Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Europos Parlamente dalyvavo diskusijoje apie transatlantinius santykius besikeičiančiame pasaulyje

2025 m. vasario 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo nariai Emanuelis Zingeris ir Karolis Neimantas dalyvavo Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto surengtame tarpparlamentiniame posėdyje su nacionalinių parlamentų užsienio politikos klausimus svarstančių komitetų atstovais. Posėdyje dėmesys buvo skirtas transatlantiniams santykiams ir Europos Sąjungos vaidmeniui daugiapoliame pasaulyje. Pagrindinius pranešimus atitinkamose sesijose skaitė Europos užsienio ir saugumo politikos srityje specializuojančių analitinių centrų atstovai – Carnegie Europe direktorė Rosa Balfour ir Transeuropinės politikos studijų asociacijos (TEPSA) Generalinis Sekretorius Jim Cloos.

Susitikime dalyvaujantys politikai diskutavo apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) naujosios administracijos besikeičiantį požiūrį į santykius su Europos Sąjunga ir karą Ukrainoje bei būsimas taikos derybas. Pranešėjai pabrėžė, kad gyvename kaip niekada neramiais laikais. Europos Sąjunga neturi būti pasyvi ir privalo aktyviai reaguoti į D. Trump ir V. Putino kalbas. Turime tapti stipresni, turime suvokti iššūkius, tačiau kartu turime išlaikyti identitetą ir europines vertybes.

„Europa privalo prisiimti daugiau atsakomybės dėl mūsų pačių saugumo, turi stiprinti atgrasymo ir gynybos poziciją. ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turi ženkliai padidinti nacionalines išlaidas gynybai ir neatidėliotinai stiprinti NATO karinius pajėgumus. Lietuvos užsibrėžtas siekis iki 2030 m. nacionalines gynybos išlaidas padidinti iki 5–6 proc. turi tapti pavyzdžiu sąjungininkams. Kadangi saugumo klausimas Europoje tampa išgyvenimo svarbos, tuoj pat turi būti įsteigta Europos Komisijos nario, atsakingo už saugumo klausimus Sąjungoje, pareigybė“, – diskusijoje pasisakė Seimo narys E. Zingeris.

Parlamentaras taip pat akcentavo, kad JAV nutraukta USAID parama Baltarusijos ir Rusijos demokratams, įskaitant opozicinės žiniasklaidos sklaidos priemones rusų ir baltarusių kalbomis, turi būti finansuojama iš ES biudžeto.

E. Zingeris savo pasisakyme pabrėžė, kad taikos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos negali vykti be užpultos Ukrainos dalyvavimo. Kvietė ES valstybes nares remti Ukrainos Prezidentą V. Zelenskį ir atmesti Rusijos dezinformacinį naratyvą dėl Ukrainos Prezidento legitymumo ir būtinybės surengti naujus rinkimus tokioje neprognozuojamoje situacijoje. Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis ir Ukrainos Parlamentas turi veikti iki kol karas Ukrainoje nepasibaigs. Seimo narys įgarsino, kad naujaisiais apklausos duomenimis, skirtingai nei tie, kuriais Rusijos dezinformacija suklaidino JAV Prezidentą, 57 proc. Ukrainos gyventojų remia Ukrainos Prezidentą V. Zelenskį.

„Pasaulio bendradarbiavimo požiūris su JAV pasikeitė iš valstybė–valstybei į verslas–verslui. Kaip greitai ES prisitaikys prie šių pokyčių, taip greitai mes tapsime stipresni su savo partneriu JAV. ES nesistengia eiti į kontaktą su JAV sprendžiant konfliktą Ukrainoje. Labiau panašu, kad konfliktas yra aštrinamas ir be reikalo pradedama ieškoti „plano B“ ar kitų partnerių. JAV visuomet buvo strateginis ir svarbiausias Europos partneris ir tokiu turi išlikti. Turime padėti Amerikai, kuri ėmėsi lyderės veiksmų, išspręsti Rusijos–Ukrainos konfliktą. Turime padėti jai užbaigti karą“ , – sakė Seimo narys K. Neimantas. 

Parlamentaras pasinaudojo diskusijos platforma ir pakvietė JAV Prezidentą D. Trump ir JAV administracijos atstovus atvykti į Lietuvą, kur būsime naudingi ir būsime moderatoriai tarp ES ir JAV, jei ES nenori imtis lyderystės dialogui su JAV vystyti. 

Kalbėdamas apie Europos konkurencingumą, K. Neimantas pabrėžė, kad ES turi pasirinkti, ar ji nori konkuruoti ekonominiu pagrindu su likusiu pasauliu ar būti „žaliąja oaze“, įgyvendinančia Žaliąjį kursą, kur technologiškai ir finansiškai yra nepasiekiami tikslai, padarantys ES verslą nekonkurencingu. Pasak parlamentaro, karinės pramonės plėtra turi būti diegiama ES viduje. Tai sukurs pridėtinę vertę, kels vidinę ekonomiką ir aprūpins pirmiausia savo vidinę rinką. 

Seimo delegacija taip pat dalyvavo EP Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus pristatė Lenkijos Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski).

Posėdžio vaizdo įrašas čia.

Daugiau informacijos:

Laura Plyniuvienė

Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja

Tel. (0 5) 209 6802, el. p. laura.plyniuviene@lrs.lt