Ateities komitetas: skaitmenizacijos procesai prilygsta santvarkos lūžiui, jų neįgyvendinus – laukia stagnacija

2021 m. vasario 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Šią šventinę savaitę, vasario 15 d., Seimo Ateities komiteto virtualiame forume su asociacijos „INFOBALT“ atstovais buvo aptariama, kaip skaitmenizacija ir robotizacija galėtų užtikrinti sėkmingą Lietuvos ateities raidą. Galimybių pasitraukti iš šių procesų šalis tiesiog neturi, nes kitas kelias yra stagnacija.

Asociacijos „INFOBALT“ vadovas Mindaugas Ubartas teigė, kad mes turime gerus pagrindus vykdyti skaitmenizacijos procesus, kurie turėtų tapti svarbiu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu. Pasak pranešėjo, mūsų optimalaus dydžio ir lankstumo šalis turi visas prielaidas ir galimybes imtis lyderystės, laiku „įšokant“ į šį procesą ir taip užsitikrinant konkurencinį pranašumą kaimynų atžvilgiu.

Numatoma, kad ateityje net 42 proc. Lietuvos darbo vietų (ypač pasikartojančių, rutininių darbų) bus automatizuotos, todėl mokymasis visą gyvenimą ir nuolatinis domėjimasis taps neatskiriamu kiekvieno žmogaus palydovu. Turime nedelsiant pradėti lavinti piliečių skaitmeninius įgūdžius, ypač vyresnio amžiaus, antraip nesugebėsime prisitaikyti prie skaitmenizuotos ir robotizuotos ateities.  Šiuo metu dokumentų valdymo procesą mes perkeliame į skaitmeninę erdvę, bet toks kelias nėra geras. Reikia pereiti nuo dokumentų prie duomenų valdymo.

2019 m. į Lietuvą atvyko daugiau nei 21 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, norinčių čia įsidarbinti, tačiau tik 285 iš jų – ketinantys dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, likę – nekvalifikuotos darbus. Sėkmingam skaitmenizacijos procesui reikėtų, kad šie skaičiai „apsiverstų“. Remiantis „Eurostato“ duomenimis, 2050 m. šalies populiacija bus vos 2,1 mln. gyventojų, todėl neturėsime pakankamai vietinių specialistų, šiuo metu jų paruošiame per mažai.

Deja, Lietuva negali didžiuotis nei vyrų, nei moterų sveiko gyvenimo trukme. Su rimtesnėmis sveikatos problemomis Lietuvos žmonės susiduria dar darbingame amžiuje, tai – viena iš pagrindinių „iškritimo“ iš darbo rinkos priežasčių. Pagrindiniai žingsniai šiai situacijai keisti – gyvenimo būdo keitimo ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžių formavimas. Neįgyvendinus šių tikslų, didelė dalis piliečių liktų „už borto“, neprisitaikymas prie naujos skaitmenizacijos sukurtos aplinkos reikštų šalies stagnaciją.

Sprendžiant naujus iššūkius ateities procesuose vienas iš keliamų tikslų turėtų būti efektyvumas, o Lietuva galėtų išsikelti efektyviai veikiančios valstybės šūkį. Skaitmenizacija, automatizacija ir robotizacija gali padėti spręsti socialines problemas, įgalinus žmones nuolat mokytis; prisidėti prie regionų vystymosi, nebelikus fizinių darbo vietų; eliminuoti korupciją, nes neįmanoma papirkti technikos. Tačiau, kad ateities Lietuvoje įsivyrautų keturių dedamųjų – sveikų, laimingų, turtingų ir savarankiškų žmonių – visuomenė, jau laikas pradėti diskusijas ir dėl pakitusios socialinės apsaugos, darbo garantijų ir dirbtinio intelekto etiškumo taisyklių.

Visą diskusiją galima peržiūrėti Seimo Youtube paskyroje.

 Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. ateitieskt@lrs.lt