Seimo Priklausomybių prevencijos komisija pritaria siekiui įpareigoti lošimų organizatorius prisiimti didesnę socialinę atsakomybę

2025 m. lapkričio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), išklausiusi Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, verslo atstovo nuomonių, pritarė iniciatorių pateiktam Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XVP-507 ir siūlys pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Šiuo metu organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 22 proc. mokesčio tarifas. 

Teikiamu Įstatymo projektu yra siekiama, kad organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus būtų nustatyti diferencijuoti mokesčiai su skirtingais tarifais, priklausomai nuo mokesčio bazės dydžio. Tokiu būdu būtų taikomi 22 proc., 27 proc., 32 proc., 37 proc. mokesčio tarifai. Iniciatorių nuomone, progresinis apmokestinimas leistų įgyvendinti teisingesnį apmokestinimo principą, kuomet didesnes pajamas gaunančios bendrovės prisidėtų prie valstybės biudžeto didesne dalimi.

Komisija nepritarė Vyriausybės nuomonei ir jos nurodytiems argumentams, kuriais buvo siūloma Seimui projekto nesvarstyti. Vyriausybė teigė, kad lošimų organizatoriai, įgyvendinus siūlomus pakeitimus, patirtų reikšmingų papildomų išlaidų. Taip pat buvo siūloma lošimų mokesčio tarifo keitimo galimybę svarstyti ateityje, atsižvelgiant į lošimų organizatorių veiklos rodiklius, kai praktikoje bus įgyvendinti priimti kiti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų bei lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai.

Iniciatorių pateiktame Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projekte numatomi loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai sukels papildomų išlaidų lošimų verslui, tačiau vertinant tai, kad pralošiamų pinigų sumos Lietuvoje nuolat auga, o lošimų organizatorių pajamos kasmet didėja, taip pat didėja priklausomų nuo azartinių lošimų asmenų, įskaitant nepilnamečius, skaičius, komisijos nuomone, siūlomas apmokestinimo modelis yra socialiai atsakingas ir prisidėtų prie biudžeto pajamų didinimo. Lošimų mokesčio skaičiavimo tvarkos pakeitimas patenkintų valstybės  poreikį gauti papildomas pajamas, kurios galėtų būti nukreiptos valstybės gynybai, priklausomybių prevencijos programoms, reikminiams tyrimams, švietimo ir socialinės integracijos projektams, visuomenės sveikatos apsaugai stiprinti. Pakeista mokesčio skaičiavimo tvarka užtikrintų, kad visi lošimų organizatoriai, o  ypač didieji lošimų organizatoriai didintų biudžeto pajamas ir prisidėtų prie valstybės gerovės.

Situacijos apžvalga

Vadovaujantis Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimo pajamos auga kasmet. 2024 m. bendrosios lošimo pajamos sudarė 241,8 mln. eur7 (iš antžeminių lošimo vietų – 71,2 mln. eurų, iš nuotolinių lošimų – 170,6 mln. eur) ir tai yra 8,85 proc. daugiau negu 2023 m. (buvo 222,2 mln. eurų). Per 2024 m. į Lietuvos biudžetą surinkta beveik 73,9 mln. eurų loterijų ir lošimų mokesčio, kurį sumokėjo didžiųjų loterijų organizatoriai (26,1 mln. eurų) ir azartinių lošimų organizatoriai (47,8 mln. eurų). Lošimų ir loterijų rinkos  išlaidos reklamai 2024 m. sudarė 17,7 mln. eurų.

Psichikos sveikatos specialistų teigimu, azartiniai lošimai yra specifinė pramogos rūšis, kuria piktnaudžiaujant gali susiformuoti priklausomybė. Priklausomybė gali sukelti įvairių socialinių ir psichologinių problemų ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems.

Skirtingi šaltiniai patvirtina, kad kasmet daugėja priklausomybe nuo lošimų sergančių žmonių, Azartiniai lošimai įtraukia vis daugiau vaikų ir paauglių – jiems nesunkiai prieinamos lažybos, loterijos, automatai ir ypač nuotoliniai vaizdo žaidimai, tokie kaip „lobių skrynelės“.  Nuotoliniai vaizdo žaidimai populiarūs jau tarp 11–16 metų amžiaus vaikų, tyrimų rezultatai rodo, kad 23 proc. vaikų yra mokėję realius pinigus už lobių skrynias, prizai (laimėjimai) šiame žaidime gaunami atsitiktine tvarka, žaidimas, kaip ir lošimuose, suteikia jaudulį, kuris lošėją skatina tęsti žaidimą, kai žaidime yra lažinamasi iš „skrynelių“ turinio.

