Svarbiausios 1920–1940 m. parlamentarizmo datos

Lietuvos valstybės institucijų raidos datos iki 1569 metų

Parlamentarizmo raidos datos nuo 1569 metų iki XVIII amžiaus pabaigos

Moderniojo parlamentarizmo raidos datos XX amžiaus pradžioje

1917 metai 

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Vilniuje vyko Lietuvių konferencija, kurioje dalyvavo 222 (kitais duomenimis – 214) lietuvių atstovai. 1917 m. rugsėjo 21 d. konferencija vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje buvo išdėstyta atkuriamos Lietuvos politinės raidos kryptis: „nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis, kurios valstybinę sąrangą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys sušauktas steigiamasis Lietuvos seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“. 1917 m. rugsėjo 22 d. konferencija išrinko 20 narių Lietuvos Tarybą ir įpareigojo ją siekti Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Lietuvos Taryba veikė kaip laikinas parlamentas.

1918 metai  

1918 m. vasario 16 d. – Atkurta Lietuvos valstybė. Lietuvos Taryba vykdydama Lietuvių konferencijos rezoliuciją, pasirašė nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės skelbimo notifikavimo ir prašymą pripažinti Lietuvos nepriklausomą valstybę, plačiai žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu, kuriuo skelbė: „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje [...] Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.“ 

1918 m. kovo 23 d. – Vokietija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 

1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Taryba pakeitė pavadinimą į Lietuvos Valstybės Tarybą.

1918 m. lapkričio 2 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius. Ši konstitucija turėjo galioti tol, kol Steigiamasis Seimas nuspręs dėl Lietuvos valdymo formos ir priims nuolatinę konstituciją. Įstatymų leidžiamoji valdžia ir tarptautinių sutarčių tvirtinimas buvo pavestas Lietuvos Valstybės Tarybai (kuri veikė kaip savotiškas parlamentas), vykdomoji – Valstybės Tarybos Prezidiumui (jį sudarė Prezidentas ir 2 viceprezidentai), kuris atstovavo valstybei, skelbė įstatymus, skyrė aukštesniuosius pareigūnus, ir Ministrų Kabinetui, kurio nariai kontrasignavo Prezidiumo skelbiamus aktus. Prezidiumas tvirtino Ministrų Kabineto sudėtį. Abi šios valdžios institucijos buvo solidariai atsakingos Lietuvos Valstybės Tarybai. 

1918 m. lapkričio 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba patvirtino Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Valstybės I Ministrų Kabinetas. 

1918 m. lapkričio 30 d. – Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba pasirašė Tilžės aktą, kuriuo paskelbė siekį prisijungti prie Lietuvos valstybės.

1918 m. gruodžio 26 d. – Lietuvos Valstybės Taryba patvirtino Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Valstybės II Ministrų Kabinetas.

1919 metai  

1919 m. sausio 16–22 d. – Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune vyko antroji Lietuvos valstybės konferencijos. 

1919–1920 m. – Vyko Lietuvos nepriklausomybės kovos su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija.

1919 m. sausio 1–2 d. – Lietuvos Vyriausybės įstaigos persikėlė į Kauną – Kaunas tapo Lietuvos laikinąja sostine. Laikinojoje sostinėje posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba, Ministrų Kabinetas ir vėliau išrinkti Lietuvos Valstybės Prezidentas ir Seimas.

1919 m. kovo 12 d. – Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumas patvirtino Ministro Pirmininko Prano Dovydaičio sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Valstybės III Ministrų Kabinetas. 

1919 m. balandžio 4 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė naują Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakciją. Valstybės Tarybos Prezidiumas buvo pakeistas vienasmeniu Tarybos renkamu Valstybės Prezidentu. Tą pačią dieną Lietuvos Valstybės Taryba Valstybės Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. 

1919 m. balandžio 6 d. – Vyko Lietuvos Valstybės Prezidento inauguracija. Antanas Smetona prisiekęs Lietuvos Valstybės Tarybos posėdyje, oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Valstybės Prezidento pareigas. 

1919 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Valstybės Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Valstybės IV Ministrų Kabinetas.

1919 m. birželio 16 d. – Sudaryta komisija Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo projektui parengti. Komisiją sudarė teisininkai, įvairių politinių srovių ir tautinių mažumų atstovai. Komisijos vadovu tapo teisininkas, vidaus reikalų ministras Petras Leonas. 

