Seimas svarstys siūlymą reglamentuoti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai

2025 m. birželio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Seimui pristatė siūlymą numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jei Europos Sąjungos lygmeniu nustatytos ribojamosios priemonės, taikomos minėtoms šalims, būtų nebetaikomos arba iš dalies (ar visiškai) panaikintos. Numatoma, kad Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus. 

Įstatymo projektu siūloma nustatyti eksporto ribojimus prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, kurios gali būti naudojamos Rusijos arba Baltarusijos kariuomenei ir technologijoms tobulinti, Rusijos arba Baltarusijos gynybos ir saugumo sektoriams plėtoti arba Rusijos arba Baltarusijos pramonės pajėgumui didinti.

„Pagrindinė priežastis parengti šį projektą buvo alternatyvaus kelio, tai yra plano B ir plano C paieška. Planas C vyksta drauge su mūsų partneriais Europos Sąjungoje, kaip mes galėtume koordinuodamiesi tarp 26 valstybių toliau tęsti šią politiką, o planas B yra nacionalinės sankcijos. Mes nesame čia pirmeiviai – su nacionalinėmis sankcijomis daug daugiau patirties turi mūsų kaimynai, regiono valstybės, mes šiek tiek vejamės šį procesą. Valstybės, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, jos visos turi sankcijų mechanizmus, tos, kurios su mumis bendrai priima sprendimus, ar tai būtų Norvegija, ar G7 šalys – Kanada ir kitos. Viena iš priežasčių, kodėl mes neturėjome nacionalinių sankcijų išplėtoto mechanizmo, buvo tai, kad rėmėmės bendrąja užsienio ir saugumo politika Europos Sąjungoje labiau negu kad kitos valstybės“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Teikiamomis pataisomis siūloma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustatytų konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės. Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės nebūtų taikomos asmenims, kuriems jau yra taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.

„Sankcionavimo kriterijai bus penki, kai eis kalba apie asmenų sankcionavimą, trys, kai eis kalba apie eksporto ribojimo atvejus, ir du kriterijai, kai norėsime įvesti importo, prekių importo ribojimą. Šios siūlomos priemonės bus nuolat peržiūrimos“, – sakė K. Budrys.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-546 po pateikimo pritarė 123, prieš balsavo du, susilaikė vienas Seimo narys. Įstatymo projektą nuspręsta svarstyti skubos tvarka birželio 19 d.

Seimo kanceliarijos

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras