Dėl smulkus ir vidutinio verslo situacijos ir galimų pagalbos priemonių
(NUTARTA: Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ruošiant paramos priemonių paketą visoms įmonėms, susiduriančiomis su sunkumais dėl energetikos kainų krizės karo Ukrainoje pasėkoje, rekomenduoti įtvirtinti šias paramos priemonių grupes: 1) mokesčių ir mokėjimų atidėjimas – priemonė taikyta covid pandemijos atveju ir trumpuoju laikotarpiu pasitvirtino kaip efektyvi paramos priemonė. Todėl energetikos kainų krizei veikiant visus sektorius, mokesčių ir mokėjimų atidėjimo paramos priemonė taikytina kaip įmanoma greičiau; 2) lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms – paskolos mažesnėmis nei rinkos palūkanomis turėtų būti taikomos ne tik investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius, bet ir apyvartinėms lėšoms visoms įmonėms, susiduriančiomis su sunkumais dėl energetikos kainų krizės, siekiant išsaugoti jų veiklą ir tuo pačiu jų kuriamas darbo vietas; 3) subsidijos – atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos įmonių, susiduriančių su sunkumais dėl energetikos kainų krizės, veiklos tęstinumą bei konkurencingumą, siūlytina viešai išdiskutuoti, surasti kompromisus bei taikyti kompensacijas įmonių patiriamiems elektros kaštams. Taip pat siūlytina apsvarstyti galimybes taikyti prastovų kompensavimo mechanizmus įmonėms, susiduriančioms su sunkumais dėl energetikos kainų krizės; 4) mokestinės lengvatos – įvertinus galiojančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos poveikį apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms, taip pat atsižvelgus į paminėtų sektorių patiriamus energijos kaštus bei covid pandemijos tebejuntamas pasekmės, rekomenduotina pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą apgyvendinimo paslaugoms, taip pat maitinimo paslaugoms. )

Dėl situacijos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų rinkoje
( NUTARTA: Ekonomikos komitetas ir Energetikos ir darnios plėtros komisija įvertinę, įvertindamas situacijos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų rinkoje svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Skubos tvarka parengti ir teikti Seimui Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą, nustatantį: a) kad, tais atvejais, kai nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo sutartinių fiksuotos elektros energijos kainos įsipareigojimų buitiniams elektros vartotojams, sudariusiems sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, elektros energija visuomenine kaina būtų tiekiama sudarytos fiksuotos elektros energijos sutartyje nustatytu laikotarpiu; b) kad, III-iojo liberalizavimo etapo dalyviams, nesudariusiems sutarčių su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, elektros energija visuomenine kaina būtų tiekiama iki krizės (karo) pabaigos; 1.2. Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo išaugusių elektros energijos kainų inicijuoti energijos kainos kompensavimo mechanizmą elektros energijos vartotojams, suvartojantiems iki 150 kWh elektros energijos per mėnesį. 1.3. Skubos tvarka parengti ir teikti Seimui Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus, reglamentuojančius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklą, kad prisiimti įsipareigojimai negalėtų viršyti įstatinio kapitalo dydžio arba veikla yra užtikrinama galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija ar apdrausta finansiniais draudimo instrumentais. 2. Rekomenduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Energetikos ministerijai parengti papildomas nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklos finansinių rodiklių vertinimo priemones, užtikrinančias veiklos tęstinumą, ir jų taikymo principus. 3. Rekomenduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai: 3.1. Nedelsiant imtis teisės aktais nustatytų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10E-463 „Dėl UAB „Perlas Energija“ elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų“, kuriuo buvo nustatyti esminiai reikšmingi trūkumai, pažeidžiantys vartotojų teises ir interesus, ir neatitikimai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, įgyvendinimas. 3.2. Vykdyti nuolatinę priimtų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinti tinkamą ir savalaikį jų įgyvendinimą, taikant teisės aktais nustatytas sankcijas už vartotojų teisių pažeidimus. )

Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms.
(NUTARTA: Pakeisti Ekonomikos komiteto 2022 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 108-P-25 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms iki 2023 m gruodžio 31 d.“ ir jį išdėstyti taip: „8.4. Įvertinus galiojančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos poveikį viešbučių paslaugoms, taip pat atsižvelgus į geopolitinius bei makroekonominius pokyčius, neigiamai veikiančius šio sektoriaus veiklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduotina nuodugniai išanalizuoti esamą viešbučių sektoriaus situaciją bei esant galimybei pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių paslaugoms neterminuotai“. )

Dėl planuojamo AB Lifosa veiklos sustabdymo ir kitų klausimų, susijusių su Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo taikymu
(NUTARTA: Svarstant Lifosa, AB veiklos problemas, susijusias su planuojamu įmonės gamybos sustabdymu, tolesniu veiklos vystymu bei tarptautinių sankcijų režimo įgyvendinimo priežiūra, buvo pažymėta, kad bendradarbiavimas tarp Lifosa, AB administracijos ir įmonės laikinojo administratoriaus – Finance Guru, UAB taip pat paminėtų subjektų bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vyksta sklandžiau. Pažymėta, kad nors įmonės laikinasis administratorius savo veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022-05-23 įsakymu Nr. 1K-183 „Dėl laikinojo administratoriaus skyrimo“ (numatančiu, kad laikinasis administratorius privalo užtikrinti, kad iš įmonės vykdomų sandorių tiesioginės ar netiesioginės naudos negautų subjektai, kuriems taikomos sankcijos, o pačiai įmonei būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda; visiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ar vadovo sprendimams reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Šie sprendimai apima ir bet kokius AB „Lifosa“ atsiskaitymus, pinigines operacijas, sutarčių ir sandorių sudarymą ar nutraukimą), atskirų tvarkų, kaip laikinasis administratorius turėtų vykdyti sandorių patikrą, Finansų ministerija nėra patvirtinusi; pasiūlyti: 1. Finansų ministerijai įtvirtinti galimybes Lifosa, AB pirkimo – pardavimo sandorių patikrą laikinajam administratoriui vykdyti naudojantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 2. FNTT, pasitelkiant užsienio šalių ambasadas, išanalizuoti kitų šalių praktiką, taip pat ir Belgijos, Antverpene, dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo karo Ukrainoje kontekste ir atitinkamas įžvalgas įvertinti, ar Lietuvoje taikomos priemonės nėra perteklinės, kartu su Finansų ministerija bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvoje sankcionuojamų subjektų; 3. Finansų ministerijai palengvinti Lifosa, AB produkcijos pardavimą Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams, laikinajam administratoriui išankstinę patikrą atliekant vadovaujantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 4. Finansų ministerijai kartu su FNTT įtvirtinti galimybes Lifosa, AB žaliavas, būtinas įmonės veiklai vykdyti, tokias kaip amoniakas ir pan., įsigyti laikinajam administratoriui taikant įmanomai trumpiausią laiką išankstinei sandorių patikrai atlikti. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Seimo Ekonomikos komitetą ir, jei reikalinga, teikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo. )

Dėl pasinaudojimo tinklais tarifo augimo gaminantiems vartotojams
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai atlikti studiją dėl gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo būdų bei pasinaudojimo elektros tinklais tarifo taikymo peržiūros galimybių ir apie rezultatus informuoti Seimo Ekonomikos komitetą. 2. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, atsižvelgiant į Energetikos ministerijos atliktos studijos rezultatus, peržiūrėti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo reglamentavimą. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, esant poreikiui, parengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reguliuojančius gaminančių vartotojų plėtros skatinimo ir paramos priemonių taikymo mechanizmą. )

