti asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privalomos 14 dienų izoliacijos terminą sutrumpinti iki 7 dienų. 1.5. Pasiūlyti sudaryti galimybę šeimoms, taip pat asmenims, paskiepytiems/persirgusiems COVID-19, saugiai naudotis kaimo turizmo sodybų paslaugomis. 2. Pasiūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: 2.1. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. 2.2. Atnaujinamame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyti priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui, laikantis darnumo principų, išnaudojant skaitmeninimo galimybes, taikant inovatyvius sprendimus ir mažinant sezoniškumą. )

Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo klausimai
( NUTARTA: Pritarti Palangos miesto savivaldybės iniciatyva pradėtai ir toliau vykdomai Šventosios valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijai. 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra valstybinės reikšmės projektas; 3.2. Naujo, modernaus Šventosios uosto atsiradimas būtų reikšmingas, gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą. 3.3. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas būtų itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu; 3.4. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas sukurtų reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams; 3.5. Atstatyto (rekonstruoto) Šventosios valstybinio jūrų uosto molai turėtų ypatingą aplinkosauginę reikšmę: 3.5.1. sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje; 3.5.2. įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti; 3.5.3. paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono; 3.5.4. įrengti molai sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui; 3.5.5. molų įrengimas padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip būtų prisidedama sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. 3.6. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra tarpinstitucinis projektas, sudarysiantis galimybes valstybės institucijoms įgyvendinti savo kompetencijas ir programas, pavyzdžiui: 3.6.1. kranto tvarkymo programa – Aplinkos ministerija; 3.6.2. atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra – Energetikos ministerija; 3.6.3. žvejybos ir akvakultūros infrastruktūros plėtra – Žemįs ūkio ministerija; 3.6.4. susisiekimo infrastruktūros, komunikacijų plėtra – Susisiekimo ministerija; 3.6.5. muitinės ir valstybės sienos apsaugos infrastruktūros vystymas – Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos; 3.6.6. rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra – Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 3.6.7. jūrinio sporto infrastruktūros vystymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 4.1.1. numatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymą Vyriausybės priemonių plane; 4.1.2. Išnagrinėti galimybę ir priimti reikiamus sprendimus Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas; 4.1.3. Išnagrinėti galimybę Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) reikalingas trūkstamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto.)

Pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės ir jų skyrimo kriterijai antrojo karantino Lietuvoje laikotarpiu. Faktinės situacijos pristatymas.
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) apsvarstyti galimybes kuo greičiau sukurti bendrą informacinę platformą dėl smulkaus ir vidutinio verslo klausimų, kurioje viešai būtų skelbiama naujausia informacija apie Lietuvoje antrojo karantino laikotarpiu smulkaus ir vidutinio verslo subjektams taikomas paramos priemones. Ši informacinė platforma turėtų apjungti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakomybių sritis, taip pat kitų institucijų informaciją, aktualią smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Teikiama informacija turėtų būti susisteminta ir pateikta aiškia bei suprantama forma. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė smulkaus ir vidutinio verslo subjektams vieno langelio principu gauti atsakymus į jiems kilusius klausimus; 2) peržiūrėti ir inicijuoti verslo suvaržymų dėl Covid-19 atlaisvinimą numatant, kad verslo subjektai, kurie atitinka būtinų sveikatos saugumo sąlygų prekybos vietoms reikalavimus, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, galėtų kuo skubiau atnaujinti savo veiklą. 2. Atkreipti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesį į pačių smulkiausių verslo subjektų, negalinčių vykdyti savo veiklos dėl Lietuvoje karantino laiku taikomų ribojimų, problemas dėl augančių įsiskolinimų už nuomą bei komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į klausimo aktualumą, prašyti Ekonomikos komitetui nuolat pateikti aktualiausią informaciją apie priimtus sprendimus dėl numatomo paminėtų kaštų kompensavimo mechanizmo. )