Žmogaus teisių komitetas: vaikų ir paauglių fizinė bei psichinė sveikata kelia nerimą

2021 m. vasario 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Vasario 3 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje svarstytas klausimas „Dėl bendradarbiavimo sprendžiant pagrindines žmogaus teisių užtikrinimo problemas“.

 Žmogaus teisių klausimai pandemijos akivaizdoje yra įgavę naują atskaitos tašką – kai kuriais atvejais žmogaus teisės tapo iššūkiu prioritetus teikiant visuomenės sveikatos apsaugai. Žmogaus teisių ombudsmenai – Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Milda Vainiutė, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė – pristatė savo patirtį ir lūkesčius įgyvendinant savo kompetencijos uždavinius šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Didžiausią dėmesį pandemijos sukeltoms pasekmėms žmogaus teisių srityje skyrė E.  Žiobienė. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, „uždarius“ vaiką viename šeimos ūkyje ir mokant jį nuotoliniu būdu, kilo ypač didelės rizikos vaiko raidai, fizinei ir psichinei sveikatai. Pasak E. Žiobienės, rasti balansą tarp visuomenės sveikatos apsaugos ir vaiko teisės į socialinės ir psichinės sveikatos apsaugą yra vienas didžiausių kilusių iššūkių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat akcentavo būtinybę atskirą dėmesį skirti paaugliams – vaikų dienos centrai ar ugdymo priemonės neatitinka specifinių paauglių poreikių ir lūkesčių. Paaugliai nenori būti tapatinami nei su vaikais, nei su suaugusiais. Jie išgyvena ypatingą raidos tarpsnį. Taigi, pareigūnės nuomone, dėmesys būtinas vaikų socialiniam emociniam ugdymui ir atskirai – tokiam paauglių socialiniam emociniam ugdymui, kuris atitiktų konkrečius paauglių lūkesčius ir poreikius. Šiuo klausimu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Raskevičius pažymėjo, kad žmogaus teisių ugdymas iš esmės yra vaiko (paauglio) socialinio emocinio ugdymo sritis.  E. Žiobienė atkreipė dėmesį ir į dar vieną pandemijos keliamą pavojų – mokymasis nuotoliniu būdu tam tikrais atvejais gali sudaryti nepageidaujamas sąlygas slėpti smurto apraiškas šeimoje.

Smurtą artimoje aplinkoje ir socialinių paslaugų prieinamumą, kaip probleminius klausimus,  išskyrė ir A. Normantas. Be to, Seimo kontrolierius akcentavo dar kelias problemines sritis. Viena jų – neįgaliųjų teisių užtikrinimas. Pateiktas pavyzdys – komplikuotas patekimas į patalpas norintiems atlikti pilietinę pareigą ir balsuoti rinkimuose. Pasak A. Normanto, ribotas prieinamumas iššaukia negalią turinčių žmonių orumą žeminančias situacijas. Kontrolierius iškėlė ir grįžtančių iš įkalinimo vietų socializacijos problemą. Be kita ko, pažymėjo A. Normantas, kovojant su pandemija visais atvejais turėtų būti laikomasi žmogaus teisių standartų.

G. Ramanauskaitė kalbėjo apie ruošimąsi pasitelkti dirbtinį intelektą užtikrinant žmogaus teises. Specialios dirbtinio intelekto programos turėtų padėti aptikti neapykantos kalbą viešoje erdvėje. Ištobulinus šį įrankį, galima būtų naudoti ir sprendžiant kitus žmogaus teisių klausimus. Tokie projektai turėtų būti numatyti Vyriausybės veiklos programoje.

T. Raskevičius pabrėžė, kad žmogaus teisių ombudsmenų ataskaitos turėtų būti išklausytos Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Lukšienė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt