Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė palankesnių sąlygų ginti vartotojų kolektyvinius interesus reglamentavimui

2022 m. spalio 5 d. pranešimas žiniasklaidai 

Spalio 5 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) svarstė įstatymų projektus Nr. XIVP-1932 ir Nr. XIVP-1933, kuriais siekiama įgyvendinant Direktyvoje (ES) 2020/1828 numatytą atstovaujamųjų ieškinių mechanizmą, skirtą apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, nacionaliniu lygmeniu sudaryti veiksmingas sąlygas reikšti ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir taip užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

Siekdamas suteikti galimybę didesniam vartotojų ratui veiksmingai ginti savo teises, Komitetas pritarė Vartotojų aljanso pateiktam siūlymui nustatyti vėlyvą opt-in principą, t. y. nustatyti, kad vartotojai gali prisijungti prie ieškinio ne tik pradinėje, bet ir galutinėje ieškinio nagrinėjimo stadijoje.

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Įstatymų projektais taip pat nustatomi subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį Lietuvos teisme dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, akcentuojant dviejų tipų ieškinius:

a) ieškinius dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo – teisę pareikšti šiuos ieškinius turi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įgaliotosios vartotojų asociacijos, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti subjektai, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskirti kompetentingi subjektai atstovaujamiesiems ieškiniams pareikšti;

b) ieškinius dėl vartotojų teisių gynimo priemonių taikymo (pavyzdžiui, žalos atlyginimo) – teisę pareikšti šiuos ieškinius turi įgaliotosios vartotojų asociacijos, kituose įstatymuose nustatyti subjektai ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskirti kompetentingi subjektai atstovaujamiesiems ieškiniams pareikšti. Pažymėtina, kad paprastai ieškinius dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams reiškia vartotojų organizacijos.

Pažymėtina, kad pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 reiškiant ieškinį dėl uždraudžiamųjų priemonių taikymo, apskritai negali būti reikalaujama vartotojų dalyvavimo procese, o reiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo vartotojams turi būti sudaroma galimybė pateikti poziciją, ar jie nori būti saistomi būsimo teismo sprendimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyva (ES) 2020/1828 leidžia valstybėms narėms nustatyti taisykles dėl suinteresuotų vartotojų valios išraiškos būdo (t. y. leidžiamos vadinamosios opt-in ir opt-out sistemos).

Tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas sudarys palankesnes sąlygas ginti vartotojų kolektyvinius interesus ir veiks labiau kaip atgrasymo priemonė verslo subjektams bei paskata gerbti vartotojų teises.

Daugiau informacijos:

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Rūta Ragaliauskienė, tel. (8 5) 239 6821, el. p. ruta.ragaliauskiene@lrs.lt