Lietuvos parlamentarės IGF Parlamento dienoje: strateginis dėmesys demokratijai, informacijos vientisumui ir skaitmeninei atsakomybei

2025 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo narės Giedrė Balčytytė ir Jekaterina Rojaka dalyvavo Interneto valdymo forumo (IGF) Parlamento dienos diskusijose, kurios išryškino būtinybę sustiprinti demokratijos apsaugą ir teisėkūros reakciją į informacijos iškraipymą skaitmeninėje erdvėje.

Sesijose parlamentarės diskutavo su kolegomis iš įvairių pasaulio regionų apie tai, kaip atsakinga skaitmeninių technologijų politika gali užtikrinti visuomenės atsparumą klaidinančiam turiniui, tuo pačiu išlaikant pamatines demokratijos vertybes – žodžio laisvę, teisę į informaciją bei konstitucinių laisvių apsaugą.

Atskiras dėmesys skirtas dvišaliam susitikimui su Lietuvos ambasadoriumi Norvegijos Karalystėje Jonu Mažeika, kurio metu aptarti Norvegijos politinio gyvenimo prioritetai bei konkrečios priemonės, kuriomis Lietuva ir Norvegija galėtų bendradarbiauti stiprinant institucijų atsparumą dezinformacijai ir skaitmeniniams pavojams.

Skaitmeninė demokratija: atsakas į dezinformacijos iššūkius

Pirmojoje plenarinėje sesijoje „Demokratijos apsauga skaitmeniniame amžiuje“ akcentuota, kad dirbtinio intelekto generuojamos giluminės klastotės ir algoritmų formuojamos informacijos burbulai kelia tiesioginę grėsmę rinkimų skaidrumui ir visuomenės pasitikėjimui institucijomis.

Buvo pabrėžta būtinybė parlamentams aktyviai formuoti teisėkūros prioritetus, užtikrinančius informacijos tikrumą, viešojo diskurso kokybę ir atsakomybę už skaitmeninį turinį.

Žodžio laisvė ir skaitmeninis saugumas: pusiausvyros iššūkis

Antrosios sesijos metu gilintasi į tai, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp kibernetinio saugumo stiprinimo ir žodžio laisvės išsaugojimo. Pranešėjai iškėlė problemą, kad net ir gerai motyvuotas reguliavimas, nukreiptas prieš neapykantos kalbą ar dezinformaciją, gali sukurti neproporcingų ribojimų pavojų.

Pabrėžtas šifravimo svarbos aspektas, kaip būdas apsaugoti piliečių teisę į privatumą, taip pat siūlyta stiprinti parlamentinę priežiūrą ir skaidrumo standartus, taikomus tiek valdžios institucijoms, tiek technologijų bendrovėms.

Informacijos vientisumas ir asmens duomenų apsauga: valstybių atsakomybė

Trečioji sesija atkreipė dėmesį į tai, kad teisėkūra dažnai nebeatitinka šiuolaikinių technologinių iššūkių – ypač informacijos vientisumo, tarpvalstybinės dezinformacijos bei asmens duomenų apsaugos srityse. Valstybių pareiga – ne tik kurti efektyvius nacionalinius atsako mechanizmus, bet ir aktyviai dalyvauti formuojant tarptautinius standartus, užtikrinančius skaitmeninės erdvės saugumą ir teisių apsaugą.

Sesijoje išryškėjo, kad šios temos yra universaliai aktualios, nepriklausomai nuo regiono – nuo Europos iki Afrikos, nuo Šiaurės Amerikos iki Karibų šalių.

Lietuvos pozicija: vertybinis įsipareigojimas ir tarptautinis įsitraukimas

Lietuvos parlamentarės aiškiai iškėlė poziciją, kad informacijos vientisumas, demokratijos apsauga ir atsakingas technologijų reguliavimas turi būti grindžiami žmogaus teisių principais, pagarba teisėkūrai ir tarptautiniu bendradarbiavimu. Lietuva siekia ne tik taikyti ES ir JT lygmens rekomendacijas, bet ir aktyviai prisidėti prie jų kūrimo – ypač tokiose srityse kaip AI turinio ženklinimas, žiniasklaidos atsparumo stiprinimas, viešojo sektoriaus skaidrumas ir piliečių įgalinimas skaitmeninėje erdvėje.

Teisėkūra, kuri stiprina pasitikėjimą

Pirmoji IGF Parlamento diena patvirtino, kad skaitmeninė transformacija turi būti lydima atsakingos, įtraukios ir vertybinės teisėkūros. Tik taip galima sukurti aplinką, kurioje piliečiai jaustųsi saugūs, informuoti ir įtraukti į demokratinius procesus. Lietuva ir toliau nuosekliai sieks šių tikslų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras:

Miglė Paulauskė, el. p. migle.paulauske@lrs.lt