Dėl paramos priemonių turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriui antrojo karantino metu
(Komiteto 2021 m. gegužės 12 d. posėdyje  pakartotinai  priimtas sprendimas LR Vyriausybei: NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. Pakartotinai įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1.1. priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ realaus vykdymo, taip pat atskiros subsidijų priemonės Turizmo sektoriui sukūrimo tikslingumo; 1.2. šiuo metu taikomos palūkanų kompensavimo tvarkos peržiūros numatant, kad palūkanų kompensavimo mechanizmas būtų taikomas ir paskoloms, paimtoms iki 2020 m. sausio 1 d.; 1.3. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos apgyvendinimo paslaugoms pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad paramos priemonė – pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimas - nepasieks visų turizmo rinkos dalyvių (ši priemonė negali būti taikoma kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų versle), apsvarstyti ir kitas specifines paramos priemones; 1.4. turizmo srities priemonių, skirtų šio sektoriaus konkurencingumui didinti, finansavimo įtraukimo į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą kaip atskirai vykdomos reformos; 1.5. su Galimybių pasu siejamų atvėrimų, papildomai numatant priemones turizmo sektoriui. 2. Išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. gegužės 21 d. Komiteto 2021 m. kovo 23 d. sprendimas NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1) subsidijų lubų pakėlimo verslo subjektams būtinumo; 2) poreikio peržiūrėti taikomas subsidijų skyrimo tvarkas, siekiant spartinti paramos skyrimo tempus; 3) pridėtinės vertės mokesčio lengvatos laikino išplėtimo ir viešbučių sektoriui; 4) galimybių taikyti darbo užmokesčio subsidijas asmenims, netekusiems darbo antrojo karantino laiku, kurie grįžta į aktyvią darbo rinką; 5) kreipimosi į Lietuvos bankų asociaciją dėl paskolų moratoriumo atnaujinimo galimybių; 6) poreikio imtis veiksmų, numatant de minimis paramos lubų padidinimą; 7) galimybių numatyti papildomą reikiamą finansavimą aukščiau išdėstytoms priemonėms ir sprendimams įgyvendinti; 8) galimybių Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatyti finansavimą turizmo sektoriui; 2. išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 13 d. bei jas pristatyti gyvai Ekonomikos komiteto artimiausiu metu organizuojamuose klausymuose.)

Dėl paramos priemonių sporto klubams ir federacijoms II karantino laiku
(Atsižvelgiant į karantino laiku susikaupusius finansinius nuotolius sporto klubų sektoriuje, siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai iš esmės ieškoti ir rasti finansavimo galimybes bei sukurti naujas tikslines paramos priemones, skirtas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto ir profesionalaus sporto sektoriui remti. Pavyzdžiui, numatant kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neparduotų bilietų ir kitų negautų pajamų.)

Dėl Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo finansavimo
(NUTARTA: 1. Pritarti asociacijos „Klaipėdos regionas“ 2020-12-07 rašte Nr. SR20-66 išdėstytiems argumentams dėl Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo finansavimo poreikio. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai: 2.1. įvertinti VĮ Lietuvos oro uostai pasirengimą įgyvendinti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kitos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo projektus; 2.2. atsižvelgiant į VĮ Lietuvos oro uostai pasirengimą įgyvendinti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, infrastruktūros atnaujinimo projektus, peržiūrėti ir papildyti numatytas Ateities ekonomikos DNR plano priemones, į jas 2021 metams įtraukiant tinkamus Palangos oro uosto rekonstrukcijos projektus. 3. Apie priimtus sprendimus informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje
(Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 10 d. posėdžio metu Energetikos ministerijos atstovų ir suinteresuotų verslo įmonių asociacijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje; įvertindamas situaciją, kad Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų, akcentuodamas, kad į degalus įmaišomų importuotų biodegalų kaina yra 2–3 euro centais didesnė už vietinės gamybos biodegalus ir todėl už įsigyjamus degalus Lietuvoje vartotojai permoka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tuo pačiu Lietuvos ūkininkai kasmet netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį, nusprendė: Pasiūlyti Energetikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti ir numatyti vietinės kilmės biodegalų didesnio panaudojimo degalų gamyboje, skatinimo priemones ir būdus. )

Dėl padėties keleivių vežimo kelių transportu tarpmiestiniais maršrutais srityje
(1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir jos institucijoms pagal kompetenciją kartu su socialiniais partneriais (Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos keleivių vežimo asociacija ir kt.): 1.1. Organizuoti diskusiją, kurios tikslas – atsižvelgiant į žaliąjį kursą suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje ir įtvirtinti jas teisės aktuose; 1.2. Nustatyti galimus dabartinės tolimojo susisiekimo sistemos trūkumus ir suformuluoti galimos reformos tikslus; 1.3. Atlikti poveikio vertinimą vartotojams, konkurencijai, regionams, valstybės ir savivaldybių biudžetams; 1.4. Sudaryti ir patvirtinti Vyriausybėje galimos reformos įgyvendinimo planą su terminais ir atsakingomis už įgyvendinimą institucijomis; 1.5. Esant poreikiui, atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus. 2. Apie priimtus sprendimus informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl padėties atvykstamojo turizmo sektoriuje
(NUTARTA: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasiūlyti apsvarstyti galimybes sukurti nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų apgyvendinimo Lietuvos viešbučiuose mechanizmą, kuris apimtų tiek apgyvenimo, tiek ir maitinimo viešbučiuose paslaugų įsigijimą bei atitinkamų paslaugų kompensavimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų, atvykstančių į Lietuvą dėl Ukrainoje vykstančio karo, skaičius nemažėja, todėl jų apgyvendinimo Lietuvoje klausimai turės būti sprendžiami sisteminiu būdu. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašyti įvertinti galimybes pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių ir restoranų paslaugoms 2023 metais. Ekonomikos komitetui išvadas prašome pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 22 d. )

Dėl naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimo Lietuvoje įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Tęsti parlamentinę kontrolę siekiant, kad naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimas Lietuvoje būtų įgyvendinamas laiku ir tinkamai; 2. Pritarti Susisiekimo ministerijos iniciatyvai kurti specialų fondą, transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų lėšas; 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 3.1. skubiai surengti konsultacijas su sektoriaus dalyviais ir, atsižvelgiant į šių konsultacijų rezultatus, iš naujo įvertinti pasirinkto techninio sprendimo dėl kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) įdiegimo pagrįstumą. Esant poreikiui, inicijuoti atitinkamus su tuo susijusius sisteminius pakeitimus; 3.2. imtis visų priemonių, kad kelių rinkliavos informacinės sistema (e-tolling) Lietuvoje būtų pradėta eksploatuoti sklandžiai, nustatytu laiku ir tinkamai; 3.3. priimti ir teikti reikalingų teisės aktų projektus, kuriais būtų plečiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai ir tokiu būdu būtų didinamos lėšos, skiriamos kelių infrastruktūrai išlaikyti; 3.4. sistemingai, ne rečiau kaip kas ketvirtį, informuoti komitetą apie sistemos įdiegimo Lietuvoje eigą.)

Dėl Lietuvos vežėjams aktualių klausimų ir jų sprendimų būdų
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. esanti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų (toliau - kvotos) nustatymo tvarka yra neefektyvi, neatliepianti vežėjų automobilių keliais verslo sektoriaus poreikio, reikalaujanti daug laiko sąnaudų ir tobulintina; 1.2. kvotų panaudojimo apskaita yra tobulintina, kadangi kvotos panaudojimas neatspindi realaus įdarbintų užsieniečių skaičiaus. 1.3. darbuotojų, dirbančių vežėjų įmonėse, įskaitant ir dirbančius pagal kvotas, skaičius, tiesiogiai įtakoja įmonių veiklos rezultatus, sumokamus mokesčius ir Lietuvos įmonių konkurencingumą globalioje vežėjų rinkoje; 1.4. siekiant efektyvesnio Lietuvos vežėjų įmonių turimo automobilių parko išnaudojimo, būtina gerinti verslo sąlygas, tame tarpe – nustatant objektyviais kriterijais pagrįstą kvotų apskaičiavimo tvarką. 2. Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Užimtumo tarnybai (pagal kompetenciją): 2.1. tobulinti kvotų nustatymo tvarką, ją grindžiant objektyviais ir rinkos poreikius atitinkančiais kriterijais; 2.2. siekiant atliepti rinkos poreikius, įvertinti kvotų perskirstymo tarp atskirų verslo sektorių galimybę, nepanaudotus kvotos vienetus perduodant ją išnaudojusioms kitoms ūkio šakoms; 2.3. tobulinti kvotų panaudojimo apskaitos tvarką, įdarbinamų kvotuojamų asmenų skaičių nustatant ne pagal išduotų vizų ar pan. skaičių, o pagal įdarbinimą patvirtinančius objektyvius SODROS, jos padalinių duomenis. 2.4 nustatant kvotos paslaugų sektoriui skaičių 2023 metams, įvertinti ne tik 2022 metais įdarbintų asmenų skaičių, bet ir asmenis, kurių įdarbinimui buvo panaudota kvota, tačiau dėl karo veiksmų Ukrainoje į Lietuvą jie neatvyko, arba išvyko iš jos. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai: 3.1. aktyviai bendradarbiauti su vežėjų automobilių keliais asocijuotomis struktūromis; 3.2. aktyviau atstovauti vežėjų automobilių keliais asocijuotų struktūrų bendrus interesus, sprendžiant joms aktualią kvotų nustatymo ir skyrimo tvarką. vienijančių įmonių interesus nustatant kvotų dydį. 4. Pasiūlyti Lietuvos vežėjų automobilių keliais įmones vienijančioms asocijuotoms struktūroms vykdyti konstruktyvų dialogą (derybas) su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. )

Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimų įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad, komiteto nuomone, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1827 (toliau - įstatymas) įgyvendinimo tvarka, kai su vežėjais, atitinkančiais įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, sudaromos terminuotos sutartys - neatitinka nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Kelių transporto kodekso pakeitimų, komiteto išvadose suformuluotos nuomonės ir įstatymų leidėjo siekio keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinant nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugos teikimą, bei maksimaliai apsaugant keleivių ir vežėjų interesus. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai, Transporto kompetencijų agentūrai, kitoms Susisiekimo ministerijos įgaliotoms institucijoms, pagal kompetenciją: 2.1. patikslinti įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatant, kad vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, leidimai išduodami ir sutartys sudaromos neterminuotai, pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojantį Kelių transporto kodeksą (jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 m. birželio 1 d. buvo pateikęs prašymą ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo). Po 18 mėnesių, paslaugų teikimą norintys tęsti vežėjai, turi atitikti Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto, 182 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus. 2.2. Aktyviau ir konstruktyviai bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, juos atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus. 2.3. Pristatyti komitetui keleivių vežimo reformos gaires, pateikti komitetui informaciją apie numatomus priimti esminius reformą įgyvendinančius sprendimus. 2.4. Informuoti komitetą apie priimtus ir numatomus priimti sprendimus, susijusius su šiuo komiteto sprendimu. )

Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 metais įgyvendinamų projektų (įskaitant tęstinius projektus) ir 2022 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo būklės
(NUTARTA: Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 1. spartinti Susisiekimo ministerijos iniciatyvą įkurti specialų investicijų fondą transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų ir fondų lėšas; 2. planuojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų poreikį ir jų tikslinį panaudojimą siekti ambicingų tikslų; ne tik užtikrinti tinkamą esamų kelių ir jų statinių priežiūrą ir remontą, bet taip pat nusistatyti tokius kelių statybos, remonto ir priežiūros tikslus, kuriais būtų įgyvendinamas ženklus proveržis Lietuvos kelių sektoriuje, o Lietuvos keliai prilygtų ES valstybių narių kelių priežiūrai ir kokybei; 3. spartinti ir užtikrinti galiojančių sutarčių su rangovais indeksavimą; 4. maksimaliai ankstinti viešųjų pirkimų procedūras: planavimą, projektavimą, pasiūlymų vertinimą, sutarčių sudarymą ir kt.; 5. užtikrinti ir skubiau išnaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai atsirandančias galimybes, įmonės teisinei formai tapus akcine bendrove; 6. užtikrinti savalaikį kelių rinkliavos sistemos įdiegimą Lietuvos keliuose ir nuolat informuoti komitetą apie įgyvendinimo eigą. )