Energetikos ir darnios plėtros komisijos dėmesio centre – energetinis saugumas ir atsinaujinanti energetika

2022 m. birželio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Atliepdama aktualius šių dienų klausimus – Lietuvos energetinis saugumas ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos vystymas – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija (EDPK) gegužės 30–31 dienomis lankėsi AB „Klaipėdos nafta“ (KN) prižiūrimame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale Klaipėdoje, AB „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės naftos terminale, energetikos grupės „E energija“ vystomame 69,3 MW Telšių vėjo parke, apsilankė ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui priklausančiame Jėrubaičių sąvartyne.

„Matydami situaciją kaimyninėse šalyse ir turėdami omenyje karo kontekstą, turime ieškoti svarbiausių sprendimų energetikos ir nacionalinio saugumo srityse, taip pat atliepiant ir bendruomenių interesus, kad jos galėtų oriai ir saugiai  čia gyventi“, – kalbėjo EDPK pirmininkas Justinas Urbanavičius.

J. Žaltkauskienės nuotrauka

Klaipėdos SGD terminalas – vienas iš svarbiausių nacionalinių energetinį saugumą užtikrinančių objektų, sudariusių sąlygas atsirasti gamtinių dujų rinkai Lietuvoje, o valstybei ir jos piliečiams atvėrusių galimybę importuoti gamtines dujas iš viso pasaulio. SGD terminalą sudaro laivas-saugykla „Independence“, krantinė ir dujotiekis.

KN SGD komercijos skyriaus vadovės Jurgitos Šilinskaitės-Venslovienės teigimu, pastačiusi SGD terminalą Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio (apie 20 mln. MWh per metus.), kasmet sutaupo apie 140–150 mln. eurų (neįskaičiuojant terminalo išlaikymo kaštų). Vienas iš esminių tikslų įgyvendinant SGD terminalo ilgalaikės veiklos užtikrinimo projektą, buvo saugumo dedamosios sumažinimas. Vidutinėje dujų kainoje buitiniams vartotojams gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji, skirta SGD terminalo operatoriaus KN ir paskirtojo tiekėjo („Ignitis“ ir „Amber Grid“) patiriamiems kaštams atlyginti, sudarė apie 3 proc. KN atstovė pabrėžė, kad nuo šių metų gegužės 1 d. KN saugumo dedamoji lygi nuliui.

Nuo terminalo veiklos pradžios SGD kroviniai buvo atgabenti iš 7 skirtingų šalių (Norvegijos, JAV, Rusijos, Nigerijos, Egipto, Naujosios Gvinėjos), tačiau nuo kovo 16 d. Klaipėdos SGD terminale rusiškos SGD nebepriimamos. KN atstovai informavo, kad nuo vasario mėn. SGD terminalas dirbo 99 proc. pajėgumu, o šiandien – visu 100 proc., tačiau terminalas negali pilnai patenkinti viso Baltijos ir Suomijos regiono dujų paklausos, todėl visoms šalims išlieka rizika negauti išdujinimo pajėgumų.

Kita KN veiklos kryptis – naftos produktų, tiekiamų iš naftos perdirbimo gamyklų ir į jas, krovos (iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir atvirkščiai) bei sandėliavimo paslaugos. Per KN terminalą naftos produktai taip pat importuojami teikiant naftos produktų krovos iš tanklaivių į klientų transportavimo priemones paslaugas. 2021 m. per KN esančią autocisternų aikštelę buvo importuota 1/4 (apie 23 proc.) viso Lietuvoje autotransporto sunaudojamo kuro (benzino ir dyzelino).

KN naftos terminalas – vienintelės šalyje esančios AB „Orlen Lietuva“ valdomos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos (NPG) strateginis klientas, taip pat svarbus importuojant žaliavas, reikalingas tolesnei NPG produktų gamybai. Šiuo metu vykdoma logistinės grandinės schemos analizė dyzelino tiekimui į Ukrainą, siekiant sukurti nuolatinį kuro tiekimo kanalą į šią šalį (per Lenkiją). KN Klaipėdos terminalas taip pat svarbus vietiniams regiono naftos ir chemijos produktų gamintojams, eksportuojant jų gaminamą produkciją bei importuojant žaliavas, reikalingas produkcijos gamybai. KN komercijos direktorius Mindaugas Navikas patikino, kad dėl naujai priimtų ir dar svarstomų Europos Sąjungos sankcijų paketo Rusijai, KN nebekrauna ir rusiškos kilmės naftos produktų.

Susitikimo su AB „Orlen Lietuva“ atstovais metu J. Urbanavičius išreiškė susirūpinimą dėl vis didėjančių degalų kainų. Jis pabrėžė, kad akcizo degalams mažinimas problemos neišspręs. Taip nutiko Jungtinėje Karalystėje, kai sumažintu akcizu pasinaudojo degalinių operatoriai, pasididinę pelno maržas, o degalų kainos ne tik kad nesumažėjo, bet ėmė vėl augti. Todėl, pasak EDPK pirmininko, reikia ieškoti kitų alternatyvų. AB „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Michalas Rudnickis patvirtino, kad taip pat nutiko ir Lenkijoje. Jis pabrėžė, kad naftos žaliavos kaina sudaro tik 40 proc. degalų kainos. Bendrovės atstovai pažymėjo, kad nuo karo Ukrainoje pražios rusiška nafta nebuvo priimama Būtingės terminale. Jie taip pat patikino, kad kuro produktų ir naftos tikrai užteks Lietuvai, Latvijai ir Ukrainai. Įrengus „Rail Baltica“ geležinkelio atšaką, į Ukrainą dujas bus galima gabenti geležinkeliu.

Seime besitęsiant „Proveržio paketo“ svarstymui ir diskusijoms dėl tolesnių vėjo energetikos vystymo perspektyvų, EDPK domėjosi 2021 m. pradėjusiu veikti „E energija“ grupės 69,3 MW Telšių vėjo parku, pastatytu be valstybės paramos ir VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) elektros energetikos sektoriuje lėšų. Nuo veiklos pradžios vėjo parkas jau pagamino 100 000 MWh elektros energijos, o planuojamas pagaminti metinis elektros energijos kiekis  – 235 GWh. 2020 metais investuotojai ir Telšių rajono savivaldybės administracija pasirašė bendradarbiavimo memorandumą ir paramos sutartį. Parama kiekvienais metais teikiama Tryškių seniūnijos bendruomenės švietimo ir kultūros poreikiams bei vietos infrastruktūrai gerinti. Seniūnija panaudojo paramos lėšas transporto priemonei bendruomenės poreikiams įsigyti, apšvietimui atnaujinti, saugos kameroms įrengti, pėsčiųjų takams ir viešosioms erdvėms tvarkyti tvarkyti, kitiems bendruomenei svarbiems projektams.

Justinas Urbanavičius

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas

El. p. justinas.urbanavicius@lrs.lt

Mob. 8 699 77 556

Parengė

Jolanta Žaltkauskienė, patarėja

El. p. jolanta.zaltkauskiene@lrs.lt

Tel. (8 5) 239 6746