Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislavas Genzelis (1934–2023)“

Ši paroda skiriama vienam iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, 1992–1996 metų kadencijos Seimo nariui, filosofui Bronislavui Genzeliui. 2024 m. vasario 16 d. jam būtų sukakę 90 metų. Profesoriaus B. Genzelio nuopelnų negalima apibrėžti tik politinio lauko kategorijomis, jis taip pat buvo ryškus akademinės, universitetinės aplinkos atstovas – dėstytojas, profesorius, mokslinių tyrimų ir mokslo publikacijų autorius, plataus akiračio švietėjas ir pedagogas, iki paskutinių gyvenimo dienų aktyvus visuomenininkas ir kovotojas už teisingumą. Šių skirtingų veiklų darna buvo jo stiprybės šaltinis. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas taikliai nurodė, kad „Bronislavas Genzelis – viena iš labiausiai dabartinei Lietuvai ir lietuvių tautai nusipelniusių istorinių asmenybių, priskirtinų prie Kovo 11-osios Lietuvos tėvų-gimdytojų“.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir bičiulis Lietuvos socialdemokratų partijoje Vytenis Andriukaitis išskyrė dešimt lemtingų gyvenimo „balsavimų“, reziumavusių profesoriaus B. Genzelio akademinius, politinius ir visuomeninius nuopelnus Lietuvai, dešimt simbolinių „už“: už Lietuvos švietėjų vardo tautai sugrąžinimą, Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus skelbimą ir filosofijos istorijos chrestomatijos tomų išleidimą; už Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsteigimą; už Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo rezoliucijų priėmimą; už dalyvavimą TSRS liaudies deputatų rinkimuose Lietuvoje; už Molotovo–Ribentropo pakto paskelbimo niekiniu ir jo padarinių likvidavimo nutarimo priėmimą TSRS liaudies deputatų suvažiavime; už stagnacinės LKP (TSKP) vadovybės atstatydinimą, partijos reorganizavimą ir atskyrimą nuo TSKP (savarankiškos LKP įsteigimą); už Akto „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo” priėmimą; už naujos, parlamentinės, demokratinės, pliuralistinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą; už taikos tarp Europos tautų užtikrinimą, stojimo į Europos Sąjungą ir NATO lygiateisiais pagrindais palaikymą; už kairiosios socialdemokratinės minties Lietuvoje plėtojimą. Visų šių išvardintų modernios Lietuvos istorijos procesų aktyvus dalyvis, neretai spiritus movens, buvo B. Genzelis.

Mokslinei prof. B. Genzelio karjerai pagrindus padėjo filosofijos studijos Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete 1954–1959 metais. Atmosfera Maskvos universitete postalininiu laikotarpiu buvo liberalesnė, kultūrinis studentiškas gyvenimas turtingesnis nei anuometinėje Lietuvoje. B. Genzelio studijų bendramoksliais buvo čekų, kinų, korėjiečių, rumunų, vengrų ir kitų tautybių studentai. Tarp jo studijų draugų buvo ir islandas Arnóras Hannibalssonas, būsimas Reikjaviko universiteto profesorius, praėjus trisdešimčiai metų kartu su broliu Islandijos užsienio reikalų ministru Jonu Baldvinu Hannibalssonu reikšmingai prisidėjęs prie atkurtos Lietuvos valstybės nepriklausomybės pripažinimo. B. Genzelio pasirinkta mokslinių interesų kryptis buvo Lietuvos filosofinės minties XIX amžiuje tyrimai. 1965 m. jau Vilniaus valstybiniame universitete B. Genzelis sėkmingai apgynė daktaro (anuomet mokslų kandidato) disertaciją. 1972 m. jis išleido populiarią monografiją „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“, kurioje aptarė XIX amžiaus Lietuvos filosofinę-visuomeninę mintį. Šių tyrimų pagrindu po dvejų metų apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1976 m., būdamas 42-ejų, tapo vienu jauniausių ir studentų gerbiamu profesoriumi. Jo mokslinei ir visuomeninei veiklai labai padėjo atviras būdas, komunikabilumas, gebėjimas kurti socialinius kontaktus – tai, ką dabar galėtume įvardinti tinklaveikos terminu. Jis bičiuliavosi su Lietuvos kultūros ir mokslo atstovais: Juozu Girdzijausku, Romu Gudaičiu, Irena Kostkevičiūte, Vytautu Kubiliumi, Meile Lukšiene, Marcelijumi Martinaičiu, Vladu Šimkūnu, Vanda Zaborskaite, Sąjūdžio metais gerai sutarė su Lietuvos disidentais Antanu Terlecku, Algimantu Andreika ir kitais. Kartu su Lietuvos filosofais Bronislavu Juozu Kuzmicku, Jokūbu Minkevičiumi, Romualdu Ozolu, Ipolitu Ledu, Jonu Repšiu B. Genzelis pradėjo leisti pirmą aktualioms tautos kultūros problemoms skirtą mokslinį filosofijos žurnalą „Problemos“, o 1974–1988 m. kartu su šiais filosofais „Minties“ leidykloje parengė ir išleido 6 tomų „Filosofijos istorijos chrestomatiją“, buvo šio leidinio redakcinės kolegijos narys, sudarytojas, įvadinių straipsnių autorius. 1987–1988 m. Lietuvos Atgimimo idėjų ir kovos su stagnuojančiu režimu nuotaikų stiprinimui reikšminga buvo B. Genzelio ir R. Ozolo inicijuoto filosofų klubo veikla „Žinijos“ draugijoje, vėliau – Lietuvos dailininkų sąjungoje.

