Ateities komiteto pranešimas: posėdyje aptartos demografijos tendencijos ir jos probleminiai aspektai

2021 m. spalio 4 d. pranešimas žiniasklaidai 

Ateities komitetas savo rudens sesijos veiklą tęsia keldamas demografijos tendencijų ir jos probleminių aspektų klausimus: kaip žmogiškųjų išteklių trūkumas paveiks šalies ekonominį gyvenimą ir darbo rinką, kiek opi visuomenės senėjimo ir galimo šalies „išnykimo“ problema,  kaip Lietuva atrodo Europos demografiniame kontekste bei kaip šalies strateginiai demografijos politikos tikslai dera tarpusavyje. „Demografija – globalus faktorius, lemiantis mūsų ateitį“, – temos aktualumą pabrėžė Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Maldeikis.

Komiteto posėdyje penktadienį Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė pristatė, kaip yra įgyvendinama 2018 metais priimta Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategija (DMI strategija), kuri, 2021 m. įsigaliojus Strateginio valdymo įstatymui, de jure neteko galios.

Posėdyje dalyvavę Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko atstovai ir ekspertai iš Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro, Lietuvos socialinių mokslų centro ir Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA vieningai sutarė, kad demografinė situacija Lietuvoje reikalauja politinio atsako. Strateginiuose dokumentuose išsikeltos rodiklių reikšmės galės būti pasiektos, jei bus formuojamos taiklios viešosios politikos intervencijos, pagrįstos demografine stebėsena ir ateities projekcijomis. Demografinė analizė sudaro prielaidas užtikrinti kokybišką teisės aktų ir intervencijų poveikio vertinimą, o regionų plėtros priemonėse demografinė analizė bei projekcijos yra esminis stebėsenos ir planavimo pagrindas. „Visos ministerijos turės integruoti demografinį aspektą į savo plėtros programas, ir svarbu nepamiršti teritorinės (arba regioninės) diferenciacijos“, – sakė socialinių reikalų ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, kvietė ateities kontekste demografinius pokyčius vertinti ne tik kiekybiniame, bet ir kokybiniame lygmenyje, ypač akcentuodamas tokius požymius, kaip jaunimo išsimokslinimo lygis, skurdo rizikos lygis, žmogaus socialinės raidos indeksas.

Posėdžio dalyvių pastebėjimu, demografinė situacija reikalauja ne tik demografinių procesų ir veiksnių suvokimo, bet ir demografinio modeliavimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, kitų šalių stebėsenos ir viešosios politikos gerųjų praktikų vertinimo, taip pat profesionalios nuolatinės stebėsenos. Šiuo metu Vyriausybė yra sudariusi Nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos komisiją, skirtą DMI strategijos tikslų stebėsenai ir įgyvendinimui ateities strateginiuose dokumentuose.

Seimo Ateities komitetas vykdys demografijos politikos ateities dimensijos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

Parengė

Jolanta Žaltkauskienė

Ateities komiteto biuro patarėja

El. p. jolanta.zaltkauskiene@lrs.lt

Tel. (8 5) 239 6746