Ateities komitetas: ar vieningai matomos konkurencingumo proveržio kryptys?

2021 m. rugsėjo 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ateities komitetas rudens sesiją pradėjo neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusijų ciklu. Rugsėjo 15 d. kartu su žymiais šalies verslo atstovais ir ekonomistais įvairiais aspektais buvo gvildenama neišsemiama konkurencingumo tema ir jos sąlyčio taškai su mokestine aplinka, demografija, veiklos teisinėmis formomis, ekonomikos augimu bei konvergencija.

Vieną po kitos identifikuojant priežastis, kurios stabdo Lietuvos konkurencingumo proveržio galimybes šalies viduje ir tarptautinėje arenoje, forumo dalyviai vieningai sutarė, kad pagrindinis ir bene vienintelis Lietuvos resursas –  žmonės. Mūsų mažoje šalyje būtent šis resursas dažnai yra ignoruojamas ir mažiausiai atstovaujamas, nors pastaraisiais metais pasaulyje vyksta agresyvi kova dėl talentų.

Tuo metu, kai pažangios valstybės planuoja, kaip pritraukti ir įvairiausiais paskatų bei lengvatų paketais išlaikyti talentus, Lietuvoje pasigendama net minimalių priemonių, kaip išvengti plataus masto talentingų protų nutekėjimo į kitas šalis. Sudėtinga planuoti reformas ar priimti perspektyvinius sprendimus, kai trūksta duomenų ir informacijos, pavyzdžiui, kiek ir pagal kokią  profesiją žmonių emigruoja.

Vis dėlto, forumo epicentre atsidūrė Lietuvos ateities darbo vietų ir ateities darbo užmokesčio klausimai. Diskutuota, kaip galima rasti bendrą formulę, kiek šalyje ateityje turėtų būti darbo vietų ir dirbančiųjų bei kaip kiekvienas dirbantysis galėtų uždirbtų daugiau. Kiek dirbantysis turi uždirbti, pavyzdžiui, 2030 metais – 1000 ar 3000 eurų, kad gyventumėme turtingai – nesiryžta konstatuoti. Tačiau neabejotina, kad norint užtikrinti ilgalaikius ir tvarius Lietuvos siekinius, būtinas sutarimas dėl tikslių skaičių, kad būtų aiški šalies judėjimo trajektorija.

Akivaizdu, kad ekonomikos augimas ir konvergencija nėra duotybė, todėl tik mokestinės aplinkos tobulinimas negali tapti šalies tarptautinio konkurencingumo didinimo pamatu. Siekiant „išeiti iš vidutinių pajamą spąstų“, neužtenka vien kalbėti apie atlyginimus, pamirštant pensijas, siekti investicijų, nekuriant palankaus joms klimato šalyje, ruošti žmones ateities ekonomikai, pamirštant demografijos iššūkius. Lygiai taip pat svarbu „neužstrigti“ kalbant apie ateitį trejų ar ketverių metų laikotarpyje.

Šio diskurso „Intelektualinio Lietuvos savarankiškumo“ virtualioje diskusijoje dalyvavo ir atsakymų į klausimus ieškojo bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos tarptautinės investicijų bendrovės „Covalis Capital“ įkūrėjas Žilvinas Mecelis; Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas; Lietuvos advokatas, specializuotos advokatų kontoros „Bartkus ir partneriai“ vadovaujantis partneris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus; Lietuvos pramonininkų konferderacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius; Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis; Lietuvos ekonomikos investuotojų verslo asociacijos „Investuotojų forumas“ (Investors’ Forum) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė; Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus; Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos  prezidentas Rimas Varkulevičius ir kiti forumo dalyviai. Diskusiją moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Besidomintys šalies konkurencingumo aspektais Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje gali peržiūrėti visą diskusijos ĮRAŠĄ.

Asta Rubežė

Ateities komiteto biuro patarėja

El. p. asta.rubeze@lrs.lt

Tel. (8 5) 239 6950