G. Drukteinis Cėsiuose: „Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimas turi būti pritaikytas šiandienos iššūkiams bei rytdienos neapibrėžtumui“

2025 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gegužės 30 d. Latvijoje, Cėsiuose įvyko Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdis, kuriame įvertintas Baltijos Asamblėjos darbas ir pasiekti rezultatai pirmininkaujant Latvijai. 

Pirmąjį 2025 m. pusmetį vykusiuose įvairaus formato posėdžiuose aptartos Baltijos valstybių aktualijos ir klausimai bei parengtos rekomendacijos dėl Baltijos valstybių bendradarbiavimo pasirengimo bei reagavimo gynybos, civilinės gynybos, nelaimių prevencijos ir krizių valdymo srityse. Susitikimo metu diskutuota ir apie bendrus susisiekimo, infrastruktūros klausimai – Baltijos valstybių logistikos tinklo junglumo, skaitmeninimo, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo koordinavimo, bendros Baltijos valstybių elektros energijos ir dujų rinkos, bendradarbiavimo pereinant prie švarios energijos ir plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus. Galiausiai kalbėta apie kultūros, švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse kylančius klausimus ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos srityse bei sveikatos priežiūros sektoriuje. 

Baltijos Asamblėjos komitetų posėdžiuose nuolat aptariami įvairūs Lietuvai, Latvijai ir Estijai rūpimi klausimai bei skatinama tų šalių vyriausybes prisijungti prie veiklos, skirtos gerinti regiono valstybių piliečių gyvenimą. Įvertinusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo pažangą, Baltijos Asamblėja kreipėsi į Baltijos Ministrų Tarybą ir uždavė net 94 klausimus, susijusius su Baltijos Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimu. 

Pasak Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko Giedriaus Drukteinio, šiuo metu Baltijos šalių bendradarbiavimas itin svarbus, norint suteikti Baltijos šalims svorį tarptautinėje arenoje geopolitinių iššūkių akivaizdoje: „Baltijos Asamblėja veikia kaip platforma, skatinanti Baltijos valstybes aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija. Esame tvirtai įsitikinę, kad glaudesnis Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas yra labai svarbus norint veiksmingai atstovauti bendriems Baltijos valstybių interesams, ypač atsižvelgiant į besitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri ir toliau kelia naujų iššūkių. Mūsų prioritetai aiškūs – saugumas ir gynyba, sąsajos įvairiose srityse, darnus vystymasis“.

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narių vizitą Cėsiuose užbaigė susitikimas su Baltijos Ministrų Tarybos atstovais, skirtas aptarti pastangas dėl vienijimo ir parlamentinio bei vyriausybinio bendradarbiavimo stiprinimo siekiant regioninės pažangos. Diskusijoje siekta nustatyti pagrindines sritis, kuriose galėtų būti stiprinamas parlamentų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas, ir atvirai aptarti, ką reikėtų gerinti, norint veiksmingiau siekti bendrų tikslų. 

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo metu Cėsiuose sutarta, kad bendradarbiavimo tvirtumas ir atsparumas priklauso nuo to, kaip stiprinamas pasitikėjimas tarp šalies įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių. Visose Latvijos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai komitetų ar kito formato posėdžiuose vykusiose diskusijose – nuo paramos Ukrainai ir demokratiniams judėjimams Baltarusijoje iki Baltijos valstybių bendradarbiavimo stiprinimo tokiose srityse kaip saugumas, bendri kariniai pirkimai bei strateginiai infrastruktūros projektai, kaip projektas „Rail Baltica“ – nuolat pabrėžta, kad glaudesnis parlamentų, vyriausybių ir tarptautinių partnerių bendradarbiavimas yra būtinas sprendžiant regioninius ir pasaulinius iššūkius.

 „Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos dialogas jau daugelį metų yra naudojamas kaip praktinė ir esminė mūsų regioninių veiksmų derinimo platforma. Bėgant metams matėme, kokia galinga gali būti Baltijos valstybių vienybė, nesvarbu, ar tai būtų susiję su tvirta parama Ukrainai, ar vieninga pozicija NATO ir ES, ar regioninių prioritetų, tokių kaip energetinė nepriklausomybė, įgyvendinimu. Šie laimėjimai rodo, kad kai mūsų valstybių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos suderina savo prioritetus ir veiksmus, jos gali sustiprinti savo poveikį ir pasiekti ambicingų ir ilgalaikių tikslų“ – teigia Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.

„Tačiau atsižvelgiant į sudėtingus ir besikeičiančius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų regionas, akivaizdu, kad teisėkūros ir vykdomosios valdžios institucijų bendradarbiavimas yra ne formalumas, o strateginė būtinybė. Nors mus vienija bendra Baltijos regiono vizija, mechanizmai jai įgyvendinti ne visada veikia taip veiksmingai ar nuosekliai, kaip turėtų. Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos dialogas turi būti atviresnis, labiau struktūrizuotas ir dažniau palaikomas. Neužtenka, kad kiekviena institucija veiktų atskirai. Visus metus turime aktyviai ir nuolat siekti partnerystės, kad mūsų sprendimai atspindėtų ir žmonių valią, ir praktines valdymo realijas. Todėl pasiūlėme Baltijos Ministrų Tarybai įvertinti dabartinę mūsų bendradarbiavimo praktiką ir nustatyti sritis, kuriose geresnis veiksmų derinimas ir glaudesnė komunikacija galėtų paspartinti mūsų bendrų tikslų įgyvendinimą. Bendradarbiavimas turi būti pritaikytas šiandienos iššūkiams ir rytdienos neapibrėžtumui ir užtikrinti, kad ir toliau išliktume pavyzdžiu to, ką kaimyninių šalių vienybės dėka galima pasiekti vis sudėtingesniame pasaulyje“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis, pabrėždamas, kad ateities Baltijos šalių bendradarbiavimo planai turėtų būti ambicingesni ir veikti efektyviau nei iki šiol.

Daugiau informacijos:

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095

El. p. renata.godfrey@lrs.lt