Ateities komitete – diskusijos apie trijų kartų koncepciją Lietuvoje

2021 m. kovo 25 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ateities komitetas po dviejų savaičių pertraukos pratęsė „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ virtualių diskusijų ciklą su akademinio pasaulio jaunaisiais intelektualais. Kovo 24 d., šeštajame forume svarstyta apie kartų tarpusavio santykį, dirbtinį antagonizmą, sukurtą tarp skirtingų kartų, Respublikos idėjos populiarinimą plačiajai visuomenei ir savanorystę, kaip vieną iš ateities kūrimo mechanizmų.

Aptariant jaunimo santykį su Lietuvos Respublikos projektu, pristatytos tezės apie įsipareigojimus valstybei. Apžvelgta, kad šalyje yra trys kartos, ryškiai matomos politinėje erdvėje: jauniausia karta, užaugusi Lietuvai būnant Europos Sąjungos nare, kuriai rūpi pasaulinės problemos, Nepriklausomybės karta, kuriai laisvė yra duotybė, ir vyriausioji karta, patyrusi nepriteklių. Kasdienybės verpetuose aštrėjant šių kartų konfliktams, poliarizuotai visuomenei numatomas netolimos ateities iššūkis – gebėti išsaugoti politinę vienybę. Siekiant šio išskirtinai svarbaus tikslo,  nemažiau svarbu pasirinkti tinkamas priemones. Taigi šalies vienybės pagrindu turėtų tapti kuriantis patriotizmas.

Akis į akį susiduriant su politinės vienybės iššūkiu, atsigręžiame į Lietuvos švietimo sistemą, į kiekvieną mokyklą, kuri yra visa ko pradžia, fundamentas, lemiantis kiekvieno žmogaus atitinkamą gyvenimo tarpsnį. Ar tikrai būtent mokykloje turi būti diegiamos vertybės? Ar pilietiškumo ir patriotizmo pamokas pirmiausia turime išmokti šeimose? Nors šiuolaikinėje mokykloje suteikiama žinių, mokoma socialinių įgūdžių ir principų, bet vis dar „nepabėgama“ nuo mokyklose egzistuojančios problematikos – perdėm ideologizuoto požiūrio į kai kurias temas, ypač humanitarikos srityje, taip pat pragmatikos trūkumo apskritai.

Diskusijoje akcentuota, kad šiuolaikinės visuomenės mokytojams keliami uždaviniai yra tiesiog nesusipratimas. Norint užbaigti ginčus dėl ideologinių švietimo paradigmų, laikas grįžti prie turiniu grįsto principo, prie mokytojo, kaip savo srities specialisto, o ne padėjėjo, globėjo ir rūpintojėlio.

Jaunieji mokslininkai forume pabrėžė politinę ir etinę universiteto reikšmę ir akcentavo, kad universitetas jokiu būdu nebegali būti suprantamas kaip mokyklos „skylių“ lopytoju. Būtent universitetuose yra ugdomas kritiškas požiūris, santykis ir supratimas. Tik universitetai turėdami savo autonomiją gali užtikrinti jaunimui galimybes atsiriboti nuo ekonominių normų, galios žaidimų, sudaryti sąlygas kantriai ir nuosekliai mokytis gyventi intelektualiai savarankiškai  – vertingiausi dalykai yra tie, kurie negali įgyti skaitinės reikšmės.

Nepriklausomybės ir laisvės kartos jaunieji intelektualai iškelia Respublikos arba bendrąsias vertybes aukščiau savųjų – privačiųjų vertybių. Todėl jaunimą labiausiai demotyvuoja intelektualinis nuvertinimas. Lietuviai apskritai pasižymi nemeile abstrakcijoms, konceptualioms idėjoms. Nesugebėjimas apsibrėžti, kas yra Respublika, nėra vien terminijos problema. Tai santykio su valstybe problema. Šią santykinę problemą gali padėti išspręsti akademinio pasaulio atstovai, tačiau akademikų įtaka Lietuvoje, priešingai nei Vakarų valstybėse, nėra ryški, jie nėra laikomi autoritetais ir jų nuomonė yra kvestionuojama visuomenėje.

Svarstant, kokiam Lietuvos ateities projektui jaunieji intelektualai norėtų angažuotis, pasakyta vieninga nuomonė – jaunimas angažuojasi konkrečiai tikrovei, šiandieninei Lietuvai, Respublikai, kurioje gimė ir užaugo. Todėl jie turi bendrą matymą – tikrą prasmę veikti ir dirbti  Lietuvos Respublikai – rimtam Respublikos projektui, o ne komercializuotoms, vienadienėms deklaracijoms.

Intelektualinio entuziazmo įžvalgomis vykusiame Ateities komiteto surengtame forume dalijosi akademinio jaunimo atstovai: Vilius Bartninkas, Simas Čelutka, Laurynas Peluritis, Simona Merkinaitė, Gintas Karalius, Mindaugas Gedvilas, Diana Marčiulynienė, Gabrielė Makarevičiūtė ir kiti virtualios diskusijos dalyviai.  Renginį moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje galite peržiūrėti visą įvykusios diskusijos ĮRAŠĄ.

Kitą trečiadienį, kovo 31 d., 17 val. ir vėl kviečiame dalyvauti Seimo Ateities komiteto diskusijoje – ar Lietuvai reikia laisvės patrulių.            

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]