Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: mobingas ir psichologinis smurtas darbe vis labiau atpažįstamas, tačiau prevencija nepakankamai veiksminga ir nevienodos ikiteisminės gynybos galimybės

2025 m. gruodžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe prevencijos. Posėdyje nagrinėtos šių reiškinių tendencijas, prevencijos priemonių veiksmingumas ir iššūkiai. 

„Nors Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų psichologinio smurto, priekabiavimo ir kitų smurtui priskirtinų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, tačiau viešumoje skelbiamos istorijos apie darbe patirtą mobingą, psichologinį smurtą ar priekabiavimą rodo, kad prevencija šioje srityje yra nepakankamai veiksminga. Todėl būtina ieškoti, kokie teisiniai, administraciniai ir kitokie pokyčiai prisidėtų prie mobingo prevencijos stiprinimo Lietuvoje“, – teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė. 

Pasak mobingo ekspertės prof. dr. Jolitos Vveinhardt, labai svarbu nepainioti mobingo ir psichologinio smurto, nes mobingas yra sistemingas, ilgalaikis persekiojimas darbe, kurį asmuo arba grupė taiko dažniausiai kitam asmeniui, siekiant, kad šis asmuo išeitų iš darbo. Darbo kodeksas saugo darbuotoją nuo psichologinio smurto, bet negina nuo mobingo. Mobingo aukoms Lietuvoje reikia skubios, kvalifikuotos pagalbos sistemos. Akcentuota, kad šiuo metu Lietuvos teisėje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už mobingą, o vykdoma psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencija daugeliu atvejų yra neefektyvi. Todėl siūlyta remtis užsienio valstybių, kurios taiko baudžiamąją atsakomybę už mobingą ir gina mobingo aukas, patirtimi. Paminėta, kad Prancūzijoje teisės aktai numato iki 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 tūkst. eurų baudą už pakartotinį moralinį priekabiavimą darbe. 

Valstybinės darbo inspekcijos atstovo Daliaus Čepono teigimu, psichologinis smurtas ir kitos smurto ir priekabiavimo darbe formos pastaraisiais metais yra labiau atpažįstamos. 2025 m. I–III ketv. išnagrinėta 318 skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto, iš jų 111 pasitvirtino ar iš dalies pasitvirtino (2024 m. išnagrinėta 367, iš jų pasitvirtino 170 skundų ir pranešimų). Daugiausia skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto Valstybinė darbo inspekcija gauna iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir švietimo sektorių darbuotojų. Kita vertus, darbo ginčų komisijoje gautų reikalavimų dėl psichologinio smurto yra nedaug (2025 m. I–III ketv. – 125) ir tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų gautų reikalavimų darbo ginčų komisijoje. Valstybinė darbo inspekcija 2025 m. I–III ketv. užfiksavo 135 atvejus dėl Darbo kodekso 30 str. pažeidimų, surašė 33 administracinio nusižengimo protokolus, iš jų 9 protokolus – už psichologinio smurto darbe taikymą (2024 m. atitinkamai – 122 pažeidimų atvejai, 55 administracinio nusižengimo protokolai, iš jų 6 – už psichologinio smurto darbe taikymą). Paminėta, kad neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai teisėtus darbdavio reikalavimus vykdyti savo pareigas nepagrįstai laiko psichologiniu smurtu. Gavusi pranešimą dėl psichologinio smurto darbe, Valstybinė darbo inspekcija pirmiausiai tikrina, ar tos įstaigos vadovas vykdo Darbo kodekse nustatytą pareigą imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. 

Itin aktuali problema – nevienodos ikiteisminės gynybos galimybės valstybės tarnautojams ir viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Viešojo valdymo agentūros direktorės Anos Selčinskienės teigimu, Valstybinei darbo inspekcijai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti tarnybinius ginčus, todėl valstybės tarnautojams, patiriantiems mobingą ar psichologinį smurtą darbe, yra vienintelė galimybė ginti savo teises – kreiptis į teismą. Pagal darbo sutartį viešajame sektoriuje dirbantys asmenys turi didesnes galimybes – gali ginti savo teises, kreipdamiesi į Valstybinę darbo inspekciją. Tokia pat problema yra su statutiniais valstybės tarnautojais – šių asmenų prašymų dėl tarnyboje patirto psichologinio smurto ir kitų darbo teisės pažeidimų Valstybinė darbo inspekcija nenagrinėja, nes tam neturi įgaliojimų.

„Tokia situacija, kai darbuotojų grupės turi nevienodas teisinės gynybos galimybes dėl darbe (tarnyboje) patirto mobingo ar kitų smurto formų, yra netoleruotina. Komisija siūlys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti tarpinstitucines diskusijas su kitomis ministerijomis, Valstybine darbo inspekcija, valstybės tarnautojus ir statutinius valstybės tarnautojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų visų darbuotojų (nepriklausomai nuo jų statuso) vienodas teises į gynybą, patyrus mobingą, psichologinį smurtą, priekabiavimą ir kitas smurto formas“, – teigė komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.