1919 m. spalio 7 d. – Lietuvos Valstybės Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Valstybės V Ministrų kabinetas. 

1919 m. spalio 30 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą. Įstatymas įsigaliojo 1919 m. gruodžio 2 d. 

1919 m. lapkričio 18 d. – Latvija de facto pripažino Lietuvą (de jure pripažino 1921 m. vasario 12 d.). 

1919 m. gruodžio 10 d. – Sudaryta Vyriausioji rinkimų komisija, atspindėjusi įvairias šalies politines jėgas. Jos pirmininku tapo Petras Leonas. Jis buvo visų 1920–1926 metais sudarytų Vyriausiųjų rinkimų komisijų pirmininkas.

1920 metai  

1920 m. sausio 27 d. – Kaune įsteigti Aukštieji kursai, padėję pagrindus Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) steigimui. 

1920 m. kovo 20 d. – Lietuvos Valstybės Taryba kooptavo Mažosios Lietuvos atstovus.

1920 m. gegužės 11 d. – Prancūzija pripažino Lietuvą de facto (de jure pripažino 1921 m. gruodžio 20 d.).

1920 m. balandžio 14–16 d. – Vyko Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) rinkimai. Tai buvo pirmieji demokratiniai, visuotiniai, lygūs, tiesioginiai ir slapti Lietuvos parlamento rinkimai, kuriuose dalyvavo visų tautybių Lietuvos piliečiai – tiek vyrai, tiek moterys. 

1920 m. gegužės 15 d. – Įvyko pirmasis išrinkto Lietuvos Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Steigiamasis Seimas (1920–1922). Šio posėdžio metu visų Lietuvos piliečių vardu buvo proklamuota Lietuvos Valstybės nepriklausomybė ir nustatyta valstybės valdymo formą, Lietuva paskelbta – demokratine respublika. Steigiamojo Seimo Pirmininku buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis.  

1920 m. gegužės 18 d. – Lietuvos Steigiamasis Seimas patvirtino savo darbo reglamentą – Steigiamojo Seimo statutą. Jis buvo papildytas 1920 m. liepos 9 d., o 1921 m. rugsėjo 14 d. jį pasirašė Respublikos Prezidentas. Statutas buvo oficialiai paskelbtas „Vyriausybės Žiniose“ 1921 m. rugsėjo 28 dieną. Vėlesniais metais statutas dar ne kartą buvo papildytas. 

1920 m. birželio 2 d. – Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją (Respublikos Prezidentas ją pasirašė birželio 10 d. ir birželio 12 d. paskelbė „Laikinosiose Vyriausybės Žiniose“). 

1920 m. birželio 19 d. – Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona perdavė Prezidento įgaliojimus Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkui Aleksandrui Stulginskiui. Jis, būdamas Steigiamojo Seimo pirmininku, iki kadencijos pabaigos laikinai ėjo ir Respublikos Prezidento pareigas. 

1920 m. birželio 19 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis patvirtino Ministro Pirmininko Kazio Griniaus sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos VI Ministrų Kabinetas. 

1920 m. liepos 4 d. – Lenkija pripažino Lietuvą de facto. 

1920 m. liepos 12 d. – Pasirašyta Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis. Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, sutartimi buvo nustatyta Lietuvos ir Rusijos valstybių siena. 

1920 m. spalio 7 d. – Pasirašyta Suvalkų sutartis su Lenkija, kuria nustatyta trečioji Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linija. 

1920 m. spalio 9 d. – Generolo Liucjano Želigovskio vadovaujami lenkų kariai, pažeidę Suvalkų sutartį, užėmė Vilnių ir paskelbė „Vidurio Lietuvos“ sukūrimą.

1920 m. spalio 22 d. – 1921 m. sausio 17 d. – Dirbo Mažasis Seimas, kurį sudarė septyni parlamentarai. Iškilus karinei grėsmei dėl teritorinio Lietuvos vientisumo, Steigiamasis Seimas, išrinkęs Mažąjį Seimą, nusprendė laikinai nebešaukti plenarinių posėdžių. Steigiamojo Seimo nariai išvyko į frontą ir įvairias valdžios institucijas organizuoti krašto gynybą. Keli parlamentarai buvo deleguoti į užsienio valstybes, siekti tarptautinio Lietuvos pripažinimo.

