Numatomos transliacijos
G. Drukteinis Baltijos Asamblėjos komitetų posėdyje: labai svarbu skatinti regioninį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje
2025 m. birželio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Birželio 6 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Seimo nariai Saulius Čaplinskas, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Indrė Kižienė ir Edita Rudelienė dalyvauja Palangoje vykstančiame bendrame Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje. Posėdyje diskutuojama apie mokslinių kompetencijų stiprinimą kuriant Baltijos mokslo fondą, regioninio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų srityje Baltijos valstybėse skatinimą bei įvertinama pažanga steigiant Baltijos valstybių pažangiosios dalelių terapijos centrą. Taip pat kartu su Baltijos valstybių kultūros ministerijų atstovais aptariamos tarpvalstybines iniciatyvos, skirtos įamžinti istorinę Baltijos kelio reikšmę.
Baltijos šalys ir toliau susiduria su iššūkiais, susijusiais su tinkamu mokslinių tyrimų finansavimu, todėl Baltijos Asamblėja, remdamasi sėkminga Baltijos kultūros fondo patirtimi, paragino vyriausybes pradėti derybas dėl Baltijos mokslo fondo įsteigimo, kuris sudarytų sąlygas regioniniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje plėtotis. Taip būtų sukurtas stabilus, regiono mastu kontroliuojamas finansavimo šaltinis, skirtas moksliniams tyrimams, o Baltijos šalys galėtų strategiškai investuoti į visoms joms svarbias mokslinių tyrimų sritis, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir didinti savo konkurencingumą Europos regione.
Anot Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko G. Drukteinio, šis fondas reikšmingai padėtų Baltijos šalių mokslininkams ne tik finansiniu, bet ir konkurenciniu atžvilgiu: „Baltijos mokslinių tyrimų fondas būtų svarbus indėlis į regiono mokslinę kompetenciją, nes galėtų sudaryti sąlygas ir diversifikuoti mokslininkų bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus, pagerinti galimybes gauti reikiamą finansavimą, padidinti mokslinių tyrimų kokybę, konkurencingumą ir galimybes sėkmingai dalyvauti ES konkursuose, vystyti ypatingos strateginės svarbos mokslinių tyrimų sritis, suteikti politikos formavimui reikalingų lyginamųjų žinių apie visuomenei kylančius iššūkius, didinti Baltijos šalių mokslininkų judumą, tarptautiškumą ir patrauklumą dabartinėmis sudėtingomis sąlygomis, taip pat pagerinti dalijimąsi gerąja patirtimi, infrastruktūrą, siekiant gerinti bendrą konkurencingumą ir veiksmingumą“.
Tačiau buvo sutarta, kad prieš imantis veiksmų svarbu atlikti išsamią bendradarbiavimo analizę, įskaitant konkrečius mokslinių tyrimų bendruomenių poreikius, ir susitarti dėl veiksmų sistemos. Baltijos Asamblėja rekomendavo vyriausybėms pradėti kurti fondo steigimo planą, valdymo mechanizmą ir biudžeto sistemą.
„Regioninio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų srityje skatinimas Baltijos šalyse yra labai svarbus sprendžiant bendras sveikatos problemas ir gerinant sveikatos priežiūros kokybę. Be to, bendradarbiavimas šioje srityje gerina galimybes gauti tarptautinį finansavimą ir skatina partnerystę su pirmaujančiomis pasaulio mokslinių tyrimų institucijomis“, – sako Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.
Baltijos Asamblėjos komitetų nariai išklausė naujausią informaciją apie Baltijos valstybių pažangiosios dalelių terapijos centro kūrimo pažangą. Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) yra Europos mokslinių tyrimų organizacija, kuri turi didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją. Baltijos Asamblėja aktyviai dalyvauja sprendžiant su CERN ir Baltijos valstybėmis susijusius klausimus, o iniciatyva dėl Baltijos valstybių pažangiosios dalelių terapijos centro buvo ne kartą aptarta ir, po kruopštaus įvertinimo, sulaukė visiško Baltijos Asamblėjos palaikymo.
Pasak Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko G. Drukteinio, itin svarbu, kad naujausias technologijos, skirtos kovai su vėžiu, būtų prieinamos ir Baltijos šalyse: „Dalelių terapija yra pažangi ir vis dažniau taikoma alternatyva tradicinei rentgeno spinduliuotei gydant vėžį, ypač veiksminga, kai siekiama paveikti giliai esančius navikus ir kuo mažiau pažeisti aplinkinius sveikus audinius. Šis metodas ypač tinka vaikams, nes užtikrina geresnę gyvenimo kokybę po gydymo. Nepaisant didėjančio šio metodo paplitimo pasaulyje, Baltijos šalys išlieka vienu iš nedaugelio Europos regionų, neturinčių galimybių pasinaudoti dalelių terapija. Reaguodamas į tai, CERN inicijavo bendradarbiavimo projektą, kurio tikslas – sukurti naujos kartos kompaktiškus greitintuvus, skirtus jonais pagrįstai vėžio terapijai“.
Parlamentų nariai taip pat apsikeitė nuomonėmis apie Baltijos kelio istorinį palikimą, jo reikšmę ir įprasminimą. Baltijos kelias išlieka vienu galingiausių vienybės, atsparumo ir laisvės siekio simbolių šiuolaikinėje istorijoje.
„Ši taiki demonstracija buvo ne tik esminis Baltijos tautų kovos už nepriklausomybę momentas, bet ir vienybės galios įrodymas. Tolesnis šio įvykio minėjimas yra labai svarbus siekiant išsaugoti istorinę atmintį, šviesti ateities kartas apie demokratijos vertę ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą dabartinių iššūkių akivaizdoje“, – pabrėžė Seimo narys.
Kultūros ir sporto renginiai, parodos ir švietimo iniciatyvos padeda išlaikyti Baltijos kelio dvasią, tačiau jų ilgalaikiam tvarumui užtikrinti reikia ir bendro strateginio planavimo bei finansinio stabilumo.
Parengė
Renata Godfrey
Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė
Tel. (0 5) 209 6224, mob. 0 620 75 095
El. p. renata.godfrey@lrs.lt
Agnė Radžiūtė