Broniaus Genzelio veikla liudija besąlyginę ištikimybę demokratinei Lietuvai, pagarbą jos sąžiningiems žmonėms ir įsipareigojimą nepriklausomos tautinės valstybės ateičiai.

Kultūros istorikė Ingė Lukšaitė, 2016 m.

Į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Lietuvos mokslų Akademijos salėje kartu su B. Genzeliu buvo išrinkti ir jo bendraminčiai, filosofai A. Juozaitis, B. J. Kuzmickas, J. Minkevičius, R. Ozolas, V. Radžvilas. B. Genzelis buvo vienas populiariausių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žmonių, aktyviai dalyvavo kuriant Sąjūdžio struktūras rajonuose, taip pat pilietinėse akcijose ir mitinguose. 1988 m. spalio 4 d. LKP CK plenume jis pareikalavo, kad atsistatydintų tuometis LKP CK pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila, griežtai sukritikavęs jo veiklą. 1988 m. spalio 22–23 d., Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo metu, rinkimuose į pirmąją Sąjūdžio Seimo tarybą B. Genzelis buvo išrinktas ketvirtu numeriu, pagal balsų skaičių nusileisdamas tik Romualdui Ozolui, Kazimirai Danutei Prunskienei ir Vytautui Landsbergiui. 1989 m. kovo 26 d. Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu nuo Lietuvos, suvažiavime išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos nariu, jos Seniūnų tarybos nariu bei Sąjūdžio remtų deputatų grupės Maskvoje koordinatoriumi.

Nuo 1958 m. būdamas TSKP nariu, B. Genzelis matė būtinybę reformuoti Lietuvos komunistų partiją. 1989 m. jis buvo vienas iš LKP atsiskyrimo nuo TSKP ir savarankiškos socialdemokratinės krypties partijos įkūrimo iniciatorių, vadovavo LKP atsiskyrimo nuo TSKP koordinacinei tarybai, kuri atvedė partiją į savarankiškos LKP įkūrimą ir jos atsiskyrimą nuo imperinės Maskvos monolito.

1990–1996 m. B. Genzelis atsidėjo profesionalaus politiko, parlamentaro karjerai. 1990 m. vasario 24 d. vykusiuose pirmuosiuose laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą B. Genzelis buvo išrinktas Vilniaus miesto Žvėryno rinkimų apygardoje Nr. 7. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Aukščiausiojoje Taryboje priklausė kairiųjų frakcijai, dirbo nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti. Diskusijose dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos buvo aktyvus parlamentinės Lietuvos Respublikos modelio šalininkas. Į 1992–1996 m. kadencijos Seimą buvo išrinktas daugiamandatėje apygardoje pagal LDDP sąrašą, vadovavo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Kandidatavo Seimo rinkimuose ir 1996, 2008 metais, tačiau išrinktas nebuvo.

Nuo 1996 m. B. Genzelis vėl grįžo prie akademinio darbo, tik ne Vilniaus universitete, o Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete. Dėstė tarp studentų populiarų Lietuvos kultūros istorijos kursą. 2010 m. universiteto bendruomenės buvo įvertintas VDU garbės profesoriaus titulu. Kartu, kol sveikata leido, profesorius išliko aktyvus visuomeninių politinių procesų stebėtojas ir kritikas, rūpinosi Lietuvos parlamentarizmo istorinės atminties įamžinimu, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Nepriklausomybės stipendijos komisijoje, ėjo Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininko pareigas.

Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda vaizdiniu pasakojimu pristato signataro prof. B. Genzelio gyvenimo kelią, giminės ir šeimos istoriją, studijų Maskvoje metus, akademinę veiklą VU ir VDU, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir parlamentinio darbo metus Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime, visuomeninę ir kultūrinę veiklą.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo archyve ir Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomame prof. Bronislavo Genzelio fonde. Daugelis šių nuotraukų eksponuojamos pirmą kartą. Nuotraukų autoriai: Gediminas Bareikis, Džoja Gunda Barysaitė, Larisa Dmuchovskaja, Antanas Gylys, Alfredas Girdziušas, Vladimiras Gulevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, Algimantas Mockus, Vidas Naujikas, Albertas Petronis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Birutė Valionytė, Raimundas Šuika, Reimonda Žaltauskaitė, Algimantas Žižiūnas.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, redaktorė Dainora Mozerė, dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Lietuvos valstybės naujasis archyvas

Susijusi informacija: 

Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

Bronislavo GENZELIO (1934 02 16–2023 12 18) biografija

Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]