Vilniuje lankęsi užsienio šalių parlamentų vadovai ir Seimo Pirmininkas pasirašė bendrą pareiškimą

2025 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

2025 m. kovo 10 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 35-ąsias metines, Seime lankėsi Estijos Rygikogo Pirmininkas Lauris Husaras (Lauri Hussar), Latvijos Saeimos Pirmininkė Daiga Mierinia (Daiga Mieriņa), Lenkijos Seimo Maršalka Šymonas Holovnia (Szymon Hołownia), Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, Suomijos Eduskuntos Pirmininkas Jusis Hala-aho (Jussie Halla-aho), Islandijos Altingo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Bryndis Haraldsdotyr (Bryndís Haraldsdóttir). Susitikime su Seimo Pirmininku Sauliumi Skverneliu buvo patvirtintas bendras pareiškimas „Dėl paramos Ukrainai ir raginimo Rusijai taikyti tarptautinę teisę bei užtikrinti prieigą prie karo belaisvių“.

Dokumento tekstas:

Nebaudžiamumo skatinama Rusija ir toliau akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartijos principus ir tyčiojasi iš pagrindinių žmogaus teisių. Rusija, padedama savo bendrininkų, tęsia genocidinį karą prieš Ukrainą ir jos žmones, keldama grėsmę Europos žemynui ir pasauliui.

Tarptautinių garantijų tūkstančiams Ukrainos karo belaisvių (belaisvių), pažeidžiamų Rusijos pagrobėjų malonės, veiksmingumas yra pažeistas. Rusija nesuteikia Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir kitų tarptautinių organizacijų prieigos Ukrainos kaliniams ir įkaitams Rusijos laikinai okupuotose teritorijose ir Rusijoje. Draudimas patekti į internavimo patalpas nepriklausomiems stebėtojams kartu su plačių Rusijos karių amnestijos įstatymų priėmimu prisideda prie nebaudžiamumo už sistemingą belaisvių kankinimą ir netinkamą elgesį su karo belaisviais.

Remiantis Jungtinių Tautų ir nepriklausomų visuomeninių ir pilietinių organizacijų duomenimis, Ukrainos karo belaisviai yra sistemingai kankinami, įskaitant seksualinį smurtą, netinkamą elgesį, ilgalaikį sulaikymą ir priverstinį dingimą. Tai yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Ukrainos karo belaisviai liudija sunkius sumušimus, elektros šoko naudojimą, seksualinį smurtą, dusinimą, priverstinį miego trūkumą, pasityčiojimą ir pažeminimą. Jie taip pat tapo egzekucijų liudininkais ir aukomis. 

Kankinimai ar kitoks netinkamas elgesys buvo paplitęs tardymo metu visais nelaisvės etapais. Ukrainos karo belaisvių grupės reguliariai patyrė šias piktnaudžiavimo praktikas įvairiose internavimo įstaigose daugelyje Rusijos laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų ir Rusijos Federacijoje, taip skleidžiant brutalaus elgesio modelius. Rusija vykdo mirties bausmę Ukrainos karo belaisviams taip pažeidžiant tarptautine teisę. Tai karo nusikaltimas. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. stebimas nerimą keliantis egzekucijų šuolis – JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje užfiksavo mažiausiai 79 egzekucijas.

Šie karo nusikaltimai atspindi Rusijos valstybinę teroro politiką ir ne pagarbą tarptautinei teisei. Tai nėra nesąžiningų karių darbas – tai sąmoninga valstybės politika, kuria siekiama per terorą palaužti Ukrainos pasipriešinimą. Kremlius ne tik leidžia šiuos nusikaltimus, bet ir aktyviai juos skatina. Rusijos visuomenės veikėjai aiškiai ragino nežmoniškai elgtis ir netgi įvykdyti mirties bausmę su Ukrainos karo belaisviais, dažnai vartodami nužmoginančius terminus viešajame diskurse ir per valstybinę žiniasklaidą. 

Pakartojame – vienintelis būdas sustabdyti šiuos žiaurumus yra patraukti Rusiją atsakomybėn ir užtikrinti, kad Ukraina turėtų priemonių apsiginti. Neveiklumas tik paskatins Rusiją tęsti savo brutalumą. 

Tarptautinė bendruomenė turi remti Ukrainą iki jos pergalės prieš valstybę agresorę ir užtikrinti kaltininkų bei užsakovų atskaitomybę už tarptautinės teisės pažeidimus. Tik taip bus nutiestas kelias į visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje ir Europoje. 

Raginame Rusiją vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus tarptautinės humanitarinės teisės atžvilgiu, laikytis Ženevos konvencijų nuostatų. 

Raginame Rusiją nedelsiant ir netrukdomai suteikti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto ir kitoms atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms ir mandatų turėtojams prieigą prie karo belaisvių, kad jie galėtų vykdyti savo mandatus laikinai Rusijos Federacijos okupuotose Ukrainos teritorijose.