Posėdyje dalyvavę asociacijos „Lietuvos medikų sąjūdis“ ir Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovai išsakė aktualias problemas, kurias patiria medikų bendruomenė dėl perteklinių reikalavimų darbe, per didelio darbo krūvio ir kitus iššūkius. Akcentuota, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantys asmenys vis dar sunkiai atpažįsta psichologinį smurtą ir mobingą. Atkreiptas dėmesys, kad universitetuose nėra ugdomas medicinos srities studentų emocinis raštingumas, atsparumas kitų asmenų toksiškam elgesiui. Siūlyta Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsvarstyti galimybę į medikų rengimo universitetuose programas įtraukti patyčių, psichologinio smurto, priekabiavimo atpažinimo ir prevencijos, atsparumo toksiškam elgesiui, konfliktinių situacijų sprendimo mokomuosius dalykus. 

Posėdyje taip pat diskutuota dėl kitų labai aktualių problemų, kurias sukelia mobingas. Akcentuota, kad valstybės institucijos negina įstaigų vadovų, patiriančių iš savo pavaldinių mobingą, psichologinį smurtą ir persekiojimą darbe. 

Dar viena problema, su kuria susiduria asmenys, besikreipiantys į Valstybinę darbo inspekciją ar kitas institucijas dėl darbe patiriamo mobingo ar kitų darbo teisės pažeidimų, – dar stipresnis psichologinis smurtas. Įstaigos vadovas, iš institucijų gavęs prašymą pateikti paaiškinimus dėl galimai taikomo psichologinio smurto ir taip sužinojęs, kad darbuotojas kreipėsi į institucijas, neretai tęsia ir netgi dar labiau sustiprina mobingo veiksmus, siekdamas galutinai psichologiškai palaužti darbuotoją ir jį priversti išeiti iš darbo. Posėdyje dalyvavusi mobingą iš įstaigos vadovo patyrusi švietimo sektoriaus darbuotoja teigė, kad institucijoms, tiriančios gautus pranešimus dėl psichologinio smurto darbe, reikėtų peržiūrėti darbo metodikas ir kriterijus, kuriais remiantis yra konstatuojama, kad asmens pranešime pateikta informacija, faktiniai įrodymai yra pakankami ir turi būti fiksuojamas psichologinio smurto darbe atvejis. Taip pat siūlyta specialistams, tiriantiems gautus pranešimus dėl psichologinio smurto darbe, peržiūrėti savo veiklos principus ir procesus. Tais atvejais, kai mobingas susijęs su kitais darbo teisės pažeidimais (pvz., darbo laiko apskaita, apmokėjimu už darbą ir pan.), institucijų specialistai turėtų atlikti išsamią analizę, pareikalaudami finansinių ir kitų dokumentų iš įstaigos vadovo, užuot pasikliovę įstaigos vadovo formaliu atsakymu, kuris dažniausiai būna gynybinio pobūdžio ir neatspindi realybės. 

Posėdyje dalyvavusių Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovų teigimu, darbdaviams, įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ir kitas Darbo kodekse nustatytas pareigas šioje srityje, labai trūksta įgūdžių ir patirties, iškyla įvairių praktinių klausimų, darbovietėse sudarytoms komisijoms tiriant mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo atvejus. Darbdaviai, kuriems svarbu įstaigoje sukurti psichologiškai saugią darbo aplinką, konsultuojasi su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais, remiasi institucijų ir žmogaus teises ginančių organizacijų metodinėmis rekomendacijomis dėl mobingo ir psichologinio smurto darbe atpažinimo bei prevencijos šioje srityje tinkamo taikymo.

„Kadangi Darbo kodekso nuostatos dėl psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe galioja vos kelerius metus, akivaizdu, kad turi praeiti daugiau laiko, kad susiformuotų sisteminė psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe prevencinių priemonių taikymo praktika, didėtų darbuotojų gebėjimai atpažinti mobingą bei kitas smurto rūšis ir suvokimas, kad šie netinkami reiškiniai darbe yra netoleruotini ir būtina juos stabdyti. Todėl labai svarbu suvienodinti visų darbuotojų grupių ikiteisminės gynybos galimybes, ieškoti veiksmingų ir efektyvių sprendimų apsaugoti mobingo aukas, vykstant institucijų tyrimams ir teisminiams procesams, siekiant užkirsti kelią itin skaudžioms mobingo pasekmėms (prarasta sveikata, savižudybių atvejai ir kt.). Būtini teisiniai ir administraciniai pokyčiai, kurie užtikrintų visų asmenų teises į saugią darbo aplinką ir skatintų darbuotojus, ginančias savo teises, drąsiai kreiptis į institucijas“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė. 

Daugiau informacijos: 

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė, tel. (0 5) 209 6673

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855