Apie augantį nepilnamečių įsitraukimą į azartinius lošimus pažymima ir naujausiame Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, ESPAD) 2024 m. tyrimo išvadose. Jose skelbiama, kad azartiniai lošimai ir kompiuteriniai žaidimai tarp moksleivių populiarėja. Pasak tyrimo rezultatų, 13 proc. 15–16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių (4,2 proc. merginų ir 24,1 proc. vaikinų) per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos lošė iš pinigų. Be to, stebima lošimo iš pinigų didėjimo tendencija: nuo 2015 metų iš pinigų lošiančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 11,8 proc. iki 14,3 procentų. Palyginus su 2019 metų duomenimis, 2024 m. stebimas didėjimas siekia  2,5 procento.

2016–2024 m. atliktų reprezentatyvių apklausų tyrimų rezultatai rodo, kad loterijose dalyvauja 50–70 proc. Lietuvos gyventojų, tarp kurių dažniau yra moterys, namų šeimininkės, pensininkai ir moksleiviai ar studentai. Azartiniuose lošimuose dalyvauja 10– 9 proc. Lietuvos gyventojų – dažniau vyrai iki 40 metų amžiaus. 24–29 proc. Lietuvos gyventojų pažįsta asmenis, kurie dalyvauja azartiniuose lošimuose. Apie 2 proc. lošimų patirtį turinčių respondentų teigia patiriantys įvairių problemų.

2023 m. Vilnius Tech mokslininkai nustatė, kad 8,6 proc. turi polinkį į probleminius lošimus (L. Jesevičiūtė-Ufartienė ir kt.).

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, gali Lošimų priežiūros tarnybai pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Tokie asmenų prašymai yra registruojami Apribojusiųjų savo galimybę lošti asmenų registre. 2025 m. vasario 28 d. duomenimis, šiame registre nuo programos pradžios yra gauti  69 573 prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.  2025 m. sausio 31 d. galiojančių prašymų skaičius siekė 18 282 prašymus.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sergamumo priklausomybe nuo azartinių lošimų skaičius didėja: patologinis potraukis azartiniams lošimams arba azartiniai lošimai ir lažybos 2022 m. buvo nustatytas  – 58, 2023 m. – 97, 2024 m. – 135 asmenims.

Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. pasitarimo protokoliniu sprendimu patvirtintame Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo plane numatytų kai kurių probleminio lošimo prevencinių priemonių įgyvendinimo terminai yra pasibaigę 2022 m. IV ketvirtyje. Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planas iki šiol nebuvo atnaujintas.

Lošimų priežiūros tarnybos funkcijos prevencijos srityje, įgyvendinant Azartinių lošimų įstatyme numatytus lošimų kontrolės politikos principus, išplečiamos tik nuo 2025 m. lapkričio  1 d., kuomet Lošimų priežiūros tarnybai suteikti įgaliojimai dalyvauti formuojant valstybės politiką lošimų kontrolės srityje ir organizuoti jos įgyvendinimą rengiant prevencijos programas, koordinuojant ir kontroliuojant jų įgyvendinimą.

Šiuo metu Lietuvoje trūksta išsamių mokslinių tyrimų, kurie leistų įvertinti probleminio lošimo socialinius ir ekonominius kaštus bei jų poveikį visuomenei. Finansų ministerija 2025 m. balandžio mėn. dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos (LMT) organizuotame kvietime teikti paraiškas reikminiams tyrimams tema „Socialinių ir ekonominių kaštų, kylančių dėl probleminio lošimo Lietuvoje, įvertinimas ir analizė“, kuriais identifikuoti probleminio lošimo ekonominiai ir socialiniai veiksniai, paskaičiuoti probleminio lošimo ekonominiai ir socialiniai kaštai, atliktas poveikio valstybės finansams vertinimas, atliktas probleminio lošimo sukeliamų nematerialiųjų išlaidų kiekybinis įvertinimas, nustatyti probleminio lošimo rizikos veiksniai labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms, pateiktos valstybei tenkančių ekonominių ir socialinių kaštų mažinimo gairės. Tačiau LMT informavo, kad finansavimas tyrimams nebus skiriamas, motyvuojant, kad būtinybė spręsti problemą neatidėliotinai nėra pakankamai pagrįsta.

2025 m. lapkričio 27 d.  Lietuvoje veikė 12 azartinius lošimus organizuojančių bendrovių (dar 1 bendrovė turi licenciją, bet šiuo metu veiklos nevykdo), 14 lošimo namų (kazino), 166 lošimo automatų salonai, 66 lažybų punktai, 0 totalizatoriaus punktų (2023 m. jų buvo 5), 10 bendrovių turėjo leidimus organizuoti nuotolinius lošimus, 2 – didžiąsias loterijas.

Daugiau informacijos:

Komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas, tel. (0 5) 209 6603 

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus patarėja Erika Mikalajūnienė

Tel. (0 5) 209 6815