1920 m. lapkričio 21 d. – Nuo patirtų sužeidimų mirė Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, karininkas Antanas Matulaitis (1895–1920). Jis buvo vienintelis pareigas ėjęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, žuvęs mūšio lauke.

1921 metai  

1921 m. kovo 8 d. – Estija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 

1921 m. rugsėjo 22 d. – Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare.

1922 metai  

1922 m. vasario 2 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos VII Ministrų Kabinetas. 

1922 m. vasario 15 d. – Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą (Lietuvos Respublikos Prezidentas įstatymą pasirašė 1922 m. kovo 29 d., o balandžio 3 d. įstatymas buvo paskelbtas „Vyriausybės Žiniose“). 

1922 m. vasario 16 d. – Įkurtas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). 

1922 m. liepos 13 d. – Ambasadorių Konferencija pripažino Lietuvą de jure.

1922 m. liepos 28 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtinės Amerikos Valstijos. 

1922 m. rugpjūčio 1 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją, tai pirmoji nuolatinė šalies Konstitucija. Ji nustatė, kad tautos valią vykdo Seimas ir dvinarė vyriausybė, susidedanti iš Respublikos Prezidento ir Ministrų Kabineto. 

1922 m. rugpjūčio 9 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą (Lietuvos nacionaline valiuta tapo litas). 

1922 m. spalio 10–11 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) nariai. 

1922 m. lapkričio 13 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos I Seimas (1922–1923). Posėdžio metu „amžiaus pirmininku“ išrinktas Justinas Staugaitis, ji iki 1922 m. lapkričio 21 d. ėjo Seimo Pirmininko pareigas. 

1922 m. lapkričio 10 d. – Šventasis Sostas pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

1922 m. lapkričio 21 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo Pirmininku išrinktas Leonas Bistras. 

1922 m. gruodžio 21 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Seimas Respublikos Prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį. Tą pačią dieną vyko Respublikos Prezidento inauguracija – Aleksandras Stulginskis, prisiekęs Seimo posėdyje, oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

1923 metai  

1923 m. sausio 10–15 d. – Vyko Klaipėdos sukilimas dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos. 

1923 m. sausio 19 d. – Šilutėje vykęs Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrių suvažiavimas, pasivadinęs aukščiausia krašto atstovybe, paskelbė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos, suteikiant jam dalinę autonomiją. 

1923 m. sausio 24 d. – Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 1921 m. lapkričio 11 d. Steigiamojo Seimo rezoliuciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos teritorijos ir 1923 m. sausio 19 d. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrių suvažiavimo nutarimą prisijungti prie Lietuvos Respublikos. 

1923 m. vasario 16 d. – Ambasadorių konferencija Klaipėdos krašto valdymą autonominėmis teisėmis perdavė Lietuvos Respublikai. Klaipėdos krašto konvencija buvo pasirašytą 1924 m. gegužės 8 d. 

1923 m. vasario 22 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos VIII Ministrų Kabinetas. 

1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu buvo paleistas Lietuvos Respublikos I Seimas (1922–1923). Netrukus vyko naujo Seimo rinkimai. 

1923 m. kovo 15 d. – Ambasadorių konferencija Vilniaus kraštą oficialiai pripažino Lenkijai. 

1923 m. gegužės 12–13 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) nariai. 

1923 m. birželio 5 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos II Seimas (1923–1926). Seimo Pirmininku buvo išrinktas Antanas Tumėnas.  

1923 m. birželio 19 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Seimas Respublikos Prezidentu perrinko Aleksandrą Stulginskį. 

1923 m. birželio 20 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija – Aleksandras Stulginskis, prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas naujai kadencijai.

1923 m. birželio 29 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos IX Ministrų Kabinetas.

1923 m. liepos 10 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo Pirmininku išrinktas Justinas Staugaitis.

1924 metai  

1924 m. birželio 18 d. – Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino savo darbo reglamentą – Seimo statutą, kuris „Vyriausybės Žiniose“ buvo paskelbtas 1924 m. liepos 7 dieną.

1924 m. birželio 18 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Antano Tumėno sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos X Ministrų Kabinetas. 

1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. – Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune vyko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė.

1925 metai  

1925 m. sausio 27 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo Pirmininku išrinktas Leonas Bistras. 

1925 m. vasario 4 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Vytauto Petrulio sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XI Ministrų Kabinetas. 

