Demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė apie tautos valia atkuriamą nepriklausomą valstybę. Prieš skelbdama nepriklausomybės atkūrimą, išrinkta Aukščiausioji Taryba turėjo išsilaisvinti iš sovietų konstitucinės sistemos saitų, kad galėtų veikti kaip Lietuvos Respublikos institucija. Buvo praeiti keli šio proceso etapai – išrinktos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų atkurti valstybės nepriklausomybę patvirtinimas, teisės aktų dėl valstybės pavadinimo ir herbo priėmimas, valstybės nepriklausomybės atkūrimas jos tęstinumo pagrindu, kitų būtinų konstitucinės santvarkos klausimų sprendimas: 1938 metų Konstitucijos veikimo atkūrimas, patvirtinant Lietuvos valstybės identitetą, šios Konstitucijos veikimo sustabdymas ir Laikinosios Konstitucijos patvirtinimas. Aukščiausioji Taryba priimdama konstitucinius įstatymus patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje neveikia kitos valstybės konstitucija. Taip formaliai buvo sukurtas atkurtos nepriklausomos valstybės konstitucinis pagrindas.

Įtvirtinant atkurtąją Lietuvos Nepriklausomybę, labai svarbus uždavinys buvo valstybės valdymo aparato, ypač vykdomosios valdžios institucijų, suformavimas. 1990 m. kovo 11 d. buvo suformuota Aukščiausiosios Tarybos vadovybė; išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai, sekretorius. Šiek tiek vėliau buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, paskirti nuolatinių komisijų pirmininkai. Ilgiau užtruko Vyriausybės formavimas, jis baigtas 1990 m. balandžio 3 d. Vyriausybės narių priesaika Lietuvos Respublikai Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salėje. Paminėtina ir tai, kad tuo pačiu metu buvo formuojamos ir kitos nepriklausomos Lietuvos valdymo institucijos, tvirtinami ar skiriami jų vadovai, priimami svarbūs nepriklausomai Lietuvai įstatymai, tokie kaip Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo įstatymas, Laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas, Biudžetinės sandaros įstatymas, Lietuvos banko statutas, Krašto apsaugos tarnybos įstatymas su priesaikos Lietuvos Respublikai tekstu, Laikinasis pasienio apsaugos tarnybos įstatymas, kuriuo leista formuoti pasienio apsaugos tarnybos dalinius, Policijos įstatymas, įsteigiami Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kontrolės postai, Lietuvos Respublikos prokuroru paskiriamas Artūras Paulauskas ir kt. Kiekvienas priimtas teisės aktas reiškė atitinkamo sovietų įstatymo pašalinimą. Prasidėjo tikras įstatymų karas su SSRS institucijomis. SSRS nėjo į derybas, vis reikalavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą grąžinti valstybę į kovo 10 d. būklę. Nuolat buvo grasinama ypatingomis priemonėmis, kurios netruko pasirodyti. Balandžio 18 d. prasidėjo ekonominė blokada, gresianti ekonomikos sutrikimu, desantininkai, naudodami jėgą, prievarta jaunuolius vežė į SSRS kariuomenę, bandė užgrobti pastatus. Balandžio pabaigoje buvo įsteigtas Lietuvos valstybinis visuomeninis blokados fondas, į kurį aukojo lėšas tiek Lietuvos gyventojai, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai.

Užsienyje rezonansas buvo prieštaringas. Užsienio valstybių vadovai neskubėjo pripažinti Lietuvos Nepriklausomybės ir išreiškė pageidavimą kuo greičiau pradėti derybas tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS. Kitos Baltijos valstybės buvo solidarios ir išreiškė palaikymą. Gegužės mėnesį buvo sukurta Baltijos Valstybių Taryba, turėjusi padėti visiškai atkurti trijų Baltijos valstybių nepriklausomybę. Gegužės 31 d. Moldavijos SSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo pripažįstama Lietuvos Nepriklausomybė.

Lietuvoje ir užsienyje buvo rengiami Lietuvos Nepriklausomybės palaikymo mitingai, organizuojamos protesto SSRS vykdomai politikai akcijos, siunčiamos telegramos SSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui, palaikančios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimus ir Lietuvos tautos siekius būti nepriklausomais. Iki balandžio 6 d. vien iš Lietuvos į Kremlių pasiųsta daugiau kaip 150 tūkstančių telegramų, kuriose reikalaujama nutraukti visas SSRS prievartos akcijas Lietuvoje. Telegramos buvo siunčiamos ir iš įvairių pasaulio šalių. Mitinge Vingio parke, kuris įvyko balandžio 7 d., dalyvavo apie 300 tūkstančių žmonių. Tai buvo Lietuvos žmonių atsakymas Maskvai: „Kelio atgal nėra“. Tautos valia buvo stipresnė už okupanto pastangas išlaikyti savo įtaką.

              Dokumentų departamento Archyvo skyriaus parengtoje virtualioje parodoje eksponuojami Lietuvos Respublikos Seimo archyve saugomi dokumentai, atspindintys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir jos įtvirtinimo kelią, kurį Lietuva nuėjo 1990 metais. Dokumentai suskirstyti į penkias grupes, kuriose jie išdėstyti chronologine tvarka.