Parlamentarai tarpparlamentiniame susitikime Europos Parlamentų rinkimų reformos klausimu: „Ar spėsime iki artimiausių rinkimų į Europos Parlamentą?“

2023 m. gegužės 2 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys ir komiteto narys Giedrius Surplys dalyvavo Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto (AFCO) Briuselyje (Belgijos Karalystė) balandžio 26 d. organizuotame tarpparlamentiniame susitikime su Europos Sąjungos (ES) nacionalinių parlamentų komitetų atstovais. Europos reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas jame dalyvavo nuotoliniu būdu. Susitikime buvo aptarta ES rinkimų teisės reforma, kuria siekiama suvienodinti Europos Parlamento rinkimų tvarką visose ES valstybėse narėse.

Seimo narys V. Gapšys, pasisakydamas tarpparlamentiniame posėdyje, atkreipė dėmesį: „Kiekvienai reformai reikalingas laikas, kada ją galima priimti ir kada esame pasiruošę. Laiko mes turime tikrai labai mažai – nuoširdžiai abejoju, ar jo yra pakankamai iki 2024 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Galbūt mes turėtume pradėti diskutuoti apie tai, gal pratęsime diskusijas ir galbūt judame ilgesniu laiko tarpu, nes diskusija, kuri tiesiog sukels sumaištį rinkimų kampanijos metu, gali būti netgi žalingesnė negu pati reforma.“

Seimo kanceliarijos Europos reikalų komiteto biuro nuotrauka

Parlamentaras G. Surplys išsakė palaikymą idėjai reformuoti Europos Parlamento (EP) rinkimus, tačiau pasiūlė neskubėti, kad būtų tinkamai pasiruošta. „Jei pakeisime valstybėse narėse įprastas rinkimų dienas į gegužės 9, ar nebijome, kad drastiškai nukris balsuojančių asmenų skaičius? Kai Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai vyko ne kartu su Prezidento rinkimais, aktyvumas buvo dvigubai mažesnis. 28 mandatai, kuriuos norima paskirstyti europinėje apygardoje, po BREXIT atliko nuo Didžiosios Britanijos. Pagal Europos Sąjungos sutartį jie ir priklauso valstybėms narėms. Taigi, visų pirma, kodėl reikėtų juos paskirstyti transnacionaliniams sąrašams? Visų antra, jeigu lietuvis ir vokietis varžysis dėl mandato visoje ES, kuris turi daugiau šansų laimėti? Visų trečia, kaip bus, kai į ES įstos naujos valstybės narės?“

Seimo narys G. Surplys tarpparlamentinio susitikimo dalyviams pasiūlė 28 mandatus – kad ir stebėtojo teisėmis – skirti šalims kandidatėms arba tiesiog Ukrainai. G. Surplys apibendrino, kad „idėja reformuoti Europos Parlamento rinkimus yra gera, bet kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų. Siūlau neskubėti ir padaryti viską gerai, kad, siekdami priartinti Europos Parlamentą prie žmonių, netyčia jo neatitolintume“.

Posėdžio metu EP ir nacionalinių parlamentų atstovai diskutavo dėl pateiktos iniciatyvos, kuria siūloma reformuoti Europos Parlamento rinkimų sistemą. Vienas iš pagrindinių šios iniciatyvos tikslų – siūlymas  įvesti „sąjunginę“ (Sąjungos masto) EP rinkimų apygardą, kurioje 28 EP nariai būtų renkami pagal transnacionalinius sąrašus. Taip pat siūloma, kad balsuoti EP rinkimuose galėtų ES piliečiai nuo 16 m. (pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją – nuo 18 m.), o teisę būti kandidatu turėtų ES piliečiai nuo 18 m. (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – nuo 21 m.). Rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos, koalicijos ir aljansai kandidatų atrankoje turėtų užtikrinti lyčių lygybę, naudodami paritetinius sąrašus arba kvotas; taip pat siūloma įvesti pastovią rinkimų datą – gegužės 9 d. ir vienodą visose šalyse balsavimo pabaigos laiką (21 val.).

Tarpparlamentinio posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia

Parlamento pasiūlymai dėl naujo ES rinkimų įstatymo buvo priimti 2022 m. gegužės 3 d., pradėjus atitinkamą specialią teisėkūros procedūrą. Siekiant užbaigti procesą, pasiūlytoms reformoms (kurios gali būti toliau peržiūrimos) reikėtų vienbalsiai pritarti Taryboje, tada gauti EP pritarimą (visų jo narių balsų dauguma) ir galiausiai gauti kiekvienos ES šalies pritarimą pagal jų konstitucinius reikalavimus. 

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Europos reikalų komiteto biuro patarėjas

Martynas Lukoševičius, tel. + 370 5 239 6881