1925 m. gegužės 5 d. – Lietuvos Respublikos Seimas priėmė „Švenčių ir poilsio įstatymo“ pakeitimą, kuriuo Gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena – buvo įtraukta į švenčių dienų sąrašą, pabrėžiant Steigiamojo Seimo svarbą. Šis pakeitimas įsigaliojo 1925 m. gegužės 9 d. Vėliau, autoritarinio valdymo metais, ši nuostata buvo panaikinta. 

1925 m. rugsėjo 25 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Leono Bistro sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XII Ministrų Kabinetas. 

1925 m. rugsėjo 25 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo Pirmininku išrinktas Vytautas Petrulis.

1926 metai  

1926 m. vasario 9 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo Pirmininku išrinktas Jonas Staugaitis. 

1926 m. kovo 5 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo Pirmininku išrinktas Justinas Staugaitis. 

1926 m. balandžio 4 d. – Įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija. 

1926 m. gegužės 8–10 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) nariai. 

1926 m. birželio 2 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos III Seimas (1926–1927). Seimo Pirmininku buvo išrinktas Jonas Staugaitis. 

1926 m. birželio 7 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Seimas Respublikos Prezidentu išrinko Kazį Grinių. Tai buvo pirmieji rinkimai Lietuvos istorijoje, kuriuose į Respublikos Prezidento pareigas buvo iškeltos ir kandidatės moterys – Felicija Bortkevičienė bei Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Taip pat kandidatu buvo iškeltas Antanas Smetona. 

1926 m. birželio 8 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija – Kazys Grinius, prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

1926 m. birželio 12 d. – Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti Valstybės radiofono laidas – Lietuvos radijo transliacijų pradžia. 

1926 m. birželio 15 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XIII Ministrų Kabinetas. 

1926 m. birželio 17 d. – Lietuvos Respublikos III Seimas (1926–1927) priėmė Karo stovio panaikinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 1926 m. liepos 2 d.

1926 m. gruodžio 17 d. – Įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu Respublikos Prezidentas Kazys Grinius buvo priverstas sudaryti naują Ministrų Kabinetą ir atsistatydinti iš pareigų. Šis perversmas paneigė esminius 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucijos principus. Tą dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius priėmė Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir jo vadovauto Ministrų Kabineto atsistatydinimą ir patvirtino Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XIV Ministrų Kabinetas. 

1926 m. gruodžio 18 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius atsistatydino iš pareigų. Šis pareiškimas buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Seime 1926 m. gruodžio 19 dieną. 

1926 m. gruodžio 19 d. – Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo įteisinti 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo padariniai. Posėdyje perskaitytas Respublikos Prezidento Kazio Griniaus atsistatydinimo pareiškimas, atsistatydino ir Seimo Pirmininkas su Prezidiumu. Tą pačią dieną III Seimo Pirmininku buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis, o Lietuvos Respublikos Prezidentu – Antanas Smetona. Tą pačią dieną, po priesaikos Seimo posėdyje, Antanas Smetona oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

1927 metai  

1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu buvo paleistas Lietuvos Respublikos III Seimas (1926–1927). Po Seimo paleidimo nebuvo surengti nauji rinkimai, todėl teisės ekspertas Mykolas Römeris šį Seimo paleidimą įvardijo kaip konstitucinį perversmą. 

1927 m. rugsėjo 27 d. – Romoje pasirašytas „Konkordatas Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos“, kuriuo apibrėžta Romos Katalikų Bažnyčios padėtis Lietuvos valstybėje.

1928 metai 

1928 m. gegužės 15 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas, pritariant Ministrų Kabinetui. paskelbė naują Lietuvos Valstybės Konstituciją, tai antroji nuolatinė šalies Konstitucija. Ši Konstitucija sustiprino Respublikos Prezidento galias ir susilpnino Seimo vaidmenį. Respublikos Prezidentui buvo suteikta teisė leisti įstatymus, atsisakyta Respublikos Prezidento rinkimų Seime, o Respublikos Prezidentą pavaduoti turėjo nebe Seimo Pirmininkas, o Ministras Pirmininkas ir kita. Naujoji Konstitucija paskelbta iškilmingame Ministrų Kabineto posėdyje, kuris vyko Steigiamojo Seimo susirinkimo 8-ųjų metinių dieną.

1929 metai 

1929 m. rugsėjo 23 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XV Ministrų Kabinetas.

1930 metai 

1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai. 

