Apie kilnojamąją parodą „VALSTYBĖS TĘSTINUMAS: Nepriklausomybės kodas Kovo 11-osios Akte“

Paroda „VALSTYBĖS TĘSTINUMAS: Nepriklausomybės kodas Kovo 11-osios Akte“ pasakoja Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo istoriją ir liudija Lietuvos valstybės tęstinumą. Ji siekia atskleisti unikalų Kovo 11-osios Akto teisinį kontekstą ir jame įtvirtintus esminius valstybingumo principus – savitą teisinį nepriklausomybės kodą. 

Minint Lietuvai svarbias valstybingumo datas dažniausiai stengiamasi įsivaizduoti istorinį to įvykio momentą. Tačiau retai pažvelgiama plačiau – įvertinant šių datų reikšmę tiek praeities, tiek ateities kontekste. Dėl to kolektyvinėje atmintyje mažai prisimenama 1920 m. gegužės 15-oji – diena, kai Lietuvos Steigiamasis Seimas patvirtino 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje įteisino valstybę kaip demokratinę respubliką. Po pusės amžiaus okupacijos, 1990 m. kovo 11-ąją, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dar kartą patvirtino demokratijos ir parlamentinės respublikos principus kaip kertines valstybės vertybes.

Viena iš pagrindinių 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ tezių skelbia:

„Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“

Šia teze įtvirtintas Lietuvos valstybės tęstinumas. Todėl šios parodos dėmesio centre yra Kovo 11-osios Aktas, iš jo vedamos nuorodos į pamatinius XX amžiaus Lietuvos valstybės dokumentus, parodoma, kaip šis tęstinumas buvo užtikrintas ir kaip buvo konstruojamas Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas.

Parodoje atkuriama pirmųjų trijų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdžių eiga, pristatomi 1990 m. kovo 11 d. priimti teisės aktai ir jų ryšys su prieškario Lietuvos Respublikos teisės aktais.

1990 m. kovo 11-ąją priimtų penkių pagrindinių dokumentų projektus rengė būsimi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Valdemaras Katkus, Egidijus Klumbys, Vytautas Landsbergis, Kęstutis Lapinskas, Romualdas Ozolas, Algirdas Saudargas, Česlovas Vytautas Stankevičius. Jiems padėjo Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus teisininkas Vytautas Sinkevičius ir kiti specialistai.

Šie dokumentai rodo, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo grindžiamas prieškario Lietuvos Respublikos tęstinumu. Juose argumentuojama, kodėl nepriklausoma Lietuvos valstybė negalėjo atsirasti iš vadinamosios „Lietuvos TSR“, kuri niekada nebuvo teisėta valstybingumo forma.

Lankytojai kviečiami dar kartą perskaityti 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą – dokumentą, kurį semiotikas Algirdas Julius Greimas vadino vienu gražiausių savigarbos ir atsakomybės liudijimų lietuvių istorijoje. 

Parodoje eksponuojami dokumentai ir fotografijos saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyve.

Nuoširdžiai dėkojame muziejų, archyvų, bibliotekų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą. Taip pat esame dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine medžiaga ir fotografijomis. Esame ypač dėkingi fotografams Vytautui Daraškevičiui, Vladimirui Gulevičiui, Romualdui Jurgaičiui, Juozui Kazlauskui, Pauliui Lileikiui, Zenonui Nekrošiui, Andriui Petrulevičiui, Kęstučiui Svėriui, Virgilijui Usinavičiui, bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Saudargui, maloniai leidusiems publikuoti jų asmeniniuose archyvuose saugomas fotografijas.

Parodos tekstai parengti remiantis prof. Vytauto Sinkevičiaus publikacijomis: „Kovo 11-oji: Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija“ (Jurisprudencija, 2010, Nr. 3), „Seimas – Tautos atstovybė (Konstituciniai pagrindai)“ (Jurisprudencija, 2006, Nr. 9), „Kaip Lietuvoje atsirado pirmasis Konstitucinis įstatymas“ (Jurisprudencija, 2014, Nr. 21), Dainiaus Žalimo publikacija „Pagrindiniai Lietuvos Respublikos tęstinumo teisiniai ir politiniai aspektai“ (Politologija, 2000, Nr. 1), kolektyvinėmis monografijomis: „Kovo 11-oji: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas“ (Vilnius, 2023), „Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991“ (Kaunas, 2010), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 10–11 d. posėdžių stenogramomis ir kitais šaltiniais.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, parodos dizaineris – Tomas Rastenis, tekstų redaktorės – Jurgita Kelpšienė, Dainora Mozerė.

Paroda pristatyta 2025 m., ją sudaro 28 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]

Susijusi informacija: 

Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

1990 m. kovo 11-oji: Kaip buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė?

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (1990–1992)

Lietuvos Steigiamasis Seimas (1920–1922 m.)

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]