Seimo Audito komitetas aptarė viešojo sektoriaus darbo užmokesčio netolygumus: Seimo kanceliarija – tarp mažiausiai apmokamų institucijų

2025 m. birželio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Audito komitetas posėdyje aptardamas Valstybės kontrolės parengtą Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalgą iškėlė viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio klausimą. Apžvalgoje nurodoma, kad pradėjus įgyvendinti valstybės tarnybos pertvarką 2024 m., vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas išaugo apie 10 proc. – nuo 2,4 iki 2,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tačiau komiteto dėmesį patraukė dideli darbo užmokesčio skirtumai tarp Prezidento, Vyriausybės ir Seimo kanceliarijų. 2024 m. didžiausi atlyginimai buvo fiksuoti Vyriausybės kanceliarijoje – vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, o žemiausi – Seimo kanceliarijoje, kur atlyginimai siekia apie 2,6 tūkst. eurų.

Seimo kancleris Algirdas Stončaitis komiteto posėdyje atkreipė dėmesį į esmines problemas: Seimo kanceliarija tampa vis mažiau konkurencinga darbo rinkoje, nes esami atlyginimai nebeatitinka nei keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nei darbuotojams tenkančių atsakomybių. Kanceliarijos vadovas pateikė konkretų pavyzdį – informacinių technologijų padalinio vadovo atrankoje nesulaukta nė vieno kandidato, nes siūlomas atlyginimas neatitinka net rinkos minimumo. Pasak A. Stončaičio, darbuotojai Prezidento, Vyriausybės ir Seimo kanceliarijose atlieka tokias pat ar panašias funkcijas, todėl darbo užmokestis tarp jų neturėtų taip esmingai skirtis. 

Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius iškėlė klausimą dėl esamos institucijų atlyginimų hierarchijos. „Parlamentas, kaip įstatymų leidėjas, atlieka galutinę teisėkūros kontrolę, tikrindamas ir vertindamas visus įstatymų projektus, kuriuos pateikia Vyriausybė ir kiti subjektai, todėl tokie atlygio skirtumai tarp kanceliarijų yra netoleruotini“, – akcentavo A. Skardžius. Jis taip pat pažymėjo, kad kanceliarijos finansavimo problemos nėra susijusios su nuolatiniu darbuotojų skaičiaus augimu – priešingai, per pastarąjį dešimtmetį šis skaičius sumažėjo per 20 proc. A. Skardžius pabrėžė, kad kitose valstybėse parlamentai turi galimybę patys formuoti savo biudžetą, todėl būtina svarstyti panašų modelį ir Lietuvoje.

Posėdyje diskutuota ir apie tai, kad Seimo kanceliarijos veiklai vykdyti trūksta lėšų: 2026 m. ir 2027 m. po 10 mln. eurų kasmet, o 2028 m. ši suma siekia per 18 mln. eurų, iš kurių atitinkamai darbo užmokesčiui papildomai reikėtų numatyti 2, 3 ir 4 mln. eurų. Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, Audito komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės sudarant 2026–2028 metų biudžeto projektą numatyti reikalingus asignavimus Seimo kanceliarijos veiklai vykdyti.

Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima rasti Seimo svetainėje ir Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Seimo Audito komiteto pirmininkas

Artūras Skardžius

Tel. (0 5) 209 6441