1930 m. gegužės 14 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naują „Švenčių ir poilsio“ įstatymo redakciją. Joje nebeliko Gegužės 15-osios – Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos, kaip šventės. Vietoje jos gegužės viduryje pradėta švęsti kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventė.

1931 metai 

1931 m. lapkričio 25 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą, kuris numatė, kad Respublikos Prezidentą renka Ypatingieji Tautos Atstovai.

1931 m. gruodžio 11 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Ypatingieji Tautos Atstovai Respublikos Prezidentu perrinko Antaną Smetoną. Tą pačią dieną vyko Respublikos Prezidento inauguracija – po priesaikos ceremonijos Antanas Smetona, oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas naujai kadencijai.

1934 metai 

1934 m. birželio 12 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XVI Ministrų Kabinetas.

1934 m. rugsėjo 12 d. – Sudaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinė bei diplomatinė sąjunga – Baltijos Antantė.

1935 metai 

1935 m. rugsėjo 6 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XVII Ministrų Kabinetas.

1936 metai 

1936 m. vasario mėn. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nutarimu Lietuvoje uždraustos politinės partijos, išskyrus valdančiąją Lietuvių tautininkų sąjungą.

1936 m. gegužės 9 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naują Seimo rinkimų įstatymą, suteikusį išimtinę teisę kelti kandidatus į tautos atstovybę tik apskričių ir miestų taryboms. Šis įstatymas paneigė 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatą, kurioje buvo numatyti visuotiniai, lygūs ir tiesioginiai Seimo rinkimai.

1936 m. birželio 9–10 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936–1940) nariai. Rinkimuose absoliučią daugumą laimėjo Lietuvių tautininkų sąjunga. 

1936 m. rugpjūčio 29 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė įstatymą, nustatantį tvarką, kaip priimti Seimo darbo reglamentą – Seimo statutą.

1936 m. rugsėjo 1 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos IV Seimas (1936–1940). Seimo Pirmininku buvo išrinktas Konstantinas Šakenis. 

1936 m. rugsėjo 17 d. – Lietuvos Respublikos IV Seimas (1936–1940) priėmė Seimo statutą. Lietuvos Respublikos Prezidentas šį statutą paskelbė „Vyriausybės Žiniose“ 1936 m. rugsėjo 21 d.

1938 metai

1938 m. gegužės 12 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naują Lietuvos Konstituciją – trečiąją nuolatinę šalies Konstituciją. Ją Seimas priėmė dar 1938 m. vasario 11 d. Konstitucijoje iš Respublikos pavadinimo dingo žodis „demokratinė“, o Prezidento galios buvo dar labiau sustiprintos Seimo sąskaita. 

1938 m. kovo 17 d. – Lenkijos vyriausybė įteikė Lietuvai ultimatumą, reikalaujantį užmegzti diplomatinius santykius. Lietuva šį ultimatumą priėmė1938 m. kovo 19 dieną, o kovo 31 dieną abi šalys apsikeitė nepaprastaisiais pasiuntiniais ir įgaliotaisiais ministrais. 

1938 m. kovo 24 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Vlado Mirono sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XVIII Ministrų Kabinetas. 

1938 m. lapkričio 14 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Tautos atstovai dar vienai kadencijai Respublikos Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. 

1938 m. gruodžio 5 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Vlado Mirono sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XIX Ministrų Kabinetas.

1938 m. gruodžio 12 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Po iškilmingos priesaikos ceremonijos, Antanas Smetona, oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas naujai kadencijai.

1939 metai  

1939 m. kovo 22 d. – Pasirašyta Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutartis. Sutartis buvo pasirašyta po to, kai kovo 20 d. Vokietija pateikė ultimatumą Lietuvai, reikalaujantį nedelsiant perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Negalėdama priešintis jėga, Lietuva buvo priversta pasirašyti sutartį. 

1939 m. kovo 23 d. – Vokietijos kariuomenė užėmė Klaipėdos kraštą.

1939 m. kovo 28 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Jono Černiaus sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XX Ministrų Kabinetas. 

1939 m. spalio 10 d. – Pasirašyta Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, kuria Sovietų Sąjunga dalį užimto Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir pareikalavo į dalį Lietuvos teritorijos įvesti Sovietų Sąjungos karinius junginius. 

1939 m. spalio 28 d. – Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuva perėmė Vilniaus ir dalies Vilniaus krašto administravimą. 

1939 m. lapkričio 21 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Ministro Pirmininko Antano Merkio sudarytą Ministrų Kabinetą. Darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XXI Ministrų Kabinetas.

1940 metai 

1940 m. gegužės 31 d. – Įvyko paskutinis Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936–1940) posėdis. 

1940 m. birželio 15 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose įvyko paskutinis Lietuvos Respublikos XXI Ministrų Kabineto posėdis, kuriame svarstytas Vyriausybės atsakymas į Sovietų Sąjungos ultimatumą. 

1940 m. birželio 15 d. – Realizuodama Molotovo–Ribbentropo paktą, Sovietų Sąjunga okupavo ir aneksavo Lietuvos Respubliką. Sudarius marionetinę vyriausybę netrukus buvo paskelbta, kad sukuriama Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika. Tai sovietinio teroro ir trėmimų pradžia. 

1940 m. liepos 1 d. – Okupacinė sovietų valdžia paleido Lietuvos Respublikos IV Seimą (1936–1940).

XX a. 5 dešimtmetis – 1987 metai 

1940 m. vasara – 1941 m. vasara – Okupacinė sovietų valdžią vykdė Lietuvos sovietizaciją. 

1941–1944 m. – Nacių Vokietijos okupacijos laikotarpis, žydų Holokaustas Lietuvoje.

1944–1953 m. – Sovietų Sąjungos organizuotų represijų, deportacijų, masinės kolektyvizacijos ir Lietuvos ginkluotos rezistencijos laikotarpis. 

1949 m. vasario 16 d. – Pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija, Lietuvos partizanų vadų dokumentas. Joje išdėstyta antisovietinio pasipriešinimo programa, suvereni Lietuvos valdžia priskirta tautai. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba paskelbta aukščiausiąja tautos politinė institucija, vadovaujančia kovai už laisvę. Nepriklausoma Lietuvos Respublika turėjo būti atkurta laikantis Deklaracijos principų ir remiantis 1922 metų Konstitucijos principais. (1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo šią Deklaraciją pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu.) 

1972 m. – Pradėtas leisti pogrindžio leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. 

1976 m. – Įkurta Lietuvos Helsinkio grupė.

1978 m. – Įkurta Lietuvos laisvės lyga. 

1987 m. rugpjūčio 23 d. – Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, įvyko pirmasis viešas protesto mitingas sovietų okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslas buvo atkreipti Lietuvos ir pasaulio dėmesį į Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmes ir Baltijos šalių okupaciją. Mitingą inicijavo ir organizavo Lietuvos laisvės lyga.

Politinių įvykių datos nuo 1990 metų 

Šaltiniai ir literatūra: 

Ankstesnės Vyriausybės. Laikotarpiu 1918–1940 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybė, https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/ankstesnes-vyriausybes/laikotarpiu-1918-1940/ (žr. 2025-01-02). 

Bitautas, Algis. Lietuvos Respublikos ministerijos ir ministrai 1918–1940 m., in: Tamošaitis, Mindaugas; Bitautas, Algis; Svarauskas, Artūras. Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius, 2016, p. 532–540. 

Čepėnas, Pranas. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, T. 1, Čikaga: Dr. Kazio Griniaus fondas, 1977. 

Eidintas, Alfonsas; Bumblauskas, Alfredas; Kulakauskas, Antanas; Tamošaitis, Mindaugas. Lietuvos istorija, redakcinė kolegija: Raimundas Lopata, Alvydas Jokubaitis, Vytautas Radžvilas, Inga Vinogradnaitė, Vilniaus universiteto leidykla, 2013.

Kiaupa, Zigmantas. Lietuvos valstybės istorija, Baltos lankos: 2004. 

P. M., Lietuva Tarptautinėj arenoje 1918–1928 m., Kardas, 1928, Nr. 4–5, p. 55–59. 

Seimo Stenogramos, Kaunas, 1922–1927, 1936–1940. 

Steigiamojo Seimo Darbai, Kaunas, 1920–1922. 

Vyriausybės Žinios, 1919–1940. 

Visuotinė lietuvių enciklopedija, vle.lt (žr. 2024-12-29) 

Vitkus, Aleksandras. Lietuvos istorijos įvykių chronologija 1918–1926, Kaunas: Varpas, 2000.

Vitkus, Aleksandras. Lietuvos istorijos įvykių chronologija 1926–1940, Kaunas: Varpas, 2004.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius